Civilinė byla Nr. e2-18-799/2023

Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00628-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2.; 3.1.7.6; 3.2.4.4.; 3.2.6.5. 

 (S)

TAURAGĖS apylinkės teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 30 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,

sekretoriaujant Neringai Navickienei,

dalyvaujant ieškovui R. Š.,

ieškovo atstovei advokato padėjėjai S. B.,

atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio atstovui advokato padėjėjui K. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būreliui, trečiajam asmeniui D. Š. dėl įpareigojimo sudaryti sutartį. 

Teismas

n u s t a t ė :

            Ieškovas R. Š. ieškiniu prašo įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelį, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo priimto sprendimo įsiteisėjimo sudaryti sutartį su ieškovu dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ir dublike nurodoma, jog ieškovas R. Š. su sutuoktine D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise disponuoja 13,7634 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).; 6,5504 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Viso disponuoja 20,3138 ha Žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus. Ieškovas turi medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2002 m. gegužės 9 d. Pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau - Medžioklės įstatymas) nuostatas privačios žemės plotų savininkas medžioti gali dviem būdais: 1) tapdamas medžiotojų asociacijos nariu, 2) savarankiškai, sudarydamas sutartį su atitinkama medžiotojų asociacija dėl medžiojimo nuosavybės teise priklausančiuose plotuose. 2020 m. lapkričio 12 d. prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovę dėl priėmimo į medžiotojų būrelį arba sudaryti sutartį teisės aktų nustatyta tvarka dėl teisės medžioti privačioje žemėje. 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovas prašymu kreipėsi į atsakovą dėl priėmimo į medžiotojų būrelį arba sudaryti sutartį teisės aktų nustatyta tvarka dėl teisės medžioti privačioje žemėje. 2020 m. gruodžio 18 atsakovas informavo, kad naujų narių priėmimo klausimas bus sprendžiamas artimiausiame „M.“ medžiotojų būrelio narių visuotiniame susirinkime. 2020 m. gruodžio 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl LR Medžioklės įstatymo 13 straipsnio l dalies reglamentuotų nuostatų pažeidimo. 2021 m. sausio 22 d. pateiktas atsakovo pranešimas, kuriame nurodyta, kad atsakovas šiuo metu negali sušaukti būrelio visuotinio narių susirinkimo. 2021 m. rugsėjo 21 atsakovas pateikė pranešimą, kuriame nurodyta, kad susirinkime buvo priimtas sprendimas nepritarti ieškovo priėmimui į būrelio narius. Esant tekiam atsisakymui, yra pagrindas spręsti dėl sutarties dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžioklės) sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo. Atsižvelgiant ne tik į lingvistinį teisės aiškinimo metodą, bet ir taikant įstatymų leidėjo ketinimų metodą bei įvertinus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio pakeitimo projekte nurodytą tikslą, konstatuotina, kad įstatymų leidėjo tikslas buvo nustatyti teisę sudaryti sutartį medžioti ne tik žemės sklypų savininkams, nuosavybes teise valdantiems vieną vientisą ne mažesnį nei 15 ha žemės sklypo plotą, bet ir tiems savininkams, kurie nuosavybes teise valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrai 15 ha. Ieškovas R. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. Š. disponuoja 20,3138 ha žemės ūkio paskirties sklypais, kurie tarpusavyje ribojasi (susisiekia) bei patenka į atsakovės Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetus, todėl ieškovas R. Š. atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyse nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose. 

Ieškovas R. Š. ieškinio reikalavimą palaikė ir prašė tenkinti.

Atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta. Atsakovą atstovaujantis advokatas A. B. su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais.

           Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelis atsiliepime ir triplike su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas byloje neįrodė, kad jis atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas atsisakė priimti ieškovą į savo narius. Atsakovas paaiškina, kad jis pats sąžiningai informavo ieškovą, jog atsižvelgiant į priimtą sprendimą ir siekiant įvertinti prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje, atsakovui reikia aktualių duomenų apie ieškovo žemės sklypus. Todėl atsakovas paprašė ieškovą pateikti ne senesnius nei 1 mėnesio duomenis ir dokumentus apie ieškovui priklausančius žemės sklypus. Iš ieškinio priedų matyti, jog ieškovas į atsakovą daugiau nesikreipė. Vietoje to, ieškovas kreipėsi tiesiogiai į teismą, pateikdamas žemės sklypų VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašus ir kadastro žemėlapio ištraukas. Atsakovo įsitikinimu, ieškovo pateikti duomenys ir dokumentai nėra pakankami konstatuoti, kad ieškovas atitinka visus Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus sutarčiai dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudaryti. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas nuosavybės teise nevaldo vieno vientiso, ne mažesnio nei 15 ha, žemės sklypo ploto. Tačiau ieškovas teigia, kad jis valdo keletą susisiekiančių sklypų, sudarančių bendrą 15 ha plotą. Tačiau atsakovas mano, kad ieškovo pateikti paaiškinimai ir įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl to, jog žemės sklypai yra ne vieno ieškovo nuosavybė, o sklypų bendrasavininkė nėra medžiotoja. Ieškovas nurodo, kad jis disponuoja abiem žemės sklypais bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. Š. Taigi, nei vienas iš šių sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė. Tuo pat metu byloje nėra ir jokių duomenų, kad ieškovo sutuoktinė turėtų teisę medžioti. Byloje nėra duomenų apie ieškovo ir jo sutuoktinės susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo nurodytais žemės sklypais. Todėl neaišku, kuria sklypų dalimi, kokia apimtimi naudojasi ieškovas, o kuria - ieškovo sutuoktinė, t. y. neaišku, ar sklypai yra vientisi ir ar jie atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies  reikalavimus. Todėl ieškovui esant ne sklypų savininku, kaip reikalaujama Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, o tik bendrasavininku, bei kitai šių sklypų bendrasavininkei - ieškovo sutuoktinei - nesant medžiotoja, kaip reikalaujama Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, nėra išpildomos visos būtinos Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąlygos sutarčiai sudaryti. Teigia, kad tenkinus pareikštą ieškinį susidarytų ydinga situacija, kai atsakovas būtų įpareigotas sudaryti sutartį su asmeniu, kuris neturi teisės medžioti. Šiuo aspektu papildomai pažymima, kad siekiant užtikrinti tinkamą medžioklės taisyklių įgyvendinimą ir saugumą, būtina žinoti, kuriose konkrečiose sklypų dalyse būtų vykdoma medžioklė. Neužtenka vien tik nurodyti bendro ploto hektarais, o reikalinga konkrečiai apibrėžti teritoriją, kurioje būtų medžiojama. Medžioklė yra specialioji teisė, kurios įgyvendinimas negali būti vykdomas formaliai. Ieškovas nepateikia pagrįstų duomenų, kurią bendrosios nuosavybės dalį jis, kaip bendrasavininkas, naudotų specialiajai teisei įgyvendinti, ypač įvertinant tai, kad kitas sklypo bendrasavininkas neturi atitinkamos specialiosios teisės. CK 3.92 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo, tai sutikimo sudaryti sandorį nedavęs sutuoktinis gali tokį sandorį patvirtinti per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai sužinojo apie sandorį. Iki sandorio patvirtinimo momento kita šalis gali sandorio atsisakyti. Jeigu per vieną mėnesį sutuoktinis sandorio nepatvirtina, pripažįstama, kad sandoris yra sudarytas be kito sutuoktinio sutikimo. Jeigu kita sandorio šalis žinojo, kad asmuo, su kuriuo jis sudaro sandorį, yra sudaręs santuoką, tai sandorio ji gali atsisakyti tik tuo atveju, jeigu sutuoktinis melagingai pareiškė, kad kito sutuoktinio sutikimas sudaryti sandorį yra. Nagrinėjamoje byloje ieškinio dalykas yra atsakovo įpareigojimas sudaryti sutartį. Kadangi pats ieškovas nurodo, kad yra sudaręs santuoką, tai darytina išvada, kad tokio sandorio, kokį ieškovas reikalauja įpareigoti atsakovą sudaryti, pasirašymui būtų reikalingas ir ieškovo sutuoktinės sutikimas. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovo sutuoktinė pritaria tokio sandorio sudarymui, juolab, nėra duomenų, kad ji pritaria būtent tokiam bendrosios jungtinės nuosavybės (žemės sklypų) naudojimui. Esant tokiai situacijai, atsakovas prašo ieškinį atmesti kaip neįrodytą (nepagrįstą).

Tretysis asmuo D. Š. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, prašymų negauta, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Iš ieškovo R. Š., atsakovo atstovo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas R. Š. bendrosios jungtines nuosavybės teise su sutuoktine D. Š. disponuoja 13,7634 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 6,5504 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Viso disponuoja 20,3138 h. Iš Medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad medžiotojo bilietas išduotas 2002-05-09 ieškovo R. Š. vardu. 2020-11-22 prašymu ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl priėmimo į medžiotojų būrelį arba sudaryti sutartį teisės aktų nustatyta tvarka dėl teisės medžioti privačioje žemėje. Iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio 2021 m. rugpjūčio 25 d. visuotinio susirinkimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad buvo svarstytas ieškovo prašymas priimti į būrelio narius, kuriame priimtas sprendimas nepriimti ieškovo R. Š. į Medžiotojų būrelio narius. Ieškovas R. Š. pranešimu informuotas apie atsisakymą priimti į Medžiotojų būrelio narius. Pranešime nurodyta, kad medžiotojų būrelis turi įvertinti prašymą sudaryti sutartį dėl teisės medžioti privačioje žemėje, todėl prašoma pateikti Būreliui ne senesnius nei 1 mėnesio duomenis apie ieškovui priklausančius žemės sklypus. Be to, siūlo, esant rašytiniam prašymui, galimybę priimti į būrelio rėmėjus. 2022-06 Šilalės rajono savivaldybės raštu nustatyta, kad R. Š. žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), patenka į „M.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą.

Teisės medžioti įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Medžioklės įstatymas, taip pat Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės. Medžioklės įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos medžiotojo teisės – šio įstatymo nustatyta tvarka gauti leidimą naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete ir, medžioklės plotų naudotojams leidus ar pakvietus, jų ir Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatyta tvarka medžioti šių naudotojų naudojamuose medžioklės plotuose

            Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privačios žemės sklypo savininkas, turintis teisę medžioti ir konkrečiame medžioklės plotų vienete nuosavybės teise valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą ir kai tokio medžioklės ploto vieneto naudotojas yra asmenis vienijanti asociacija, gali kreiptis į ją prašymu priimti į narius. Tuo atveju, jeigu asociacija raštu atsisako jį priimti į narius, žemės sklypo savininkas, medžioklės ploto vienete valdantis ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, turi teisę proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti), sudaręs sutartį su medžioklės plotų naudotoju. Tai reiškia, kad Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos žemės sklypo savininkui sudaryti sutartį su medžiotojų klubu dėl teisės proporcingai nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plotui naudoti jame medžiojamųjų gyvūnų išteklius (medžioti): 1) jei medžioklės plotų naudotojas (asociacija) raštu atsisako priimti privačios žemės sklypo savininką į savo narius ir 2) savininkas konkrečiame medžioklės ploto vienete valdo ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta.

Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovas kreipėsi į atsakovą prašymu priimti į būrelio narius, o atsakovas tokio ieškovo prašymo netenkino. Byloje kilo ginčas ar ieškovas R. Š. konkrečiame medžioklės ploto vienete valdo ne mažiau kaip 15 ha miško ar žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuriame medžioklė neuždrausta. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju ieškovas atitinka antrąją Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalies sąlygą akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 8, 13 ir 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte nurodyta, kad „projekto tikslas – įstatyme nustatyti, jog žemės sklypo ar keleto susisiekiančių sklypų savininkui arba savininkams būtų deramai užtikrintos žemės sklypų savininkų teisės, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu ir medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimu juose“. Taip pat, nurodė, jog žemės sklypų teisinė registracija, t. y. tai, ar Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vienas žemės sklypas, ar kaip keli atskiri žemės sklypai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo atitikčiai, svarbu, kad savininko žemės sklypai būtų susisiekiantys, kartu sudarytų ne mažiau kaip 15 ha plotą ir būtų išsidėstę atitinkamame medžioklės plotų vienete.

Atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovui su sutuoktine jungtinės nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), patenka į „M.“ medžiotojų būrelio medžioklės plotų vienetą ir abu sklypai susisiekia. Atsakovas teigia, kad nepakanka duomenų jog ieškovas nuosavybės teise valdo minimalų 15 ha žemės sklypą. Abu sklypus ieškovas valdo su sklypų bendrasavininke sutuoktine, kuri nėra medžiotoja. Ieškovas nurodo, kad jis disponuoja abiem žemės sklypais bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine D. Š.. Taigi, nei vienas iš šių sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė.

           Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas R. Š. bendrosios jungtines nuosavybės teise su sutuoktine D. Š. disponuoja 6,5504 ha žemės ūkio paskirties sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės ūkio paskirties sklypas 13,7634 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro išraše užregistruotas kaip ieškovo R. Š. nuosavybė. Iš nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad 13,7634 ha žemės sklypas ieškovo nuosavybėn įgytas 2021-10-31 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, ieškovas nurodė, kad šis žemės sklypas įgytas būnant santuokoje su D. Š., todėl  yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

          Atsakovas ginčija faktą, kad tokiu būdu esant bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, nei vienas iš šių sklypų nėra tik ieškovo nuosavybė. Byloje nėra duomenų apie sutuoktinių susitarimą dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo turtu, o sutuoktinė neturi specialiosios medžioklės teisės - tuomet neaišku, kas ir kokia dalimi naudojasi. Nurodo, jog šios aplinkybės nėra formalios, o priešingai - lemia konkrečią, objektyvią ir dvejopą problemą, tai yra, viena vertus negalima teigti, kad ieškovui priklausančios skirtingų sklypų dalys yra vientisos ir susisiekia (ribojasi) tarpusavyje, kadangi visos jos yra valdomos nedetalizuotomis sąlygomis, o antra vertus. atsakovui sudarant sutartį, atsirastų ir pareiga užtikrinti tinkamą medžioklės taisyklių įgyvendinimą, saugumą, o to padaryti bus objektyviai neįmanoma, jei nebus aišku, kuriose konkrečiose sklypų dalyse Ieškovas vykdytų medžioklę.

           Pažymėtina, jog CK 3. 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu būtų pasidalinę jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą, nusistatę dalis ir panašiai, taigi, turtą valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Į bylą trečiuoju asmeniu įtraukta D. Š. atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad atsakovo sutarties su ieškovu R. Š. dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo sudarymas nepažeis jos teisių bei nesukurs jai jokių papildomų pareigų. Todėl teismo vertinimu ieškovas įrodė, jog jis turi nuosavybės teise ne mažesnį kaip 15 ha ploto žemės sklypo atsakovo naudojamame medžioklės plotų vienete.

             Apibendrindamas išdėstytą teismas konstatuoja, jog ieškovas atitinka Medžioklės įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, kurioms esant sudaroma sutartis dėl medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo (medžiojimo) žemės sklypo savininkui priklausančiuose plotuose, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalis analogiškai reglamentuoja ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą. Ieškinį tenkinus, ieškovui atlygintinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad ieškovas sumokėjo 85 Eur žyminį mokestį (2021 m. gruodžio 14 d. mokėjimas), 1 200 Eur už advokato padėjėjos teisinę pagalbą (2022 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas patenkintas, ieškovui iš atsakovo priteistini 1 285 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje patirta 58,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį patenkinti.

Įpareigoti atsakovą Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelį, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), per penkiolika kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti sutartį su ieškovu R. Š., asmens dėl medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimo.

Priteisti ieškovui R. Š. iš atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 285 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Šilalės skyriaus „M.“ medžiotojų būrelio, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 58,08 Eur (penkiasdešimt aštuonis euru 8 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja         Vida Butanavičiūtė