1 S – 756 – 491 / 2010

Teisėjas Bronius Varsackis                                                      Procesinio sprendimo kategorija:   2.1.16.1.2.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. spalio 1 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorui Gediminui Marcinkevičiui,

gynėjui advokatui Raimundui Kurkliečiui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro N. Gružausko skundą dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta skirti suėmimą įtariamajam A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, turinčiam pradinį išsilavinimą, Kėdainių jaunimo mokyklos 10 klasės mokiniui, nevedusiam, teistam vieną kartą,

NUSTATĖ:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras N. Gružauskas pareiškimu kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą prašydamas skirti įtariamajam A. E. suėmimą dviem mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t.y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus labai sunkius, sunkius ar kitus BPK 122 str. 4 d. numatytus nusikaltimus.

Skundžiama nutartimi apylinkės teismas atsisakė skirti suėmimą A. E..

Skundu prokuroras prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir skirti A. E. suėmimą dviem mėnesiams, nes ši nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Prokuroras skunde dėsto duomenis apie įtariamojo galimai padarytą nusikalstamą veiką, apie jo asmenybę ir teigia, kad kardomųjų priemonių tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, o skundžiama teismo nutartis užkerta kelią sėkmingam A. E. inkriminuojamo nusikaltimo ištyrimui.

Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą patenkinti. Įtariamojo gynėjas prašo skundą atmesti.

Skundas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. A. E. įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 17 d. 21 val. iki 2010 m. rugsėjo 18 d. 5.10 val. įsibrovė į (duomenys neskelbtini) stovėjusį T. M. automobilį (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė bendros 302 litų vertės L. R. turtą.

Apylinkės teismo posėdžio metu įtariamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje taip pat yra kitų duomenų – nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti bylos duomenys, iš kurių matyti, kad A. E. galėjo padaryti įtarime nurodytą nusikalstamą veiką ir ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam šį įtarimą.

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais suėmimas gali būti paskirtas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertindamas tokio manymo pagrįstumą, teismas atsižvelgia į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimą, pragyvenimo lėšų gavimą iš nusikalstamos veiklos, liudytojų parodymus bei kitus svarbius duomenis. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo nepilnamečiui, todėl bylos duomenys ir nepilnamečio įtariamojo charakteristika turi būti ypač kruopščiai ištirti ir patikrinti.

Iš aukštesnės instancijos teismo turimos medžiagos matyti, kad skirti suėmimą A. E. apylinkės teismas atsisakė atsižvelgęs iš esmės tik į tai, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą bei mokosi ir padaręs išvadą, kad taikyti pačią griežčiausią kardomąją priemonę jam nėra būtinybės. Tokia apylinkės teismo išvada yra nepagrįsta, nes teismas pernelyg sureikšmino minėtas dvi aplinkybes, iš kurių viena (dėl įtariamojo mokymosi) neatitinka bylos duomenų, bei visiškai nevertino kitų byloje esančių svarbių aplinkybių.

A. E. yra Kėdainių jaunimo mokyklos 10 klasės mokinys, tačiau tai tikrai nereiškia, kad jis siekia mokslo ir mokosi. Iš jo charakteristikos matyti, kad realiai jis mokyklos nelanko, per rugsėjo mėnesį joje buvęs vos kelis kartus. Įtariamojo požiūrį į mokslus bei mokytojus iliustruoja ir kitas faktas – A. E. 2010-02-11 mokykloje necenzūriniais žodžiais iškeikė mokytoją. Tokie duomenys visiškai paneigia teismo padarytą išvadą dėl jo mokymosi.

Skundžiamoje nutartyje teismas tvirtina, kad įtariamasis turi gyvenamąją vietą. Tai tiesa, nes jis gyvena su savo motina K. K.. Bet šalia to yra ir kiti duomenys. O būtent, iš Kėdainių bendruomenės socialinio centro pažymos matyti, kad jis namuose būna retai, juose dažnai nenakvoja. 2010 metais jo motina K. K. buvo tris kartus patraukta administracinėn atsakomybėn dėl įtariamojo padarytų pažeidimų (administracinės bylos Nr. A2.9-196-673/2010, Nr. A2.9-440-336/2010 ir Nr. A2.9-841-336/2010). Visa tai reiškia, kad A. E. nesaisto tvirti tiek šeiminiai, tiek kiti socialiniai ryšiai, nei motina, nei mokykla didesnės įtakos jo asmenybės formavimuisi bei jo įsibėgėjančio polinkio daryti nusikaltimus neturi.

Šalia viso to, įtariamasis, nors dar nepilnametis, anksčiau jau teistas, neišnykus teistumui vėl įtariamas padaręs apysunkį nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Jis neturi jokio savarankiško, pastovaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas už tokį pat nusikaltimą – už nusikaltimą nuosavybei. Tai reiškia, kad lėšas ar jų dalį pragyvenimui (maistui, drabužiams) jis galimai gauna darydamas nusikaltimus. Tai iliustruoja ir jo paties parodymai apylinkės teismo posėdžio metu, kur įtariamasis patvirtino, jog nusikaltimą jis padarė norėdamas nusipirkti sau batus. Be to, šiuo metu Kėdainių rajono policijos komisariate atliekami net keli ikiteisminiai tyrimai, kuriuose A. E. įtariamas padaręs penkis nusikaltimus nuosavybei, tame tarpe kelis iš jų – jau priėmus skundžiamą teismo nutartį. Visi nusikaltimai, kurių padarymu įtariamas A. E., buvo padaryti per labai trumpą laiką – per keturis mėnesius.

Sprendžiant, ar galima pasiekti BPK 119 str. išvardintus kardomųjų priemonių tikslus ir neskiriant kaltininkui griežčiausių kardomųjų priemonių labai svarbu įvertinti, ar jam nebuvo taikytos švelnesnės priemonės ir kokį efektą jos davė. Šioje gi byloje matyti, kad A. E. daugybę kartų pažeidė kitame ikiteisminiame tyrime jam taikytos švelnesnės kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, vykdymo tvarką.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas, sutikdamas su prokuroro skundo teiginiais, priešingai, nei teigiama skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, konstatuoja, jog bylos duomenys suteikia pakankamai tvirtą pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali ir toliau daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus, ir suėmimo A. E. taikymas yra reikalingas, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti vieno iš BPK 119 str. numatytų tikslų – sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo.   

Dėl visų aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama apylinkės teismo nutartis naikinama ir A. E. skiriamas suėmimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 str., teismas

NUTARĖ:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartį panaikinti.

Įtariamajam A. E. skirti suėmimą dviem mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo jo sulaikymo vykdant šią nutartį dienos.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                        Valdas Petras Meidus