Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-365-486/2018
Proceso Nr. 1-01-1-18457-2017-8
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. kovo 1 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J.,
sekretoriaujant A. R.,
dalyvaujant prokurorei O. Š.,
kaltinamajam G. Š.,
laiduotojui T. T.,
nukentėjusiajam K. J.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) anksčiau neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalį, padarymu.
Teismas
n u s t a t ė :
G. Š. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent jis:
2017 m. balandžio 17 d., apie 22.50 val., bute, esančiame Pajautos g. 1-48, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,38 promilių girtumas), tarpusavio konflikto su posūniu K. J. metu, kambaryje, priėjęs prie nukentėjusiojo sėdinčio už stalo į jį nugara pasilenkė ir vieną kartą įkando pastarajam į nosį, tuo pagal specialisto išvadą Nr. G1209/2017(01) ir 2017-10-17 specialisto paaiškinimų protokolą nukentėjusiajam K. J. padarydamas nosies poodinę kraujosruvą, panosies odos nubrozdinimą su aplinkine poodine kraujosruva, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), tai reiškia, kad sužalojimų vietose užsifiksavo plačios rūšinės priklausomybės požymiai, tačiau neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti galimai ir įkandus, tai yra suspaudus nosies minkštuosius audinius tarp dantų ir/ar lūpų, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-17), padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu smurtaudamas prieš šeimos narį, nežymiai sužalojo nukentėjusįjį K. J.. Šiais savo veiksmais G. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. Š. visiškai prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Parodė, kad 2017 m. balandžio 17 d. jis buvo namuose. Apie 22 val. namo grįžo Karolis su draugu. Iš tiesų buvo vėlu, ir, kaltinamojo nuomone, tokiu metu draugų nevedžiojama. Bute taip pat buvo kaltinamojo nepilnametė dukra, kuri rengėsi miegoti. K. ir dukros kambariai atskiri. G. Š. eidamas pas dukrą palinkėti jai labos nakties, pajuto iš Karolio kambario tabako kvapą. Tuomet kaltinamasis užėjo į K. kambarį pasakyti, kad nerūkytu kambaryje. G. Š. pamatė, kad K. kambaryje stovėjo alaus skardinės. Kai kaltinamasis pasakė, kad bute jaučiasi tabako kvapas, tarp jų įvyko apsižodžiavimas, žodinis konfliktas, Karolis grubiai su juo kalbėjo. G. Š. nesusilaikė, pasilenkė ir gribštelėjo dantimis Karoliui už nosies. Po to išėjo iš K. kambario, viskas įvyko labai greitai. Dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi. Prašo nutraukti baudžiamąją bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybėn ir perduoti laiduotojui T. T.. Civilinį ieškinį pripažįsta, tik nesutinka su dydžiu. Dėl sumos palieka spręsti teismo nuožiūra, jo pajamos apie 900 eurų, tačiau dar reikia mokėti komunalines paslaugas, valgyti ir t.t..
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2017-04-17, tai buvo antra Velykų diena. Po 22 val. nukentėjusysis grįžo namo, parsivedė draugą Simoną dėl to, kad planavo važiuoti į kelionę ir norėjo susidėlioti kelionės maršrutą. A. K. J. kambaryje, įsijungė kompiuterį. Buvo atsidarę po skardinę alaus, jos nugerta buvo po 3 gurkšnius. Parūkyti buvo išėję į balkoną, balkono duris uždarė, todėl kvapo nebuvo. Kai į kambarį grįžo iš balkono parūkę, užėjo G. Š. ir pradėjo sakyti, kad čia prirūkyta. Nukentėjusysis pasakė, kad kambaryje nieko nesijaučia, tarp jų įvyko susižodžiavimas. K. J. įvykio metu sėdėjo prie kompiuterio. Tuomet G. Š. pasilenkė ir K. J. įkando į nosį. G. įkando ir ne iškarto paleido jo nosį, įkandęs truputi palaikė. Nosyje liko randas, ir visam gyvenimui. Jeigu būtų jis užgijęs, tai viskas būtų gerai. Matėsi, kad buvo kraujosruva, nosis buvo ištinusi, kvėpuoti sunku. Randas ant nosies galiuko yra ir dabar. Po šio įvykio jokių santykių nepalaiko, nukentėjusysis išsikraustė iš buto. Nukentėjusysis pareiškė 1500 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Žala neatlyginta, apie tai kalbėta nebuvo, nukentėjusysis palaiko savo civilinį ieškinį.
Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas.
Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis.Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaltinamojo G. Š. kaltė, be jo visiško prisipažinimo, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
2017-04-18 Vilniaus apskrities VPK KP NVS tyrėjos V. G. nutarimu K. J. pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 23).
2017-04-18 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės ketvirtos kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio V. S. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad pagal K. J., gyvenančio Pajautos g. 1-48, Vilniuje iškvietimą, 2017-04-17, apie 23.00 val., atvykus, adresu Vilniuje, Pajautos g. 1-48, į juos kreipėsi K. J., gim. 1992-03-17, kuris paaiškino, kad jo patėvis G. Š., gim. 1966 m., konflikto metu jam įkando į nosį, namuose tvarka nepažeista, įvykio dalyviai nesusijaudinę, blaivūs. Apie 23.30 val. G. Š. buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikomas ir turės vykti į Vilniaus miesto 1-ąjį komisariatą. G. Š. paaiškino, kad posūnis elgėsi įžūliai ir konflikto metu jis įkando jam į nosį (b.l. 10-11).
2017-04-24 apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC 2017-04-17, 22 val. 51 min., garso įrašas, padaryta jo stenograma. Nustatyta, kad pagalbą kviečia nukentėjusysis K. J.. K. J. nurodo: ,,Čia Vilniuje, Paujautos g. 1, smurtauja šeimoje girtas''. Į BPC darbuotojos klausimą: ,,Tai jūs girdite, kaip jis ten muša ar kaip?'', K. J. nurodė: ,,Pats gavau'' (b.l. 15-16).
2017-04-27 gauta specialisto išvada Nr. G 1209/2017(01), kurioje nurodyta, kad K. J. nustatyti šie kūno sužalojimai: nosies poodinė kraujosruva, panosies odos nubrozdinimas su aplinkine poodine kraujosruva, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-04-17). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Paprastai tokie sužalojimai sugyja be pasekmių (b.l. 29).
2017-10-17 specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas O. D. pateikė paaiškinimus į užduotą klausimą: ar nustatyti kūno sužalojimai specialisto išvadoje Nr. G 1209/2017(01) 1-me punkte buvo padaryti įkandant dantimis? Atsakymas: K. J., gim. 1992 m., specialisto išvadoje Nr. G 1209/2017(01) 1-me punkte nustatyti sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), tai reiškia, kad sužalojimų vietose užsifiksavo plačios rūšinės priklausomybės daiktų požymiai, tačiau neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti galimai ir įkandus, tai yra suspaudus nosies minkštuosius audinius tarp dantų ir/ar lūpų (b.l. 30).
2017-10-13 K. J. savanorišku daiktų pateikimo protokolu pateikė mobilaus ryšio telefoną ,,Huawei P9'' apžiūrai atlikti. Mobilaus ryšio telefonas ,,Huawei P9'' po apžiūros grąžintas nukentėjusiajam (b.l. 34).
2017-10-13 apžiūros protokolu apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas ,,Huawei P9'', priklausantis K. J., kuriuo buvo padarytos K. J. nosies sužalojimų nuotraukos. Apžiūrėtos telefone esančios K. J. nuotraukos, kuriose užfiksuoti padaryti nosies sužalojimai K. J. 2017-04-17, 22.50 val., įvykio metu, adresu Pajautos g. 1-48, Vilniuje. Abi nuotraukos padarytos 2017-04-17, 22.57 val. Nuotraukos padarytos K. J. (b.l. 35-36).
Iš 2017-04-18, 00.02 val., alkotesterio parodymų matyti, kad G. Š. 2017 m. balandžio 17 d. nustatytas 0.38 ‰ girtumas (b.l. 62).
Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas G. Š. visiškai pasitvirtino. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį. Baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad G. Š. smurtaudamas nežymiai sužalojo šeimos narių, o būtent įkando posūniui K. J. į nosį. Jo kaltė įrodyta ne tik jo paties prisipažinimo, bet ir nuosekliais nukentėjusiojo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kitais byloje surinktais įrodymais.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas kaltinamojo G. Š. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 40 str., perduodant jį laiduotojui – draugui T. T., nutraukiant baudžiamąją bylą.
Pagal LR BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (LR BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik LR BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius LR BK 40 straipsnio 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms LR BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje egzistuoja visos LR BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Kaltinamasis anksčiau neteistas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, žada neturtinę žalą atlyginti, todėl yra pagrindo manyti, kad daugiau nedarys nusikalstamos veikos. Tačiau vien jų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nepakanka. Teismas privalo įvertinti ar asmuo, kuris galimai bus laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir darys teigiamą įtaką kaltininkui (LR BK 40 straipsnio 3 dalis). Teismas spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo laiduotoją vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, nešališkai įvertindamas visas aplinkybes, kurios suponuoja į laidavimo pagrįstu. Vadovaujantis teismų praktika pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos A. T. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.).
T. T. yra kaltinamojo G. Š. geras draugas. Laiduotojas dirba Lietuvos Respublikos kariuomenėje, charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, todėl manytina, kad jis yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir gali laiduoti už savo draugą.
Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti LR BK 40 straipsnio nuostatas ir G. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, be užstato. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad yra visos sąlygos taikyti kaltinamojo atžvilgiu LR BK 40 str. nuostatas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.).
Dėl civilinio ieškinio.
Pažymėtina, jog pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam būtų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė) ir dėl to pareikšti civilinį ieškinį (LR (duomenys neskelbtini) straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į veikos padarymo aplinkybes bei motyvus, žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Apibendrinus tai, kas aukščiau išdėstyta, paisant jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, įvertinant visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatant teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyrą, mano, kad šiuo atveju tikslinga tenkinti civilinį ieškinį iš dalies, priteisiant 300 eurų sumą.
Dėl daiktų, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
CD laikmeną su bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos Nr. 1-365-486/2018.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti G. Š. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 303 str. 4 d., 308 str. teismas
n u s p r e n d ž i a :
G. Š., gim., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį T. T., gim. 1977-07-05, atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą Nr. 1-365-486/2018, nutraukti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti kaltinamajam G. Š. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: CD laikmeną su bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš kaltinamojo G. Š., gim. nukentėjusiojo K. J. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Išaiškinti G. Š., kad:
1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui T. T., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėjas J. J.