Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-02-26][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-517-258-2021].docx
Bylos nr.: e2A-517-258/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
AS "Immer Digital" 41203057037 atsakovas
COMPAGNIE FRANCAISE D'ASSURANCE POUR LE COMMERCE EXTERIEUR Baltics filialas 300156205 Ieškovas
UAB "Coface Baltics Services" 300574165 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos dėl draudimo

?

Civilinė byla Nr. e2A-517-258/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01792-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1.

 (S)

 

img1 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. vasario 23 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AS „Immer Digital“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančios per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, ir uždarosios akcinės bendrovės „Coface Baltics Services“ ieškinį atsakovui AS „Immer Digital“ dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovai Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikianti per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą (toliau tekste ir – Coface), ir UAB „Coface Baltics Services“ (toliau – CBS) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Latvijoje registruotai bendrovei AS „Immer Digital“ (toliau – atsakovas) prašydami priteisti 5727,90 Eur skolą, 422,65 Eur palūkanas, 2050 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovo Coface naudai ir 3364,25 Eur skolą, 354,34 Eur palūkanas, 2050 Eur baudą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo ieškovo CBS naudai bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai pareikštą ieškinį grindė tuo, kad šalys sudarė prekinio kredito draudimo sutartį, pagal kurią Coface apdraudė atsakovo verslo rizikas, o jis įsipareigojo mokėti draudimo įmokas ir susijusias sumas Coface ir CBS. Atsakovas įsipareigojo Coface mokėti draudimo įmokas, kurios lygios 0,25 proc. metinės atsakovo apyvartos, tačiau minimali metinė draudimo įmoka 8200 Eur. Draudimo įmokos turėjo būti mokamos kas ketvirtį nuo draudimo galiojimo pradžios. Atsakovas įsipareigojo mokėti CBS už priimtus sprendimus dėl apdraudžiamos skolos sumos kiekvienam atsakovo skolininkui. CBS įvertindavo kiekvieną atsakovo klientą ir nustatydavo jo skolos sumą, kurią maksimaliai apdrausdavo. Mokestis už tokias paslaugas skaičiuojamas nuo išieškotos skolos ir priklauso nuo atsakovo kliento mokumo situacijos. Ieškovų teigimu, atsakovas, pratęsus šalių sutarties galiojimą, pradėjo nevykdyti sutartinių įsipareigojimų ir neapmokėti jam išrašomų sąskaitų. Ieškovai ne kartą ragino atsakovą susimokėti skolą, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Pažymėjo, kad buvo gautas iš atsakovo raštas, kuriuo buvo siūloma ieškovams atsakovo skolą išsiieškoti iš jo kliento, tačiau buvo nustatyta, jog atsakovo klientas turi priešpriešinį reikalavimą į patį atsakovą (el. b. l. 1–8, t. I).

3.       Ieškovai dublike palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, patikslindami prašomų priteisti palūkanų sumą nurodė, kad iš atsakovo ieškovo Coface naudai prašo priteisti 412,60 Eur palūkanų, o CBS naudai 348,44 Eur palūkanų. Ieškovai nesutiko su atsakovo teiginiais, jog buvo netinkamai suteiktos draudimo paslaugos. Nurodė, kad Coface suteikė atsakovo verslo rizikų draudimo apsaugą, už kurią atsakovas įsipareigojo apmokėti, tačiau to nepadarė. Teigė, kad ieškovas CBS registruodavo uždelstas skolas, siųsdavo pranešimus skolininkams apie esančią skolą bei reikalavimą ją padengti, taip pat įvertindavo pirkėjo mokumą ir nustatydavo maksimalią draudžiamą jo skolos sumą. Šie veiksmai taip pat buvo atliekami ir dėl atsakovo minimų klientų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“. Nesutiko su atsakovo argumentais, kad pagal sutartį ieškovai turėjo apmokėti bet kokį kliento neatsiskaitymą. Pažymėjo, kad sutartyje aiškiai nurodytos sąlygos, kai draudimo apsauga negalioja. Tuo pagrindu draudimo apsauga netaikoma skoloms, dėl kurių vyksta ginčai.

4.       Atsakovas atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad kelis kartus kreipėsi į ieškovus dėl skolos išieškojimo iš skolininkų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“, tačiau ieškovai neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų bei neišmokėjo draudimo išmokos. Ieškovai elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti prievolės sumokėti draudimo išmoką ir atsiskaityti už netinkamai suteiktas draudimo paslaugas. Pažymėjo, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo nurodyta, jog draudimo paslauga taikoma bet kokiam kliento neatsiskaitymui. Dėl to atsakovas tikėjosi, jog bet koks kliento neatsiskaitymas bus padengtas kilus tiek nemokumo atvejui, tiek ilgalaikio įsipareigojimų nevykdymo atveju. Atsakovo teigimu, Coface neišmokėjo draudimo išmokos už atsakovo pirkėjo UAB „Akvatera LT“ skolą dėl priežasčių, kurias turėjo pašalinti ieškovas CBS, teikdamas skolų išieškojimo paslaugas, nes atsakovas dėl sutartyje nustatytų apribojimų tų veiksmų atlikti negalėjo. CBS yra tiesiogiai priklausoma nuo Coface ir šio juridinio asmens kontroliuojama, todėl Coface turėtų atsakyti už CBS veiksmus vykdant Sutartį ir prisiimti netinkamo CBS veikimo ar neveikimo riziką. Atsiliepime nurodė, kad ieškovų pateiktos PVM sąskaitos faktūros neparemtos faktiniais duomenimis apie suteiktas paslaugas, nėra šalių suderintos ir pasirašytos pažymos apie faktiškai suteiktų paslaugų apimtį, priėmimo – perdavimo aktų, tinkamai pateiktos ieškovų ataskaitos. Atsakovas taip pat nesutiko su prašoma priteisti palūkanų suma ir mano, kad neturi pareigos mokėti palūkanų. Teigė, kad palūkanos turėtų atlikti kompensuojamąją funkciją, tačiau ieškovai siekia baudinių palūkanų. Reikalaujamos 16 proc. metinės palūkanos iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą, sąžiningumo bei protingumo principus. Atsakovas taip pat nesutiko su prašoma priteisti bauda ir nurodė, kad turi būti vadovaujamasi bendrąją nuostata, jog neteisinga priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai dvigubos atsakomybės taikymas skolininkui. Tokiais atvejais gali būti atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

5.       Tripliku atsakovas ieškovės ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai nurodė, kad ieškovų pateiktos sąskaitos neįrodo ieškinio reikalavimų, nes kartu su jomis nėra pridėta pranešimų skolininkams, duomenų, jog pranešimai skolininkams buvo išsiųsti. Faktinį paslaugų turinį ir kokybę gali įrodyti paslaugų suteikimo aktai, pasirašyti abiejų šalių, elektroniniai laiškai ar kt., tačiau ieškovai tokių įrodymų nepateikė.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas:

6.1.        priteisė ieškovo Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančio per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, naudai iš atsakovo 5727,94 skolos, 2050 Eur  netesybų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 7777,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 4 510 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

6.2.        Priteisė ieškovo UAB „Coface Baltics Servicesnaudai iš atsakovo AS „Immer Digital“, j. a. k. 41203057037, 3364,25 Eur  skolos, 2050 Eur netesybų, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 5414,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,

2.       Teismas nurodė, kad ieškovas CBS, siekdamas pagrįsti 2019 m. rugpjūčio 6 d. išrašytą 1741,00 Eur sumai sąskaitą Nr. 1977001196, pateikė teismui išrašą apie įmones, kurių kreditingumas buvo įvertintas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atsakovas išraše nurodytos informacijos neginčijo. Teismas sprendė, kad ieškovai pagrindė prašomą priteisti skolos sumą. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovas taip pat nesutiko su ieškovų išrašytomis sąskaitomis dėl vykdyto išieškojimo iš skolininkų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera“. Teismas pažymėjo, kad pats atsakovas pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog buvo užvesta byla dėl AB „Kauno grūdai“ bei UAB „Akvatera“ skolos, tačiau skolininkams užginčijus skolą, išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti. Elektroniniai susirašinėjimai patvirtina, kad sustabdžius išieškojimo veiksmus, atsakovas tiesiogiai kontaktavo su AB „Kauno grūdai“, ir skola buvo padengta. Tuo pagrindu, CBS sumažino sąskaitą už skolos išieškojimo išlaidas iki 284,23 Eur. Įvertinęs šalių elektroninį susirašinėjimą, teismas nustatė, kad CBS užvedė bylas dėl skolininkų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera“ ir atliko išieškojimo veiksmus, tačiau bylos buvo sustabdytos, nes skolininkai ginčijo skolą.

3.       Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje nėra duomenų, jog atsakovas skolos išieškojimo laikotarpiu būtų reiškęs pretenzijas ieškovams dėl faktiškai neatliekamų išieškojimo veiksmų ar būtų reikalavęs pateikti įrodymus, pagrindžiančius išieškojimo veiksmų atlikimą. Teismas atmetė atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, jog ieškovai nepateikė pažymos apie faktiškai suteiktų paslaugų apimtį ar priėmimo – perdavimo aktų. Šalys sudarytoje sutartyje nebuvo sutarusios dėl ieškovų pareigos teikti atsakovui tokias pažymas, ataskaitas ar kitokius dokumentus, patvirtinančius suteiktų paslaugų apimtį.

4.       Teismas nustatė, kad byloje nustatytas šalių susitarimas, kad įvykus draudiminiam įvykiui, ieškovai turi prievolę išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų (Sutarties 3.2.1 papunktis), o išmokėjus draudimo išmoką subrogacijos pagrindu ieškovams pereina reikalavimo teisė į pirkėjo skolą (Sutarties 3.3 punktas). Šalių pasirašytos sutarties 1.2 punkte numatytos išimtys, kurioms esant netaikoma draudimo apsauga. Sutarties 1.2.1 punkto d papunktyje susitarta, jog draudimo apsauga nebus taikoma skoloms, dėl kurių vyksta ginčas. Remiantis ieškovų pateiktais papildomais rašytiniais įrodymais, UAB „Akvatera“ nesutiko su reiškiamu reikalavimu, jį ginčijo ir 2019 m. rugsėjo 5 d. pretenzijoje nurodė, kad turi priešpriešinių reikalavimų atsakovui. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad ieškovai, gavę UAB „Akvatera“ pretenziją, pagrįstai sustabdė tolimesnį skolos išieškojimą ir netaikė draudiminės apsaugos atsakovo nurodytai skolos sumai.

5.       Teismas, įvertino ieškovo Coface pateiktą 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitą Nr. 1907001553 1872,51 Eur sumai už nesumokėtas draudimo įmokas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. Atsižvelgdamas į tai, kad CBS vykdė įmonių kreditingumo vertinimą bei monitoringą, teismas pripažino, kad ieškovas Coface taip pat taikė draudimo apsaugą. Teismas reikalavimą dėl 1872,51 Eur skolos laikė pagrįstu, todėl priteisė šią sumą iš atsakovo AS „Immer Digital“ ieškovo Coface naudai.

6.       Teismas, pasisakydamas dėl Coface reikalavimo priteisti iš atsakovo 3855,43 Eur priemoką iki minimalios draudimo įmokos pagal 2019 m. gruodžio 6 d. sąskaitą Nr. 1907001558, nurodė, kad  UAB „Akvatera“ įskaičius atsakovo skolą į priešpriešinius reikalavimus ir neturint skolos atsakovui, ieškovui Coface neliko galimybės įvykdyti sutarties 3.3 punktą. Tačiau dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė netinkamai vykdė draudimo sutarties nuostatas, neišmokėjo laiku nustatyto dydžio draudiminės išmokos. Teismas, vadovaudamasis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, tenkino ieškovo Cofase reikalavimą ir dėl 3855,43 Eur skolos iš atsakovo priteisimo.

7.       Teismas nurodė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktu ir specialiųjų sąlygų 6.2.1 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas Coface. Minimali įmoka už pirmąjį draudiminį laikotarpį – 8200 Eur. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktu ir specialiųjų sąlygų 6.3.1 - 6.3.2 punktais, atsakovas taip pat įsipareigojo atlyginti už CBS suteiktas paslaugas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai suteikė draudimo paslaugas atsakovui, vykdė savo sutartines prievoles, todėl atsakovas turi pareigą už jas tinkamai atsiskaityti. Teismas ieškinio reikalavimus tenkino, priteisiant iš atsakovo ieškovo Coface naudai 5727,94 Eur skolą, o CBS naudai - 3364,25 Eur skolą.

8.       Teismas ieškovų reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų ir netesybų tenkino iš dalies, įskaitant mažesniąją 412,60 Eur ir 348,44 Eur palūkanų sumą į didesniąją (2050 Eur bauda) netesybų sumą. Atitinkamai, iš atsakovo priteisė po 2050 Eur netesybų tiek Coface, tiek CBS naudai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

9.       Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) AS „Immer Digital“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus (Kuržemės rajono teismo 2020-10-30 nutarimo, priimto byloje Nr. 3- 12/06273-20/6, ir Kuržemės apygardos teismo 2020-12-16 nutarimo, priimto byloje Nr. 3-12/06273-20, kopijas su vertimais į lietuvių kalbą) ir prašo juos prijungti prie bylos. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1.       Skundžiamame sprendime, pasisakydamas dėl apelianto pareigos atsiskaityti už draudiminę apsaugą ir suteiktas skolų išieškojimo paslaugas, pirmosios instancijos teismas Sutarties pagrindu tarp apelianto ir COFACE ir tarp apelianto ir CBS susiklosčiusius santykius vertino atsietai. Pagal Sutartį būtent susidariusios skolos išieškojimo paslaugų teikimo rezultatas daro tiesioginę įtaką draudiko įsipareigojimų apeliantui apimčiai ir sudaro prielaidas susidariusį įsiskolinimą vertinti kaip draudiminį arba nedraudiminį įvykį, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nagrinėdamas bylą, nevertino, ar faktas, kad ieškovai yra tarpusavio kontrolės ryšiais susiję asmenys, neturėjo įtakos CBS pasirinktiems skolų išieškojimo veiksmams ir ar savo veiksmais CBS nesudarė sąlygų COFACE dėl to gauti ekonominės naudos, išvengiant draudimo išmokos mokėjimo apeliantui pagal Sutartį.

14.2.       Apeliantas pažymi, kad pagrindinis ir vienintelis jo ir CBS susitarimo dėl skolos išieškojimo paslaugų tikslas buvo atlikti visus veiksmus, kurie yra objektyviai būtini tam, jog apeliantas pagal Sutartį gautų draudimo išmoką, kuri kompensuotų jo patirtus nuostolius, arba atgautų skolą. Kaip skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktą elektroninį susirašinėjimą, CBS, gavęs apelianto pretenzijas dėl skolininkų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“ užvedė jų bylas. Tačiau vien išieškojimo bylų užvedimas pats savaime akivaizdžiai nėra pakankamas aukščiau nurodytam Sutarties tikslui pasiekti.

14.3.       Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad po pranešimo apie AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“ skolas, CBS ėmėsi realių šių skolų išieškojimo veiksmų, galinčių užtikrinti, kad šios skolos bus išieškotos taikiomis, o prireikus ir teisminėmis priemonėmis. Priešingai, skolų išieškojimą CBS vykdė aplaidžiai ir neprofesionaliai, neatliko jokių skolos išieškojimo veiksmų apelianto interesais ir iš esmės surinko tik tuos duomenis, kuriuos COFACE vertina pagrindu atsisakyti mokėti draudimo išmoką.

14.4.       Faktas, kad COFACE draudimo išmokos už UAB „Akvatera LT“ skolą neišmokėjo dėl priežasčių, kurias pašalinti turėjo CBS teikdamas skolų išieškojimo paslaugas, netiesiogiai patvirtina, kad vykdant Sutartį pirmenybė buvo teikiama ne apelianto, o asmeniniams interesams. Todėl ieškovai turi prisiimti CBS netinkamo veikimo ar neveikimo, susijusio su jų tarpusavio sąsaja, padarinių riziką (CK 6.38 str., 6.256 str.).

14.5.       Pirmosios instancijos teismas AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“ skolų išieškojimo sustabdymo ir Sutartyje numatytos draudiminės apsaugos netaikymo galimybę nagrinėjamu atveju ydingai susiejo vien su COFACE ir CBS pateiktais paaiškinimais, kad apelianto skolininkai skolas ginčija. Motyvų, kodėl didesnę įrodomąją galią suteikė būtent šiems, kitiems bylos įrodymams prieštaraujantiems, įrodymams, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, nors aplinkybė, ar skolos buvo ginčytinos byloje turi esminę reikšmę sprendžiant dėl apelianto pareigos atsiskaityti su ieškovais.

10.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovo AS „Immer Digital“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:

15.1.       atsakovo nurodomi argumentai apie tai, kad ieškovų tarpusavio ryšys turėjo tariamai neigiamą įtaką ieškovų sutartinių prievolių vykdymui ir tai, kad ieškovai netinkamai teikė paslaugas yra visiškai nepagrįsti.

15.2.       Esminė aplinkybė yra tai, kad Coface draudimo apsaugą suteikė, o tuo tarpu atsakovas savo prievolės mokėti įmokas tinkamai nevykdo, t. y. atsakovas nustatyto dydžio įmokų pagal Sutartį nesumokėjo. Kiekvienas asmuo privalo sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.).

15.3.       Atsakovas teigia, jog neva ieškovai netinkamai suteikė paslaugas. Tokie teiginiai nepagrįsti, kadangi ieškovai savo prievoles pagal Sutartį vykdė taip kaip šalys buvo susitarusios – ieškovai suteikė draudimo apsaugą ir paslaugas būtent Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. Kaip numatyta Sutarties 4 p., atsakovo pranešimai apie uždelstas jo pirkėjų skolas buvo užregistruoti ieškovų sistemoje ir CBS ėmėsi skolų išieškojimo veiksmų, išsiuntė reikalavimus tiek AB „Kauno grūdai“, tiek UAB „Akvatera LT“ dėl skolos padengimo. Abu šie atsakovo pirkėjai informavo, jog nepripažįsta tokios prievolės atsakovui dėl vienų ar kitų priežasčių (pvz., dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdęs savo prievoles pirkėjams).

15.4.       Nors atsakovas teigia, jog jis pats atliko skolos išieškojimo veiksmus, todėl traktuoja nesant pareigos atsiskaityti su ieškovais, tačiau pamiršta pažymėti, kad geruoju išsisprendus ginčui su AB „Kauno grūdai“, ieškovas, vadovaudamasis Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2.2 p., 2020 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą dėl išieškojimo išlaidų atlyginimo ir nurodė dengiantis 90 proc. atsakovo išieškojimo išlaidų. Atsakovui teliko sumokėti tik 10 proc. visos už išieškojimą mokėtinos sumos – 284,23 EUR, tačiau to jis iki šiol nepadarė. Kadangi ginčas su UAB „Akvatera LT“ nebuvo išspręstas ir tokiai skolai draudimo apsauga negaliojo, vadovaujantis Sutarties Specialiųjų sąlygų 6.3.2 p., atsakovas privalo padengti visą išieškojimo mokestį. Atsakovas aptartas Sutarties sąlygas žinojo ir suprato dar pasirašydamas Sutartį. Tokios sąlygos atsakovui tiko ir su jomis jis sutiko, todėl dabar visiškai nepagrįstai vienašališkai atsisako vykdyti prisiimtą savo prievolę atsiskaityti su ieškovais.

15.5.       Atsakovas visiškai nepagrįstai Sutartį aiškina kaip paslaugų sutartį, pagal kurią paslaugos – draudimo išmokų išmokėjimas nepriklausomai nuo įvykio aplinkybių ir Sutarties sąlygų. Atsakovas taip pat nepagrįstai traktuoja, kad neva tai, jog Coface neišmokėjo draudimo išmokos (įvykiui nesant draudžiamajam), reiškia, kad atsakovui nekyla pareiga mokėti draudimo įmokų.

15.6.       Priešingai nei nurodo atsakovas, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, kad tretieji asmenys, t. y. UAB „Akvatera LT“ ir AB „Kauno grūdai“ nepripažino turintys skolinį įsipareigojimą atsakovui, todėl tarp šalių buvo fiksuotas ginčas. Būtina pabrėžti, kad pats atsakovas su atsiliepimu į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog su AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“ buvo kilęs ginčas dėl atsiskaitymo ir kad ši subjektai nepripažino savo prievolių. Atsakovas buvo informuotas apie tai, kad jis turi ir gali pats išsispręsti kilusį ginčą su UAB „Akvatera LT“, o pateikus įrodymus, kad ginčas išspręstas, ieškovai pakartotinai įvertins situaciją. Todėl atsakovui teigiant, kad ieškovai neva nepagrįstai neišmoka draudimo išmokos, būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog ginčas yra išspręstas ir įrodymai apie tai buvo pateikti ieškovams. Atsakovas nepagrįstai savo įrodinėjimo pareigą siekia perkelti ieškovams.

15.7.       Atsakovas taip pat teigia, jog UAB „Akvatera LT“ neginčijo savo skolos, todėl nebuvo pagrindo atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Ieškovai pažymi, jog toks atsakovo argumentas yra nelogiškas ir neatitinkantis tikrovės. Kaip matyti iš su ieškovų 2020 m. spalio 19 d. rašytinių paaiškinimų pateikto UAB „Akvatera LT“ 2019 m. rugsėjo 5 d. rašto, UAB „Akvatera LT“ nurodė neturinti jokių skolinių įsipareigojimų atsakovui, kadangi atsakovas jai yra skolingas 129 184,46 EUR. Vienas iš prievolės pabaigos atvejų yra prievolės pabaiga įskaitymu (CK 6.130 str. 1 d.). UAB „Akvatera LT“ informavo atsakovą ir ieškovus, jog jos prievolė pasibaigė įskaičius priešpriešinį reikalavimą į atsakovą. Negana to, atsakovas buvo UAB „Akvatera LT“ skolingas dar didesnę sumą. Akivaizdu, kad ieškovai negalėjo tęsti išieškojimo pasibaigusiam reikalavimui ar tuo labiau išmokėti draudimo išmoką tokiam pasibaigusiam reikalavimui, kuris nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu.

15.8.       Atsakovas taip pat klaidina teismą, teigdamas, kad CBS neva nesuteikė jam jokių paslaugų. Pažymėtina, kad pagal Sutartį CBS ne tik registruodavo uždelstas skolas, siųsdavo pranešimus skolininkams apie esančią skolą ir reikalavimą tokią skolą padengti (kas buvo padaryta tiek su AB „Kauno grūdai“ ir UAB Akvatera LT“), tačiau ir priimdavo kredito sprendimus dėl atsakovo nurodytų pirkėjų (t. y. įvertindavo pirkėjo mokumą ir nustatydavo maksimalią draudžiamą jo skolos sumą). Atsakovui pranešus apie pirkėjų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“ uždelstas skolas, CBS taip pat atliko ikiteisminius skolų išieškojimų veiksmus. Tai, kad šios skolos nebuvo išieškotos, nulėmė būtent aplinkybė, jog abu pirkėjai ginčijo savo prievoles atsiskaityti su atsakovu. Atsakovas buvo informuotas, jog ginčijamoms skoloms draudimo apsauga negalioja, o CBS negali tokioms skoloms atlikti išieškojimo, kaip ir numatyta Sutartyje.

15.9.       Ieškovų vertinimu, nėra pagrindo prijungti prie bylos atsakovo naujai teikiamus įrodymus. Visų pirma, atsakovas nepateikė priedų vertimų į lietuvių kalbą (CPK 113 str. 3 d.) - priedas Nr. 2 yra neišverstas ir teikiamas tik latvių kalba. Antra, teikiami įrodymai nepaneigia priimto skundžiamo sprendimo pagrįstumo, o priešingai – patvirtina, kad tarp atsakovo ir UAB „Akvatera LT“ buvo kilęs ginčas, dėl kurio teismo sprendimas priimtas tik 2020 m. gruodžio mėnesį. Trečia, bent jau priedą Nr. 1 atsakovas turėjo galimybę pateikti bylą nagrinėjant dar pirmosios instancijos teisme – Liepojos teismo sprendimas priimtas 2020 m. spalio 30 d. ir galėjo būti pateiktas anksčiau.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų

12.       Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius Kuržemės rajono teismo 2020-10-30 nutarimo, priimto byloje Nr. 3- 12/06273-20/6, ir Kuržemės apygardos teismo 2020-12-16 nutarimo, priimto byloje Nr. 3-12/06273-20, kopijas su vertimais į lietuvių kalbą.

13.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14.        Atkreiptinas dėmesys, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje turi būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

15.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apelianto pateiktų naujų įrodymų ryšį su byla, taip pat į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šalims teikiami nauji įrodymai yra žinomi (įteikti susipažinti pirmosios instancijos teismo kartu su apeliaciniu skundu, o dalis įrodymų (vertimas į lietuvių kalbą) pateikti per EPP sistemą, ieškovai taip pat yra pateikę nuomonę dėl jų priėmimo), teikiamus naujus įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

16.       Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai ir atsakovas 2018 m. liepos 17 d. sudarė prekinio kredito draudimo sutartį Nr. 3474/18, pagal kurią Coface apdraudė atsakovo rizikas, nurodytas sutarties 1.1 punkte, o atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas ir susijusias sumas Coface bei CBS pagal sutarties bendrųjų sąlygų 6 punktą ir specialiųjų sąlygų 6.2 punktą. 2019 m. birželio 26 d. Sutartis buvo pratęsta dar metams, t. y. iki 2020 m. birželio 30 d.

17.       Nustatyta, kad ieškovas CBS atsakovui 2019 m. birželio 13 d. išrašė sąskaitą Nr. CBS2019303 2842,32 Eur sumai. 2020 m. sausio 27 d. sąskaitos suma buvo sumažinta iki 284,23 Eur, nes AB „Kauno grūdai“ apmokėjo skolą. 2019 m. spalio 11 d. buvo išrašyta sąskaita Nr. CBS2019461 1339,02 Eur sumai dėl nesumokėtų mokesčių už skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Akvatera LT“. 2019 m. rugpjūčio 6 d. išrašyta sąskaita Nr. 1977001196 1741,00 Eur sumai už kreditingumo vertinimą ir jo monitoringą laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Taip pat nustatyta, kad ieškovas Coface išrašė atsakovui 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaitą Nr. 1907001553 1872,51 Eur sumai už nesumokėtas draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. sąskaitą Nr. 1907001558, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti 3855,43 Eur priemoką iki minimalios draudimo įmokos. Atsakovas šių sąskaitų neapmokėjo. Atsakovo teigimu, ieškovai pagal prašomas priteisti sąskaitas paslaugų nesuteikė, todėl jam pareiga apmokėti sąskaitas nekyla.

Dėl tarp šalių sudarytos sutarties kvalifikavimo

18.       Kredito draudimo sutartys Draudimo įstatyme priskirtos didelės draudimo rizikos sutartims (Draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiškinimo, kad didelės rizikos draudimo sutarties atveju preziumuojama didesnė negu įprasta draudžiamojo įvykio tikimybė, ši aplinkybė lemia poreikį draudimo sutartyje išsamiai aptarti rizikos valdymo ir paskirstymo klausimus bei nustatyti atitinkamas sutarties šalių interesų apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2013).

19.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje pažymi, kad sutarties laisvės principas kredito draudimo, konkrečiai – prekinių kreditų draudimo atveju šios kategorijos draudimo sutarčių (angl. Credit insurance arba Trade credit insurance) atveju, turi būti suprantamas plačiau – ir draudikas, ir draudėjas yra savo srities profesionalai, sudarę itin rizikingą sutartį, išimtinai susijusią su verslu. Šiose sutartyse draudikui ypač svarbu, kad draudėjas savo įsipareigojimus vykdytų laiku ir tinkamai, nes priešingu atveju pirkėjo (prekių gavėjo) nemokumo rizika galėtų tapti tokia didelė, kad draudikas būtų nepajėgus ją prisiimti. Šiuo atveju svarbu įvertinti visų prekinių kreditų draudimo sutarties sąlygų visumą (taisyklių konstrukciją, pateiktų terminų apibrėžtis, pan.), taip pat atsižvelgti į pirmiau nurodytą prekinių kreditų draudimo teisinį kontekstą ir taip atskleisti tikrąją šalių valią bei kvalifikuoti automatinio draudimo apsaugos nutrūkimo sąlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2013).

20.       Prekinio kredito draudimo sutartimi paprastai yra draudžiamos neapmokėtos skolos, kai neatsiskaitymo tiesioginė ir vienintelė priežastis yra draudėjo pirkėjo „komercinė rizika“, atsiradusi dėl finansinių sunkumų, t. y. pirkėjo nemokumo ir jo finansinių įsipareigojimų nevykdymo. Tokiu atveju draudikas pagal draudimo sutarties sąlygas kredito limitą suteikia konkrečios draudimo sutarties pagrindu ir individualiai konkrečiam draudėjo pirkėjui. Būtent dėl to šiose sutartyse draudikui ypač svarbu, kad draudėjas savo įsipareigojimus vykdytų laiku ir tinkamai, nes priešingu atveju pirkėjo (prekių gavėjo) nemokumo rizika galėtų tapti tokia didelė, kad draudikas būtų nepajėgus ją prisiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013).

21.       Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nagrinėjamu atveju tarp šalių sudaryta sutartis yra laikytina prekinio kredito draudimo sutartis, bei pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendžiant dėl prekinio kredito draudimo sutarties šalių teisių ir pareigų prioritetiškai turi būti vadovaujamasi prekinio kredito draudimo sutarties sąlygomis (Draudimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 14 punktas, 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 90 straipsnio 4 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2013).

Dėl šalių sudarytos sutarties esmės

22.       Analizuojant šalių sudarytą draudimo sutartį, nustatyta, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punktu ir specialiųjų sąlygų 6.2.1 punktu, atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas Coface. Minimali įmoka už pirmąjį draudiminį laikotarpį – 8200 Eur. Vadovaujantis Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 punktu ir specialiųjų sąlygų 6.3.1 - 6.3.2 punktais, atsakovas taip pat įsipareigojo atlyginti už CBS suteiktas paslaugas, susijusios su kliento vertinimu ir skolų išieškojimo veiksmais. Šalių pasirašytos sutarties 1.2 punkte numatytos išimtys, kurioms esant netaikoma draudimo apsauga. Sutarties 1.2.1 punkto d papunktyje susitarta, jog draudimo apsauga nebus taikoma skoloms, dėl kurių vyksta ginčas. Šiame punkte papildomai nurodyta, kad tokiu atveju draudimo apsauga sustabdoma, kol ginčas nėra išsprendžiamas atsakovo naudai arbitraže arba galutiniu teismo sprendimu, privalomu abiem šalims ir įvykdomu Pirkėjo šalyje. Šalių sudarytos Sutarties 15 punkte (Sąvokos) nurodyta, kad ginčas – tai bet koks nesutarimas dėl skolos sumos arba atsakovo teisių pagrįstumo ar įvykdomumo, įskaitant bet kokį nesutarimą dėl sumų, kurias atsakovas gali būti skolingas pirkėjui, įskaitymo, apimančio įskaitymą sumų, kurias, pirkėjo teigimu, atsakovas jam skolingas pagal pardavimo sutartį arba bet kokį kitą atsakovo ir pirkėjo susitarimą. 

23.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nesutinka apmokėti ieškovui už sąskaitas dėl, jo manymu, netinkamai ieškovų vykdyto išieškojimo iš atsakovo skolininkų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera“. Ieškovai savo ruožtu tvirtina, kad ieškovai savo prievoles pagal Sutartį vykdė taip kaip šalys buvo susitarusios – ieškovai suteikė draudimo apsaugą ir paslaugas būtent Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka. 

24.       Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, atsakovas pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog buvo užvesta byla dėl AB „Kauno grūdai“ bei UAB „Akvatera“ skolos, tačiau skolininkams užginčijus skolą, išieškojimo veiksmai buvo sustabdyti.

25.       Byloje pateiktas UAB „Akvatera LT“ 2019 m. rugsėjo 5 d. atsakymas į ieškovo pranešimą dėl skolos sumokėjimo, kuriame informavo ieškovą  Coface, kad ginčijame atsakovo nurodytą  skolą, nes atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų Akvaterai. T. y. Immer Digital (atsakovas) laiku nepristatė užsakytų prekių ir Immer Digital dėl pavėluoto pristatymo privalo sumokėti Akvaterai 2 831,46 EUR dydžio sutartines netesybas. Taip pat šiame rašte nurodė, kad iki 2019 m. gegužės 9 d. dėl Immer Digital įsipareigojimų neįvykdymo Akvatera nepardavė 4 864 vnt., iki 2019 m. birželio 18 d. nepardavė 4 405 vnt., iki 2019 m. liepos 18 d. nepardavė 5 340 vnt. Akvatera nurodė, kad Immer Digital turi prievolę sumokėti Akvaterai 129 184,46 EUR. Nurodytas raštas patvirtina, kad tarp atsakovo ir jo kliento UAB „Akvatera LT“ buvo ginčas dėl skolos, kas pagal sutartį reiškia, jog draudimo apsauga šiai skolai negalėjo būti taikoma. Tuo labiau, kad tarp šalių egzistavo abipusiai priešpriešiniai reikalavimai, o atsakovo skola (63 162,61 Eur) UAB „Akvatera LT buvo didesnė. Taip pat atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė duomenis apie Kuržemės rajono teisme ir Kuržemės apygardos teismo nagrinėtą bylą, kurioje bylinėjimasis dėl skolos vyko tarp atsakovo ir UAB „Akvatera LT“. Ginčas galutinai išspręstas 2020-12-16 nutarimu, priimtoje byloje Nr. 3-12/06273-20. Atsižvelgiant į pateiktus byloje duomenis, sutiktina su ieškovais, kad jis negalėjo tęsti išieškojimo pasibaigusiam reikalavimui ar tuo labiau išmokėti draudimo išmoką tokiam pasibaigusiam reikalavimui, kuris nelaikytinas draudžiamuoju įvykiu.

26.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino UAB „Akvatera LT“ skolos pobūdžio, todėl neaišku, kaip UAB „Akvatera LT“ skola buvo pripažinta ginčytina. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamai bylai neturi reikšmės atsakovo sutartiniai santykiai su UAB „Akvatera LT“. Šiuo atveju atsižvelgtina į šioje byloje vertinamos Sutarties nuostatas, kad ginču laikomas bet koks nesutarimas dėl skolos sumos, kas nagrinėjamu atveju buvo ieškovų įrodyta. Ieškovai pateikė UAB „Akvatera LT“ pretenziją dėl skolos, o šis pateikė motyvuotą atsakymą, kodėl jis negali būti laikomas atsakovo skolininku, kas laikytina ginču. Vėliau šis ginčas persikėlė į Latvijos Respublikos teismą.

27.       Įvertinus duomenis, susijusius su AB „Kauno grūdai“ skola, nustatyta, kad tarp atsakovo ir AB „Kauno grūdai“ taip pat buvo ginčas dėl skolos. Šį argumentą patvirtina šalių susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Taip pat ta aplinkybė, kad atsakovui tiesiogiai susisiekus su AB „Kauno grūdai“ skola buvo padengta.

28.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vien išieškojimo bylų dėl skolininkų AB „Kauno grūdai“ ir UAB „Akvatera LT“ užvedimas pats savaime akivaizdžiai nėra pakankamas Sutarties tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad ieškovai išrašė atsakovui sąskaitas ne vien dėl to, kad buvo užvestos išieškojimo bylos. Pagal šalių sudarytą Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 p. ir specialiųjų sąlygų 6.3.2 p. atsakovas įsipareigojo sumokėti administravimo mokestį už kiekvieną pranešimą apie uždelstą skolą. Ieškovui skola kildinama pagal išrašytas sąskaitas remiantis Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3 p. ir specialiųjų sąlygų 6.3.2 p., kurie numato tarifus pagal skolos procentines dalis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas CBS, siekdamas pagrįsti 2019 m. rugpjūčio 6 d. išrašytą 1741,00 Eur sumai sąskaitą Nr. 1977001196, pateikė teismui išrašą apie įmones, kurių kreditingumas buvo įvertintas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. Atsakovas išraše nurodytos informacijos neginčijo. 2019 m. spalio 11 d. vadovaujantis šalių Sutartimi buvo išrašyta sąskaita Nr. CBS2019461 1339,02 Eur sumai dėl nesumokėtų mokesčių už skolos išieškojimą iš skolininkės UAB „Akvatera LT“. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui ginčą su AB „Kauno grūdai“ išsprendus taikiai ieškovas, vadovaudamasis Sutarties Bendrųjų sąlygų 3.2.2 p., 2020 m. sausio 27 d. priėmė sprendimą dėl išieškojimo išlaidų atlyginimo ir nurodė dengiantis 90 proc. atsakovo išieškojimo išlaidų. Todėl išrašė sąskaitą 10 proc. visos už išieškojimą mokėtinos sumos – 284,23 EUR.

29.       Ieškovo Coface išrašytos atsakovui 2019 m. gruodžio 5 d. sąskaita Nr. 1907001553 1872,51 Eur sumai už nesumokėtas draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir 2019 m. gruodžio 6 d. sąskaitą Nr. 1907001558, pagal kurią atsakovas turėjo sumokėti 3855,43 Eur priemoką iki minimalios draudimo įmokos. Taigi, šios sąskaitos atsakovui buvo išrašytos už laikotarpį, kuomet galiojo šalių pasirašyta draudimo sutartis ir pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti draudimo įmokas. Ta aplinkybė, kad buvo nustatytas nedraudiminis įvykis pagal šalių sudarytą Sutartį ar kad buvo taikomas draudimo apsaugos sustabdymas, neatleidžia atsakovo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo pagal Sutartį (draudimo įmokų mokėjimo).

30.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylai reikšmingas aplinkybes ir taikė teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas galioti. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamoje dalyje sprendimą, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

31.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1149,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovai prašo šias išlaidas priteisti ieškovo Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exteriour naudai. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas ieškovų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur, veikiančio per Compagnie Francaise D‘Assurance Pour Le Commerce Exterieur Baltics filialą, j. a. k. 300156205, naudai iš atsakovo AS „Immer Digital“, j. a. k. 41203057037, 1149,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjos                                Rita Kisielienė

 

Liuda Uckienė

 

Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė


Paminėta tekste:
  • CK6 6.38 str. Prievolių vykdymo principai
  • CK6 6.59 str. Draudimas vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę
  • CK6 6.63 str. Atvejai, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę
  • CK6 6.130 str. Prievolės pabaiga įskaitymu
  • CPK 113 str. Pateikiamų procesinių dokumentų skaičius ir kalba
  • CPK
  • CPK 180 str. Įrodymų ryšys su byla
  • CPK 181 str. Atsisakymas priimti įrodymą
  • 3K-3-66/2015
  • 3K-3-212/2013
  • 3K-3-306/2013
  • 3K-3-652/2013
  • 3K-3-316/2013
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas