Civilinė byla Nr. e2YT-5465-820/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00838-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.11.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. vasario 20 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (hipotekos davėjo) uždarosios akcinės bendrovės „EMILĖ“ skundą dėl antstolio Donato Kisieliaus veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143, išieškotojas (hipotekos gavėjas) uždaroji akcinė bendrovė EDS INVEST, skolininkas uždaroji akcinė bendrovė „Interbesta“.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas kreipėsi su 2019 m. gruodžio 11 d. skundu prašydama panaikinti antstolio 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą Nr. S-19-174-13914 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143. Pareiškėjas nurodo, antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko UAB „Interbesta“ pagal Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro Edgaro Normanto išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 5554 ir Nr. 5556, kurie buvo išduoti pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinės hipotekos sandorius. Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 13 d. Sutartinės hipotekos sutartimis įkeitė hipotekos davėjo UAB EDS INVEST naudai jam nuosavybės teise priklausantį turtą – dvibutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuomos teisė į valstybinės žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjo teigimu antstolis nenurodė jokio pagrindo, iš kurio būtų galima daryti prielaidą, kad nėra galimybės išieškoti iš pagrindinio skolininko. Antstolis nagrinėjamu atveju nenustatinėjo skolininko turimo turto, nevertino jo turtinės padėties ir hipotetiškai padaręs išvadą, kad skolininkas neturi jokio turto, ėmėsi išieškojimo iš pareiškėjo svetimo turto hipoteka įkeisto turto. Pareiškėjas nurodo, kad jis yra subsidiarus skolininkas, todėl antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į pareiškėjo turtą. Vykdomojoje byloje nėra priimtas joks išieškojimo iš pagrindinio skolininko negalimumo aktas, kuriuo būtų konstatuota, kad skolininkas tikrai yra nemokus ir yra pagrindas imtis išieškojimo iš svetimo turto hipoteka įkeisto pareiškėjo turto. Skundžiamas patvarkymas nepagrįstai pažeidžia pareiškėjo teises ir prieštarauja proporcingumo principui. Remdamasis nurodytais argumentais pareiškėjas prašo patenkinti skundą.
Antstolis Donatas Kisielius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. sausio 10 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog vykdo Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro E. Normanto 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. EN-5554, išduotą pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20120120009979 bei Vilniaus miesto 6-ojo notarų biuro notaro E. Normanto 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. EN-5556, išduotą pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinės hipotekos sutartį, kurio identifikavimo kodas Hipotekos registre: 20220120009982. Antstolio teigimu pareiškėjo teikiamu skundu nėra siekiama teisinės taikos, o siekiama sutrikdyti įprastinį vykdymo procesą bei nepagrįstai eikvoti vykdymo proceso, šalių bei teismo laiką. Tokie veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taip pat antstolis nurodo, kad jis atliko visus būtinus veiksmus skolininko turtinei padėčiai nustatyti, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, kad nesant duomenų apie skolininko nemokumą, nėra galimybės pradėti vykdyti išieškojimą iš svetimo daikto hipotekos savininko. Be to, teismų praktikoje pripažįstama, kad nėra draudžiama išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto, jeigu nustatoma, kad nėra galimybės patenkinti kreditoriaus reikalavimų iš įkeisto skolininkui nuosavybės teisės priklausančio daikto. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes antstolis teigia, kad tenkinti skundo nėra pagrindo.
Suinteresuotas asmuo (hipotekos gavėjas) UAB EDS INVEST pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Atsiliepime teigiama, kad priešingai, nei nurodo pareiškėjas, išieškojimas iš jo turto vykdomas visiškai įsitikinus, kad skolininkas neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti. Be to, pareiškėjas taip pat nepateikia jokių įrodymų apie skolininko turimą turtą, iš kurio būtų galima išieškoti. Teigiama, kad eiliškumas išieškant iš svetimo turto hipoteka įkeisto turto nėra pažeistas, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo nėra. Taip pat atmetus pareiškėjo skundą prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-351-580/2020 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra taikomos iki šios skundo išnagrinėjimo.
Per teismo nustatytą terminą skolininkas nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 634 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas (hipotekos davėjas) skundžia antstolio veiksmus, skunde prašydamas panaikinti antstolio 2019 m. rugsėjo 26 d. patvarkymą Nr. S-19-174-13914 vykdomosiose bylose Nr. 0174/17/03144 ir Nr. 0174/17/03143. Teigia, kad antstolis nepagrįstai pradėjo išieškojimą iš svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininko.
Nagrinėjamoje byloje keliami išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko teisėtumo bei pagrįstumo klausimai.
Pareiškėjas (hipotekos davėjas) UAB „EMILĖ“ ginčija išieškojimą iš jam nuosavybės teise priklausančio turto, kuris buvo įkeistas išieškotojo (hipotekos gavėjo) UAB EDS INVEST naudai pagal 2012 m. rugsėjo 13 d. sutartinės hipotekos sutartis Nr. 20120120009979 ir Nr. 20220120009982 su visais vėlesniais jų pakeitimais. Bylos duomenimis skolininkas UAB „Interbesta“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ 2012 m. rugsėjo 12 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00349 LTL, pagal kurią skolininkui UAB „Interbesta“ buvo suteikta 1 554 000 Lt paskola bei 2012 m. spalio 4 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 12-00389 LTL, pagal kurią skolininkui buvo suteikta 3 951 000 LTL. Tinkamas UAB „Interbesta“ prievolių vykdymas buvo užtikrintas svetimo turto hipoteka, tai yra pareiškėjo UAB „EMILĖ“ turto hipoteka, kuri įkeitė savo turtą, siekdama užtikrinti skolininko prievolių įvykdymą pagal sudarytas paskolos sutartis. Kai skolininko prievolės įvykdymą kreditoriui trečiasis asmuo užtikrina jam priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka, tarp kreditoriaus ir trečiojo asmens, užtikrinusio skolininko prievolės įvykdymą, susiklosto daiktiniai teisiniai santykiai, todėl prievolės neįvykdymo atveju kreditorius įgyja ne teisę reikalauti iš trečiojo asmens įvykdyti skolininko prievolę, o teisę išieškoti skolininko skolą iš trečiojo asmens įkeisto turto.
Svetimo daikto hipoteka – tai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (CK 4.181 straipsnio 1 dalis). Šios hipotekos specifinė ypatybė yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių šalis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimą įvykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymą tuo atveju, jei šis per hipotekos lakšte nustatytą terminą įsipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą. Esant sutartinei svetimo daikto hipotekai šios davėjas kreditoriui už skolininko neįvykdytas prievoles atsako tik hipoteka įkeistu turtu (CK 4.195 straipsnio 1 dalis). Svetimo daikto hipoteka įkeisto daikto savininkas neturi asmeninės prievolės grąžinti skolą už skolininką, šiam netinkamai vykdant savo prisiimtus įsipareigojimus, o turi teisę įvykdyti prievolę už skolininką, siekdamas išvengti jam nuosavybės teise priklausančio daikto pardavimo iš viešųjų varžytynių ir taip įgydamas atgręžtinio reikalavimo teisę į skolininką (CK 4.195 straipsnio 4 dalis, 6.112 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėjas yra teisus akcentuodamas savo atsakomybės už skolininko prievolę ribas. Kreditoriaus teisė reikalauti, kad svetimo daikto hipotekos davėjas, kaip subsidiarus bendraskolis, vykdytų turimą subsidiarią prievolę, yra saistoma galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš pagrindiniam skolininkui priklausančio turto. Tačiau pareiškėjas ydingai aiškina skolos išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto teisinį reguliavimą. Vadovaujantis CK 4.195 straipsnio 3 dalimi, jeigu kreditoriaus reikalavimai užtikrinti ir skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto hipoteka, ir svetimo daikto hipoteka, kreditorius turi teisę išieškoti iš svetimo daikto hipotekos objekto tiek, kiek neįmanoma jo reikalavimo patenkinti iš įkeisto skolininkui nuosavybės teise priklausančio daikto. Toks teisinis reguliavimas lemia, jog išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto atveju, svetimo hipoteka įkeisto daikto savininko subsidiarioji atsakomybė kyla tuomet, kai skolininkui priklausančio hipoteka įkeisto turto nepakanka hipotekos kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Hipotekos kreditoriaus teisė gauti reikalavimo patenkinimą būtent iš įkeisto turto nulemia šio išieškotojo specifinę padėtį turto realizavimo procese. Pareiškėjo lūkesčiai, jog jo atsakomybė kils tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimas nebebus (visiškai) patenkintas iš viso skolininko turto (tiek įkeisto, tiek kito jo turto), neturi pagrindo. Pareiškėjo skundo argumentai, kad antstolis tinkamai nenustatė pagrindinio skolininko turtinės padėties, atmestini kaip nepagrįsti. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko UAB „Interbesta“ išieškotojo UAB EDS INVEST naudai, užvedė vykdomąsias bylas Nr. 0174/17/031543 ir Nr. 0174/17/01344, kuriose ir yra visa surinkta medžiaga apie skolininko turtinę padėtį. Reikalavimo tokiu atveju surašyti išieškojimo iš skolininko turto negalimumo aktą teisės aktuose nėra, todėl antstolis, nustatęs, kad nėra galimybės išieškoti iš skolininko įkeisto turto, turi galimybę nukreipti išieškojimą iškart į svetimo daikto hipoteka įkeistą turtą, nagrinėjamu atveju į hipotekos davėjo UAB „EMILĖ“ nekilnojamąjį turtą, įkeistą sutartinės hipotekos sutartimi. Tokios pozicijos laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-903-330/2018).
Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).
Taigi pareiškėjo skundo argumentai, kad antstolis neišsiaiškino, ar skolininkas turi kito turto, iš kurio galima būtų išieškoti skolą, nepagrįsti, kadangi tiek iš vykdomosios bylos medžiagos, tiek iš antstolio patvarkymo nustatyta, kad antstolis analizavo skolininko turtinę padėtį ir surinko detalius duomenis apie skolininko turimą turtą ir jam taikomus apsunkinimus bei tinkamai taikė išieškojimo iš svetimo daikto hipoteka įkeisto turto savininko.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolis vykdymo procese veikė pagal jam suteiktus įgalinimus ir neatliko veiksmų, viršijančių jo kompetenciją, vykdomojoje byloje veiksmai atlikti nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, bei procedūrų, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Antstolis nurodė, kad pareiškėjas turėtų būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu procesinėmis teisėmis, todėl jam turėtų būtų skirta bauda. Nurodoma, kad pareiškėjas jau ne kartą buvo pateikęs skundus dėl antstolio veiksmų, prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurie buvo atmesti.
Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir pareiškimo (nagrinėjamu atveju skundo dėl antstolio veiksmų) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Prašymas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis siekdamas vilkinti išieškojimo procesą ir atsiskaitymą su išieškotoju. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, kadangi CPK 643 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta skolininko teisė skųsti antstolio veiksmus. Tai, kad pareiškėjas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė skundus dėl antstolio veiksmų, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Nenustačius pareiškėjo akivaizdaus nesąžiningumo, teikiant skundus dėl antstolio veiksmų bei prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra pagrindo pripažinti pareiškėją piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje nurodytas piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
Suinteresuotas asmuo UAB EDS INVEST atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikė prašymą atmestus UAB „EMILĖ“ skundą dėl antstolio veiksmų panaikinti laikinąsias pasaugos priemones, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-351-580/2020, leidžiant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Pareiškėjo argumentai, kad jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patiria didelius nuostolius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo skundas šioje byloje yra atmestinas, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki šio skundo išnagrinėjimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pakartotinai spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-351-580/2020, galiojimo panaikinimo.
Teismas, vadovaudamasis CPK 510 - 513 straipsniais,
n u t a r i a :
atmesti pareiškėjo (hipotekos davėjo) UAB „EMILĖ“ skundą antstolio veiksmų.
Atmesti suinteresuoto asmens UAB EDS INVEST prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
Atmesti antstolio Donato Kisieliaus prašymą dėl baudos skyrimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vaidas Pajeda