Civilinė byla Nr. e2S-1064-430/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39143-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3.; 3.3.2.3.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. sausio 23 d.

Vilnius

         Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

          teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „A.“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „F.“ ieškinį atsakovui UAB „A.“ dėl skolos priteisimo.

           Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė:

                                             I. Ginčo esmė

           Ieškovas UAB „F.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-46108-960/2017 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai taikė  laikinąsias apsaugos priemones.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-46108-960/2017 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino, motyvuodamas tuo, kad ieškinys pagal pateiktus rašytinius įrodymus yra tikėtinai pagrįstas. Ieškovas pareikštą ieškinį grindė skola, atsiradusią dėl atliktų rangos darbų, o ieškovo pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas priėmė darbus. Ieškinio suma, neturint duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, laikytina didele. Ieškovas taip pat pateikė įrodymus apie tai, jog atsakovas turi skolą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Visos šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog nesiėmus ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių, yra rizika, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

2. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo skundžiama nutartimi. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

3. Teismas iš esmės rėmėsi tik ieškinio sumos kriterijumi, tačiau vien ieškovo nurodytos aplinkybės nebuvo pakankamas pagrindas spręsti, jog prašoma priteisti suma didelė atsakovui arba atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Kartu su atskiruoju skundu pateikta pelno – nuostolių ataskaita ir balansas įrodo, kad atsakovo finansinė situacija yra gera. Įsiskolinimai VSDFV dengiami.

4. Skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota, neatitinkanti teismų praktikos, o ieškovas nepateikė jokių finansinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui.

5. Apeliacinės instancijos teismo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-46108-960/2017, o priimtą nutartį pavesti vykdyti skubiai.
6. Ieškovas pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovo atskirasis skundas atmestinas. Teismų praktikoje yra suformuoti kriterijai, kuriais turi būti vadovaujamasi taikant laikinąsias apsaugos priemones, vienas iš jų – ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, turtinės padėties pokyčiai. Didelė ieškinio suma gali lemti teismo sprendimo įvykdymo riziką. Pažymi, jog atsakovo turtinės padėties įrodinėjimo našta neturi būti perkelta ieškovui.

7. Atsakovo pateikti įrodymai apie jo turtinę padėtį nerodo jo finansinio stabilumo, pagal pateiktą balansą atsakovo ilgalaikio turto vertė (22082 Eur) yra mažesnė nei ieškinio reikalavimas (29571,43 Eur). Be to, didžiąją dalį turto sudaro per metus gautinos sumos, kurių realumą iš pateiktų įrodymų sunku įvertinti. Įrodymai, patvirtinantys atsakovo turtinę padėtį, pateikti už 2015-2016 metus, o nagrinėjamam ginčui aktualių įrodymų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto sąrašų,  banko sąskaitų išrašų ar vykdytinų sutarčių nepateikta.

8. Vengimas pateikti aktualius duomenis vertintinas kaip skolininko nesąžiningumas, pagrindžiantis teismo sprendimo nevykdymo riziką.

9. Skundžiama nutartimi pritaikytas areštas kilnojamam ir nekilnojamam atsakovo turtui, todėl atsakovas gali vykdyti veiklą bei ūkines operacijas, tuo nepažeidžiant šalių interesų pusiausvyros ir ekonomiškumo principo.

10. Apeliacinės instancijos teismo prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-46108-960/2017.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio d. nutartis, kuria prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkintas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui –ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo.

15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto  argumentais, kad vien ieškinio suma nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tai atitinka ir nuosekliai formuojamą teismų praktiką, kad vien ieškinio sumos dydis negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, vien ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-24-407/2016).

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsakovo įsiskolinimo VSDFV nėra pakankamas pagrindas konstatuoti sunkią atsakovo finansinę padėtį, tuo labiau, kad www.Rekvizitai.lt teiktais duomenimis atsakovo įsiskolinimas VSDFV nuo 2017-12-18 iki 2017-12-28 buvo 1055,61 Eur; nuo 2017-11-22 įsiskolinimų neturėjo; nuo 2017-11-21 įsiskolinimas 66,52 Eur;  nuo 2017-11-17 – 175,82 Eur, nuo 2017-11-16 – 1865,82 Eur, kas patvirtina, jog įsiskolinimai yra padengiami.

17. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar apeliantas yra pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ar jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad menkai tikėtina, jog reiškiamo reikalavimo įvykdymas turėtų asmens turtinei padėčiai esminę reikšmę, nes būtent dėl to paprastai ir išauga turto masės slėpimo, kitaip tariant, grėsmės sprendimo įvykdymui, tikimybė, taip pat vertinamos asmens, kurio atžvilgiu prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemones, sąžiningumas, ar šis gali vengti vykdyti teismo sprendimą arba atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, ir ar tokių duomenų byloje yra. Nesant duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartis Nr. 2-667-407/2016). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad šiuo atveju atsakovas, siekdamas įrodyti pajėgumą įvykdyti teismo sprendimą turėjo pateikti duomenis iš Nekilnojamojo turto registro, VĮ Regitra apie turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartimi pirmiausia buvo areštuotas atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant disponuoti turtu, ir tik jo nesant ar jo esant nepakankamai, areštuotos turtinės teisės ir piniginės lėšos. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė (CPK 178 straipsnis).

18. Pasisakant dėl antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010; 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-1476-196/2017; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-28-516/2018). Nagrinėjamu atveju vienas iš pirmos instancijos teismo motyvų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius dokumentus ieškovas tikėtinai pagrindė pareikštus reikalavimus, ieškovas pareikštą ieškinį grindė skola, atsidariusia dėl atliktų rangos darbų, pateikti įrodymai pagrindžia, jog atsakovas  priėmė darbus. Tokia teismo pozicija atitinka nuoseklią teismų praktiką dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje bylos stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo ir pakankamumo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų būti vertinami kaip paneigiantys tikėtiną ieškinio pagrįstumą, o tik paneigus prima facie ieškinio įvertinimą teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

       Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

Atskirąjį skundą atmesti.

   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                      Loreta Braždienė