Civilinė byla Nr. e2A-532-330/2021

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00049-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.2.1; 2.6.2.1; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 2.6.18.3

                                (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-413-569/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Agentus“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Šilų ūkis“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Joniškio grūdai“ dėl papildomo susitarimo dalies nutraukimo, sulaikytų sumų, skolos už papildomus darbus, nuostolių atlyginimo, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Agentus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) solidariai priteisti iš atsakovių UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“: 56 086,12 Eur sulaikytą sumą nuo I etapo statybos darbų ir 2 019 Eur delspinigius (iš viso               58 105,12 Eur); 84 251,27 Eur sulaikytą sumą nuo II etapo statybos darbų ir 3 033,05 Eur delspinigius (iš viso 87 284,32 Eur); 21 059,18 Eur (be PVM) už papildomus darbus ir 543,33 Eur delspinigius (iš viso 21 602,51 Eur); 2) nutraukti 2018 m. rugsėjo 7 d. papildomą susitarimą        Nr. 1 prie 2018 m. gegužės 23 d. statybos darbų sutarties Nr. 20180523/1, sudarytą tarp užsakovės UAB „Šilų ūkis“ ir rangovės UAB „Agentus“, toje dalyje, kuria rangovė atsisakė teisės reikalauti papildomo mokėjimo ar kompensacijos už papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijų ir technologinių ilginių montavimo darbus); 3) solidariai priteisti iš atsakovių 207 336,54 Eur (be PVM) skolą už papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijų ir technologinių ilginių montavimo darbus); 4) netenkinus pastarojo reikalavimo dėl skolos už papildomus darbus, tenkinti alternatyvų reikalavimą ir solidariai priteisti iš atsakovių 43 528,09 Eur nuostolių atlyginimą; 5) solidariai priteisti iš atsakovių 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad pagal 2018 m. gegužės 23 d. su atsakove UAB „Joniškio grūdai“ pasirašytą statybos darbų sutartį (toliau – ir sutartis) įsipareigojo atlikti paukštyno statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti. 2018 m. liepos 16 d. tarp ieškovės, atsakovių UAB „Joniškio grūdai“ ir UAB „Šilų ūkis“ (UAB „Joniškio grūdai“ įsteigtos dukterinės įmonės) buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ perleido atsakovei UAB „Šilų ūkis“ visas iš statybos darbų sutarties kylančias teises bei pareigas ir laidavo ieškovei už UAB „Šilų ūkis“ prievoles, kylančias iš sutarties ir susitarimo vykdymo. Pagal sutartį ir susitarimą vykdant objekte statybos darbus, ieškovė buvo rangovė, atsakovė UAB „Šilų ūkis“ buvo užsakovė, o UAB „Joniškio grūdai“ buvo laiduotoja už užsakovės prievoles. Tokiu būdu atsakovių atsakomybė prieš ieškovę yra solidarioji.

3.       Pagal sutarties 2.5 punktą statybos darbai buvo vykdomi dviem etapais. 2019 m. kovo 21 d. pasirašytu baigiamuoju darbų priėmimo–perdavimo aktu užsakovė patvirtino, kad visi I etapo statybos darbai įvykdyti. Užsakovei pašalinus nuo jos priklausiusius trūkumus, I etapo darbams statybos užbaigimo aktas buvo išduotas 2019 m. rugpjūčio 23 d. Rangovė II etapo darbus užbaigė 2019 m. liepos 18 d., o kitą dieną pateikė užsakovei pranešimą bei II etapo baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, taip pat visą privalomąją techninę dokumentaciją. Užsakovė faktiškai naudojasi visu darbų rezultatu, t. y. eksploatuoja I ir II darbų etapuose pastatytas paukštides, tačiau nepriėmė ir neapmokėjo papildomų darbų, taip pat nesumokėjo pagal sutarties 11.2 punktą sulaikytų atlyginimo rangovei sumų.

4.       I darbų etapo baigiamasis darbų priėmimo–perdavimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. kovo        21 d., už šio etapo darbus užsakovo sulaikyta atlyginimo suma sudaro 56 086,12 Eur. Pagal sutarties 11.2 punktą užsakovė privalėjo sumokėti rangovei sulaikytą (nuo I etapo darbų) sumą ne vėliau kaip iki 2019 m. balandžio 20 d. (imtinai). Pažeidusi sulaikytų sumų apmokėjimo terminą, užsakovė pagal sutarties 16.1 punktą nuo pradelstos skolos sumos turi mokėti 0,02 proc. delspinigius – 2 019,10 Eur.

5.       Užsakovei nepasirašius II etapo baigiamojo darbų atlikimo akto, ieškovė šio etapo darbų užbaigimą 2019 m. liepos 26 d. įformino pagal vienašalį darbų atlikimo baigiamąjį aktą. Už          II etapo darbus užsakovės sulaikyta suma sudaro 84 251,27 Eur. Skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 26 d., pagal sutarties 11.2 punktą sulaikytą sumą užsakovė turėjo sumokėti rangovei ne vėliau kaip iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. Pažeidus už II darbų etapą sulaikytų sumų apmokėjimo terminą, iš atsakovių priteistini delspinigiai sudaro 3 033,05 Eur.

6.       Ieškovės teigimu, iš atsakovių solidariai priteistina 21 059,18 Eur (be PVM) suma už ieškovės atliktus papildomus darbus pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02734 ir pagal vienašalį papildomų darbų aktą. Ginčijamų papildomų darbų kainą sudaro:

6.1.                      2 710,17 Eur (be PVM) vertės gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimas. Šie darbai kaip papildomi buvo suderinti ir patvirtinti užsakovės atstovams pasirašant lokalinę darbų sąmatą Nr. S036;

6.2.                      3 447,93 Eur (be PVM) vertės metalo konstrukcijų montavimo darbai vartų tvirtinimui     (0,8 tonos metalo konstrukcijos, sumontuotos vartų (20 vnt.) papildomam tvirtinimui). Šios konstrukcijos neįtrauktos į užsakovės parengtą techninį projektą ir vykdyti pateiktą darbo projektą. Projekte nenumatytos papildomos metalo konstrukcijos buvo reikalingos  tam, kad būtų galima sumontuoti tvirtus vartus. Papildomų darbų poreikį lėmė projektavimo klaida, už kurią atsako užsakovė;

6.3.                      2 577,73 Eur (be PVM) vertės papildomi elektrotechnikos darbai, sumontuojant šviestuvus paukštidžių valdymo patalpoje. Ieškovė komercinio pasiūlymo pastabose nurodė, kad paukštidžių vidaus šviestuvai ir jų montavimas nevertinamas. Lokalinėje sąmatoje               Nr. S005, kurioje yra įvertinti elektrotechnikos darbai, taip pat buvo nurodyta pastaba, kad paukštidžių šviestuvai nevertinti, todėl šie darbai neįtraukti į sutarties kainą, o yra papildomi darbai;

6.4.                      7 400 Eur (be PVM) užmokestis už nominuotus rangovus. Užsakovė statybos objekte faktiškai paskyrė nominuotus rangovus UAB „Laustata“, UAB „Agroinžinerija“, UAB „Eurovia Lietuva“, su kuriais pati tiesiogiai sudarė rangos sutartis. Nuo šių paskirtų nominuotų rangovų atliktų darbų grupių vertės (apimant darbus, medžiagas, įrenginius, įrengimus) be PVM užsakovė turėjo sumokėti ieškovei 4,5 proc. dydžio rangos mokestį.

6.5.                      4 923,35 Eur (be PVM) vertės papildomi darbai įrengiant vartus, žymimus TIL1, TIL2.

Pasak ieškovės, kadangi buvo pažeistas papildomai atliktų darbų apmokėjimo terminas, tai pagal sutarties 16.1 punktą užsakovė turi mokėti ieškovei 0,02 proc. delspinigius nuo pradelstos skolos sumos – 543,33 Eur.

7.       Pagal sutarties 2.8 punktą, jeigu darbo projekto dalyje (MP-17-03-09-DP-SK) numatytas metalo kiekis metalo konstrukcijoms yra didesnis kaip 5 procentai nuo numatyto techniniame projekte, tai bus laikoma kaip rangovei papildomi darbai. Dėl padarytų techninio projekto pakeitimų  (suprojektuotos papildomo svorio metalo konstrukcijos), rengiant darbo projektą metalo konstrukcijų kiekis padidėjo daugiau nei 5 proc. ir, taikant suderintus sąmatinius įkainius, sudaro 167 803,98 Eur (be PVM) sumą. Ieškovė taipogi atliko papildomus technologinių ilginių (medinių tašelių 75x150 tvirtinimas prie denginių metalo konstrukcijų) montavimo darbus, kurių kaina yra 39 532,65 Eur (be PVM). Iš viso ieškovės atliktų šių papildomų darbų kaina yra 207 336,54 Eur (be PVM).

8.       2018 m. rugsėjo 7 d. sudarytame papildomame susitarime Nr. 1 šalys susitarė, kad užsakovė paveda ieškovei atlikti papildomus darbus (papildomo svorio metalo konstrukcijos ir technologiniai ilginiai) (susitarimo 1.1 ir 1.2 punktai),  taip pat jog užsakovė neskirs nominuotų tiekėjų ir rangovų pagal sutarties 7 punktą (susitarimo 1.5 punktas). Tačiau užsakovė paskyrė nominuotus rangovus ir tuo iš esmės pažeidė papildomą susitarimą. Nominuotų rangovų skyrimas sumažina ieškovės pelną. Užsakovei pažeidus susitarimą, susidarė situacija, kad ieškovė už papildomus darbus negavo 207 336,54 Eur (be PVM) sumos ir dar patyrė mažiausiai 43 528,09 Eur nuostolių. Ieškovė prašė teismine tvarka nutraukti papildomą susitarimą Nr. 1 dėl užsakovės padaryto esminio pažeidimo, toje dalyje, kurioje ieškovė atsisakė teisės reikalauti papildomo mokėjimo arba kompensacijos už papildomus darbus. Teismine tvarka nutraukus papildomą susitarimą Nr. 1, sutarties 2.7 ir 2.8 punktų pagrindu kyla užsakovės prievolė sumokėti ieškovei 207 336,54 Eur (be PVM) už papildomo svorio metalo konstrukcijų montavimo darbus ir papildomus technologinių ilginių montavimo darbus.

9.       Jeigu teismas netenkintų ieškovės reikalavimų dėl papildomo susitarimo Nr. 1 nutraukimo ir 207 336,54 Eur (be PVM) skolos už papildomus darbus priteisimo, ieškovė alternatyviu reikalavimu prašė priteisti 43 528,09 Eur nuostolių, patirtų užsakovei neteisėtai paskyrus nominuotus rangovus. Neteisėti užsakovės veiksmai pasireiškia tuo, kad ji 2019 m. sausio 9 d. raštu nepagrįstai atsisakė į ieškovės sutartinių darbų apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) kabelinės konstrukcijų darbų grupės ir, pažeisdama papildomo susitarimo 1.5 punktą (kuriuo buvo įsipareigojusi neskirti nominuotų rangovų), šių darbų atlikimui paskyrė nominuotą rangovą UAB „Laustata“. Šalių suderintoje lokalinėje sąmatoje buvo numatyta atlikti kabelinės konstrukcijų montavimo darbus; ieškovė šių darbų atlikimui buvo persamdžiusi subrangovą, suderinusi 77 353,57 Eur darbų kainą. Jeigu užsakovė neatsisakytų šių darbų ir jų atlikimui nepasitelktų nominuoto rangovo, ieškovė būtų gavusi 51 209,52 Eur pelną (128 563,09 Eur -     77 353,57 Eur). Ieškovės teigimu, yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp jos negauto pelno ir užsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovės negautas grynasis pelnas (negautos pajamos) dėl užsakovės neteisėtų veiksmų yra 43 528,09 Eur (51 209,52 Eur negautas pelnas - 15 proc. pelno mokestis). Ieškovei įrodžius užsakovės neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį, užsakovės kaltė yra preziumuojama.

10.       Ieškovės aiškinimu, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 ir 6.210 straipsnius, taip pat Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą iš atsakovių solidariai priteistinos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Šiaulių apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei UAB ,,Agentus“ solidariai iš atsakovių UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ 140 337,39 Eur sulaikytą sumą už atliktus darbus, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovių po 1 935,24 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atsakovei UAB „Šilų ūkis“ iš ieškovės UAB „Agentus“ priteisė 1 911,98 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimo dalis dėl sulaikytų atlyginimo sumų priteisimo

12.       Teismas nustatė, kad sudarytoje statybos rangos sutartyje šalys susitarė dėl „sulaikymo“ sąlygų, 3 proc. mokėtino rangovei už darbus atlyginimo sumos sumokėjimą susiejant su tam tikrų veiksmų atlikimu – galutinės darbų priėmimo–perdavimo pažymos pasirašymu. Toks šalių susitarimas yra leidžiamas ir laikytinas vienu iš įstatyme nenumatytų, tačiau šalių susitarimu nustatytų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2011).

13.       Bylos nagrinėjimo metu šalys pripažino, jog sutartis yra įvykdyta. Užsakovė kaip vienintelę atsisakymo pasirašyti tiek baigiamąjį darbų aktą, tiek galutinę pažymą ir priduoti objektą eksploatavimui priežastį nurodė vejos užsėjimo darbų netinkamumą. Atsakovės netvirtino, kad statybos objekte būtų likę pagal sutartį neatliktų ar nebaigtų darbų, neginčijo, kad statybos objektas faktiškai naudojamas. Iš atsakovių pateiktų duomenų nustatyta, kad dalis pastatytų paukštidžių pradėtos eksploatuoti 2019 m. balandžio 8 d., visos paukštidės eksploatuojamos vėliausiai nuo 2019 m. liepos 31 d. Teismas nustatė, kad ginčas dėl vejos užsėjimo kokybės tarp šalių yra išnagrinėtas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-281-368/2020, kurioje 2020 m. vasario 19 d. priimtas Šiaulių apygardos teismo sprendimas šios bylos nagrinėjimo metu nebuvo įsiteisėjęs.

14.       Teismo vertinimu, susidarė situacija, kai ieškovė, įvykdžiusi pagrindinę prievolę, negali gauti apmokėjimo už darbą dėl užsakovės neveikimo. Pagal kasacinio teismo praktiką galimi atvejai, kai pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis rangos objektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-484/2007). Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog įvykdė savo prievolę – atliko statybos rangos darbus, todėl atsakovės privalo atsiskaityti su ieškove ir sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytas sumas. Ieškovei  įvykdžius pagrindinę prievolę, pasibaigė ir šalių sutartyje numatyta papildoma prievolė dėl atsiskaitymo dalies sumų sulaikymo. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės solidariai privalo ieškovei sumokėti pagal rangos sutartį sulaikytas 3 procentų dydžio sumas tiek už I etapo, tiek už II etapo darbus, kurios sudaro 56 086,12 Eur ir 84 251,27 Eur.

15.       Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti delspinigius už sulaikytų sumų sumokėjimo termino praleidimą, teismas pažymėjo, kad nors bylos nagrinėjimo metu ir buvo nustatyta, jog ieškovė yra įvykdžiusi prievolę pagal rangos sutartį ir turi teisę į sulaikytas atlyginimo sumas, sutarties 11.2 sąlyga dėl galutinės darbų priėmimo–perdavimo pažymos nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia (ieškovė tokio reikalavimo nereiškė). Reikalavimą priteisti netesybas ieškovė sieja su I ir II etapo baigiamųjų darbų aktų surašymu, nors tokio susitarimo su užsakove raštu nėra sudariusi, todėl ieškovės reikalavimą dėl delspinigių nėra teisinio pagrindo tenkinti. Be to, nėra įsiteisėjęs išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-281-368/2020 priimtas Šaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas dėl vejos užsėjimo kokybės, o būtent su šia aplinkybe yra siejamas užsakovės atsisakymas pasirašyti           II etapo darbų baigiamąjį aktą bei galutinę darbų priėmimo–perdavimo pažymą. Kito ginčo išsprendimas turės reikšmę nustatant, ar ieškovė patyrė nuostolius, ir kokio dydžio, dėl to, jog užsakovė iki šiol neišmoka sulaikytų sumų, todėl teismui šiuo metu nėra galimybės įvertinti ieškovės nuostolių netesybų forma dydžio.

Sprendimo dalis dėl papildomo susitarimo Nr. 1 dalies nutraukimo

16.       Įvertinęs šalių sudarytos 2018 m. gegužės 23 d. rangos sutarties sąlygas ir 2018 m. rugsėjo 7 d. sudarytą papildomą susitarimą Nr. 1, teismas padarė išvadą, kad šalys susitarė, jog ieškovė atliks papildomus darbus pagal sutarties 2.7 ir 2.8 punktus, už kuriuos užsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti papildomai, su sąlyga, kad užsakovė pritaria rangovės pasiūlymui pažeminti sąlyginę 0.00 altitudę – 0.1 m (iš plius 82.00 į plius 81.90) ir rangovės pasiūlymui vykdyti polių įrengimo darbus pagal rangovės pateiktą polių įrengimo darbo projektą MP-17-03-09-DP-SK-1.01.002. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė neneigė, kad priešingu atveju (užsakovei nepritarus nurodytiems rangovės pasiūlymams) jos darbų kaina būtų padidėjusi. Papildomu susitarimu užsakovė taip pat įsipareigojo neskirti nominuotų rangovų.

17.       Teismas nustatė, kad užsakovė buvo sudariusi rangos arba tiekimo sutartis su MB ,,Laustata“, UAB ,,Eurovia Lietuva“, UAB ,,Agroinžinerija“. Iš Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-281-368/2020 duomenų teismas nustatė, kad toje byloje ieškovė nurodė, jog MB „Laustata“ atlikti uždujinimo signalizacijos darbai nepatenka į ieškovės darbų pagal sutartį apimtį, ieškovė neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę, negavo už tai atlyginimo. Atsižvelgdamas į tokias aplinkybes teismas nusprendė, kad MB ,,Laustata“ nebuvo užsakovės paskirta nominuota rangovė.

18.       Teismas nustatė, kad užsakovė 2019 m. sausio 9 d. raštu informavo ieškovę, jog atsisako dalies darbų – „kabelinės konstrukcijos“, ir nurodė ieškovei nevykdyti darbų pagal šios komercinio pasiūlymo „Lokalinė sąmata S 005“ skyrių „kabelinės konstrukcijos“. Sutarties 6.3 ir 12.1.2 punktų nuostatos suteikia teisę pakeisti ir/arba papildyti darbus bei atsisakyti darbų dalies. Užsakovei atsisakius dalies darbų, jie nebepateko į sutarties darbų apimtį, todėl teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad nominuotu rangovu aptariamiems darbams atlikti buvo paskirta MB ,,Laustata“. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, kad ieškovė būtų prisiėmusi atsakomybę už šių darbų kokybę pagal sutartį ar gavusi atlyginimą pagal sutarties 7 punktą.

19.       Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi UAB ,,Agroinžinerija“ įsipareigojo parduoti specifinę užsakovės poreikiams pritaikytą technologinę įrangą. Ši sutartis sudaryta dar nepasirašius papildomo susitarimo Nr. 1, kurio 1.5 punktu užsakovė įsipareigojo neskirti nominuotų rangovų. Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad technologinės įrangos montavimas į sutarties apimtį nepatenka, kadangi jos montavimas reikalauja specializacijos, techninio projekto dokumentacijoje nebuvo numatyta technologinės įrangos įrengimo darbų. Pati ieškovė, perduodama darbų frontą technologinių įrenginių montavimui, pripažino, kad šie darbai nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, ieškovė neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę, negavo atlyginimo už nominuotam tiekėjui priskirtą darbą pagal sutarties 7.3 punktą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad UAB ,,Agroinžinerija“ buvo paskirta nominuota tiekėja pagal sutarties        7 punktą.

20.       Teismas nustatė, kad užsakovė 2019 m. birželio 6 d. statybos rangos sutartimi su UAB ,,Eurovia Lietuva“ susitarė dėl nuovažų pagrindų ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbų. Kadangi pati ieškovė pripažino, kad šie darbai nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę, negavo atlyginimo už nominuotam rangovui priskirtą darbą pagal sutarties 7.3 punktą, teismas neturėjo nėra pagrindo išvadai, jog UAB ,,Eurovia Lietuva“ buvo paskirta nominuota tiekėja pagal sutarties 7 punktą.

21.       Teismas laikėsi nuostatos, kad užsakovė nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų statybos objekte, todėl papildomo susitarimo Nr. 1 1.5 punkto nepažeidė ir nėra pagrindo nutraukti ieškovės nurodytos papildomo susitarimo Nr. 1 dalies.

22.       Iš papildomo susitarimo Nr. 1 turinio teismas nustatė, kad ieškovė dėl susitarimo 1.1 ir 1.2 punkte įtvirtintų sąlygų atsisakė reikalauti 207 336,64 Eur sumos iš užsakovės. Šiuo susitarimu šalys taip pat sutarė, kad veikdamos pagal jo 1 punkte išvardintas sąlygas, viena kitos atžvilgiu nereikalaus papildomų mokėjimų ir kompensavimų bei dėl šiame susitarime išdėstytų sąlygų nesikeis sutarties kaina. Teismo vertinimu, pagal tokias susitarimo Nr. 1 sąlygas jo dalinis nutraukimas apskritai neįmanomas.

23.       Teismas sutiko su atsakovių argumentais, kad susitarimas Nr. 1 negalėtų būti nutrauktas ir visa apimtimi, nes nutraukus susitarimą, įskaitant ir užsakovės pritarimą rangovės pasiūlymui dėl altitudės pokyčio, susiklostytų situacija, kad ieškovės pastatyti statiniai neatitiktų sutarties ir jos techninės dokumentacijos sprendinių. Prašomo nutraukti papildomo susitarimo dalis yra pilnai įvykdyta, todėl negali būti nutraukta.

24.       Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė prašė susitarimą Nr. 1 nutraukti teismine tvarka, todėl šalių argumentai dėl to, ar susitarimas buvo pažeistas iš esmės, neturi teisinės reikšmės.

25.       Atmetęs reikalavimą dėl papildomo susitarimo Nr. 1 nutraukimo, teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovei 207 336,54 Eur už papildomus darbus.

Sprendimo dalis dėl ieškovės alternatyvaus reikalavimo atlyginti 43 528,09 Eur nuostolius

26.       Teismas nurodė, kad alternatyviu ieškinio reikalavimu ieškovė, vadovaudamasi deliktinės civilinės atsakomybės nuostatomis, prašė priteisti jai 43 528,09 Eur nuostolių atlyginimą.

27.       Teismas nustatė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, o ieškovė nenurodė įstatymo, kurio pagrindu šaliai, pažeidusiai sutartį, būtų galima taikyti deliktinę atsakomybę. Pagal sutarties      2.6 punktą užsakovė turėjo teisę atsisakyti dalies darbų pagal sutartį, apie tai pranešdama ieškovei. Remdamasis sprendime išdėstytais argumentais teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad užsakovei atsisakius „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės, UAB ,,Laustata“ būtų įgijusi nominuotos rangovės statusą tokiems darbams atlikti. Sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Šalims sutarties 2.6 punkte numačius galimybę užsakovei bet kada atsisakyti dalies darbų, jie nebepatenka į sutarties darbų apimtį, todėl šalims negali būti taikomos sutartyje bei papildomuose susitarimuose numatytos sąlygos.

28.       Teismas nevertino kaip neteisėtų užsakovės veiksmų, kuriais ji 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. ŠŪ-045 atsisakė į ieškovės darbų pagal sutartį apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės, nes užsakovė nei sutarties, nei papildomo susitarimo     Nr. 1 nuostatų nepažeidė. Nustatęs, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, teismas nusprendė, jog šalių argumentai dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų neturi teisinės reikšmės ir nedaro įtakos teismo sprendimo rezultatui.

Sprendimo dalis dėl reikalavimo priteisti 21 059,18 Eur skolą už papildomus darbus ir delspinigius  

29.       Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti 2 710,17 Eur (be PVM) už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą, teismas pažymėjo, kad sutarties 2.7 punktu šalys buvo susitarusios, jog dėl papildomų darbų atlikimo turi būti sudarytas papildomas rašytinis susitarimas. Teismo vertinimu, vien užsakovo atstovo pasirašymas ant lokalinės darbų sąmatos vienareikšmiškai neįrodo, kad užsakovė tuos darbus pripažino kaip papildomus. Užsakovė prieštaravimą apmokėti už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą ieškovei pareiškė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. ŠŪ-062.

30.       Teismas sutiko su atsakovių argumentais, jog techninis projektas yra statybos rangos sutarties dalis. Sutarties 1.1 punkte ieškovė įsipareigojo atlikti statybos darbus, kurių apimtis ir savybės atitinka apklausos sąlygas ir šios sutarties priedus. Prie sutarties priedų, kurie yra neatskiriama sutarties dalis, yra nurodyti: 1) techninis ir darbo projektai, 2) rangovo paaiškinimai, specialiosios techninės specifikacijos, 3) darbų kalendorinis grafikas, 4) rangovo pasiūlymas. Akivaizdu, kad ieškovė buvo įsipareigojusi pagal sutartį atlikti darbus, kurie yra nurodyti techniniame projekte.

31.       Įvertinęs techninio projekto reikalavimus, konkrečiai – projekto gaisrinės signalizacijos techninės specifikacijos 1.8 punkto, kuriame pateiktas kontrolinių įrenginių kartotuvo/nuotolinio pulto aprašymas, veikimas, techniniai duomenys, nuostatas, techninio projekto bendrosios dalies 134 lape esančio 1.5 punkto nuostatas, kad gaisrinei signalizacijai pastatuose numatoma įrengti vienuolika kontrolinių įrenginių, kurie gali atlikti ir kartotuvo funkcijas, teismas padarė išvadą, jog gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo darbų negalima laikyti papildomais darbais, nes jie buvo numatyti techniniame projekte. Projektas yra šalių pasirašytos sutarties sudėtinė dalis, todėl atsakovės neturi pareigos papildomai apmokėti už nurodytus darbus.

32.       Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti 3 447,93 Eur (be PVM) už papildomus metalo konstrukcijos montavimo darbus vartų tvirtinimui. Techninio projekto bendrosios dalies techninės specifikacijos dalyje ,,pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai“ numatyta, kad bus montuojami metaliniai fasadiniai langų, durų, vartų rėmai, nurodomi jų išmatavimai. Pagal sutarties 3.4 punktą rangovė turi įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei prisiimti riziką dėl faktiškai reikalingų atlikti darbų ir jų kiekių bei riziką dėl šių išlaidų dydžio teisingo įvertinimo. Jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartį, reikia atlikti nenumatytus darbus, kurių rangovė nenumatė sudarant sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti, ir jie yra būtini šiai sutarčiai tinkamai įvykdyti, tokius darbus rangovė atlieka savo sąskaita. Teismas pažymėjo, kad į bylą nėra pateiktas šalių rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų apmokėjimo. Teismas nusprendė, kad ieškovė, būdama statybų srities profesionalė, pagal techninio projekto nurodytus sprendinius turėjo galimybę įvertinti vartų montavimo darbus arba atsisakyti sudaryti sutartį jai nepalankiomis sąlygomis, todėl nėra pagrindo tenkinti šį ieškinio reikalavimą.

33.       Pasisakydamas dėl ieškovės prašymo priteisti 2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus – už šviestuvų paukštidžių valdymo patalpoje sumontavimą, teismas konstatavo, kad tiek ieškovės nurodytame techninio projekto aiškinamajame rašte, tiek atsakovių nurodytuose techninio projekto brėžiniuose paukštidžių valdymo patalpa yra apibrėžta ir įvardinta kaip atskira valdymo patalpa. Kitaip vertinti techninio projekto sprendinius ir laikyti valdymo patalpą paukštidžių patalpos, kurioje vyksta paukščių auginimo procesas, dalimi pagal techninio projekto aiškinamąjį raštą ir brėžinius teismas neturėjo pagrindo. Teismui nepateiktas rašytinis šalių susitarimas dėl šių papildomų darbų, kaip numato sutartis, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės neprivalo sumokėti ieškovei už šviestuvų sumontavimą paukštidės valdymo patalpoje.

34.       Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti 7 400 Eur rangos mokesčio, nes bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad užsakovė statybos objekte nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų. Pagal sutarties 7.3 punktą statybos rangos mokestis apima: 1) mechanizmų, įrangos, medžiagų apsaugą su signaliniu apšvietimu, 2) statybvietės tvarkymą – buitinių šiukšlių ir rūšiuotų statybinių atliekų šalinimą, 3) elektros energijos sąnaudas buitinėms ir statyboms reikmėms, 4) galimybę prisijungti elektros tinklus prie laikinų įvadų ir instaliacinių elektros spintų statybos darbams,    5) reikalingų laikinų statinių nuomą ir eksploatavimą. Byloje nėra ginčo, kad statybos objekte dirbo ir kiti rangovai, todėl ieškovė galėjo patirti išlaidų, išvardintų sutarties 7.3 punkte. Tačiau tokiu atveju ieškovė privalėjo pateikti įrodymus dėl nuostolių dydžio, taip pat turėjo galimybę aptarti nuostolių atlyginimo klausimą sutartimi su užsakove ne tik tais atvejais, kai objekte dirba paskirti nominuoti rangovai, bet ir kiti rangovai, tačiau tokių susitarimų ieškovė nesudarė.  

35.       Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti 4 923,35 Eur už papildomus darbus, įrengiant vartus TIL 1 ir TIL 2, kaip neargumentuotą ir nepagrįstą.

36.       Atmetęs ieškovės reikalavimą dėl skolos už papildomus darbus priteisimo, teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl delspinigių priteisimo.

37.       Atsižvelgdamas į CK 6.37 straipsnio 2 dalį, 6.261 straipsnio 1 dalį, bei įvertinęs, kad šalių sudaryta sutartis yra komercinis sandoris, teismas iš atsakovių solidariai priteisė ieškovei                8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

38.       Ieškovė UAB „Agentus“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinio reikalavimai buvo atmesti, ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinio reikalavimus: priteisti solidariai iš atsakovių                  2 019 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti I darbų etapo sulaikytas sumas ir 3 033,05 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti II darbų etapo sulaikytas sumas (iš viso 5 052,05 Eur delspinigius); priteisti 16 135,83 Eur skolą už papildomus darbus ir 429,21 Eur delspinigius (iš viso 16 565,04 Eur); priteisti 43 528,09 Eur nuostolių atlyginimą; perskirstyti priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš atsakovių apeliacinėje instancijoje ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

38.1.                      Nepagrįstas teismo sprendimas nepriteisti 5 052,05 Eur delspinigius už vėlavimą sumokėti sulaikytas sumas. Galutinės darbų priėmimo–perdavimo pažymos (akto) pasirašymas ar nepasirašymas yra tik formalumas ir negalėjo būti pagrindu atmesti ieškinio reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes užsakovė faktiškai priėmė pagal sutartį rangovės atliktų darbų rezultatą ir juo pilnai naudojasi. Užsakovė neįrodinėjo ir teismas nenustatė nė vienos iš išimčių, suteikiančių užsakovei teisę nepriimti II etapo darbų ir nepasirašyti II etapo baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto. Teismas ieškovei pagrįstai priteisė sulaikytas sumas, tačiau nepagrįstai nepriteisė delspinigių už pavėlavimą sumokėti sulaikytas sumas.  Tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl skolos (sulaikytų sumų) priteisimo, turėjo būti patenkintas ir išvestinis ieškinio reikalavimas dėl delspinigių priteisimo.

38.2.                      Teismas netinkamai aiškino sutarties 11.3 ir 11.5 punktus, nepagrįstai remdamasis tik pažodiniu šių punktų tekstu, bet neatsižvelgdamas į šių sutarties sąlygų tikrąją prasmę, kitas jų aiškinimui reikšmingas sutarties sąlygas, tikruosius šalių ketinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo. Teismas nepagrįstai neįvertino to aplinkybės, kad sutartis buvo sudaryta pagal atsakovių atstovo pateiktą rangos sutarties šabloną. Tai reiškia, kad visos abejonės, kurios teismui kyla dėl nurodytų sutarties sąlygų, turi būti aiškinamos atsakovių nenaudai. Pagal sutarties sąlygas baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto (pažymos) paskirtis yra fiksuoti darbų užbaigimo faktą. Tokio fakto fiksavimo pagrindu yra išduodamas draudimo bendrovės garantinio laikotarpio laidavimo raštas bei vykdomos statybos užbaigimo procedūros (sutarties 8.6, 15.1.3 punktai). Šiuo atveju darbai buvo išskaidyti į du etapus, tačiau sutarties nuostatos, reglamentuojančios baigiamųjų aktų (pažymų) pasirašymą, nebuvo pakoreguotos ir adaptuotos dviem darbų etapams. Pagal sutarties 11.3 ir 11.5 punktus užsakovė turėjo sumokėti sulaikytas sumas per 30 kalendorinių dienų po kiekvieno darbų etapo baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo. Kadangi užsakovė to nepadarė, buvo pagrindas pagal sutarties 16.1 punktą ieškovei priteisti delspinigius, apskaičiuotus už pradelstas sumokėti sulaikytas sumas.

38.3.                      Užsakovės reiškiamos pretenzijos dėl žaliųjų plotų užsėjimo darbų defektų buvo nepagrįstos ir negalėjo būti pagrindu nemokėti sulaikytų sumų, tuo pačiu tai negalėjo būti pagrindu nepriteisti delspinigių. Užsakovės pretenzijos paneigtos įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimu kitoje byloje.

38.4.                      Baigiamųjų aktų (pažymų) pasirašymas išimtinai priklauso nuo užsakovės valios. Užsakovė be pagrindo nepasirašinėjo II etapo baigiamojo darbų akto ir kitaip piktnaudžiavo savo teisėmis, siekdama išvengti atsiskaitymo su rangove. Pagal CK 6.206 straipsnį viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo ar kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Užsakovė apskritai negali remtis faktu, kad ji nėra pasirašiusi II etapo baigiamojo darbų akto ar galutinės pažymos.

38.5.                      Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus, susijusius su 16 135,83 Eur atlyginimo už papildomus darbus ir 429,21 Eur delspinigių priteisimu. Teismas nepagrįstai suabsoliutino sutarties 2.7 punkto nuostatą, pagal kurią dėl papildomų darbų atlikimo turi būti sudarytas papildomas rašytinis susitarimas. Vien tai, kad toks rašytinis susitarimas nebuvo sudarytas, savaime nereiškia, jog rangovė neturi teisės reikalauti apmokėti už papildomus darbus. Sutartyje nėra nustatyta, kad nesudarius papildomo rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo, rangovė praranda teisę reikalauti apmokėti papildomus darbus, taip pat nenustatyta, kokia konkrečia forma toks susitarimas turi būti sudarytas. Priešingai, tame pačiame sutarties 2.7 punkte nustatyta, kad papildomais darbais visais atvejais laikomi tie papildomi darbai, kurie atsiranda dėl techninio projekto keitimų ar klaidų. Nors pagal sutartį buvo atliktas nemažas papildomų darbų kiekis, per visą sutarties vykdymo laikotarpį šalys nesudarė ne vieno atskiro rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo. Šalys faktiškai buvo susitarusios, kad papildomi darbai bus suderinti sutarties vykdymo pabaigoje.

38.6.                      Dėl 2 710,17 Eur (be PVM) skolos priteisimo už papildomus darbus įrengiant gaisro signalizacijos kartotuvus. Tarp šalių buvo susiformavusi praktika, kad dėl dalies papildomų darbų užsakovė tvirtindavo papildomų darbų sąmatas. Užsakovės patvirtinimas (suderinimas) lokalinės sąmatos Nr. S03 reiškia ir papildomų gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo užsakymą (suderinimą) sutarties 2.7 punkto ir CK 6.684 straipsnio         4 bei 5 dalies prasme. Esant suderintiems darbams, turi būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl skolos už šiuos darbus priteisimo ir nebeturi būti vertinama, ar suderinti darbai savo turiniu yra papildomi darbai. Šios lokalinės sąmatos atsakovės neginčijo, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti. Ta aplinkybė, kad techniniame projekte buvo numatyti gaisro signalizacijos kartotuvai, savaime nereiškia, kad užsakovė neturi apmokėti papildomų darbų pagal suderintą (patvirtintą) lokalinę sąmatą Nr. S036; be to techniniame projekte numatyti gaisro signalizacijos kartotuvai buvo prastesnių parametrų ir funkcijų, lyginant su tais, kurie faktiškai įrengti. Teismas neįvertino pateikto šalių susirašinėjimo, patvirtinančio geresnių parametrų ir brangesnių gaisro signalizacijos kartotuvų užsakymą.

38.7.                      Dėl 3 447,93 Eur (be PVM) vertės papildomų metalo konstrukcijų montavimo darbų. Sutartimi užsakovė buvo prisiėmusi projekto klaidų riziką ir buvo nustatyta, kad papildomais darbais visais atvejais bus laikomi darbai, kuriuos rangovė atliks dėl to, jog bus keičiami užsakovės pateikto techninio projekto sprendiniai ir/arba užsakovės pateiktame techniniame projekte yra padaryta klaidų, sąlygojančių nenumatytų (papildomų) darbų atlikimą (sutarties 2.7, 5.1.5 punktai). Byloje esantys techninio projekto ir darbo projekto brėžiniai patvirtina, kad techniniame projekte nebuvo suprojektuotos metalinės konstrukcijos, reikalingos vartų tvirtinimui; jos suprojektuotos tik darbo projekte, papildomai įtraukiant metalines konstrukcijas vartų tvirtinimui. Kadangi papildomi darbai atsirado dėl techninio projekto sprendinių klaidos, pagal sutarties            2.7 punktą užsakovė privalėjo priimti ir apmokėti tokius darbus. Nepagrįsta teismo išvada, kad pagal sutarties 3.4 punktą rangovė turėjo įsivertinti metalines konstrukcijas vartų tvirtinimui, nes rangovė nebuvo prisiėmusi techninio projekto klaidų rizikos ir negalėjo numatyti bei įvertinti to, kas nebuvo numatyta techniniame projekte, bet po sutarties sudarymo buvo suprojektuota darbo projekte. Sutarties 8.2 punktas taikomas tik aktuojant techniniame projekte numatytus darbus ir netaikytinas sprendžiant šį ginčą. Be to, neatlikus ginčo papildomų darbų, objekto statybos procedūros būtų užtrukusios, nesant vartų, pastatas būtų buvęs nesandarus, nebūtų galima užbaigti vidaus darbų ir sumontuoti technologinės įrangos. Tokių papildomų darbų atlikimas atitiko užsakovės interesus, todėl net ir nesant sudaryto atskiro rašytinio susitarimo, rangovė įgijo teisę į papildomų darbų apmokėjimą pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalį.

38.8.                      Dėl 2 577,73 Eur (be PVM) vertės papildomų elektrotechnikos darbų sumontuojant šviestuvus paukštidžių valdymo patalpoje. Rangovė savo komercinio pasiūlymo pastabose nurodė, kad paukštidžių vidaus šviestuvai ir jų montavimas nevertintas. Lokalinėje sąmatoje Nr. S005, kurioje yra įvertinti elektrotechnikos darbai, taip pat buvo nurodyta pastaba, kad paukštidžių šviestuvai nevertinti. Taigi šie darbai nėra į traukti į sutarties kainą ir yra papildomi. Teismo išvada, kad valdymo patalpa yra ne paukštidžių dalis, o atskira patalpa, prieštarauja bylos įrodymams.

38.9.                      Teismas netinkamai taikė sutarties 7 punktą ir nepagrįstai padarė išvadą, kad objekte užsakovė nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų. Sutartyje nėra pateikta „nominuoto rangovo“ sąvoka ir nėra nustatyta, kad nominuotais rangovais yra laikomi tik tie rangovai, kurie atlieka darbus, įtrauktus į sutartyje numatytą rangovės (ieškovės) darbų apimtį. Pagal sutarties 7.2 punktą nominuotam rangovui gali būti pavesta atlikti dalį darbų iš rangovės darbų apimties, tačiau tokia sąlyga nereiškia, kad nominuotam rangovui negali būti pavesta atlikti kitus darbus. Esminę reikšmę turi ne tai, ar objekte dirbantis kitas rangovas bus įvardintas kaip „nominuotas rangovas“ ar kaip „paprastas rangovas“, o tai, ar šiems rangovams buvo teikiamos sutarties 7.3 punkte numatytos rangos paslaugos, nes rangos mokestis yra mokamas už rangos paslaugas, o ne už rangovo pavadinimą ar statusą. Sutarties 7.3 punkte pateiktame baigtiniame sąraše, už kokias konkrečias rangos paslaugas mokamas rangos mokestis, atsakomybė už nominuotų rangovų defektus nėra įtraukta. Kadangi sutartyje aptartas rangos mokesčio apskaičiavimas procentine išraiška nuo užsakovės nominuotų rangovų darbų grupės (be PVM) vertės, ieškovei papildomai nereikėjo įrodinėti konkrečių išlaidų, patirtų teikiant rangos paslaugas. Ikiteisminiuose susirašinėjimo dokumentuose atsakovės šią savo prievolę iš dalies pripažino.

38.10.                      Netenkindamas alternatyvaus reikalavimo priteisti nuostolius už neteisėtą nominuoto rangovo MB „Laustata“ paskyrimą, teismas netinkamai aiškino sutarties nuostatas dėl užsakovės galimybės atsisakyti dalies darbų. Papildomo susitarimo 1.5 punktu šalys susitarė, kad užsakovė neskirs nominuotų tiekėjų ir rangovų pagal sutarties 7 punktą. Tai reiškia, kad užsakovė neturėjo teisės skirti nominuotų tiekėjų ir rangovų darbams, įeinantiems į ieškovės darbų apimtį. Formalia laikytina teismo pozicija, kad užsakovei pirma atsisakius dalies į rangovės darbų apimtį įeinančių darbų ir paskiau tiems darbams paskyrus kitą rangovą, esą nėra pažeidžiamas papildomo susitarimo 1.5 punktas. Sutartyje nebuvo numatyta užsakovės teisė atsisakyti dalies darbų, kurių atlikimas reikalingas sutarties užbaigimui, ir juos perduoti kitiems rangovams; užsakovė galėjo dalį darbų, įeinančių į sutartyje numatytą rangovės darbų apimtį, perduoti kitiems rangovams tik per nominuoto rangovo skyrimą pagal sutarties 7 punkto sąlygas, o šios savo teisės ji buvo atsisakiusi pagal papildomo susitarimo 1.5 punktą. Ieškovė procesiniuose dokumentuose išdėstė argumentus, patvirtinančius egzistuojant visas užsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Taip pat į bylą pateikta buhalterinė pažyma dėl ieškovės negautų pajamų apskaičiavimo.

39.       Atsakovės UAB „Šilų ūkis“ ir UAB „Joniškio grūdai“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

39.1.                      Ieškovė nepagrįstai ignoruoja sutarties nuostatas, įtvirtinančias sąlygas, kurioms esant  sulaikytos sumos gali būti išmokėtos rangovei. Ieškovės poziciją, kad galutinis darbų priėmimo–perdavimo aktas/pažyma nėra būtinas, paneigia sutarties turinys. Pagal sutartį darbai buvo vykdomi ir perduodami etapais, tarpinis darbų priėmimas–perdavimas nėra baigiamasis darbų priėmimas–perdavimas. Byloje nėra ginčo, kad galutinė darbų priėmimo–perdavimo pažyma nėra parengta, o pareigą ją parengti ir pateikti užsakovei turi ieškovė. Užsakovei pareiškus pastabas dėl darbų kokybės, vadovaujantis sutarties              8.1 punktu II etapo darbai nelaikytini priimtais, todėl yra nepagrįsti ieškovės teiginiai dėl tariamo vienašalio darbų perdavimo.

39.2.                      Sutarties nuostatos yra aiškiai suformuluotos, jose išskiriamas tarpinis ir galutinis (baigiamasis) darbų priėmimas–perdavimas. Tai, kad ieškovė neturi pakankamo pagrindo sutarties nuostatų aiškinti tokiu būdu, kuris yra jai palankus, nereiškia sutarties nuostatų neaiškumo.

39.3.                      Teismas pripažino, jog ieškovė turi teisę į sulaikytų sumų išmokėjimą ne dėl aplinkybės, kad yra įvykdytos sutartyje šalių sutartos sąlygos sulaikytų sumų išmokėjimui, bet dėl fakto, kad užsakovė faktiškai pradėjo objektą naudoti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sutartyje nurodytos sąlygos sulaikytų sumų išmokėjimui nebuvo įvykdytos, o būtent – šalys nėra pasirašiusios galutinės darbų perdavimo–priėmimo pažymos. Net ir pripažinęs, kad ieškovė įgijo teisę į sulaikytų sumų sumokėjimą, teismas pagrįstai atmetė prašymą priteisti ir delspinigius, kadangi juos priteisdamas būtų paneigęs šalių susitarimą dėl sulaikytų sumų išmokėjimo sąlygų, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos. Ieškovė delspinigių priteisimui pagal sutartį būtinas sąlygas privalėjo įrodyti atskirai; teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė šios pareigos neįvykdė.

39.4.                      Darbai, kuriuos ieškovė apeliaciniame skunde įvardija kaip papildomus, buvo numatyti užsakovės parengtame ir ieškovei iki sutarties pasirašymo pateiktame techniniame projekte, todėl sutarties ir teisės aktų prasme jie negali būti laikomi papildomais darbais, o ieškovė neturi teisės reikalauti už juos sumokėti.

39.5.                      Ieškovė yra verslininkas, kurio veikla – statybos, rangos darbų vykdymas. Kaip savo veiklos profesionalas, sudarydama sutartį ji aiškiai suprato ir prisiėmė riziką, susijusią su aplinkybe, kad sutartis buvo sudaryta remiantis vien techniniu projektu, t. y. dokumentu, kuris nėra tiek detalus, kad jame būtų aiškiai ir išsamiai numatyti visi galimi darbai ir medžiagos bei tikslūs jų kiekiai. Pagal sutartį atskiras rašytinis susitarimas yra būtina sąlyga papildomiems darbams apmokėti ir laikyti juos papildomais, o tokio susitarimo nebuvimas reiškia, jog darbai nelaikomi papildomais, ir/arba tokių papildomų darbų atlikimo riziką prisiėmė rangovas.

39.6.                      Aplinkybė, kad vykdant antrąjį projektavimo etapą (rengiant darbo projektą) ir detalizuojant projektavimo pirmojo etapo – techninio projekto – sprendinius pasikeitė reikalingų medžiagų kiekiai ar reikėjo atlikti darbus, kurie nebuvo aiškiai įvardinti techniniame projekte, nėra ir negali būti laikoma techninio projekto klaida. Ieškovė prisiėmė pareigą už sutartyje fiksuotą kainą pastatyti techniniame projekte nurodytus objektus, todėl būtent ieškovei ir tenka rizika dėl darbų ar medžiagų kiekių padidėjimo, o apeliaciniame skunde pateikti argumentai rodo, jog ji savo riziką bando permesti atsakovėms.

39.7.                      Atsakovės bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog lokalinė sąmata Nr. S036 buvo pasirašyta per klaidą, apie tai ieškovė informuota 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. ŠŪ-062. Vien sąmatos pasirašymas negali būti laikomas pakankamu pagrindu tam, jog šalys susitarė dėl papildomų darbų atlikimo. Sąmatoje nėra aiškiai nurodytas užsakovės sutikimas, kad tai yra papildomi darbai, nėra aptarti papildomų darbų atlikimo terminai, nėra nurodyti konkretūs siūlomos įrangos modeliai ar jų savybės. Be to, lokalinėje sąmatoje Nr. S036 nurodyti gaisrinės signalizacijos kartotuvų kiekis ir vieneto kaina idealiai sutampa su ieškovės pasiūlyme prieš sutarties sudarymą pasiūlytų kartotuvų kiekiu ir vieneto kaina.

39.8.                      Teismui nebuvo pagrindo konstatuoti techninio projekto klaidas, kadangi techniniame projekte vartai buvo numatyti, tačiau nebuvo žinomas jų gamintojas, modelis. Konkretūs vartai buvo parinkti jau vykdant sutartį, juos parinko ieškovė ir jų duomenis pateikė konstruktoriui, kuris parengė atitinkamą darbo projektą konkrečių vartų montavimui.

39.9.                      Techninio projekto „Elektrotechninės dalies“ MP-17-03-09-TP-E medžiagoje pateikti brėžiniai patvirtina, kad paukštidžių valdymo patalpa yra atskira nuo paukštidės patalpa. Šviestuvų įrengimas šiose patalpose pateko į ieškovės darbų pagal sutartį apimtį ir tokie darbai negalėjo būti laikomi papildomais.

39.10. Reikalaudama rangos mokesčio, ieškovė iškreipia šalių sudarytos sutarties nuostatas dėl    nominuotų rangovų, aiškina jas tokiu būdu, kokiu šalys niekuomet nesitarė jas aiškinti, kuris neatspindi tikrųjų šalių ketinimų sudarant sutartį ir kuris prieštarauja šalių elgesio turiniui vykdant sutarties nuostatas dėl nominuotų rangovų paskyrimo sąlygų.

39.11. Teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino alternatyvaus ieškinio reikalavimo dėl nuostolių priteisimo dėl tariamai neteisėtai paskirto nominuoto rangovo MB „Laustata“, kadangi nėra sąlygų atsakovių civilinės atsakomybės taikymui. Užsakovė tinkamai ir teisėtai, vadovaudamasi sutarties nuostatomis, atsisakė tam tikrų darbų, o MB „Laustata“ vykdyti darbai nebuvo tapatūs užsakovės atsisakytiems darbams. Be to, ieškovė akivaizdžiai neįrodė žalos ir priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40.       Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkinti iš statybos rangos sutartinių teisinių santykių kilę rangovės reikalavimai, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių reikėtų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir apeliacinio nagrinėjimo ribų

41.       Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ginčo nėra. 2018 m. gegužės 23 d. ieškovė (apeliantė) UAB „Agentus“ ir atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ sudarė statybos darbų sutartį Nr. 20180523/1, pagal kurią ieškovė (arba apeliantė) įsipareigojo atlikti paukštyno statybos darbus, o atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti (sutarties 1.1, 8.1, 14.1.4 punktai). Objekto statybos darbai apėmė 10 fermų, pagalbinio ūkio pastato, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pastatymo (įrengimo) darbus. Bendra sutarties kaina 4 815 000 Eur be PVM. Sutarties šalys sulygo, kad darbai bus vykdomi dviem etapais.

42.       Ieškovė ir atsakovės UAB „Joniškio grūdai“ bei UAB „Šilų ūkis“ (pastaroji – atsakovės UAB ,,Joniškio grūdai“ įsteigta dukterinė įmonė) 2018 m. liepos 16 d pasirašė susitarimą, kuriuo atsakovė UAB „Joniškio grūdai“ perleido atsakovei UAB „Šilų ūkis“ visas iš sutarties kylančias teises ir pareigas bei susitarimo 7 punktu laidavo ieškovei už UAB „Šilų ūkis“ prievoles, kylančias iš sutarties ir susitarimo. Pagal sutartį ir susitarimą vykdant statybos darbus objekte ieškovė yra rangovė, atsakovė UAB „Šilų ūkis“ yra užsakovė, o UAB „Joniškio grūdai“ yra laiduotoja.

43.       2018 m. rugsėjo 7 d. apeliantė ir užsakovė pasirašė papildomą susitarimą Nr. 1 prie statybos darbų sutarties.

44.       Rangovė ir užsakovė 2019 m. kovo 19 d. pasirašė baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo šalys patvirtino, kad rangovė pilnai atliko visus numatytus I etapo darbus už 2 306 285,31 Eur su PVM ir perdavė užsakovei UAB ,,Šilų ūkis“.

45.       Rangovė 2019 m. liepos 19 d. raštu Nr. A2019-61 pranešė užsakovei, kad įvykdė visus II etapo darbus pagal sutartį, pateikė užsakovei baigiamąjį darbų priėmimo–perdavimo aktą, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę Nr. 14, PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02696, statybos dokumentaciją. 2019 m. rugpjūčio 27 d. raštu Nr. A2019-75 ieškovė pranešė užsakovei, jog šiai nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto pagal sutarties 8.1 punktą, praėjus penkioms dienoms nuo   2019 m. liepos 19 d., laikoma, kad darbai buvo perduoti pagal vienašalę baigiamąją darbų priėmimo–perdavimo pažymą, darbų užbaigimo data laikoma 2019 m. liepos 19 d.

46.       Rangovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. A2019-77 kreipėsi į užsakovę, reikalaudama sumokėti 207 336,54 Eur už papildomus darbus.

47.       Užsakovė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. ŠŪ-063 pateikė rangovei apžiūrėtų darbų neatitikimo aktą, kuriame nurodyta, kad statybos objekto teritorijoje yra nesudygusi veja, vejų plotuose yra piktžolių.

48.       Rangovė 2019 m. spalio 15 d. raštu Nr. A2019-100 kreipėsi į užsakovę dėl II etapo statybos darbų užbaigimo procedūrų inicijavimo, sulaikytų sumų sumokėjimo, skolos už papildomus darbus.

49.       Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsiskaitymo pagal statybos rangos sutartį. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti užsakovės sulaikytas sumas už I ir II etapų darbus bei delspinigius, taip pat užmokestį už papildomus darbus, nutraukti dalį papildomo susitarimo Nr. 1 bei tuo pagrindu priteisti skolą už papildomus darbus, o netenkinus šio reikalavimo, priteisti nuostolių atlyginimą. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, solidariai iš atsakovių priteisdamas nepagrįstai sulaikytą atlyginimo už darbus sumą, o kitus reikalavimus atmetė. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė (arba ieškovė, rangovė) pateikė apeliacinį skundą, prašydama patenkinti dalį atmestų ieškinio reikalavimų: priteisti delspinigius už laiku nesumokėtas (sulaikytas) atlyginimo sumas (iš viso   5 052,05 Eur); 16 135,83 Eur skolą ir 429,21 Eur delspinigius už papildomus darbus; tenkinti alternatyvų reikalavimą dėl 43 528,09 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo. Apeliantės teigimu, galutinės darbų priėmimo–perdavimo pažymos (akto) pasirašymas ar nepasirašymas yra tik formalumas ir negalėjo būti pagrindu atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, nes užsakovė faktiškai priėmė darbų rezultatą ir juo pilnai naudojasi; teismas neteisingai aiškino sutarties 2.7 punktą, kuriame numatytas papildomų darbų atlikimas ir apmokėjimas už juos, netinkamai vertino faktiškai susiklosčiusius šalių santykius; formaliais pagrindais atmetė reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

50.       Šioje byloje pirmosios apeliacine tvarka vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas atsižvelgiant į ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentus – dėl delspinigių už laiku nesumokėtas sulaikyto atlyginimo sumas, skolos bei delspinigių už papildomus darbus ir dėl nuostolių priteisimo iš atsakovių, netinkamai vykdžiusių (pažeidusių) savo įsipareigojimų pagal rangos sutartį.

51.       Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą bei už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Dėl delspinigių už sulaikytų atlyginimo sumų nesumokėjimą rangovei

52.       Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė savo prievolę pagal rangos sutartį yra įvykdžiusi ir turi teisę į sulaikytos atlyginimo už darbus sumos gavimą, tačiau rėmėsi ir ta aplinkybe, kad sutarties 11.2 punkto sąlyga dėl galutinės darbų priėmimo–perdavimo pažymos įforminimo nėra panaikinta ar pripažinta negaliojančia. Ieškovės reikalavimas priteisti netesybas siejamas su I ir II etapo baigiamųjų darbų aktų surašymu, nors toks susitarimas su užsakove raštu nesudarytas, todėl, pirmosios instancijos teismo vertinimu, delspinigių priteisimui nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėta, kad priimant skundžiamą sprendimą nėra įsiteisėjęs Šaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-281-368/2020, kuriuo buvo išspręstas ginčas dėl vejos užsėjimo kokybės, o būtent su šia aplinkybe yra siejamas užsakovės atsisakymas pasirašyti II etapo baigiamąjį aktą bei galutinę darbų priėmimo–perdavimo pažymą.

53.       Apeliantės teigimu, tenkinus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl sulaikytos atlyginimo už darbus sumos priteisimo, turėjo būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas dėl delspinigių už prievolės sumokėti rangovei sulaikytą sumą neteisėto nevykdymo.

54.       Pagal CK 6.256 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę asmuo privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos pradedamos skaičiuoti nuo tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai. Sutarties neįvykdymas gali pasireikšti bet kokios iš sutarties kylančios prievolės neįvykdymu, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vadinasi,  vertinant, ar ieškovė turi teisę reikalauti netesybų (delspinigių) iš užsakovės, pirmiausiai reikia nustatyti, ar užsakovė tinkamai įvykdė pagrindinę prievolę, kadangi netesybos gali būti priteisiamos, jeigu nustatoma, kad atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, kas suponuoja priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir žalos (netesybų) egzistavimą.

55.       Rangos sutarties 16.1–16.6 punktuose nustatyta rangos sutarties šalių atsakomybė; 16.1 punkte – užsakovės atsakomybė, kylanti nevykdant sutartinių įsipareigojimų, t. y. kai užsakovė vėluoja apmokėti už atliktus darbus be pateisinamos priežasties, rangovės reikalavimu moka 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą dieną nuo vėluojamos sumokėti sumos.

56.       Tiriamuoju atveju rangovė prašė priteisti iš atsakovių nepagrįstai neišmokamą pagal sutartį sulaikyto atlyginimo už atliktus darbus sumą. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei sulaikytą už darbus sumą, konstatavęs, kad užsakovės veiksmai, susiję su prievolės atsiskaityti su rangove už atliktus darbus sustabdymu, yra nepagrįsti. Būtent tokio atsiskaitymo prievolės neteisėto nevykdymo pagrindu ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 2 019 Eur delspinigius už           I  etapo darbų sulaikytos atlyginimo sumos apmokėjimo termino pažeidimą, juos skaičiuojant per 180 kalendorinių dienų laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 20 d. pagal 0,02 proc. dydį nuo sulaikytos 56 086,12 Eur sumos, bei 3 033,05 Eur delspinigius už II etapo darbų sulaikytos atlyginimo sumos apmokėjimo termino pažeidimą, juos skaičiuojant per 180 kalendorinių dienų laikotarpį nuo 2019 m. rugpjūčio 26 d. pagal 0,02 proc. dydį nuo sulaikytos 84 251,27 Eur sumos.

57.       Skundžiamo sprendimo dalis, kuria patenkintas apeliantės reikalavimas dėl sulaikytų atlyginimo už darbus sumų priteisimo, nekvestionuojama. Sprendime konstatuota, kad susidarė tokia situacija, kai ieškovė, įvykdžiusi pagrindinę prievolę, negali gauti apmokėjimo dėl užsakovės nepagrįsto neveikimo, nes byloje nėra ginčo, kad darbai statybos objekte yra baigti, jog atsakovės reiškia pretenzijas tik dėl netinkamai atliktų vejos užsėjimo darbų. Teismas nusprendė, kad atsakovės solidariai atsakingos už nesumokėjimą ieškovei pagal rangos sutartį sulaikytų  3 proc. dydžio sumų tiek už I etapo, tiek už II etapo darbus, kurios sudaro atitinkamai 56 086,12 Eur ir 84 251,27 Eur. Be kita ko, teismas akcentavo aplinkybę, kad iš atsakovių pateiktų duomenų matyti, jog dalis paukštidžių buvo pradėtos eksploatuoti 2019 m. balandžio 8 d., o visos eksploatuojamos vėliausiai nuo 2019 m. liepos 31 d.

58.       Teisėjų kolegijos vertinimu, esant pirmiau aptartam teisiniam reglamentavimui bei teismui pripažinus pagrįstu ieškovės reikalavimą dėl sulaikytų atlyginimo už darbus sumų priteisimo,      t. y. konstatavus, kad užsakovė pažeidė pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti, jai kyla sutarties 16.1 punkte nustatytos pasekmės – 0,02 proc. delspinigių už kiekvieną dieną nuo vėluojamos atsiskaityti sumos mokėjimo prievolė. Darytina išvada, kad tokiu atveju neturi reikšmės argumentai dėl užsakovės pareigos atsiskaityti su rangove susiejimo su I ir II etapo baigiamųjų darbų aktų surašymu pagal sutarties 8.1 punktą ar su sutarties 11.2 punkte nurodytos galutinės darbų priėmimo–perdavimo pažymos sudarymu. Tokią išvadą sustiprina ir ta aplinkybė, kad šiuo metu jau yra įsiteisėję skundžiamame sprendime nurodyti Šiaulių apygardos teismo sprendimai, priimti kitose civilinėse bylose išnagrinėjus tų pačių šalių ginčus dėl atsiskaitymo pagal 2018 m. gegužės 23 d. rangos sutartį.

59.       LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) Šiaulių apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-281-368/2020, kurioje 2020 m. vasario 19 d. galutiniu sprendimu paliktas galioti preliminarus teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Agentus“ ieškinys. Toje byloje ieškovė prašė priteisti iš atsakovių 69 333,21 Eur skolą už 2019 m. liepos mėnesį atliktus darbus, 97,07 Eur delspinigių, 8 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės pareikštu priešieškiniu prašė 80 024,97 Eur suma sumažinti rangos sutarties darbų kainą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovių apeliacinį skundą, 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-871-464/2020 Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario       19 d. galutinį sprendimą paliko nepakeistą. Toje byloje teismas, be kita ko, konstatavo, kad atsakovių elgesys, kuomet pretenzijos dėl darbų atlikimo terminų pareikštos tik už paskutiniojo etapo baigiamuosius darbus, užsakovei faktiškai jau naudojantis ieškovės sukurtu darbo rezultatu, įvardijant formalius darbų trūkumus, vertintinas kaip nepagrįstas vengimas vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei kaip elgesys, nesuderinamas nei su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bendruoju, nei su CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinu specialiuoju sutarties vykdymo sąžiningumo principu.

60.       Pagal LITEKO duomenis Šiaulių apygardos teisme yra išnagrinėta civilinė byla e2-241-569/2020, kurioje ieškovė prašė priteisti 273 561,88 Eur skolą už 2019 m. birželio mėnesį atliktus darbus, 1 696,08 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės toje byloje pareiškė priešieškinį dėl 299 100 Eur netesybų ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo. Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 23 d. sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, o atsakovių priešieškinis atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovių apeliacinį skundą, 2021 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-1120/2021 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Toje byloje teismas pripažino, kad rangovė I etapo darbus užsakovei perdavė 2019 m. kovo 21 d., sutartus II etapo darbus ieškovė statybos objekte baigė 2019 m. liepos 18 d., po šios datos rangovė darbų objekte nebeatliko, tačiau užsakovė nepasirašė II etapo baigiamojo akto, nesikreipė su prašymu išduoti statybos užbaigimo aktą likusioms pastatytoms paukštidėms, nors statybos objektus faktiškai naudoja – dalis paukštidžių pradėtos eksploatuoti 2019 m. balandžio 8 d., visos eksploatuojamos vėliausiai nuo 2019 m. liepos 31 d.

61.       Įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose nurodytose bylose pripažinta, kad pagal sutartį rangovė tinkamai atliko darbus, o užsakovė nepagrįstai atsisakė juos priimti ir už juos sumokėti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad netesybų skaičiavimo pradžia ir pabaiga gali būti nustatyta įstatyme arba šalių sutartyje. Įstatymų leidėjas yra nustatęs, kad netesybos pradedamos skaičiuoti tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba įvykdo netinkamai (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

62.       Aptartas teisinis reglamentavimas, ginčo sutarties 16.1 punkto turinys, taip pat nagrinėjamoje bei kitose nurodytose bylose nustatytų aplinkybių visetas leidžia teisėjų kolegijai prieiti prie išvados, kad rangovei užbaigus darbus ir užsakovei faktiškai juos priėmus bei naudojantis darbų  rezultatu, tačiau nepagrįstai vengiant įforminti darbų pabaigos procedūras, o dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismui konstatavus pagrindą priteisti sulaikytas sumas, užsakovei taikytina sutartinė atsakomybė pagal sutarties 16.1 punktą, pasireškianti prievole mokėti 0,02 proc. delspinigius už nepagrįstą vengimą mokėti rangovui atlygį už darbus, įskaitant atlygį pagal sutartį sulaikytų sumų dalyje. 

63.       Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018 ir kt.). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).

64.       Teisėjų kolegija nenustatė, kad sutartimi sulygti ir ieškovės prašomi priteisti delspinigiai būtų neprotingai dideli, ar kad jų reikalaujama už nepagrįstą laikotarpį, nes pagal kasacinio teismo išaiškinimus, esant tęstiniam pažeidimui delspinigiai gali būti priteisiami už paskutinius šešis mėnesius iki ieškinio dėl delspinigių išieškojimo pareiškimo, nors ieškinys pareikštas praėjus daugiau kaip šešiems mėnesiams nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019). Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas priteisti apeliantei 0,02 proc. delspinigius už 180 dienų laikotarpį nuo I etapo sulaikytos 56 086,12 Eur atlyginimo sumos, sudarančius 2 019 Eur, taip pat nuo II etapo sulaikytos 84 251,27 Eur atlyginimo sumą, sudarančius 3 033,05 Eur (iš viso 5 052,05 Eur). Remdamasi tuo, kad nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl delspinigių už sulaikytų atlyginimo rangovei sumų neišmokėjimą.

Dėl mokėjimo už papildomus darbus bei delspinigių šioje atsiskaitymų dalyje

65.       Ieškovė prašė priteisti 21 059,18 Eur (be PVM) sumą už papildomus darbus (susidedančius iš atskirų darbų rūšių) pagal 2019 m. rugpjūčio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG02734 ir vienašalį papildomų darbų aktą, teigdama, tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovė atliko šiuos darbus. Užsakovė šių darbų nesutinka papildomai apmokėti, nes laikosi pozicijos, kad nurodyti darbai įtraukti į sutarties kainą ir turėjo būti padaryti pagal sutartį. Skundžiama sprendimo dalimi pirmosios instancijos teismas aptariamą ieškovės reikalavimą atmetė, konstatavęs, kad nėra pagrindo ieškovės nurodytus darbus laikyti papildomais, nes nebuvo sudaryti atskiri šalių rašytiniai susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo. Apeliantė iš dalies nesutinka su tokia teismo išvada, prašydama priteisti iš atsakovių 16 135,83 Eur skolą už papildomus darbus bei          429,21 Eur delspinigius.

66.       Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). Viena vertus, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Kita vertus, kainos didinimo draudimas nėra absoliutus. Tam tikrais atvejais ir tam tikromis sąlygomis jis yra įmanomas. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ir rangovui tenka didinti kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pabrėžęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Ginčui aktualios išimtys nustatytos specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

67.       Remiantis CK 6.684 straipsnio 4 dalimi, rangovas, padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna atsakymo į pranešimą, jis turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal CK 6.684 straipsnio 5 dalimi rangovas, neįvykdęs šios pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų darbų papildomą vertę, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar būtų sugadintas.

68.       Iš CK 6.684 straipsnio 4 dalyje pateikto papildomų darbų apibrėžimo darytina išvada, kad papildomais darbais negali būti pripažinti darbai, kurie, nors nebuvo aiškiai išvardinti rangos sutartyje, bet galėjo būti numatyti iš normatyvinių statybos dokumentų. Taigi darbai, kurie rangos sutarties sudarymo metu galėjo būti numatyti iš normatyvinių dokumentų, nelaikytini papildomais. Toks papildomų darbų aiškinimas įtvirtintas ir teismų praktikoje, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į galimybės keisti rangos sutartimi sutartų darbų kainą išimtinį pobūdį, papildomų darbų kategorija turėtų būti suprantama pakankamai siaurai, nesureikšminant pradinėje projektavimo stadijoje parengtuose žiniaraščiuose nurodytų orientacinių darbų, medžiagų ir jų kiekių (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-164-516/2018). Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje           Nr. e3K-3-261-690/2017).

69.       Ginčo sutarties 3.1 punkte buvo nustatyta, kad sutarties objekto 4 815 000 Eur kaina apskaičiuota pagal pateiktą projektinę (techninis projektas) dokumentaciją ir skaičiavimo priedus, esančius neatskiriama sutarties dalimi. Sutartyje sulygta, kad tai yra bendros kainos sutartis. Detalizuota sutarties kaina pagal darbų grupes pateikiama rangovės pasiūlyme (veiklų sąraše) (sutarties priedas Nr. 4). Sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad rangovė prisiima visą riziką dėl faktiškai reikalingų atlikti darbų ar jų kiekio bei riziką dėl šių darbų išlaidų dydžio teisingo įvertinimo. Šalys sutarties 2.7 punkte aptarė papildomų darbų atlikimo galimybę, numatydamos, kad tuo atveju, jei rangovė atlieka papildomus darbus, kurių sutarties sudarymo metu rangovė nenumatė ir negalėjo numatyti, šiuos papildomus darbus užsakovė privalo apmokėti papildomai. Dėl papildomų darbų atlikimo turi būti sudarytas papildomas rašytinis susitarimas.

70.       Apeliantė nurodo, kad 2 710,17 Eur (be PVM) vertės papildomus darbus sudaro gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimas; šie darbai kaip papildomi buvo suderinti su užsakove ir patvirtinti užsakovės atstovui pasirašant lokalinę sąmatą Nr. S036. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis sutarties 2.7 punktu, kuriuo šalys buvo sutarusios, jog dėl papildomų darbų atlikimo turi būti sudarytas papildomas rašytinis susitarimas, laikėsi nuostatos, kad vien užsakovės atstovo pasirašymas ant lokalinės sąmatos vienareikšmiškai neįrodo, kad užsakovė šiuos darbus pripažino kaip papildomus, be to užsakovė prieštaravimą apmokėti už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą pareiškė 2019 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. ŠŪ-062. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija.

71.       Byloje nustatyta, jog gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimo darbai buvo numatyti net dviejose iš techninio projekto dalių ir iš esmės pateko į darbų pagal sutartį apimtį. Nežiūrint to, bylos duomenys liudija, kad prieš atlikdama tokius darbus rangovė sudarė atskirą lokalinę sąmatą       Nr. S036, kurioje nurodyta – gaisrinė signalizacija (papildomi darbai). Vadinasi, rašytine forma sudarytoje sąmatoje aiškiai įvardyti papildomi darbai; sąmatą pasirašė, taigi ir joje nurodytus darbus kaip papildomus patvirtino (pripažino) užsakovės atsakingi asmenys. Be to, kaip nurodo apeliantė, jos pateikti įrodymai patvirtina, tarp šalių buvo susiformavusi tokia praktika, kuomet dėl dalies papildomų darbų užsakovė tvirtindavo papildomų darbų lokalines sąmatas (žr., pvz., lokalinė sąmata Nr. S028 pamatų įrengimas (papildomi darbai); lokalinė sąmata Nr. S024 vandentiekio tinklai D-63 (papildomi); lokalinė sąmata Nr. S027 pakabinamų lubų įrengimas pagalbinio ūkio pastate (papildomi darbai); lokalinė sąmata Nr. 026 automobilinių svarstyklių įrengimas (papildomi darbai). Užsakovei pasirašius lokalinę sąmatą Nr. S036, tokia aplinkybė vertintina kaip rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų sutarties 2.7 punkto prasme, nes šalys sutartyje nebuvo konkretizavusios rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų užpildymo formos ar turinio. Esant suderintiems papildomiems darbams, tenkintinas reikalavimas dėl apmokėjimo už juos priteisimo, juolab kad atsakovės neginčijo lokalinės sąmatos Nr. S036, neprašė pripažinti negaliojančia, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti.

72.       Ieškovė taip pat prašė iš atsakovių solidariai priteisti 3 447,93 Eur (be PVM) už papildomus      0,8 tonos metalo konstrukcijų montavimo darbus vartų (20 vnt.) papildomam tvirtinimui. Pirmosios instancijos teismas atmetė šį ieškinio reikalavimą motyvuodamas tuo, kad: 1) vartai buvo numatyti techniniame projekte, o pagal sutarties 8.2 punktą buvo aktuojamas sąmatinis kiekis, nepriklausomai nuo faktinės atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų apimties; 2) pagal sutarties 3.4 punktą rangovė turėjo įsivertinti visus darbus; 3) nebuvo sudarytas joks rašytinis susitarimas dėl šių papildomų darbų atlikimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais.

73.       Kaip jau buvo nurodyta, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokie darbai, kurie, teikiant pasiūlymą, galėjo būti įvertinti remiantis techniniu projektu ir techninės užduoties sprendiniais, nelaikytini papildomais darbais, jie atliekami rangovės sąskaita ir jėgomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Paukštidžių ir pagalbinių pastatų vartų konstrukcijos buvo aiškiai apibrėžtos techniniame projekte: techninio projekto bendrosios dalies „Projektuojami pastatai“ dalyje nurodoma, kad pagrindinis patekimas ir techninio/technologinio aptarnavimo pakeliami vartai į visas paukštides suprojektuoti paukštidžių trumpuosiuose fasaduose; bendrosios dalies techninėje specifikacijoje, dalyje „Pastato konstrukcijų pagrindiniai elementai“ numatyta, kad bus montuojami metaliniai fasadiniai langų, durų, vartų rėmai, vamzdinių 80x80x4, 100x100x4 ir 120x80x4 profiliuočių skerspjūvio. Kadangi vartų ir jų konstrukcijų montavimas buvo numatytas techniniame projekte, užsakovė negali būti atsakinga už tai, kad rangovė galbūt netinkamai apskaičiavo tam reikalingą metalo kiekį. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, kad buvo keičiami darbo projekto sprendiniai, todėl nėra pagrindo papildomo metalo kiekio vartų tvirtinimui panaudojimą vertinti kaip papildomus darbus dėl klaidos techniniame projekte. Be to, jau minėta, dėl šių darbų, kaip papildomų, jokia forma nebuvo susitarta. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės reikalavimas dėl papildomo svorio metalo konstrukcijų ir technologinių ilginių montavimo darbų pripažinimo papildomais darbais ir skolos už juos priteisimo atmestas pagrįstai. 

74.       Ieškovė prašė iš atsakovių solidariai priteisti 2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus – sumontuotus šviestuvus paukštidžių valdymo patalpoje. Skundžiamu sprendimu atmesdamas šį reikalavimą pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad tiek ieškovės nurodytame techninio projekto aiškinamajame rašte, tiek atsakovės nurodytuose techninio projekto brėžiniuose paukštidžių valdymo patalpa yra apibrėžta ir įvardinta kaip atskira valdymo patalpa, be to, nėra pateiktas rašytinis šalių susitarimas dėl šių papildomų darbų, kaip tą numato statybos rangos sutartis, todėl teismas padarė išvadą, jog užsakovė neprivalėjo mokėti ieškovei už šviestuvų sumontavimą paukštidės valdymo patalpoje. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada nesutinka.

75.       Bylos duomenimis, komercinio pasiūlymo pirmame lape nurodytose pastabose ieškovė UAB „Agentus“ nurodė, kad paukštidžių vidaus šviestuvai ir jų montavimas nevertintas. Lokalinėje sąmatoje Nr. S005, kurioje įvertinti elektrotechnikos darbai, taip pat įrašyta pastaba, kad paukštidžių šviestuvai nevertinti. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties kaina atitinka komercinio pasiūlymo kainą, teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad aptariami darbai nebuvo įtraukti į sutarties kainą ir turėtų būti vertinami kaip papildomi darbai. Atsakovės neneigė, kad jie yra atlikti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad valdymo patalpa yra ne paukštidės pastato dalis, o atskira (atsieta nuo kitos pastato dalies) patalpa. Į bylą pateikta projektinė dokumentacija patvirtina, kad pastatų–paukštidžių bendras plotas 1 867,42 kv. m; projekto aiškinamojoje dalyje aprašant projektuojamus statinius nurodyta, kad visų paukštidžių pirmąjį aukštą sudaro pagrindinė paukštidžių patalpa ir valdymo patalpa. Be to, elektrotechnikos dalies dokumentų žiniaraštyje, lentelėje 5.5 numeriu nurodytas apšvietimo tinklų planas MP-17-03-09-TP-E-05; apšvietimo tinklų planas nurodytas paukštidėms bendrai, neišskiriant pagrindinės paukštidžių patalpos ir valdymo patalpos, elektrotechnikos dalies aiškinamasis raštas taip pat neteikia pagrindo priešingai išvadai, nes jame nurodyta, kad projekto dalyje numatomas statomų paukštidžių ir pagalbinio ūkinio pastato vidaus bei lauko elektros tinklų įrengimas; paukštidės patalpos apšvietimui numatomi specialūs 24V LED šviestuvai, taigi atskirai neišskirtos paukštidžių pagrindinė ir valdymo patalpos. Nors paukštidžių valdymo patalpa fiziškai atskirta nuo pagrindinės paukštidžių patalpos, tačiau pagal išvardintus duomenis ji yra paukštidžių pastato sudėtinė dalis, nėra suformuota kaip atskiras turtinis vienetas. Teisėjų kolegija laikosi pozicijos, kad nustatytos aplinkybės patvirtina apeliantės reikalavimo pagrįstumą ir sudaro pagrindą priteisti 2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus.

76.       Skundžiama sprendimo dalimi teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti iš atsakovių 7 400 Eur rangos mokestį už objekte dirbusiems kitiems rangovams suteiktas paslaugas, nes bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad užsakovė statybos objekte nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų. Nesutikdama su šia sprendimo dalimi apeliantė teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsakovė nebuvo paskyrusi nominuotų rangovų, nepagrįstai nusprendė, kad jeigu užsakovės pasirinktas rangovas vykdė kitus darbus, neįtrauktus į sutartyje numatytą ieškovės darbų apimtį, užsakovė neturi mokėti ieškovei rangos mokesčio už tokiems rangovams suteiktas rangos paslaugas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties nuostatos bei nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo pritarti apeliantės teiginiams.

77.       Pagal sutarties 7.1 punktą užsakovė gali paskirti ar gali nurodyti nominuotą rangovą arba tiekėją, su kuriais subrangos ir tiekimo sutartis sudaro rangovė. Sutarties 7.2 punktas numato, kad nominuotas rangovas gali atlikti dalį darbų, kuriuos pavesta atlikti rangovei šia sutartimi. Pagal 7.3 punktą nominuotam rangovui atlikus dalį darbų, sutarties darbų grupės kaina mažinama iš rangovės pasiūlyme pateiktų darbų grupės kainos, o sutarties kaina perskaičiuojama pagal atitinkamą formulę, rangovei sumokamas mokestis, kuris sudaro 4,5 procento nuo perduotų darbų grupės vertės pagal nominuoto rangovo pasiūlymą. Rangovo mokestis apima nominuoto rangovo: 1) mechanizmų, įrangos, medžiagų apsaugą su signaliniu apšvietimu, 2) statybvietės tvarkymą – buitinių šiukšlių ir rūšiuotų statybinių atliekų šalinimą, 3) elektros energijos sąnaudas buitinėms ir statyboms reikmėms, 4) galimybę prisijungti elektros tinklus prie laikinų įvadų ir instaliacinių elektros spintų statybos darbams, 5) reikalingų laikinų statinių nuomą ir eksploatavimą. Sutarties 7.7 punkte numatyta, kad rangovė atsako už nominuotų rangovų ir tiekėjų veiksmus ar neatitikimus. Taigi sutartyje aiškiai įtvirtinta, kad nominuoti rangovai gali būti skiriami pagal sutartį atlikti tuos darbus, kurie patenka į darbų apimtį pagal sutartį ir techninį projektą bei kad toks mokestis mokamas už nominuoto rangovo paskyrimą. Nepatenkantiems į darbų apimtį pagal sutartį darbams atlikti samdomiems rangovams, nominuotų rangovų mokestis nėra mokamas. Atitinkamai, tokiu atveju netaikoma sutarties 7.7 punkto nuostata dėl rangovės atsakomybės už tokių rangovų darbų kokybę.

78.       Byloje nustatyta, kad užsakovė buvo sudariusi rangos arba tiekimo sutartis su MB ,,Laustata“, UAB ,,Eurovia Lietuva“, UAB ,,Agroinžinerija“. Šie rangovai buvo pasitelkti vykdyti darbus, kurie nepateko į darbų apimtį pagal sutartį, arba užsakovė pasinaudojo sutartyje numatyta galimybe atsisakyti dalies darbų pagal sutartį. Apeliantė neginčija, kad MB „Laustata“ atliko darbus (uždujinimo signalizacijos įrengimo darbus), kurie nepatenka į darbų pagal sutartį apimtį ir kuriuos apeliantė atsisakė atlikti, neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę pagal sutartį, negavo už tai atlyginimo. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad MB ,,Laustata“ buvo užsakovės paskirta nominuota rangovė. Byloje nustatyta, kad UAB ,,Agroinžinerija“ įsipareigojo parduoti specifinę užsakovės poreikiams pritaikytą technologinę įrangą (paukščių lesinimo, girdymo, vėdinimo įranga, vidaus dujinio šildymo įranga, su įrangos įrengimu susiję vidaus elektros instancijos įrengimo darbai), jog technologinės įrangos montavimas į sutarties apimtį nepatenka, kadangi jos montavimas reikalauja specializacijos. Apeliantė pripažino, jog šie darbai nepateko į darbų pagal sutartį apimtį, ji neprisiėmė atsakomybės už šių darbų kokybę pagal sutartį. Užsakovės ir UAB ,,Eurovia Lietuva“ sudaryta sutartimi buvo susitarta dėl nuovažų pagrindų ir asfaltbetonio dangos įrengimo darbų. Apeliantė pripažino, kad šie darbai nepateko į sutarties darbų apimtį, tokios pozicijos ji laikėsi ir Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje byloje Nr. e2-241-569/2020. Įvertinus šias aplinkybes bei sutarties nuostatas, įtvirtinančias nominuotų rangovų ar tiekėjų skyrimą bei mokestį už tai (šios nutarties 77 punktas), nėra pagrindo pirmiau nurodytų darbų atlikimo arba įrangos tiekimo paslaugoms pasitelktus MB „Laustata“, UAB „Agroinžinerija“ ar UAB „Eurovia Lietuva“ pripažinti nominuotais rangovais, todėl nėra ir pagrindo priteisti apeliantės nurodomą sumą kaip nominuotų rangovų mokestį.

79.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nurodo, kad apeliantei turi būti priteista 5 287,90 Eur (be PVM) skola papildomus darbus: 2 710,17 Eur (be PVM) už gaisro signalizacijos kartotuvų įrengimą + 2 577,73 Eur (be PVM) už papildomus elektrotechnikos darbus – šviestuvų paukštidžių valdymo patalpoje sumontavimą. Kadangi pažeistas apmokėjimo už papildomus darbus terminas, pagal sutarties 16.1 punktą už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo  22 d. (30 d. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d. sąskaitos faktūros Nr. AG02734 pateikimo) iki ieškinio pareiškimo (už 133 dienas) užsakovė turi mokėti 0,02 proc. delspinigius už pradelstą skolos sumą, kurie sudaro 140,66 Eur (5 287,90 Eur x 0,02 proc. x 133 d.).

Dėl reikalavimo priteisti 43 528,09 Eur nuostolių atlyginimą 

80.       Ieškovė reiškė reikalavimą dėl papildomo susitarimo Nr. 1 dalies nutraukimo ir 207 336,54 Eur (be PVM) skolos už papildomus darbus priteisimo. Nepatenkinus tokio reikalavimo, ieškovė formulavo alternatyvų materialinį reikalavimą priteisti 43 528,09 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, remdamasi deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygomis. Dėl šio reikalavimo ieškovė nurodė, kad neteisėti užsakovės veiksmai pasireiškė tuo, jog ji 2019 m. sausio 9 d. raštu Nr. ŠŪ-045 nepagrįstai atsisakė į ieškovės darbų apimtį įeinančių 128 563,09 Eur vertės (be PVM) „kabelinės konstrukcijų“ darbų grupės ir, pažeisdama papildomo susitarimo Nr. 1             1.5 punktą (juo buvo įsipareigojusi neskirti nominuotų rangovų), tų darbų atlikimui paskyrė nominuotą rangovą UAB „Laustata“.

81.       Pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl papildomo susitarimo Nr. 1 dalies nutraukimo ir 207 336,54 Eur (be PVM) priteisimo (ši teismo sprendimo dalis neapskųsta). Teismas nenustatė aplinkybių, kad buvo paskirti nominuoti rangovai. Netenkindamas alternatyvaus reikalavimo dėl nuostolių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalis siejo sutartiniai teisiniai santykiai, jų atsakomybė laikytina sutartine, tad nėra pagrindo deliktinės atsakomybės taikymui, be to, nenustatyti užsakovės neteisėti veiksmai.

82.       Bylos duomenimis, rangovės ir užsakovės suderintoje lokalinėje sąmatoje Nr. S005 „Elektrotechnika“ buvo numatyta atlikti 128 563,09 Eur (be PVM) vertės „kabelinės konstrukcijų“ montavimo darbus. Apeliantės teigimu, užsakovė 2019 m. sausio 9 d. raštu            Nr. ŠŪ-045 nepagrįstai atsisakė į rangovės darbų apimtį įeinančių darbų grupės ir paskyrė juos (darbus) atlikti kitam rangovui MB „Laustata“. Pagal sutarties 2.6 punktą užsakovė turi teisę atsisakyti dalies darbų pagal rangos sutartį, apie tai pranešdama rangovei. Sutarties 12.1.2 punktas taip pat nustatė šalies teisę atsisakyti darbų dalies. Pagal sutarties 20.3 punktą užsakovė gali atsisakyti dalies darbų apie tai pranešdama rangovei raštu ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų. Tokiu atveju užsakovė privalo atlyginti rangovės patirtus tiesioginius nuostolius. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sutarties nuostatos suponuoja užsakovės teisę visiškai atsisakyti tam tikrų darbų pagal sutartį. Šiuo atveju užsakovė formaliai atsisakė dalies su rangove suderintų darbų, juos atlikti paskirdama rangovą MB „Laustata“. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokioje situacijoje, siekdama, kad kitas rangovas atliktų pagal sutartį numatytus reikalingus darbus, užsakovė turėjo vadovautis sutarties nuostatomis, reguliuojančiomis nominuoto rangovo skyrimą pagal sutarties 7 punkto sąlygas, tačiau taip nesielgė. Toks užsakovės elgesio vertinimas suponuoja teisėjų kolegijos išvadą pripažinti neteisėtais užsakovės veiksmus, kuriais ji atsisakė į apeliantės (rangovės) darbų apimtį įeinančių „kabelinės konstrukcijos“ darbų ir juos tiesiogiai pavedė atlikti kitam rangovui MB „Laustata“. Veikdama sąžiningai, užsakovė pagal sutarties sąlygas galėjo atsisakyti dalies rangovei pavestų darbų, paskirdama jų atlikimui nominuotą rangovą MB „Laustata“, ir tokiu atveju sumokėdama ieškovei sutartyje numatytą 4,5 proc. rangovo mokestį už numatytos 128 563,09 Eur (be PVM) vertės darbus, kuris sudaro 5 785,34 Eur sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai (užsakovei formaliai atsisakius ieškovei numatytų darbų ir juos pavedus kitam asmeniui, t. y. faktiškai paskyrus nominuotą rangovą), ieškovė turi teisę į nurodytos mokesčio sumos priteisimą iš atsakovių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

83.       CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

84.       Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas iš dalies, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, atlyginimą. Pagal pareikštus reikalavimus bendra ieškinio suma sudarė 374 475,07 Eur. Ieškovės patenkintų reikalavimų suma sudaro 156 603,34 Eur (pirmosios instancijos teisme patenkintos ieškinio dalies suminė išraiška – 140 337,39 Eur ir apeliacinės instancijos teisme papildomai patenkintos ieškinio dalies suminė išraiška – 16 265,95 Eur). Atitinkamai ieškovės patenkintų reikalavimų mastas sudaro 41,82 proc. nuo bendros ginčo sumos (156 603,34 x 100 / 374 475,07). Pagal tokią nustatytą proporciją paskirstomos šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

85.       Ginčo dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio nekilo, todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo argumentams, jog šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, šalių atstovų paruoštų dokumentų turinį bei apimtį, teismo posėdžių kiekį ir trukmę, advokatų darbo laiko sąnaudas, yra ne per didelės ir pagrįstos, išlaidas paskirsto proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai, atskirai nevertindama jų dydžio. 

86.       Bylos duomenimis, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 10 460,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 3 934 Eur žyminis mokestis ir 6 526,74 Eur išlaidos  advokatui už teisinės pagalbos paslaugas. Pagal nustatytą ieškinio patenkinimo proporciją ieškovei priteistina 41,82 proc. žyminio mokesčio išlaidų – 1 645,19 Eur ir 2 729,48 Eur advokato atstovavimo išlaidų, iš viso 4 374,67 Eur (iš kiekvienos atsakovės po 2 187,33 Eur).

87.       Pagal byloje pateiktus įrodymus nustatyta, kad atsakovė UAB „Šilų ūkis“ yra patyrusi 3 034,88 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pagal nustatytą proporciją atsakovei iš ieškovės priteistina 1 765,69 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

88.       Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir išdėstytas aplinkybes, turi pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta dalis ieškovės reikalavimų, ir ieškovei priteisti solidariai iš atsakovių:  1) 5 052,05 Eur delspinigius dėl sulaikytų atlyginimo už darbus sumų nesumokėjimo rangovei; 2) 5 287,90 Eur skolą už papildomus darbus ir 140,66 Eur delspinigius; 3) 5 785,34 Eur nuostolių atlyginimą dėl negauto rangos mokesčio; perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

89.       Ieškovės apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, paskirstytinos šalių bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 straipsniai).

90.       Ieškovė skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nepatenkintos ieškinio dalies, kurios suma – 65 145,18 Eur. Šiuo atveju ieškovės ieškinio patenkinimo dalis padidėja papildomai priteisiama 16 265,95 Eur suma. Taigi ieškovės reikalavimų pagal jos skundo išsprendimo rezultatą patenkinimas sudaro maždaug 24,97 proc. (16 265,95 x 100 / 65 145,18). Atitinkamai ieškovė įgyja teisę į 24,97 proc. apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

91.       Teikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 1 202 Eur žyminį mokestį bei pateikė duomenis apie apeliacinėje instancijoje patirtas 2 315,94 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (2020 m. gruodžio 28 d. sąskaita faktūra bei 2020 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymas), kurios neviršija Rekomendacijų 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio. Pagal apskaičiuotą proporciją ieškovei iš atsakovių priteistina 878,42 Eur (3 517,94 x 27,97 proc.) apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų – iš kiekvienos atsakovės po 439,21 Eur.

92.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės formulavo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje priteisimo, tačiau nepateikė šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą dalyse, kuriose atmesta dalis ieškinio reikalavimų bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti

Papildomai patenkinant dalį ieškinio reikalavimų, priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) solidariai iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilų ūkis“ (juridinio asmens kodas 304828127) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Joniškio grūdai“ (juridinio asmens kodas 157602461) 5 052,05 Eur (penkis tūkstančius penkiasdešimt du eurus, 5 centus) delspinigius už sulaikytų atlyginimo rangovei sumų nesumokėjimą, 5 287,90 Eur (penkis tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus, 90 centų) skolą už papildomus rangos darbus ir 140,66 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų, 66 centus) delspinigius, 5 785,34 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus, 34 centus) nuostolių atlyginimą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 16 265,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip: „Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilų ūkis“ (juridinio asmens kodas 304828127) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Joniškio grūdai“ (juridinio asmens kodas 157602461) po 2 187,33 Eur (po du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus, 33 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilų ūkis“ (juridinio asmens kodas 304828127) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) 1 765,69 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 69 centus) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“.

Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas ieškinys, palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Agentus“ (juridinio asmens kodas 300668910) iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės ,,Šilų ūkis“ (juridinio asmens kodas 304828127) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Joniškio grūdai“ (juridinio asmens kodas 157602461) po 439,21 Eur (po keturis šimtus trisdešimt devynis eurus, 21 centą) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė

                                                Gintaras Pečiulis

                                                Asta Radzevičienė