Administracinė byla Nr. eI-4582-402/2019
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00674-2019-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 16.6; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gruodžio 23 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aplinka visiems“ atstovams advokatei S. G., vadovei L. M.,
atsakovės Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovui G. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Verslo aplinka visiems“ skundą atsakovei Alytaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019-02-25 sprendimą Nr. SD-1692(32.24.), kuriuo nuspręsta netenkinti UAB „Verslo aplinka visiems“ 2019-02-08 prašymo organizuoti gretimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti UAB „Verslo aplinka visiems“ 2019-02-08 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Pareiškėja skunde nurodė ir jos atstovės teismo posėdyje visiškai palaikė skundą ir paaiškino, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šio pastato eksploatacijai suformuotas 0,0801 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodytu žemės sklypu naudojasi remdamasi 2011-12-22 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 2SŽN171, pagal kurią valstybinis žemės sklypas išnuomotas 48 (keturiasdešimt aštuoneriems) metams.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-05-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180518-00034, kuriame nurodė, kad pareiškėjos be statybą leidžiančio dokumento (pažeidimo padarymo metu – rašytinio pritarimo statybos projektui) valstybinės žemės sklype (išnuomotame statytojui nuo 2011-12-27 iki 2059-12-27), esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., pastatytas 19,40 m ilgio ir nuo 0,97 m iki 1,35 m aukščio II grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – atraminė sienutė ir taip pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (iki 2016-12-31), 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalimi, 2018-05-18 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039 pareikalavo iki 2018-11-18 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – atraminę sienutę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., ir sutvarkyti statybvietę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2018-11-21 sprendimu Nr. SDPN-20-181121-00035 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, tenkindamas UAB „Verslo aplinka visiems“ 2018-11-16 prašymą, pratęsė 2018-05-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039 įvykdymo terminą iki 2019-02-18.
Pareiškėja siekia savavališką statybą įteisinti. Pareiškėjos nuomone, organizavus žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą yra įmanomas žemės sklypų ribų pakeitimas, kadangi tiek vienas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tiek kitas žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ta pati – kita. 2019-02-08 pareiškėja pateikė prašymą Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, prašydama organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Alytuje, 0,0801 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 0,2741 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus, pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis
(-ys) atidalijama (-os) nesuformuojant atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu. Atsakovė ginčijamu 2019-02-25 raštu Nr. SD-1692(32.24.) „Dėl prašymo“ priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) netenkinti prašymo. Sprendimas yra grindžiamas tuo, kad: 1) žemės sklypai yra suformuoti pagal 2011-05-26 Tarybos sprendimu patvirtintą detalųjį planą, kuris galioja neterminuotai, iki kol pakeičiamas tokio pat lygmens teritorijų planavimo dokumentu; 2) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo naudojimo būdas yra inžinerinės infrastruktūros, o pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba, eksploatavimas, todėl Savivaldybė tik tokiu būdu gali naudoti minėtą sklypą; 3) (duomenys neskelbtini) žemės sklypas skirtas privažiavimui prie esamų pastatų, todėl dėl pertvarkymo pablogėtų naudojimosi sąlygos.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Taisyklių 19 punkte įtvirtinta, kad iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1–13.10 punktuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia raštu užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba užpildydami elektroninę prašymo formą Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS). Pareiškėja, būdama valstybinės žemės nuomininke (Taisyklių 13.7 p.), 2019-02-08 pateikė Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Prašymas buvo pateiktas ne per ŽPDRIS. Taisyklių 20 punkte nurodyta, kad kai prašymas organizuoti Projekto rengimą ir jo priedai pateikiami ne per ŽPDRIS, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS. Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS. Atsakovė pareiškėjos 2018-02-08 prašymą į ŽPDRIS įkėlė 2019-02-11 (paslaugos byloje Nr. ZSFP-57742), informacija apie dokumentų gavimą (pranešimas apie priimtus dokumentus) ŽPDRIS paslaugos byloje Nr. ZSFP- 57742 įkelta 2019-02-19. ŽPDRIS paslaugos byloje Nr. ZSFP-57742 nurodoma, kad registruoto laiško išsiuntimą patvirtinantis dokumentas (kvitas) įkeltas 2019-02-20. Taisyklių 21 punkte reglamentuojama, kad organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija pažeidė Taisyklių nuostatas, reglamentuojančias prašymo nagrinėjimo terminus ŽPDRIS paslaugos byloje Nr. ZSFP-57742 – sprendimo dokumentas įkeltas 2019-02-25. Taigi, visų pirma, buvo pažeisti įstatyme įtvirtinti prašymo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo pagrindai.
Įstatymų nuostatos suteikia galimybę ir pagrindus koreguoti detalųjį planą, todėl visiškai nepagrįsti Sprendimo argumentai, susiję su tuo, kad nėra galimybės keisti tarpusavio žemės sklypų ribas. Taip pat teisės aktuose, reglamentuojančiuose projekto rengimą, nėra nurodyta, kad tos pačios paskirties žemės sklypams (šiuo atveju – kitos paskirties žemė) negalima rengti planavimo dokumentų. Taisyklių 4.2.5 papunktyje nurodoma, kad rengiant projektą žemės sklypai gali būti pertvarkomi pakeičiant gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribą ar ribas (perdalijimas), kai žemės sklypo (-ų) dalis (-ys) atidalijama (-os) nesuformavus atskiro žemės sklypo (-ų) ir sujungiama (-os) su gretimu žemės sklypu. Taigi Taisyklėse kalbama apie tą pačią pagrindę žemės sklypų paskirtį, o ne naudojimo būdą ar pobūdį, todėl Sprendimo argumentai, susiję su gretimų žemės sklypų naudojimo būdu ir pobūdžiu, yra nepagrįsti. Pažymėjo, kad apie penkerius metus žemės sklypo dalis (vieta, dėl kurios pageidaujama keisti žemės sklypo ribas) nėra naudojama atsakovės Sprendime nurodytiems tikslams (naudojimo būdui) – susisiekimo komunikacijoms. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašo, gretimame žemės sklype (duomenys neskelbtini) dar 2015 m. įregistruotas juridinis faktas, kad pradėtas šaligatvių formavimas, tačiau jau penkeri metai niekas nevyksta. Įvertinus (duomenys neskelbtini) teritorijos Alytuje rekonstravimo projekto sprendinius, minėta teritorija nėra numatyta naudoti susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ar vandenvietėms. Be to, svarbu ir tai, kad ne visas sklypas būtų sujungtas, o tik dalis jo, todėl tai, pareiškėjos nuomone, neturėtų įtakos pertvarkyto sklypo naudojimui pagal paskirtį. Taisyklių 6 punkte reglamentuojama, kad atliekant bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimą žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto, Taisyklėse nustatyta tvarka, jeigu šių žemės sklypų dalys yra neracionalaus dydžio ir ne didesnės kaip 0,04 ha kitos paskirties žemės sklypo (6.1 p.), išskyrus 6.4 papunktyje nustatytą atvejį.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė Alytaus miesto savivaldybės administracija klausimo dėl žemės sklypų ribų keitimo galimybės iš esmės neišnagrinėjo, jos priimtas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas ir buvo nagrinėjamas ne teisės aktų nustatyta tvarka, todėl neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.
Atsakovės atstovas su skundu nesutinka, teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2018-05-18 surašė savavališkos statybos aktą
Nr. SSA-20-180518-00034, kuriame nurodė, kad UAB „Verslo aplinka visiems“ be statybą leidžiančio dokumento (pažeidimo padarymo metu – rašytinio pritarimo statybos projektui) valstybinės žemės sklype (išnuomotame statytojui nuo 2011-12-27 iki 2059-12-27), esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, pastatytas 19,40 m ilgio ir nuo 0,97 m iki 1,35 m aukščio II grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – atraminė sienutė ir taip pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (iki 2016-12-31), 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
Inspekcija 2018-05-18 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039 pareikalavo iš pareiškėjos iki 2018-11-18 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – atraminę sienutę žemės sklype (kadastro Nr. 1101/0018:52), esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., ir sutvarkyti statybvietę.
Inspekcija 2018-11-21 sprendimu Nr. SDPN-20-181121-00035 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, tenkindama UAB „Verslo aplinka visiems“ 2018-11-16 prašymą, pratęsė 2018-05-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039 įvykdymo terminą iki 2019-02-18.
Pareiškėja 2019-02-08 su prašymu kreipėsi į savivaldybę, prašydama organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus.
Savivaldybė 2019-02-25 raštu Nr. SD-1692(32.24.) „Dėl prašymo“ pareiškėjos 2019-02-08 prašymo netenkino.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-05-26 sprendimu Nr. T-164 „Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ patvirtintas Žemės sklypų, esančių tarp (duomenys neskelbtini), ribų formavimo esamų pastatų eksploatacijai ir inžinerinei infrastruktūrai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai bei inžinerinei infrastruktūrai, nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra suformuotas minėtu detaliuoju planu, naikinant registruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, numatant pravažiavimą inžinerinės infrastruktūros žemės sklype Ugniagesių gatvėje, kuris eina nuo S. D. ir S. G. gatvės iki V. gatvės, kad planuojamoje teritorijoje esamų pastatų savininkai ir naudotojai galėtų laisvai privažiuoti prie pastatų. Taip pat minėtu detaliuoju planu yra panaikintos esamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, ribos ir suplanuotos naujos ribos. Be kita ko, pagal jį yra įregistruoti (duomenys neskelbtini), Alytuje, žemės sklypai. Pastebėtina, kad, pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Pareiškėjos prašyme nurodytas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o panaudos pagrindais yra valdomas Savivaldybės. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėja sudaryta nuomos sutartis.
Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal naudojimo paskirtį ir būdą. Panaudos sutartyje nurodyta Ugniagesių g. žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, kuris yra skirtas žemės sklypams, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti <...> automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai) <...>. Pasikeitus teisės aktams, panaudos sutartyje nurodytas būdas atitinka susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos būdą. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 22 punktą, žemės sklypas, kurio būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, yra skirtas susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ar vandenvietėms. Todėl savivaldybė, naudodama minėtą žemės sklypą panaudos pagrindais, jį privalo naudoti tik susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ar vandenvietėms (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Be to, Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė <...> savivaldybėms <...> perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 33 punktą, žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Atkreipiame dėmesį, kad inžinerinės infrastruktūros (duomenys neskelbtini) g. žemės sklypas reikalingas pravažiavimui nuo S. D. ir S. G. gatvės iki V. gatvės, t. y. kad teritorijoje esamų pastatų savininkai ir naudotojai laisvai galėtų privažiuoti prie pastatų ir išvažiuoti į V. ir S. D. ir S. G. gatves.
Pareiškėjos 2019-02-08 prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – prašymas) savivaldybėje gautas 2019-02-11, reg. Nr. GD-2563(32.24.).
Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus (toliau – skyrius) atsakingas darbuotojas, vadovaudamasis taisyklių 20 punktu, 2019-02-11 gautą bendrovės prašymą 2019-02-11 įkėlė į ŽPDRIS. Taip pat atsakingas darbuotojas, laikydamasis taisyklių 20 punkte nurodyto 5 darbo dienų nuo prašymo ir priedų gavimo dienos termino, parengė informacinį raštą (2019-02-15 Nr. SD-1371(32.24.) bendrovei (projekto iniciatorei). Šis raštas bendrovei įteiktas
2019-02-19. Iš įteikimo pranešimo matyti, kad laiškas išsiųstas 2019-02-18, t. y. 5 darbo dieną, kaip tai numatyta taisyklių 20 punkte. Skyriaus atsakingas darbuotojas informaciją apie dokumento gavimą (pranešimą apie priimtus dokumentus) įkėlė 2019-02-19, tačiau iš ŽPDRIS pateikiamos informacijos matyti, kad pranešimas, kuris nurodytas taisyklių 20 punkte, buvo parengtas, užregistruotas 2019-02-15 Nr. SD-1371(32.24.) ir pateiktas administracijos atsakingam skyriui išsiųsti laiku, t. y. 2019-02-15. Be to, net jei skyriaus atsakingas darbuotojas būtų raštą (pranešimą) apie priimtus dokumentus įkėlęs į ŽPDRIS 2019-02-15, bendrovė apie tai būtų sužinojus ir sužinojo gavusi minėtą raštą, siųstą registruotu laišku, t. y. 2019-02-19. Nebent bendrovė, neprisijungusi prie ŽPDRIS, kaip ir bet kuris asmuo, galėjo atlikti paiešką pagal adresą ir sekti informaciją, kiek tai įmanoma atlikti kaip neprisijungusiam prie ŽPDRIS vartotojui.
Motyvuotas atsisakymas organizuoti projekto rengimą buvo parengtas ir užregistruotas administracijoje 2019-02-25 raštu Nr. SD-1692(32.24.), t. y. per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo prašymo gavimo dienos. Taip pat remiantis taisyklių 21 punktu, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuota bendrovė. Tai matyti iš ŽPDRIS – motyvuotas atsisakymas yra įkeltas 2019-02-25, t. y. 10 darbo dieną, kai turi būti priimtas sprendimas rengti ar nerengti projekto (pridedama).
Be kita ko, mano, kad nors pareiškėjos skunde nurodoma, kad remiantis teisės aktais galima rengti minėtą projektą, vis dėlto viešas interesas – tenkinti gyventojų, pastatų, esančių prie pravažiavimo, savininkų poreikį privažiuoti prie statinių, pravažiuoti nuo S. D. ir S. G. g. iki V. g. yra svarbus, reikšmingas pagrindas atsisakant rengti minėtą projektą.
Pareiškėja, reikalaudama panaikinti Savivaldybės 2019-02-25 raštą Nr. SD-1692(32.24.), siekia savavališką statybą įteisinti. Pareiškėja klaidingai nurodo, kad atraminė sienutė stovėjo tame žemės sklype dar sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį. Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 2SŽN171 pareiškėja sudarė 2011-12-27, o savavališkai pastatyta atraminė sienutė, Savivaldybės duomenimis, pastatyta ne anksčiau kaip 2015 m., nes 2015-03-21 darytoje nuotraukoje šios sienutės nėra.
Pareiškėjos savavališkai pastatyta statinio dalis yra pastatyta ne pareiškėjos išsinuomotame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Alytuje, o kitame Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2014-02-17 panaudos sutartį Nr. 2SUN-2/SR-201 perduotas Savivaldybei. Tokiu būdu pareiškėja yra savavališkai užėmusi Savivaldybei perduoto žemės sklypo dalį.
Pareiškėja Savivaldybės raštą skundžia vien dėl to, jog Savivaldybė nesutinka perduoti dalies (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Savivaldybė valdo pagal 2014-02-17 panaudos sutartį. Pažymėtina, kad žemės sklypo, valdomo panaudos pagrindais, savivaldybė neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims (2014-02-17 panaudos sutarties 15 p.).
Skundžiamo rašto panaikinimas ir Savivaldybės įpareigojimas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2019-02-08 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nesuteiks pareiškėjai teisinio pagrindo įgyti teisę į jai nepriklausančią žemės sklypo dalį.
Skundas netenkintinas.
Pareiškėja prašo: 1) panaikinti Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019-02-25 sprendimą Nr. SD-1692(32.24.), kuriuo nuspręsta netenkinti UAB „Verslo aplinka visiems“
2019-02-08 prašymo organizuoti gretimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; 2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administraciją pakartotinai išnagrinėti UAB „Verslo aplinka visiems“ 2019-02-08 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Bylos duomenimis, UAB „Verslo aplinka visiems“ nuosavybės teise priklauso pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Alytus. Šio pastato eksploatacijai suformuotas 0,0801 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Alytuje. Pareiškėja nurodytu žemės sklypu naudojasi remdamasi 2011-12-22 valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 2SŽN171, pagal kurią valstybinis žemės sklypas išnuomotas 48 (keturiasdešimt aštuoneriems) metams.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2018-05-18 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180518-00034, kuriame nurodė, kad UAB „Verslo aplinka visiems“ be statybą leidžiančio dokumento (pažeidimo padarymo metu – rašytinio pritarimo statybos projektui) valstybinės žemės sklype (išnuomotame statytojui nuo 2011-12-27 iki
2059-12-27), esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., pastatyta 19,40 m ilgio ir nuo 0,97 m iki 1,35 m aukščio II grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – atraminė sienutė ir taip pažeistas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas (iki 2016-12-31), 27 straipsnio 22 dalis, 27 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas, 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas.
Inspekcija 2018-05-18 privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039 pareikalavo iš pareiškėjos iki 2018-11-18 pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti II grupės nesudėtingąjį inžinerinį statinį – atraminę sienutę žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), Alytaus m., ir sutvarkyti statybvietę.
Inspekcija 2018-11-21 sprendimu Nr. SDPN-20-181121-00035 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“, tenkindama UAB „Verslo aplinka visiems“ 2018-11-16 prašymą, pratęsė 2018-05-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180518-00039 įvykdymo terminą iki 2019-02-18.
Pareiškėja 2019-02-08 su prašymu kreipėsi į Savivaldybę, prašydama organizuoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini), Alytuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypus.
Savivaldybė 2019-02-25 raštu Nr. SD-1692(32.24) „Dėl prašymo“ pareiškėjos 2019-02-08 prašymo netenkino.
Nors pareiškėja prašo panaikinti raštą ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, iš esmės ginčas byloje kilo dėl to, jog Savivaldybė nesutinka perduoti pareiškėjai dalies (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį Savivaldybė valdo pagal 2015-02-17 panaudos sutartį. Žemės sklypo, valdomo panaudos pagrindais, atsakovė neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims vadovaujantis 2014-02-17 panaudos sutarties 15 punktu.
Pareiškėjos prašyme nurodytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o panaudos pagrindais yra valdomas Savivaldybės. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Alytuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, su pareiškėja sudaryta nuomos sutartis.
Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2011-05-26 sprendimu Nr. T-164 ,,Dėl detaliųjų planų tvirtinimo“ yra patvirtintas Žemės sklypų, esančių tarp V., S. D. ir S. G. bei U. g., ribų formavimo esamų pastatų eksploatacijai ir inžinerinei infrastruktūrai bei tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo detalusis planas, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypus esamų pastatų eksploatacijai bei inžinerinei infrastruktūrai, nustatyti tvarkymo ir naudojimo režimą. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Alytuje, yra suformuotas minėtu detaliuoju planu, naikinant registruoto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas, numatant pravažiavimą inžinerinės infrastruktūros žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris eina nuo S. D. ir S. G. gatvės iki V. gatvės, kad planuojamoje teritorijoje esamų pastatų savininkai ir naudotojai galėtų laisvai privažiuoti prie pastatų. Taip pat minėtu detaliuoju planu yra panaikintos esamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Alytuje, ribos ir suplanuotos naujos ribos. Pagal jį yra įregistruoti (duomenys neskelbtini), Alytuje, žemės sklypai. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai.
Teismas pažymi, jog detaliojo plano sprendiniai įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti, yra galiojantys ir privalomi vykdymui suplanuotai teritorijai. Pagal Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktą, žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal naudojimo paskirtį ir būdą. Panaudos sutartyje nurodyta Ugniagesių g. žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – inžinerinės infrastruktūros teritorijos, naudojimo pobūdis – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, kuris yra skirtas žemės sklypams, kuriuose yra esamos arba numatomos statyti <...> automobilių saugyklos (garažai, automobilių stovėjimo aikštelės), ryšių (telekomunikacijų) linijos, inžinerinių sistemų maitinimo šaltinių statiniai ir įrenginiai (transformatorinės, boilerinės ir kiti panašios paskirties statiniai) <...>. Pasikeitus teisės aktams, panaudos sutartyje nurodytas būdas atitinka susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos būdą. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 „Dėl Žemės naudojimo būdų turinio aprašo patvirtinimo“, 22 punktą, žemės sklypas, kurio būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, yra skirtas susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ar vandenvietėms. Todėl savivaldybė, naudodama minėtą žemės sklypą panaudos pagrindais, jį privalo naudoti tik susisiekimo komunikacijoms, inžineriniams tinklams ar vandenvietėms (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 punktas). Žemės įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad valstybinė žemė <...> savivaldybėms <...> perduodama neatlygintinai naudotis tik valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Jeigu perduotas naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal panaudos sutartyje nurodytas sąlygas arba panaudos gavėjas nebeatlieka funkcijų, kurioms buvo perduotas valstybinės žemės sklypas, laikoma, kad perduotas neatlygintinai naudotis žemės sklypas naudojamas ne pagal paskirtį. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 33 punktą, žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams. Kaip matyti iš bylos medžiagos, inžinerinės infrastruktūros (duomenys neskelbtini) žemės sklypas reikalingas pravažiavimui nuo S. D. ir S. G. gatvės iki V. gatvės, t. y. kad teritorijoje esamų pastatų savininkai ir naudotojai laisvai galėtų privažiuoti prie pastatų ir išvažiuoti į V. ir S. D. ir S. G. gatves.
Pareiškėja skunde pasisako ir dėl procedūrinių pažeidimų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos 2019-02-08 prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Savivaldybėje gautas ir registruotas 2019-02-11 Nr. GD-2563(32.24.).
Remiantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, 20 punktu, kai prašymas ir jo priedai organizuoti projekto rengimą pateikiami ne per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą, organizatorius ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šių dokumentų gavimo įkelia juos į ŽPDRIS ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo raštu (registruotu laišku arba įteikiant pasirašytinai) informuoja prašymą pateikusį iniciatorių, kad visi su žemėtvarkos planavimu susiję veiksmai bus atliekami automatizuotai per ŽPDRIS, paaiškina apie galimybę sekti elektroninių paslaugų, teikiamų ŽPDRIS priemonėmis, būsenų pasikeitimą, gauti šių elektroninių paslaugų rezultatus. Registruoto laiško išsiuntimo pažymos (kvito) arba įteikto pasirašytinai rašto kopijos įkeliamos į ŽPDRIS. Administracijos Architektūros, urbanistikos ir žemėtvarkos skyriaus atsakingas darbuotojas, vadovaudamasis taisyklių 20 punktu, 2019-02-11 gautą bendrovės prašymą 2019-02-11 įkėlė į ŽPDRIS. Taip pat atsakingas darbuotojas, laikydamasis taisyklių 20 punkte nurodyto 5 darbo dienų nuo prašymo ir priedų gavimo dienos termino, parengė informacinį raštą (2019-02-15 Nr. SD-1371(32.24.) bendrovei (projekto iniciatorei). Šis raštas bendrovei įteiktas
2019-02-19. Iš įteikimo pranešimo matyti, kad laiškas išsiųstas 2019-02-18, t. y. 5 darbo dieną, kaip tai numatyta taisyklių 20 punkte. Tai patvirtinantys dokumentai prie bylos pridėti. Skyriaus atsakingas darbuotojas informaciją apie dokumento gavimą (pranešimą apie priimtus dokumentus) įkėlė 2019-02-19, tačiau iš ŽPDRIS pateikiamos informacijos matyti, kad pranešimas, kuris nurodytas taisyklių 20 punkte, buvo parengtas, užregistruotas 2019-02-15 Nr. SD-1371(32.24.) ir pateiktas administracijos atsakingam skyriui išsiųsti laiku, t. y. 2019-02-15. Tačiau, net jei skyriaus atsakingas darbuotojas būtų raštą (pranešimą) apie priimtus dokumentus įkėlęs į ŽPDRIS
2019-02-15, bendrovė apie tai būtų sužinojusi ir sužinojo gavusi minėtą raštą, siųstą registruotu laišku, t. y. 2019-02-19. Nebent bendrovė, neprisijungusi prie ŽPDRIS, kaip ir bet kuris asmuo, galėjo atlikti paiešką pagal adresą ir sekti informaciją, kiek tai įmanoma atlikti kaip neprisijungusiam prie ŽPDRIS vartotojui. Todėl, jeigu ir laikytume tai pažeidimu, toks pažeidimas galutiniam sprendimui įtakos neturėjo, visai procedūrai nesukliudė ir laikyti jo esminiu nėra pagrindo. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (2005 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-416/2005, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2907/2012). Pagal taisyklių 21 punktą, organizatorius (administracijos direktorius) prašymą organizuoti projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų (išskyrus Taisyklių 49 punkte nurodytą atvejį) nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių. Motyvuotas atsisakymas organizuoti projekto rengimą buvo parengtas ir užregistruotas administracijoje 2019-02-25 raštu Nr. SD-1692(32.24.), t. y. per 10 darbo dienų, skaičiuojant nuo prašymo gavimo dienos. Taip pat remiantis taisyklių 21 punktu, apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuota bendrovė. Tai matyti iš ŽPDRIS – motyvuotas atsisakymas yra įkeltas 2019-02-25, t. y. 10 darbo dieną, kai turi būti priimtas sprendimas rengti ar nerengti projekto.
Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis nagrinėjamoje byloje. Pagal taisyklių 2 punktą, projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams. Kaip pažymėta, detaliojo plano sprendiniai įstatymų nustatyta tvarka nenuginčyti ir nepanaikinti. Nagrinėjamu atveju atsakovės 2019-02-25 rašte Nr. SD-1692(32.24.) buvo nurodytos aiškios atsisakymo rengti projektą priežastys. Byloje nepaneigtas atsakovės išdėstytas argumentas, kad viešas interesas – tenkinti gyventojų, pastatų, esančių prie pravažiavimo, savininkų poreikį privažiuoti prie statinių, pravažiuoti nuo S. D. ir S. G. g. iki V. g. yra svarbus, reikšmingas pagrindas atsisakant rengti minėtą projektą.
Pareiškėjos savavališkai pastatyta statinio dalis yra pastatyta ne pareiškėjos išsinuomotame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Alytuje, o kitame Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2014-02-17 panaudos sutartį Nr. 2SUN-2/SR-201 perduotas Savivaldybei. Tokiu būdu pareiškėja yra savavališkai užėmusi Savivaldybei perduoto žemės sklypo dalį.
Skundžiamo rašto panaikinimas ir Savivaldybės įpareigojimas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2019-02-08 prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nesuteiks pareiškėjai teisinio pagrindo įgyti teisę į jai nepriklausančią žemės sklypo dalį ir įpareigojimas atsakovės iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą neišspręs ginčo iš esmės. Tvirtinant detaliojo plano sprendinius atsižvelgta į visų suinteresuotų asmenų interesus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, pareiškėja iš esmės į teismą kreipėsi nesutikdama su Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2019-02-25 sprendimu Nr. SD-1692(32.24.), kuriuo nuspręsta netenkinti UAB „Verslo aplinka visiems“ 2019-02-08 prašymo organizuoti gretimų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, iš jo kildina reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai tam tikra institucija į ją kreipusis neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Atsakovė šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17, 23 ir 56 straipsniai). Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje
Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
Vertindama nurodytus pareiškėjos ir jos atstovių argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pabrėžia, jog VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011). Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas minėta pirmiau, ir įvertinusi skundžiamą atsakovės administracinį aktą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus ginčo raštą, nenustatyta. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, nustatė, jog šiuo administraciniu aktu pareiškėjos iškelti klausimai išnagrinėti išsamiai, motyvai išdėstyti aiškiai, logiškai ir pakankamai, nesudaro pareiškėjai galimybių elgtis dviprasmiškai. Administracinis aktas pagrįstas teisės normų reikalavimais, aiškiai nurodyta šio rašto apskundimo tvarka. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog skundžiamas nagrinėjamoje byloje raštas – sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir šiuo pagrindu nenaikintinas.
Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d.).
Remiantis šia nuostata, pagrindo panaikinti minėtą raštą taip pat nėra. Individualūs administraciniai aktai yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.). Tokių skundžiamo rašto panaikinimo pagrindų nenurodė ir pati pareiškėja. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-700/2008, 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011 ir kt.).
Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis ABTĮ 41 straipsnio 1 dalimi, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A261-3555/2011 ir kt.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjai Daina Kukalienė
Algis Markevičius
Natalja Zelionkienė