Civiline byla Nr. e2-341-569/2025 m.

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00475-2025-0

                                                                Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1; 3.2.3.2; 3.2.6.1

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio  26 d.

Šiauliai

        Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiltuva‘‘ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Viadukas‘‘, dalyvaujant institucijai, teikiančiai išvadą, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu bei pripažinimo tiekėją pateikus melagingą informaciją viešajame pirkime. 

         Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

Ieškinio, atsiliepimų esmė

1.       Ieškovė UAB ,,Tiltuva‘‘ ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu 2025-03-21 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo viešajame pirkime „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos (atviras tarptautinis pirkimas)“ CVP IS ID 619519, Pirkimo I ir II dalyse; pripažinti tiekėją UAB „Viadukas“ pateikusį melagingą informaciją viešajame pirkime „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos (Atviras tarptautinis pirkimas)“ CVP IS ID 619519, Pirkimo I ir II dalyse; teismui pripažinus, kad pirkimo sąlygų 37.3.1 p. buvo neaiškiai suformuluotas, nutraukti viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos (atviras tarptautinis pirkimas)“ CVP IS ID 619519, Pirkimo I ir II dalyse; priteisti ieškovo UAB „Tiltuva“ naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemoje (CVP IS) pagalba paskelbė viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos (atviras tarptautinis pirkimas)“, CVP IS ID 619519. Pirkimo objektas – Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos. Kaip nurodyta pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 p., pirkimo objektas skaidomas į 2 (dvi) pirkimo objekto dalis, atsižvelgiant į inžinerinių statinių keliuose priežiūros teritorijas. Pirkime dalyvavo ir pasiūlymą abiejose dalyse teikė ir UAB „Tiltuva“.  

3.       Pirkimo sąlygų 96 p. nustatyta, kad pirkime ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas (kiekvienoje pirkimo objekto dalyje) išrenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sąlygų 96.1 p. nurodyta, kad kaina sudaro 79 proc., o likę kriterijai 21 proc. lyginamojo svorio, t. y. kaina yra svarbiausias kriterijus, turintis itin didelę reikšmę laimėtojo nustatymui. Kituose kriterijuose tiek ieškovas, tiek laimėtojas surinko iš esmės tokį patį kiekį taškų, todėl dalyviai konkuravo savo kainomis. Atsakovė 2025-03-21 priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės abiejose pirkimo dalyse sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Ekonomiškai naudingiausiais ir pirkimą laimėjusiais tiek I dalyje, tiek II dalyje pasiūlymais buvo išrinkti UAB „Viadukas“ pasiūlymai. Ieškovės pasiūlymas abejose pirkimo dalyse liko antroje vietoje. Ieškovė, susipažinusi su sprendimu dėl eilės, 2025-03-24 pateikė atsakovei prašymą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais, įskaitant, bet neapsiribojant pasiūlymo formą, užpildytus pasiūlymo formos priedus (žiniaraščius, transporto priemonių sąrašą ir pan.), pašalinimo pagrindų nebuvimą pagrindžiančius dokumentus, laimėtojo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartų atitiktį patvirtinančius dokumentus, bet kokius laimėtojo teiktus paaiškinimus, jei tokie buvo teikti.

4.       Atsakovas 2025-03-24 priėmė sprendimą ieškovės prašymą susipažinti tenkinti tik dalinai. Ieškovės prašymas susipažinti su pasiūlymo dokumentais liko iki galo netenkintas – atsakovė neatskleidė esminės informacijos dėl laimėtojo atitikties kvalifikacijos reikalavimams. Ieškovė negavo informacijos, kokį specialistą laimėtojas pasitelkė pirkimo sąlygų 37.3.1 p. nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams atitikti; apie šio specialisto atestatą, leidžiančius įsitikinti šio specialisto išsilavinimu; kokius specialistus laimėtojas pasitelkė pirkimo sąlygų 37.3.2 p. nustatytiems kvalifikacijos reikalavimams atitikti; apie specializacijos pažymėjimus, leidžiančius įsitikinti šių specialistų išsilavinimu. Šie duomenys negalėjo būti pripažinti konfidencialiais, todėl darytina išvada, kad ieškovės prašymas tokioje apimtyje, kokioje privalėjo, liko nepatenkintas.

5.       Ieškovė 2025-03-31 apskundė šį sprendimą dėl duomenų ir reikalavo pateikti informaciją, kurios atsakovė nepagrįstai nepateikė. Atsakovė atsakymą į pretenziją I pateikė 2025-04-01, t. y. būtent tuomet galutinai patenkino ieškovės 2025-03-24 prašymą susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Susipažinusi su pateiktas dokumentais, ieškovė nustatė, kad laimėtojo pasiūlymo kaina yra neįprastai maža (ypač tam tikri įkainiai) ir už tokią kainą pirkimo sutarties įvykdyti laimėtojas galimybės neturės, vienas iš laimėtojo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti pasitelktų specialistų tikėtina neatitinka pirkimo sąlygų 37.3.1 p. reikalavimų dėl sukauptos patirties; laimėtojas pateikė melagingą informaciją dėl šio specialisto kvalifikacijos, todėl atsakovė turėtų vertinti tokio pažeidimo pasekmes; laimėtojo pasitelktas asmuo (UAB „Gatas“), kurio pajėgumais remiamasi, neturės pirkimo sutarties vykdymui reikalingo specialisto ir taip bus pažeistas pirkimo sąlygų 40 p.

6.       Ieškovė dėl nustatytų pažeidimų 2025-04-17 pateikė pretenziją (pretenzija II), kuria prašė  panaikinti sprendimą dėl eilės, kuriuo pirkimo laimėtoju pripažintas laimėtojo pasiūlymas, grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą ir pareikalauti laimėtojo pateikti neįprastai mažos kainos (įkainių) pagrindimą, laimėtojui tinkamai savo pasiūlymo kainos nepagrindus, laimėtojo pasiūlymą atmesti; iš naujo įvertinti laimėtojo pasiūlymo atitiktį pirkimo sąlygų 37.3.1 p. reikalavimui (reikalaujant papildomų dokumentų, bendradarbiaujant kartu su kita perkančiąja organizacija, SODRA) ir pašalinti pagrįstas abejones dėl laimėtojo pasitelkto specialisto kvalifikacijos arba, abejonėms pasitvirtinus, atmesti laimėtojo pasiūlymą; dėl neatitikties pirkimo sąlygų 40 p., laimėtojo pasiūlymą atmesti; pripažinti laimėtoją pateikusiu melagingus duomenis ir atmesti jo pasiūlymą VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. pagrindu.

7.       Atsakovė 2025-04-11 sprendimu pretenzijos II dalį paliko nenagrinėtą – anot atsakovės, ieškovės reikalavimai dėl laimėtojo pasiūlymo neįprastai mažos kainos, UAB „Gatas“ pajėgumo vykdyti pirkimo sutartį buvo pateikti praleidus pretenzijos terminą. Kitoje dalyje (susijusioje su laimėtojo pasitelkto specialisto tinkamumu) pretenziją II atmetė. Ieškovės įsitikinimu, atsakyme į pretenziją II pateikti atsakovas argumentai yra nepagrįsti, todėl atsakovės sprendimas dėl eilės, kiti proceso metu priimti sprendimai yra neteisėti, todėl, nepraleisdamas VPĮ 102 str. 1 d. 2 p. nustatyto 10 kalendorinių dienų termino, ieškovė teikia šį ieškinį ir prašo sprendimą dėl eilės panaikinti ir įpareigoti atsakovę, grįžus į pakartotinį pasiūlymų vertinimą, laimėtojo pasiūlymą įvertinti pagal naujus duomenis, taip pat pripažinti laimėtoją pateikusiu melagingą informaciją. Ieškinio teisiniai motyvai pateikiami toliau.

8.       Pirma, pirkimo sąlygų 37.3 p. nurodyta, kad „Tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti arba gali pasitelkti vadovaujančius specialistus ir asmenis, atsakingus už pirkimo sutarties vykdymą, nurodytus 37.3.1 – 37.3.2 papunkčiuose“. Pirkimo sąlygų 37.3.1 p. nurodyta, kad tiekėjas turi turėti (ar galėti pasitelkti) specialistą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: gatvės, kiti transporto statiniai (tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, kelių pralaidos, požeminės perėjos), taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Siūlomas specialistas turi turėti ne mažesnę kaip 36 (trisdešimt šešių) mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas), teikiant su pirkimo objektu susijusias paslaugas. 

9.       Šios darbo patirties skaičiavimo metodika nurodyta žemiau ir joje paaiškinta, kad „Jei atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą asmuo vienu metu vykdė daugiau nei vieną sutartį, skaičiuojant jo patirtį šis laikotarpis nesumuojamas. Perkančioji organizacija užskaitys iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turimą patirtį sutartyse, kurios dar nėra užbaigtos vykdyti. Apskaičiuojant specialisto patirtį, ji skirtingose sutartyse skaičiuojama atskirai mėnesiais ir apvalinama pagal apvalinimo taisykles: 0-14 dienų lygu 0 mėnesių, 15 ir daugiau dienų yra lygu 1 mėnuo“. Taigi, kaip nurodyta pirkimo sąlygose, specialisto patirtis skaičiuojama atskirais mėnesiais, kurie įtraukiami į specialisto patirtį, jeigu specialistas išdirbo 15 ir daugiau dienų tą atskirą mėnesį.

10.       Antra, kaip ieškovei paaiškėjo po atsakovės atsakymo į pretenziją I, laimėtojas šiam kvalifikaciniam reikalavimui atitikti pasitelkė specialistą Š. S.. Kadangi tokio tipo specialistų, su tokia ilga patirtimi rinkoje yra labai nedaug, joje veikiantys subjektai žino, ar yra girdėję daugumą jų. Š. S., kaip būtent tokią patirtį turinčio specialisto, ieškovė negalėtų pagrįstai įvardinti, todėl atidžiau vertino jo patirties įgijimo aplinkybes.

11.       Kaip nurodyta su pasiūlymu laimėtojo pateiktame už pirkimo sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąraše, specialistas savo patirtį grindė dvejomis sutartimis, sudarytomis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – sutartis Nr. J9-1082 (specialisto sutartis 1) ir sutartis Nr. J9-3213 (specialisto sutartis 2). Kaip nurodyta specialistų sąraše, specialistas per šias dvi sutartis yra sukaupęs 40 mėn. darbo patirties – 36 mėn. pagal specialisto sutartį 1 (nuo 2019-03-13 iki 2022-03-13) ir 4 mėn. (nepersidengiančių mėnesių) pagal specialisto sutartį 2 (nuo 2022-03-14 iki 2022-06-27). Tačiau ieškovė pastebėjo, kad laimėtojas, nurodydamas Š. S. patirtį, pateikė melagingą informaciją ir specialistų sąrašą pildė nesąžiningai. Laimėtojas meluoja dėl specialisto patirties, vykdant specialisto sutartį 1. Specialistų sąraše nurodyta, kad pagal specialisto sutartį 1 laimėtojas patirtį įgijo nuo 2019-03-13 (t. y., kad į aktualų terminą reikia įskaičiuoti 2019 m. kovo mėnesį). Tačiau specialisto sutarties 1 18.1 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip 2019-03-22. 

12.       Taigi, laimėtojo nurodytas specialistas negalėjo patirties įgyti nuo laimėtojo nurodytos 2019-03-13 datos ir 2019 m. kovo mėnesis į specialisto patirtį nesiskaičiuoja (nes kaip nurodyta, patirties skaičiavimo metodikoje, specialistas neišdirbo daugiau nei 14 dienų kovo mėnesį), o laimėtojo patirtis pagal specialisto sutartį 1 yra ne 36, o 35 mėnesiai. Data, kada laimėtojo specialistas realiai pradėjo teikti priežiūros paslaugas, gali būti dar vėlesnė (kaip matyti iš laimėtojo pasiūlymo, realius faktus jis iškreipia).

13.       Trečia, neaišku ir dėl specialisto sutarties 2 vykdymo aplinkybių. Specialistų sąraše nurodyta, kad specialisto sutartis 2 pasirašyta 2021-12-20. Specialisto sutarties 31.1 p. nurodyta, kad: „Šiuo metu dar galiojanti sutartis“ yra ta pati specialisto sutartis 1, o kaip nurodė laimėtojas, jos galiojimas baigėsi 2022-03-13. Jeigu laimėtojas specialisto sutarties 2 įvykdymo užtikrinimą pateikė vos 3 dienomis vėliau nei nurodytas 2022-03-14 terminas, vieno iš laimėtojo nurodytų mėnesių į specialisto patirtį skaičiuoti negalime. Kartu su laimėtojo pasiūlymu pateiktame perkančiosios organizacijos atsiliepime „Del Klaipėdos MSA atsiliepimo sutarties vykdymo Gatas“ (specialisto sutartimi 2 buvo grįsta ir subtiekėjo UAB „Gatas“ atitiktis kitiems kvalifikacija reikalavimams) taip pat nepatikslinta, kada tiksliai pradėta vykdyti sutartis, o labai naudingai nurodyta, kad darbai pradėti vykdyti 2022 kovą (nenurodant tikslios dienos).

14.       Jei dėl vienokių ar kitokių aplinkybių specialisto sutartis 2 buvo pradėta vykdyti vėliau arba statinių priežiūros paslaugos nebuvo pradėtos teikti (kovo mėnesį jokios apžiūros nevyko, žurnaluose įrašai apie apžiūras neatlikti) iš karto nuo specialisto sutarties 2 įsigaliojimo, laimėtojo nurodytas specialisto patirties terminas būtų klaidinantis ir dėl specialisto sutarties 2.

15.       Ketvirta, kadangi specialisto patirtis grindžiama (maksimaliai naudingai laimėtojui vertinant sutarčių nuostatas) jau ne 40, o 39 mėnesiais, kurie tik 3 mėnesiais skiriasi nuo minimalios perkančiosios organizacijos reikalaujamos darbo patirties ribos, kiekvieno iš 39 laimėtojo nurodytų mėnesių įvertinimas (ar specialistas tikrai kiekvieną mėnesį dirbo ir dirbo daugiau nei 14 dienų) yra būtinas. Pavyzdžiui, per metus specialistui priklauso bent 20 darbo dienų atostogų (DK 126 str. 1 d.). Labiau nei tikėtina, kad specialistas savo atostogų laiką panaudodavo, todėl per daugiau nei 3 metus, nuo laimėtojo nurodyto 39 mėnesių termino reiktų atmesti dar 3 mėnesius, o specialisto patirtis vos siektų minimalią 36 mėn. ribą.

16.       Laimėtojo pasitelktam Š. S. specialisto sutarties 1 galiojimo laikotarpiu gimė vaikas. Specialistas šį laikotarpį turėjo teisę pasinaudoti 30 dienų tėvystės atostogomis, todėl, jei šia teise specialistas pasinaudojo (o tikėtina, kad tai ir padarė), patirties terminas pamažėtų dar vienu mėnesiu. Tai reikštų, kad specialisto patirtis nesiekia net minimalių 36 mėnesių ir laimėtojo pasiūlymas neatitinka kvalifikacijos reikalavimo. Darbuotojai taip pat gali susirgti. Skaičiuojant ligos ir atostogų dienas, tikėtina, kad laimėtojo pasitelktas specialistas per 3 metus tikrai bus praleidęs ne vieną savaitę ne darbe. Specialistas taip pat gali, nors ir neišėjęs atostogų, paprasčiausiai objekte darbų nevykdyti, o priežiūros paslaugas kelis iš mėnesių teikti gali kitas, tokią kvalifikaciją (turintis tokį patį išsilavinimą, tačiau mažesnę patirtį laiko atžvilgiu, jei perkančioji organizacija to nereikalavo) turintis specialistas, įdarbintas UAB „Gatas“. Be to, tai, kad sutartis buvo vykdoma 3 metus, nereiškia, kad nuo sutarties pradžios iki galo buvo vykdoma statinių / įrenginių priežiūra.

17.       Penkta, jokio patvirtinimo, kad specialistas darbus iš tiesų atliko, iš perkančiųjų organizacijų pateikta nėra, tiekėjo kvalifikacija grindžiama tik deklaracija (užpildyta lentele). Toks pagrindimas pagal pirkimo sąlygas yra pakankamas teikiant pasiūlymą. Nors atsakovė nereikalavo pateikti kažkokių papildomų dokumentų, ieškovė pažymi, kad atsakovė galėjo (ir, kaip leidžia spręsti šiame ieškinyje nurodytos aplinkybės, privalėjo) kvestionuoti laimėtojo pateiktos deklaracijos patikimumą.

18.       Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekėjai atitiktį iškeltiems reikalavimams įrodinėja deklaracijomis, už kurių turinį ir parengimą jie patys ir būtų atsakingi, tai nereiškia, kad kiti ūkio subjektai (tiekėjai) ar pati perkančioji organizacija negali kvestionuoti tiekėjo pateiktos deklaracijos patikimumo (tikrumo); tokią deklaraciją galima kvestionuoti ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y. ar pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-969/2018, 25–27 punktai). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad aktyvus perkančiųjų organizacijų vaidmuo aiškinantis tiekėjų kvalifikacijos duomenų tikrumą kyla iš jų pareigos išsiaiškinti, ar šie yra kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sąlygas (VPĮ 47 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-469/2018). Pastaroji įstatymo norma, kasacinio teismo pripažinta principine, suponuoja perkančiųjų organizacijų pareigas ne tik nustatant viešojo pirkimo sąlygas, bet ir vertinant atitiktį joms.

19.       Šiuo atveju akivaizdu, kad atsakovė galėjo aiškintis laimėtojo deklaruojamos kvalifikacijos duomenų turinį, įsitikinti tokios informacijos tikrumu. Maža to, atsižvelgiant į šiame ieškinyje išdėstytas aplinkybes (tai, kad labiau realu, nei nerealu, kad laimėtojo nurodyto specialisto faktinė patirtis skiriasi nuo laimėtojo deklaruojamos ir yra mažesnė), tokį vertinimą atlikti atsakovė privalėjo. Atsakovės argumentai, kad toks reikalavimas yra neįgyvendinamas, kadangi tokiu atveju perkančioji organizacija turėtų minusuoti netgi pirkimo sutarties vykdymo metu Švenčių dienų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnis), o tai sukeltų pernelyg didelę biurokratinę naštą, reikalautų nepagrįstai didelių darbo resursų, todėl toks vertinimas būtų neekonomiškas, yra nepagrįstas. Švenčių dienų per metus būna vos 17. Tai patikrinti užtrunka kelias minutes. Laisvadieniai nesudaro galimybės (jie yra „išmėtyti“ per metus) susidaryti situacijai, kai specialistas neišdirba daugiau nei 14 dienų per mėnesį. Todėl jokios administracinės naštos atsakovei nebūtų, o visas abejones panaikintų specialisto sutarties 1 ir 2 vykdymo aplinkybes patvirtinantys tiltų apžiūros aktai / žurnalo ištraukos.

20.       Kaip buvo minėta, labiau tikėtina, kad Š. S. nėra išdirbęs UAB „Gatas“ daugiau nei 14 dienų visus 39 laimėtojo deklaruojamus mėnesius (dėl ligos, vaiko priežiūros atostogų, neapmokamų atostogų) ar, kad jis, nors ir dirbo, priežiūros paslaugos tam tikrą laikotarpį nebuvo teikiamos, teikiamos kito asmens. Laimėtojo nepatikimumą patvirtina ir tai, kad jau dabar akivaizdu, jog laimėtojas nurodė melagingą informaciją apie specialisto patirties skaičiavimo pradžią. Net jei ieškovas ir neteisingai interpretuoja pirkimo sąlygų 37.3.1 p. (su kuo ieškovė nesutinka), bet kuriuo atveju, laimėtojas yra pateikęs melagingą informaciją, tačiau atsakovė jokių veiksmų (nei laimėtojo pasiūlymo atmetimo, nei sprendimo dėl laimėtojo patikimumo) dėl to nesiėmė ir ieškovės argumentus paprasčiausiai ignoravo.

21.       Laimėtojas laikytinas pateikusiu melagingą informaciją ir jo pasiūlymo atmetimo klausimas privalėjo būti svarstomas, remiantis VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. Kaip yra nurodęs kasacinės instancijos teismas, pats tiekėjas, teikdamas daugiau duomenų, nei prašyta pagal pirkimo sąlygas, turėtų prisiimti ir su tuo susijusią riziką dėl tokių duomenų teisingumo – net ir pateikiami reikalaujamą kvalifikaciją viršijantys duomenys turi būti teisingi ir atitikti to konkretaus kvalifikacijos reikalavimo kriterijus. Taigi, net ir tuo atveju, jei dėl tiekėjo tinkamumo galima nuspręsti ir nevertinant jo pateiktos tikrovės neatitinkančios (melagingos) informacijos, tai nekeičia fakto, kad tiekėjas pateikė pirkime klaidinančią, faktus iškraipančią (melagingą) informaciją

22.       Akivaizdu, kad laimėtojas pateikė melagingus duomenis, t. y. tyčia melavo arba buvo itin neatsargus, teikdamas pasiūlymą. Laimėtojas galėjo tiksliai apskaičiuoti ir aiškiai, teisingai nurodyti mažesnį specialisto kvalifikacijos terminą (skaičiuojamą ne nuo 2019-03-14), tačiau to nepadarė. Nėra jokių duomenų, kad laimėtojas būtų kreipęsis į UAB „Gatas“, kad šis patvirtintų apie Š. S. faktiškai išdirbtus mėnesius, specialisto sutartyje I akivaizdžiai, nurodyta, kad sutartis įsigalioja ne anksčiau nei 2019-03-22, o laimėtojui apie sutartį buvo žinoma ir jis pats ją nurodė savo pasiūlyme. VPĮ komentare nurodyta, kad perkančioji organizacija turi būti aktyvi ir siekti išsiaiškinti dėl tiekėjo, jo subrangovo, ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, pateiktos melagingos informacijos, t. y. perkančioji organizacija, nustačiusi, kad galimai yra pateikta melaginga informacija, turi kreiptis į tiekėją ir prašyti pateikti paaiškinimus, įrodymus ir pan. Atsakovė privalėjo atlikti laimėtojo pateiktos melagingos informacijos įtakos tyrimą, reikalauti pasiūlymą paaiškinti, įvertinti šio pažeidimo pasekmes ir nuspręsti dėl laimėtojo pasiūlymo atmetimo klausimo (VPĮ 46 str. 4 d. 4 p.), tačiau to nepadarė. 

23.       Ieškovė su pretenzija II pateikė prašymus, kad, be kita ko, atsakovė panaikintų Sprendimą dėl eilės ir grįžtų į pasiūlymų vertinimo etapą bei kreiptųsi į laimėtoją, specialisto patirtį grindžiančių sutarčių paslaugų užsakovą (Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją), SODRA, jog šie pateiktų paaiškinimus, ar specialistas tikrai įgijęs tokią patirtį, kurios reikalauja pirkimo sąlygos (t. y. iš naujo įvertintų laimėtojo atitiktį pirkimo sąlygų 37.3.1 p. nustatytam reikalavimui). Taip pat, pretenzija II reikalauta, kad laimėtojas būtų pripažintas pateikusiu melagingą informaciją ir būtų nagrinėtos tokios melagingos informacijos pateikimo pasekmės.

24.        Atsakovė reikalavimus dėl laimėtojo kvalifikacijos pakartotinio vertinimo atmetė, nes pirkimo sąlygos nenumatė tokio patirties skaičiavimo būdo, pagal kurį būtų iš bendro stažo būtų atimami suminiai atostogų, nedarbingumo ar faktinio nebuvimo darbo vietoje laikotarpiai. Kadangi tokios sąlygos nebuvo nustatytos, nėra pagrindo ir jų taikyti. Jei specialistas buvo tam tikrą laikotarpį įdarbintas pas priežiūros darbus vykdantį subjektą (ir paskirtas eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas), tai vadinasi, kad jis visą laiką šias pareigas ir ėjo, t. y. kaupė patirtį.

25.       Pirma, ieškovė nesutinka, kad tiekėjams nereikia skaičiuoti atskirų mėnesių pagal apvalinimo taisykles, kada specialistai vykdė pareigas, reikalingas patirčiai įgyti. Atsakovė (ne)tikslingai klaidingai, galimai laimėtojo naudai, interpretuoja pirkimo sąlygas. Kaip jau buvo nurodyta šiame ieškinyje, apskaičiuojant specialisto patirtį, ji skirtingose sutartyse skaičiuojama atskirai mėnesiais ir apvalinama pagal apvalinimo taisykles: 0-14 dienų lygu 0 mėnesių, 15 ir daugiau dienų yra lygu 1 mėnuo. Taigi, jei specialistas per mėnesį neišdirbo 15 dienų, į jo patirtį šis mėnuo neturėtų būti skaičiuojamas. Ir tai yra logiška, kadangi pareigas užimantis specialistas galėtų išeiti 2 metų atostogų (pavyzdžiui auginti vaiką), tačiau dar būti paskirtas priežiūrą vykdančių specialistu objekte. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pateiktus pasiūlymus, turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų ir tiekėjų pasiūlymus turi vertinti išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2021). Skirtingai interpretuojant pirkimo sąlygas, tiekėjai atsiduria skirtingose situacijose, kai vieni gali pasitelkti realios patirties neturintį specialistą, o kiti, siekdami tinkamai atitikti pirkimo sąlygas, gali tokio specialisto ir nerasti (kaip matyti iš sprendimo dėl eilės, pirkime buvo pateikti / nebuvo atmesti tik 2 tiekėjų pasiūlymai).

26.       Antra, atsakovė nepagrįstai pati (ne)sąmoningai keičia pirkimo sąlygų formuluotę. Atsakyme į pretenziją II atsakovė pati pradeda kalbėti apie darbo „bendrą stažą“, o ne patirtį, nors pirkimo sąlygose aiškiai nurodyta, kad specialistui keliamas patirties reikalavimas. Pirkimo sąlygas suprantant taip, kaip tai daro atsakovė, gautųsi situacija, kuomet išėjęs ilgų atostogų (pavyzdžiui vaiko auginimo), ilgam susirgęs ir realiai savo pareigų nevykdantis specialistas vis tiek, vien dėl to, kad iš pradžių buvo paskirtas į objektą, kauptų patirtį, reikalingą konkrečiai pirkime keliamiems kvalifikacijos reikalavimams atitikti. Realiai toks tiekėjas jokios patirties nebūtų sukaupęs. Kaip nurodyta pirkimo sąlygose (Techninės specifikacijos 3 p.) ir atsakovės atsakymuose į klausimus, teikiant paslaugas vadovaujamasi „VIA Lietuva“ generalinio direktoriaus patvirtintomis tiltų techninės priežiūros taisyklėmis TTPT 24. Taisyklių 14.1 p. nurodyta, kad asmenims reikalinga 3 metų darbo patirtis tiltų, viadukų, estakadų ir jų elementų: stebėsenos (apžiūrų, tyrimų, bandymų), arba jų statybos (remonto, rekonstravimo), arba jų techninės priežiūros srityje. Taisyklių 14 p. nurodyta, kad bendroji tiltų apžiūras ir būklės vertinimą atliekančių asmenų kvalifikacija ir profesinė patirtis (detalūs reikalavimai nurodyti V skyriuje). Taisyklių V skyriuje nurodyta, kokie darbai suteikia priežiūros patirtį – tai vykdoma nuolatinė apžiūra (I skirsnis), metinė apžiūra (II skirsnis), detalioji apžiūra (III skirsnis), specialioji apžiūra (IV skirsnis), papildomi tyrimai ir/ar ekspertizės (V skirsnis).

27.       Būtent nuolat teikiant šias paslaugas kaupiasi specialistų patirtis. Jei specialistas šių paslaugų tam tikrą laikotarpį neteikė, šis laikotarpis į darbo patirtį negali būti traukiamas. Skirtingą stažo ir patirties vertinimą patvirtina ir aplinkybė, kad ankstesnėje taisyklių versijoje (TTPT 107) dar buvo nurodyta, kad specialistai turi turėti stažą (38 p.), o naujose TTPT 24 naudojama patirties sąvoka. Akivaizdu, kad patirties nevykdydamas darbų negali įgyti, todėl ir padarytas šis atskyrimas. Atsakovė nepagrįstai stažą sugretina su patirtimi ir netinkamai aiškina pirkimo sąlygas. Šių klaidingų interpretacijų pagrindu buvo atsisakyta tenkinti ieškovės reikalavimus dėl Sprendimo dėl eilės panaikinimo, pakartotinio laimėtojo kvalifikacijos vertinimo, jo pateiktų duomenų pripažinimo melaginga informacija. Maža to, Taisyklių 38 p. nurodyta, kad rekomenduojama, kad to paties tilto detaliąją apžiūrą, metinę apžiūrą ir nuolatines apžiūras atliktų skirtingi specialistai. Taigi, tikėtina, kad laimėtojo nurodytas specialistas kažkurių iš Taisyklių V skyriuje nurodytų darbu neatlikinėjo, t. y. patirties tuo metu neįgijo.

28.       Trečia, atmesdama ieškovės reikalavimą laimėtoją pripažinti pateikusiu melagingą informaciją, atsakovė laikėsi iš esmės tokios pozicijos, kaip ir reikalavimo dėl pakartotinio vertinimo atveju ir nurodė: „Perkančioji organizacija ankstesniame šio atsakymo į Pretenziją 2 skyriuje nurodė, kad toks patirties skaičiavimo metodas nebuvo expressis verbis įvardytas Pirkimo sąlygose, todėl nėra pagrindo jį taikyti. Be to, šio metodo taikymas nulemtų esminį Pirkimo sąlygų keitimą, taikant iš esmės siurprizinę, niekur nedeklaruotą sąlygą kuris viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo yra draudžiamas“. 

29.       Kaip nurodė ieškovė, tai atsakovė netinkamai aiškina pirkimo sąlygas (37.3.1 p. nurodyto specialisto patirties skaičiavimą). Patirtis skaičiuojama pagal tai, kokius konkrečius darbus atlikinėjo specialistas, o ne pagal tai, kada jis buvo paskirtas. Paneigus šiąatsakovės poziciją, daugiau pagrindų atsakymą į pretenziją II laikyti teisėtu nėra, atsakovė jų  nenurodė. Be to, atsakant į atsakovės argumentus, kad tokiu atveju būtų keičiamos pirkimo sąlygos, dar kartą paminėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pagal viešojo pirkimo sąlygas tiekėjai atitiktį iškeltiems reikalavimams įrodinėja deklaracijomis, už kurių turinį ir parengimą jie patys ir būtų atsakingi, tai nereiškia, kad kiti ūkio subjektai (tiekėjai) ar pati perkančioji organizacija negali kvestionuoti tiekėjo pateiktos deklaracijos patikimumo (tikrumo); tokią deklaraciją galima kvestionuoti ne tik subjekto pagrindu, t. y. ar deklaraciją parengė tinkamas subjektas, bet ir materialiuoju pagrindu, t. y. ar pateiktos deklaracijos turinys yra patikimas.

30.       Ketvirta, paneigus atsakovės poziciją, kad pirkimo sąlygas ieškovė interpretuoja netinkamai, daugiau pagrindų atsakymą į pretenziją II laikyti teisėtu nėra. Jei ir būtų pripažinta, kad atsakovės pozicija pagrįsta ir patirtį reikia skaičiuoti taip, kaip teigia ji, tai neeliminuoja aplinkybės, kad laimėtojas pateikė melagingą informaciją. Bet kuriuo atveju specialisto sutartis 1 nebuvo pradėta vykdyti 2019-03-13 ir anksčiausiai galėjo būti pradėta vykdyti 2019-03-22 (taip ir neaišku kada tiksliai, nes atsakovė dėl atitinkamų paaiškinimų nesikreipė). Laimėtojas,  deklaruodamas duomenis apie savo (specialisto) kvalifikaciją, pateikė melagingą informaciją. Todėl atsakovė nepagrįstai atsisakė grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą, vertinti šios melagingos informacijos įtaką ir / ar atmesti laimėtojo pasiūlymą.

31.       Atsakovė atsakyme į pretenziją II nurodo, kad ieškovei terminas pateikti pretenziją II dėl laimėtojo pasiūlymo neįprastai mažos kainos prasidėjo nuo 2025-03-21 ir prasitęsė 1 darbo diena po 2025-03-24 prašymo susipažinti su laimėtojo pasiūlymu tenkinimo tą pačią dieną (VPĮ 58 str. 3 d.). Remiantis šiuo skaičiavimu, paskutinę dieną pateikti pretenzijai atsakovė laiko 2025-04-01. Nesutiktina su tokiu atsakovės pateiktu termino skaičiavimu.

32.       Pirma, kaip nurodyta VPĮ 58 str. 3 d. 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Ieškovė atsakovei prašymą pateikti laimėtojo pasiūlymą pateikė 2025-03-24 ir tik dalį laimėtojo pasiūlymo gavo tą pačią dieną, t. y. ieškovės prašymas iki galo liko nepatenkintas. Nepateikus visų duomenų, kurių prašė ieškovė, laikydamasis VPĮ nurodytų terminų, ji atsakovei 2025-03-31 pateikė pretenziją 1, kuria ginčijo atsakovės sprendimą ieškovės prašymą tenkinti tik iš dalies ir nepateikti pasiūlymo vertinimui esminę reikšmę turinčios informacijos. Atsakovė atsakymą į pretenziją 1 pateikė 2025-04-01 ir galiausiai pateikė minėto pasiūlymo dokumentus, reikalingus jo sprendimų pagrįstumui įvertinti, t. y. tik 2025-04-01 ieškovės 2025-03-24 prašymas susipažinti su laimėtojo pasiūlymu buvo pilnai patenkintas. Būtent terminas nuo 2025-03-24 (prašymo pateikimas) iki 2025-04-01 (galutinis prašymo įvykdymas) ir turėtų būti skaičiuojamas kaip prie 10 kalendorinių dienų termino nuo 2025-03-21 pridedamas terminas (VPĮ 58 str. 3 d.).

33.       Kitoks situacijos vertinimas sudarytų pagrindą perkančiosioms organizacijoms piktnaudžiauti savo teisėmis, nagrinėjant tiekėjų prašymus susipažinti su laimėtojų pasiūlymais. Perkančiosios organizacijos gali pateikti tik dalį informacijos, kurios tiekėjui nepakaktų formuoti savo poziciją, rengiant pagrindinę pretenziją. Tada, tiekėjui teikiant pretenziją dėl nepateiktos informacijos, jam eina terminas pagrindinėje pretenzijoje panaudoti ką tik gautą nepilną pasiūlymo informaciją. Nors ir neturėdamas esminės informacijos dalies, tiekėjas vis tiek turi teikti pagrindinę pretenziją, tada sulaukęs likusios dalies teikti dar vieną pretenziją. Vietoj to, kad sulaukęs galutinio perkančiosios organizacijos atsakymo, tiekėjas pateiktų vieną pagrindinę pretenziją. Toks procesas pažeidžia ir ekonomiškumo, proporcingumo, racionalaus lėšų naudojimo principus, tačiau jokios realios naudos viešųjų pirkimų procese nesuteikia.

34.       Antra, net jei laikytume, kad ieškovei terminas pateikti pretenziją dėl neįprastų įkainių prasidėjo anksčiau, ji šio termino nepraleido. Atsakovė atsakyme į pretenziją II pats akcentuoja kasacinio teismo praktiką, kad apskundimo termino pradžios susiejimas su diena, kurią tiekėjas turėjo sužinoti apie interesų pažeidimą, reiškia objektyviojo kriterijaus taikymą, šiuo atveju nustatant termino pradžios momentą taikytinas bendrasis bonus pater familias elgesio standartas, termino pradžia laikomas momentas, kada įvykusį tariamo pažeidimo faktą adekvačioje situacijoje būtų suvokęs protingas (apdairus, rūpestingas, atidus) asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) Nr. AC-39-1. Teismų praktika. 2013). Tiekėjas apie tai, kad atsakovė be jokio laimėtojo paaiškinimo / pagrindimo priėmė tokią neįprastai žemą laimėtojo pasiūlymo kainą (įkainius), sužinojo tik gavęs laimėtojo pasiūlymą, susipažinęs su nurodytais įkainiais ir pamatęs, kad ši neįprastai žema kaina (įkainiai) niekaip nebuvo pagrįsta laimėtojo.

35.       Nors Sprendimas dėl eilės buvo paskelbtas 2025-03-21, ieškovė iki 2025-03-24 negalėjo žinoti, kad laimėtojo pasiūlymas buvo tinkamai neįvertintas (atsakovė nevykdė pareigos įsitikinti kainų (įkainių) pagrįstumu). Kaip nurodyta VPĮ 102 str. 1 d. 1 p., tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos.

36.       Trečia, bet kuriuo atveju, ieškovė viso proceso metu tinkamai vykdė savo pareigas, įgyvendino savo teises, skundė neteisėtus atsakovės sprendimus. Būtent dėl 2025-03-24 Sprendimo dėl duomenų neteisėtumo ir susidarė situacija, kai ieškovei pasunkėjo galimybė išsamiai pagrindinėje pretenzijoje suformuluoti savo reikalavimus. Sprendimo dėl duomenų neteisėtumą pripažino pati atsakovė. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinę, kad kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia (be kita ko), ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183 248/2015).

37.       Ieškovė nedelsdama pateikė pretenziją II po to, kai 2025-03-24 prašymas buvo galutinai patenkintas – 2025-04-01 ir, bet kuriuo atveju, nepraleisdama 10 kalendorinių dienų termino nuo sužinojimo apie atsakovės sprendimą be jokių paaiškinimų / pagrindimų laimėtojo pasiūlymo kainą (įkainius) pripažinti tinkama. Terminų skaičiavimo klausimai atsirado, nes atsakovė netinkamai vykdė savo pareigas ir ieškovei atsakovės sprendimus reikėjo ginčyti.

38.       Laimėtojas I pirkimo dalyje nurodė 3 731 640 Eur kainą, o II Pirkimo dalyje – 5 079 580 Eur su visais mokesčiais. Laimėtojo pasiūlyme nurodytos kainos (įkainiai) yra neįprastai maži. Rinkoje nėra galimybių paslaugas suteikti (ir atlikti pirkimo sutartyje nurodytus darbus) už tokią žemą kainą (įkainius). VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta perkančiųjų organizacijų diskrecija pačioms įvertinti, ar konkrečiu atveju pateikta kaina ekonomiškai racionali. Taigi, neįprastai maža kaina nebūtinai privalo atitikti VPĮ 57 str. 1 d. įtvirtintą 30 proc. kriterijų, o turi sukelti abejonę. Atsakovei tokios abejonės privalėjo kilti.

39.       Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad neįprastai mažos pasiūlymo kainos ar sąnaudų instituto nuostatomis įtvirtinta privaloma tokio pasiūlymo vertinimo procedūra pagrįsta rungtyniškumo principu, reiškiančiu perkančiosios organizacijos pareigą, susipažinus su visais pasiūlymais ir prieš nusprendžiant sudaryti viešojo pirkimo sutartį, iš pradžių raštu paprašyti patikslinimų dėl pasiūlymo, įtariamo esant neįprastų elementų, kurių pagrindu perkančiajai organizacijai konkrečiai ir kilo abejonių, bei pareigą vėliau įvertinti šį tiekėjo pasiūlymą pagal jo pateiktus paaiškinimus. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą. Neįprastai mažos pasiūlymo kainos ar sąnaudų institutas skirtas pačių perkančiųjų organizacijų apsaugai, t. y. jų interesui užsitikrinti tinkamą ir sėkmingą viešojo pirkimo sutarties vykdymą. Kasacinis teismas  yra nurodęs, kad perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini savaime neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus.

40.       Pirma, konkrečiu atveju laimėtojo pasiūlymo kaina VPĮ 57 str. 1 d. nurodyto 30 proc. kriterijaus netenkina, tačiau yra ženkliai mažesnė už kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų ir daug mažesnė už perkančiosios organizacijos nustatytą maksimalią pirkimo kainą. Laimėtojas, neturėdamas pakankamai patirties šioje srityje, netinkamai įsivertino paslaugų teikimui reikalingus įkainius. Tiekėjo pasiūlymo kaina I pirkimo dalyje yra 4 598 066,55 Eur, o II pirkimo dalyje 6 793 436,10 Eur su visais mokesčiai, t. y. laimėtojo pasiūlymo kaina apie ~20 proc. mažesnė nei tiekėjo I pirkimo dalyje ir ~33 proc. mažesnė nei tiekėjo II pirkimo dalyje.

41.       Maža to, nuo atsakovės pirkimo sąlygose nurodytų maksimalių pasiūlymų kainų laimėtojo kainos skiriasi kartais (abiejų laimėtojo pasiūlymo dalių kaina skiriasi daugiau nei du kartus) (pirkimo sąlygų 69 p. nurodyta maksimali priimtina pasiūlymo kaina I objekto daliai – 7.546.912,30 Eur, įskaitant visus mokesčius; II objekto daliai – 10.887.685,09 Eur, įskaitant visus mokesčius). Akivaizdu, kad su pirkimo objektu susijusių paslaugų nevykdęs laimėtojas, dėl patirties trūkumo netinkamai įsivertino pirkimo objektą ir abejotina ar jis galės už pasiūlytą kainą pirkimo sutartį įvykdyti. Laimėtojo patirties su tokio pobūdžio objektais trūkumą patvirtina ir tai, kad pats laimėtojas tėra suteikęs tiltų priežiūros paslaugų už 22 493,98 Eur, kitoje dalyje kvalifikacijos atitikčiai reikalingą dalį laimėtojas grindžia jau jo pasitelkiamo subtiekėjo (UAB „Gatas“) patirtimi.

42.       Antra, laimėtojo pasiūlyme nurodyti įkainiai, tiek nuo ieškovės, tiek nuo rinkos kainų (paskaičiuotų naudojant tokius patikimus skaičiavimo metodus, kaip „Sistela“) skiriasi dešimtimis, o dažnai ir šimtai tūkstančių eurų. Ieškovė pagrindinius įkainius, kurie kelia didžiausias abejones, išskyrė ir paskaičiavo prie šių įkainių nurodytų darbų savikainas rinkoje bei palygino jas su laimėtojo pasiūlymo įkainiais. Ieškovė pažymi, kad beveik visos  laimėtojo pasiūlymo eilutės daugiau ar mažiau rinkos kainų neatitinka (net laikant, kad laimėtojas atsisako pelno, ir jį skaičiuoja 0 proc.), tačiau koncentruotumo dėlei ieškovė akcentuoja tik didžiausias abejones sukeliančių paslaugų įkainius. Iš 38 pagal užsakymą teikiamų paslaugų (remonto darbų) eilučių, rinkos įkainių (net laikant, kad laimėtojas atsisako pelno, ir jį skaičiuoja 0 proc.) itin didele apimtimi neatitinka 11 laimėtojo pasiūlytų įkainių (~28 proc.) visų įkainių.

43.       Ieškovė atliko ir atsakovei  pateikė analizę (Excel lentelė ir Sistela skaičiavimai) Excel lentelėje, kurioje laimėtojo žiniaraščiuose nurodyti įkainiai išskaidyti į esmines įkainius sudarančias sąnaudas ir šios sąnaudos paskaičiuotos pagal realias rinkos kainas. Tada pagal rinkos kainas gauta suma (įkainis pagal rinkos kainas) palyginta su laimėtojo pasiūlyme pateiktais įkainiais. Iš palyginimo matyti, kad laimėtojo pasiūlymo įkainis (I pirkimo dalyje) nuo rinkos kainos skiriasi 217 835 Eur, t. y. nurodytas įkainis 160 proc. mažesnis nei rinkos kaina ir, pavyzdžiui, 84 proc. mažesnis nei ieškovės pasiūlymo įkainis. Įvertinus visus 11 aktualiausių įkainių, laimėtojo pasiūlymo įkainiai nuo rinkos kainų skiriasi 1 037 433,44 Eur I pirkimo dalies atveju (Excel lentelės 80 eilutės „O“ stulpelis) ir 1 729 933,22 Eur II pirkimo dalyje (Excel lentelės 80 eilutės „AB“ stulpelis), viso 2 767 366,66 Eur. Esant tokiems neįprastai mažiems įkainiams, atsakovė privalėjo pasikreipti į laimėtoją, kad šis savo įkainius pagrįstų.

44.       Ieškovė pretenzijoje II taip pat reikalavo pripažinti, kad laimėtojo pasitelktas subjektas UAB „Gatas“ nepajėgus teikti paslaugas toje apimtyje, kurioje šis subjektas jas prisiėmė. Atsakovė šį ieškovės reikalavimą atmetė tuo pačiu pagrindu kaip ir reikalavimą dėl neįprastai mažos kainos – anot atsakovės, ieškovė taip pat praleido terminą pateikti pretenziją dėl laimėtojo pasitelkto subjekto UAB „Gatas“ pajėgumo, tačiau pretenzija šioje dalyje taip pat buvo atmesta nepagrįstai. Laimėtojas subtiekėjo UAB „Gatas“ patirtimi remiasi grįsdamas savo atitikį techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimui, įtvirtintam pirkimo sąlygų 37.2 p. Be to, pirkimo sąlygų 40 p. nurodyta, kad: „Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, kad atitiktų pirkimo dokumentuose nustatytą reikalavimą turėti specialų leidimą arba būti tam tikrų organizacijų nariu, nustatytus finansinio ir ekonominio pajėgumo reikalavimus ar techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimus, neatsižvelgiant į ryšio su tais ūkio subjektais teisinį pobūdį. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais tik tuo atveju, jeigu tie subjektai patys suteiks paslaugas, atliks darbus, kuriems reikia jų turimų pajėgumų“

45.       Taigi, UAB „Gatas“ pats turės atlikti susisiekimo komunikacijų priežiūros darbus pagal pirkimo sutartį. Tą patvirtina ir perkančiosios organizacijos pateikti atsakymai į tiekėjų klausimus.  Susisiekimo komunikacijų priežiūros paslaugų teikimą privalės atlikti tokią kvalifikaciją turintis specialistas. Tai tas pats specialistas, turintis kvalifikaciją, nurodytą pirkimo sąlygų 37.3.1 p. (kaip nurodyta aktualiame punkte, šis specialistas turi turėti patirtį vykdant „atraminių guolių ir aikštelių priežiūros“; „deformacinių pjūvių ir skersinių latakų priežiūros“; „kitų statinio elementų priežiūros (tiltų kamerų, diafragmų, vantų, techninių tiltelių ir kopėčių, techninių laiptų)“; „vandens pralaidų priežiūros“. Akivaizdu, kad šis specialistas yra skirtas pirkimo sąlygose nurodytų susisiekimo komunikacijų ir kito objektų priežiūrai. Taigi, darytina išvada, kad priežiūrą atliekantis subtiekėjas UAB „Gatas“ turi turėti tokį specialistą. Konkrečiu atveju laimėtojo nurodytas specialistas (Š. S.), kurio patirtimi grindžiama laimėtojo atitiktis Kvalifikacijos reikalavimui, pas subtiekėją, kuris vykdys priežiūros darbus, nebus įdarbintas. Kaip nurodyta priede „Specialisto sutikimas _1“ Specialistas bus įdarbintas pas laimėtoją. Taigi, UAB „Gatas“ neturi ir pirkimo sutarties vykdymo metu neturės specialisto, kuris galėtų vykdyti susisiekimo komunikacijų priežiūros darbus.

46.       Paslaugų specifiškumas (konkretaus specialisto atliekamos apžiūros) lemia tai, kad laimėtojo pasitelktas specialistas negalės kažkokiu būdu teikti savo žinių UAB „Gatas“ darbuotojams. Paslaugas turės suteikti būtent Kvalifikacinį reikalavimą atitinkantis UAB „Gatas“ darbuotojas. Priešingas pirkimo sąlygų interpretavimas reikštų leidimą susidaryti situacijai, kai komunikacijų priežiūrą galės atlikti visiškai patirties neturintis UAB „Gatas“ darbuotojas. Taigi, neturėdamas pirkimo sąlygų 37.3.1 p. reikalavimus atitinkančio specialisto, laimėtojo pasitelktas subjektas negalės tinkamai vykdyti pirkimo sutarties. Atsižvelgiant į išdėstytą, laimėtojo pasiūlymas neatitinka pirkimo sąlygų.

47.       Jei vis dėlto būtų pripažinta, kad laimėtojo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų 37.3.1 p. ir laimėtojas jokios melagingos informacijos nepateikė, egzistuotų pagrindas pirkimo sąlygų 37.3.1 p. pripažinti neaiškiu, klaidinančiu tiekėjus, o aiškesnis sąlygų išdėstymas būtų pritraukęs į pirkimą daugiau tiekėjų, todėl pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos. VPĮ 28 str. 3 d. nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo nutraukti pradėtas pirkimo ar projekto konkurso procedūras, jeigu buvo pažeisti šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti principai ir atitinkamos padėties negalima ištaisyti.

48.       Jei pirkimo sąlygose būtų aiškiai nurodyta, kad specialistui nereikia savo pareigų realiai vykdyti, o jis gali būti paskirtas į statybos vadovo pareigas ir 2 metams išeiti atostogų, kol priežiūros paslaugas realiai teiks kitas asmuo, pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau specialistų, kurių patirtį „sukaupė tik atestatas“, o jie patys objektuose nedirbo. Minėta pirkimo sąlyga ne tik pažeidžia skaidrumo principą – yra neaiški, tačiau jos neaiškumas realiai lėmė mažesnę tiekėjų konkurenciją. Pirkime dalyvavo vos 2 tiekėjai ir vienas tiekėjas pirkimo sąlygas suprato taip, kitas kitaip. Jei pirkimo sąlygos būtų buvusios aiškios, tiekėjų konkurencija būtų buvusi didesnė (realios patirties neturinčių specialistų, kurie tik „įdarbinę savo atestatą“ ir tiltų priežiūros aktų, žurnalų nepasirašo, yra daug daugiau). Todėl šiomis sąlygomis pažeidžiamas ir tiekėjų sąžiningos konkurencijos principas. VPĮ 17 str. 1 d. principai buvo pažeisti, o kadangi atitinkamos padėties nebegalima ištaisyti (pasiūlymų eilė jau nustatyta), pirkimo procedūras reiktų teismui nutraukti.

49.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė vykdė pirkimą, kurio objektas – Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos. 2025-03-21 atsakovė priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės pirkimo I ir II dalyse sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Ekonomiškai naudingiausiais ir pirkimą laimėjusiais tiek I dalyje, tiek II dalyje pasiūlymais buvo išrinkti trečiojo asmens UAB „Viadukas“ pasiūlymai. Ieškovės pasiūlymas abejose pirkimo dalyse liko antroje vietoje. 2025-03-24 ieškovė atsakovei pateikė prašymą susipažinimui pateikti trečiojo asmens UAB „Viadukas“ pasiūlymo, teikto tiek I pirkimo dalyje, tiek II pirkimo dalyje, dokumentus. Prašymas buvo patenkintas tą pačią dieną, tačiau atsakovė CVP IS nematė kitokio prašymo turinio. Kadangi ieškovė jokio dokumento nepridėjo, todėl susipažinimui pateikė tik nuasmenintą pasiūlymą, atsižvelgdama į UAB „Viadukas“ dokumentus, kurie buvo nurodyti kaip konfidencialūs.

50.       2025-03-31 ieškovė, naudodamasi ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, pateikė pretenziją atsakovei (pretenzija 1), prašydama pateikti trečiojo asmens pasiūlymo formos lentelėje „subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“; „Specialisto 1 KA KONFIDENCIALU“ nurodytų asmenų vardus ir pavardes; atskleisti pirkimo sąlygų 37.3.2 p. nurodytų specialistų vardus, pavardes ir atestatų numerius. 2025-04-01 atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 103 str. 3 d., išnagrinėjo gautą pretenziją ir nutarusi ją tenkinti sutiko atskleisti trečiojo asmens pasiūlymų formų lentelėse „Kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“ nurodytų pasitelkiamų kvazisubtiekėjų vardus ir pavardes bei atestatų numerius. 

51.       2025-04-03 ieškovė pavėluotai pateikė savo esme ir turiniu naują pretenziją (pretenzija 2), kuria buvo prašoma: grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą; kreiptis į laimėtoją UAB „Viadukas“ dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo; laimėtojai pagrįstų paaiškinimų nepateikus, laimėtojos pasiūlymą atmesti dėl neįprastai mažos kainos; patikrinti laimėtojos pasitelkiamo specialisto Š. S. (specialistas) faktinę (realią) sukauptą patirtį; pripažinti, kad laimėtojos pasitelkta subtiekėja susisiekimo komunikacijų priežiūros darbų (t. y. tų pačių darbų, dėl kurių ūkio subjektas pasitelktas kvalifikacijos atitikčiai) negalės atlikti, dėl jo turimų specialistų stygiaus ir laimėtojos pasiūlymą atmesti; pripažinti laimėtoją pateikusia melagingus duomenis ir atmesti tokį pasiūlymą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

52.       2025-04-11 atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją 2. Vertindama pretenziją 2 ta apimtimi, kuria ieškovė kvestionavo trečiojo asmens pasiūlytą kainą, kuria ieškovė pageidavo nagrinėti neįprastai mažos kainos pagrindimu, subtiekėjos atitikimą pirkimo dokumentuose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams bei iš dalies trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimu, nutarė, kad pretenzija 2 šioje dalyje pateikta pavėluotai, visgi, visa reikiama informacija pakankama jos teisių gynimui, ieškovei buvo pateikta daugiau nei prieš 10 kalendorinių dienų, taigi kvestionuojami aspektai iešovei buvo žinomi iki atsakymo į pretenziją 1 pateikimo, todėl buvo palikta nenagrinėta.

53.       Tačiau atsižvelgdama į tai, kad šalys tebebuvo privalomojoje ikiteisminėje stadijoje, kuriai būdingi veiksmingos tiekėjų teisių gynybos, šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai, atsakovė priėmė sprendimą nagrinėti pretenziją 2 specialisto atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams apimtimi. Išnagrinėjusi pretenziją 2, atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo pretenziją 2 ta dalimi, kuria yra skundžiama trečiojo asmens pasitelkto specialisto patirtis bei keliamas su ja susijęs melagingos informacijos klausimas, atmetė. Ieškovė, nesutikdama su atsakyme į pretenziją 2 išdėstytais teiginiais dalyje dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta, ieškiniu kreipėsi į teismą dar labiau išplėsdama savo reikalavimus ir prašydama ne tik panaikinti atsakovės 2025-03-21 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo pirkimo I ir II dalyse, trečiojo asmens pripažinimo pateikus melagingą informaciją pirkimo I ir II dalyse, bet ir pirkimo nutraukimo.

54.       Ieškovė nurodo, kad ji pastebėjo, jog trečiasis asmuo, nurodydamas specialisto Š. S. patirtį, pateikė melagingą informaciją ir specialistų sąrašą pildė nesąžiningai - tariamai meluoja dėl specialisto patirties, vykdant specialisto sutartį 1, be kita ko, dėl vienokių ar kitokių aplinkybių specialisto sutartis 2 tariamai galėjo būti pradėta vykdyti vėliau arba statinių priežiūros paslaugos nebuvo pradėtos teikti iš karto nuo specialisto sutarties 2 įsigaliojimo, todėl trečiojo asmens nurodytas specialisto patirties terminas būtų klaidinantis ir dėl specialisto sutarties 2. Ieškovė taip pat teigia, kad per metus specialistui priklauso bent 20 darbo dienų atostogų (LR DK 126 str. 1 d.) ir labiau nei tikėtina, kad specialistas savo atostogų laiką panaudodavo, todėl per daugiau nei 3 metus nuo trečiojo asmens nurodyto 39 mėnesių termino reiktų atmesti dar 3 mėnesius, o specialisto patirtis vos siektų minimalią 36 mėn. ribą.

55.       Tačiau tokie ieškovės argumentai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir gali būti laikomi ne daugiau, kaip tik subjektyviu ieškovės situacijos matymu. Ieškovės teiginių formuluotės „labiau tikėtina“, „darbuotojas gali susirgti“ indikuoja tai, kad eškovės argumentai tėra spėlionės, o ne pagrįsti įrodymais, kuriuos teismas galėtų vertinti bylos kontekste. Trečiojo asmens pasitelkto specialisto kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų 37.3.1 p. reikalavimus, o atsakovė viso pirkimo metu veikė vadovaudamasi VPĮ principais ir nuostatomis, taikė aktualius Lietuvos teismų praktikos aiškinimus.

56.       Viena pagrindinių aplinkybių šio ginčo kontekste yra tai, kad ieškovė pretenziją II pateikė pavėluotai, joje nurodyti argumentai ir išdėstyti reikalavimai galėjo būti pateikti savalaikiai, kadangi 2025-04-01 patenkinus pretenzijos I reikalavimus, ieškovei buvo atskleisti tik trečiojo asmens kvazisubtiekėjų asmens duomenys, t.y. tik vardai, pavardės ir atestatų ir pažymėjimų numeriai, tuo tarpu visi kiti duomenys, reikalingi tinkamam tiekėjo teisių gynimui, buvo ieškovės dispozicijoje.

57.       Pirkimo dokumentų 37.3 punkte buvo nurodoma, kad tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti arba gali pasitelkti vadovaujančius specialistus ir asmenis, atsakingus už pirkimo sutarties vykdymą, nurodytus 37.3.1 – 37.3.2 papunkčiuose. Pirkimo dokumentų 37.3.1 punkte nurodoma, jog tiekėjas turi turėti arba gali pasitelkti specialistą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: gatvės, kiti transporto statiniai (tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, kelių pralaidos, požeminės perėjos), taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Siūlomas specialistas turi turėti ne mažesnę kaip 36 (trisdešimt šešių) mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas) teikiant su pirkimo objektu susijusias paslaugas.

58.       Taigi, pirkimo dokumentuose nurodytas reikalavimas, kad specialistas turi turėti 36 mėnesio darbo patirtį per paskutinius 10 metų yra skirtas įvertinti specialistų kvalifikaciją ir patirtį, o ne tiksliai apibrėžti kiekvieną jo darbo dieną/valandą / savaitę. Pirkimo dokumentuose nenurodyta, kad darbo patirtis bus vertinama tik už tas dienas, kurias specialistas atliko dirbus, priešingu atveju atsakovė būtų reikalavusi tiekėjų pateikti darbo valandų suvestines, nedarbo pažymas, atostogų grafikus ir kt., tačiau tokio reikalavimo pirkimo dokumentuose nebuvo.

59.       Trečiasis asmuo specialisto patirtį grindė dviem sutartimis, sudarytomis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – sutartis Nr. J9-1082 (sutartis 1), pagal kurią specialistas ėjo statinio statybos vadovo pareigas, ir sutartis Nr. J9-3213 (sutartis 2), pagal kurią specialistas taip pat ėjo statinio statybos vadovo pareigas. Bendrai specialistas yra sukaupęs apie 40 mėn. reikiamos darbo patirties ir tai yra daugiau kaip 36 mėn. reikalaujamų.  

60.       Nors ieškovė teigia, kad specialistui priklauso bent 20 darbo dienų atostogų ir labiau nei tikėtina, kad specialistas savo atostogų laiką panaudodavo, todėl per daugiau nei 3 metus, nuo nurodyto patirties termino reiktų atmesti 3 mėnesius, tačiau tokie teiginiai neturi jokios teisinės logikos. Atsakovė, įgyvendindama lygiateisiškumo principą, tiekėjams turi sudaryti vienodas galimybes atitikti kvalifikacinius reikalavimus, nepriklausomai nuo jų darbuotojų darbo grafiko specifikos ar sveikatos būklės. 

61.       Ieškovės siūlomas patirties skaičiavimo metodas sukurtų situaciją, kai du specialistai, dirbę tą patį laikotarpį ir vykdę tas pačias funkcijas, būtų vertinami skirtingai vien dėl to, kad vienas sirgo ar pasinaudojo jam laiduojama teise į kasmetines atostogas. Visgi, tokie skirtumai, galintys kilti iš teisės aktų, užtikrintų darbuotojų teisių į poilsį ar sveikatos apsaugą, negali būti pagrindu riboti tiekėjo galimybes dalyvauti pirkime pasitelkiant atitinkamą specialistą. Be to, statybų darbų vadovas atlieka darbų planavimo veiksmus į priekį bei komandos formavimą pagal suplanuotus darbus, todėl net ir trumpalaikiai darbų vadovo atsiribojimai dėl atostogų ar ligos nekeičia jo veiklos atlikimo pobūdžio. Be to, ieškovės siūlomas metodas netiesiogiai diskriminuotų asmenis, kurie dėl sveikatos ar šeimyninių priežasčių laikinai nedirbo, tai kartu būtų nepatraukiamai dirbančių asmenų privilegijavimas.

62.       Ieškovės patirties vertinimo metodas, grindžiamas faktiškai dirbtomis dienomis, nebūtų proporcingas atitinkamų pirkimo dokumentų tikslui – įvertinti, ar specialistas turi reikiamos patirties. Pirkimo dokumentų analizė patvirtina, kad atsakovė patirtį sieja su įgyta kompetencija ir atsakomybe einant pareigas, o ne su tuo, ar asmuo išnaudojo teisę į ligos ar kasmetines atostogas. Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus). Kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso reikalavimų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų.

63.       Perkančioji organizacija negali ir neturi pareigos taikyti papildomų ir pirkimo sąlygose nenumatytų vertinimo kriterijų, pavyzdžiui, išskaičiuoti atostogas ar ligos laikotarpius ir darbo trukmės, todėl šioje dalyje ieškovės argumentai vertintini kaip prieštaraujantys pamatiniams VPĮ proporcingumo ir lygiateisiškumo principams. Nors tikslių, aiškių ir nedviprasmiškų viešojo pirkimo dokumentų parengimo pareiga tenka perkančiajai organizacijai, tiekėjai taip pat turi veikti apdairiai – išsamiai ir atidžiai susipažinti su visais viešojo pirkimo dokumentais bei juose iškeltais reikalavimais. VPĮ 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta tiekėjų, susipažinusių su viešojo pirkimo dokumentais, teisė, nesuėjus pasiūlymų pateikimo terminui, kreiptis į perkančiąją organizaciją prašant pateikti papildomą su pirkimo dokumentais susijusią informaciją. Ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl pirkimo sąlygų išaiškinimo ir skaičiavimo metodų pateikimo, todėl ieškovės argumentai vertintini kaip mažų mažiausias noras išlaikyti ilgai turėtą rinką ir tam tikslui pasiekiamos visos įmanomos priemonės.

64.       Ieškovė teigia, kad trečiasis asmuo, nurodydamas specialisto Š. S. patirtį, pateikė melagingą informaciją ir specialistų sąrašą pildė nesąžiningai, meluoja dėl specialisto patirties vykdant sutartį 1, o būtent specialistų sąraše nurodo, kad pagal sutartį 1 specialistas patirtį įgijo nuo 2019-03-13, tačiau sutarties 1 18.1 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip 2019-03-22. Ieškovės teigimu akivaizdu, kad trečiasis asmuo nurodė melagingą informaciją apie specialisto patirties skaičiavimo pradžią, net jei ieškovė ir neteisingai interpretuoja pirkimo sąlygų 37.3.1 p., bet kuriuo atveju trečiasis asmuo yra pateikęs melagingą informaciją, tačiau atsakovė šią aplinkybę ignoravo.

65.       Tačiau ieškovė nepateikia argumentų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo sąmoningai klaidino, siekdamas daryti poveikį sprendimui dėl kvalifikacijos vertinimo. VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį. 2024-01-04 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 išsamiai pasisakė dėl tiekėjų pateiktos informacijos kvalifikavimo kaip melagingos ir jos pateikimo padarinių. 

66.       Tam, kad informacija apie pašalinimo pagrindų nebuvimą (VPĮ 46 str.) ir/arba pateiktą kvalifikaciją (VPĮ 47 str.) būtų laikoma melaginga, yra būtini abu elementai objektyvusis ir subjektyvusis. Dėl objektyviųjų požymių kasacinis teismas konstatavo, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys. Taigi, objektyvusis elementas, kuris turi būti nustatomas kiekvieną kartą, kai taikomas VPĮ 46 str. 4 d. 4 p., reiškia, kad tiekėjas, dažniausiai teikdamas atitinkamus dokumentus, teigia kitaip nei yra iš tiesų. Taigi, net esant objektyviai informacijai, kad tiekėjas pateiktu pasiūlymu apie jam taikomus reikalavimus teigia kitaip nei yra realybėje, savaime tai dar nereiškia, kad yra teisinis pagrindas taikyti VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. ir laikyti, kad pirkimo dalyvis pateikė perkančiajai organizacijai melagingą informaciją.

67.       Dėl subjektyviojo elemento teismas nutartyje pažymėjo, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus. Kasacinis teismas analizuojamoje nutartyje pabrėžė, kad melagingos informacijos kvalifikacijai reikia nustatyti „sąmoningą siekį (ketinimą)“ suklaidinti, o toks kriterijus suponuoja, kad veiksmai turi būti tyčiniai.

68.       Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą.

69.       Atsakovė, atsižvelgdama į esamą situaciją bei aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad trečiasis asmuo, nurodydamas specialisto patirtį nuo 2019-03-13, nesiekė tyčia suklaidinti atsakovės, o tik nurodė sutarties 1 pasirašymo datą. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie sąmoningą faktų iškraipymą, falsifikavimą ar kitokį apgaulingą elgesį, todėl priešingai, negu nurodo ieškovė, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą, vertinti tariamai melagingos informacijos įtaką ir atmesti trečiojo asmens pasiūlymą. Be to, vėliau įsigaliojusi sutartis galėjo vėliau pasibaigti. Trečiojo asmens veiksmai neatitinka nei objektyviojo, nei subjektyviojo melagingos informacijos kriterijaus, o ypač nėra pagrindo teigti, kad trečiasis asmuo veikia tyčia su tikslu sąmoningai suklaidinti atsakovę. Vien kelių dienų ar savaitės ribose esantis laikotarpio interpretavimas neturi esminės reikšmės kvalifikacijos turiniui, jeigu bendra reikalaujama patirties trukmė yra įrodyta ir tinkama, kaip, kad yra nagrinėjamu atveju.

70.       Ieškinyje teigiama, kad jei dėl vienokių ar kitokių aplinkybių sutartis 2 buvo pradėta vykdyti vėliau arba statinių priežiūros paslaugos nebuvo pradėtos teikti (kovo mėnesį jokios apžiūros nevyko, žurnaluose įrašai apie apžiūras neatlikti) iš karto nuo sutarties 2 įsigaliojimo, trečiojo asmens nurodytas specialisto patirties terminas būtų klaidinantis ir dėl specialisto sutarties 2. Atsakovė tokius argumentus laiko spekuliatyviais ir neįrodytais. Akivaizdu, kad ieškovės  argumentai grindžiami ne faktiškai nustatytomis aplinkybėmis, o hipotetinėmis prielaidomis apie galimai kitokią sutarties vykdymo tvarką. Tokie samprotavimai neturi būti laikomi pakankamu pagrindu abejoti tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos patikimumu ir teisėtumu.

71.       Trečiasis asmuo nurodė specialisto patirtį taip, kaip tai buvo nurodyta pirkimo dokumentuose. Grindžiant savo atitiktį pirkimo dokumentų kvalifikaciniam reikalavimui, tiekėjai turėjo pateikti šiuos dokumentus: už pirkimo sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašo ir patirties (pirkimo sąlygų 8 priedas) užpildyta forma (patirtis pildoma dėl pirkimo dokumentų 37.3.1 p. ir 37.3.2 p.); ryšio su tiekėju teisinė forma (darbo sutartis, ketinimų protokolas ar kt.); ypatingojo statinio statybos vadovo sertifikatą, kurį perkančioji organizacija tikrino naudodamasi įstaigos Statybos sektoriaus vystymo agentūros (https://www.ssva.lt/cms/) duomenų registrais. Taigi vertinant specialistų patirtį, pirkimo sąlygose aiškiai buvo nurodyta, kad tam pagrįsti pakako už pirkimo sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašo ir patirties (pirkimo sąlygų 8 priedas) užpildytos formos. Trečiasis asmuo nurodė specialisto patirtį remdamasis oficialia dokumentacija – sutartimi, kurioje aiškiai įrašyta pasirašymo data (2021-12-20). Nors rašte nenurodyta tiksli diena ir teigiama, kad darbai pradėti 2022 m. kovą, tai savaime nesuponuoja, kad darbai nebuvo planuojami vykdomi ar kad jų pradžia neapima nurodyto laikotarpio. Pati ieškovė, dalyvaudama perkančiosios organizacijos pirkimuose, taiko tokią pačią sutarčių trukmės skaičiavimo praktiką. 

72.       Pavyzdžiui, perkančioji organizacija analogiškame pirkime, vykdytame prieš 3 metus (Pirkimo Nr. 601605) taip pat reikalavo 36 mėnesių specialisto darbo patirties ir pati ieškovė, dalyvavusi ir laimėjusi minimą pirkimą, neišskyrė specialistų atostogų, nedarbingumo laikotarpių, be to, minimas pirkimas įvyko 2022-06-21, ir ieškovė, kuri tuo metu laimėjo pirkimą, pasiūlyme buvo nurodžiusi, kad specialistas pareigas ėjo nuo 2019-07-12 iki "dabar", tai yra iki 2022-06-21, kada įvyko pirkimas, o tai yra beveik 36 mėn., ir per tą laiką darbuotojas greičiausiai irgi turėjo kasmetines atostogas, tačiau Ieškovė jų nebuvo išskyrusi ir perkančioji organizacija skaičiavo visą laikotarpį, ir tuo metu ieškovė neteikė pretenzijos perkančiajai organizacijai dėl netinkamai skaičiuojamo laikotarpio ar netikslių nurodytų mėnesių. Todėl trečiojo asmens pasitelkto specialisto kvalifikacija atitinka pirkimo sąlygų 37.3.1 p. reikalavimus. 

73.       Ieškovė teigia, kad ji atsakovei prašymą pateikti trečiojo asmens pasiūlymą pateikė 2025-03-24 ir tik dalį trečiojo asmens pasiūlymo gavo tą pačią dieną, t. y. ieškovės prašymas iki galo liko nepatenkintas. Nepateikus visų duomenų, kurių prašė ieškovė, ji atsakovei 2025-03-31 pateikė pretenziją I, kuria ginčijo atsakovės sprendimą ieškovės prašymą tenkinti tik iš dalies ir nepateikti pasiūlymo vertinimui esminę reikšmę turinčios informacijos. Ieškovė teigia, kad atsakovė atsakymą į pretenziją I pateikė 2025-04-01 ir galiausiai pateikė minėto pasiūlymo dokumentus, reikalingus jo sprendimų pagrįstumui įvertinti, t. y. tik 2025-04-01 ieškovės 2025-03-24 prašymas susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu buvo pilnai patenkintas. Ieškovės įsitikinimu, būtent nuo 2025-03-24 (prašymo pateikimas) iki 2025-04-01 (galutinis prašymo įvykdymas) ir turėtų būti skaičiuojamas terminas kaip prie 10 kalendorinių dienų termino nuo 2025-03-21 pridedamas terminas (VPĮ 58 str. 3 d.).

74.       Atsakovė nesutinka su tokia ieškovės pozicija ir VPĮ 102 str. numatytų terminų taikymo interpretavimu. 2025-03-24 ieškovė atsakovei pateikė prašymą susipažinimui pateikti trečiojo asmens pasiūlymo, teikto tiek I pirkimo dalyje, tiek II pirkimo dalyje, dokumentus. Prašymas buvo patenkintas tą pačią dieną, tačiau atsakovė CVP IS nematė kitokio prašymo turinio, nes nebuvo prikabintas joks dokumentas, todėl susipažinimui pateikė tik nuasmenintą pasiūlymą, atsižvelgdama į trečiojo asmens dokumentus, kurie buvo nurodyti kaip konfidencialūs. Pasiūlymas buvo pateiktas suglaudintame faile (zip), ir jį sudarė 43 dokumentai. Pažymėyti excel dokumentai – pirkimo I ir II dalies užpildyti paslaugų apimčių žiniaraščiai su įkainiais. Ieškovė susipažinusi su visais pasiūlymo dokumentais, 2025-03-31 pateikė pretenziją I, kuria ginčijo atsakovės sprendimą ieškovės prašymą tenkinti tik iš dalies ir nepateikti visų jos prašomų dokumentų. Tenkinant pretenziją I, nebuvo pateikti jokie nauji dokumentai, o pateikti tie patys, kuriuos ieškovė jau turėjo nuo 2025-03-24, o 2025-04-01 su atsakymu gavo pakartotinai tuos pačius tik jau su atskleistais specialistais - jų duomenimis (vardai, pavardės ir pažymėjimų Nr.)

75.       Atsakovė nepriėmė sprendimo dėl ieškovės prašymo tenkinimo iš dalies. Atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl to, kad CVP IS ieškovės prašymas nebuvo įkeltas ir ji matė tik abstraktų prašymą susipažinti su trečiojo asmens dokumentais, todėl pateikė ieškovei trečiojo asmens pasiūlymą, kaip tai numatyta VPĮ 58 str. 3., o pretenzija I buvo patenkinta nedelsiant, t. y. jau 2025-04-01. VPĮ 58 str. 3 d. numato, kad suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 str. 1 d. nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Kadangi ieškovė susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymais paprašė praėjus 2 kalendorinėms dienoms, likusių 8 kalendorinių dienų atidėjimo terminas ir terminas pretenzijai pateikti, toliau skaičiuojamas nuo 2025-03-25 iki 2025-04-01, todėl 2025-04-01 buvo paskutinė diena ieškovei pateikti pretenziją.

76.       Vertinant atsakymo į pretenziją I turinį matoma, kad ieškovei buvo pateikti tik subtiekėjų vardai, pavardės ir atestatų numeriai, tačiau 2025-04-03 atsakovė gavo ieškovės pretenziją II, kurioje jau kvestionuojama trečiojo asmens pasiūlyta kaina; trečiojo asmens pasitelkto specialisto patirtis ir trečiojo asmens tariamai pateikta melaginga informacija. Vertindama pretenzijos II keliamus reikalavimus, atsakovė atkreipė dėmesį, kad dėl neįprastai mažos kainos ir trečiojo asmens pasitelkto subtiekėjo atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams pagrindais ieškovė atsakovės sprendimus galėjo kvestionuoti dar nuo 2025-03-24, kuomet ieškovei buvo pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas susipažinimui. Atsakovei  sukėlė abejonių, ar tokie duomenys kaip subtiekėjų vardai ir pavardės galėjo turėti tokios esminės reikšmės, dėl ko ieškovė negalėtų inicijuoti atsakovės sprendimų peržiūros procedūros. Visi duomenys, kuriais ieškovė rėmėsi keldama reikalavimus dėl trečiojo asmens pasiūlytos neįprastai mažos kainos ir trečiojo asmens pasitelkto subtiekėjo atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams yra tiesiogiai susiję su duomenimis, pateiktais 2025-03-24.

77.       Atsakovė pretenziją II dalyje dėl melagingos informacijos pateikimo klausimo, įvertinusi, kad dalis dokumentų ieškovei visgi buvo pateikti 2025-04-01, nusprendė pretenziją II nagrinėti. Išnagrinėjusi pretenziją II ta dalimi, kuria buvo skundžiama trečiojo asmens pasitelkto specialisto patirtis bei keliamas su ja susijęs melagingos informacijos klausimas, ją atmetė, kadangi vertino, kad trečiojo asmens pateikti duomenys tenkina pirkimo sąlygas. Tačiau nors atsakovė ir išnagrinėjo dalį pretenzijoje II keliamų klausimų, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė atnaujino terminą šiai pretenzijai pareikšti. Ieškovė buvo informuota apie tai, kad atsakovė pretenzijos II dalį, kuria yra keliami neįprastai mažos kainos, trečiojo asmens pasitelkiamos specialisto patirties bei melagingos informacijos, susijusios su pirkimo sutartimis, kuriomis grindžiama specialisto patirtis, palieka nenagrinėta, motyvuojant, kad šių klausimų atžvilgiu priimtų sprendimų peržiūros procedūra inicijuojama pavėluotai.

78.       Ieškovė pažymi, kad ji apie tai, kad atsakovė be jokio trečiojo asmens paaiškinimo / pagrindimo priėmė tokią neįprastai žemą trečiojo asmens pasiūlymo kainą (įkainius), sužinojo tik gavusi trečiojo asmens pasiūlymą, susipažinusi su nurodytais įkainiais ir pamačiusi, kad ši neįprastai žema kaina (įkainiai) niekaip nebuvo pagrįsti trečiojo asmens. Ieškovė yra nenuosekli ir pati sau prieštarauja. Akivaizdu, kad ieškovė sąmoningai nenurodo datos, kada jai buvo pateiktas trečiojo asmens pasiūlymas, iš kurio jai tapo žinoma apie trečiojo asmens pasiūlymo kainą ir paslaugų įkainius, kadangi toks chronologinės sekos nagrinėjimas atskleistų, kad ieškovė, visgi, yra praleidusi terminą pretenzijai šioje dalyje pareikšti. Trečiojo asmens pasiūlymas ieškovei buvo pateiktas dar 2025-03-24, tuo tarpu pretenziją dėl tariamai neįprastai mažos kainos ieškovė pateikė tik 2025-04-03, t. y. praleidusi VPĮ 102 str. numatytą terminą pretenzijai pareikšti, kuris pradedamas skaičiuoti nuo 2025-03-21.

79.       Ieškovė teigia, kad konkrečiu atveju trečiojo asmens pasiūlymo kaina VPĮ 57 str. 1 d. nurodyto 30 proc. kriterijaus netenkina, tačiau yra ženkliai mažesnė už kitų pirkime dalyvaujančių tiekėjų ir daug mažesnė už atsakovės nustatytą maksimalią pirkimo kainą; trečiasis asmuo, neturėdamas pakankamai patirties šioje srityje, netinkamai įsivertino paslaugų teikimui reikalingus įkainius; ieškovės vertinimu akivaizdu, kad su pirkimo objektu susijusių paslaugų nevykdęs trečiasis asmuo dėl patirties trūkumo netinkamai įsivertino pirkimo objektą ir abejotina, ar jis galės už pasiūlytą kainą pirkimo sutartį įvykdyti. Tačiau atsakovė nesutinka ieškove. Šio ieškovės argumento atsakovė nenagrinėjo atsakyme į pretenziją II, kadangi šis yra pavėluotas ir galėjo būti pateiktas iki 2025-04-01. Ieškovė turėjo duomenų visumą šiam reikalavimui pareikšti laiku ir taip tinkamai įgyvendinti tiekėjo teisių gynybą.

80.       Neįprastai mažos kainos institutas glaudžiai susijęs su tiekėjų pasiūlymų vertinimu ir laimėtojo išrinkimu. Tai – paskutinė viešųjų pirkimų procedūrose VPĮ nustatyta galimybė perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo pasiūlymo pagrįstumu ir gebėjimu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Europos Sąjungos teisėje nenustatyta neįprastai mažos pasiūlymo kainos sampratos ar šios kainos skaičiavimo modelio. Teisingumo Teismo pažymėta, kad tokia pareiga tenka valstybėms narėms. Šios jurisdikcijos taip pat pažymėta, kad matematinis neįprastai mažos kainos apskaičiavimo būdas (kadangi yra objektyvus ir taikomas nediskriminuojamai) nėra savaime neteisėtas, jei juo remiantis nebus iš karto atmetami pasiūlymai, o tik bus remiamasi nustatant, kurie tiekėjai turi įrodyti pasiūlymų kainų pagrįstumą. Toks metodas bus teisėtas, nes visų tiekėjų pasiūlymų vidurkis, nuo kurio būtų skaičiuojama neįprastai mažos kainos riba, pasiūlymų pateikimo metu nėra žinomas nei tiekėjams atskirai, nei pačiai perkančiajai organizacijai.

81.       Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį. Kasacinio teismo praktikoje aiškinama, kad tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prezumpciją (t. y. nustačius, kad pasiūlyta kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnė už kitų tiekėjų pasiūlytų kainų aritmetinį vidurkį), perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai.

82.       Ieškovės nurodomi argumentai niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju susiklostė VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta neįprastai mažos kainos prezumpcija. Aiški ir nuosekliai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nepalikdama vietos interpretacijai, nurodo, kad pareiga kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo kyla tik vienu atveju, t. y. kai tiekėjo pasiūlymo kaina yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų. Visais kitais atvejais perkančioji organizacija turi diskrecijos teisę kreiptis į tiekėją dėl mažos kainos pagrindimo.

83.       Nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, kad trečiojo asmens pirkime pasiūlyta kaina neatitinka VPĮ 57 str. 1 d. Su tuo sutinka ir ieškovė (ieškinio 75 p.). Atsakovė nagrinėjamu atveju taip pat neturėjo sąžiningų ir objektyvių priežasčių laikyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir dėl tokios pasiūlytos kainos trečiasis asmuo galėtų netinkamai vykdyti siekiamą sudaryti pirkimo sutartį. Tokia aplinkybe negali būti vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo, kaip vertina ieškovė, turi nedidelę patirtį. Šiuo aspektu ieškovė savo ieškinyje pateikia tik spekuliatyvas abejones. Ieškovė taip pat teigia, kad trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti įkainiai, tiek nuo ieškovės, tiek nuo rinkos kainų skiriasi dešimtimis, o dažnai ir šimtais tūkstančių eurų ir atsakovė privalėjo pasikreipti į laimėtoją, kad šis savo įkainius pagrįstų. Pažymėtina, kad tokie ieškovės argumentai nėra suderinami su VPĮ nuostatomis ir kasacinio teismo praktika.

84.       Ieškovė vertina, kad, jei vis dėlto būtų pripažinta, kad trečiojo asmens pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų 37.3.1 p. ir trečiasis asmuo jokios melagingos informacijos nepateikė, egzistuotų pagrindas pirkimo sąlygų 37.3.1 p. pripažinti neaiškiu, klaidinančiu tiekėjus, o aiškesnis sąlygų išdėstymas būtų pritraukęs į pirkimą daugiau tiekėjų, todėl pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos.

85.       Pagal bendrą taisyklę klausimą dėl pirkimo sąlygų teisėtumo tiekėjas privalo iškelti iš karto, kai tik susipažįsta su jomis, o ne vėliau, kai jos tiekėjo atžvilgiu pritaikomos vykdant viešojo pirkimo procedūras. Todėl tiekėjas, susipažinęs su paskelbtomis pirkimo sąlygomis ir manydamas, kad jos yra neteisėtos, dėl tokių sąlygų teisėtumo privalo pareikšti pretenziją perkančiajai organizacijai per VPĮ 102 str. 1 d. nustatytus terminus. Kai tiekėjas pretenziją dėl pirkimo sąlygų teisėtumo pareiškia pasibaigus VPĮ 102 str. 1 d. nustatytiems terminams, atsakovė tokios pretenzijos neprivalo nagrinėti (VPĮ 103 str. 1 d.), o kai toks klausimas keliamas teisme, teismas šio klausimo nenagrinėja, nes tiekėjas nesilaikė VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. 

86.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti, jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos. Išimtimi laikomos situacijos, kai deramai informuotas ir įprastai rūpestingas konkurso dalyvis galėjo suprasti konkurso sąlygas tik tada, kai, įvertinusi pasiūlymus, perkančioji organizacija pateikė išsamią informaciją apie savo sprendimo motyvus. Ieškovė tokia išimtimi nesiremia.

87.       Nagrinėjamu atveju ieškovė viso pirkimo metu nekėlė klausimų dėl sąlygų neaiškumo, neprašė jų paaiškinti, neinicijavo dokumentų paaiškinimo procedūros, tai rodo, kad pati laikė jas suprantamomis. Be to, faktas, kad ieškovė ankščiau dalyvavo analogiškuose pirkimuose ir pati taiko tą pačią specialisto patirties skaičiavimo metodiką, kurią ginčija šiame pirkime, akivaizdžiai prieštarauja galimybei remtis sąlygų neaiškumu. Ieškovė tiek pirkimo metu, tiek ankščiau turėjo pakankamą kompetenciją ir supratimą, kaip vertinti ir taikyti keliamus kvalifikacinius reikalavimus ir tik nelaimėjusi viešojo pirkimo dėl pasiūlytos didesnės kainos, tokios sąlygos tiekėjui tampa neaiškios.

88.       Trečiasis asmuo UAB ,,Viadukas‘‘ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo civilinę bylą nutraukti pripažinus, kad ieškinys pareikštas nesilaikant ikiteisminės ginčo stadijos reikalavimų, o atsakovė pagrįstai nenagrinėjo iš esmės pavėluotai pateiktos pretenzijos, be to, dalis ieškinio reikalavimų pareikšti neįrodžius savo teisinio suinteresuotumo. Netenkinus reikalavimo dėl bylos nutraukimo, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

89.         Iš viešų duomenų matyti, kad ankstesnius analogiškus viešuosius pirkimus 2019 m. ir 2022 m. laimėjo ieškovė. Būtent naujausiame pirkime ieškovė susidūrė su realia konkurencine kova, kurią pralaimėjo. Ieškinyje nepateikti duomenys, kad ankstesnių viešųjų pirkimų metu atsakovė nebūtų iškėlusi analogiškų kvalifikacijos reikalavimų ir (ar) juos būtų kitaip taikiusi, nei tai padarė šiame pirkime. Priešingai, iš viešai prieinamų ir trečiojo asmens pateiktų duomenų matyti, kad atsakovė nuolatos keldavo pirkimo sąlygų 37.3.1 p. (Techninio pajėgumo reikalavimas) analogiškas sąlygas ir juos taikė taip, kaip ir nagrinėjamame pirkime. Todėl  įvertinus, kad jau dešimtmetį atsakovės rengiamuose konkursuose dalyvauja tik po kelis ūkio subjektus, tarp kurių visuomet yra ir ieškovė, ji nepagrįstai teigia, kad dėl neaiškaus Techninio pajėgumo reikalavimo turinio (lyg anksčiau jis būtų buvęs aiškesnis) pirkime nesudalyvavo daugiau ūkio subjektų. Ieškovė tam tikrus kriterijus taiko išimtinai tik trečiojo asmens atžvilgiu. Pavyzdžiui, matyti, kad SISTELOS sugeneruotų darbų (paslaugų) kainų neatitinka ir pati ieškovė, tačiau ji laikosi pozicijos, kad tik jos kaina yra reali ir pagrįsta. Iš viešai skelbiamų viešojo pirkimo sutarčių, kurias iIeškovė sudarydavo su atsakove, matyti, kad ne tik specialistų asmenybės, kurių kvalifikacija buvo teikiama Techninio pajėgumo reikalavimui pagrįsti, yra neviešinamos (kaip atsakyme į pretenziją I pasielgė atsakovė), bet ir specialistų darbo patirtis nurodoma apibendrintai, neišminusuojant ligos, kasmetinių ar specialių atostogų ar kitų laikotarpių.

90.        Ieškovė, piktnaudžiaudama teise ir sudarydama klaidinantį įspūdį apie tai, kad jos teisės pirkime nebuvo užtikrintos, pareiškė nepagrįstą ieškinį, kuris pagal galiojantį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, neturėtų būti nagrinėjamas iš esmės, o byla turėtų būti nutraukta. Ieškinys ne tik nepagrįstas, bet didžiąja dalimi apskritai neturėtų būtų nagrinėjamas iš esmės, kadangi pareikštas arba nesilaikius ikiteisminės ginčo stadijai keliamų reikalavimų, arba neįrodžius teisinio suinteresuotumo reikšti atitinkamus reikalavimus.

91.       Ieškovė yra akivaizdžiai teisiškai nesuinteresuota reikšti tam tikrus ieškinio reikalavimus. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį reikšmingumas lemia tai, kad teismas visada, t. y. nepriklausomai, ar kitos bylos šalys kelia tokį teisės klausimą, privalo vertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu, ieškovo nurodomą teisių pažeidimo pagrindimą. Teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę“. Teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs būtent jo teisėtų interesų pažeidimą. Tais atvejais, kai teismas pripažįsta ieškovo (tiekėjo) teisinį nesuinteresuotumą inicijuoti peržiūros procedūrą, vien tik ginčo nagrinėjimas iš esmės – atskirai ir aiškiai nepagrindus poreikio išeiti už bylos nagrinėjimo ribų – de jure nekvalifikuotinas kaip teismo sprendimas atitinkamus klausimus nagrinėti ex officio (pagal pareigas).

92.        Nagrinėjamu atveju teismui nėra pagrindo peržengti bylos nagrinėjimo ribų ir, pripažinus ieškovės teisinį nesuinteresuotumą reikšti tam tikrus reikalavimus, pačiam dėl to pasisakyti. Ieškovės keliamos abejonės ir reikalavimai nėra nei pagrįsti, nei tokio akivaizdumo pobūdžio, kad teismui už pačią ieškovę reikėtų spręsti dėl atsakovės eiksmų neteisėtumo.Kasacinis teismas  nuosekliai suformuluotoje praktikoje pabrėžia, kad: tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos“. Nėra abejonių, kad ieškovė atitinka pirmąją teisinio suinteresuotumo sąlygą – subjektyvųjį elementą, kadangi ji dalyvavo pirkime, buvo pripažinta antrosios vietos laimėtoja abejose pirkimo dalyse, dalyvavo ir ankstesniuose atsakovės rengtuose analogiškuose konkursuose, su ja kaip laimėtoja buvo sudarytos viešojo pirkimo sutartys, todėl ji laikytina tinkama tiekėja ginčo pirkimo objekto atžvilgiu.

93.       Tačiau ieškovė nepagrindė ir akivaizdžiai neturi materialiojo suinteresuotumo reikšti tam tikrus reikalavimus teismo procese, kadangi ji niekaip neparodė, būtent savo subjektinių teisių pažeidimo, todėl dėl šios dalies byla nutrauktina CPK 293 str. pagrindu.  Ieškinio dalyje „G. Dėl neaiškių Pirkimo sąlygų“ ieškovė teikia „paskutinio šanso“ argumentus, pagal kuriuos neva, jei teismas vis dėlto pripažintų trečiąjį asmenį kaip atitinkantį techninio pajėgumo reikalavimą, yra pagrindas šią pirkimo sąlygą pripažinti neaiškia, klaidinančiu tiekėjus, o aiškesni reikalavimai būtų pritraukę daugiau tiekėjų. Tiek ieškinio pagrindas (motyvai), tiek dalykas (reikalavimas) suponuoja Ieškovės pripažinimą kaip neturinčios materialaus teisinio suinteresuotumo.

94.        Materialus teisinis suinteresuotumas yra nukreiptas į savo subjektinių teisių gynybą. Tokiu būdu ieškovė privalėjo patikimai ir įtikinamai pagrįsti, kaip Techninio pajėgumo reikalavimas  pažeidė jos interesus. Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad subjektinių teisių pažeidimo kriterijus yra esminis, jo taikymas turi pirmenybę net prieš VPĮ įtvirtintus imperatyvus. Atsižvelgiant į tai, ieškovams nepakanka tik įrodyti, kad kvestionuojami perkančiųjų organizacijų veiksmai neatitinka VPĮ normų, kadangi jie papildomai privalo pagrįsti, kaip ši atitiktis konkrečiai pažeidė jų interesus – sumenkino jų konkurencinį pranašumą, neleido varžytis su kitais ūki subjektais ir pan. Nagrinėjamu atveju ieškovė niekaip nepagrindžia tariamo Techninio pajėgumo reikalavimo neaiškumo. Vertinimui, kad Techninio pajėgumo reikalavimas pažeidė ieškovės teises, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovė ne tik pateikė pasiūlymus pirkimo I ir II dalims, bet ir buvo išreitinguota, t. y., jos pasiūlymai nebuvo atmesti. Net jei ir būtų galima pripažinti, kad Techninio pajėgumo reikalavimas tariamai turi kelias aiškinimo versijas, ieškovė bet kokiu atveju jas abi ir atitiktų.

95.       Nėra pagrindo spręsti, kad priklausomai nuo Techninio pajėgumo reikalavimo turinio aiškinimo skirtųsi ieškovės pasiūlymų kainos ir ji galėtų būti pripažinta pirkimo I ir II dalių laimėtoja. Vadinasi, jokios prielaidos ir ieškovės keliamos abejonės de facto nepakeistų pirkimo rezultatų. Todėl ieškovė teismui teikia „atsarginius“ argumentus, kuriais siekia pagrįsti visų pirkimo procedūrų neteisėtumą ir poreikį jas nutraukti. Priešingai nei nurodo ieškovė, vien tai, kad atitinkama viešojo pirkimo sąlyga pripažįstama neteisėta, savaime nereiškia, jog teismas automatiškai turėtų nutraukti procedūras. Kasacinio teismo šiuo aspektu konstatuota, kad teismo sprendimui taikyti griežčiausią perkančiųjų organizacijų neteisėtų veiksmų nustatant pirkimo sąlygas padarinį, t. y. nutraukti pirkimo procedūras, turi įtakos neteisėta pripažintos viešojo pirkimo sąlygos turinys ir tai, kokią reikšmę tiekėjų konkurencijai turi šios sąlygos įtvirtinimas ir panaikinimas; taigi, ne kiekvienu atveju, kai teismas pripažįsta viešojo pirkimo sąlygą neteisėta (ir negaliojančia, jei nesudaryta viešojo pirkimo sutartis), pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos.

96.       Ieškovė ne tik aiškiai neparodo savo teisių pažeidimo, tačiau, priešingai, konkrečiai siekia ginti kitų subjektų teises, kas prieštarauja verslo logikai. Tai dar kartą patvirtina jos materialiojo suinteresuotumo neegzistavimą ir nepagrįsto ieškinio teikimą teismui, kuris dėl to neturėtų ginti nesąžiningos šalies interesų. Šiuo aspektu kasacinio teismo ne kartą aiškiai konstatuota, kad įstatyme atskirai įtvirtintas asmenų, ginančių kitų subjektų ar visuomenės teises ir interesus, procesinis subjektiškumas, ir tik tokie viešąjį interesą ginantys subjektai gali ginti ne savo, o kitų asmenų pažeistus interesus (CPK 49 straipsnis). Net jei aptariama tiekėjų kvalifikacijos sąlyga ir būtų neaiški, dėl ko neva pirkime būtų galėję sudalyvauti daugiau ūkio subjektų,  didesnė konkurencija užtikrintų ne ieškovės, o atsakovės interesus. 

97.       Ieškovė taip pat prašo pripažinti, kad trečiasis asmuo neva pateikė melagingą informaciją, todėl jo pasiūlymas turėtų būti atmestas VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. pagrindu. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų ginčų bylose reikalavimai dėl aplinkybių ar teisinių faktų pripažinimo paprastai laikytini nesavarankiškais ir atskirai neginamais tiekėjų reikalavimais. VPĮ 101 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo. Ieškovei nepripažintinas teisinis suinteresuotumas, o ši neįrodė priešingai, reikalauti teismo pripažinti pirkimo sąlygas neaiškiomis, o trečiąjį asmenį kaip pateikusį neva melagingą informaciją.

98.       Ieškovė netinkamai įgyvendino savo interesus ikiteisminėje ginčo stadijoje, todėl, atsakovei pagrįstai palikus nenagrinėtą pavėluotai pateiktą pretenziją II (ar jos dalį), ieškovė nebeteko teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmų teismo procese. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė tariamai nepagrįstai nenagrinėjo didžiosios dalies pretenzijos II, kadangi neva ji iš tiesų nepraleido termino pretenzijai paduoti. Atsakovė pagrįstai tam tikrą dalį šios pretenzijos nenagrinėjo iš esmės kaip pateiktą praleidus VPĮ įtvirtintinus procedūrinius terminus (VPĮ 102 str. 1 d. 1 p.). Ieškovė nesąžiningai ir ignoruodama savo pačios į bylą pateiktus dokumentus nepagrįstai nurodo, kad neva tik dėl atsakovės kaltės pretenzija II buvo pateikta neoperatyviai. Pagal tai, kokie trečiojo asmens pasiūlymo dokumentai ieškovei buvo pateikti jos prašymu, ji praleido terminą pretenzijai paduoti ne tik dėl tariamai neįprastai mažos kainos, bet ir dėl esminių savo motyvų, susijusių su Techninio pajėgumo reikalavimo vertinimu. Ieškovė pretenziją II atsakovei pateikė praėjus 13 dienų nuo ginčo sprendimo priėmimo, nors VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. ir 2 p. įtvirtintas maksimalus 10 d. terminas. Pagal VPĮ 58 str. 3 d. tais atvejais, kai tiekėjai paprašo susipažinti su laimėtojo pasiūlymu, tokio prašymo nagrinėjimo laikotarpis atitinkamu terminu pratęsia pretenzijos padavimo terminą. Prašymo supažindinti su tiekėjo pasiūlymu išnagrinėjimas tą pačią dieną pretenzijos padavimo terminą pratęsia vieną darbo dieną.

99.       Taigi, terminas apskųsti pirkimo rezultatus, t. y., ginčo sprendimą suėjo 2025-04-01. Vadinasi, atsakovė pagrįstai vertino, kad ieškovės pretenzija II buvo pateikta pavėluotai ir jos (ar jos dalies) nenagrinėjo iš esmės. Ieškovė prašymą susipažinti su pirkimo laimėtojo pasiūlymu suformulavo itin abstrakčiai ir atsakovei nepateikė ieškinio priedo Nr. 5. Ieškovė spekuliatyviai įrodinėja, kad, susipažinus su pirkimo laimėtojo pasiūlymu, jai neva vis tiek trūko esminių duomenų, kuriuos ji gavo tik atsakovei patenkinus pretenziją I. Atkreiptinas dėmesys į kasacinio teismo išaiškinimus dėl panašaus pobūdžio tiekėjų piktnaudžiavimo, kai šie į perkančiąją organizaciją kreipiasi (teikia paklausimus ar pretenzijas) kelis kartus tam, kad būtų iš naujo skaičiuojami terminai pretenzijoms paduoti neva sužinojus naują informaciją: ,,Priešingas aiškinimas, kuriuo būtų pripažinta teisė tiekėjui skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus vien dėl šios pateikto atsakymo į paklausimą fakto, nevertinant tokio paklausimo ir atsakymo į jį turinio, atsakyme pateiktos informacijos naujumo ir jos reikšmės tiekėjo teisių gynybai, neatitiktų teisminės gynybos veiksmingumo principo, nukryptų nuo kasacinio teismo praktikos, kurioje, be kita ko, nustatyta ir tiekėjų pareiga domėtis vykdomu konkursu ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises. Naudojimasis perkančiosios organizacijos sprendimų apskundimo teise gali būti ribojamas, jei tiekėjas galėjo ar turėjo nustatyti pažeidimą, veikdamas taip rūpestingai, kaip galima tikėtis iš patyrusio ūkio subjekto. Toks ribojimas tiesiogiai išplaukia iš įstatymo nuostatų (VPĮ 93, 94 straipsniai) ir jo aiškinimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje”.

100.       Ieškinyje konkrečiai nenurodoma, kokios informacijos, be tos, kuri ieškovei buvo pateikta 2025-03-24, ši stokojo, kad būtų galėjusi apskųsti ginčo sprendimą VPĮ nustatyta tvarka. Tiek pretenzijoje I, tiek ieškinyje ieškovė formaliai įrodinėja, kad konkrečios trečiojo asmens pasitelkiamo subjekto pavardės nežinojimas jai neva užkirto kelią inicijuoti peržiūros procedūrą, nors ieškovės argumentai susiję su bendro pobūdžio pasvarstymais apie tai, kad per tris metus darbuotojai paprastai serga, jiems suteikiamos kasmetinės atostogos ir pan. Todėl atsakovės atsisakymas tam tikra dalimi nenagrinėti pretenzijos II buvo pagrįstas ir teisėtas (atitinkantis teisės normas), tokį atsakovės sprendimą lėmė pačios ieškovės elgesys ikiteisminėje ginčo stadijoje. Atsakovė atsakyme į pretenziją II pasisakė dėl tam tikrų ieškovės argumentų, tačiau tai nekeičia vertinimo, kad ši pretenzija buvo paduota pavėluotai, o atsakovė atsisakė ją tenkinti dėl praleisto termino pretenzijai paduoti.

101.       Nagrinėjamu atveju nematyti konkreti atsakovės valia atnaujinti pretenzijos II padavimo terminą ir šią pretenziją nagrinėti iš esmės. Šiuo aspektu primintini kasacinio teismo išaiškinimai, pagal kuriuos: „jei perkančioji organizacija pretenziją atmeta ne tik dėl, jos manymu, nepagrįstų tiekėjo argumentų, bet ir dėl praleisto pretenzijos pateikimo termino, laikytina, kad tokie jos veiksmai de jure nelemia pretenzijos pateikimo terminų atnaujinimo, o tokia situacija patenka į CPK 423 2 straipsnio 3 dalies reguliavimą dėl atsisakymo nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Vienintelė aplinkybė, kad perkančioji organizacija atsakyme į pretenziją, kurią atmeta dėl praleistų terminų, pasisako dėl tiekėjo pavėluotai skundžiamų savo veiksmų, pavyzdžiui, nustatyti konkrečias pirkimo sąlygas, per se nekvalifikuotina kaip procedūrinių terminų atnaujinimas. Be to, perkančiosios organizacijos pozicija atsakyme į pretenziją gali būti naudinga teismui, jei jis nuspręstų šalių ginčą nagrinėti iš esmės‘‘. Nagrinėjama situacija būtent ir atitinka CPK 423  2 str. 3 d. reguliavimą, pagal kurį tiekėjo ieškinys teismui gali būti nagrinėjamas tik tokiu atveju, jei teismas vertintų, jog perkančiosios organizacijos atsisakymas nagrinėti pareikštą pretenziją yra nepagrįstas. Priešingu atveju teismas turėtų nutraukti bylą.

102.       Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių, pateisinančių VPĮ įtvirtintų peržiūros procedūros terminų nesilaikymą. Ieškovė nurodo, kad apie trečiojo asmens įkainius ji sužinojo tik 2025-03-24, todėl tik nuo šio momento pradedami skaičiuoti pretenzijos padavimo terminai. Tačiau pati ieškovė sutinka, kad VPĮ 102 str. 1 d. 1 p. įtvirtinta terminų pretenzijai paduoti skaičiavimo tvarka, su kuria koreliuoja pirmiau nurodytas VPĮ 58 str. 3 d. reguliavimas. Pabrėžtina, kad būtent VPĮ 58 str. 3 d. norma nuo 2023-01-01 legalizuoja ir naujai įtvirtina kasacinio teismo praktiką dėl peržiūros procedūrų terminų.

103.        Pagal ankstesnę kasacinio teismo praktiką, kuri nebeaktuali dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo – VPĮ 58 str. 3 d. – tiekėjai prašymą susipažinti su kitų dalyvių pasiūlymais perkančiajai organizacijai gali pateikti per sutarties sudarymo atidėjimo terminą (VPĮ 2 str. 43 d.); jei nepasibaigus šiam terminui ar dar nesant sudarytai sutarčiai tiekėjai iš perkančiosios organizacijos gauna prašomą informaciją, pretenzijos pateikimo termino skaičiavimas atnaujinamas nuo šio sužinojimo momento. Tačiau pagal aktualią VPĮ 58 str. 3 d., kai perkančioji organizacija tiekėją supažindina su prašoma informacija tą pačią dieną, terminas pretenzijai paduoti pratęsiamas 1 darbo dieną. Nagrinėjamu atveju terminas pretenzijai paduoti būtent suėjo 2025-04-01. Iš prašymo susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu atsakovės atsakymo į šį prašymą, pretenzijos I ir atsakymo į pretenziją I aiškiai matyti, kad ieškovei buvo suteikta visa jos teisių gynybai reikalinga informacija 2025-03-24. Ieškovės akcentuojama trečiojo asmens pasitelkto specialisto – Š. S. – tapatybė niekaip nesusijusi su pirkimo laimėtojo kainos sudėtinėmis dalimis (įkainiais). Juolab kad ieškovei iš pat pradžių turėjo būti aišku, kad pirkime dalyvavusių tiekėjų pasiūlytos kainos pagal jų nominalią išraišką nepatenka į VPĮ 57 str. reguliavimo sritį, t. y., įstatymo leidėjo preziumuojamą neįprastai mažos kainos kategoriją.

104.        Ieškovė bando sudaryti įspūdį, kad tik gavusi atsakymą į pretenziją I ji galutinai suprato savo teisių pažeidimą. Tačiau jau 2025-03-24 ieškovei iš pateiktų trečiojo asmens duomenų turėjo būti aiškūs duomenys – įvykdytos sutartys, – kurių pagrindu grindžiama atitiktis Techninio pajėgumo reikalavimui. Be to, šios sutartys yra viešojo pirkimo sutartys, t. y., jos viešai prieinamos. Trečiojo asmens konkretaus specialisto tapatybė niekaip nesusijusi su Techninio pajėgumo reikalavimo turiniu ir jo taikymu. Pati ieškovė pretenzijoje I ir pretenzijoje II, įrodinėdama trečiojo asmens tariamą neatitiktį Techninio pajėgumo reikalavimui, analizuoja šią pirkimo sąlygą ir trečiojo asmens pasiūlyme pateiktų sutarčių terminus. Jau pretenzijoje I ieškovė nurodė, kad neva trečiasis asmuo sukaupė 39 mėn. patirtį. Taigi iš gautų duomenų (2025-03-24) ieškovei buvo aišku, kad galimai į profesinės patirties apimtį neturėtų būti skaičiuojamas pirmasis deklaruojamos sutarties mėnuo. Be to, pretenzijoje I ieškovė nurodė, kad darbuotojai serga, atostogauja ir kitaip pertraukia savo kaupiamą profesinę patirtį, tačiau ieškovė  petenzijoje I neprašė pateikti duomenis apie konkretaus asmens atostogų, ligos ar kitus periodus, kai šis negalėtų faktiškai vykdyti savo darbinių pareigų.

105.       Pretenzijoje I ieškovė apsimestinai nurodė, kad tik konkretaus specialisto tapatybės išviešinimas leis jai įvertinti trečiojo asmens atitiktį techninio pajėgumo reikalavimui. Tačiau pretenzijoje I ieškovė paprašė tik išviešinti specialisto tapatybę, bet jokių kitų asmens duomenų – darbo laiko apskaitos ir kt. – pateikti neprašė. Taigi ieškovės pozicija dėl specialisto tapatybės reikšmės jos teisių gynybai yra formalistinė. Ieškovės prašoma informacija iš esmės nesukūrė jokios kokybinės pridėtinės vertės, t. y. naujų duomenų, be kurių nebūtų galima pateikti pretenzijos iki 2025-04-01. Esminę informaciją apie trečiojo asmens deklaruojamus atitikties Techninio pajėgumo reikalavimui duomenis ieškovė jau turėjo 2024-03-24, kai atsakovė per vieną dieną supažindino su prašoma informacija.

106.        Ieškinys nenagrinėtinas iš esmės ir dėl kitų ieškovės pareigų, aktualių teismo procese, pažeidimo. Kasacinio teismo konstatuota, kad tiekėjų pažeistų teisių gynimas remiantis viešųjų pirkimų principais bei atitinkamomis VPĮ nuostatomis yra lemiamas VPĮ V skyriaus normų. Taigi sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai. Tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti. Šios teisės išaiškinimo taisyklės buvo nuosekliai griežtinamos ir akcentuojamos, apimant ir pačių perkančiųjų organizacijų interesus bei jų vaidmenį ikiteisminėje ginčo stadijoje.  

107.        Įvertinus pretenzijos II ir ieškinio turinį pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė reiškia naują reikalavimą – pripažinti Techninio pajėgumo reikalavimą neaiškiu ir nutraukti pirkimo procedūras, nors šio reikalavimo nereiškė ikiteisminėje ginčo stadijoje (CPK 423 3 str. 2 d.). Pretenzijoje II ieškovė iš esmės reiškė reikalavimus pakartoti pirkimo procedūras, papildomai atlikti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo veiksmus, o ieškinyje reiškia reikalavimą pripažinti ginčo sprendimą neteisėtu. Tai savo pobūdžiu nauji reikalavimai, kadangi ieškovė savo naudai prašo taikyti visiškai kitokio pobūdžio padarinius - ne pakartoti pirkimo procedūras ir pasiaiškinti dėl trečiojo asmens pateiktos kainos pagrįstumo ir atitikties Techninio pajėgumo reikalavimui, o prašo teismo iš esmės pakeisti pirkimo rezultatus. Ieškovė ieškinyje kelia naujus atsakovės veiksmų tariamo neteisėtumo pagrindus, kurių nebuvo nurodžiusi pretenzijoje II. Pavyzdžiui, pretenzijoje II nebuvo pateiktų argumentų dėl „VIA Lietuva“ patvirtintų tiltų techninės priežiūros taisyklių ir jų taikymo vertinant tiekėjų pasiūlymus. Ieškovė ieškinyje taip pat daug plačiau pasisako dėl trečiojo asmens pateiktos informacijos vertinimo kaip melagingos.

108.        Ieškovė niekaip nepagrindžia ginčo sprendimo neteisėtumo, o ieškinio argumentai pirmiau nurodytais aspektais yra nepagrįsti ir nemotyvuoti. Ieškovė kelia Techninio pajėgumo reikalavimo turinio ir jo pritaikymo klausimus, kuriuos, jos vertinimu, atsakovė netinkamai išsprendė. Tačiau byloje iš esmės nėra ginčo dėl dviejų esminių aspektų šioje srityje: tiekėjų patirtis Techninio pajėgumo reikalavimui buvo įrodinėjama iš esmės ūkio subjektų deklaracijomis; pirkimo sąlygose buvo aiškiai apibrėžta Techninio pajėgumo reikalavimo vertinimo tvarka – specialistų patirties trukmės apskaičiavimo metodika.

109.       Ieškovė bando sudaryti įspūdį, kad tiek pagal UAB „Gatas“ įgyvendintas sutartis, tiek pagal  trečiojo asmens su perkančiąja organizacija sudarysimas sutartis statybos vadovas neva nuo pirmosios darbų dienos iki jų pabaigos visą dieną fiziškai praleidžia statybvietėje ar prižiūrimame objekte. Tačiau statybos vadovas, priešingai nei atitinkamos srities statybininkas, fiziškai darbų neatlieka, o jiems vadovauja, atsako už procesų atitiktį teisės normos bei tinkamą darbų atlikimą ir priežiūrą. Toks veiklos pobūdis lemia, kad statybos vadovas neprivalo nepertraukiamai kiekvieną dieną po 8 val. būti prižiūrimame objekte, tačiau tai nereiškia, jog atitinkami statybos objektai yra statomi ar prižiūrimi be statybos vadovo. Pirkimo objekto specifika lemia tai, kad vienų darbų, kuriems reikėtų vadovauti, sutarties vykdymo metu reikės tik retkarčiais (pvz., atliekant planinę apžiūrą), kitų daug dažiau. Iš Techninės specifikacijos nuostatų matyti, kad paslaugos skirstomos į pastoviai atliekamas ir užsakomas pagal poreikį. Tačiau tai nereiškia, kad statybų vadovas vykdytose ar vykdysimose sutartyse neveikė (neveiks) taip, kaip reikalavo sudaryti sandoriai ar teisės normos.

110.       Ieškovės vertinimu, neva specialisto patirtis pagal Techninio pajėgumo reikalavimą turi būti apskaičiuota faktiškai vertinant kiekvieno mėnesio situaciją, be kita ko, atsižvelgiant į tai, ar atitinkamą mėnesį specialistas nesirgo, neatostogavo ir pan. Tokia pirkimo sąlygų interpretacija neišplaukia iš paskelbtų reikalavimų. Techninio pajėgumo reikalavimo nuostatoje įtvirtinta, kad „apskaičiuojant specialisto patirtį, ji skirtingose sutartyse skaičiuojama atskirai mėnesiais ir apvalinama pagal apvalinimo taisykles: 0-14 dienų lygu 0 mėnesių, 15 ir daugiau dienų yra lygu 1 mėnuo“. Kaip atsiliepime į ieškinį nurodo pati atsakovė, pati specialisto darbo patirties apskaičiavimo metodika yra savita ir pilnai neatspindi faktinės realybės. Jei sutartis sudaryta antroje mėnesio pusėje, o baigiasi pirmoje, darbo patirtis gali sutrumpėti bent 1 mėn. Ieškovė tiesiog ignoruoja šią specifiką ir Techninio pajėgumo reikalavimą interpretuoja sau palankiu būdu. Pavyzdžiui, faktinė sutarties, sudarytos 2024-03-17, pasibaigusios 2025-03-14, trukmė yra 362 d., o tai įprastiniuose komerciniuose santykiuose reikštų beveik vienų kalendorinių metų patirtį. Vis dėlto pagal Techninio pajėgumo reikalavimą apskaičiuota patirtis siektų 11 mėn. Ir priešingai – faktinė sutarties, sudarytos 2024-03-14, pasibaigusios 2025-03-16, trukmė yra 367 d., o tai įprastiniuose komerciniuose santykiuose iš esmės reikštų analogišką vienerių metų patirtį. Vis dėlto pagal Techninio pajėgumo reikalavimą apskaičiuota patirtis siektų net 13 mėn.

111.       Taigi, iš Techninio pajėgumo reikalavimo turinio matyti, kad darbo patirties trukmės apskaičiavimas ir konkrečių mėnesių apskaičiavimas aktualus tik įvykdytų (ar tebevykdomų) sutarčių pradžios ir pabaigos (įsigaliojimo ir jų galutinio įgyvendinimo) momentų nustatymui, o ne vidaus terminų apskaičiavimui. Tarp šalių nėra ginčo (CPK 182 str., 187 str.), kad pagal pirkimo sąlygas tiekėjai Techninio pajėgumo reikalavimo atitikčiai pagrįsti, be informacijos apie įvykdytas (vykdomas) sutartis, neprivalėjo pateikti jokių kitų duomenų, kurie būtų svarbūs apskaičiuojant specialisto patirtį. Taigi į tokius duomenis atsakovė ir negalėjo atsižvelgti. Ieškovės siūlomo faktinio vadovavimo padieniui apskaičiavimo metodika būtų ne tik neracionali ir iš esmės apsunkintų tiekėjų pasiūlymų vertinimą, bet ir lemtų nelygiateisį konkuravimą. Specialistų patirties apskaičiavimas priklausytų ne tik nuo to, kiek atitinkamais metais asmuo atostogavo, bet net ir kuriuo konkrečiu metu jam šios atostogos buvo suteiktos.

112.       Ieškovės cituojamoje kasacinio teismo 2020-03-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-916/2020 buvo spręsta dėl visiškai kitokio pobūdžio situacijos, kai perkančioji organizacija, iš pradžių nereikalavusi jokių patirties įrodomųjų dokumentų, kreipėsi į tiekėją prašydama jo patikslinti savo atitiktį kvalifikacijos sąlygai. Vis dėlto nurodomoje nutartyje ginčas kilo ne dėl patirties apimties, o apskritai jos egzistavimo (t. y., ar deklaruota sutartis buvo sudaryta su atitinkamu specialistu). Atsižvelgiant į Techninio pajėgumo reikalavimo turinį ir specialistų patirties apskaičiavimo tvarką, naujos metodikos taikymas, be kita ko, iš tiekėjų reikalaujant pateikti papildomų, pirkimo sąlygose nenustatytų įrodomųjų dokumentų, būtų laikomas kaip pirkimo sąlygų keitimas, kuriuo, be kita ko, būtų naujai sukurta tiekėjų pasiūlymų vertinimo eiga, nesuderinama su teisėtų lūkesčių ir skaidrumo principais.

113.        Vienas svarbiausių ieškovės pagrindų, kuriais ji remiasi kvestionuodama ginčo sprendimą, tariamai trečiojo asmens atsakovei pateikti duomenys pripažintini melaginga informacija, todėl pirkimo laimėtojo pasiūlymas turėjo būti atmestas VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. pagrindu. Ieškovė savo teiginius grindžia dviem aplinkybėmis: trečiasis asmuo neteisingai nurodė sutarties 1 įsigaliojimo terminą, todėl specialisto deklaruojama patirtis sutrumpėja bent 1 mėn.; per likusius 39 mėn., labai tikėtina, kad Š. S. dėl bet kokių priežasčių neišdirbo daugiau kaip 14 d., todėl jo darbo patirtis dar labiau sutrumpėtų. Dėl pirmosios aplinkybės trečiasis asmuo sutinka, kad ne visai korektiškai nurodė sutarties 1 pradžią, kadangi rėmėsi jos sudarymo, o ne įsigaliojimo momentu. Tai – akivaizdi žmogiška, netinkamo teisinio vertinimo sąlygota klaida, kuri ne tik nekeičia trečiojo asmens deklaruojamos kvalifikacijos esmės turėti tokį specialistą, kuris būtų sukaupęs bent 36 mėn. patirtį, bet ir nesuponuoja šios situacijos vertinimo kaip melagingos informacijos pateikimo.

114.       Dėl antrosios aplinkybės jos vertinimas iš esmės priklauso nuo Techninio pajėgumo reikalavimo turinio aiškinimo ir taikymo. Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo laikėsi pozicijos, kad, kaip nurodyta pirmiau, šiam reikalavimui pagrįsti reikėjo konkrečiai nurodyti tik atitinkamos sutarties pradžios ir pabaigos momentus (kurie svarbūs skaičiuojant pilnus pirmąjį ir paskutinįjį trukmės mėnesį), tačiau šiai trukmei apskaičiuoti nebuvo svarbios jokios kitos sąlygos ar aplinkybės. Taigi, ieškovės įrodinėjamas „melagingumas“ yra ne kas kita, kaip tik Techninio pajėgumo reikalavimo turinio aiškinimo padarinys, kurio skirtingų versijų byloje laikosi ginčo šalys. Trečiojo asmens įsitikinimu, ieškovė ne tik ne neteisingai ir subjektyviai aiškina Techninio pajėgumo reikalavimo turinį, bet ir tendencingai įrodinėja, kad trečiasis asmuo pirkime pateikė melagingą informaciją.

115.       Nesutiktina su abstrakčiomis ieškovės abejonėmis dėl sutarties 2. Nėra ginčo, kad ji sudaryta 2021-12-20, bet įsigaliojo 2022-03-14, kadangi, kaip nurodo ir pati ieškovė, dar buvo tebevykdoma sutarties 1, t. y. iki 2022-03-13. Atsižvelgiant į šių dviejų sutarčių tarpusavio santykį bei į pagrindinę aplinkybę, kad jas sudarė tos pačios šalys (kontrahentės), vienos sutarties terminų „pasislinkimas“ lemtų kitos sutarties trukmę. Jei, kaip pažymi ieškovė, sutartis 2 būtų pradėta įgyvendinti vėliau, tai tik dėl to, kad laiku nebuvo užbaigta sutartis 1. Bet kokiu atveju sutartis 1 ir sutartis 2 sudaro vieną bendrų teisinių santykių visumą. Trečiasis asmuo paaiškina, kad sutartis 1 ir sutartis 2 buvo įgyvendintos tinkamai ir laiku pagal jose įtvirtintas sąlygas. Ieškovė labai supaprastina melagingos informacijos pateikimo ir vertinimo institutą ir bet kokį pasiūlymo netikslumą kvalifikuoja VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. pagrindu. Su tokiu vertinimu nėra teisinio pagrindo sutikti, juo iškreipiama šio instituto reikšmė (esmė) ir ignoruojama jį aiškinanti teismų  praktika, o visa įrodinėjimo našta perkeliama kitoms ginčo šalims.

116.        Informacijos pripažinimas kaip melagingos (VPĮ 46 str. 4 d. 4 p.) neapsiriboja vien tik nustatymu, kad atitinkamas tiekėjas pateikė nekruopščiai parengtą pasiūlymą, kuriame nurodoma informacija ne visiškai atitinka deklaruojamus duomenis. Šio instituto kompleksiškumas išplaukia iš kasacinio teismo praktikos. Šiuo aspektu kasacinis teismas 2017 m. suformulavo naują teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią svarbu nustatyti ne tik duomenų turinio neatitiktį deklaruojamai informacijai, bet ir tiekėjo siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją: informacija pripažintina melaginga nustačius objektyviojo (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviojo (informacijos teikėjas suvokia ar turi suvokti, kad ji neatitinka realybės ir turi tikslą suklaidinti jos adresatą) elementų kumuliatyvų egzistavimą“. Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo, kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

117.       Akivaizdu, kad šalims nesutariant dėl Techninio pajėgumo reikalavimo turinio ir taikymo tvarkos, trečiojo asmens veiksmai negali būti kvalifikuojami VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. pagrindu, nes, kaip nurodyta pirmiau, ginčo sprendimo teisėtumas priklauso nuo pirkimo sąlygos aiškinimo.  Pagal nuosekliai suformuluotą nacionalinių teismų praktiką duomenims pripažinti kaip melagingai informacijai reikia nustatyti rimtą (esminį) faktų iškraipymą.  Iš naujausios praktikos matyti, kad siekis suklaidinti perkančiąją organizaciją tapo iš esmės esminiu VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. taikymo elementu, be kurio negali būti pripažinta, kad tiekėjas sąmoningai suklaidino pirkėją: „Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui“.

118.       Ieškovė neįvertina tai, kad tiek pagal teisinį reguliavimą (VPĮ 46 str. 8 d.) ir jį aiškinančią teismų praktiką, net jei konkrečiu atveju ir būtų galima tam tikrus atitinkamo tiekėjo duomenis pripažinti kaip melagingus, tai savaime nelemia jo pašalinimo iš pirkimo procedūrų. Aptariama VPĮ norma įkūnija proporcingumo principą, kuris išskirtinai svarbus VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. taikymo kontekste.  Net ir tuo atveju, jei trečiojo asmens pasiūlyme nurodyti duomenys ir būtų kvalifikuojami kaip melaginga informacija VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. prasme, pirkimo laimėtojo pasiūlymo vertinimas ir trečiojo asmens galimas pašalinimas iš pirkimo negalėtų apsiriboti tik klaidos konstatavimu, neįvertinus jos pobūdžio bei padarinių tiekėjų konkurencijai.

119.        Ieškinio dalyje „F. Dėl Laimėtojo pasitelkto subjekto nepajėgumo vykdyti Pirkimo sutartį“ ieškovė įrodinėja, kad trečiasis asmuo neatitinka pirkimo sąlygų 37.2 p. Savo teiginiams pagrįsti ieškovė nurodo, kad trečiojo asmens pasitelktas subtiekėjas UAB „Gatas“ prarado savo pajėgumą, nes Š. S. bus įdarbintas pas trečiąjį asmenį. Su tokia ieškovės pozicija nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo sutikti. Ieškovė maišo subtiekėjo ir jo darbuotojo kategorijas. Trečiasis asmuo pirkimo sąlygų 37.2 p. atitikčiai įrodyti pasitelkė juridinį asmenį – UAB „Gatas“, būtent šis subjektas ir vykdys atitinkamus statinių priežiūros darbus.  Pažymėtina, kad aptariamas reikalavimas – profesinio pajėgumo sąlyga, kuria iš esmės siekiama patikrinti, ar atitinkamas subjektas anksčiau yra vykdęs (įgyvendinęs) panašius sandorius. Tai aiškiai matyti, iš įrodomųjų dokumentų, kuriuos tiekėjai privalėjo pateikti įrodinėdami savo patirtį (pažymos, kuriose būtų įvykdytų sutarčių sąrašas, sumos, užsakovai ir pan.).

120.       Visus įrodančiuosius dokumentus, kuriuos pagal pirkimo sąlygas reikėjo pateikti, trečiasis asmuo pateikė pasiūlymuose ir kaip laimėtojas grįsdamas savo pajėgumą. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad pagal pirkimo sąlygų 39 p. „jeigu tiekėjo kvalifikacija dėl teisės verstis atitinkama veikla nebuvo tikrinama arba tikrinama ne visa apimtimi, tiekėjas perkančiajai organizacijai įsipareigoja, kad pirkimo sutartį vykdys tik tokią teisę turintys asmenys. Perkančiajai organizacijai pareikalavus, tiekėjas turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad pirkimo sutartį vykdo ar vykdys tik tokią teisę turintys asmenys“. Taigi, tiekėjų teisė verstis veikla, reikalinga sutarčiai įvykdyti, pirkime nebuvo vertinama. Ieškovės abejonės, kad pasitelkiamas subrangovas de jure ar de facto negalės prisiimti ir vykdyti atitinkamų sutartinių įsipareigojimų, yra absurdiškos ir visiškai teisiškai nepagrįstos. Nei viešųjų pirkimų įgyvendinimo praktikoje, nei jurisprudencijoje nėra iškelto reikalavimo atitinkamam subjektui, kuris įrodinėja savo profesinį pajėgumą, kartu įrodyti, kad naują sutartį vykdys tie patys darbuotojai. Personalo kaita yra natūralus reiškinys, kurio neįmanoma išvengti. Pats profesinio pajėgumo reikalavimas yra keliamas ne darbuotojui, o jo darbdaviui – juridiniam asmeniui.

121.       Ieškovė įrodinėja, kad pirkimo laimėtojo pasiūlytų kainų pirkimo I ir II dalims įkainiai yra neįprastai maži, todėl atsakovė privalėjo juos patikrinti ir kreiptis į trečiąjį asmenį dėl šių pagrindimo. Savo pozicijai pagrįsti ieškovė remiasi savo pasiūlytais įkainiais; SISTELA duomenimis; istoriniais trečiojo asmens veiklos duomenimis. Tačiau ieškovės pozicija šiuo klausimu yra dviprasmiška. Viena vertus, ji pripažįsta, kad pirkimo laimėtojo kaina neatitinka VPĮ 57 str. nuostatose įtvirtintą preziumuojamą neįprastai žemos kainos sampratą, kadangi nėra 30 proc. mažesnė už neatmestų pasiūlymų vidurkį, kita vertus, trečiojo asmens įkainius lygina su savo pasiūlytomis kainomis. Tai, kad pirkimo laimėtojo pateikti kai kurie paslaugų įkainiai mažesni už ieškovės, savaime nereiškia, kad trečiasis asmuo pasiūlė nepagrįstas (nerealias) kainas. Atsižvelgiant į istorinius ieškovės ir atsakovės sutartinius santykius lygiai taip pat gali reikšti, kad pačios ieškovės pateikti įkainiai yra pernelyg dideli.

122.       Iš kasacinio teismo praktikos aiškiai matyti, kad net ir nuliniai įkainiai savaime nelaikytini neįprastai maža kaina, jei bendra pasiūlyta kaina nepatenka į VPĮ įtvirtintą prezumpciją. Būtent pagal tai išskiriamos situacijos, kai perkančiosios organizacijos gali ir kai privalo vertinti gautų kainų pagrįstumą (racionalumą): ,,tuo atveju, kai yra nustatytos sąlygos taikyti VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną prezumpciją, perkančioji organizacija turi pareigą prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą pasiūlymo kainą. Kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą. Kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai. Atsižvelgiant į teismų nustatytas faktines aplinkybes bei išplėtotą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su teismų vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė, nenustačiusi VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo sąlygų, neturėjo pareigos kreiptis į trečiąjį asmenį dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo”.

123.        Neįprastai mažos kainos institutu yra siekiama užkirsti kelią galimai netinkamam pirkimo sutarties vykdymui dėl pasiūlytos neadekvačios (pernelyg mažos) pirkimo sutarties kainos, tačiau vien tai, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių. Kai kurios ieškovės cituojamos teisės aiškinimo taisyklės buvo suformuluotos egzistuojant tokiam viešųjų pirkimų teisiniam reguliavimui, pagal kurį nebuvo įtvirtintos neįprastai mažos kainos prezumpcijos. Dėl to prieš dabartinį VPĮ 57 str. reguliavimą suformuluota jurisprudencija nėra precedentinė nagrinėjamai bylai. Ieškovė nepastebi, kad ne tik trečiojo asmens, bet ir jos pačios pasiūlytos kainos neatitinka neva patikimų SISTELA įkainių. Bandydama sukurti stiprų įspūdį, kad trečiojo asmens kainos pirkimo I ir II dalims nuo SISTELA įkainių skiriasi atitinkamai 1 mln. Eur ir 1,7 mln. Eur, ieškovė ignoruoja tai, kad pirkimo dalyvių pasiūlytos kainos pirkimo I dalyje skiriasi apie 866 tūkst. Eur. Pagal ieškovę jos pačios kaina pirkimo I dalyje nesiekia SISTELA įkainių.

124.       Ieškovė UAB ,,Tiltuva‘‘ pateikė dubliką, kuriuo prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė teigia, jog nenorėdama „diskriminuoti“ tiekėjų, kurių darbuotojai neišdirbo pakankamą laikotarpį, pirkimo sutartį yra pasiryžęs perduodi vykdyti realios patirties neturintiems subjektams. Tačiau iš esmės bet koks nustatomas kvalifikacinis reikalavimas yra „diskriminuojantis“, ribojantis tam tikrų asmenų (neturinčių atitinkamų pajėgumų) galimybę dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo savo atsiliepime taip ir nepaneigė galimybės, kad toks pirkimo sąlygų vertinimas, kokį siūlo atsakovė, reikštų, kad ūkio subjektui paskyrus specialistą į atitinkamas pareigas, šis specialistas išėjęs vaiko priežiūros atostogų (kurios gali tęstis net 3 metus), specialistas atitinkamą patirtį vis tiek kaups, nepriklausomai nuo to, kad realiai savo pareigų jis nevykdė („dirbo atestatas“) ir tai atitiks keliamą kvalifikacinį reikalavimą.

125.       Infrastruktūros objektų priežiūros paslaugos pasižymi tuo, kad šios paslaugos yra teikiamos reguliariai, nuolat, tam tikru įvairiose patvirtintose taisyklėse / nuostatuose (pavyzdžiui, ieškinyje jau minėtos Tiltų techninės priežiūros taisyklės TTPT 2024) įtvirtintu aiškiu dažnumu  visą sutarčių galiojimo terminą. Paskirtą specialistą, atliekant tam tikrą objektų priežiūrą, gali pakeisti kitas specialistas, tačiau tada būtent jis bus laikomas priežiūros paslaugas suteikusiu (t. y. kvalifikacijos reikalavimo atitikčiai reikalingą patirtį įgijusiu) asmeniu. Todėl teiginiai, kad pasitelkiamas specialistas neprivalėjo atlikinėti priežiūros paslaugų visą sutarties galiojimo laikotarpį (jei visu šiuo laikotarpiu yra remiamasi grindžiant jo patirtį) yra nepagrįsti ir prieštarauja elementariai logikai. Taigi, ne tik teikiamų paslaugų pobūdis lemia tai, kad specialistas turėjo šias paslaugas teikti atitinkamą laikotarpį, tačiau ir pačios pirkimo sąlygos leidžia daryti išvadą, kad specialistas patirtį, reikiamą kvalifikacinio reikalavimo atitikčiai, turėjo įgyti aktyviai pats teikdamas priežiūros paslaugas.

126.       Kaip nurodyta pirkimo sąlygose, specialisto patirtis skaičiuojama atskirais mėnesiais, kurie įtraukiami į specialisto patirtį, jeigu specialistas išdirbo 15 ir daugiau dienų tą atskirą mėnesį. Pažodinis pirkimo sąlygų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad tiekėjo pasitelkiamas specialistas per mėnesį privalėjo dirbti bent 15 dienų, kad šis mėnuo būtų įtraukiamas į skaičiuojamą laikotarpį. Vertinti, kokių dar dokumentų atsakovė reikalauja ar nereikalauja tiekėjai neturi pareigos. Atsakovės argumentai, neva ieškovė galėjo kreiptis dėl pirkimo sąlygų paaiškinimo anksčiau, nepagrįsti, nes iki kol buvo atmesta jo pretenzija 2, ieškovė nežinojo, kad atsakovė būtent taip – priešingai pirkimų tekstui ir elementariai logikai, interpretuoja aktualias pirkimo sąlygas. Atsakovė šiuo (vienu iš nurodytų) pagrindu atmetė ieškovės pretenziją 2, todėl ieškovė ieškiniu ginčija atsakymo į pretenzijos 2 pagrįstumą.

127.        Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikia argumentų, kurie sudarytų objektyvų pagrindą manyti, kad trečiasis asmuo sąmoningai klaidino, siekdamas daryti poveikį sprendimui dėl kvalifikacijos vertinimo, t. y. pripažįsta, kad klaidinimas buvo. Kita vertus, atsakovė jokio aiškinimosi dėl šios klaidinančios informacijos neatliko, nors pripažįsta, kad informacija buvo klaidinanti. Specialisto sutarties 1 vykdymo terminas liko nurodytas klaidinantis, o konkretus specialisto sutarties 2 vykdymo terminas net neaiškus. Trečiojo asmens teiginiai, jog sutarčių tarpusavio santykis, kad vienos sutarties terminų „pasislinkimas“ lemtų kitos sutarties trukmę, yra nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nors šie duomenys yra valdomi paties trečiojo asmens pasitelkto ūkio subjekto (ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos).

128.       Ieškovė, teikdama ieškinį (ir pretenziją), įvertino naujausią teismų praktiką ir nurodė, kad trečiasis asmuo veikė nepakankamai atidžiai, neapdariai. Trečiasis asmuo savo pasitelkto specialisto patirtį grindė sutartimis, kurios buvo vykdomos vos ilgesnį laikotarpį, nei to reikalauja Pirkimo sąlygų 37.3.1 p., t. y. Trečiajam asmeniui nurodžius realų priežiūros paslaugų teikimo pradžios ir pabaigos terminą ir paskaičiavus, kurie mėnesiai patenka į specialisto patirtį pagal atsakovės nustatytą skaičiavimo metodiką, tikėtina, specialistas nebūtų atitikęs aktualaus kvalifikacinio reikalavimo. Lygiai tokius pačius atvejus, kai tiekėjas nurodo daugiau kvalifikaciją pagrindžiančios informacijos, nei to reikalauja pirkimo sąlygos (t. y. tiekėjas galėjo atitikti kvalifikacinį reikalavimą ir be šios papildomos informacijos), kasacinės instancijos teismas vertino kaip melagingą informaciją (kasacinis teismas 2024-01-04 civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024 priimtoje nutartyje).  Minėtoje ir atsakovės (ir trečiojo asmens) cituojamoje teismų praktikoje (2024-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-381/2024) nurodoma, kad tiekėjas gali ne tik sąmoningai klaidinti perkančiąją organizaciją, tačiau ir būti nepakankamai atidus teikdamas pasiūlymą. 

129.       Trečiojo asmens veiksmų niekaip negalima pripažinti pakankamai atidžiais ir rūpestingais pasiūlymo rengimo etape. Jis turėjo visas galimybes patikrinti savo ir jo pasitelkiamų asmenų deklaruojamą informaciją. Specialistų sutartys 1 ir 2 yra viešos, trečiasis asmuo turėjo galimybę pasitikrinti jų turinį. Kažkokios informacijos, kurią žinotų tik kiti asmenys (konkrečiu atveju pasitelkiamas UAB „Gatas“, nors jie abu priklauso tai pačiai įmonių grupei ir yra valdomi to paties akcininko), o ne trečiasis asmuo, kituose šaltiniuose nebuvo. Net neatsižvelgiant į tai, kad šie subjektai yra tos pačios grupės įmonės, trečiasis asmuo laisvai galėjo pasitikrinti, nuo  kada buvo pradedama vykdyti specialisto sutartis 1 – ši informacija (specialisto sutarčių tekstas) yra viešai prieinama CVP IS sistemoje; pasitikslinti, ar UAB „Gatas“ iš tikro paslaugas pradėjo teikti nuo tada, kada savo pasiūlyme ketina nurodyti trečiasis asmuo.

130.       Trečiasis asmuo taip pat bando sudaryti įspūdį, kad tai, ar pateikiama informacija buvo melaginga, lemia pirkimo sąlygų 37.3.1 p. aiškinimas. Tačiau akivaizdu, kad ši ginčo dalis nedaro jokios įtakos aplinkybei, jog trečiojo asmens nurodytas terminas pasiūlyme yra neatitinkantis tikrovės – melagingas ir niekaip neištaisytas. Pirkimo sąlygų 37.3.1 p. aiškinimas aktualus tik tuo aspektu, ar visos sutarties (šiuo atveju specialisto sutarties 1 ir 2) vykdymo metu ūkio subjekto paskirtam specialistui realiai procese (šiuo atveju priežiūros paslaugų teikimo metu) nedalyvaujant, šis specialistas laikomas atitinkančiu 37.3.1 p. nustatytą kvalifikacinį reikalavimą. Kitu aspektu – dėl klausimo, ar trečiojo asmens pasiūlyme nurodytas terminas yra neteisingas, jokio teisinio ginčo ar būtino aiškinimo nėra – trečiasis asmuo informacijos klaidingumą pripažįsta pats.

131.       Atsakovė ir trečiasis asmuo  nurodo, kad ieškovė, dalyvaudama perkančiosios organizacijos pirkimuose, taiko tokią pačią sutarčių trukmės skaičiavimo praktiką ir pateikia anksčiau vykdyto pirkimo dėl analogiškų paslaugų pavyzdį. Tačiau ieškovė atkreipia dėmesį, kad jis ne tik nurodė daug ilgesnę specialisto patirtį, tačiau aktualus kvalifikacinis reikalavimas anksčiau vykdytuose pirkimuose buvo suformuluotas skirtingai. Būtent žvaigždute pažymėtos dalies dėl 0-14 ar 15 ir daugiau dienų atsakovės anksčiau organizuotame pirkime nebuvo. Šio pirkimo ir nurodomo ankstesnio pirkimo sąlygos skyrėsi, konkrečiai reglamentuojant specialisto patirties skaičiavimo metodą. Pirkimo sąlygų 37.3.1 p. žvaigždute pažymėtos darbo patirties skaičiavimo metodikoje nurodyta, kad „jei atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą asmuo vienu metu vykdė daugiau nei vieną sutartį, skaičiuojant jo patirtį šis laikotarpis nesumuojamas. Perkančioji organizacija užskaitys iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turimą patirtį sutartyse, kurios dar nėra užbaigtos vykdyti. Apskaičiuojant specialisto patirtį, ji skirtingose sutartyse skaičiuojama atskirai mėnesiais ir apvalinama pagal apvalinimo taisykles: 0-14 dienų lygu 0 mėnesių, 15 ir daugiau dienų yra lygu 1 mėnuo“. Atsakovė dabartiniame pirkime sugalvojo įtraukti tokią nuostatą.  

132.       Atsakovė teigia, kad ieškovė savo patirtį ankstesniame pirkime grindė sutartimi, kuri vykdyta „nuo 2019-07-12 iki "dabar", tai yra iki 2022-06-21“, tačiau ignoruoja aplinkybę, kad Ieškovas anksčiau teiktame pasiūlyme nurodo ir dar vieną sutartį, kuri vykdyta daugiau nei metus, o abi nurodytos sutartys vykdytos daugiau nei 4 metus (nors pirkimo sąlygose buvo reikalaujama tik 3), kad nekiltų tokių situacijų ir neaiškumų, kai ieškovės pasirinktas specialistas paslaugų neteikė dėl atostogų, ligos ar kitų aplinkybių, Ieškovas pateikė didesnį laikotarpį padengiančių sutarčių sąrašą.

133.       Atsakovė nurodo, kad ieškovė praleido terminą teikti pretenziją. Tačiau ieškovė pretenziją pateikė tada, kada atsakovė pateikė pilną atsakymą į ieškovės prašymą susipažinti su trečiojo asmens pasiūlymu ir pati atsakovė sprendime dėl pretenzijos 2 nurodė, kad dalis ieškovės pretenzijos argumentų yra nagrinėtini. Iki tol atsakovės pateiktų dokumentų apimtis negali diktuoti kažkokių terminų skaičiavimo pradžios, jeigu reikalautas pasiūlymas taip ir nebuvo pateiktas. Ieškovė sutinka, kad dabar VPĮ 58 str. 3 d. nuostatoje aiškiai suformuluotas momentas, nuo kurio baigiasi tiekėjams papildomai skiriamo termino pretenzijai pateikti skaičiavimas – kai pateiktas „minėtas pasiūlymas“. Tačiau konkrečiu atveju ieškovės prašymas pateikti pasiūlymą galutinai tenkintas tik 2025-04-01. Šios procedūros užsitęsė dėl paties atsakovės kaltės.

134.       Jeigu ir būtų galima pripažinti, kad ieškovė terminą pateikti pretenziją dėl trečiojo asmens įkainių, jo pasitelkto ūkio subjekto pajėgumo buvo praleistas, dėl specialisto patirties ir trečiojo asmens pateiktos melagingos informacijos atsakovė pretenziją II nagrinėjo ir dėl šių reikalavimų priėmė sprendimą. Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, perkančiajai organizacijai priėmus ir išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, laikytina, kad perkančioji organizacija savo iniciatyva pretenzijos pateikimo terminą atnaujino. Nepagrįsti trečiojo asmens argumentai, kad atsakovė paliko pretenziją nenagrinėtą dėl praleisto termino ir tik pasisakė dėl pretenzijoje II nurodytų klausimų. Atsakovas akivaizdžiai nagrinėjo nurodytus pretenzijos II reikalavimus.

135.       Atsakovė nurodo, kad vien tai, kad tam tikrus atskirus žiniaraščiuose nurodytus darbus tiekėjai siūlo atlikti pigiau, nei rinkos kainomis, ar netgi simbolinėmis kainomis, savaime neindikuoja grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių. Tačiau jokių paaiškinimų atsakovė iš trečiojo asmens negavo, todėl ir daryti tokias prielaidas atsakovei nėra pagrindo. Nėra žinoma, kaip trečiasis asmuo tokius žemus darbų įkainius pagrįstų. Perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 47 str. 1 d.). Iš Ieškovės pateiktos informacijos (trečiojo asmens pasiūlytų įkainių nepagrįstumą įrodančių skaičiavimų) ieškovei privalėjo kilti abejonės dėl trečiojo asmens pajėgumo įvykdyti pirkimo sutartį už nurodytą kainą.

136.       Dėl UAB „Gatas“ pajėgumo vykdyti Pirkimo sutartį atsakovė nepasisakė. Tuo tarpu Trečiasis asmuo teigia, kad nei viešųjų pirkimų įgyvendinimo praktikoje, nei jurisprudencijoje nėra iškelto reikalavimo atitinkamam subjektui, kuris įrodinėja savo profesinį pajėgumą, kartu įrodyti, kad naują sutartį vykdys tie patys darbuotojai. Taip pat, teigiama, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Gatas“ neturės darbuotojo, galinčio eiti 37.3.1 p. nurodytas pareigas. Kartu su pasiūlymu tiekėjai turėjo pateikti sutartį vykdysiančių specialistų sąrašą. Trečiasis asmuo ties skiltimi „Kvazisubtiekėjas (37.3.1)” nurodė vienintelį asmenį – Š. S.. Joks kitas asmuo, kuris galėtų eiti pirkimo sąlygų 37.3.1 p. nurodytas pareigas, trečiojo asmens pasiūlyme nebuvo nurodytas. Jei UAB „Gatas“ tokį asmenį turi ir jis vykdys sutartį, toks asmuo turėjo būti nurodytas ir išviešintas (sąraše nurodomi „už pirkimo sutarties vykdymą atsakingi specialistai“: UAB „Gatas“ pats turės atlikti su tiltų priežiūra susijusius darbus. Tačiau laimėtojo nurodytas specialistas (Š. S.), kurio patirtimi grindžiama laimėtojo atitiktis pirkimo sąlygų 37.3.1 p, pas subtiekėją, kuris vykdys priežiūros darbus, nebus įdarbintas. Kaip nurodyta laimėtojo pasiūlymo priede „Specialisto sutikimas 1“ , specialistas bus įdarbintas pas laimėtoją. Taigi, UAB „Gatas“ neturi ir pirkimo sutarties vykdymo metu neturės specialisto, kuris galėtų vykdyti susisiekimo komunikacijų priežiūros darbus.

137.       Tiek pateiktu ieškiniu, tiek pretenzija 2 ieškovė siekė to paties – kad atsakovė panaikintų savo sprendimą dėl eilės sudarymo ir grįžtų į pasiūlymų vertinimo etapą (ir šiame etape, remiantis ieškovės argumentais, jau pripažintų trečiojo asmens pasiūlymą neatitinkančiu nurodytų pirkimo sąlygų, taip pat pripažintų laimėtoją pateikusiu melagingą informaciją). Nepanaikinus sprendimo dėl eilės, atsakovė negalėtų paprasčiausiai grįžti „pasiaiškinti“ tiekėjų pasiūlymų, kadangi pasiūlymų vertinimo etapas baigiasi priėmus sprendimą dėl pirkime dalyvavusių dalyvių pasiūlymų išreitingavimo.

138.       Trečiasis asmuo taip pat nurodo, kad ieškovė nepagrindė savo suinteresuotumo reikalauti, kad trečiojo asmens pateikta informacija būtų pripažinta melaginga, toks teismo sprendimas dėl to nesukeltų jam padarinių, neapsaugotų teisėtų interesų. Tačiau ieškovė mano, kad laimėtojo pasiūlyme pateiktos informacijos pripažinimas melaginga sukeltų tiesioginius padarinius ieškovei – laimėtojas šalinamas iš pirkimo procedūrų, o ieškovės pasiūlymą būtų galima pripažinti laimėjusiu pirkimą. Tai numatyta pirkimo sąlygų 6 priedo 7 p., pirkimo sąlygų 8 priede, specialistų sąrašo formoje, kurioje ir reikėjo pildyti su specialistų patirtimi susijusią informaciją. Tuo tarpu informaciją pripažinus tik netikslia, tikslinama ar pan., atsakovė, atlikdama pakartotinį pasiūlymų vertinimą, neabejotina, kad priimtų bet kokius trečiojo asmens pateikiamus paaiškinimus ir vėl jį pripažintų laimėtoju. Tokia procedūrų baigtis ieškovei nesukeltų norimų padarinių ir užprogramuotų identišką ginčą ateityje. Visi ieškinyje pateikti reikalavimai yra orientuoti į pačios ieškovės teises ir interesus.

139.       Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką, kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo; pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-969/2017). Ieškovė nereikalauja pirkimo sąlygas pripažinti neaiškiomis, t. y. sutinka, kad kaip savarankiškas reikalavimas, jis nagrinėjamas neturėtų būti, jei teismas, veikdamas ex officio, neįžvelgtų, kad tiekėjai sąlygas galėjo suprasti skirtingai.

140.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ginčo atveju tiekėjams buvo nustatytas kvalifikacijos reikalavimas – siūlomas specialistas turi turėti ne mažesnę kaip 36 (trisdešimt šešių) mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas) teikiant su pirkimo objektu susijusias paslaugas. Trečiasis asmuo specialisto patirtį grindė dviem sutartimis sudarytomis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – sutartis Nr. J9-1082 (sutartis 1), pagal kurią specialistas ėjo statinio statybos vadovo pareigas, ir sutartis Nr. J9-3213 (sutartis 2), pagal kurią specialistas taip pat ėjo statinio statybos vadovo pareigas. Bendrai specialistas yra sukaupęs apie 40 mėn. reikiamos darbo patirties ir tai yra daugiau kaip 36 mėn. reikalaujamų. Pačios ieškovės prašyti išreikalauti ir UAB „Gatas“ pateikti darbo apskaitos žiniaraščiai visiškai paneigia ieškovės poziciją, kad specialistas neturėjo sukaupęs būtinos darbo patirties. Pirkimo sąlygos aiškiai nurodė, kad specialistų patirtis bus skaičiuojama nuo specialisto veiklos vykdant pirkimo sutartį pradžios iki pabaigos ar iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos, jeigu sutartis vis dar yra vykdoma. Pirkimo sąlygos nenumatė tokio patirties skaičiavimo būdo, pagal kurį būtų iš bendro stažo atimami suminiai atostogų, nedarbingumo ar faktinio nebuvimo darbo vietoje laikotarpiai.

141.       Kaip matoma iš pateikto darbo apskaitos žiniaraščio, Š. S. vykdydamas sutartį Nr.J9-1082 (2019-03-22 - 2022-03-13) dirbo 34 pilnus mėnesius minusavus kasmetines, tėvystės atostogas ir pan. Taip pat, 4 mėnesius pagal sutartį Nr.J9-3213 (2022-03-14 - 2022-06-27). Bendroje sumoje specialistas turi 38 mėn. darbo patirties iš reikalaujamos 36 mėn. Pirkimo dokumentai aiškiai patvirtina, kad atsakovė patirtį sieja su įgyta kompetencija ir atsakomybe einant pareigas, o ne su tuo, ar asmuo išnaudojo teisę į ligos ar kasmetines atostogas, net ir taikant ieškovės nurodomą patirties skaičiavimo metodą. 

142.       Kaip matyti iš pačios ieškovės pozicijos, ji pati negali įvertinti ir konkrečiai nurodyti, kokios informacijos jai trūko, tam, kad atsakovės sprendimas dėl eilės nustatymo ir laimėtojo nustatymo būtų apskųstas savalaikiai VPĮ numatytais terminais. Ieškovė tik deklaratyviai teigia, kad trečiojo asmens pasitelkto specialisto vardas ir pavardė sudarė jai prielaidas antrajai pretenzijai teikti, nors, kaip matoma, iš antrosios pretenzijos joje keliami probleminiai klausimai, kurių suformavimui įtakos trečiojo asmens pasitelkiamų kvazisubtiekėjų asmens duomenis objektyviai negali turėti jokios įtakos. Dar 2025-03-24 ieškovė pradėjo disponuoti visais jos gynybai ir peržiūros procedūrai pradėti reikalingais duomenimis, o būtent, įvykdytomis sutartimis, kuriomis trečiasis asmuo grindė savo techninį pajėgumą. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad šios sutartys, kuriomis remiasi ieškovė, yra viešos sutartys, o tai reiškia, kad jos yra viešai prieinamos ir ieškovė su jomis susipažinti galėjo net ir neprašydama šios informacijos atsakovės. Dublike tai pripažįsta ir pati ieškovė.

143.       Jau pretenzijoje I ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo sukaupė 39 mėn. patirtį. Taigi iš gautų duomenų (2025-03-24) ieškovei buvo aiški galimos patirties apimtis, jos pagrindas ir kt., todėl akivaizdu, kad trečiojo asmens pasitelkto kvazisubtiekėjo asmens duomenis neturėjo nieko bendra su ieškovės teise inicijuoti peržiūros procedūrą, to laiku nepadariusi, ieškovė turi susidurti su tokio savo neveikimo pasekmėmis. Pirkimo sąlygose taip pat nurodoma, kad jei atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą asmuo vienu metu vykdė daugiau nei vieną sutartį, skaičiuojant jo patirtį šis laikotarpis nesumuojamas. Perkančioji organizacija užskaitys iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turimą patirtį sutartyse, kurios dar nėra užbaigtos vykdyti. Vertinant specialistų patirtį, pirkimo sąlygose aiškiai buvo nurodyta, kad tam pagrįsti pakako už pirkimo sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąrašo ir patirties (Pirkimo sąlygų 8 priedas) užpildytos formos.

144.       Trečiasis asmuo pateikė duomenis apie dvi įvykdytas sutartis, kurių pagrindu buvo grindžiama atitikti Techninio pajėgumo reikalavimui, tačiau, kaip paaiškino trečiasis asmuo atsiliepime, teikdamas pasiūlymą ir deklaruodamas informaciją apie pasitelkiamo specialisto sukauptą patirtį ir įvykdytą sutartį rėmėsi vienos iš sutarčių sudarymo, o ne įsigaliojimo momentu. Kaip teigia trečiasis asmuo, tai akivaizdi žmogiška, netinkamo teisinio vertinimo sąlygota klaida, kuri nekeičia trečiojo asmens deklaruojamos kvalifikacijos esmės turėti tokį specialistą, kuris būtų sukaupęs bent 36 mėn. patirtį, bet ir nesuponuoja šios situacijos vertinimo kaip melagingos informacijos pateikimo. Nagrinėjamu atveju tai niekaip nekeičia fakto, kad trečiasis asmuo, tiksliau, jo pasitelkiamas specialistas turi sukaupęs didesnę negu 36 mėn. patirtį, todėl, pateikto tiekėjo pasiūlyme, melagingumo tiek objektyviuoju, tiek subjektyviuoju požiūriu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nustatyti.

145.       Dėl ieškovės argumentų, susijusių su maža pasiūlymo kaina, nagrinėjamos bylos atveju nėra ginčo, kad trečiojo asmens pirkime pasiūlyta kaina neatitinka VPĮ 57 str. 1 d. Su tuo sutinka ir Ieškovė. Atsakovė nagrinėjamu atveju taip pat neturėjo sąžiningų ir objektyvių priežasčių laikyti, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir dėl tokios pasiūlytos kainos tečiasis asmuo galėtų netinkamai vykdyti siekiamą sudaryti pirkimo sutartį. Nėra objektyvių aplinkybių ir ieškovė neįrodo priešingai, kurios sąžiningai keltų pagrįstas abejones, ar trečiasis asmuo už pasiūlytą pirkime kainą pajėgs tinkamai įvykdyti siekiamą sudaryti pirkimo sutartį. Tokia aplinkybe negali būti vien aplinkybė, kad trečiasis asmuo, kaip vertina ieškovė, turi nedidelę patirtį.

146.       Dėl specialisto įdarbinimo pas trečiajį asmenį pažymėtina, kad atsakovė nevertino ir neturėjo objektyvaus pagrindo vertinti UAB ,,Gatas‘‘ darbuotojų, nes tokių reikalavimų pirkimo sąlygose nebuvo. Nėra jokio pagrindo teigti, kad UAB „Gatas“ neturi ir pirkimo sutarties vykdymo metu neturės kitų specialistų, kurie galės vykdyti susisiekimo komunikacijų priežiūros darbus. Subtiekėjas buvo pasitelktas tik dėl 37.2 p. reikalavimo atitikties ir turės kartu su trečiuoju asmeniu vykdyti priežiūros darbus, nes pati statinių priežiūra susideda iš priežiūros, remonto darbų ir elektros darbų ir šie darbai tarpusavyje susiję. Trečiojo asmens pasitelktas specialistas Š. S. bus įdarbintas pas laimėtoją dėl 37.3.1 p. kaip darbų vadovas. Darbų vadovas bus atsakingas šiai sutarčiai ir visiems jos darbams, ne tik "priežiūrai", kadangi, pastatų priežiūra apima: priežiūros, remonto darbų ir elektros darbus. Atsakovė neturi ir pagal pirkimo sąlygas neturėjo reikalauti jokių duomenų apie UAB „Gatas“ darbuotojus, toks vertinimas nebuvo numatytas.

147.       Trečiasis asmuo UAB ,,Viadukas‘‘ pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė nepagrįstai bando parodyti, kad neva atsakovės ir trečiojo asmens pateikiamas pirkimo sąlygų 37.3.1 p. aiškinimas suponuoja dirbtinį ir formalų kvalifikacijos įgijimą ir vėlesnį jos įrodinėjimą. Statybos vadovo vykdoma veikla – priežiūra – nėra tokios glaudžios įtraukties ir fizinio darbų atlikimo pobūdžio, kas neva reikštų, kad statybos vadovas kiekvieną dieną turėtų atvykti į objektą ir jį (ap)žiūrėti. Tai – daugiau vadybinio, konsultacinio sprendimų priėmimo veikla. Dėl to tai, kad dviem vadovams paraleliai vykdant dvi vienodas sutartis, vienas jų sirgs trimis savaitėmis ilgiau, savaime nereiškia, kad jų vadovavimo kompetencija bus skirtinga (bent jau 1 mėnesiu), jei sutaps šių sutarčių trukmė, vertė ir kiti esminiai aspektai. Lygiai tapati išvada taikytina dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Specialisto patirtis negali būti vertinama kitaip tik dėl to, kad jis 3 savaičių kasmetinių atostogų išėjo ne nuo kalendorinio mėnesio pradžios, o antros pusės.  Ieškovė ir toliau nurodo, kad pirkimo sąlygų 37.3.1 p. neva reikia aiškinti pažodžiui ir patirties trukmę skaičiuoti kiekvieno mėnesio atžvilgiu.

148.       Nors ieškovė kaip vienintelį galimą pirkimo sąlygų 37.3.1 p. aiškinimo alternatyvą pateikia savo aiškinimą, tačiau nei ankstesniuose pirkimuose, nei ginčo pirkime ji atsakovei (ir kitiems pirkėjams) neteikė jokių konkrečių duomenų apie savo statybos vadovo patirtį – 14 d. laikotarpį viršijančius „atsitraukimus“, vykdant pasiūlymuose deklaruotas sutartis. Kaip nurodo pati ieškovė, paprastai kelerių metų laikotarpiu tokie trumpalaikiai „atsitraukimai“ potencialiai įvyksta. Priešingai, pati ieškovė nurodo, kad ji anksčiau vykdytame pirkime savo specialisto patirtį deklaravo papildoma sutartimi tam, jog būtų išvengta neaiškumų. Analogiška situacija pirkime susiklostė ir trečiojo asmens atžvilgiu (pateiktos dvi sutartys, kurių bendra trukmė viršija 36 mėn.), tačiau dėl ieškovei žinomos aplinkybės – Š. S. gimusio vaiko – siekiama „sukurti“ istoriją apie jo formalų darbą. Teisiškai nereikšminga, kad ankstesniajame atsakovės vykdytame pirkime nebuvo įtvirtinto specialisto patirties apskaičiavimo paaiškinimo, kuris ginčo pirkime ne pakeičia, o tik patikslina Techninio pajėgumo reikalavimo turinį.

149.       Nepriklausomai nuo pirkimo sąlygų 37.3.1 p. aiškinimo (konkrečios alternatyvos pasirinkimo), UAB „Gatas“ pateikti duomenys aiškiai parodo, kad Š. S. per deklaruotą laikotarpį statybos vadovo veiklą vykdė reikalautą kaip minimalią 36 mėn. trukmę . Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad pirkimo sąlygų 37.3.1 p. įtvirtinta patirties apskaičiavimo metodika taikytina bent jau sandorio pradžiai apskaičiuoti (šalys nesutaria dėl vidinės sutarties trukmės skaičiavimo). Atsiliepime pats trečiasis asmuo pripažino apsirikimą, nurodant sutarties 1 įsigaliojimo pradžios momentą, kadangi 2019-03-13 sudarytas sandoris įsigaliojo 2019-03-22. Vadinasi, už pirmąjį sutarties 1 mėnesį patirtis Š. S. neturėjo būti skaičiuojama. Todėl bendrai sutariama, kad šio specialisto patirtis dėl to siekia ne 40, o 39 mėn.

150.       Š. S. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2022 m. birželio mėn. buvo suteiktos kasmetinės atostogos atitinkamai 31, 12, 26, 16 kalendorinių dienų. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad šios atostogos buvo suteiktos mažomis dalimis, šis specialistas, net vadovaujantis ieškovės siūloma pirkimo sąlygų 37.3.1 aiškinimo alternatyva, „neprarado“ nė vieno patirties mėnesio, kadangi jo „atsitraukimai“ atitinkamą mėnesį nesiekė daugiau kaip 14 d. Š. S. 2020 m. liepos mėn. buvo suteiktos 28 d. tėvystės atostogos. Atsižvelgiant į ieškovės pateikiamą pirkimo sąlygų 37.3.1 p. interpretaciją, šis mėnuo neturi būti skaičiuojamas kaip Š. S. sukauptos patirties laikotarpis, o atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu, priešingai, patirties kaupimas (turėjimas) nenutrūko. Galimas šalių nesutarimas dėl Techninio pajėgumo reikalavimo turinio aiškinimo iš esmės apima tik 1 mėn. Vadinasi, nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo dėl to, ar deklaruota Š. S. patirtis apėmė 39 ar 38 mėn.

151.        Nei teisinga, nei adekvatu pagal teisinį reguliavimą (VPĮ 46 str. 4 d. 4 p.) ir jį aiškinančią teismų praktiką pripažinti, kad trečiojo asmens suklydimas yra tokio pobūdžio ir reikšmės, ypač atsižvelgiant į aptariamų veiksmų subjektyviąją pusę, kad trečiasis asmuo turėtų būti pašalintas iš pirkimo. Trečiajam asmeniui pirkimo metu nebuvo leista pateikti paaiškinimų dėl netiksliai pateiktų duomenų apie sutarties 1 įsigaliojimo momentą. Dėl to bet kokiu atveju negali būti tenkinamas ieškovės reikalavimas pripažinti, kad trečiasis asmuo pateikė melagingą informaciją. Priešingu atveju tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo būtų apriboti pasinaudoti ne tik paaiškinimų pateikimo ir įvertinimo galimybe, bet ir VPĮ 46 str. 8 d. nuostatomis, kurios įgalina nustatytus trūkumus vertinti pagal proporcingumo principą. Ieškovė itin iškreiptai ir formaliai supranta bei aiškina informacijos pripažinimą kaip melagingos institutą. Jos vertinimu, iš tiesų užtenka nustatyti bet kokio pobūdžio suklydimą, ypač jei objektyviai jį buvo galima iš anksto identifikuoti ir jo išvengti, tam, kad toks suklydimas de jure patektų į VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. taikymo sritį.

152.       Ieškovė nepaneigė atsakovės ir trečiojo asmens argumentų dėl praleisto termino pretenzijai paduoti, kadangi aiškiai neparodė, kuo iš pradžių gauta informacija buvo nepakankama inicijuoti peržiūros procedūrą.  Ieškovė taip ir nepaaiškina, kokių duomenų jai reikėjo bei kokių trūko pirmą kartą susipažinus su trečiojo asmens pasiūlymo dalimi. Ieškovės pozicija, kad per einamuosius metus fiziniai asmenys serga, išleidžiami atostogų aktualūs nepriklausomai nuo konkretaus specialisto tapatybės. Be to, ieškovė pretenzijoje I nurodė, kad trečiasis asmuo nurodė 39 mėn. specialisto patirtį, taigi ieškovė suprato akivaizdų trečiojo asmens padarytą apsirikimą dėl sutarties 1 įsigaliojimo momento. Tai, kad iš atsakymo į pretenziją I ieškovė oficialiai sužinojo, kad trečiasis asmuo remsis Š. S. pajėgumu, kokybiškai nesuteikė naujos informacijos (be Ieškovės disponuojamų duomenų apie šiam asmeniui gimusį vaiką). Pretenzijos II pavėluotą pateikimą lėmė ne atsakovės, o pačios ieškovės veiksmai. Nors nauja informacija nepadidino ieškovės žinojimo (supratimo) apie galimą savo teisių pažeidimą, ji vis tiek remiasi aplinkybe, kad prašomi duomenys buvo suteikti per 2 kartus. Dėl to nepagrįstas ieškovės teiginys, kad su pasiūlymu ieškovė buvo galutinai supažindinta tik 2025-04-01.

153.        Ieškovė dublike ir toliau laikosi nepagrįstos pozicijos, kad trečiojo asmens pateikta kaina (įkainiai) neva turėjo sukelti abejonių atsakovei, kuri dėl to privalėjo šią kainą atskirai patikrinti. Ieškovė nepagrįstai tiekėjo kainos, nepatenkančios į VPĮ 57 str. nuostatose įtvirtintą prezumpciją, tikrinimo diskreciją, t. y., pasirinkimą sutapatina su pareiga taip veikti. Dėl pastarųjų atsakovės ir trečiojo asmens argumentų dublike iš esmės nepasisakoma, tačiau ir toliau formaliai akcentuojama tariama atsakovės pareiga ir jos pažeidimas. Nesuprantami  ieškovės argumentai, kad perkančiųjų organizacijų pareiga tikrinti net objektyvių abejonių nesukeliančias kainas tik dėl to, kad jos žemesnės už antros vietos pasiūlymą pateikusio tiekėjo, kyla iš VPĮ 47 str. nuostatų, kuriose, be kita ko įtvirtinta pareiga įsitikinti ūkio subjektų kompetencija.

154.       Dubliko dalyje „A.5 Dėl neįprastai mažos kainos ir UAB „Gatas“ pajėgumo vykdyti Pirkimo sutartį“ ieškovė kelia neaiškaus pobūdžio ir teismą klaidinančius argumentus apie tariamą trečiojo asmens subrangovo nepajėgumą vykdyti sutartinius įsipareigojimus.  Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens pasitelktas subtiekėjas – UAB „Gatas“ – privalėjo atskirai išviešinti specialistą, kuris teiktų inžinerinių statinių priežiūros paslaugas, kadangi šis ūkio subjektas buvo pasitelktas įrodyti atitiktį profesiniam pajėgumui. Ieškovės nuomone, specialistas neva turėtų būti įdarbintas pas abu ūkio subjektus – tiekėją ir jo subtiekėją. Vadovaujantis ieškovės „logika“, apskritai būtų neįmanoma pasitelkti trečiojo asmens profesiniam pajėgumui įrodyti, nes jis turėtų atlikti pagrindines priežiūros paslaugas, dėl kurių ir paskelbtas pirkimas. Tokiu atveju pasiūlymą teikiantis ūkio subjektas – dalyvis – pirkimo sutartyje veiktų tik kaip vadybininkas, bet fiziškai jokių darbų negalėtų atlikti, nes šiuos, kaip teigia Ieškovė, turėtų vykdyti pasitelktas trečiasis asmuo (nagrinėjamu atveju – UAB „Gatas“). Ši „logika“ tiesiogiai prieštarauja paskelbtoms pirkimo sąlygoms – pirkimo sąlygų 8 priedas, – pagal kurias viešinti specialistų tapatybę privalu tik dėl reikalavimų, įtvirtintų pirkimo sąlygų 37.3.1 p. ir 37.3.2 p.

155.       Todėl nesuprantama, kokias sąlygas neva pažeidė trečiasis asmuo, išviešinęs tik tuos specialistus, kuriuos buvo būtina pagal pirkimo sąlygas. Primintina, kad tiekėjų teisė verstis veikla pirkime nebuvo tikrinama, o tiekėjų techninis ir profesinis pajėgumas buvo įvertintas pagal iš anksto nustatytą tvarką. Dėl to trečiasis asmuo pateikė duomenis tiek apie UAB „Gatas“ įvykdytas sutartis, tiek apie pasitelkiamą statybos vadovą. UAB „Viadukas“ ir UAB „Gatas“ yra tarpusavyje susiję ūkio subjektai – priklauso tai pačiai įmonių grupei, o Š. S. yra įdarbintas abejose įmonėse. Nepriklausomai nuo ieškovės teikiamos pirkimo sąlygų interpretacijos, kuri neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, viešojo pirkimo sutartį tiesiogiai vykdys tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie trečiojo asmens pasiūlyme yra išviešinti kaip tiekėjas; kvazisubtiekėjas; subrangovas. UAB „Viadukas“ ir UAB „Gatas“ (subrangovo) tarpusavio santykiai reiškia, kad viešojo pirkimo sutarties vykdymas bus realus, o naudojimasis pajėgumu nefiktyvus.

156.       Trečiasis asmuo neprieštaraus naujiems ieškovės argumentams, kad, nepriklausomai nuo ieškinio formuluočių, jis siekė ne galutinių rezultatų, o tik pakartotinių pirkimo procedūrų. Atsižvelgiant į tokią naujai suformuluotą ieškovės poziciją, kuri reiškia daugiau ne prieštaravimą galutiniams pirkimo rezultatams, o galimus trūkumus atliekant procedūrinius veiksmus (nors apskritai trečiasis asmuo nesutinka su visais ieškinio teiginiais ir reikalavimais), darytina išvada, kad specifinės faktinės aplinkybės susiklostė dėl UAB „Gatas“ ir UAB „Viadukas“ tarpusavio santykių ir priimtų verslo sprendimų, tačiau trečiasis asmuo nesutinka su ieškovės interpretacija, kad vienas specialistas visuomet turėtų būti įdarbintas pas du ūkio subjektus – tiekėją ir jo subtiekėją.

157.       Nėra abejonių, kad jei teismas ginčo sprendimą pripažintų neteisėtu ir panaikintų bei įpareigotų perkančiąją organizaciją atlikti pakartotines procedūras, tai potencialiai galėtų sukelti padarinių ir ieškovei. Būtent dėl to ji laikytina suinteresuota kvestionuoti ginčo sprendimą įvairiais pagrindais, įskaitant dėl VPĮ 46 str. 4 d. 4 p. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė ne tik pateikė argumentus, bet ir ieškinyje pareiškė savarankišką (atskirą) reikalavimą dėl pripažinimo, jog pirkimo laimėtojas neva pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Būtent tokiai situacijai apibrėžti bei įvertinti ir buvo pateikti trečiojo asmens argumentai apie ieškovės nesuinteresuotumą reikšti tokį reikalavimą. Panaši situacija susiklostė dėl Techninio pajėgumo reikalavimo turinio aiškinimo ir jo kvestionavimo. Ieškovė ginasi nuo trečiojo asmens argumentų, kad ikiteisminėje ginčo stadijoje nekėlusi reikalavimo panaikinti pirkimo sąlygų 37.3.1 p., ieškovė dėl to ribojama pasisakyti teismo procese.

158.       Ieškovė pripažįsta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Tai, kad šis reikalavimas susietas su sąlyga (prielaida) dėl pirkimo sąlygų 37.3.1 p. pripažinimo neteisėtu, nekeičia ieškovės veiksmų kvalifikacijos ir vertinimo. Toks ieškovės „gudravimas“ yra netoleruotinas, kai ji neva tik užsimena apie galimybes, bet tariamai savo teisių negina. Tokiu atveju neaišku, kodėl ji teismui neprimena viso CPK XXI1 skyriaus, kuriame yra įtvirtintos ir kitos teismams suteiktos plačios teisės. Vienintelė aplinkybė, kad viešųjų pirkimų ginčų bylos yra nedispozityvios, kaip nurodo ieškovė, nereiškia, kad teismai neribotai galėtų peržengti ginčo ribas ir, neinformavę ginčo šalių, jų atžvilgiu priimti siurprizinius sprendimus.

159.       Institucija, teikianti išvadą, Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad  VPĮ 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo ne kartą spręsta, jog perkančiųjų organizacijų valios ir ketinimų dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei šios pirkimo sąlygose juos (valią ir ketinimus) netinkamai ir nesuprantamai išreiškia; konkurso sąlygų turinys turi būti nustatomas iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizikos našta tenka perkančiajai organizacijai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39- 690/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

160.       Ieškovė byloje kelia abejonę dėl trečiojo asmens pasiūlyme pateikto specialisto atitikties pirkimo sąlygų 37.3.1 p. nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui – tiekėjas turi turėti ar gali pasitelkti specialistą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje, kuris turi turėti ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį. Jei atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą asmuo vienu metu vykdė daugiau nei vieną sutartį, skaičiuojant jo patirtį šis laikotarpis nesumuojamas. Perkančioji organizacija užskaitys iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turimą patirtį sutartyse, kurios dar nėra užbaigtos vykdyti. Apskaičiuojant specialisto patirtį, ji skirtingose sutartyse skaičiuojama atskirai mėnesiais ir apvalinama pagal apvalinimo taisykles: 0-14 dienų lygu 0 mėnesių, 15 ir daugiau dienų yra lygu 1 mėnuo.

161.        Kasacinis teismas praktikoje suformulavo teisės verstis veikla aiškinimo taisykles. Viešojo pirkimo nuostatų proporcingumas ir bendroji perkančiųjų organizacijų pareiga nustatyti minimalias dalyvių kvalifikacijos sąlygas reiškia, kad tiekėjų teisės verstis veikla, reikalinga viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti, reikalavimai turi būti nustatomi ir atitiktis jiems vertinama tik pagal specialiuosius teisės aktus, kuriuose reglamentuojama tam tikros specifinės teisės įgijimo, suteikimo ir naudojimosi tvarka ir sąlygos; reikalavimų tiekėjų teisei verstis veikla nustatymui ir atitikties jiems vertinimui negali daryti įtakos perkančiosios organizacijos poreikiai, pirkimo objekto specifika ir kitos panašios priežastys; perkančiosios organizacijos privalo patikrinti, ar tiekėjų pagal specialiuosius teisės aktus įgyti atestatai (jei jie reikalingi) ar kiti teisę veikti suteikiantys dokumentai pakankami ir leistini tiekėjo kvalifikacijos atitikčiai įrodyti“ (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K7-23-248/2017).

162.        Nagrinėjamu atveju matyti, kad Ieškovei abejonę kelia tai, ar trečiojo asmens nurodytas specialistas turi ne mažesnę kaip 36 mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį darbo srityje pirkimo kvalifikacinio reikalavimo apimtyje. Manytina, jog ieškovės argumentavimas, kad, pvz., iš darbo patirties turėtų būti išskaičiuotos kasmetinės atostogos, šventinės dienos ar tariami ligos atvejai yra labiau ieškovės prielaidos, kurios paneigia tiek nusistovėjusį Lietuvos Respublikos darbo santykių reglamentavimą, tiek teismų praktikoje suformuotą darbo patirties, darbo stažo skaičiavimą. Iš byloje pateiktų dokumentų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovė nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl turėtų būti vertinama kaip profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, turintis patirties ir gebantis tinkamai suprasti pirkimo sąlygas ir tikėtina, ne kartą susidūrė su panašiais į kvalifikacinį reikalavimą reikalavimais viešuosiuose pirkimuose bei jų traktavimu ir skaičiavimu, todėl nėra aiškūs ieškovės motyvai dėl kitokios darbo patirties, darbo stažo skaičiavimo, kuriems skiriama neproporcingai didelė ieškinio dalis.

163.       Trečiasis asmuo pateikė specialistą, turintį daugiau nei 36 mėnesių patirtį, kurios reikalauja kvalifikacinis reikalavimas. Kita vertus, tame pačiame ieškinio priede, pateiktame kvalifikacijos atestate, kurį 2018-11-15 išdavė valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centras, šiek tiek kitaip apibrėžiama, kokiems statiniams yra suteikta ypatingojo statinio statybos vadovo teisė lyginant su pirkimo sąlygų 37.3.1 p. formuluojamu kvalifikaciniu reikalavimu. Kadangi Tarnyba neturi įgaliojimų ir kompetencijos vertinti ir aiškinti specialių – statybą, statinių klasifikaciją, ūkio subjekto teise verstis atitinkama veikla reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, todėl trečiojo asmens pateikto specialisto kvalifikacijos atestato atitikimo pirkimo sąlygų kvalifikaciniams reikalavimams vertinimas yra fakto klausimas, kuris turėtų būti nustatytas bylos nagrinėjimo metu atliekant įrodymų tyrimą. Įvertinus šias aplinkybes būtų galima daryti išvadą, ar atsakovė (ne)pagrįstai pirkimo laimėtoju pripažino trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą.

164.       Ieškovė teismui pateiktame ieškinyje nurodo, kad trečiasis asmuo, nurodydamas pasiūlyme duomenis kvalifikacinio reikalavimo atitikčiai, pateikė melagingą informaciją, kurią atsakovė privalėjo traktuoti kaip melagingą. Tarnybos vertinimu, šiuo aspektu aktuali LAT jurisprudencija, kurioje yra nurodyta, kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pvz., sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (LAT 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (LAT 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas). Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (LAT 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019 78, 79 punktus ir juose nurodytą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką).

165.        Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą, pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (LAT 2017 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017 39 punktą).  Tarnybos vertinimu, klausimas, ar trečiasis asmuo šiuo konkrečiu atveju pateikė melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją, yra vertinamojo pobūdžio ir atsakymas į jį priklauso nuo visų byloje surinktų įrodymų visumos, kuri leistų įsitikinti tokio fakto buvimu.

166.       Ieškinyje ginčijamas trečiojo asmens pasiūlymas už neįprastai mažą kainą. Kaip teigia ieškovė, trečiasis asmuo „I Pirkimo dalyje nurodė 3 731 640 Eur kainą, o II Pirkimo dalyje – 5 079 580 Eur su visais mokesčiais. Laimėtojo pasiūlyme nurodytos kainos (įkainiai) yra neįprastai maži. Rinkoje nėra galimybių Paslaugas suteikti (ir atlikti Pirkimo sutartyje nurodytus darbus) už tokią žemą kainą (įkainius).“ Atsakovės teigimu, „perkančioji organizacija nagrinėjamu atveju neturėjo sąžiningų ir objektyvių priežasčių laikyti, kad Trečiojo asmens pasiūlyta kaina yra neįprastai maža ir dėl tokios pasiūlytos kainos Trečiasis asmuo galėtų netinkamai vykdyti siekiamą sudaryti Pirkimo sutartį“. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentu, kad ji turėjo pasikreipti į trečiąjį asmenį, kad šis pagrįstų savo įkainius.

167.       Tarnyba pažymi, jog neįprastai mažos kainos institutas yra įtvirtintas VPĮ 57 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį“. Taip pat šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, nustačiusi neįprastai mažos pasiūlytos kainos prezumpciją pagal VPĮ 57 str., neturi diskrecijos teisės ir privalo kreiptis į tiekėją dėl neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo. Kitaip sakant, perkančiosios organizacijos, nustačiusios neįprastai mažą kainą visada privalo pareikalauti tiekėjo pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą.

168.       Tarnyba pažymi, jog LAT yra nurodęs, kad neįprastai maža pasiūlyta kaina per se?nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti.?Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą.?Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (LAT 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.?3K-3-216/2010). Kaip nurodoma teismų praktikoje, tiekėjas viešojo pirkimo sutartimi gali siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, jis taip pat gali turėti tikslą didinti konkurencingumą ir savo žinomumą, iš viešojo pirkimo sutarties vykdymo gauti netiesioginių pajamų.?Apskritai iki šiol suformuotoje teismų praktikoje pasiūlytos kainos neįprastumas?inter alia?grindžiamas tiekėjo, kaip viešojo pirkimo sutarties kontrahento, patikimumu (LAT 2010-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr.?3K-3-216/2010).

169.        Tokios pačios pozicijos laikomasi ir viešai skelbiamose Neįprastai mažos pasiūlytos kainos ar sąnaudų nustatymo ir pagrindimo gairėse, kuriose nurodoma, jog pirkimo vykdytojas turi įvertinti tai, kad tiekėjas pirkimo sutartimi gali siekti ne piniginės ar tiesioginės finansinės naudos, o turėti tikslą didinti konkurencingumą ar savo žinomumą, kad jis siekia patekti į tam tikrą rinką, iš pirkimo sutarties vykdymo gali gauti netiesioginių pajamų. Tokiu atveju, jei tiekėjas nurodo, jog sutarties vykdymas bus padengtas iš kitų užsakymų gaunamų pajamų, jis turi įrodyti, kad šie užsakymai egzistuoja (pvz., pateikti turimų sutarčių ar užsakovų sąrašą ir pan.), kad galės tinkamai įvykdyti sutartį, gaudamas iš pirkimo vykdytojo nedidelį atlygį arba iš viso jo negaudamas.

170.       Teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad teisės aktai nenustato kriterijų, kuriais remiantis galima būtų konstatuoti, koks neįprastai mažos kainos pagrindimas yra (ne)pakankamas, taip pat nenustato, kokius konkrečius veiksmus (be savo pačios vertinimo) papildomai privalėtų atlikti perkančioji organizacija tiekėjo pateikto pagrindimo pagrįstumui patikrinti (pvz., skirti ekspertizę), kiek detaliai turi būti tikrinami neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiuotės atskiri elementai ir jų atitikimas teisės aktų reikalavimams.?Neįprastai mažos kainos pagrįstumo ir jį patvirtinančių įrodymų įvertinimas yra perkančiosios organizacijos diskrecijos teisė, nes būtent ji turi įvertinti, ar tiekėjo pasiūlyme nurodyta kaina bus pakankama viešojo pirkimo sutarties tinkamam įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2025-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-226-790/2025). Be to, LAT yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali (LAT 2015-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Svarbu paminėti, jog perkančioji organizacija, atlikdama kainos pagrindimo vertinimą, visais atvejais turi tai daryti ne formaliai, užtikrindama, kad kainų pagrįstumo vertinimo etape nebūtų pažeisti VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai.

171.       Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Ieškovė 2025-04-03 pretenzijoje atsakovei kėlė klausimą dėl trečiojo asmens pasiūlymo itin mažos kainos. Atsakovė iki ieškinio pateikimo ieškovei nebuvo pateikusi atsakymo šiuo klausimu, taip pat byloje nėra kitų duomenų, kad atsakovė būtų vertinusi trečiojo asmens pasiūlymą itin mažos kainos kontekste, todėl, Tarnybos nuomone, ar trečiojo asmens pasiūlymas galėtų būti pripažintas kaip itin mažos kainos, yra fakto klausimas, spręstinas bylos nagrinėjimo metu, ir tik tai įvertinus, būtų galima atsakyti, ar atsakovė turėjo pareigą pagal VPĮ kreiptis į trečiąjį asmenį dėl itin mažos pasiūlymo kainos pagrindimo ir ar tinkamai vykdė perkančiajai organizacijai keliamas pareigas VPĮ kontekste.

172.        Ieškovė taip pat ginčija, kad atsakovė netinkamai skaičiavo ir taikė VPĮ 102 str. nustatytus pretenzijų, prašymų nagrinėjimo terminus. Šiuo klausimu Tarnyba pažymi, kad pretenzijų, prašymų nagrinėjimas viešųjų pirkimų procedūrų metu perkančiosiose organizacijose reglamentuojamas VPĮ 102-103 str. Ar atsakovė tinkamai laikėsi minėto įstatymo nuostatų, vykdydama pirkimą, yra fakto klausimas, spręstinas ylos nagrinėjimo metu.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

173.       Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemoje (CVP IS) pagalba paskelbė viešąjį pirkimą „Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos (atviras tarptautinis pirkimas)“, CVP IS ID 619519. Pirkimo objektas – Vilniaus miesto inžinerinių statinių keliuose priežiūros paslaugos. Kaip nurodyta pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 1 p., pirkimo objektas skaidomas į 2 (dvi) pirkimo objekto dalis, atsižvelgiant į inžinerinių statinių keliuose priežiūros teritorijas. Ekonomiškai naudingiausiais ir pirkimą laimėjusiais tiek I dalyje, tiek II dalyje pasiūlymais buvo išrinkti trečiojo asmens UAB „Viadukas“ pasiūlymai. Ieškovės pasiūlymas abejose pirkimo dalyse liko antroje vietoje.

174.       2025-03-24 ieškovė atsakovei pateikė prašymą susipažinimui pateikti trečiojo asmens UAB „Viadukas“ pasiūlymo, teikto tiek I pirkimo dalyje, tiek II pirkimo dalyje, dokumentus. Prašymas buvo patenkintas tą pačią dieną, tačiau atsakovė CVP IS nematė kitokio prašymo turinio. Kadangi ieškovė jokio dokumento nepridėjo, todėl susipažinimui pateikė tik nuasmenintą pasiūlymą, atsižvelgdama į UAB „Viadukas“ dokumentus, kurie buvo nurodyti kaip konfidencialūs.

175.       2025-03-31 ieškovė, naudodamasi ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, pateikė pretenziją atsakovei (pretenzija I), prašydama pateikti trečiojo asmens pasiūlymo formos lentelėje „subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“; „Specialisto 1 KA KONFIDENCIALU“ nurodytų asmenų vardus ir pavardes; atskleisti pirkimo sąlygų 37.3.2 p. nurodytų specialistų vardus, pavardes ir atestatų numerius.

176.       2025-04-01 atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 103 str. 3 d., išnagrinėjo gautą pretenziją ir nutarusi ją tenkinti sutiko atskleisti trečiojo asmens pasiūlymų formų lentelėse „Kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“ nurodytų pasitelkiamų kvazisubtiekėjų vardus ir pavardes bei atestatų numerius.

177.       2025-04-03 ieškovė pateikė savo pretenziją (pretenzija II), kuria buvo prašoma: grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą; kreiptis į laimėtoją UAB „Viadukas“ dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo; laimėtojai pagrįstų paaiškinimų nepateikus, laimėtojos pasiūlymą atmesti dėl neįprastai mažos kainos; patikrinti laimėtojos pasitelkiamo specialisto Š. S. (specialistas) faktinę (realią) sukauptą patirtį; pripažinti, kad laimėtojos pasitelkta subtiekėja susisiekimo komunikacijų priežiūros darbų (t. y. tų pačių darbų, dėl kurių ūkio subjektas pasitelktas kvalifikacijos atitikčiai) negalės atlikti, dėl jo turimų specialistų stygiaus ir laimėtojos pasiūlymą atmesti; pripažinti laimėtoją pateikusia melagingus duomenis ir atmesti tokį pasiūlymą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

178.       2025-04-11 atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją II. Vertindama pretenziją II ta apimtimi, kuria ieškovė kvestionavo trečiojo asmens pasiūlytą kainą, kuria ieškovė pageidavo nagrinėti neįprastai mažos kainos pagrindimu, subtiekėjos atitikimą pirkimo dokumentuose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams bei iš dalies trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimu, nutarė, kad pretenzija II šioje dalyje pateikta pavėluotai, visgi, visa reikiama informacija pakankama jos teisių gynimui, ieškovei buvo pateikta daugiau nei prieš 10 kalendorinių dienų, taigi kvestionuojami aspektai ieškovei buvo žinomi iki atsakymo į pretenziją I pateikimo, todėl buvo palikta nenagrinėta. Tačiau, atsižvelgdama į tai, kad šalys tebebuvo privalomojoje ikiteisminėje stadijoje, atsakovė priėmė sprendimą nagrinėti pretenziją II specialisto atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams apimtimi. Išnagrinėjusi pretenziją II, atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo pretenziją II ta dalimi, kuria yra skundžiama trečiojo asmens pasitelkto specialisto patirtis bei keliamas su ja susijęs melagingos informacijos klausimas, atmetė.

179.        Ieškovė, nesutikdama su atsakyme į pretenziją 2 išdėstytais teiginiais dalyje dėl pretenzijos palikimo nenagrinėta, ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės 2025-03-21 sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo pirkimo I ir II dalyse, trečiojo asmens pripažinimo pateikus melagingą informaciją pirkimo I ir II dalyse, bet ir pirkimo nutraukimo.

Dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos

180.       CPK 423 2  straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ, Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme ar Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

181.       Vadovaujantis CPK 423 2 straipsnio 3 dalimi, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

182.       Teismų praktikoje pažymima, jog nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su perkančiosios organizacijos sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą); tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).

183.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 423 2 straipsnio 3 dalies nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014; 2015 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015).

184.       Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia (be kita ko), ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450-690/2016).

185.       Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, jog tiekėjų galimybė pasinaudoti peržiūros procedūromis būtų ne formali, bet realiai įgyvendinama. Peržiūros procedūros veiksmingumo principas suponuoja efektyvių perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų apskundimo priemonių buvimą ir galimybę jomis realiai pasinaudoti. Jei teisėtai pritaikytos peržiūros procedūros nuostatos konkrečiu atveju lemia neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą, teismai materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Šis imperatyvas lemia tai, kad perkančiosios organizacijos sprendimų peržiūros procedūros nuostatos (terminų nustatymas) ir jų taikymas neturi būti toks, kad pasinaudojimas šia procedūra tiekėjams pasidarytų beveik neįmanomas ar labai sudėtingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-415/2016).

186.       Iš bylos duomenų matyti, kad 2025-03-21 atsakovė priėmė sprendimą dėl pasiūlymų eilės pirkimo I ir II dalyse sudarymo ir pirkimo laimėtojo nustatymo. Ekonomiškai naudingiausiais ir pirkimą laimėjusiais tiek I dalyje, tiek II dalyje pasiūlymais buvo išrinkti trečiojo asmens UAB „Viadukas“ pasiūlymai. Ieškovės pasiūlymas abejose pirkimo dalyse liko antroje vietoje. 2025-03-24 ieškovė atsakovei pateikė prašymą susipažinimui pateikti trečiojo asmens UAB „Viadukas“ pasiūlymo, teikto tiek I pirkimo dalyje, tiek II pirkimo dalyje, dokumentus. Prašymas buvo patenkintas tą pačią dieną, tačiau kadangi atsakovė CVP IS nematė kitokio prašymo turinio, todėl atsakovė teigia susipažinimui pateikusi tik nuasmenintą pasiūlymą, atsižvelgdama į UAB „Viadukas“ dokumentus, kurie buvo nurodyti kaip konfidencialūs.

187.       2025-03-31 ieškovė, naudodamasi ikiteismine ginčo nagrinėjimo stadija, pateikė pretenziją atsakovei (pretenzija I), prašydama pateikti trečiojo asmens pasiūlymo formos lentelėje „subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“; „Specialisto 1 KA KONFIDENCIALU“ nurodytų asmenų vardus ir pavardes; atskleisti pirkimo sąlygų 37.3.2 p. nurodytų specialistų vardus, pavardes ir atestatų numerius. 2025-04-01 atsakovė, vadovaudamasi VPĮ 103 str. 3 d., išnagrinėjo gautą pretenziją ir nutarusi ją tenkinti sutiko atskleisti trečiojo asmens pasiūlymų formų lentelėse „Kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“ nurodytų pasitelkiamų kvazisubtiekėjų vardus ir pavardes bei atestatų numerius. 2025-04-03 ieškovė pateikė savo esme ir turiniu naują pretenziją (pretenzija II), kuria buvo prašoma: grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą; kreiptis į laimėtoją UAB „Viadukas“ dėl pasiūlymo neįprastai mažos kainos pagrindimo; laimėtojai pagrįstų paaiškinimų nepateikus, laimėtojos pasiūlymą atmesti dėl neįprastai mažos kainos; patikrinti laimėtojos pasitelkiamo specialisto Š. S. (specialistas) faktinę (realią) sukauptą patirtį; pripažinti, kad laimėtojos pasitelkta subtiekėja susisiekimo komunikacijų priežiūros darbų (t. y. tų pačių darbų, dėl kurių ūkio subjektas pasitelktas kvalifikacijos atitikčiai) negalės atlikti, dėl jo turimų specialistų stygiaus ir laimėtojos pasiūlymą atmesti; pripažinti laimėtoją pateikusia melagingus duomenis ir atmesti tokį pasiūlymą VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

188.       2025-04-11 atsakovė pateikė atsakymą į pretenziją II. Vertindama pretenziją II ta apimtimi, kuria ieškovė kvestionavo trečiojo asmens pasiūlytą kainą, kuria ieškovė pageidavo nagrinėti neįprastai mažos kainos pagrindimu, subtiekėjos atitikimą pirkimo dokumentuose keliamiems kvalifikacijos reikalavimams bei iš dalies trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimu, nutarė, kad pretenzija II šioje dalyje pateikta pavėluotai, visgi, visa reikiama informacija pakankama jos teisių gynimui, ieškovei buvo pateikta daugiau nei prieš 10 kalendorinių dienų, taigi kvestionuojami aspektai ieškovei buvo žinomi iki atsakymo į pretenziją 1 pateikimo, todėl buvo palikta nenagrinėta. Atsakovė nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog šalys tebebuvo privalomojoje ikiteisminėje stadijoje, kuriai būdingi veiksmingos tiekėjų teisių gynybos, šalių kooperavimosi ir bendradarbiavimo principai, atsakovė priėmė sprendimą nagrinėti pretenziją II specialisto atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams apimtimi. Išnagrinėjusi pretenziją II, atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo pretenziją II ta dalimi, kuria yra skundžiama trečiojo asmens pasitelkto specialisto patirtis bei keliamas su ja susijęs melagingos informacijos klausimas, atmetė.

189.       Iš ieškovės 2025-03-31 pretenzijos I turinio matyti, kad ji reikalavo, jog  atsakovė atskleistų  laimėtojo pasiūlymo formos lentelėje „subjektai, kurių pajėgumais remiamasi įrodinėjant kvalifikacijos atitiktį“, už pirkimo sutarties vykdymą atsakingų specialistų sąraše bei „Specialisto 1 KA KONFIDENCIALU“ nurodytų asmenų vardus ir pavardes. Nors ieškovė savo kreipimąsi į atsakovę įvardijo pretenzija, tačiau iš esmės šia pretenzija ji siekė gauti iš atsakovės informacijos. 2025-04-01 atsakovė atskleidė ieškovei jos prašomus duomenis. Savo reikalavimus ieškovė atsakovei ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje išdėstė 2025-04-03 d. pateiktoje pretenzijoje II. Šalys nesutaria, ar buvo pažeisti pateiktos pretenzijos II pateikimo terminai ir ar nebuvo pažeista ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka.

190.       Kaip jau buvo minėta, dalį pretenzijos II atsakovė paliko nenagrinėtą, ją pateikus po įstatyme numatyto pretenzijai pateikti termino, dalį – atmetė, todėl teismas vertina, kad ieškovės nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jos kreipimąsi, yra pagrįsti ar ne, nes byloje trečiasis asmuo yra pareiškęs prašymą šiuo teisiniu pagrindu civilinę bylą nutraukti.

191.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė apie priimtą srendimą dėl pasiūlymų eilės informavo ieškovę tą pačią dieną – 2025-03-21. Pagal VPĮ 102 straipsnio 1 dalį tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos. Nagrinėjamu atveju taikomas 10 dienų terminas pretenzijai pateikti suėjo 2025-03-31 d. Ieškovė pateikė atsakovei paklausimą dėl informacijos pateikimo 2025-03-24 dieną, tą pačią dieną ieškovei informacija buvo pateikta.

192.       Pagal VPĮ 58 straipsnio 3 dalį suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Kadangi atsakovė prašomą informaciją pateikė tą pačią 2025-03-24 dieną, terminas ieškovei pateikti pretenziją prasitęsė dar vieną dieną ir baigėsi 2025-04-01 d.

193.       Ieškovė nelaiko, jog praleido terminą pretenzijai teikti, nes pilną informaciją iš atsakovės gavo tik 2025-04-01 d. Tačiau byloje nėra ginčo, kad atsakovė ieškovei 2025-03-24 d. pateikė susipažinimui trečiojo asmens nuasmenintą pasiūlymą, todėl ieškovė jau 2025-03-24 dieną turėjo visą reikiamą informaciją, kad pateikti pretenziją dėl trečiojo asmens pasiūlytos per mažos kainos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovė pagrįstai šioje dalyje pateiktą pretenziją atsisakė nagrinėti dėl praleisto termino jai pateikti, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.

Dėl trečiojo asmens pasitelkto specialisto atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams ir pirkimo sąlygų 37.3.1 p. formuluotės

194.       Iš pretenzijos II matyti, kad atsakovė išnagrinėjo ieškovės reikalavimą trečiojo asmens nurodyto specialisto atitikimo pirkimo sąlygoms bei dėl trečiojo asmens melagingos informacijos pateikimo ir šiuos reikalavimus atmetė. Atsakovė tokį savo sprendimą motyvuoja tuo, kad šalių ginčas tebebuvo privalomojoje ikiteisminėje stadijoje, todėl atsakovė priėmė sprendimą nagrinėti pretenziją II specialisto atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams. Išnagrinėjusi pretenziją II, atsakovė pateikė atsakymą, kuriuo pretenziją II ta dalimi, kuria yra skundžiama trečiojo asmens pasitelkto specialisto patirtis bei keliamas klausimas dėl melagingos informacijos pateikimo, atmetė.

195.       Tačiau teismas pažymi, kad pačios atsakovės pozicija nagrinėjamu klausimu prieštaringa. 2025-04-11 atsakyme į pretenziją atsakovė nurodė, kad atsakovė ir šiuo klausimu pretenziją pateikė pavėluotai, tačiau ją nagrinėjo, nes pati konstatavo, jog 2025 m. balandžio 1 d. ieškovei pateikta informacija galėjo turėti esminės reikšmės sprendžiant galimo teisės pažeidimo klausimą. Todėl šia apimtimi pretenzijos II pateikimo termino pradžia sietina su 2025 m. balandžio 1 d. ir pretenzijos pateikimo termino pabaiga – 2025 m. balandžio 11 d. Kadangi pati atsakovė pripažino, jog šioje dalyje pretenzija nėra pateikta pavėluotai, ją išnagrinėjo, teismas laiko, kad, atsakovei ją išnagrinėjus iš esmės, ginčas šiuo klausimus teisme spręstinas taip pat iš esmės.

196.       Pirkimo sąlygų 37.3 p. nurodyta, kad „Tiekėjas (tiekėjų grupės partneriai kartu) turi turėti arba gali pasitelkti vadovaujančius specialistus ir asmenis, atsakingus už pirkimo sutarties vykdymą, nurodytus 37.3.1 – 37.3.2 papunkčiuose“.  Pirkimo sąlygų 37.3.1 p. nurodyta, kad tiekėjas turi turėti (ar galėti pasitelkti) specialistą, turintį teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas statinių grupėje: susisiekimo komunikacijos: gatvės, kiti transporto statiniai (tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai, kelių pralaidos, požeminės perėjos), taip pat minėti statiniai, esantys kultūros paveldo objekto teritorijoje, jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje. Siūlomas specialistas turi turėti ne mažesnę kaip 36 (trisdešimt šešių) mėnesių per paskutinius 10 metų darbo patirtį (einant ypatingo statinio statybos vadovo pareigas), teikiant su pirkimo objektu susijusias paslaugas. Jei atsakingas už pirkimo sutarties vykdymą asmuo vienu metu vykdė daugiau nei vieną sutartį, skaičiuojant jo patirtį šis laikotarpis nesumuojamas. Perkančioji organizacija užskaitys iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos turimą patirtį sutartyse, kurios dar nėra užbaigtos vykdyti. Apskaičiuojant specialisto patirtį, ji skirtingose sutartyse skaičiuojama atskirai mėnesiais ir apvalinama pagal apvalinimo taisykles: 0-14 dienų lygu 0 mėnesių, 15 ir daugiau dienų yra lygu 1 mėnuo.

197.       Ieškovė nurodė, kad laimėtojas šiam kvalifikaciniam reikalavimui atitikti pasitelkė specialistą Š. S.. Specialistas savo patirtį grindė dvejomis sutartimis, sudarytomis su Klaipėdos miesto savivaldybės administracija – sutartis Nr. J9-1082 (specialisto sutartis 1) ir sutartis Nr. J9-3213 (specialisto sutartis 2). Kaip nurodyta specialistų sąraše, specialistas per šias dvi sutartis yra sukaupęs 40 mėn. darbo patirties – 36 mėn. pagal specialisto sutartį 1 (nuo 2019-03-13 iki 2022-03-13) ir 4 mėn. (nepersidengiančių mėnesių) pagal specialisto sutartį 2 (nuo 2022-03-14 iki 2022-06-27). Tačiau ieškovė nurodė, kad laimėtojas meluoja dėl specialisto patirties, vykdant specialisto sutartį 1. Specialistų sąraše nurodyta, kad pagal specialisto sutartį 1 laimėtojas patirtį įgijo nuo 2019-03-13 (t. y. kad į aktualų terminą reikia įskaičiuoti 2019 m. kovo mėnesį). Tačiau specialisto sutarties 1 18.1 p. nurodyta, kad sutartis įsigalioja ne anksčiau kaip 2019-03-22. Todėl laimėtojo nurodytas specialistas negalėjo patirties įgyti nuo laimėtojo nurodytos 2019-03-13 datos ir 2019 m. kovo mėnuo į specialisto patirtį nesiskaičiuoja (nes kaip nurodyta, patirties skaičiavimo metodikoje, specialistas neišdirbo daugiau nei 14 dienų kovo mėnesį), o laimėtojo patirtis pagal specialisto sutartį 1 yra ne 36, o 35 mėnesiai.

198.       Be to, ieškovė nurodė, kad specialistų sąraše nurodyta, jog specialisto sutartis 2 pasirašyta 2021-12-20. Specialisto sutarties 31.1 p. nurodyta, kad: „Šiuo metu dar galiojanti sutartis“ yra ta pati specialisto sutartis 1, o kaip nurodė laimėtojas, jos galiojimas baigėsi 2022-03-13. Jeigu laimėtojas specialisto sutarties 2 įvykdymo užtikrinimą pateikė vos 3 dienomis vėliau nei nurodytas 2022-03-14 terminas, vieno iš laimėtojo nurodytų mėnesių į specialisto patirtį skaičiuoti negalima. Nepatikslinta, kada tiksliai pradėta vykdyti sutartis, o labai naudingai nurodyta, kad darbai pradėti vykdyti 2022 kovą (nenurodant tikslios dienos). Jei specialisto sutartis 2 buvo pradėta vykdyti vėliau arba statinių priežiūros paslaugos nebuvo pradėtos teikti (kovo mėnesį jokios apžiūros nevyko, žurnaluose įrašai apie apžiūras neatlikti) iš karto nuo specialisto sutarties 2 įsigaliojimo, laimėtojo nurodytas specialisto patirties terminas būtų klaidinantis ir dėl specialisto sutarties 2. Kadangi specialisto patirtis grindžiama jau ne 40, o 39 mėnesiais, kurie tik 3 mėnesiais skiriasi nuo minimalios perkančiosios organizacijos reikalaujamos darbo patirties ribos, kiekvieno iš 39 laimėtojo nurodytų mėnesių įvertinimas (ar specialistas tikrai kiekvieną mėnesį dirbo ir dirbo daugiau nei 14 dienų) yra būtinas. Jei iš šio laikotarpio būtų minusuotos specialisto atostogos, nedarbingumo dienos, specialisto patirtis vos siektų minimalią 36 mėn. ribą.

199.       Atsakovė nurodė, kad iš UAB ,,Gatas‘‘ pateikto darbo apskaitos žiniaraščio matyti, kad Š. S., vykdydamas sutartį Nr.J9-1082 (2019-03-22 - 2022-03-13), dirbo 34 pilnus mėnesius minusavus kasmetines, tėvystės atostogas ir pan. Taip pat, 4 mėnesius pagal sutartį Nr.J9-3213 (2022-03-14 - 2022-06-27). Bendroje sumoje specialistas turi 38 mėn. darbo patirties iš reikalaujamos 36 mėn. Pirkimo dokumentai aiškiai patvirtina, kad atsakovė patirtį sieja su įgyta kompetencija ir atsakomybe einant pareigas, o ne su tuo, ar asmuo išnaudojo teisę į ligos ar kasmetines atostogas, net ir taikant ieškovės nurodomą patirties skaičiavimo metodą.

200.       Ieškovė nurodė, kad pateiktus teismui iš UAB ,,Gatas‘‘ Š. S. darbo laiko apskaitos žiniaraščius teismas turėtų vertinti kritiškai, nes kyla abejonių dėl jų tikrumo, o trečiasis asmuo asmuo ir UAB ,,Gatas‘‘ yra susijusios įmonės. Ieškovės teigimu, pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai yra galimai suklastoti, turi eilę neatitikimų. Tačiau pažymėtina, kad teismas nėra kompetetingas nustatyti ieškovės nurodytus dokumentų klastojimo faktus. Šalis, nesutinkanti su kitos šalies įrodinėjamomis aplinkybėmis, turi pateikti jas paneigiančius įrodymus. Tuo tarpu ieškovės pozicija dėl iš UAB ,,Gatas‘‘ pateiktų dokumentų klastojimo yra grindžiama hipotetinėmis prielaidomis bei spėjimais. Ieškovė nurodė, kad teismas netenkino jos prašymo dėl kitų įrodymų išreikalavimo – duomenų iš Sodros apie Š. S., duomenų apie specialisto sutarčių galiojimo laikotarpiu pildytus objektų apžiūros pasus, aktus, žurnalų įrašus su prižiūrėtojų parašais. Tačiau, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus ir prašomų išreikalauti dokumentų apimtį, visų pirma, toks ieškovės prašymas yra neproporcingas. Be to, tiekėjui pagal pirkimo sąlygas nebuvo keliamas reikalavimas pateikti duomenis apie faktiškai išdirbtą specialisto dienų skaičių, o ieškovė, vadovaudamasi spėjimais, tokią informaciją pageidavo gauti.    

201.       Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu savo ieškinį grindė spėjimais, kad specialistas Š. S. galimai faktiškai neišdirbo 36 mėnesių, nes atostogavo, galimai sirgo, ėjo tėvystės atostogų. Tačiau, kaip jau buvo minėta, pagal pirkimo sąlygas nebuvo reikalaujama pateikti perkančiajai organizacijai duomenų apie faktiškai išdirbtą specialisto darbo laiką, tokių duomenų perkančiajai organizacijai nepateikė ir pati ieškovė, nors įrodinėja, kad šio pirkimo sąlygos dėl reikalavimų specialistui skiriasi nuo ankstesnių pirkimų sąlygų, kuriuos ji laimėdavo.

202.       Be to, teismas sutinka Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kad ieškovės argumentavimas, kad iš darbo patirties turėtų būti išskaičiuotos kasmetinės atostogos, šventinės dienos ar tariami ligos atvejai yra labiau ieškovės prielaidos, kurios paneigia tiek nusistovėjusį Lietuvos Respublikos darbo santykių reglamentavimą, tiek teismų praktikoje suformuotą darbo patirties, darbo stažo skaičiavimą. Iš byloje pateiktų dokumentų galima daryti pagrįstą prielaidą, kad ieškovė nuolat dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, todėl turėtų būti vertinama kaip profesionalus viešųjų pirkimų dalyvis, turintis patirties ir gebantis tinkamai suprasti pirkimo sąlygas ir tikėtina, ne kartą susidūrė su panašiais į kvalifikacinį reikalavimą reikalavimais viešuosiuose pirkimuose bei jų traktavimu ir skaičiavimu, todėl nėra aiškūs ieškovės motyvai dėl kitokios darbo patirties, darbo stažo skaičiavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės argumentai dėl trečiojo asmens pasitelkto specialisto atitikties pirkimo dokumentuose keliamiems reikalavimams yra nepagrįsti.

203.         Ieškovė nurodė, kad jei vis dėlto būtų pripažinta, kad laimėtojo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygų 37.3.1 p., egzistuotų pagrindas pirkimo sąlygų 37.3.1 p. pripažinti neaiškiu, klaidinančiu tiekėjus, o aiškesnis sąlygų išdėstymas būtų pritraukęs į pirkimą daugiau tiekėjų, todėl pirkimo procedūros turėtų būti nutrauktos. Jei pirkimo sąlygose būtų aiškiai nurodyta, kad specialistui nereikia savo pareigų realiai vykdyti, o jis gali būti paskirtas į statybos vadovo pareigas ir 2 metams išeiti atostogų, kol priežiūros paslaugas realiai teiks kitas asmuo, pirkime būtų galėję dalyvauti daugiau specialistų, kurių patirtį „sukaupė tik atestatas“, o jie patys objektuose nedirbo. Minėta pirkimo sąlyga ne tik pažeidžia skaidrumo principą – yra neaiški, tačiau jos neaiškumas realiai lėmė mažesnę tiekėjų konkurenciją.

204.       Tačiau teismui pripažinus, kad ieškovės argumentai, jog laimėtojas privalėjo pateikti atsakovei duomenis apie faktiškai išdirbtą specialisto darbo laiką (minusavus švenčių, atostogų, nedarbingumo dienas) yra nepagrįsti, nėra pagrindo spręsti dėl pirkimo sąlygų 37.3.1 p. numatytos sąlygos neaiškia ar klaidinančia. Ieškovė, pati dalyvavusi pirkime, taip pat nepateikė atsakovei specialisto darbo laiko apskaitos žiniraščių, neišskaičiavo švenčių, atostogų dienų, pateikė tokią pat informaciją kaip ir trečiasis asmuo. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovei ši pirkimo sąlyga buvo aiški ir suprantama. Ieškovė ne vieną kartą yra dalyvavusi atsakovės paskelbtame pirkime ir jį laimėjusi, o pirkimo sąlygų 37.3.1 p. buvo tik patikslintas, bet nepakeistas iš esmės, todėl jo esmė ieškovei turėjo būti žinoma. Kadangi pirkime dalyvavo ieškovė ir trečiasis asmuo, kurios abi pateikė vienodą informaciją apie reikalavimus specialistui, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirkimo sąlygų 37.3.1 p. yra neaiškus ar klaidinantis.

Dėl melagingos informacijos pateikimo

205.       Ieškovė nurodė, kad pirkimo laimėtojas pateikė melagingą informaciją. Bet kuriuo atveju specialisto sutartis 1 nebuvo pradėta vykdyti 2019-03-13 ir anksčiausiai galėjo būti pradėta vykdyti 2019-03-22, nes įsigaliojo tik nuo šios datos. Kadangi laimėtojas, deklaruodamas duomenis apie savo (specialisto) kvalifikaciją, pateikė melagingą informaciją, atsakovė nepagrįstai atsisakė grįžti į pasiūlymų vertinimo etapą, vertinti šios melagingos informacijos įtaką ir / ar atmesti laimėtojo pasiūlymą.

206.       Atsakovė nurodė, kad trečiasis asmuo, nurodydamas specialisto patirtį nuo 2019-03-13, nesiekė tyčia suklaidinti atsakovės, o tik nurodė sutarties 1 pasirašymo datą. Nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie sąmoningą faktų iškraipymą, falsifikavimą ar kitokį apgaulingą elgesį. Tokio pozicijos laikėsi ir trečiasis asmuo.

207.       VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija pašalina tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu tiekėjas pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šiame straipsnyje ir šio įstatymo 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir perkančioji organizacija gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis arba tiekėjas dėl pateiktos melagingos informacijos negali pateikti patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį.

208.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-65-381/2024), kad tiekėjo pasiūlyme pateiktos informacijos kvalifikavimas kaip melagingos pagal teismų praktiką turi platesnę prasmę ir taikymo sritį nei kituose teisiniuose santykiuose (pavyzdžiui, sukčiavimas baudžiamojoje teisėje) ir neapsiriboja tik tyčiniu suklaidinimu ar tiesos iškraipymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-248/2020, 40 punktas). Toks platus šios kategorijos turinys, inter alia, kyla iš Europos Sąjungos viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, kuriame apibrėžtas įvairių situacijų pripažinimas kaip melagingos informacijos pateikimas, be to, priešingai nei Lietuvos nacionalinės teisės normose (VPĮ), jame vartojamos ne melagingos informacijos, o suklaidinimo, faktų iškraipymo sąvokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020, 125 punktas). Iš viešojo pirkimo procedūrų pašalinant subjektą dėl melagingos informacijos nebūtina konstatuoti tyčinio jo elgesio, pakanka, kad tiekėjas būtų pripažintas kaltu dėl tam tikro nerūpestingumo, t. y. nerūpestingumo, galinčio turėti lemiamą įtaką priimant sprendimus dėl pašalinimo, atrankos ir viešojo pirkimo sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-916/2019).

209.       Taigi, sprendžiant, ar tiekėjo pateikta informacija yra melaginga, pakanka nustatyti tam tikrą faktų iškraipymą pateikiant informaciją, reikalingą atitikčiai atrankos kriterijams patikrinti. Pabrėžtina, kad tai turi būti rimtas aplaidumas, didelis nerūpestingumas, nukreiptas į sąmoningą siekį suklaidinti perkančiąją organizaciją dėl atitikties vienam ar kitam kvalifikacijos ir (ar) su pašalinimo pagrindų nebuvimu susijusiam reikalavimui. Ši išvada iš esmės nepriklauso nuo to, ar tiekėjas de facto (faktiškai) atitinka atrankos kriterijus. Dėl informacijos, pateiktos tiekėjo pasiūlyme, melagingumo sprendžiama vertinant jos turinį objektyviuoju (neatitiktis tiesai (tikrovei) yra daugiau faktinio, o ne teisinio pobūdžio) ir subjektyviuoju (tiekėjas suvokia ar turi suvokti (negali nesuvokti), kad informacija neatitinka realybės, ir turi tikslą suklaidinti perkančiąją organizaciją) aspektais bei nustačius šių abiejų elementų egzistavimą kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-690/2017).

210.       Kiek tai susiję su objektyviuoju elementu, pažymėtina, kad informacija gali būti pripažinta melaginga tik tuo atveju, jeigu jos atitikties tikrovei patikra nereikalauja papildomo teisinio aiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-969/2016, 53 punktas), kitaip tariant, tai yra informacija, kuri melaginga objektyviai, pati savaime, o ne tokia tampa kaip teisinio interpretavimo padarinys.

211.       Dėl subjektyviojo informacijos pripažinimo melaginga elemento pabrėžtina, kad jis gali pasireikšti įvairiomis formomis (veikimu ar neveikimu (reikšmingos ar tikrosios informacijos nuslėpimu); tyčiniu ar rimtu suklaidinimu, duomenų iškraipymu, falsifikavimu; nerūpestingu, aplaidžiu reikšmingos informacijos pateikimu; kūrybingai pateikiama informacija, sudarant klaidingą įspūdį perkančiajai organizacijai; tinkamų duomenų nepateikimu; kt.), tačiau perkančiajai organizacijai pakanka nustatyti itin aplaidžius, nerūpestingus tiekėjo veiksmus ar neveikimą tam, kad pripažintų tiekėją pateikusiu melagingą informaciją, t. y. kad tiekėjas objektyviai turėjo suprasti informacijos melagingumą, jeigu būtų elgęsis pagal protingo, atidaus ir tinkamai informuoto tiekėjo principus.

212.       Vis dėlto sąžiningo (leistino) suklydimo, kai pirkimo dalyvis neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, atveju informacija neturėtų būti pripažinta melaginga. Tokiems atvejams priskirtinos situacijos, kai objektyviai neteisinga (tikrovės neatitinkanti) informacija buvo pateikta nespecialiai, tiekėjas elgėsi pakankamai atidžiai ir rūpestingai siekdamas įsitikinti pirkimo metu pateiktos informacijos teisingumu (pavyzdžiui, pareikalavo iš partnerių ar užsakovų papildomų įrodymų dėl tam tikrų duomenų teisingumo ir juos atidžiai patikrino dar prieš pateikdamas pasiūlymą viešajame pirkime; pasinaudojo teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl papildomos (patikslinančios neaiškią pirkimo sąlygą) informacijos pateikimo; ir pan.), ištaisė trūkumus ar pateikė perkančiajai organizacijai kilusias abejones paneigiančius duomenis šiai pasinaudojus galimybe kreiptis į tiekėją dėl pateikto pasiūlymo paaiškinimo, arba kai tokia (realybės neatitinkanti) informacija tiekėjo pagrįstu įsitikinimu ar atlikta pirkimo sąlygų interpretacija galėjo būti laikoma teisinga, nes, pavyzdžiui, iš susiklosčiusių aplinkybių matyti, kad tiekėjas ir perkančioji organizacija skirtingai suprato ir aiškino kurią nors viešojo pirkimo dokumentų sąlygą. Pareiga įrodyti aptartas aplinkybes tenka tiekėjui (CPK 178 straipsnis).

213.       Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo sutinka, kad ne visai korektiškai nurodė sutarties 1 pradžią, kadangi rėmėsi jos sudarymo, o ne įsigaliojimo momentu. Tai – akivaizdi žmogiška, netinkamo teisinio vertinimo sąlygota klaida, kuri ne tik nekeičia trečiojo asmens deklaruojamos kvalifikacijos esmės turėti tokį specialistą, kuris būtų sukaupęs bent 36 mėn. patirtį, bet ir nesuponuoja šios situacijos vertinimo kaip melagingos informacijos pateikimo. Objektyvūs duomenys patvirtina, kad ieškovės pasiūlyme (atliktų statybos ir montavimo darbų sąraše) nurodyta informacija neatitiko tikrovės. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad trečiasis asmuo, nurodydamas specialisto patirtį devyniomis dienomis didesnę, į tai, kad 2019-03-13 d. sutampa su sutarties sudarymo data, daro išvadą, kad trečiasis asmuo neturėjo sąmoningo ketinimo suklaidinti perkančiąją organizaciją, todėl nėra pagrindo trečiojo asmens pateiktą informaciją apie specialisto patirties laikotarpio pradžią pripažinti melaginga.

Dėl procesinės bylos baigties

214.        Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė savo ieškinio argumentų neįrodė, be to, dalyje dėl per mažos laimėtojo pasiūlytos kainos praleido terminą pretenzijai pateikti. Todėl jos ieškinys atmestinas,  o dalyje dėl per mažos tiekėjo pasiūlyto kainos civilinė byla nutrauktina. Kiti šalių nurodyti argumentai neįtakoja teismo sprendimo rezultato ir atskirai nevertinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

215.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės priteistinos atsakovės bei trečiojo asmens naudai. Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Trečiasis asmuo nurodė, kad patyrė  bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą 21 205,79 Eur (iš kurių 17 525,45 Eur – išlaidos advokatų pagalbai apmokėti; 3 680,34 Eur PVM).  

216.          Nors kai kurie advokatų nurodyti įkainiai viršija Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, tačiau teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą ir apimtį, specifinius byloje keliamus klausimus, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį, skaičių ir apimtį sprendžia, kad trečiojo asmens prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263-268 str., 270 str., teismas

n u s p r e n d ž i a :

             Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tiltuva‘‘ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu bei pripažinimo tiekėją pateikus melagingą informaciją viešajame pirkime atmesti.

Civilinę bylą dalyje dėl per mažos laimėtojo pasiūlytos kainos nutraukti.

        Priteisti iš ieškovės UAB ,,Tiltuva‘‘ (juridinio asmens kodas 120144379) trečiajam asmeniui UAB ,,Viadukas‘‘ (juridinio asmens kodas 111441125) 21 205,79 Eur (dvidešimt vieną tūkstantį du šimtusn penkis eurus 79 ct) bylinėjimosiš išlaidų.

        Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam  teismui, skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja                                                                             Lina Muchtarovienė