ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2022 m. spalio 26 d.

Šiauliai 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2331-1051/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaimiškas dūmas“ dėl subnuomos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, atsakovo įpareigojimo sutartines prievoles pagal subnuomos sutartį vykdyti natūra, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAV investicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ vienašalį 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą nutraukimą nuo 2021 m. birželio 12 d. pagal atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021 m. balandžio 15 d. datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, kurį ieškovė UAB „VAV investicija“ gavo 2021 m. balandžio 30 d.; priteisti iš atsakovės ieškovei 275,85 Eur skolą, 7,83 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priimtas ieškovės UAB „VAV investicija“ dalies ieškinio (dėl 275,85 Eur skolos) atsisakymas civilinė byla dalyje dėl 275,85 Eur skolos priteisimo nutraukta.

3.       Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinys patenkintas visiškai. Pripažintas neteisėtu vienašališkas atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021 m. balandžio 15 d. teiktu raštu ieškovei UAB „VAV investicija“ 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas prieš terminą nuo 2021 m. birželio 12 d. Priteista ieškovei iš atsakovės 7,83 Eur delspinigiai, 1,84 Eur palūkanos, 8 (aštuonių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 9,67 Eur sumą nuo 2021 m. birželio 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 891,00 Eur bylinėjimosi išlaidos.

4.       Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimas panaikintas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs grąžintą bylą, turi sudaryti sąlygas ieškovei patikslinti savo ieškinio reikalavimus.

5.       Ieškovė UAB „VAV investicija“ pateikė patikslintą ieškinį prašydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ vienašalį 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) prieš terminą nutraukimą nuo 2021 m. birželio 12 d. pagal atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2021 m. balandžio 15 d. datuotą raštą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, kurį ieškovė UAB „VAV investicija“ gavo 2021 m. balandžio 30 d.; pripažinti, kad 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) terminas prasitęsė iki 2023 m. birželio 19 d. bei įpareigoti atsakovę UAB „Kaimiškas dūmas“ vykdyti sutartinius įsipareigojimus natūra pagal 2019 m. vasario 28 d. prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki jos pabaigos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės 2019 m. vasario 28 d. sudarytą prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei subnuomos teise subnuomos laikotarpiui naudotis patalpų dalį 8 kv. m – prekybinę vietą bei įrangą (2 šaldymo vitrinos, 1 prekystalis), esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo už išnuomotą vietą ir įrangą ieškovei mokėti Sutartyje numatytą 250 Eur plius PVM subnuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus Sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pagal 2019 m. birželio 19 d. prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė subnuomos teise subnuomos laikotarpiui prekybinę vietą 8 kv. m prekybinėje patalpoje pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su akte išvardinta nauja įranga. Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. raštu, kurį ieškovė gavo 2021 m. balandžio 30 d., pranešė, kad nutraukia Sutartį, kurios nutraukimo pagrindas – „pasibaigus sutarties laikui nuo 2021 m. birželio 12 d.“.

7.       Iki 2021 m. balandžio 19 d. atsakovė neinformavo ieškovės, kad pasibaigus Sutarties terminui ji nepratęs Sutarties, todėl pagal Sutarties 1.6 punktą Sutarties terminas prasitęsė iki 2023 m. birželio 29 d. Pripažinus neteisėtu ir negaliojančiu vienašalį Sutarties prieš terminą nutraukimą nuo 2021 m. birželio 12 d. pagal atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. raštą, reiškia, kad Sutartis ir iš jos kylančios teisės bei pareigos saisto šalis iki jos termino pabaigos – iki 2023 m. birželio 19 d. Ieškovė reikalauja, jog atsakovė pilnai įvykdytų sutartinę prievolę, kylančią iš subnuomos teisinių santykių, natūra.

8.       Atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ prašė ieškinį ir patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė Sutarties sudarymo metu atsakovei Sutarties Priedo Nr. 1 nepateikė. Sutarties Priedą Nr. 1 ieškovė elektroniniu paštu pateikė tik 2020 m. rugsėjo 29 d. 2019 m. birželio 19 d. tarp šalių buvo pasirašytas Prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktas, pagal kurį ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė subnuomos teise subnuomos laikotarpiui prekybinę vietą 8 kv. m prekybinėje patalpoje, plane pažymėtą prekybinę vietą Nr. (duomenys neskelbtini), pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su akte išvardinta nauja įranga. 2020 m. rugpjūčio mėnesį, kai prekybinės vietos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintos, atsakovė be jokio bendro susitarimo buvo perkelta prekiauti į kitą nuošalią vietą, kur nebuvo matomumo, reklamos ir atitinkamai žmonių srautų. Dėl to, 2020 m. rugsėjo 20 d. atsakovė siuntė ieškovei „Prašymą dėl prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“, kuriame išreiškė pageidavimą nutraukti subnuomos sutartį prieš terminą, nurodant priežastį ir prašė susitarti dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė pagal atsakovės prašymą Sutartį nutraukti atsisakė, vietoj to laikinai sumažino nuomos kainą. Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. raštu pranešė ieškovei apie tai, kad nebeketina tęsti Sutartį jai pasibaigus. Prekybinę vietą ir įrangą faktiškai atsakovė iš ieškovės perėmė ne 2019 m. birželio 19 d., o 2019 m. birželio 12 d., todėl 2021 m. balandžio 15 d. rašte buvo nurodyta, kad Sutartis nebus pratęsta nurodant 2021 m. birželio 12 d. datą. Atsakovės valia dėl nuomos sutarties teisinių santykių su ieškove šiai dienai nėra pasikeitusi – atsakovė neturi noro, tikslo, ketinimo ar verslo perspektyvos su ieškove susisaistyti atitinkamais teisiniais santykiais, kurie yra pasibaigę 2021 m. birželio 19 d.

9.       Reikšdama atitinkamą reikalavimą ieškovė remiasi CK 6.213 straipsnio 2 dalimi. Tarp šalių buvusi sudaryta Sutartis yra pasibaigusi, todėl ieškovė jokių vykdytinų prievolių atsakovei neturi. Nuomininko prievolė nuomotojui yra piniginė, todėl CK 6.213 straipsnio 2 dalis netaikytina. Atitinkamai atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma ir CK 6.213 straipsnio 1 dalis, reglamentuojanti galimybę reikalauti natūra įvykdyti piniginę prievolę, šiuo atveju – sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį iki 2023 m. birželio 19 d., nes ieškovė jokio turto nuomos pagrindais atsakovei nuo 2021 m. birželio 19 d. nėra perdavusi. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė pažeidė ar neįvykdė prievolės ieškovei.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės UAB „VAV investicija“ atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“ 5 317,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11.       Teismas pažymėjo, kad Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartyje nurodė, kad Sutartį atsakovė vykdė ir po 2021 m. birželio 12 d. iki pat 2021 m. birželio 19 d. (Sutarties termino pabaigos), todėl negalima daryti išvados, jog sutartis buvo nutraukta pačios atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ iniciatyva. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. pranešimas nėra atsakovės vienašalis pranešimas apie Sutarties nutraukimą prieš terminą, todėl minėto pranešimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu nėra pagrindo.

12.       Teismas nustatė, kad atsakovė išsiuntusi ieškovei 2021 m. balandžio 15 d. pranešimą, kreipėsi į ieškovę su 2021 m. birželio 17 d. prašymu, kuriame nurodė, kad pasibaigus Sutarčiai, kuri buvo sudaryta 2019 m. birželio 12 d., prašo ieškovės 2021 m. birželio 19 d., 15 val., priimti iš atsakovės pagal priėmimo-perdavimo aktą iš ieškovės atsakovės nuomojamas prekybai šaldymo vitrinas bei papildomą inventorių, nurodė, kad atsakovę atstovaus pardavėja R. T., kuriai suteikiama teisė perduoti visą nuomojamą įrangą, bei pasirašyti ant perdavimo-priėmimo akto. Ieškovės atstovas nurodytu laiku neatvyko priimti pagal Sutartį nuomojamo turto, todėl prekybinės vietos bei įrangos atlaisvinimo vietoje dalyvavo tik įmonės pardavėja R. T., kuri perdavė grąžinti į įmonę neparduotas prekes įmonės vairuotojui J. J., paliko prekybinę vietą švarią, tvarkingą, bet nepridavus pagal perdavimo-priėmimo aktą, pasirašė vienašališkai perdavimo-priėmimo aktą, t. y. faktiškai nuomojamą turtą atsakovė atlaisvino 2021 m. birželio 19 d. – paskutinę sutarties termino dieną, todėl laikytina, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą ieškovei.

13.       Teismas įvertinęs tai, kad byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų raštu sutikusi pratęsti Sutartį, nors tokia ieškovės pareiga numatyta Sutarties 1.6 punkte, ir 2021 m. gegužės 28 d. teismui pateiktas ieškinys negali būti prilygintas ieškovės Sutarties 1.6 punkte numatytai pareigai pateikti rašytinį sutikimą, bei tai, kad ieškovė 2021 m. birželio 11 d. atsakyme į atsakovės pirminį 2021 m. birželio 10 d. prašymą priimti pagal priėmimo-perdavimo aktą iš atsakovės nuomojamas prekybai šaldymo vitrinas bei papildomą inventorių, ieškovė raštu neišreiškė, kaip numatyta Sutarties 1.6 punkte, sutikimo pratęsti subnuomos sutartį, sprendė, kad toks ieškovės subjektyvus Sutarties sąlygų aiškinimas, reikštų nesąžiningumą atsakovės atžvilgiu ir prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems bendriesiems teisės principams.

14.       Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, palyginęs  2020 m. rugsėjo 20 d. pranešimo ir 2021 m. balandžio 15 d. pranešimo turinį, tai, kad po to, kai atsakovė 2020 m. rugsėjo 20 d. raštu kreipėsi į ieškovę, tarp šalių vyko derybos, ir atsakovei buvo žinomos Sutarties nutraukimo pasekmės, padarė išvadą, kad atsakovė neturėjo jokių priežasčių ir tikslo nutraukti Sutartį anksčiau termino, juolab likus 7 dienoms iki Sutarties termino pabaigos.

15.       Teismas nurodė, kad, tai, jog atsakovė faktiškai nuomojamą turtą atlaisvino 2021 m. birželio 19 d., t. y. paskutinę Sutarties termino dieną, laikytina, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą ieškovei, kas reiškia, jog Sutartis pasibaigė suėjus jos terminui, o aplinkybė, jog atsakovė dėl nuo jos priklausančių aplinkybių nežymiai praleidusi terminą informavo ieškovę apie atsisakymą po sutarties termino ją pratęsti, negali pakeisti atsakovės valios toliau nebetęsti sutartinių santykių. Priešingos išvados reikštų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnio normų, reglamentuojančių sutarties laisvės principus, pažeidimą.

16.       Dėl delspinigių ir palūkanų priteisimo teismas nurodė, kad ieškovė UAB „VAV investicija“ pradiniu 2021 m. gegužės 28 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 275,85 Eur skolą, 7,83 Eur delspinigius, palūkanas (t. 1, b. l. 1-6). Teismui priėmus ieškinį ir išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei, teisme gautas ieškovės dublikas, kuriame pareikštas prašymas dėl dalies ieškinio (dėl 275,85 Eur skolos) atsisakymo (t. 1, b. l. 65-69). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovo prašymas patenkintas, priimtas ieškovo dalies ieškinio (dėl 275,85 Eur skolos) atsisakymas atsakovui, civilinė byla dalyje dėl 275,85 Eur skolos priteisimo nutraukta (t. 1, b. l. 70-71). Ieškovės atstovas 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje nurodė, jog palaiko reikalavimą dėl 7,83 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės, nes jis uždelsė atsiskaityti su ieškove. Teismas nurodė, kad atsakovė nesutiko sumokėti delspinigius, nurodė, kad pagal Sutarties 3.3 punktą ieškovė iš atsakovės yra gavusi 600 Eur dydžio avansą, todėl mano, kad delspinigiai turi būti išskaičiuoti iš avanso. Teismas dėl ieškovės prašymo priteisti delspinigius nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovės sumokėto 600 Eur avanso neužtektų ieškovės prašomiems 7,83 Eur delspinigiams padengti. Todėl sprendė, kad pasibaigus ieškovės ir atsakovės sutartiniams santykiams 2021 m. balandžio 19 d., ieškovė, pagal Sutarties 3.4 punktą, turi teisę išskaičiuoti iš atsakovės sumokėto 600 Eur avanso 7,83 Eur delspinigius, todėl prašymą priteisti delspinigius atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „VAV investicija“ prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį atsakovei tenkinti visiškai bei priteisti iš atsakovės ieškovei bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

17.1.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis nėra priimta kitoje byloje – ji yra priimta dėl to pačio ginčo (toje pačioje byloje), kurį išsprendė Šiaulių apylinkės teismas ieškovės ginčijamu 2022 m. gegužės 16 d. sprendimu. Be to, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartis nėra teismo sprendimas, kaip jis suprantamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punkto, 259 straipsnio 1 dalies prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo dar kartą pats analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus, konstatuoti konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas išvadą, kad atsakovė pranešimu nenutraukė Sutarties prieš terminą padarė remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi bei taikydamas CPK 182 straipsnio 2 punktą, o ne tirdamas bei analizuodamas byloje surinktus duomenis, todėl ji yra neteisėta ir nepagrįsta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

17.2.                      Teismo išvada, kad 2021 m. balandžio 15 d. pranešimu atsakovė vienašališkai nenutraukė Sutarties prieš terminą, o tik siekė įvykdyti Sutarties 1.6 punkto reikalavimus ir tokiu būdu informavo ieškovę, kad nepratęs Sutarties naujam terminui, prieštarauja šio pranešimo turiniui, nėra pagrįstas aiškiais faktiniais bei teisiniais argumentais. Iš pranešimo turinio yra suprantama, kad atsakovė sutartį nutraukia nuo 2021 m. birželio 12 d. – atsakovė 2021 m. balandžio 30 d. elektroninį laišką, kuriuo atsiuntė ieškovei 2021 m. balandžio 15 d. pranešimą, įvardijo „Sutarties nutraukimas“,  pats 2021 m. balandžio 15 d. Pranešimas pavadintas „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“, o pačiame pranešime atsakovė informavo, kad Sutartis yra nutraukiama nuo 2021 m. birželio 12 d. Atsižvelgiant į tai, ieškovė teisingai vertina, kad šiuo pranešimu atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė prieš terminą nuo 2021 m. birželio 12 d.

17.3.                      Teismo sąvokos „nepratęsti sutarties“ aiškinimas kaip tapačiai sąvokai „nutraukti sutartį“ yra neteisingas, nes pranešime vartojama sąvoka „nutraukti“, akivaizdu, kad nėra tapati sąvokai „nepratęsti“, tuo labiau, kad šalys Sutarties 1.6 punkte vartoja sąvoką „nepratęsti“, o sąvoką „nutraukti“ Sutartyje šalys vartoja jos 5 dalyje, todėl atsakovei sąvoka nutraukti buvo suprantama tik kaip Sutarties nutraukimas. Teismo išaiškinimas, kad pranešimu atsakovė ne nutraukė Sutartį nuo 2021 m. birželio 12 d., o taip pagal Sutarties 1.6 punktą siekė informuoti ieškovę, jog nepratęs Sutarties, yra aiškinimas prieš prasmę.

17.4.                      Jeigu pranešimu atsakovė būtų siekusi pagal Sutarties 1.6 punktą pranešti, kad nepratęs Sutartį, pirma, pranešime atsakovė, tikėtina, būtų konkrečiai pasirėmusi Sutarties 1.6 punktu; antra, pranešime būtų vartojusi sąvoką, kokią šalys vartojo Sutartyje (t. y., kad nepratęs, o ne nutrauks); trečia, pranešimą ieškovei būtų pateikusi iki 2021 m. balandžio 19 d., nes Sutartis galiojo iki 2021 m. birželio 19 d.; ketvirta, pranešime būtų įvardinusi ne 2021 m. birželio 12 d. datą, o 2021 m. birželio 19 d. datą.

17.5.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad 2021 m. birželio 12 d. data pranešime buvo parašyta suklydus, tačiau atsakovė pranešime nenurodė, jog Sutartis laikoma nutraukta nei nuo 2021 m. vasario 28 d. (skaičiuojant nuo Sutarties pasirašymo), nei nuo 2021 m. birželio 19 d. (skaičiuojant nuo akto pasirašymo), tai yra nenurodė nė vienos datos, susijusios su Sutartimi ar pačiu aktu, ką būtų galima vertinti kaip galimai sąžiningą suklydimą dėl datos, tačiau nurodė visai su Sutarties nuostatomis, nesusijusią datą – 2021 m. birželio 12 d. Akivaizdu, kad atsakovės valia buvo ne pasibaigus Sutarties terminui jos nebepratęsti, bet Sutartį vienašališkai prieš terminą nutraukti nuo 2021 m. birželio 12 d. Teismas neteisingai išaiškino pranešimo turinį bei atsakovės juo siektą tikslą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įrodymų vertinimo taisykles ir nukrypo nuo kasacinio teismo šių taisyklių aiškinimo bei taikymo praktikos.

17.6.                      Teismas nepagrįstai daug dėmesio skyrė atsakovės ir R. T. teisiniams santykiams ir juos susiejo su pranešime nurodyta 2021 m. birželio 12 d. data, kaip ją atsakovei įrašant suklydus. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad atsakovė tik apeliaciniame skunde dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. spalio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo iškėlė versiją, kad pranešime įvardinta 2021 m. birželio 12 d. data, nuo kurios nutraukiama Sutartis, atsirado dėl to, kad ieškovė 2019 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku atsakovei atsiuntė 2019 m. birželio 12 d. priėmimo-perdavimo aktą, o šio akto pagrindu atsakovė pasirašė 2019 m. birželio 13 d. perdavimo- priėmimo aktą su R. T., ir taip laikė, kad faktiškai prekybinė vieta atsakovei buvo perduota 2019 m. birželio 12 d. Pranešime atsakovė iš viso nemini Sutarties 1.6 punkto, o taip pat nenurodo aplinkybių, susijusių su juo ir R. T., todėl ieškovė kitaip vertinti pranešimo turinio nei sutarties nutraukimo negalėjo.

17.7.                      Esant ginčui dėl sutarties teksto prasmės, kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė. Todėl pranešimas aiškintinas kaip vienašalis sandoris, kuriuo atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė nuo 2021 m. birželio 12 d.

17.8.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad CK 1.138 straipsnio 4 punkto, 6.213 straipsnio 2 dalies normos šalių teisiniams santykiams netaikytinos, nes šalis siejo nuomos teisiniai santykiai. Atsakovė įsipareigojo nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal Sutartį mokėti iki jos termino pabaigos (atsakovei iki 2021 m. balandžio 19 d. pagal Sutarties 1.6 punktą nepranešus apie Sutarties nepratęsimą) iki 2023 m. birželio 19 d., ir toks buvo ieškovės teisėtas lūkestis. Ieškovės pareikštas nepiniginis reikalavimas nėra atsakovės vertimas sudaryti sutartį, nes Sutartis su konkrečiu terminu bei jo pratęsimo sąlygomis tarp šalių jau sudaryta. Teisinis reguliavimas nenustato negalėjimo vienai iš sutarties šalių pareikalauti, kad kita šalis sutartį visiškai bei tinkamai įvykdytų iki termino pabaigos, priešingai, pacta sunt servanda principas tvirtina, jog kiekviena įsigaliojusi sutartis jos šalims yra privaloma ir šalys privalo sąžiningai ją įvykdyti. Tarp šalių sudaryta bei įsigaliojusi terminuota Sutartis sukūrė ieškovei teisėtą lūkestį gauti iš atsakovės nuomos mokestį iki 2023 m. birželio 19 d., o šį teisėtą lūkestį ieškovė nepiniginiu reikalavimu teismo ir prašė apginti.

17.9.                      Teismas pripažinęs, kad atsakovė dėl nuo jos priklausančių priežasčių pagal Sutarties 1.6 punktą praleido terminą informuoti ieškovę, kad Sutarties nebepratęs, nepagrįstai netaikė šio termino praleidimo šalių bendru sutarimu Sutartyje įtvirtintų pasekmių – kad Sutartis prasitęsė iki 2023 m. birželio 19 d. Teismas nepagrįstai sprendė, jog Sutartis neprasitęsė iki 2023 m. birželio 19 d., nors Sutartis aiškiai nustato šalių sutarto termino praleidimo pasekmes – Sutarties pratęsimą iki 2023 m. birželio 19 d. Teismas nenustatė, kad Sutarties 1.6 punkto sąlygos prieštarautų imperatyviosioms teisės normoms, todėl teismas nustatęs, kad atsakovė dėl nuo jos priklausančių priežasčių pagal Sutarties 1.6 punktą praleido terminą informuoti, jog ji nepratęs Sutarties, turėjo vadovautis šalių sutarta sąlyga, kad Sutarties terminas prasitęsė iki 2023 m. birželio 19 d.

17.10.                      Teismas nenurodė motyvų dėl padarytos išvados, jog ieškovės ieškinys negali būti prilygintas ieškovės Sutarties 1.6 punkte numatytai pareigai pateikti rašytinį sutikimą. Ieškovė turėjo teisėtą lūkestį, paremtą Sutartimi, kad iki 2023 m. birželio 19 d. ieškovė gaus pajamas iš atsakovės mokamo nuomos mokesčio, todėl pareikšdama ieškinį ieškovė ne tik sutiko, kad Sutartis prasitęsė, bet ir pareikalavo, kad Sutartis būtų vykdoma iki jos termino pabaigos – 2023 m. birželio 19 d. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės pranešimą dėl Sutarties nutraukimo nuo 2021 m. birželio 12 d., ieškovė gavo 2021 m. balandžio 30 d., ir ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. ieškiniu kreipėsi į teismą. Ieškinio pareiškimas prašant Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu bei negaliojančiu bei nurodant, kad Sutartis galioja iki 2023 m. birželio 19 d. pagal prasmę atitinka Sutarties 1.6 punkto ieškovo sutikimą dėl Sutarties pratęsimo. Sutarties 1.6 punktas nenustato, kuriuo momentu turi būti pateiktas raštu ieškovės sutikimas dėl Sutarties pratęsimo – esminė sąlyga, jog Sutartis neprasitęstų, yra vienos ar kitos šalies raštiškas pranešimas, pareikštas iki 2021 m. balandžio 19 d., kad Sutarties nepratęs.

17.11.                      Teismo vertinimas, kad ieškovės 2021 m. birželio 11 d. atsakyme į atsakovės pirminį 2021 m. birželio 10 d. prašymą priimti pagal priėmimo-perdavimo aktą iš atsakovės nuomojamas prekybai šaldymo vitrinas bei papildomą inventorių, taip pat nėra ieškovės raštu, kaip tai numatyta Sutarties 1.6 punkte, išreikšto sutikimo pratęsti Sutartį yra nepagrįstas, kadangi iki 2021 m. balandžio 19 d. ieškovė nepranešė atsakovei, jog pasibaigus Sutarties terminui ji nepratęs Sutarties; ieškovė 2021 m. gegužės 28 d. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama pripažinti Sutarties nutraukimą pagal atsakovės pranešimą neteisėtu ir negaliojančiu.

17.12.                      Teismo vertinimas, kad atsakovės darbuotojai R. T. atlaisvinus prekybinę vietą bei įrangą, ją palikus švarią, laikoma, jog atsakovei nuomotas turtas buvo perduotas ieškovei, nėra pagrįstas, nes R. T. prekybinę vietą bei įrangą grąžino atsakovei, kaip subnuomotojai, o ne ieškovei – ieškovė jokių sutartinių santykių su R. T. neturėjo. Todėl laikytina, kad atsakovė iki šiol nėra perdavusi ieškovei išsinuomotos prekybinės vietos bei įrangos, be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų įgaliojusi R. T. atstovauti perduodant ieškovei išnuomotą vietą bei įrangą.

17.13.                      Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė 2021 m. birželio 13 d. elektroniniu laišku atsakovę informavo, kad „reikia suderinti dokumentus su veterinarijos tarnyba, t. y. pateikti prekybinės vietos nuomos sutartį su būsima pardavėja R. T.“. Ieškovė 2021 m. birželio 13 d. elektroniniame laiške, adresuotame atsakovei, nurodė, kad atsakovei reikalinga susiderinti savo veiklos dokumentus su veterinarijos tarnyba, tačiau šiame laiške nėra jokių nuorodų nei apie tai, kad ieškovei yra žinoma, jog ne pati atsakovė vykdys veiklą, o dar ir subnuomos prekybinę vietą ir įrangą kitam asmeniui – R. T. Todėl yra nesuprantami teismo argumentai, kad atsižvelgiant į tai, jog atsakovė su trečiaisiais asmenimis derino savo veiklos vykdymo sąlygas, pasirašinėjo prekybinės vietos bei įrangos aktą ir kitus dokumentus, galėjo pagrįstai tikėtis, kad prekybinę vietą ir įrangą iš ieškovės perėmė ne 2019 m. birželio 19 d., o 2019 m. birželio 12 d. Iškovė nedalyvavo atsakovės susirašinėjime su valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, todėl ieškovei nebuvo žinoma apie šiuos atsakovės veiksmus.

17.14.                      Atsakovė vienašališkai nutraukusi Sutartį prieš terminą nuo 2021 m. birželio 12 d., siekė ieškovei grąžinti prekybinę vietą bei įrangą, tačiau ieškovė laikydama, kad vienašalis Sutarties nutraukimas prieš terminą yra neteisėtas, jau buvo teismui padavusi 2021 m. gegužės 28 d. ieškinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei negaliojančiu, taip siekdama išsaugoti Sutartį, ir atsisakė priimti atsakovės grąžinamą prekybinę vietą ir įrangą.

17.15.                      Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 7,83 Eur delspinigius. Teismas nepagrįstai sutapatino 7,83 Eur sumą, su tokio piniginio reikalavimo įvykdymo būdu ieškovės naudai ir nurodė, kad 7,83 Eur delspinigius ieškovė gali išskaityti iš 600,00 Eur avanso. Tik konstatavus, jog ieškovė tokio dydžio reikalavimą į atsakovę turi, gali būti taikomas tokio piniginio reikalavimo įvykdymas įskaitymo būdu. Nei ieškovė, nei atsakovė nebuvo pateikę pareiškimo dėl 7,83 Eur delspinigių įskaitymo.

17.16.                      Teismo motyvas, kad ieškovė neapteikė įrodymų, jog atsakovės sumokėto 600,00 Eur avanso neužtektų ieškovės prašomiems 7,83 Eur delspinigiams padengti, nepagrįstas, nes tokia aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalykas. Ieškovė laikė, kad Sutartis prasitęsė iki 2023 m. birželio 19 d. ir atsakovės sumokėti 600,00 Eur pagal Sutarties 3.3 punktą faktiškai užtikrino prievolių pagal Sutartį įvykdymą iki jos termino pabaigos.

17.17.                      Teismas priteisdamas iš ieškovės atsakovei jos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies, 94 straipsnio 1 dalies nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant bei taikant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo instituto teisės normas. Ieškovės pareikštas piniginis reikalavimas faktiškai tenkintas visiškai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (atsakovė po 2021 m. gegužės 28 d. ieškinio pateikimo sumokėjo ieškovei jos reikalautą priteisti 275,85 Eur skolą), todėl šios dalies reikalavimų ieškovė atsisakė, o teismas tokį atsisakymą priėmė bei toje dalyje bylą nutraukė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio dalyje atsisakė dėl to, kad atsakovė patenkino reikalavimus dalyje bylos nagrinėjimo metu, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, ir jai tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga, kai byla 50 procentų išspręsta ieškovės naudai.

17.18.                      Už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą didele dalimi, yra atsakinga atsakovė, kadangi ieškovės poreikį inicijuoti bylą dėl nepiniginio reikalavimo ir, atitinkamai, bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, nulėmė atsakovės pranešimas. Be to, tik nagrinėjant šalių ginčą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė pradėjo remtis jos teisiniais santykiais su R. T., ir tai teismų išvadoms palaikant atsakovės poziciją turėjo didelės reikšmės.

18.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ prašo ieškovės UAB „VAV investicija“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovei iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1.                      Nesutinka su apeliantės argumentais, kad teismas netyrė bei nenustatė ginčui išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, o tik rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi. Tai, kad bylą nagrinėjęs teismas sprendime paminėjo Šiaulių apygardos teismo išvadas, nereiškia, jog šiomis išvadomis teismas rėmėsi besąlygiškai kaip prejudiciniais faktais, kadangi teismas iš naujo tyrė byloje esančius įrodymus.

18.2.                      Ieškovė pakartotinai nagrinėjant civilinę bylą jokių naujų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti ieškinio pagrįstumą ar padaryti kitokias išvadas, nei padarė Šiaulių apygardos teismas 2022 m. sausio 31 d. nutartyje, nepateikė, naujų aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo, todėl byloje ištyręs tuos pačius įrodymus, kuriuos ištyrė ir dėl kurių pasisakė Šiaulių apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo padaryti iš esmės priešingų ar skirtingų išvadų, nei padarė Šiaulių apygardos teismas.

18.3.                      Atsakovė pranešime nurodė, kad „nutraukia nuomos sutartį, pasibaigus sutarties laikui nuo 2021 m. birželio 12 d.“. Ieškovė nepagrįstai, aiškindama pranešimą vadovaujasi išimtinai pažodiniu jo aiškinimu, nepagrįstai, esminę lemiamą reikšmę suteikia vieninteliam žodžiui „nutraukimas“. Teismas nustatęs, kad po 2021 m. birželio 12 d. nuomos santykiai tarp šalių faktiškai tebesitęsė iki pat 2021 m. birželio 19 d. (Sutarties termino pabaigos), pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą ieškovei ir atsakovė neturėjo jokių priežasčių ir tikslo nutraukti Sutartį anksčiau termino – likus septynioms dienoms iki Sutarties termino pabaigos.

18.4.                      Ieškovė nepagrįstai mėgina paneigti teismo ištirtus ir įvertintus įrodymus, reiškia abejones dėl atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų (2019 m. birželio 12 d. ieškovės elektroninis laiškas, 2019 m. birželio 12 d. perdavimo-priėmimo aktas, 2019 m. birželio 13 d. elektroninis laiškas ir 2019 m. birželio 13 d. perdavimo-priėmimo aktas, 2019 m. birželio 14 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 14 d. įsakymas, 2019 m. birželio 14 d. elektroniniai laiškai ir kt.), nors jų neginčija. Vien tai, kad šiuos įrodymus atsakovė teismui pateikė su apeliaciniu skundu, nereiškia, kad jų pagrindu padarytos teismo išvados yra nepagrįstos. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja atsakovės su R. T. pasirašyto akto datą 2019 m. birželio 13 d., kuri nėra esminė ginče, o ignoruoja esminę pačios ieškovės atsakovei elektroniniu paštu siųsto perdavimo- priėmimo akto datą – 2019 m. birželio 12 d.

18.5.                      Teismas spręsdamas dėl tikrosios atsakovės valios ir ketinimų pateikiant 2021 m. balandžio 15 d. pranešimą, analizavo ir minėtą pranešimą lygino su atsakovės anksčiau ieškovei pateiktu 2020 m. rugsėjo 20 d. raštu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė, jau kartą bandžiusi nutraukti su ieškove pasirašytą Sutartį prieš terminą, po to pasirašiusi 2020 m. rugsėjo 29 d. susitarimą, Pranešimu siekė įvykdyti Sutarties 1.6 punkto reikalavimus ir tokiu būdu informavo ieškovę, kad nepratęs Sutarties.

18.6.                      Nevisiškai tiksliai surašytas 2021 m. balandžio 15 d. pranešimas nekeičia jo turinio, esmės bei tikslo, kurie ieškovei yra suprantami, todėl jos pareikštas reikalavimas dėl tariamo Sutarties nutraukimo prieš terminą pripažinimo neteisėtu, yra ne kas kita, kaip nesąžiningas siekis dar dvejus metus turėti nuomos sutartį su atsakove, nors pastaroji tokio tikslo ir ketinimo neturi, o priešingai – atsakovė nuo 2021 m. birželio 19 d. nesinaudoja ginčo patalpomis ir paslaugų iš ieškovės negauna. Ieškovė, kaip tai numato Sutarties 1.6 punktas, nėra davusi atsakovei raštiško sutikimo dėl Sutarties pratęsimo, todėl Sutartis ir dėl šios priežasties negali būti pratęsta. 

18.7.                      Atsakovė nebuvo įsipareigojusi ir neprivalėjo pratęsti terminuotos Sutarties termino, o ieškovės reikalavimas įpareigoti vykdyti Sutartį natūra, reikštų ne ką kitą, kaip naujos prievolės atsakovei sukūrimą. Tik esant pagrindui spręsti, kad abiejų Sutarties šalių valia dėl tokio sutarties modifikavimo sutampa, galima būtų daryti išvadą, jog šalys tokį sandorį sudarė.

18.8.                      Būtent ieškovė nebendradarbiavo, nepranešė atsakovei, pagal Sutarties 6.4. punktą, kad ji galimai pažeidė Sutartį, nesiekė susitarti dėl Sutarties tęsimo, neinicijavo derybų, nesiaiškinusi ginčijamo rašto turinio ir suteikiamos prasmės, o net neįspėjusi atsakovės iš karto kreipėsi į teismą. Ieškovė 2021 m. balandžio 15 d. raštą gavusi 2021 m. balandžio 30 d. inicijavusi bylą teisme 2021 m. gegužės 28 d., ieškovė iki pat 2022 m. vasario 21 d. nesuformulavo ir teisme nereiškė reikalavimo dėl Sutarties vykdymo natūra. Taigi ieškovė nepagrįstai ilgai nereikalavo atsakovės vykdyti kažkokių, jos nuomone, nevykdomų prievolių.

18.9.                      Ieškovė, tarp šalių esant susiklosčiusiems nuomos teisinimas santykiams, nepagrįstai reiškė reikalavimą įpareigoti atsakovę nuomos sutartį vykdyti natūra vadovaujantis CK 6.213 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę natūra, kai atsakovė, vykdydama Sutartį, turėjo piniginę prievolę ieškovei – mokėti nuomos mokestį, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad CK 1.138 straipsnio 4 punkto, CK 6.213 straipsnio 2 dalies normos šalių teisiniams santykiams netaikytinos.

18.10.                      Ieškovė nepagrįstai, praėjus metams nuo Sutarties pasibaigimo ir prekybinės vietos grąžinimo, pareiškė pretenzijas, kad tariamai atsakovė iki šiol ieškovei nėra perdavusi išsinuomotos prekybinės vietos bei įrangos, teigdama, kad R. T. nebuvo atsakovės darbuotoja, kad atsakovė neįgaliojo jos perduoti prekybinės vietos ieškovei ir pan. Atsakovė 2021 m. birželio 17 d. prašyme dėl prekybinės vietos priėmimo pasibaigus Sutarčiai, ieškovei nurodė, kad priėmimo-perdavimo metu atsakovei atstovaus R. T., kuriai atsakovė suteikia teisę perduoti ieškovei visą nuomojamą įrangą bei pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą. Ieškovė buvo informuota apie nuomojamo turto perdavimo datą, tačiau ieškovės atstovas priimti perduodamo turto neatvyko.

18.11.                      Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesutiko su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo, nurodė, kad pagal Sutarties 3.3 punktą atsakovė delspinigius gali išskaičiuoti iš turimo 600 Eur avanso. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad pasibaigus šalių sutartiniams santykiams 2021 m. balandžio 19 d., ieškovė turi teisę išskaičiuoti iš atsakovės sumokėto 600 Eur avanso 7,83 Eur delspinigius, taip kaip numatyta Sutartyje.

18.12.                      Nesutinka su ieškovės argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kai atsakovei sumokėjus 275,85 Eur skolą po to, kai buvo pareikštas ieškinys, ieškovė atsisakė dalies ieškinio reikalavimo dėl minėtos skolos priteisimo.

18.13.                      Ieškovė pradiniu ieškiniu (2021 m. gegužės 27d.) prašė iš atsakovės priteisti nuompinigius bei už komunalines paslaugas, kurių sumokėjimo terminas buvo suėjęs 2021 m. gegužės 10 d. nedidelei 275,85 Eur skolai sumokėti. Prašymas priteisti skolą, neišnaudojus derybų, sąlygojo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį todėl ieškovei tenka visos tiek jos, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20.       Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 Dėl faktinių bylos aplinkybių

21.       Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal ieškovės UAB „VAV investicija“ ir atsakovės UAB „Kaimiškas dūmas“ 2019 m. vasario 28 d. sudarytą prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ieškovė įsipareigojo atsakovei perduoti subnuomos teise subnuomos laikotarpiui naudotis patalpų dalį 8 kv. m – prekybinę vietą bei įrangą (2 šaldymo vitrinas, 1 prekystalį), esančią (duomenys neskelbtini), apatiniame aukšte (toliau Prekybinė vieta ir Įranga), sutarties Priede Nr. 1 pažymėtą raudona spalva, o subnuomininkas (atsakovė) įsipareigojo už išnuomotą vietą ir įrangą ieškovei mokėti šioje sutartyje numatytą subnuomos mokestį ir kitus priklausančius mokėjimus už ieškovės teikiamas būtinąsias bei eksploatacines paslaugas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus. Pagal Sutarties 1.6 punktą subnuomojimo terminas buvo nustatytas 2 metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos.  2019 m. birželio 19 d. prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktu ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė subnuomos teise subnuomos laikotarpiui Prekybinę vietą, kartu su Įranga (šaldymo vitrina su stiklu ir granitiniu paviršiumi 2 vnt., stalas-kriauklė su apatine lentyna ir maišytuvu, kėdė).

22.       Ieškovė 2021 m. balandžio 30 d. elektroniniu paštu gavo atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. pranešimą „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“ (toliau – Pranešimas), kuriame nurodyta, kad atsakovė UAB „Kaimiškas dūmas“ praneša, kad nutraukia nuomos sutartį, pasibaigus sutarties laikui nuo 2021 m. birželio 12 d.

Dėl CPK 182 straipsnio taikymo, apeliacinės instancijos teismui perdavus bylą nagrinėti iš naujo

23.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai remdamasis Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, kurias laikė prejudicinėmis, padarė išvadą, kad atsakovė pranešimu nenutraukė Sutarties prieš terminą.

24.       Sprendžiant, ar kitoje byloje gali būti nustatyti nagrinėjamai bylai svarbūs prejudiciniai faktai, svarbu atsižvelgti į kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotas tokias pagrindines CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017, 16 punktas). Tačiau CPK 182 straipsnio 2 punktas negali būti taikomas, kai tam tikras faktines aplinkybes nustato anksčiau bylą nagrinėjęs teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).

25.       Taip pat Kasacinis teismas dėl apeliacinės instancijos teismo nurodymų grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui privalomumo yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas tik pagal tuo metu byloje buvusius duomenis gali daryti tam tikras išvadas dėl ginčo santykių, tačiau šios apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio, teismas, iš naujo tirdamas byloje surinktus įrodymus, gali nustatyti kitas bylos aplinkybes ir turi pagrindo spręsti priešingai
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203-684/2018, 23 punktas).

26.       Nagrinėjamoje byloje, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir visą bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl atsižvelgiant į suformuotą Kasacinio teismo praktiką sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išnagrinėti pareikštus šalių reikalavimus ir atsikirtimus iš naujo pagal byloje pateiktus įrodymus visais keliamais aspektais, ir pagal iš naujo nustatytas aplinkybes padaryti išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Atsižvelgiant į Kasacinio teismo išaiškinimus, nagrinėjamu atveju CPK 182 straipsnio 2 punkto norma negali būti taikoma, nes tam tikras faktines aplinkybes nustatė anksčiau bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas toje pačioje byloje, panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, ir tai neatitinka vieno esminių prejudicialumo nustatymo kriterijų – kad aplinkybės turi būti nustatytos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Kaip minėta Kasacinis teismas minėtose nutartyse pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlygiškai privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitos bylos aplinkybės. 

27.       Taigi, nors pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartyje nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę galią ir jų nebereikia įrodinėti bei tai, kad teismas neturi pagrindo kitaip aiškinti ir taikyti tų pačių teisės normų, o nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, tačiau iš teismo nustatytų aplinkybių, padarytų išvadų matyti, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš naujo tyrė bylos aplinkybes, vertino byloje esančius įrodymus, aiškino teisės normas ir atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismų praktiką padarė konkrečias išvadas dėl ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Taigi nors pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą ir nurodė, kad atmestini ieškovės argumentai, kad apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismo nutartyje nustatytų aplinkybių negalima pripažinti prejudiciniu faktu, tačiau apeliacinio teismo vertintina, kad pirmosios instancijos teismo padaryta nepagrįsta išvada iš esmės esminės įtakos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys, pagrįstumui ir teisėtumui įtakos neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius pažeidimus, kad pats pirmosios instancijos teismas netyrė bei nenustatė ginčui teisingai išspręsti teisiškai reikšmingų aplinkybių, o tik rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 31 d. nutartimi, nepagrįsti. Iš to sekantys apeliantės argumentai, kad minėti teisės normų pažeidimai 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą daro neteisėtu bei nepagrįstu, atmestini, kaip nepagrįsti dėl jau nurodytų argumentų, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino byloje nustatytas aplinkybes.

Dėl atsakovės 2021m. balandžio 15 d. pranešimo turinio aiškinimo

28.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovės 2021m. balandžio 15 d. pranešimo turinio aiškinimu, jog šiuo pranešimu atsakovė ne nutraukė Sutartį, o siekė informuoti ieškovę, jog nepratęs Sutarties. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, aiškindamas pranešimo tekstą, ir sąvokos „nutraukti sutartį“ prilygindamas sąvokai „nepratęsti sutarties“, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles įvirtintas CK 6.193 straipsnyje. 

29.       CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

30.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021 85 punktą; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022 25 punktą).

31.       Tačiau sutarties šalių subjektyviais ketinimais nustatant sutarties turinį galima vadovautis tik jeigu abi šalys sutaria dėl sutarties teksto prasmės. Šalių tikrųjų ketinimų nustatymas yra praktiškai neįmanomas, kai tarp šalių yra ginčas dėl tikrosios sutarties teksto prasmės ir kai šalys skirtingai interpretuoja sutarties tekstą, tokiais atvejais taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, t. y. taikoma sisteminė-lingvistinė sutarties teksto analizė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 28 punktas).

32.       Sutarties 1.6 punkte šalys sutarė, kad subnuomos terminas nustatomas dviem metams nuo patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Taip pat sutarė, kad, jeigu likus dviem mėnesiams iki termino pabaigos subnuomininkas (atsakovė) neinformuos subnuomotojo (apeliantės) arba subnuomotojas Subnuomininko, kad pasibaigus subnuomos terminui jis nepratęs subnuomos sutarties, tai laikoma, kad Sutartis šalių susitarimu pratęsta dar vienam tokiam pat sutarties terminui, bet tik jei pratęsti subnuomos sutartį raštu sutinka subnuomotojas (apeliantė).

33.       Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2019 m. birželio 19 d. pasirašė Prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą prie Sutarties, kuriuo apeliantė perdavė atsakovei, o atsakovė priėmė subnuomos laikotarpiui Prekybinę vietą ir Įrangą. Atsakovė 2021 m. balandžio 15 d. pranešimu pavadintu „Prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimas“ pranešė, kad UAB „Kaimiškas dūmas“ nutraukia nuomos sutartį, pasibaigus sutarties laikui nuo 2021 m. birželio 12 d.

34.       Apeliantė nuosekliai laikosi pozicijos, kad šiuo pranešimu atsakovė pareiškė, jog vienašališkai sutartį nutraukia nesibaigus subnuomos terminui, t. y. nuo 2021 m. birželio 12 d., atsakovė laikėsi priešingos pozicijos, kad ji šiuo pranešimu išreiškė valią nebetęsti Sutarties, pasibaigus Sutarties terminui. Byloje kilo ginčas dėl pranešime vartojamų sąvokų „sutarties nutraukimas“ ir „nepratęsti sutarties“ prasmės.

35.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertindamas pranešimu atsakovės išreikštą valią vertino šalių elgesį po Sutarties sudarymo. Teismas analizavo atsakovės 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymą, kuriuo  atsakovė kreipėsi į apeliantę dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą. Šiame prašyme atsakovė nurodė Sutarties nutraukimo prieš terminą pagrindus, įvardindama Sutarties 1.1. punktą, taip pat ir nurodydama konkrečias priežastis – atsakovė, sudarydama sutartį, pasirinko prekybinėje patalpoje, plane pažymėtas prekybines vietas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įruošta kaip turgavietė, dabar subnuomotojui pakeitus „planus“ ir perkėlus „pagal savo nuožiūrą“ prekybinę nuomojamą vietą, be jokio raštiško subnuomininkui įspėjimo, patiria nuostolius, kadangi nebėra pirkėjų, nebėra jokios reklamos, kad čia vyksta turgus, nes pagal numatytą sutartyje,  prekybinė vieta remontuojama ne pagal sutartyje nurodytą paskirtį. Pranešime atsakovė nurodo priežastį – pasibaigus sutarties laikui, nurodydama datą 2021 m. birželio 12 d. Aiškinant sąvokos „sutarties nutraukimas“ reikšmę, svarbi aplinkybė yra ta, kad 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymą abi šalys suprato, kad tokiu pranešimu atsakovė siekia prieš terminą nutraukti Sutartį, ko pasėkoje vyko tarp šalių derybos, buvo susitarta ir sumažinta atsakovės mokėtina ieškovei subnuomos kaina, tarp šalių pasirašytas 2020 m. rugsėjo 29 d. susitarimas prie prekybinės vietos ir įrangos subnuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), todėl po derybų, šalių subnuomos teisiniai santykiai tęsėsi. Spręstina, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo 20 d. pranešime buvo išreiškusi valią nutraukti Sutartį anksčiau laiko, tačiau įvertinusi, nutraukus Sutartį nepasibaigus jos galiojimui taikytinas sankcijas, sutiko tartis su apeliante dėl tolimesnio Sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo ir šalys 2020 m rugsėjo 19 d. pasirašė prie Sutarties susitarimą, kuriuo buvo sumažintas subnuomos mokestis.

36.       Apeliantė teigia, kad atsakovės pranešime nurodyta Sutarties nutraukimo data – 2021 m. birželio 12 d. nėra susijusi su Sutarties nuostatomis, todėl negalima laikyti, kad šią datą atsakovė nurodė sąžiningai suklydusi, atsakovė siekė nurodytai datai Sutartį nutraukti anksčiau termino. Pranešime atsakovė nemini 2019 m. birželio 12 d. pasirašytą ir apeliantei elektroniniu laišku atsiųstą priėmimo-perdavimo akto, taip pat nenurodė 2019 m. birželio 19 d. perdavimo-priėmimo akto pasirašyto su R. T., kuriais laikė, kad faktiškai prekybinė vieta atsakovei buvo perduota 2019 m. birželio 12 d., todėl pranešimo turinio, kitaip nei atsakovės valios nutraukti Sutartį anksčiau termino, apeliantė negalėjo vertinti.

37.       Byloje nėra duomenų, kad po to, kai atsakovė išsiuntė 2021m. balandžio 15 d. pranešimą būtų vykusios tarp šalių derybos, butų ieškoma būdų susitarti dėl tolimesnio Sutarties vykdymo sąlygų. Iš atsakovės atsiliepimo į ieškinį, atsiliepimo į patikslintą ieškinį, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinio, vertinant atsakovės ketinimus, byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindo išvadai, kad atsakovė nebeketino pratęsti Sutarties, todėl išsiuntė minėtą pranešimą. Atsakovė pranešimu nesiekė nutraukti Sutarties anksčiau termino, todėl laikydamasi Sutarties 1.6. punkte sąlygų, pranešimu informavo apeliantę, kad pasibaigus subnuomos terminui nebepratęs Sutarties. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti kitaip nei konkrečias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas. Byloje nustatytų aplinkybių, įrodymų visuma sudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė pranešimu išreiškė valią nebepratęsti subnuomos santykių, pasibaigus Sutarties terminui ir tai ieškovei turėjo būti suprantama.

38.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas iš naujo bylą turėjo įvertinti, kad atsakovė tik apeliaciniame skunde dėl ankstesnio pirmosios instancijos teismo sprendimo paaiškino, kad pranešime nurodyta 2019 m. birželio 12 d. data buvo dėl to, kad atsakovė subnuomos santykių vykdymo pradžią siejo su 2019 m. birželio 12 d. pasirašytu ir apeliantei elektroniniu laišku atsiųstu priėmimo-perdavimo aktu bei su 2019 m. birželio 13 d. perdavimo-priėmimo aktu pasirašytu su R. T. T. y. apeliantės vertinimu teismas daug dėmesio skyrė atsakovės ir R. T. teisiniams santykiams ir juos susiejo su pranešime nurodyta 2021 m. birželio 12 d. data kaip neva ją atsakovei įrašant suklydus. Tačiau nepagrįstai neįvertino to, kad atsakovė tik apeliaciniame skunde iškėlė versiją (kuria nesirėmė bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme), kad pranešime įvardinta 2021 m. birželio 12 d. data, nuo kurios nutraukiama Sutartis, atsirado dėl to, kad ieškovė 2019 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku atsakovei atsiuntė 2019 m. birželio 12 d. datuotą priėmimo - perdavimo aktą, o šio akto pagrindu atsakovė pasirašė 2019 m. birželio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą su R. T., ir taip laikė, kad faktiškai prekybinė vieta atsakovei buvo perduota 2019 m. birželio 12 d. Apeliantės vertinimu, jei tai buvo tariamos klaidos šaltinis, sunku patikėti, kad atsakovė tokių aplinkybių būtų nenurodžiusi viso proceso pirmą kartą ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu. Apeliantės vertinimu tokia atsakovės tik apeliaciniame procese iškelta versija vis tiek neatitinka pranešimo turinio, kuris aptartas pirmiau. Tuo labiau, kad atsakovė aktą su R. T. pasirašė 2019 m. birželio 13 d., tačiau pranešime įvardinta 2019 m. birželio 12 d. data. Apeliantės vertinimu teismas nepaaiškina, kaip kitaip ieškovė galėjo aiškinti pranešimo turinį, jei jame nurodoma apie Sutarties nutraukimą nuo 2021 m. birželio 12 d.

39.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą iš naujo tyrė byloje esančius įrodymus, vertino bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, pagrįstai neapsiribojo, ankstesnio teismo nagrinėjusio bylą ištirtomis aplinkybėmis, buvusia bylos medžiaga ir iš naujo vertino byloje esančius įrodymus, tyrė byloje šalių nurodytas aplinkybes, tame tarpe vertino ir atsakovės pateiktus su apeliaciniu skundu įrodymus. Bylą gražinus nagrinėti iš naujo teismas iš naujo ir tyrė įrodymus. Tai, kad apeliantės minimos atsakovės nurodytos aplinkybės nebuvo nurodytos anksčiau, nesudaro pagrindo šių aplinkybių vertinti kaip nepagrįstų. Iš apeliacinio skundo nėra pakankamai aišku, kokias nepagrįstas išvadas padarė, ar jų nepadarė (nevertindamas) pirmosios instancijos teismas dėl atsakovės kaip nurodė apeliantė tik apeliacinės instancijos teisme iškeltos versijos (kuria nesirėmė bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

40.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Sutarties 1.6. punkte šalys sutarė, kad subnuomojimo terminas nustatomas dviem metams nuo Patalpų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos. Iš 2019 m. birželio 12 d. šalių elektroninių laiškų matyti, kad 2019 m. birželio 12 d. apeliantė atsiuntė atsakovei pasirašyti 2019 m. birželio 12 d. priėmimo-perdavimo aktą. 2019 m. birželio 13 d. elektroniniu paštu apeliantė informavo atsakovę, kad reikia suderinti dokumentus su veterinarijos tarnyba, t. y. pateikti prekybinės vietos nuomos sutartį su būsima pardavėja R. T. 2019 m. birželio 13 d. atsakovė išsiuntė apeliantei 2019 m. birželio 13 d. prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą Nr. 1, pasirašytą su R. T.. 2019 m. birželio 14 d. raštu Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba R. T. informavo, kad ji yra įtraukta į Maisto tvarkymo subjektų sąrašą, taip pat 2019 m. birželio 14 d. priimtas minėtos tarnybos viršininko įsakymas, kuriuo R. T. suteikta teisė vykdyti nurodytą ekonominės veiklos rūšį, adresu (duomenys neskelbtini). Iš  2019 m. birželio 14 d.  elektroninio laiško matyti, kad apeliantė derino su turgaus administracija reklaminį stendą. 

41.       Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad atsakovė prekybinės vietos ir įrangos perdavimo-priėmimo aktą iš ieškovės elektroniniu paštu gavusi 2019 m. birželio 12 d., šio akto pagrindu pasirašiusi 2019 m. birželio 13 d. perdavimo-priėmimo aktą su pardavėja R. T., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybai tuo pagrindu leidus R. T. prekiauti maisto produktais, galėjo pagrįstai tikėtis, kad prekybinę vietą ir įrangą faktiškai atsakovė iš apeliantės perėmė ne 2019 m. birželio 19 d., kai buvo pasirašytas perdavimo-priėmimo aktas, o 2019 m. birželio 12 d., todėl pranešime nurodytą termino pabaigos dieną atsakovė tikėtina sąžiningai klysdama siejo būtent su 2019 m. birželio 12 d., t. y. perdavimo-priėmimo akto pasirašymui gavimo diena, o ne su šio akto pasirašymo diena – 2019 m. birželio 19 d. Tai, kad atsakovė klysdama 2019 m. birželio 12 d. laikė Sutarties vykdymo pradžios diena, matyti iš atsakovės 2021 m. birželio 10 d. prašymo priimti pagal priėmimo-perdavimo aktą iš atsakovės nuomojamas prekybai šaldymo vitrinas ir papildomą inventorių, 2021 m. birželio 17 d. prašymo priimti iš atsakovės pagal priėmimo-perdavimo aktą iš apeliantės atsakovės nuomojamas prekybai šaldymo vitrinas bei papildomą inventorių, kuriuose atsakovė nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta 2019 m. birželio 12 d.

42.       Iš byloje esančio 2021 m. birželio 17 d. atsakovės prašymo adresuoto apeliantei, kuriuo atsakovė prašo 2021 m. birželio 19 d. 15 val. priimti pagal perdavimo-priėmimo aktą įrangą, iš 2021 m. birželio 19 d. atsakovės rašto, kuriame nurodyta, kad apeliantės atstovui neatvykus priimti iš atsakovės Prekybos vietos atsakovės darbuotoja R. T. paliko prekybos vietą švarią, tvarkingą, matyti, kad atsakovė pagal Sutartį nuomotą turtą atlaisvino 2021 m. birželio 19 d., t. y. paskutinę Sutarties termino galiojimo dieną. Byloje nesant duomenų, kad apeliantei būtų nežinoma apie atsakovės prašymą 2021 m. birželio 19 d. atvykti priimti perduodamą Įrangą ir Prekybinę vietą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė vykdė Sutartį iki 2021 m. birželio 19 d. ir paskutinę sutarties vykdymo dieną, vadovaudamasi Sutarties 1.6. punktu perdavė apeliantei subnuomotą Prekybinę vietą ir Įrangą.  

43.       Byloje nėra ginčo, kad atsakovė pranešimą apie tai, kad nebus tęsiama Sutartis, išsiuntė atsakovei pavėluotai, nesilaikydama Sutarties 1.6. punkte nustatyto dviejų mėnesio termino iki subnuomos termino pabaigos. Atsakovė pranešimą apeliantei išsiuntė 2021 m. balandžio 30 d., kai tokio pranešimo išsiuntimo termino paskutinė diena buvo 2021 m. balandžio 19 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl subnuomos santykių tęstinumo, svarbu atsižvelgti į tai, kad pagal Sutarties 1.6. punkto nuostatas, subnuomininkui (atsakovei) neinformavus subnuomotojo (apeliantės) apie tai, jog Sutartis nebus pratęsta, laikoma, kad Sutartis šalių sutarimu pratęsta tokiam pat sutarties terminui, bet tik jei Sutartį pratęsti raštu sutinka subnuomotojas (apeliantė). Apeliantė sutikimu pratęsti Sutartį laiko ieškinio pateikimą teismui, kuriuo ji pareikalavo, kad atsakovė Sutartį vykdytų iki termino pabaigos – 2023 m. birželio 19 d.

44.       Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė 2021 m. balandžio 30 d. gavusi atsakovės pranešimą, 2021 m. gegužės 28 d. kreipėsi ieškiniu į teismą. Kaip pagrįstai nurodė apeliantė Sutartyje nėra reglamentuotas terminas iki kada apeliantė gali pateikti sutikimą dėl Sutarties termino pratęsimo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, terminas apeliantei duoti sutikimą tikėtina turėtų būti iki esamų sutartinių santykių pabaigos, t. y. iki 2021 m. birželio 19 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ji tinkamai tokį sutikimą pareiškė kreipdamasi į teismą ieškiniu, prašydama Sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu, nurodydama, kad Sutartis galioja iki 2023 m. birželio 19 d.

45.       Sutarties 6.1. punktu šalys sutarė, kad su Sutartimi susiję pranešimai privalo būti rašytinės formos. Sutarties 6.4. šalys sutarė, kad visi nesutarimai ir reikalavimai kylantys iš Sutarties ar su ja susiję, nagrinėjami ir sprendžiami derybų keliu ir kilęs ginčas turi būti išspręstas per 30 dienų nuo vienos šalies kreipimosi į kitą šalį dienos; jei ginčas neišsprendžiamas nurodytu terminu, ginčas perduodamas spręsti teismui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad apeliantė iki kreipimosi į teismą ieškiniu dienos būtų raštu pranešusi atsakovei apie tai, kad pranešimas gautas pažeidus Sutarties 1.6. punkte nustatytą dviejų mėnesių terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys yra procesinis dokumentas, kuriuo ieškinį pareiškusi šalis siekia apginti savo pažeistas teises. Nagrinėjamu atveju, apeliantė siekia pripažinti atsakovės pareiškimą nebetęsti sutartinių santykių negaliojančiu, kuris apeliantės manymu pažeidžia jos teises, nes laiko, kad atsakovė Sutartį nutraukė anksčiau termino. Šiuo atveju apeliantė iki Sutarties pabaigos – 2021 m. birželio 19 d. nebuvo raštu Sutarties 6.1. punkte nustatyta tvarka įteikusi atsakovei sutikimo, ir atsakovė net neturėjo galimybės, pagal Sutarties 6.4. punkte nustatytą tvarką, pareikšti pretenzijas apeliantei dėl sutikimo, todėl atmestini apeliantės argumentai, kad pateiktas teismui ieškinys prilyginamas sutikimui tęsti Sutartį iki 2023 m. birželio 19 d. Toks prilyginimas prieštarautų šalių Sutarties 1.6., 6.1. ir 6.4. punktų nuostatoms. Pažymėtina, kad apeliantės atstovo neatvykimas pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą taip pat negali būti prilyginamas sutikimui tęsti sutartinius santykius, kadangi Sutartyje šalys nenumatė galimybės sutikimą tęsti sutartinius santykius išreikšti konkliudentiniais veiksmais, o Sutarties 1.6. punktu imperatyviai nustatė tokio sutikimo rašytinę formą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

46.       Įrodinėti ir kokiais įrodymais grįsti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių pasirinkimas, teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

47.       Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas aplinkybes pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė faktiškai nuomojamą turtą atlaisvino 2021 m. birželio 19 d., t. y. paskutinę Sutarties termino dieną, todėl vertintina, kad atsakovė įvykdė savo pareigą grąžinti nuomojamą turtą apeliantei paskutinę sutarties galiojimo dieną, kas reiškia, jog Sutartis pasibaigė suėjus jos terminui (CK 6.481 straipsnis, 6.496 straipsnis). Aplinkybė, jog atsakovė dėl nuo jos priklausančių aplinkybių nežymiai praleidusi terminą informavo apeliantę apie atsisakymą pratęsti Sutartį pasibaigus jos terminui, kai pati apeliantė Sutartyje nustatyta tvarka nepareiškė atsakovei sutikimo tęsti sutartį, nesudaro pagrindo pripažinti, kad jog šalių sutartiniai santykiai prasitęsė iki naujo termino pabaigos, t. y. 2023 m. birželio 19 d.

48.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad CK 1.138 straipsnio 4 punkto, 6.213 straipsnio 2 dalies normos šalių teisiniams santykiams netaikytinos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs, kad šalis siejo Subnuomos teisiniai santykiai, vadovaudamasis CK 6.477 straipsnio1 dalimi, 6.487 straipsnio 1 dalim, šalių sudarytos Sutarties 1.1 punktu, padarė išvadą, kad nuomininkui iš Sutarties kyla prievolė mokėti nuomos mokestį bei kitus susijusius mokėjimus, todėl atsakovė, vykdydama Sutartį, turėjo piniginę prievolę ieškovei – mokėti nuomos mokestį, todėl CK 1.138 straipsnio 4 punkto, CK 6.213 straipsnio 2 dalies normos šalių teisiniams santykiams netaikytinos. Pažymėtina, kad vien apeliantės buvęs lūkestis pratęsti Sutartį iki 2023 m. birželio 19 d., nesudaro pagrindo daryti kitokių išvadų.

49.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo bei taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

50.       Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas, jog pranešimu atsakovė atsisakė pratęsti Sutartį pasibaigus jos galiojimo terminui – 2021 m. birželio 19 d.

   Dėl delspinigių išskaitymo iš sumokėto avanso

51.       Apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad atsakovė turi sumokėti 7,83 Eur delspinigius, kurie susidarė atsakovei laiku nesumokėjus 275,85 Eur skolos, nepagrįstai, nesant nė vienos šalies reikalavimui dėl delspinigių įskaitymo iš atsakovės sumokėto 600 Eur avanso, konstatavo, kad ieškovė gali taikyti tokio reikalavimo įskaitymo būdą. Apeliantės vertinimu pasiūlymas ieškovei 7,83 Eur delspinigių reikalavimą patenkinti įskaitymo būdu nėra ta teismo veikla, kuri reglamentuojama dėl teismo sprendimo priėmimo bei teisminė gynyba, kurios prašė ieškovė.

52.       Iš 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašo (3:54–5.53, 8:28–8:55) matyti, kad atsakovė neginčijo apeliantės reikalaujamų 7,83 Eur delspinigių, tačiau nesutiko sumokėti apeliantės prašomų delspinigių, kadangi pagal Sutarties 3.3 punktą apeliantė iš atsakovės yra gavusi 600 Eur dydžio avansą, todėl delspinigiai turi būti išskaičiuoti iš avanso. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia, skunde apeliantė, atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pareiškė, kad sutinka, jog delspinigiai būtų išskaičiuoti iš apeliantei sumokėto avanso.

53.       Nors apeliantė skunde teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovės sumokėto 600 Eur avanso neužtektų delspinigiams padengti, kadangi tokia aplinkybė nebuvo įrodinėjimo dalykas, tačiau pati apeliantė skunde pripažįsta, kad tokio dydžio avansas apeliantei yra sumokėtas ir jį apeliantė laiko kaip prievolių pagal Sutartį įvykdymo užtikrinimą iki Sutarties pabaigos, t. y. 2023 m. birželio 23 d.

54.       Sutarties 3.3. punktu šalys sutarė, kad subnuomininko (atsakovės) sumokėtas visas avansas yra grąžinamas pasibaigus Sutarčiai. Taip pat Sutarties 3.4. puntu sutarta, kad subnuomininkui (atsakovei) neįvykdžius Sutartyje nurodytų įsipareigojimų avansu yra dengiamos sankcijos už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Iš 2019 m. kovo 1 d. lėšų pervedimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovė vykdydama Sutarties 3.3. puntą, sumokėjo apeliantei 600 Eur avansą. Pirmosios instancijos teismui skundžiamu sprendimu konstatavus, kad Sutartis pasibaigė 2021 m. birželio 19 d., teismas pagrįstai taikė Sutarties 3.4. punkto nuostatas ir esant atsakovės išreikštai valiai, kad iš sumokėto avanso būtų išskaičiuoti delspinigiai, kurių dydžio ji neginčija, sprendė, kad apeliantė turi teisę išskaičiuoti iš atsakovės sumokėto 600 Eur avanso 7,83 Eur delspinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu toks apeliantės intereso gauti iš atsakovės delspinigius įvykdymas yra protingas, atitinka ekonomiškumo principą, todėl nelaikytina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė apeliantės teises įtvirtintas CK 1.137 straipsnio 1 dalyje ir nepasisakė dėl visų ieškovės reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

55.       Apeliantė skunde teigia, kad jai atsisakius ieškinio reikalavimo dalies dėl to, kad atsakovė patenkino dalį ieškinio reikalavimų bylos nagrinėjimo metu, todėl laikytina, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės veiksmų, todėl jai tenka pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, susijusias su 275,85 Eur skolos atlyginimu. Taip pat apeliantė atsakovės pranešimo neturėjo jokio pagrindo vertinti kitaip kaip vienašalio Sutarties nutraukimo nuo 2021 m. birželio 12 d., todėl neturtinį reikalavimą ir atsitinkamai apeliantės bylinėjimosi išlaidas, nulėmė atsakovės pranešimas. Be to pakartotinai nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė rėmėsi naujomis aplinkybėmis netirtomis nagrinėjant bylą pirmą kartą, todėl už apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra atsakinga atsakovė. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

56.       Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė pradiniu 2021 m. gegužės 28 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 275,85 Eur skolą, 7,83 Eur delspinigius, palūkanas. Teismui priėmus ieškinį ir išsiuntus procesinius dokumentus atsakovei, ieškovė dublike pareiškė prašymą dėl dalies ieškinio reikalavimų – 275,85 Eur skolos – atsisakymo, atsakovei sumokėjus skolą po ieškinio pateikimo teismui.

57.       Iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų priedų matyti, kad atsakovė 2021 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo apeliantei 275,85 Eur už subnuomą ir administravimo mokestį už 2021 m. gegužės mėnesį. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino, priėmė ieškovės dalies ieškinio (dėl 275,85 Eur skolos) atsisakymą atsakovei, civilinę bylą dalyje dėl 275,85 Eur skolos priteisimo nutraukė.

58.       CPK 94 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla (jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, kaip ir yra analizuojamu atveju. Nurodyto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, jog civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, kada lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-248/2021). Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo CPK 94 straipsnio pagrindu, pagal kasacinio teismo praktiką reikia įvertinti dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes: pirma, šalių procesinį elgesį, antra, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis.

59.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvertinęs tai, kad ieškovės ieškinys atmestas, ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisė. Nagrinėjamu atveju atsakovė 275,85 Eur skolą ieškovei sumokėjo iki bylą pradedant nagrinėti iš esmės, todėl teisėjų kolegijos vertinimu sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų į tai turėjo būti atsižvelgta.

60.       Iš byloje esančio 2021 m. gegužės 27 d. sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme už ieškinį ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo 203 Eur (už neturtinį ieškinio reikalavimą – 150 Eur žyminis mokestis, už turtinį reikalavimą priteisti 275,85 Eur skolą ir 7,83 Eur delspinigius – 15 Eur, už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 38 Eur). Iš 2021 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitos faktūros ir 2021 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad už advokato paslaugas rengiant ieškinį ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą ieškovė patyrė 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

61.       Iš byloje esančios 2021 m. birželio 11 d. pranešimo, matyti, kad atsakovei ieškinys ir jo priedai buvo įteikti 2021 m. birželio 16 d., atsakovė 275,85 Eur skolą sumokėjo 2021 m. birželio 10 d., t. y. iki jai įteikiant dokumentus, tačiau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu bylinėjimosi išlaidų dalį ieškovė patyrė dėl atsakovės kaltės, t. y. laiku nesumokėtos skolos, todėl ieškovė siekdama apginti savo pažeistą teisę pagrįstai reiškė reikalavimą dėl skolos priteisimo. 

62.       Atsakovės vertinimu ieškovė pradiniu ieškiniu (2021 m. gegužės 27d.) prašė iš atsakovės priteisti nuompinigius bei už komunalines paslaugas, kurių sumokėjimo terminas buvo suėjęs 2021 m. gegužės 10 d. Nepaisydama to, kad ką tik buvo suėjęs terminas nedidelei 275,85 Eur skolai sumokėti, ieškovė ignoruodama šalių sudarytos Sutarties 6.4 punktą, numatantį, kad visi ginčai, nesutarimai ir reikalavimai, kylantys iš Sutarties, nagrinėjami ir sprendžiami derybų keliu pagal vienos šalies raštišką kreipimąsi į kitą, nurodant ginčo dalyką, kaltus šalies veiksmus, kurie pažeidžia kitos šalies teises, pažeidimų pašalinimo būdą ir terminus ir, tik jei ginčas neišsprendžiamas per 30 dienų nuo vienos šalies kreipimosi į kitą šalį dienos ir, tik, jei ginčas neišsprendžiamas, ginčas perduodamas nagrinėti teismui, 2021 m. gegužės 28 d. teismui jau pateikė advokato parengtą ieškinį prašant priteisti skolą ir tai sąlygojo šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, be to ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį todėl ieškovei tenka visos tiek jos, tiek atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

63.       Kaip jau teismo minėta šios nutarties 60 punkte ieškovė už turtinius reikalavimus dėl 275,85 Eur skolos ir 7,83 Eur delspinigių priteisimą sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį, kuris yra minimalus (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), todėl atsisakius dalies turtinio reikalavimo, t. y. dėl skolos priteisimo, ir likus reikalavimui dėl delspinigių priteisimo, kai išnagrinėjus bylą ieškinys buvo atmestas, ieškovei negrąžintini 75 procentai nuo 15 Eur žyminio mokesčio sumos (CPK 87 straipsnio 2 dalis), taip pat ši žyminio mokesčio suma nepriteistina ieškovei iš atsakovės.

64.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 2 d. nutartimi teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl ieškovė neturi teisės į žyminio mokesčio dalį sumokėtą už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

65.       Sprendžiant dėl išlaidų už advokato paslaugas priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi byla dalyje dėl skolos priteisimo nutraukta dar teismui nepradėjus bylos nagrinėjimo iš esmės, todėl neatsižvelgtina į  bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovė patyrė po to, kai buvo priimtas panaikintas 2021 m. spalio 27 d. sprendimas ir patikslintas ieškinys. Taigi, kaip minėta šios nutarties 60 punkte ieškovė patyrė 726,00 Eur išlaidas už advokato paslaugas už ieškinio parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme, bylą nagrinėjant pirmą kartą. 

66.       Atsižvelgiant, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) 8.2., 8.19. punktuose nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, tai, kad atsakovė skolą sumokėjo iki bylą nagrinėjant iš esmės, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei sumokėjus skolą buvo patenkinta 97,23 procentai (275,85 Eur : 283,68 Eur = 97,23 proc.) turtinių reikalavimų, kurie sudaro pusę visų reikalavimų, likusią dalį reikalavimų sudaro neturtiniai reikalavimai, o bendrai patenkinta ieškinio reikalavimo dalis sudaro 47,23 procentai (100 proc. – 97,23 proc.) – 50 proc. = 47,23 proc.), todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 40 procentų atstovavimo išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme, tai yra 290,40 Eur (726,00 Eur x 40 proc. = 290,40 Eur). (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

67.       Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

Dėl bylos procesinės baigties

68.       Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialinės ar procesinės teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimo į skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, tačiau netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, todėl keistina sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

69.       Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

70.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 207 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Už apeliacinio skundo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nebuvo mokėtas žyminis mokestis. Apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme nutraukus bylą dalyje, o iš esmės atmetus apeliacinį skundą dėl materialinių reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos apeliantei neatlygintinos.

71.       Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 210,00 Eur išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu. Ši suma neviršija Rekomendacijų 8.11. punkte nustatyto dydžio, ir įvertinus procesinio dokumento turinį, kitus kriterijus atitinka bylos sudėtingumą, todėl spręstina, kad patenkinus apeliacinį skundą 20 procentų, t. y. dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakovei UAB „Kaimiškas dūmas“ iš apeliantės priteistina 80 procentų jos patirtų išlaidų už advokato paslaugas – 968 Eur (1210 Eur x 80 :100 = 968 Eur).

72.       (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje palikti nepakeistą.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:

,,Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „VAV investicija“, juridinio asmens kodas 300974736, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaimiškas dūmas“, juridinio asmens kodas 179479723, 290,40 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimties eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kaimiškas dūmas“, juridinio asmens kodas 179479723, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „VAV investicija“, juridinio asmens kodas 300974736, 968,00 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėjos        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

         Birutė Simonaitienė

         Vilija Valantienė