(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė,

sekretoriaujant Jolitai Aleksejūnaitei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uterna“ atstovei advokato padėjėjai B. S.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dorvila“ atstovui advokatui Povilui Eigminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Uterna“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dorvila“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo UAB „DPD Lietuva“.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė UAB „Uterna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Dorvila“, prašydama priteisti iš atsakovės 194,50 Eur skolos, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. balandžio 21 d. UAB Uterna (pirkėjas) užsisakė iš atsakovės UAB Dorvila vienerias plienines duris ZK 800x2000 D ir spynos cilindrą 30/35 CR, bendra užsakymo kaina - 194,50 Eur. Tai patvirtina pridėta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini). Apmokėjus nurodytą sumą, bendru sutarimu su pardavėju t. y. UAB „Dorvila“ buvo sutarta, kad prekės bus išsiųstos per DPD. 2022 m. balandžio 25 d., ieškovė iš UAB „Dorvila“ elektroniniu paštu gavo pranešimą, kuriame nurodyta, kad DPD krovinį paėmė, tačiau pirkėjas jos taip ir negavo iki šiol. Nesulaukus savo prekės 2022 m. gegužės mėnesį pirkėjas (UAB Uterna) parašė laišką pardavėjui (UAB Dorvila), kuriame nurodė, kad buvo nupirktų prekių pagal PVM sąskaitą- faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjas negavo ir paprašė arba pristatyti prekes arba grąžinti už jas sumokėtus pinigus. Pažymėtina, kad pirkėjas taip pat parašė el. laišką ir DPD klientų aptarnavimo skyriui, pasiteirauti kur yra siunta. Iš DPD buvo gautas atsakymas, kad „gaila tačiau negalime pristatyti siuntos, kadangi terminale buvo pastebėtas pakuotės pažeidimas. Siuntos pažeidimo aktas ir nuotraukos buvo išsiųstos siuntėjui ir laukiame jo patikslinimo kaip turime elgtis su siunta - pristatyti gavėjui ar grąžinti siuntėjui“. Todėl akivaizdu, kad šioje situacijoje pirkėjas galėjo gauti savo prekes tik tada, kai pardavėjas (UAB Dorvila) patvirtins kurjeriams, kad siuntą galima pristatyti gavėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. gegužės 2 d., siunta buvo grąžintą pardavėjui (UAB Dorvila), siunta buvo priimta. Tai patvirtina Teismui pridedamas pristatymo patvirtinimas, iš kurio matyti kurjerio ir siuntą priėmusio darbuotojo vardai, pavardės ir tiksli data ir laikas. Būtent 2022 m. gegužės 2 d., UAB Dorvila jau turėjo grąžintas gautas prekes, o 2022 m. gegužės 10 d., laiške ieškovui siūlo kreiptis į įmonę UAB DPD Lietuva ir reikalauti kompensacijos už sugadintą krovinį. Taip ir liko neaišku ieškovui už kokį krovinį jis gali reikalauti kompensacijos iš UAB DPD Lietuva, kai pati UAB DORVILA tuo metu jau disponavo tiek ieškovo nusipirktomis prekėmis, tiek pinigais gautais už šias prekes. Ieškovas ne kartą atsakovę ragino žodžiu gera valia išspręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, todėl ieškovui liko vienintelė galimybė - kreiptis į Teismą pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo.

2.       Atsakovė UAB „Dorvila“ su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė įteikė prekę ieškovės nurodytam kurjeriui, o iš pastarojo jokių pretenzijų dėl prekės nekokybės nesulaukė. Atsakovė savo pareigas atliko tinkamai ir prievolė pasibaigė įvykdymu.

3.       Trečiasis asmuo UAB „DPD Lietuva“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad tiek Ieškovas, tiek ir Atsakovas klaidina teismą, teikdami, jog Trečiasis asmuo yra krovinio vežėjas. Norime pažymėti, kad Trečiasis asmuo turi sudaręs Siuntų pristatymo sutartis tiek su Ieškovu, tiek ir su Atsakovu, kurias Sutarties šalys patvirtino parašais ir įsipareigojo laikytis joje sutartų sąlygų. Sutartimi Trečiasis asmuo įsipareigojo pagal klientų teikiamus užsakymus arba suderintą grafiką surinkti paruoštas išsiųsti pašto siuntas ir pateikti jas per kurjerį jo nurodytiems gavėjams, o klientai už tai įsipareigoja atsiskaityti, todėl konstatuotina, kad Trečiojo asmens statusas tiek Ieškovui, tiek ir Atsakovui turėjo būti žinomas. Trečiasis asmuo DPD Lietuva veikė (veikia) ne kaip krovinio vežėjas, bet kaip pašto paslaugos teikėjas, kuris, vadovaujantis Pasauline Pašto Konvencija, jos reglamentais, taip pat Lietuvos Respublikos pašto įstatymu ir kitais, su pašto paslaugos teikimu susijusiais aktais, turi ribotą atsakomybę. Pagal Pašto įstatymo 3 str. 9 d., pašto paslauga apibrėžta kaip „pašto siuntų surinkimas, rūšiavimas, vežimas ir pristatymas“. Esminis pašto paslaugų skirtumas nuo krovinio vežimo yra tas, kad pašto siuntos yra perduodamos per pašto paslaugos teikėjo tinklą (infrastruktūrą), t. y. pašto siuntos surenkamos, rūšiuojamos, gabenamos bei pristatomos ne bet kur, o tik iš vietovių ir į vietoves, kuriose teikiamos pašto paslaugos naudojantis pašto paslaugos teikėjo tinklu (infrastruktūra). Atkreipiame dėmesį į tai, kad pašto paslauga yra specifinė ir specialiais aktais reglamentuojama veiklos rūšis, dėl ko ji negali būti tapatinama su įprasta krovinių vežimo kelių ar kitu transportu veikla, reglamentuojama visiškai kitomis tarptautinėmis konvencijomis ir teisės aktais (CMR Konvencija ir kt.). Galutinis pašto paslaugos tikslas – pašto siuntos pristatymas. Pagal Pašto įstatymo 3 str. 16 d., „Pristatymas – visuma veiksmų, atliekamų nuo pašto siuntų rūšiavimo iki jų pateikimo gavėjams per pašto tinklą, įskaitant įteikimą asmeniškai pasirašytinai gavėjams“. To paties straipsnio 14 d. numatyta, kad „Pašto tinklas – visuma pašto infrastruktūros elementų ir kitų priemonių, naudojamų pašto paslaugai teikti“. Taigi, priešingai nei krovinių vežimas, pašto siuntų gabenimas (įskaitant ir vežimą) vykdomas išimtinai naudojantis pašto tinklais. Pašto paslaugos teikėjas surenka, rūšiuoja, veža ir pristato pašto siuntas būtent naudodamasi specialia infrastruktūra, sudarančia siuntų surinkimo ir pristatymo priemonių tinklą (siuntų rūšiavimo terminalus). UAB „DPD Lietuva“ veikia kaip Pašto įstatymo nustatyta tvarka oficialiai įregistruotas pašto paslaugos teikėjas. Pašto įstatymo 7 str. 1 d. teisę vykdyti pašto paslaugos teikimo veiklą sieja su pareiga pranešti apie tai Ryšių reguliavimo tarnybai. Ši informacija oficialiai skelbiama Ryšių reguliavimo tarnybos interneto svetainėje, adresu https://numeracija.rrt.lt/savitarna/user/#/postActivities. Pašto paslaugų teikėjo veiklai taikomas imperatyvus teisinis reguliavimas. Trečiasis asmuo DPD, kaip pašto paslaugos teikėjas, savo veikloje vadovaujasi ne tik Pašto įstatymu, tačiau ir Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013-02-28 įsakymu Nr. 1V-332 patvirtintomis Pašto paslaugos teikimo taisyklėmis. Taisyklių 17 p. numatytos privalomos pašto paslaugos teikimo sąlygos, kurias Trečiasis asmuo užtikrina savo veikloje. Pažymėtina, kad UAB „DPD Lietuva“ Ryšių reguliavimo tarnybai teikia periodines ataskaitas apie suteiktą pašto paslaugą (Taisyklių 17.14 p. ir Taisyklių IV skyrius), savo interneto svetainėje www.dpd.com/lt viešai skelbia privalomą informaciją (Taisyklių 17.7, 17.9 .), vykdo kitas teisės aktų nustatytas pašto paslaugos teikėjo pareigas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Trečiasis asmuo yra Ryšių reguliavimo tarnybos prižiūrimas pašto paslaugos teikėjas, savo veiklą vykdantis Pašto įstatymo ir kitų pašto paslaugos teikimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu. Nepaisant aukščiau išdėstytų aplinkybių, Trečiasis asmuo informuoja teismą, jog procesiniuose dokumentuose minima siunta Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – siunta) 2022 m. gegužės 2 d. 12:20 val. buvo grąžinta Atsakovei adresu (duomenys neskelbtini). Informacija tiek apie grąžintą siuntą, tiek pati siunta bylos šalims buvo pateikta 2022 m. gegužės 2 d. Aiškumo dėlei, Trečiasis asmuo prie šio prašymo kartu prideda ir pakuotės pažeidimo aktą, bei pažymi, kad pretenzijų dėl to nėra sulaukęs iki šiol.  

4.       Teismo posėdyje ieškovės atstovė savo reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškino, kad pirkėjas ir pardavėjas buvo tiek žodžiu, tiek raštu sutarę prekės atsiėmimą-perdavimą tokiu būdu, kad pardavėjas įteiks kaip pašto siuntą pirkėjo nurodytam DPD kurjeriui. Pardavėjas nesilaikė pareigos supakuoti siuntą tinkamai pagal pašto vežėjo nurodytas taisykles. Pašto įstatymo 12 straipsnis numato pareigą pareikšti pretenziją pašto kurjeriui siuntėjui. Pardavėjas atsisakė bendradarbiauti tiek su pirkėju, kai siunta nebuvo pristatyta, tiek su pašto kurjeriu, kai jis užklausė, ką daryti su pažeista pakuote. Pardavėjas neįvykdė prievolės pristatyti prekės, negrąžino sumokėtos kainos ir neperdavė prekės.

5.       Atsakovės atstovas teismo posėdyje su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pardavėjas savo pareigą įvykdė tinkamai ir nuosavybė nuo prekės perdavimo kurjeriui perėjo pirkėjui. Pakuotės pažeidimo aktas surašytas vienašališkai, DPD atstovas teismo posėdyje nedalyvauja.

Ieškinys atmestinas.                                                        

6.       Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalys nuotoliniu būdu, telefonu susitarė dėl plieninių durų ir spynos cilindro pirkimo-pardavimo (el. b. l. 29). 2022-04-14 ieškovė sumokėjo atsakovei 194,50 Eur už norimas prekes (el. b. l. 6), 2022-04-21 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 5). Abi šalys susitarė, kad prekės pirkėjui bus perduotos per pirkėjo nurodytą pašto kurjerį DPD (el. b. l. 29). 2022-04-25 pardavėjas perdavė pirkėjo nurodytam DPD kurjeriui prekę, siuntos turinyje nurodant – paletė (el. b. l. 50). 2022-04-25 atsakovė parašė el. laišką pirkėjui, kad krovinį DPD pasiėmė (el. b. l. 7). 2022-05-02 siunta buvo grąžinta siuntėjui (pardavėjui) UAB Dorvila (el. b. l. 11), nesulaukus atsakymo iš siuntėjo, ką daryti su siunta, pastebėjus pakuotės pažeidimą (el. b. l. 8, 62). Pakuotės pažeidimo patikrinimo akte buvo užfiksuota – gautos sulenktos, subraižytos durys. Pirkėjas prekių iki šiol negavo.

7.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė iš pirkimo–pardavimo santykių kildinamą reikalavimą priteisti iš atsakovės jai sumokėtą prekių kainą, kadangi prekių iki šiol negavo, kurios pašto kurjerio buvo grąžintos siuntėjui. Rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties šalys nebuvo sudariusios.

8.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis). CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis).

9.       Pirkimo–pardavimo sutartis reglamentuojama CK 6.305–6.431 straipsniuose, o šiose nuostatose nesureguliuotiems klausimams taikomos bendrosios sutarčių teisės (CK 6.154–6.228 straipsniai) bei prievolių teisės (CK 6.1–6.153 straipsniai) nuostatos. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas siejamas su momentu, kai šalys susitaria dėl esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Kaip konsensualinės sutarties esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. daikto (prekės) perdavimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti daikto (prekės) pavadinimą ir kiekį (CK 6.306 straipsnis). Atlygintinumas yra vienas pirkimo–pardavimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos pirkimo–pardavimo sutartį, išreikštų valią dėl atitinkamos prekės pirkimo ir pardavimo, t. y. susitartų dėl pardavėjo pareigos perduoti prekę bei pirkėjo įsipareigojimo atlyginti už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021, 25 punktas). Ginčo tarp šalių dėl to, kad žodinė pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, nekyla.

10.       Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė sutiko su ieškovės pasiūlymu ir įsipareigojo ne tik parduoti prekes ieškovei, bet ir jas perduoti pirkėjo nurodytam pašto kurjeriui, todėl būtent atsakovė atsakinga už prekių nepristatymą pirkėjui. Tuo tarpu atsakovė nurodo, jog ieškinys atmestinas, kadangi pareikštas netinkamam atsakovui, nes prekių (durų ir spynos) ieškovė negavo ne dėl atsakovės (pardavėjos), o dėl pašto paslaugas teikiančio kurjerio, su kuriuo pirkėjas tiesiogiai buvo sudaręs bendradarbiavimo sutartį, kaltės.

11.       Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė UAB „Dorvila“ pagamino ieškovei duris ir 2022 m. balandžio 25 d. supakuotas prekes perdavė pirkėjo nurodytam kurjeriui, kurio (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 50). Jokių pastabų dėl siuntos įpakavimo, prekes priimant iš pašto kurjerio negauta, siuntos turinys važtaraštyje apibūdintas kaip „paletė“ be jokių papildomų pastabų apie prekę ar jos įpakavimą.  

12.       Teismas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.318 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu pardavėjas neįpareigotas perduoti daiktų konkrečioje vietoje, tai daiktų perdavimu laikomas, kai pirkimo-pardavimo sutartis numato daiktų gabenimą, – daiktų įteikimas pirmam vežėjui, kad šis juos perduotų pirkėjui, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Nors tarp šalių rašytinės sutarties nebuvo, tačiau šalys byloje neginčija fakto ir teikia įrodymus, kad jos tarpusavyje žodžiu susitarė, jog pardavėjas prekes perduos ne tiesiogiai pirkėjui, bet per pirkėjo nurodytą kurjerį. Tad nesant tarp šalių konkretaus susitarimo dėl daiktų perdavimo vietos, laikytina, kad daiktai buvo perduoti pirkėjui juos perdavus pirkėjo nurodytam kurjeriui UAB „DPD Lietuva“, kurio (duomenys neskelbtini). CK 6.318 straipsnio 2 dalies 3 punkte taip pat numatyta, kad daiktų perdavimas laikomas - daiktų pateikimas pirkėjui toje vietoje, kurioje sutarties sudarymo metu buvo pardavėjo verslo ar gyvenamoji vieta arba kurioje daiktai pateikiami pirkėjo nurodytam asmeniui.

13.       Vadovaujantis CK 6.320 straipsnio 1 dalimi, jeigu kas kita nenumatyta pirkimo-pardavimo sutartyje, daiktų atsitiktinio žuvimo ar jų sugedimo rizika pereina pirkėjui nuo to momento, nuo kurio pagal įstatymus ar sutartį pardavėjas laikomas tinkamai įvykdžiusiu savo pareigą perduoti daiktus, atsižvelgiant į nuosavybės teisės parėjimo momentą. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, atsakovė (pardavėja) pareigą perduoti daiktus įvykdė tinkamai, perdavusi daiktus pirkėjo nurodytam kurjeriui, teismo vertinimu, pirkėjai (ieškovei) perėjo daiktų atsitiktinio žuvimo rizika.

14.       Šių motyvų kontekste teismas pažymi, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad pardavėjas pažeidė pareigą tinkamai supakuoti prekes, kadangi supakuotos prekės buvo priimtos iš pardavėjo be jokių žymų apie galimą supakavimo netinkamumą. Kaip matyti iš pašto siuntos važtaraščio turinio ir nustatytų pareigų šalims (el. b. l. 50), kurjeris turėjo teisę nepriimti nesupakuotos, blogai supakuotos, nepažymėtos arba netinkamai paženklintos siuntos (8 punktas), tačiau prekės iš pardavėjo (siuntėjo) buvo priimtos pašto kurjerio pasirašytinai. Tai, kad trečiasis asmuo į bylą pateikė 2022-04-26 vienašališkai surašytą pakuotės pažeidimų (patikrinimo) aktą, nurodant, jog gautos sulenktos, subraižytos metalinės durys, nesuponuoja išvados dėl pardavėjo neteisėtų veiksmų, netinkamai supakavus prekę arba išsiuntus ją jau sugadintą - nekokybišką.

15.       Pirkėja ginčo dėl perduotų prekių nekokybiškumo byloje nekėlė ir tokių aplinkybių neįrodinėjo, teikdama, kad pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą prekės kainą, tinkamai neperdavus prekių pirkėjui, nes prekė yra kurjerio grąžinta siuntėjui (pardavėjui). Daikto kokybės garantija bei atsakomybė dėl atsitiktinio sugadinimo yra du visiškai atskiri institutai.

16.       Jeigu daiktas po jo perdavimo žuvo ar sugedo ne dėl pardavėjo kaltės, pirkėjas privalo sumokėti kainą pardavėjui. Ši taisyklė taikoma ir tais atvejais, kai pardavėjas negalėjo perduoti daikto pirkėjui dėl to, kad pastarasis nepakankamai bendradarbiavo su pardavėju ir tokiu būdu pažeidė sutartį (CK 6.320 straipsnio 4 dalis).

17.       Kadangi pardavėjas perdavė prekes pirkėjo nurodytam atstovui – konkrečiam pašto kurjeriui, kuris jas priėmė, nekvestionuodamas įpakavimo tinkamumo/netinkamumo, teismas sprendžia, kad pardavėjui prievolė grąžinti sumokėtą prekės kainą nekyla, todėl ieškinys atmestinas.

18.       Atmetus ieškinį dėl sumokėtos prekių kainos grąžinimo, ieškovei išlieka teisė reikalauti grąžinti jai nuosavybės teise priklausančias atsakovei grąžintas prekes, taip pat, nustačius, jog prekės buvo sugadintos, reikalauti už šias prekes atlyginti žalą iš atsakingų subjektų, remiantis civilinės atsakomybės instituto nuostatomis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės neatlyginamos (CPK 93 str. 2 d.).

20.       Atsakovė patyrė 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atstovui advokatui. Atsakovei UAB „Dorvila“ priteistina 330,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės UAB „Uterna.“

21.       Iš ieškovės UAB „Uterna“ priteistina valstybei 8,96 Eur (aštuoni eurai 96 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 259-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškovės ieškinį atmesti.

        Priteisti atsakovei UAB „Dorvila“, kodas 123261010, iš ieškovės UAB „Uterna“, kodas 110321710, 330,00 (tris šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

            Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Uterna“, kodas 110321710, 8,96 Eur (aštuonis eurus 96 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Išaiškinti ieškovei, kad suma, priteista valstybei, turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą. Įmokos kodas 5662. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, būtina nedelsiant pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

        Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė