Civilinė byla Nr. 3K-3-313/2011
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorijos:
75.4.1; 116.10.2; 119.12; 124.3; 124.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 1 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Sigitos Rudėnaitės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d., Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarčių peržiūrėjimo atnaujintoje civilinėje byloje pagal pareiškėjų N. R. ir M. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 8 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų M. L. ir N. L. (dabar – N. R.) santuoką sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino pareiškėjų 2004 m. vasario 19 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi iš dalies patenkino pareiškėjo M. L. prašymą ir atnaujino procesą civilinėje byloje dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalies, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išspręstas pareiškėjų turto padalijimo klausimas. Procesas atnaujintas konstatavus, kad pareiškėjas M. L. santuokos nutraukimo metu dėl savo psichinės būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių bei neturėjo jo interesams tinkamai atstovaujančio atstovo, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia jo interesus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat teismas, atnaujinęs procesą, civilinę bylą sustabdė, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.53 striapsnio 4 dalis).
Pareiškėjas M. L. 2010 m. liepos 29 d. pateikė prašymą atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, kuria padalytas pareiškėjų turtas, ir palikti nenagrinėtą pareiškėjų prašymą padalyti turtą. Grįsdamas šį prašymą, pareiškėjas nurodė, kad po bylos sustabdymo praėjo šeši mėnesiai, tačiau pareiškėjai nesudarė ir teismui nepateikė naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CPK 296 straipsnio 12 punktas, CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir pareiškimo dalį dėl turto padalijimo paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad sutuoktiniai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos nepateikė naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.53 straipsnio 4 dalis).
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi patenkino pareiškėjo M. L. prašymą ir priėmė papildomą teismo procesinį sprendimą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo. Teismas nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nebuvo pasisakyta dėl pareiškėjo prašyme nurodyto reikalavimo panaikinti teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo (CPK 277 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimis Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis paliko nepakeistas.
Spręsdama dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties, teisėjų kolegija nurodė, kad, sutuoktiniams per šešis mėnesius nepateikus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pareiškimo dalį dėl turto padalijimo (sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių) palikti nenagrinėtą, o tokia teisinė padėtis buvusių sutuoktinių turtinių interesų nepažeidžia ir neužkerta kelio spręsti turto padalijimo klausimus pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjos teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį rašytinio proceso tvarka, pažeidė CPK 540 straipsnio nuostatas. Grįsdama šią išvadą, kolegija pažymėjo, jog šalių santuoka nutraukta Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimu, procesas dėl šios teismo sprendimo dalies neatnaujintas, pareiškėja yra sudariusi kitą santuoką, nepilnamečių vaikų pareiškėjai neturi, todėl teismas pagrįstai laikė, jog bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui, nepažeis vaikų bei sutuoktinių interesų. Kolegija nenagrinėjo pareiškėjos argumentų dėl to, jog, atnaujinus bylą, turėjo būti skiriamas žodinis bylos nagrinėjimas teismo posėdyje ir jame sprendžiama dėl bylos sustabdymo, nurodydama, kad pareiškėja apeliacine tvarka neskundė 2010 m. sausio 26 d. nutarties dalies dėl civilinės bylos sustabdymo.
Spręsdama dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties, teisėjų kolegija nurodė, kad jeigu teismas neišsprendžia visų byloje pareikštų reikalavimų, tai laikoma teismo sprendimo trūkumu, kuris gali būti pašalinamas priimant papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnis, 265 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą ir priėmęs naują sprendimą – palikęs nenagrinėtą pareiškėjų prašymo dalį, kurios nagrinėjimas buvo atnaujintas teismo 2010 m. sausio 26 d. nutartimi, nepanaikino teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dėl šios dalies, todėl šis trūkumas galėjo būti ištaisomas priimant papildomą sprendimą (nutartį). Kolegija atmetė pareiškėjos teiginius, kad, priimant papildomą procesinį teismo sprendimą, buvo pakeistas teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties turinys.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Teismai pažeidė CPK 370 straipsnio 3, 4 dalis, nes atnaujintą bylos nagrinėjimą užbaigė teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, pakartotinai neišnagrinėdami bylos iš esmės, t. y. teismai nenagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 8 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo. Nenagrinėdamas bylos pakartotinai, pirmosios instancijos teismas negalėjo teisingai įvertinti M. L. nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų įtakos Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas pažeidė CPK 371 straipsnio 1 dalį, nes užbaigė bylą 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi, kuri neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Be to, byla buvo užbaigta nemotyvuotu teismo procesiniu sprendimu, pažeidžiant CPK 270 straipsnio 4 dalį, nes pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje nenurodė jokių argumentų, kuriais remdamasis sprendė dėl Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 8 d. sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Byla buvo užbaigta jos tinkamai neišnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, būtina nustatyti daugelį faktinių aplinkybių, t. y. ar 2004 m. vasario 19 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš tikrųjų pažeidžia M. L. teises, ar Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl byla turi būti perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
- Pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka priimdamas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį, pažeidė CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nagrinėjimo tvarką. Teismas nepranešė kasatorei apie gautus prašymus atnaujinti bylą ir palikti pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą, neinformavo apie teismo posėdžio datą, tačiau priėmė bylos nagrinėjimą užbaigiantį procesinį sprendimą. Tokie pažeidimai lėmė, kad pakartotinis atnaujintos bylos nagrinėjimas vyko nedalyvaujant kasatorei, t. y. pažeidžiant jos procesines teises bei garantijas, apribojant teisę į teisingą teismą. Šie proceso teisės normų pažeidimai nebuvo ištaisyti bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka.
- Pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą papildomą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 277 straipsnį, o apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normų pažeidimo nepašalino. Nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomas papildomo teismo sprendimo institutas, nes šalys nepasisakė dėl reikalavimo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 8 d. sprendimą, šio klausimo pagrįstumas nebuvo nagrinėjamas. Papildomu sprendimu teismas nusprendė dėl reikalavimo, kuris nebuvo nagrinėtas teismo posėdyje, t. y. iš esmės pakeitė teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas M. L. prašo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. ir 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
- Nepagrįsti kasatorės teiginiai dėl CPK 370 straipsnio 3 bei 4 dalių, 371 straipsnio 1 dalies pažeidimų. Nagrinėjamu atveju pakartotinis bylos nagrinėjimas turėjo būti pradedamas revizuojant pareiškėjų prašymo, kurio pagrindu užvesta byla, atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams. Nustačius, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, byla pagrįstai nebuvo perduota pakartotiniam nagrinėjimui iš esmės žodinio proceso tvarka, o sustabdyta, išaiškinant pareiškėjams teisę sudaryti kitą įstatymų reikalavimus atitinkančią sutartį. Kasatorė šios teismo nutarties neskundė. Per nustatytą terminą nepateikus tinkamos sutarties, teismas pagrįstai prašymą paliko nenagrinėtą. Šiuo atveju nutartis palikti prašymą nenagrinėtą prilyginama CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto naujo sprendimo (nutarties) priėmimui, t. y. byla buvo baigta priėmus sprendimą panaikinti teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo ir pareiškėjų prašymą padalyti turtą palikti nenagrinėtą.
- Nepagrįsti kasatorės teiginiai dėl CPK 540 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Nesant pareiškėjų šeiminių santykių ir jiems neturint bendrų vaikų, bylą po proceso atnaujinimo pakartotinai nagrinėjant rašytinio proceso tvarka negalėjo būti pakenkta pareiškėjų šeimos santykių stabilumui ar vaikų interesams, todėl byla galėjo būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Kasatorė žinojo, kad, nepateikus sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas pareiškėjų prašymo dalį dėl turto padalijimo paliks nenagrinėtą. Teismui žodinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl papildomo sprendimo kasatorės atstovas jokių papildomų prašymų, įrodymų ar argumentų dėl teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo nepateikė, todėl nepagrįsti kasatorės teiginiai, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai.
- Nepagrįsti kasatorės argumentai dėl CPK 277 straipsnio pažeidimo, nes, priimant teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį, niekaip nebuvo keičiamas teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties turinys.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus žemesnės instancijos teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pasisako dėl teisės normų, reglamentuojančių prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką (CPK 370, 371 straipsniai) ir papildomo teismo sprendimo priėmimą (CPK 277 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Dėl prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos (CPK 370 straipsnis)
Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą reglamentuoja CPK 370 straipsnis, iš kurio matyti, kad toks prašymas turi būti nagrinėjamas trimis etapais:
Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima.
Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje teismas neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, o įvertina procesines prielaidas procesui byloje atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje J. J. K., J. N. ir kt. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, VĮ Vilniaus miškų urėdija ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2007). Teismas, nustatęs, kad terminas nepraleistas ir yra proceso atnaujinimo pagrindas, priima nutartį atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Taigi antrajame etape nagrinėdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, teismas sprendžia, ar yra CPK 366 straipsnyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau galutinai dėl ginčo esmės nepasisako, todėl teismo nutarties, kuria atnaujinamas bylos nagrinėjimas, paskirtis yra procesinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010). Priėmęs nutartį atnaujinti procesą, teismas paskiria pakartotinio bylos nagrinėjimo iš esmės teismo posėdyje datą. Pažymėtina, kad įstatyme nustatyta šios taisyklės išimtis – pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį, jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda nagrinėti bylą iš esmės.
Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Teismas, nagrinėdamas atnaujintą bylą pakartotinai CPK 370 straipsnio 4 dalies tvarka, sprendžia, ar atnaujinant procesą nustatyti proceso atnaujinimo pagrindai lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą bei būtinybę juos keisti ar naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje J. Ž. v. AB „Stumbras“, bylos Nr. 3K-3-347/2010).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus nagrinėjant pareiškėjo M. L. prašymą atnaujinti procesą byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 370 straipsnyje įtvirtintą prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarką. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas M. L. padavė teismui prašymą atnaujinti bylos dėl santuokos nutraukimo procesą. Kauno miesto apylinkės teismas šį prašymą priėmė (pirmas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapas) ir 2010 m. sausio 26 d. nutartimi patenkino, t. y. atnaujino procesą civilinėje byloje dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalies, kuria, patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, išspręstas sutuoktinių turto padalijimo klausimas (antras prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etapas). Be to, teismas, 2010 m. sausio 26 d. nutartimi atnaujindamas procesą, taip pat nusprendė sustabdyti civilinę bylą, kol pareiškėjai pateiks naują sutartį dėl santuokos nutraukimo paskemių (CK 3.53 striapsnio 4 dalis). Pareiškėjai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties nepateikė, todėl Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškimo dalį dėl turto padalijimo paliko nenagrinėtą (CK 3.53 straipsnio 4 dalis), o 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartimi priėmė papildomą teismo procesinį sprendimą panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo. Taigi teismas, 2010 m. sausio 26 d. nutartimi patenkindamas prašymą atnaujinti procesą, ne tik atnaujino procesą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalies, kuria išspręstas pareiškėjų turto padalijimo klausimas, bet ir, nesilaikydamas CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, pradėjo bylą nagrinėti iš esmės – konstatavo šios teismo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą ir įpareigojo šalis pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, t. y. laikė, jog teismo 2004 m. kovo 8 d. patvirtinta sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų, pažeidžia vienos iš šalių teises.
Tačiau, net nustačius teismo padarytą proceso teisės normų pažeidimą, būtina turėti omenyje tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti naikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis), todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad proceso teisės normos netinkamas taikymas, neturėjęs įtakos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumui, nėra pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Microsoft korporacija, Symantec Korporacija, BĮ UAB „VTeX“ v. UAB „Vilpostus“, bylos Nr. 3K-3-311/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje A. K., UAB „Kriptonika“ v. I. D., A. D., V. P., UAB „Ashburn International“, UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-135/2008; 2008 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. įmonės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-169/2008; kt.). Sprendžiant, ar pirmiau nurodytas proceso teisės normų pažeidimas buvo toks esminis, jog lemtų būtinybę naikinti teismo procesinius sprendimus, būtina atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei proceso atnaujinimo instituto paskirtį bei tikslą.
Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka. Procesas turi būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodė kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. 305–oji Gyvenamojo namo statybos bendrija, M. M., A. M., P. K., UAB „Pramoninė santechnika“, VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, bylos Nr. 3K-3-485/2006; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje A. T. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-250/2010; 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje V. N. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė, E. J. K., bylos Nr. 3K-3-442/2010).
Nagrinėjamu atveju aplinkybės, dėl kurių teismas procesą atnaujino ir įpareigojo šalis pateikti naują turto pasidalijimo sutartį, buvo teismo nustatytas faktas, kad pareiškėjas M. L. santuokos nutraukimo ir sutuoktinių sutarties dėl turto pasidalijimo sudarymo metu dėl savo psichinės būklės negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių bei neturėjo jo interesams tinkamai atstovaujančio atstovo, o sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidė jo interesus (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties turinio matyti, kad teismas, atnaujindamas procesą byloje dėl sutuoktinių turto pasidalijimo bendru sutarimu, neapsiribojo tik pagrįstų prielaidų ir abejonių dėl pareiškėjo psichinės būklės sudarant sutartį ir nutraukiant santuoką konstatavimu (kas būtų pakankamas pagrindas procesui atnaujinti), tačiau iš esmės išnagrinėjo šį klausimą, t. y. byloje buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios pagrindu teismas nustatė, jog M. L. 2004 m. vasario 18 d. pasirašydamas prašymą nutraukti santuoką, santuokos pasekmių nutraukimo sutartį ir 2004 m. vasario 19 d. sutartį dėl atstovavimo, sirgo liga, dėl kurios negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti; atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas negalėjo adekvačiai suvokti savo veiksmų reikšmės, tinkamai išreikšti savo valios dėl jų turinio, todėl jo valios išraiška civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu neturi teisinės reikšmės. Be to, teismas įvertino ir atmetė kasatorės argumentus dėl ekspertizės akto ydingumo, nurodydamas, kad aktas yra išsamus, visapusiškas, nuoseklus ir logiškai argumentuotas, todėl nekeliantis abejonių ir vertintinas kaip patikimas įrodymas, o kasatorė, teismo teigimu, kitokių jį paneigiančių įrodymų nepateikė. Teismas taip pat pažymėjo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartimi buvo pripažinta negaliojančia santuokos nutraukimo byloje 2004 m. vasario 18 d. pareiškėjo M. L. sudaryta atstovavimo sutartis su advokate, o tai, teismo teigimu, leidžia spręsti, kad pareiškėjas, dėl savo psichinės būklės negalėdamas tinkamai įgyvendinti savo teisių, neturėjo ir jo interesams tinkamai atstovaujančio atstovo. Dėl to teismas laikė, kad byloje dėl sutuoktinių turto padalijimo pareiškėjui nebuvo tinkamai atstovaujama, jam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, procesas vyko nedalyvaujant nei pareiškėjui, nei jo atstovui.
Atsižvelgdama į tai, kad teismas 2010 m. sausio 26 d. nutartimi iš esmės išnagrinėjo klausimą dėl sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties tinkamumo bei pareiškėjo M. L. dalyvavimo byloje dėl santuokos nutraukimo nevisavertiškumo, pasisakė dėl visų šalių nurodytų argumentų šiais klausimais, kruopščiai ištyrė ir įvertino įrodymus, susijusius su pareiškėjo psichikos būkle santuokos nutraukimo metu, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad teismas pažeidė CPK 370 straipsnio nuostatas, neduoda pagrindo abejoti teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu bei teigti, kad tuo atveju, jei teismas būtų tinkamai laikęsis įtvirtintos prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarkos, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas dėl teismo 2004 m. patvirtintos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties tinkamumo. Duomenys ir įrodymai, leidžiantys spręsti dėl proceso atnaujinimo būtinybės ir šalių sudarytos sutarties ydingumo, teismui buvo pateikti, teismas juos išnagrinėjo ir klausimą išsprendė iš esmės, laikydamas, kad patvirtinta šalių sutartis negali būti palikta galioti. Taigi proceso atnaujinimo instituto tikslai bei paskirtis nebuvo paneigti. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad buvo įvertinti kasatorės argumentai, kuriais ji ginčijo ekspertizės aktą, pasisakyta dėl jos motyvų, susijusių su termino prašymui atnaujinti procesą praleidimu, dėl pareiškėjo psichikos būklės, nėra pagrindo pripažinti, jog proceso normų pažeidimai lėmė kasatorės teisių bei teisėtų interesų pažeidimus. Iš teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties matyti, kad kasatorės argumentai buvo nagrinėjami ir vertinami. Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, kasatorė apeliacine tvarka neskundė 2010 m. sausio 26 d. nutarties dalies dėl civilinės bylos sustabdymo (CPK 165 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atmestini kasatorės teiginiai, kad teismas, 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi palikdamas pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą, klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo 2004 m. kovo 8 d. teismo sprendimu teisėtumo ir pagrįstumo paliko nenagrinėtą, apribojo kasatorės teises būti išklausytai ar pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegijos nuomone, kasatorė nepagrindė savo teiginių, kad teismo padaryti proceso teisės normų pažeidimai turėjo esminę įtaką bylos baigčiai.
Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus proceso atnaujinimo priežastį, teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas nėra toks esminis, jog lemtų būtinybę naikinti teismo procesinius sprendimus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi pagrįstai Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
Šios išvados nepaneigia kasatorės nuorodos į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (bylos Nr. 3K-3-444/2008). Kasatorės nurodomos bylos ir šios bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, nes nagrinėjamu atveju proceso atnaujinimo ir patvirtintos sutuoktinių turto padalijimo sutarties pripažinimo ydinga pagrindu buvo ekspertizės aktu patvirtintas vienos iš šalių valios nebuvimas sudarant sutartį ir nagrinėjant klausimą dėl turto padalijimo teisme.
Dėl galimybės palikti pareiškimą nenagrinėtą byloje atnaujinus procesą
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pareiškimo dalį dėl turto padalijimo paliko nenagrinėtą, nurodydamas, kad sutuoktiniai per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos nepateikė naujos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties (CK 3.53 straipsnio 4 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi šią nutartį paliko nepakeistą. Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad tokie teismų procesiniai sprendimai pažeidžia CPK 371 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija atmeta šiuos kasatorės teiginius ir sprendžia, kad teismas, palikdamas nenagrinėtą pareiškimo dalį dėl turto padalijimo, nepažeidė proceso teisės normų ir nėra pagrindo jo naikinti ar keisti kasaciniame skunde nurodytais argumentais.
Kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, atnaujinus bylos procesą ir tęsiant jos nagrinėjimą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, byla nagrinėjama pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo pagrindai gali riboti bendrųjų proceso taisyklių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Baltijos žuvys“ v. AB „Senoji Baltija“, bylos Nr. 3K-3-484/2008). Bendrosiose CPK taisyklėse nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK ir CK numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi teismas galimybe palikti pareiškimą nenagrinėtą gali disponuoti tiek, kiek ši teisė neperžengia ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindų.
Byloje dėl santuokos nutraukimo pasekmių visais atvejais privalo būti išspręsti CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, 3.59 straipsnyje nurodyti klausimai, taip pat sutuoktinių bendro turto padalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-474/2006). Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje V. G. v. J. K. G., bylos Nr. 3K-3-110/2011). Nagrinėjamu atveju procesas buvo atnaujintas, konstatavus, kad šalys buvo sudariusios ydingą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, kurią sudarant vienos iš šalių valia nebuvo tinkamai išreikšta. Taigi, atnaujinus procesą, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sutuoktinių turto padalijimo bendru sutuoktinių sutikimu, todėl turėjo būti pateikta ir vertinama nauja sutuoktinių turto pasidalijimo sutartis.
Atsižvelgiant į tai, sutuoktiniams nepateikus įstatymo reikalavimus atitinkančios turto pasidalijimo sutarties, teismai turėjo pagrindą vadovautis CK 3.53 striapsnio 4 dalimi bei palikti pareiškimą dėl turto pasidalijimo nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punkto pagrindu. Minėta, kad teismas klausimą dėl teismo patvirtintos turto pasidalijimo sutarties teisėtumo bei pagrįstumo išsprendė 2010 m. sausio 26 d. nutartyje, o 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis yra teismo procesinis sprendimas, kuriuo išsprendžiama atnaujinta ir pakartotinai išnagrinėta byla, laikantis tokių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų.
Atmestini kasatorės teiginiai, kad teismai pažeidė CPK 540 straipsnio 1 dalyje nustatytą bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu nagrinėjimo tvarką, nes nepranešė kasatorei apie gautus prašymus atnaujinti bylą ir palikti pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą, neinformavo apie teismo posėdžio datą. Iš Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 26 d. nutarties matyti, kad, priimant šią nutartį ir įpareigojant sutuoktinius pateikti naują santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, dalyvavo kasatorės atstovė. Taigi kasatorei buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie tai, kad šalys yra įpareigos pateikti naują turto pasidalijimo sutartį, o pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį, tokios sutarties nepateikus, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas. Civiliniame procese galioja dispozityvumo principas – šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi įstatymo, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), todėl, nė vienai iš šalių nepateikus vienašališko reikalavimo dėl turto padalijimo, teismas negali šio klausimo spręsti ginčo teisenos tvarka. Taigi, šalims nepateikus naujos sutarties ar ieškinio reikalavimo, teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi priimtu procesiniu sprendimu palikti pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą šalių teisės pažeistos nebuvo. Pažymėtina, kad skundžiamas procesinis sprendimas neužkerta kelio sudaryti tinkamą sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį ar kreiptis dėl turto padalijimo į teismą su ieškiniu.
Dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo
Po proceso atnaujinimo bylą išnagrinėjus pakartotinai priimamas vienas iš CPK 371 straipsnyje nurodytų procesinių sprendimų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 371 straipsnio 1 dalį teismas gali atmesti prašymą dėl ankstesnio teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo, ankstesni teismų sprendimai (nutartys) po proceso atnaujinimo netenka teisinės galios tik po to, kai teismas po pakartotinio išnagrinėjimo teismo sprendimą ir nutartį pakeičia arba priima naują sprendimą (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje D. G. v. J. K. P., bylos Nr. 3K-3-609/2006).
Nagrinėjamu atveju teismas sutuoktinių turto padalijimo klausimu priėmė kitokį sprendimą, nei buvo priėmęs Kauno miesto apylinkės teismas 2004 m. kovo 8 d. sprendimu, t. y. paliko pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą. Tačiau teismas, kitaip spręsdamas klausimą dėl atnaujintos bylos dalies, nepanaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalies dėl sutuoktinių turto padalijimo nei tada, kai nusprendė dėl patvirtintos sutuoktinių turto pasidalijimo sutarties ydingumo, nei tada, kai paliko pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą. Taigi teismas, išspręsdamas atnaujintą bylos dalį dėl turto padalijimo, neišsprendė visų klausimų, kuriuos privalėjo išspręsti. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė kasatorė, susidarė situaciją, kai dėl to paties klausimo galiojo du teismo procesiniai sprendimai: teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimas patvirtinti sutuoktinių sudarytą turto pasidalijimo sutartį ir teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis palikti pareiškimą dėl turto padalijimo nenagrinėtą.
Specifinis teismo sprendimo trūkumas – sprendimo neišsamumas – gali būti pašalinamas priimant papildomą teismo sprendimą (CPK 277 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pasinaudodamas šia įstatymo nustatyta procesine priemone, ištaisė 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties trūkumą priimdamas papildomą sprendimą ir panaikindamas teismo 2004 m. kovo 8 d. sprendimo dalį, dėl kurios priimta 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartis. Atsižvelgdama į tai, kad šios sprendimo dalies panaikinimas yra logiškai susijęs su naujai 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi išspręsta atnaujintos bylos dalimi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiu papildomu procesiniu sprendimu nebuvo išspręstas nenagrinėtas klausimas, nebuvo pakeistas teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties turinys, o ištaisytas procesinio sprendimo trūkumas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį paliko nepakeistą.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarties neteisėtumo.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nutartis, konstatuoja, kad naikinti ar keisti jas kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo ir pirmosios instancijos teismo nutartys paliktinos nepakeistos (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetus kasacinį skundą, valstybei iš kasatorės priteisiamas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 53,18 Lt (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 18 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 22 d. nutartį dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutarties palikti nepakeistas.
Priteisti valstybei iš kasatorės N. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 53,18 Lt (penkiasdešimt tris litus 18 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Egidijus Laužikas
Sigita Rudėnaitė
Juozas Šerkšnas