Civilinė byla Nr. 2-182/2006

                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija 110.1                                                                                                                                             

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

                                                                               

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. balandžio 20 d.

Vilnius

 

                     

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Gintaro Pečiulio,

kolegijos teisėjų Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-213-34/2006 pagal ieškovų T. A. ir Q. A. ieškinį atsakovams A. B. ir UAB „Metbalta“ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, pirmumo teisės įgyti akcijas pripažinimo, įpareigojimo sudaryti akcijų pasirašymo sutartį, taip pat pagal atsakovo A. B. priešieškinį ieškovams Q. A. ir T. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir ieškinį atsakovams B. B. ir B. B. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

                                                         Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. ir 2006 m. sausio 18 d. nutartimis yra sujungtos Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos pagal ieškovų T. A. ir Q. A. ieškinį atsakovams A. B. ir UAB „Metbalta“ dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis, pirmumo teisės įgyti akcijas pripažinimo, įpareigojimo sudaryti akcijų pasirašymo sutartį, pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Q. A. ir T. A. dėl skolos ir delspinigių priteisimo, taip pat pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams B. B. ir B. B. dėl akcijų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

                      2006 m. sausio 19 d. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovo A. B. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki paduodant ieškinį (priešieškinį) teismui dėl priverstinio akcijų pardavimo. A. B. prašė uždėti areštą UAB „Metbalta“ akcininkų Q. A. ir B. B. akcijoms, uždraudžiant visa apimtimi naudotis akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Pareiškime nurodoma, kad UAB „Metbalta“ akcininkas P. A. su sutuoktine T. A. , veikdami priešingai UAB „Metbalta” bei jos dukterinių bendrovių interesams, piktnaudžiaudami teise į teisminę gynyba ir procesine teise prašyti teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atliko eilę nesąžiningų veiksmų. Be kita ko, 2005 m. spalio 26 d. T. A. ir P. A. pareiškė ieškinį atsakovams UAB „Metbalta” ir A. B. dėl UAB „Metbalta“ dalies akcijų pirkimo - pardavimo sutarties ir akcijų pasirašymo sutarties pripažinimo niekinėmis ir negaliojančiomis. 2005 m. lapkričio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas patenkino  T. A. ir Q. A. prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – A. B. priklausančių 1920 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta” akcijų areštą, uždraudžiant visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. 2005 m. lapkričio 16 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones dalyje dėl draudimo A. B. visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš nuosavybės teise priklausančių 1920 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta” akcijų.

UAB „Metbalta“ visuotiniame akcininkų susirinkime turėjo būti sprendžiamas UAB „Metbalta” įstatinio kapitalo didinimas. Būtinybę didinti UAB „Metbalta” įstatinį kapitalą lėmė tai, kad UAB „Metbalta” privalo suteikti dukterinei įmonei UAB „Tugva” 1 300 000 Lt paskolą. Paskolos nesuteikus, UAB „Tugva” kredituojantis bankas nutrauktų Halės turgavietės statybos finansavimą, todėl būtų neužtikrintas UAB „Tugva” veiklos tęstinumas. Akcininkai P. A. bei B. B. balsavo prieš įstatinio kapitalo didinimą. Pasak pareiškėjo, dėl tokio nesąžiningo akcininkų Q. A. ir B. B. balsavimo buvo neišspręstas UAB „Tugva” finansavimo klausimas, pažeistos tiek UAB „Tugva”, tiek UAB „Metbalta” teisės ir teisėti interesai. Kiti akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklauso 49,50 proc. UAB „Metbalta” akcijų, nesąžiningais ir priešingais juridinio asmens tikslais įgyvendindami savo teises priėmė neteisėtą sprendimą atleisti A. B. iš bendrovės vadovo pareigų ir bendrovės direktoriumi paskirti P. A. .

                      Atsakovas A. B. nurodė, kad siekdamas apsaugoti savo kaip akcininko teisėtus interesus, ketina kreiptis į teismą su priešieškiniu (ieškiniu) dėl priverstinio UAB „Metbalta” akcijų, priklausančių akcininkams Q. A. ir B. B. , pardavimo. Nurodė, kad 2006 m. sausio 10 d. neteisėtame UAB „Metbalta“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole įrašytas nutarimas 2006 m. sausio 20 d. sušaukti UAB „Metbalta” neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą. Šiame visuotiniame akcininkų susirinkime akcininkai P. A. bei B. B. (veikiantis per įstatyminį atstovą tėvą B. B. ) gali vėl siekti nesąžiningai bei neteisėtai perimti bendrovės valdymą. Remdamasis šia aplinkybe A. B. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones kuo operatyviau bei nepranešus atsakovams pagal būsimą ieškinį.

                      Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 20 d. nutartimi A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio (priešieškinio) teismui padavimo dienos tenkino visiškai. Teismas A. B. būsimų reikalavimų užtikrinimui areštavo visas B. B. vardu vertybinių popierių sąskaitose įregistruotas UAB „Metbalta” paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, uždraudžiant visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti akcijomis bei iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis. Teismas taip pat areštavo visas Q. A. vardu vertybinių popierių sąskaitose įregistruotas UAB „Metbalta” paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, uždraudžiant visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti akcijomis bei iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis.

2006 m. sausio 27 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas bendraatsakovių B. B. ir B. B. atskirasis skundas. Skundą padavę asmenys prašė panaikinti 2006 m. sausio 20 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, kuria uždėti draudimai B. B. valdomų UAB „Metbalta“ akcijų suteikiamoms neturtinėms teisėms dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime.

2006 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teisme buvo gautas ieškovo Q. A. atskirasis skundas. Ieškovas prašė panaikinti 2006 m. sausio 20 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliantas nesutiko su teismo uždraudimu visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš jam nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi B. B. ir B. B. atskirąjį skundą patenkino. Panaikino 2006 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria pareiškėjo A. B. būsimų reikalavimų užtikrinimui areštuotos visos B. B. vardu vertybinių popierių sąskaitose įregistruotas UAB „Metbalta” paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos, uždraudžiant visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti akcijomis bei iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis  ir neturtinėmis teisėmis. A. B. reikalavimų užtikrinimui teismas areštavo visas B. B. vardu vertybinių popierių sąskaitose įregistruotas UAB „Metbalta” paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, neuždraudžiant naudotis akcininkui suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jei tai nesusiję su akcijų pardavimu, įkeitimu ar kitais būdais perleidimu kitiems asmenims.

Ta pačia 2006 m. sausio 30 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas Q. A. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Panaikino 2006 m. sausio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria A. B. būsimų reikalavimų užtikrinimui areštuotos visos Q. A. vardu vertybinių popierių sąskaitose įregistruotos UAB „Metbalta” paprastosios vardinės nematerialiosios akcijos, uždraudžiant visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti akcijomis bei iš šių akcijų kylančiomis turtinėmis  ir neturtinėmis  teisėmis. A. B. reikalavimų užtikrinimui teismas areštavo visas Q. A. vardu vertybinių popierių sąskaitose įregistruotas UAB „Metbalta” paprastąsias vardines nematerialiąsias akcijas, neuždraudžiant naudotis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jei tai nesusiję su akcijų pardavimu, įkeitimu ar kitais būdais perleidimu kitiems asmenims.

2006 m. sausio 30 d. nutartyje pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartimi A. B. buvo panaikintas draudimas visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš nuosavybės teise jam priklausančių 1920 vienetų paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų. Šios 1920 vienetų paprastųjų vardinių akcijų paliktos areštuotos, o tai nekliudo naudotis akcininko turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, jei tai nesusiję su akcijų perleidimu tretiesiems asmenims. Teismas B. B. ir B. B. atskirąjį skundą tenkino CPK 17 straipsnio pagrindu, laikydamasis nuostatos, kad visiems UAB „Metbalta“ akcininkams taikomų apribojimų ta pati rūšis ir vienodas mastas (apimtis) atitiks šalių interesų pusiausvyros ir procesinio lygiateisiškumo principus.

                      Teismas sutiko su Q. A. atskirojo skundo argumentais dėl tų pačių motyvų, kaip ir spręsdamas apie B. B. akcijų arešto mastą. Siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą teismas panaikino draudimą Q. A. visa apimtimi naudotis, valdyti bei disponuoti turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, kylančiomis iš nuosavybės teise priklausančių paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „Metbalta“ akcijų. Atsižvelgdamas į  byloje Q. A. pareikštus turtinius reikalavimus,  į tarp akcininkų kilusį ginčą, teismas UAB „Metbalta“ akcijas, priklausančias Q. A. , paliko areštuotas, uždraudžiant jas parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.

                      Atskiruoju skundu A. B. skundžia Vilniaus apygardos  teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 20 d. nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias šalių lygiateisiškumo principą civiliniame procese. Nurodo, kad B. B. , P. A. , A. B. nebuvo vienodose teisinėse situacijose, nes A. B. priklausančių 1920 vnt. paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB ,,Metbalta“ akcijų buvo areštuotos siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagal Q. A. ir T. A. ieškinį įvykdymą, o B. B. ir Q. A. vardu registruotos UAB ,,Metbalta“ akcijos buvo areštuotos siekiant užtikrinti teismo sprendimo pagal A. B. būsimą ieškinį (priešieškinį) įvykdymą. Įsigaliojus skundžiamai nutarčiai, akcininkams Q. A. ir B. B. bus sudarytos galimybės tęsti neteisėtus veiksmus piktnaudžiaujant teise į teisminę gynybą bei nesąžiningai naudojantis UAB ,,Metbalta“ akcijų suteikiamomis turtinėmis ir neturtinėmis teisėmis, bus sutrikdyta UAB ,,Metbalta“ ir jos valdomų dukterinių bendrovių veikla. Apeliantas pažymi, kad nežiūrint to, jog skundžiama nutartimi palikus akcijų areštą yra užtikrinamas draudimas perleisti akcijas, bet laikinųjų apsaugos priemonių tikslai nebus pasiekiami, nes kiti du akcininkai, neteisėtai įgyvendindami akcijų suteikiamas teises, gali padaryti būsimo teismo sprendimo įvykdymą neefektyviu, jeigu dėl tokių neteisėtų veiksmų sumažėtų UAB „Metbalta“ vertė, o tuo pačiu ir šio juridinio asmens akcijų vertė.

                      Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovų (atsakovų pagal priešieškinį) T. A. ir Q. A. atstovas prašo atmesti A. B. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą, o už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti apeliantui 20 000 Lt baudą. Atsiliepime akcentuojama, kad A. B. neteisėtai prašo taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neatitinka jo pareikštino ieškinio (priešieškinio) reikalavimo esmės ir nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymu konkrečioje byloje. Atsiliepime taip pat išdėstomi motyvai, kuriais remiantis nurodoma, kad A. B. prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės pažeistų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principus. Pasak atsiliepimą pateikusio asmens, A. B. atskirąjį skundą padavė piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis ir jomis naudodamasis ne pagal tiesioginę paskirtį, todėl nepagrįstas atskirasis skundas iš viso neturi būti analizuojamas, o apeliantui skirtina nuobauda. 

                      Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovo B. B. atstovas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime akcentuojama, kad skundžiama nutartimi apeliantui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas užtikrintas pilna apimtimi.

 

                      A. B. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nutarties atmestinas. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. sausio 30 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai sumažino laikinųjų apsaugos priemonių, pritaikytų UAB „Metbalta“ akcininkams B. B. ir Q. A. , mastą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, atspindintis visuomenės poreikį užtikrinti visų asmenų lygiateisiškumą. Teisingumo principas yra universalus principas, reiškiantis ir tai, kad valstybės taikomos bet kokios poveikio priemonės turi būti proporcingos,  atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Teisingumo principo įgyvendinimas ypač svarbus sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nes šių priemonių taikymas susijęs su turtinių ir kitų atsakovo teisių ribojimu bei jo veiklos suvaržymu. Taikant ieškinio užtikrinimo priemones teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginama visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į kreditoriaus, bet ir į pagrįstus skolininko interesus, į jo turtinę padėtį, ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo pasekmes skolininkui bei kitiems su skolininko veikla susijusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2002, bylų kategorija 124, „Teismų praktika“ Nr. 17, p. 217-223). Taigi, tiek pareiškus ieškinį, tiek iki ieškinio padavimo pritaikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, nes kaip jau minėta, teisingumas reikalauja užtikrinti visų ginčo šalių teisėtų interesų pusiausvyrą.

Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį turi lemti reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Iš to darytina išvada, kad laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Konkrečios rūšies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik pareikštų (ketinamų pareikšti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymą teismo sprendimo, priimtino būtent pagal pareikštus (numatomus pareikšti) ieškininius reikalavimus. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsaugojimu, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų atsakovo atžvilgiu taikymas pažeidžia ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d. nuostata).

Įvertinus A. B. ketinamo pareikšti ieškinio (priešieškinio) dalyką  - prašymą įpareigoti priverstinai parduoti kitų akcininkų akcijas, laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apimtų  draudimą kitiems akcininkams naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis, išskyrus disponavimo akcijomis teisę, taikymas netikslingas, nes nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius visiško draudimo, būtų apsunkintas sprendimo vykdymas patenkinus tokio turinio ieškinio (priešieškinio) reikalavimą.

Pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB „Metbalta“ akcininkas A. B. nurodė ketinąs reikšti ieškinį likusiems dviems šios bendrovės akcininkams dėl priverstinio akcijų jam pardavimo. Taigi, būsimu ieškiniu (priešieškiniu) A. B. siekia realizuoti ketinimą įsigyti nuosavybėn visas UAB „Metbalta“ akcijas. Palankaus A. B. teismo sprendimo pagal tokį reikalavimą priėmimo atveju sprendimo vykdymas galėtų būti apsunkintas arba pasidaryti negalimas, jeigu iki sprendimo priėmimo pasikeistų bendrovės akcijų nuosavybės teisės subjektai arba akcijų valdymo, naudojimo ir disponavimo jomis teisių įgyvendinimo turinys , t. y. atsakovų pagal būsimą ieškinį nuosavybė į turimas akcijas būtų perleista kitiems asmenims arba teisės valdyti akcijas, jomis naudotis ir disponuoti būtų suvaržytos ar kitaip apsunkintos. Skundžiama nutartimi teismo būsimo sprendimo, jeigu jis būtų palankus A. B. , tinkamo įvykdymo grėsmė iš esmės pašalinta, nes ja nustatytas draudimas kitiems UAB „Metbalta“ akcininkams įgyvendinti teises, susijusias su turimų akcijų pardavimu, įkeitimu, kitokiu perleidimu. Apeliantas pats pripažįsta, kad skundžiama nutartimi pritaikytas akcijų arešto mastas užtikrina, kad akcijos bylos nagrinėjimo metu nebus perleistos. Prašymą suvaržyti kitiems akcininkams visas be išimties akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises A. B. grindžia kitų akcininkų atliekamais ar galimais atlikti veiksmais, prieštaraujančiais A. B. bei UAB „Metbalta“ teisėms ir interesams. Tačiau svarstant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo, ieškinio reikalavimų pagrįstumas ir teisėtumas nevertinami. Tuo labiau negali būti vertinamas dar tik būsimų reikalavimų, nurodytų prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepareiškus ieškinio, pagrįstumas. Vienas iš juridinio asmens dalyvių teisių ir interesų gynimo būdų yra numatytas CK antros knygos IX skyriuje. Jeigu juridinio asmens dalyvis mano, kad kiti juridinio asmens dalyviai veikia priešingai juridinio asmens tikslams ir tuo pačiu pažeidžia kitų juridinio asmens dalyvių teises ir interesus, jis gali prašyti teismą priverstinai parduoti netinkamai veikiančio dalyvio turimas juridinio asmens akcijas. A. B. nurodė ketinąs pareikšti ieškinį (priešieškinį) dėl priverstinio UAB „Metbalta“ akcijų jam pardavimo. Ar kiti UAB „Metbalta“ akcininkai veikia priešingai šios bendrovės veiklos tikslams ir ar yra aplinkybės, nustatytos CK 2.115 straipsnio 1 dalyje, bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą pagal tokio pobūdžio ieškinį iš esmės. A. B. , dar nepadavęs ieškinio (priešieškinio) dėl priverstinio akcijų jam pardavimo, pareiškė prašymą taikyti tokio masto laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis atimama bet kokia galimybė kitiems akcininkams veikti UAB „Metbalta“ atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone,  CK antros knygos IX skyriuje numatytas juridinio asmens teisių gynimo būdas būsimo ar jau iškilusio teisminio ginčo atveju negali būti taikomas a priori. Pažymėtina, kad pagal CK 2.117 straipsnį akcijų teikiamų teisių draudimai ir suvaržymai paprastai taikytini ne anksčiau kaip nuo teismo sprendimo dėl priverstinio akcijų pardavimo priėmimo dienos.

Analizuojamos aplinkybės rodo, kad tarp UAB „Metbalta“ akcininkų iškilo nesutarimų dėl bendrovės valdymo ir veiklos. Akcininkai reiškia vieni kitiems pretenzijas dėl akcijų įsigijimo teisėtumo, nesąžiningo ir neteisėto akcijų suteikiamų teisių įgyvendinimo. Vieni kitus kaltindami neteisėtais veiksmais UAB „Metbalta“ akcininkai siekia, kad būtų kuo labiau apribotos kitos ginčo šalies teisės, kurias suteikia turimos UAB „Metbalta“ akcijos.  Kaip jau pažymėta,  teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą, o teismo pritaikomos poveikio  priemonės turi būti ekonomiškos ir proporcingos siekiamiems tikslams. A. B. , B. B. ir P. A. yra vieninteliai  UAB „Metbalta“ akcininkai. Civilinėje byloje, kurioje pareikštos akcininko Q. A. pretenzijos akcininkui A. B. dėl dalies UAB „Metbalta“ akcijų įsigijimo teisėtumo, teismo nutartimi yra areštuota ginčijama akcijų dalis, tačiau areštas apima tik draudimą disponuoti ta akcijų dalimi (b. l. 28-29). Skundžiama nutartimi, kuria išspręstas akcininko A. B. prašymas, susijęs su jo pretenzijomis dėl likusių akcininkų B. B. ir Q. A. veiklos, pritaikytos analogiško turinio ir masto laikinosios apsaugos priemonės šių akcininkų turimų akcijų atžvilgiu. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad šioje proceso stadijoje UAB „Metbalta“ akcininkų ginčijamų reikalavimų užtikrinimui pritaikytos adekvačios, proporcingos laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios ginčo šalių procesinį lygiateisiškumą ir teisėtų interesų pusiausvyrą.

Iš byloje esančių teismo procesinių dokumentų turinio (Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2804-45/05 – b. l. 28-29) matyti, kad A. B. nuosavybės teise priklausė 4848 vnt. arba 50,50 proc. visų UAB „Metbalta“ akcijų. A. B. turi kontrolinį UAB „Metbalta“ akcijų paketą, suteikiantį 50,50 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Įvertinus šias aplinkybes negalima pripažinti pagrįstomis A. B. keliamų prielaidų, kad likę akcininkai, įgyvendindami savo turimų akcijų suteikiamas turtines ir neturtines teises, pajėgūs priimti sprendimus, priešingus UAB „Metbalta“ ir jos dalyvių teisėtiems interesams.   

Remdamasi išdėstytais argumentais ir teisinėmis išvadomis teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai                                                                           Gintaras Pečiulis

 

                                                                                      Audronė Jarackaitė

 

Danutė Milašienė