Civilinė byla Nr. e2A-348-544/2025

       Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00712-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3.;   2.3.2.6.2.; 2.3.2.7.; 2.3.2.8.; 2.3.4.4.2.;      

2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1.; 3.3.1.19.3

                                                                    (S)

PANEVĖŽIO apygardos teismas

        N u t a r t i s        

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Miltenytės ir Igno Totilo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų  ieškovės V. D. T. (V. B.), atsakovo E. B. ir trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, J. M. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025-02-06 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-1175/2025 pagal ieškovės V. D. T. (V. B.) patikslintą ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo, pagal atsakovo E. B. patikslintą priešieškinį ieškovei V. D. T. (V. B.) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo ir trečiojo asmens, pareiškusios savarankiškus reikalavimus, J. M. patikslintą pareiškimą atsakovui E. B. dėl piniginių sumų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.             

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.                      Ieškovė V. D. T. (V. B.) (toliau – ir ieškovė) patikslintame ieškinyje (2024-09-02, DOK-(duomenys neskelbtini) galutinai suformulavo šiuos reikalavimus: 

1.1.       nutraukti ieškovės ir atsakovo E. B. (toliau – ir atsakovas) santuoką, įregistruotą 2007-07-20 Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo kaltės; 

1.2.       priteisti iš atsakovo ieškovei 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.3.       nustatyti nepilnametės dukros U. T. (B.) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove;

1.4.       nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra: atsakovas su dukra bendrauja šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą;

1.5.       priteisti iš atsakovo po 350 Eur dukros išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki dukra sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini). Išlaikymo lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise; 

1.6.       iš atsakovo priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio iki 2023 m. balandžio mėnesio, skaičiuojant po 300 Eur/mėn. (iš viso 10 800 Eur); 

1.7.       priteisti iš atsakovo ieškovės naudai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą – 1 158,48 Eur; 

1.8.       priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 23 981 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimą; 

1.9.       padalinti šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą (bendra vertė – 32 942 Eur): pripažinti ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą ir jį priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos:

1.9.1.                      žemės sklypą su statiniais (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 4 684 Eur):

1.9.1.1.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 464 Eur);

1.9.1.2.                      pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 769 Eur);

1.9.1.3.                      pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 478 Eur);

1.9.1.4.                      pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 799 Eur);

1.9.1.5.                      pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 130 Eur);

1.9.1.6.                      kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 44 Eur);

1.9.2.                      1.4167 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 1 260 Eur);

1.9.3.                      0.3983 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 282 Eur);

1.9.4.                      0.2988 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 262 Eur);

1.9.5.                      0.9588 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė –  1 010 Eur);

1.9.6.                      patalpą/butą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini): negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 8 790 Eur);

1.9.7.                      0.9100 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 1 300 Eur);

1.9.8.                       5.0224 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 9 079 Eur);

1.9.9.                      statinius (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 596 Eur):

1.9.9.1.                      pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 1 600 Eur);

1.9.9.2.                      pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 42 Eur);

1.9.9.3.                      pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 20 Eur);

1.9.9.4.                      pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 181 Eur);

1.9.9.5.                      pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 124 Eur);

1.9.9.6.                      pastatą – klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 399 Eur);

1.9.9.7.                      pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 121 Eur);

1.9.9.8.                      pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 106 Eur);

1.9.9.9.                      kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 3 Eur);

1.9.10.                      statinius (Registro Nr. (duomenys neskelbtini): pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (vertė – 274 Eur);

1.9.11.                      1.6497 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 710 Eur);

1.9.12.                      0.3994 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vertė – 695 Eur);

1.10.       padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą – transporto priemones, esančias bendrąja jungtine nuosavybe, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį turtą, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos:

1.10.1.                      automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 000 Eur);

1.10.2.                      automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 4 000 Eur);

1.10.3.                      krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 9 000 Eur);

1.10.4.                      priekabą „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 600 Eur);

1.10.5.                      priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 3 200 Eur);

1.10.6.                      priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 400 Eur);

1.10.7.                      priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 800 Eur);

1.11.       atsakovui priteisti automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (vertė – 2 000 Eur), ieškovei priteisiant 1 000 Eur kompensaciją;

1.12.       priteisti ieškovei ½ dalį mažosios bendrijos (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) nario teisių arba priteisti  ½ dalies dydžio šio turto vertės piniginę kompensaciją 30 000 Eur;

1.13.       priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 16 559,74 Eur piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto masę, pardavus MB (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą – vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

1.14.       santuokoje įgytus ginklus ir jų priedus, esančius bendrąja jungtine nuosavybe, padalinti sekančiai:

1.14.1.                      atsakovo vardu registruotus ginklus: lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“ (vertė – 1 000 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3“ (vertė – 2 500 Eur), graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“ (vertė – 1 800 Eur), optiką (vertė – 275,65 Eur) natūra priteisti atsakovui, ieškovei sumokant 5 575,65 Eur kompensaciją; 

1.14.2.                      ieškovei priteisti natūra termovizorių „Pulsar Helion 2XQ“ (vertė – 2 350 Eur) arba 2 350 Eur daikto vertės kompensaciją; 

1.15.       santuokoje įgytą sodo techniką vejapjovę „Husqvarna R13c“ (vertė – 500 Eur) ir vejapjovę „McCulloch“ (vertė – 500 Eur) asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos;

1.16.       pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe šiuos baldus, buitinę techniką, kurių bendra vertė 3 100 Eur, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos:

1.16.1.                      sekciją (svetainės kambaryje), ieškovės atsivežta iš (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės);

1.16.2.                      šaldytuvą (200 Eur vertės);

1.16.3.                      dujinę viryklę (150 Eur vertės);

1.16.4.                      virtuvės baldus (200 Eur vertės);

1.16.5.                      skalbimo mašiną (200 Eur vertės);

1.16.6.                      džiovyklę (200 Eur vertės);

1.16.7.                      miegamojo lovą (250 Eur vertės);

1.16.8.                      miegamojo baldus (spintas, stalą) (300 Eur vertės);

1.16.9.                      svetainės baldus (400 Eur vertės);

1.16.10.                       2 vnt. TV (250 Eur ir 350 Eur vertės);

1.16.11.                      lauko baldus (400 Eur vertės);

1.17.       iš ieškovės lėšų įgytus šiuos daiktus priteisti atsakovui, ieškovei sumokant 2 840 Eur  kompensaciją:

1.17.1.                      pjūklą „Husqvarna“ (400 Eur vertės);

1.17.2.                      trimerį „Husqvarna“ (500 Eur vertės);

1.17.3.                      „Karcher Parkside“ (90 Eur vertės);

1.17.4.                      kopėčias (150 Eur vertės);

1.17.5.                      „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorius ir pakrovėją, smūginį suktuką (400 Eur vertės);

1.17.6.                      diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį (700 Eur vertės);

1.17.7.                      2 vnt. stebėjimo kamerų „Reolink“ (600 Eur vertės);

1.18.       nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolę kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ ieškovė ir atsakovas moka lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienas  – po 1 087,01 Eur;

1.19.       iš atsakovo ieškovei priteistus 83 464,87 Eur įpareigoti atsakovą sumokėti per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

1.20.       po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „T.“; 

1.21.       priteisti ieškovės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Atsakovas E. B. pateiktu galutiniu patikslintu priešieškiniu (2024-06-05, DOK-(duomenys neskelbtini) teismo prašė:

2.1.       nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, įregistruotą 2007-07-20 Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ieškovės kaltės;

2.2.       priteisti iš ieškovės atsakovui 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos iširimo;

2.3.       po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes;

2.4.       dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;

2.5.       iš atsakovo dukros išlaikymui priteisti 244 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki dukros pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

2.6.       pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe šį iki santuokos įgytą nekilnojamąjį turtą:

2.6.1.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 3 000 Eur vertės;

2.6.2.                      gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 40 000 Eur vertės;

2.6.3.                      garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;

2.6.4.                      ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės;

2.7.       santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą padalyti taip:

2.7.1.                      atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokos metu įgytą turtą:

2.7.1.1.                      sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (274 Eur vertės);

2.7.1.2.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 1.4167 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (3 000 Eur vertės);

2.7.1.3.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 1.6497 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur vertės);

2.7.1.4.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.3994 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (850 Eur vertės);

2.7.1.5.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.3983 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (5 900 Eur vertės);

2.7.1.6.                      pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės);

2.7.1.7.                      kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (100 Eur vertės);

2.7.1.8.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.2988 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (600 Eur vertės);

2.7.1.9.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.9588 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės);

2.7.1.10.                      ½ dalį negyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (35 000 Eur vertės);

2.7.1.11.                      krovininį automobilį „Iveco“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 000 Eur vertės);

2.7.1.12.                      priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 000 Eur vertės);

2.7.1.13.                      priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (200 Eur vertės);

2.7.1.14.                      automobilį „Skoda Octavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 300 Eur vertės);

2.7.1.15.                      automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 000 Eur vertės);

2.7.1.16.                      priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas) (100 Eur vertės);

2.7.1.17.                      lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“, Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur vertės);

2.7.1.18.                      graižtvinį šautuvą „Tikka T3“, Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės);

2.7.1.19.                      graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“, Nr. (duomenys neskelbtini) (800 Eur vertės);

2.7.1.20.                      MB (duomenys neskelbtini) 300 Eur (įnašo dydis) vertės;

2.7.1.21.                      pjūklą „Husqvarna“ (100 Eur vertės);

2.7.1.22.                      trimerį „Husqvarna“ (60 Eur vertės);

2.7.1.23.                      „Karcher Parkside“ (90 Eur vertės);

2.7.1.24.                      kopėčias (150 Eur vertės);

2.7.1.25.                      ,,Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorius ir pakrovėją ir smūginį suktuką (50 Eur vertės);

2.7.1.26.                      diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį (50 Eur vertės);

2.7.1.27.                      2 vnt. stebėjimo kamerų „Reolink“ (100 Eur vertės).

2.7.2.                      ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti šį santuokoje įgytą turtą:

2.7.2.1.                      pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.2.                      pastatą – pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.3.                      pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.4.                      pastatas – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.5.                      pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.6.                      pastatą – klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.7.                      pastatą – klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.8.                      pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.9.                      kiti inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0 Eur vertės);

2.7.2.10.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 0.9100 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (1 900 Eur vertės);

2.7.2.11.                      žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5.0224 ha), esantį (duomenys neskelbtini) (12 600 Eur vertės);

2.7.2.12.                      ½ dalis negyvenamos patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (35 000 Eur vertės);

2.7.2.13.                      automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (3 500 Eur vertės);

2.7.2.14.                      priekabą „WAGENBOUW“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 000 Eur vertės);

2.7.2.15.                      sekciją (svetainės kambaryje) (200 Eur vertės);

2.7.2.16.                      šaldytuvą (200 Eur vertės);

2.7.2.17.                      dujinę viryklę (150 Eur vertės);

2.7.2.18.                      virtuvės baldus (800 Eur vertės);

2.7.2.19.                      skalbimo mašiną (200 Eur vertės);

2.7.2.20.                      džiovyklę (200 Eur vertės);

2.7.2.21.                      miegamojo lovą (500 Eur vertės);

2.7.2.22.                      miegamojo baldus (spintas, stalą) (300 Eur vertės);

2.7.2.23.                      svetainės baldus (400 Eur vertės);

2.7.2.24.                      du televizorius 250 Eur ir 350 Eur vertės;

2.7.2.25.                      lauko baldus (400 Eur vertės);

2.7.2.26.                      kompiuterį „ACER Predator Orion“ su monitoriais (1 000 Eur vertės);

2.7.2.27.                      kompiuterį „Hp omen“ (850 Eur vertės);

2.7.2.28.                      kepsninę „Komado BONO Grande“ (850 Eur vertės);

2.7.2.29.                      oro kompresorių „Wagner“ (200 Eur vertės);

2.7.2.30.                      nešiojamą kompiuterį „Hp pavilion“ (200 Eur vertės);

2.7.2.31.                      spausdintuvą „EPSON“ (200 Eur vertės);

2.8.       priteisti iš ieškovės atsakovui 5 125 Eur kompensaciją už iš nuomos gautas ir ne šeimos poreikiams panaudotas lėšas;

2.9.       įsipareigojimus kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ pripažinti asmeniniais ieškovės įsipareigojimais;

2.10.       priteisti iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.       Trečiasis asmuo J. M. (toliau – ir trečiasias asmuo) patikslintu pareiškimu atsakovui pareiškė tokius reikalavimus:

3.1.       priteisti jai iš atsakovo jam suteiktą 24 009 Eur paskolą ir ½ dalį bendriems šalių šeimos poreikiams ir asmeniniams atsakovo poreikiams tenkinti pervestų paskolintų lėšų 26 622,56 Eur, iš viso –  50 631,56 Eur;

3.2.       priteisti jai iš atsakovo ½ dalį (921,36 Eur paskolintų (negrąžintų) lėšų už 2013-2022 m. laikotarpį, kurie panaudoti jų šeimos poreikiams tenkinti (už „Telia“, „Viasat“ paslaugas);

3.3.       priteisti jai iš atsakovo ½ dalį, t. y. 141 173,79 Eur, paskolintų (negrąžintų) lėšų už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2022-10-11, kurios panaudotos šalių šeimos poreikiams tenkinti;

3.4.       priteisti jai iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025-02-06 sprendimu:

4.1.       ieškovės V. D. T. (V. B.) patikslintą ieškinį ir atsakovo E. B. patiksliną priešieškinį tenkino iš dalies;

4.2.       nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką, įregistruotą Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje 2007-07-20 (santuokos apskaitos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

4.3.       po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – T., o atsakovui – B. pavardę; 

4.4.       nepilnamečio vaiko U. T. (B.) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; iš atsakovo priteisė 333,75 Eur nepilnamečiui vaikui skirtą išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2023-05-15) iki vaikas sulauks pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į ieškovės banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini);

4.5.       laikiną išlaikymą, priteistą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023-05-18 nutartimi, jei jis buvo mokėtas iki teismo sprendimo priėmimo, vykdant išieškojimą įskaitė į priteisto išlaikymo dydį, o priteistą laikiną išlaikymą nutraukė; 

4.6.       ieškovę paskyrė nepilnamečio vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4.7.       patvirtino atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą; 

4.8.       padalino ieškovės ir atsakovo santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą:

4.8.1.                      ieškovei asmenine nuosavybės teise priteisė: 

4.8.1.1                      žemės sklypą su statiniais (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 25 892 Eur): a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 732 Eur vertės); b) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (21 384,50 Eur vertės); c) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (739 Eur vertės); d) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (899,50 Eur vertės);

4.8.1.2                      0.9100 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 600 Eur vertės);

4.8.1.3                      5.0224 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (10 839,50 Eur vertės);

4.8.1.4                      statinius (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 2596,00 Eur): a) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 600 Eur); b) pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (42 Eur); c) malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20 Eur); d) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (181 Eur); e) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (124 Eur); f) klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (399 Eur); g) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (121Eur); h) kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (106 Eur); j) kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 Eur);

4.8.1.5                      negyvenamąją patalpą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (21 895 Eur vertės);

4.8.1.6                      automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 750 Eur vertės);

4.8.1.7                      priekabą „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 300 Eur vertės);

4.8.1.8                      vejapjovę „Husqvarna R13c“ (500 Eur vertės);

4.8.1.9                      vejapjovę „McCulloch“ (500 Eur vertė);

4.8.1.10                      lauko baldus (400 Eur vertės);

4.8.1.11                      įvairius baldus ir buitinę techniką: a) šaldytuvą (200 Eur vertės); b) dujinę viryklę (150 Eur vertės); c) virtuvės baldus (500 Eur vertės); d) skalbimo mašiną (200 Eur vertės); e) džiovyklę (200 Eur vertės); f) miegamojo lovą (375 Eur vertės); g) miegamojo baldus (spintas, stalą) (300 Eur vertės); h) svetainės baldus (400 Eur vertės);

4.8.1.12                      du televizorius (250 Eur ir 350 Eur vertės);

4.8.1.13                      kompiuterinę techniką ir jos priedus: a) kompiuterį „ACER Predator Orion“ su monitoriais (1 000 Eur vertės); b) kompiuterį „Hp omen“ (850 Eur vertės); c) nešiojamą kompiuterį „Hp pavilion“ (200 Eur vertės); d) spausdintuvą „EPSON“ (200 Eur vertės);

4.8.1.14                      kepsninę „Komado Bono Grande“ (850 Eur vertės);

4.8.1.15                      oro kompresorių „Wagner“ (200 Eur vertės);

4.8.2.                      atsakovui asmeninės nuosavybės teisė priteisė šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą:

4.8.2.1.                      1.4167 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (2 130 Eur vertės);

4.8.2.2.                      0.3983 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (3 091 Eur vertės);

4.8.2.3.                      0.2988 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (431 Eur vertės);

4.8.2.4.                      0.9588 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 505 Eur vertės);

4.8.2.5.                      1.6497 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (3 105 Eur vertės);

4.8.2.6.                      0.3994 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (772,50 Eur vertės);

4.8.2.7.                      sandėlį (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (274 Eur vertės);

4.8.2.8.                      pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (1 065 Eur vertės);

4.8.2.9.                      kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (72 Eur vertės);

4.8.2.10.                      automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 000 Eur vertės);

4.8.2.11.                      krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 500 Eur vertės);

4.8.2.12.                      priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 600 Eur vertės);

4.8.2.13.                      priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur vertės);

4.8.2.14.                      priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (450 Eur vertės);

4.8.2.15.                      automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 650 Eur vertės);

4.8.2.16.                      lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“ (1 000 Eur vertės);

4.8.2.17.                      graižtvinį šautuvą „Tikka T3“ (2 500 Eur vertės);

4.8.2.18.                      graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“ (1 800 Eur vertės);

4.8.2.19.                      optiką (275,65 Eur vertės);

4.8.2.20.                      pjūklą „Husqvarna“ (300 Eur vertės);

4.8.2.21.                      trimerį „Husqvarna“ (280 Eur vertės);

4.8.2.22.                      ploviklį „Karcher Parkside“ (90 Eur vertės);

4.8.2.23.                      kopėčias (150 Eur vertės);

4.8.2.24.                      „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorių ir pakrovėją, smūginį suktuką (225 Eur vertės);

4.8.2.25.                      diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį (375 Eur vertės);

4.8.2.26.                      2 vnt. stebėjimo kamerų „Reolink“ (350 Eur vertės);

4.9.       priteisė atsakovui iš ieškovės 19 834,68 Eur kompensaciją už ieškovei natūra  tenkančią didesnę bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį;

4.10.       priteisė ieškovei ½ dalį MB (duomenys neskelbtini) nario teisių; 

4.11.       nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ pagal 2023-08-16 pranešimą „Dėl išmokos išieškojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovės prievolė;

4.12.       kitas ieškovės patikslinto ieškinio ir atsakovo patikslinto priešieškinio dalis atmetė;

4.13.       trečiojo asmens J. M. patikslinu pareiškimu pateiktus savarankiškus reikalavimus atsakovo atžvilgiu atmetė;

4.14.       priteisė iš atsakovo ieškovei 1 161,47 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų;

4.15.       priteisė iš trečiojo asmens atsakovui 1 700 Eur išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai aomokėti;

4.16.       grąžino iš valstybės biudžeto ieškovei 161 Eur žyminio mokesčio permoką;

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų, neturtinės žalos (ne)priteisimo

5.       Įvertinęs ginčo šalių pateiktus argumentus ir kitus bylos duomenis, įskaitant liudytojų parodymus, teismas nusprendė, jog ginčo šalys nepateikė pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad jų šeima iširo išimtinai tik dėl ieškovės ar atsakovo kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismas nusprendė, kad faktinėmis šalių santuokos iširimo priežastimis buvo skirtingas ir nepakankamas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, į šeimos narių teises ir tarpusavio pareigas, skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, santuokines pareigas, nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje (CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniai). Teismas byloje apklaustų liudytojų L. A., A. S., G. P., S. K., I. T. ir E. T. parodymus įvertino kaip prieštaraujančius vieni kitiems dėl liudytojų artimų santykių su viena ar kita konfliktuojančia ginčo šalimi. Tačiau, teismo vertinimu, liudytojų parodymai leido nustatyti abiejų ginčo šalių polinkį vartoti alkoholį, nepadorų ir seksualinio pobūdžio bendravimą su kitais asmenimis, psichologinio ir net fizinio smurto naudojimą vienas kito atžvilgiu, nuolatinius tarpusavio konfliktus, vienas kito įžeidinėjimus ir nepagarbų elgesį, nepakankamu rūpinimąsi šeimos poreikiais. Teismas ieškovės byloje pateiktą garso įrašo, kuriame girdėti, kaip atsakovas, pasinaudojant jo bloga savijauta, yra verčiamas ieškovės pripažinti savo priklausomybę alkoholiui ir kitą netinkamą savo elgesį šeimoje, nepripažino leistina įrodinėjimo priemone, nes tokiu būdu gauti duomenys nėra laikytini objektyviais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis).

6.       Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teismas šalių santuoką nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), ieškovei jos prašymu paliko ikisantuokinę pavardę „T.“, atsakovui – jo turimą pavardę B.“.

7.       Atsižvelgiant į tai, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas  nei vienai iš šalių neturtinės žalos nepriteisė, nes pagal CK 3.70 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, kai santuoka yra nutraukiama dėl vieno iš sutuoktinių kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo  

8.       Byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo nekilo, todėl teismas  nepilnametės šalių dukters U. T. (B.) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove (CK 3.168 straipsnio 1 dalis, 3.169 straipsnis) ir patvirtino ieškovės patikslintu ieškiniu prašomą nustatyti tėvo ir dukters bendravimo tvarką – atsakovas su dukra bendrauja šalių susitarimu iš anksto suderinus susitikimo laiką ir vietą. Teismas, įvertinęs ir ištyręs bylos duomenis, konstatavo, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti per mėnesį reikia skirti 790 Eur. Teismas vaiko poreikiams tenkinti būtiną minėtą išlaikymo dydį sumažino išmokos vaikui dydžiu (122,50 Eur) ir įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, nusprendė, kad iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui yra pagrindas priteisti 333,75 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką iki vaiko pilnametystės, išmoką indeksuojant nustatyta tvarka, o vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo

9.       Teismas atmetė ieškovės patikslino ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, konstatavęs, kad pagal bylos duomenis visą 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo ginčo šalys gyveno kartu, todėl objektyviai turėjo būti vedamas ir bendras ūkis, juolab, kai kartu gyvena nepilnametis vaikas. Be to, iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė negaudavo pajamų, dėl ko atsakovo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo turėjo būti svarbi aplinkybė (atsakovas duodavo ieškovei vidutiniškai po 500-600 Eur, maistui, mokesčiams mokėti), kaip ir trečiojo asmens J. M. lėšos. Taigi, teismas nusprendė, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, jog išlaikymą nepilnametei dukrai teikė abu tėvai, kai jie gyveno kartu ir tvarkė bendrą šeimos ūkį.

Dėl trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, J. M. reikalavimų atsakovo atžvilgiu

10.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su trečiojo asmens reikalavimu priteisti iš atsakovo ½ dalį arba 921,36 Eur, perduotus 2013-2022 metais, kurie panaudoti ieškovės ir atsakovo šeimos poreikiams tenkinti (už „Telia“, „Viasat“ paslaugas sumokėti)  ir susijusius su reikalavimu priteisti iš atsakovo ½ dalį arba 141 173,79 Eur, perduotus nuo 2018-01-01 iki 2022-10-11 šeimos poreikiams tenkinti, nusprendė, kad šie reikalavimai neturi teisinio pagrindo, kadangi šių piniginių lėšų perdavimas ginčo šalims neatitinka paskolos sutarties sąlygų CK 6.870 straipsnio prasme. Pats trečiasis asmuo  nurodė, kad šalių šeimai perduotų pinigų nelaikė paskola, kad tai buvo parama šeimai, kad ši įsitvirtintų, kad nebuvo sutarta dėl konkrečių perduotų lėšų grąžinimo sąlygų.

11.       Tuo tarpu trečiojo asmens atsakovui 2019-08-14 suteiktą paskolą, kurią atsakovas tą pačią dieną pervedė į MB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir bendrija už ją 2019-11-29 prekių pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismas įvertino kaip suteiktą ne atsakovui, bet MB (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovas minėtas lėšas pervedė bendrijai, jis buvo bendrijos narys ir direktorius, ekskavatorius buvo reikalingas bendrijai ir naudojamas jos veikloje. Todėl teismas vertino, kad trečiojo asmens reikalavimas dėl 24 009 Eur priteisimo turėtų būti reiškiamas MB (duomenys neskelbtini). Kadangi MB (duomenys neskelbtini) nebuvo šios bylos proceso dalyvis, teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, todėl šio trečiojo asmens pareikšto reikalavimo netenkino. Teismas nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimas į įmonę nėra kildintinas iš šeimos teisinių santykių, todėl šis klausimas gali būti išspręstas reiškiant savarankiškus reikalavimus kitoje civilinėje byloje.

Dėl MB (duomenys neskelbtini) padalijimo ir su įmonės turtu susijusių klausimų

12.       Teismas, nustatęs, kad MB (duomenys neskelbtini) yra įsteigta santuokos metu (įregistruota 2018-11-19), pripažino, kad šis turtas priklauso ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas nepagrįstu vertino ieškovės reikalavimą priteisti jai ½ dalį, t. y. 30 000 Eur, MB (duomenys neskelbtini) vertės piniginę kompensaciją, nes pagal sutuoktinių turto padalijimo būdus, įtvirtintus CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš jų prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra, be to, įmonės vertei pagrįsti įrodymai nebuvo pateikti. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė ½ dalį MB (duomenys neskelbtini) nario teisių.

13.       Teismas atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo jos naudai 16 559,74 Eur vertės piniginę kompensaciją už sumažintą ieškovei priklausančio turto dalį pardavus MB (duomenys neskelbtini) ieškovės asmeninį turtą – vikšrinį ekskavatorių „Bobcat E320G“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad vien aplinkybė, jog ieškovė į atsakovo sąskaitą pervedė iš trečiojo asmens gautus 19 356,33 Eur neleidžia vienareikšmiškai teigti, kad tai yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė, nes už šias lėšas buvo įsigytas ekskavatorius ne šeimos poreikiams tenkinti. Be to, nors ieškovė ekskavatorių laikė savo asmenine nuosavybe, tačiau kartu nurodė, kad šis turtas buvo nupirktas už trečiojo asmens pinigus, neaiškus yra ir ieškovės reikalaujamos kompensacijos pagrindimas, taigi sprendė, kad taikyti CK 3.98 straipsnio 1-2 dalių nuostatų nėra pagrindo.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo tarp šalių

14.       Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir spręsdamas dėl žemės sklypo su statiniais (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp šalių, nustatė, kad šis turtas buvo įgytas santuokos metu pagal 2008-04-04 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl preziumavo, kad šis turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs ginčo šalių išdėstytas pozicijas nagrinėjimu klausimu ir byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, jog šalys neįrodė visų būtinų CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų sąlygų, kad šį turtą būtų pagrindas pripažinti kurio nors vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybė, t. y. nei viena iš ginčo šalių neįrodė, kad nekilnojamas turtas buvo įsigytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas ir kad jo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia turtą įsigyti asmeninėn nuosavybėn.

15.       Nurodė, kad, nors byloje esantys duomenys ir patvirtino, jog AB „SEB“ bankas 2007-02-09 atsakovui suteikė 10 000 Lt vartojimo kreditą, iš kurių – 9 800 Lt atsakovas 2007-02-12 pavedimu sumokėjo pardavėjui E. K., tačiau beveik pustrečių metų paskola bankui (iki 2010-06-11) buvo mokama šalims jau esant santuokoje. Todėl teismas vertino, kad didžioji dalis paskolos buvo padengta iš bendrų jungtinių sutuoktinių lėšų, dėl ko negalima vienareikšmiai teigti, jog ginčo nekilnojamas turtas buvo įsigytas tik už vieno atsakovo asmenines lėšas. Ieškovės nurodomi argumentai, kad ji prieš turto notarinės sutarties sudarymą atsakovui 2008-03-30 ir 2008-04-04 buvo perdavusi iš savo sąskaitos išgrynintus 12 000 Lt už šį perkamą turtą, teismo vertinimu, taip pat nepatvirtino, kad šis turtas buvo įsigytas už ieškovės asmenines lėšas, kadangi pati ieškovė patvirtino, kad ši pinigų suma nebuvo panaudota ginčo nekilnojamajam turtui įsigyti.

16.       Teismas rėmėsi nuoseklia teismų formuojama praktika, pagal kurią vertinant šalių reikalavimą pripažinti kurio nors vieno iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą  svarbiausia įvertinti, ar įgyjant nekilnojamą turtą buvo aiškiai išreikšta valia įgyti tokį turtą asmeninėn nuosavybėn. 2008-04-04 pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiogiai nurodyta, kad ginčo nekilnojamas turtas yra įgyjamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal byloje esančius duomenis nei ginčo nekilnojamojo turto įgijimo momentu, nei po to jį įgyvendinant nuosavybės teisę nebuvo išreikštos nei ieškovės, nei atsakovo valios tokį turtą laikyti jų asmenine nuosavybe. Teismas svarbiu aspektu sprendžiant ginčą laikė ir tai, kad ginčo nekilnojamas turtas buvo įgytas šalių šeimai įsikurti ir gyvenimo sąlygoms gerinti,  jame ginčo šalys nuolat gyveno kaip šeima ir jį naudojo šeimos poreikiams. Dėl to teismas nusprendė, kad ginčo nekilnojamas turtas atitinka bendrosios jungtinės nuosavybės paskirtį, o faktas, jog ieškovės atsakovui suteiktais pinigais turtas buvo pagerintas, suteiktų ieškovei teisę pareikšti reikalavimą dėl kompensacijos nukrypstant nuo sutuoktinių turto padalinimo lygiomis dalimis principo, tačiau tokio reikalavimo ieškovė teismui nesuformulavo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

17.       Nustatęs, kad ginčo nekilnojamas turtas proceso šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, teismas sprendė klausimą dėl jo padalijimo ir kompensacijos už jį priteisimo (CK 3.118 straipsnis).

18.       Teismas, spręsdamas ginčo nekilnojamojo turto priteisimo natūra vienam iš sutuoktinių klausimą, nurodė, kad nei viena šalis dėl konfliktiškų santykių nepateikė svarių argumentų, jog turtas gali būti padalintas ir naudojamas lygiomis dalimis, be to, būtina atsižvelgti į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. Teismas nustatęs, kad šiame nekilnojamojo turto objekte gyvena ieškovė su nepilnamete dukra, ieškovei neturint kito busto, kur galėtų gyventi su dukra, teismas nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) natūra priteisė ieškovei, įpareigojant ją kompensuoti atsakovui ½ dalį pinigais už ieškovei atitinkančią didesnę šio turto dalį (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys).

19.       Teismas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 1 158,48 Eur žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įsigijimo kainą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė akivaizdžiai nepagrįstai ir remdamasi tik atsakovo nesąžiningumu nurodo, kad minėtą sklypą ji nusipirko 2012-11-16 iš V. A. I. už asmeninius 4 000 Lt, nes sklypas iš tikrųjų asmenine nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 2016-12-14 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą. Ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančio sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

20.       Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 23 981 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo pagerinimą, t. y. ½  dalį vandens telkinio įrengimo darbų sumos (47 962), teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes nei rašytiniais įrodymais, nei darbus atlikusių liudytojų E. J. ir T. G. parodymais neįrodyta darbų kaina ir kad šiems darbams buvo naudotos ieškovės asmeninės lėšos ar bendrąja jungtinės nuosavybės teise priklausančio lėšos.

21.       Dėl likusio nekilnojamojo turto padalinimo, kurį ieškovė prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos, teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pagal ieškovės nurodytas aplinkybes visas likęs nekilnojamas turtas įgytas už trečiojo asmens skirtas lėšas, kurios ginčo šalių šeimai buvo skiriamos kaip parama jų šeimos poreikiams tenkinti. Todėl vien tai, kad tokios lėšos buvo teikiamos, kaip parama ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti ir panaudotos įsigyjant konkretų nekilnojamą turtą, nesudaro pagrindo teigti, kad nekilnojamas turtas yra išimtinai ieškovės asmenine nuosavybe, o ne bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalimi. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad ji iš savo asmeninių lėšų, gautų pardavus iki santuokos turėtą nekilnojamą turtą, sumokėjo tam tikras pinigų sumas už kai kuriuos ginčo objektą sudarančius nekilnojamojo turto objektus. Teismas, remdamasis nuoseklia teismų formuojama praktika, padarė išvadą, kad pagal bylos duomenis nenustatyta, jog šalims įgyjant visą likusį nekilnojamą turtą buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti tokį turtą jos asmeninėn nuosavybėn, tuo labiau, kad didžioji dalis įsigyto nekilnojamojo turto yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai, negyvenamosios patalpos, kas patvirtina, kad turtas buvo įsigytas kaip investicija, siekiant užtikrinti šeimos pajamas ateityje. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovė panašiu metu, kai šalys įsigijo kitą nekilnojamąjį turtą, išgrynino tam tikras pinigų sumas, nesudaro pagrindo pripažinti santuokoje įgyto turto jos asmenine nuosavybe.

22.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nebuvo paneigta, jog likęs santuokoje įgytas  nekilnojamasis turtas šalių įgytas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus jį pripažinti jos asmenine nuosavybe.

23.       Dalindamas šalių nekilnojamąjį turtą, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tik atsakovas, reikšdamas reikalavimus dėl likusio ginčo nekilnojamojo turto padalinimo, nurodė siūlomą šio turto padalinimo natūra ginčo šalims būdą, o ieškovė laikėsi pozicijos tik dėl minėto turto priteisimo jai asmeninės nuosavybės teise, nelaikant jo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Todėl teismas likusį ginčo nekilnojamąjį turtą padalino natūra ginčo šalims pagal atsakovo siūlomą jo padalinimo natūra būdą, išskyrus negyvenamąją patalpą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes šio turto, atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, nebuvo įmanoma padalinti natūra lygiomis dalimis. Kadangi buvo nustatyta, kad šiuo turtu rūpinosi išimtinai ieškovė, kuri yra sudariusi šios negyvenamosios patalpos nuomos sutartį, teismas šį turtą natūra priteisė ieškovei, atsakovui išmokant atitinkamą kompensaciją už jam tekusią šio turto dalį.

24.       Teismas papildomai pažymėjo, kad, atsižvelgus į tai, jog teismas priėmė sprendimą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui, priima sprendimą pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius minėtame sklype, priteisti atsakovui, nes tarp šalių esant konfliktiškiems santykiams, kurie galimai tęsis ir ateityje, nėra realios galimybės  minėtus nekilnojamojo turto objektus tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti ne šio žemės sklypo savininkui. Minėtą turtą natūra priteisus atsakovui, teismas nutarė ieškovei priteisti kompensaciją už jai tekusią minėto turto dalį.

25.       Nustatydamas dalintino nekilnojamo turto vertę, teismas nurodė, kad šalys procesiniuose dokumentuose nurodė skirtingas santuokos metu įgyto ir nutraukiant santuoką dalintino nekilnojamo turto vertes. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys neteikė įrodymų teismui apie dalintino nekilnojamo turto objektų verčių, kurios būtų grindžiamos individualiu konkretaus tokio turto vertinimu, teismas nusprendė, kad teisinga ir protinga vadovautis abiejų proceso šalių nurodytų dalintino nekilnojamo turto objektų verčių aritmetiniais vidurkiais. Teismas nesivadovavo tik atsakovo nurodyta statinių (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nurodyta 0 Eur verte (beverčiai statiniai), ir nustatydamas šių statinių vertę vadovavosi ieškovės nurodyta verte pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ)  ,,Registrų centro“ įvertinimą.  

Dėl transporto priemonių padalinimo   

26.       Teismas, įvertinęs ginčo šalių išdėstytas pozicijas ir pateiktus įrodymus dėl transporto priemonių padalijimo, įskaitant ir ieškovės pateiktus duomenis apie piniginių lėšų judėjimą ginčo šalių banko sąskaitose, nusprendė, kad ieškovė neįrodė visų būtinų CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytų sąlygų, kad šalių santuokos metu įgytos transporto priemonės galėtų būti pripažintos ieškovės asmenine nuosavybe, t. y. ieškovė neįrodė, kad transporto priemonės įgytos už ieškovės ir trečiojo asmens  asmenines lėšas, atsakovui prie ginčo transporto priemonių įsigijimo visiškai neprisidedant. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo šalys neteikė įrodymų apie dalintinų transporto priemonių vertes, kurios būtų grindžiamos individualiu jų vertinimu, teismas nusprendė, kad teisinga ir protinga vadovautis abiejų šalių nurodytų verčių aritmetiniais vidurkiais.

Dėl ginklų bei jo priedų padalinimo

27.       Iš byloje esančių duomenų ir ginčo šalių išdėstytos pozicijos teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovo vardu buvo įregistruoti byloje nurodyti  ginklai ir ginklų optika, byloje taip pat nekilo ginčas, kad šis turtas natūra atitektų atsakovui. Tačiau teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti visų ginklų ir jų optikos vertės kompensaciją, nes daiktai buvo įsigyti iš trečiojo asmens gautomis lėšomis, atsakovui neprisidėjus prie šių daiktų įsigijimo, pažymėjo, kad trečiasis asmuo teikė paramą šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl šeimos poreikiams tenkinti skirtų piniginių lėšų panaudojimas turtui įsigyti reiškia, kad šis turtas buvo įgytas bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to teismas laikė, kad ieškovė nepaneigė prezumpcijos, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis) ir šiuo pagrindu ieškovei priteisė 1 987,82 Eur (1/2 dalį) kompensaciją už atsakovui natūra priteisiamą jai priklausiusią šio turto dalį. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena ginčo šalis neteikė įrodymų teismui apie atsakovo vardu registruotų ginklų bei optikos individualias vertes, teismas nusprendė, kad teisinga ir protinga vadovautis abiejų proceso šalių nurodytų tokių daiktų verčių aritmetiniais vidurkiais.

Dėl kito santuokos metu įgyto kilnojamojo turto padalinimo

28.       Teismas ieškovės nurodytą poziciją, kad visi santuokos metu įgyti likę daiktai yra jos asmeninis turtas, nes jie buvo įsigyti tik už jos ir trečiojo asmens (jos motinos J. M.) pinigines lėšas, vertino kaip nepagrįstą. Nustatė, kad trečiasis asmuo teikė paramą ginčo šalių šeimos poreikiams tenkinti, todėl lėšų panaudojimas likusių konkrečių daiktų įsigijimui santuokos metu reiškia, kad toks turtas yra įgyjamas bendrąja jungtine nuosavybe, kaip įsigytas už šeimos turimas pajamas. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog šios konkrečios trečiojo asmens lėšos būtų buvusios perduotos tik ieškovei jos asmeninėn nuosavybėn. Tuo tarpu ieškovės argumentus, kad ir ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie šių likusių santuokos metu įgytų daiktų įsigijimo, teismas įvertino kaip bendro pobūdžio ir deklaratyvius, to nepagrindžiant konkrečiais įrodymais. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovė nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos.

29.       Teismas procesiniuose dokumentuose nurodytą  kilnojamąjį turtą tarp ginčo šalių padalijo natūra atsakovui asmeninėn nuosavybėn priteisdamas daiktus, kuriuos jis pasiėmė, kai šalys pradėjo gyventi skyrium, o ieškovei –  visus kitus daiktus, kurie jai liko po pradėjimo gyventi skyrium. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena ginčo šalis neteikė įrodymų teismui apie dalintinų likusių daiktų  individualų vertinimą, teismas nusprendė, kad teisinga ir protinga vadovautis abiejų šalių nurodytu daiktų verčių aritmetiniu vidurkiu.

Dėl galutinės kompensacijos nustatymo

30.       Siekdamas sprendimo vykdymo paprastumo ir ekonomiškumo, teismas, atlikęs šalims priteistinų kompensacijų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteisė 19 834,68 Eur galutinę kompensaciją  už ieškovei tenkančią didesnę bendrosios jungtinės nuosavybės teisę įgyto turto dalį.

Dėl kompensacijos už pajamas, gautas iš nekilnojamo turto nuomos

31.       Teismas atmetė atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 5 125 Eur dydžio kompensaciją už negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomą nuo 2020 m. kovo mėnesio, nes pripažino, kad byloje liko neįrodytas nuomos mokesčio mokėjimo faktas. Tuo tarpu liudytojos D. A. (nuomininkės) parodymai ir jos su ieškove sudarytos 2020-03-01 negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 4.1. punkto sąlyga rodo, kad nebuvo sutarta dėl nuomos mokesčio mokėjimo, bet pagal sutarties 7.1. punktą susitarta, kad, nuomininkui patalpas suremontuos savo lėšomis,  jomis sutartyje nustatytu terminu nuomininkė naudosis neatlygintinai.

Dėl kreditorinio įsipareigojimo AB „Lietuvos draudimas“

32.       Teismas kaip neįrodytą atmetė ieškovės reikalavimą prievolę kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole, kurią jie turi įvykdyti lygiomis dalimis kiekvienas sumokėdamas po 1 087,01 Eur. Tokia išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad AB „Lietuvos draudimo“ reikalavimas grąžinti nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką yra nukreiptas tik asmeniškai į ieškovę, nes ji draudikui nurodė neteisingą informaciją dėl 2020-08-31 autoįvykio, kuriame dalyvavo ir buvo apgadintas automobilis „Audi A6 Avant 3.0 TDI Quattro“, aplinkybių. Teismas kaip nepagrįstus vertino ieškovės argumentus, kad ši prievolė turėtų būti bendra sutuoktinių prievolė, nes eismo įvykio metu buvo panaudotas šeimos automobilis, o gauta draudimo išmoka panaudota bendriems šeimos poreikiams. Teismo vertinimu, prievolė atlyginti žalą kreditorei yra ieškovės asmeninė prievolė, nes žalą šeimos turtui ji padarė vienasmeniais veiksmais pranešdama draudimo bendrovei neteisingas automobilio sugadinimo aplinkybes, ir taip nepagrįstai gaudama draudimo išmoką, kuri buvo panaudota žalos, padarytos, ieškovės kaltais veiksmais, šalinimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo  

33.       Teismas, įvertinęs šalių patenkintų / atmestų reikalavimų kiekį, apimtį ir pobūdį, konstatavo, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo tenkintas 44,47 procentais, o atsakovo patikslintas ieškinys – 59,28 procentais. Todėl nustatęs šalių bylos nagrinėjimo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį jas šalims paskirstė vadovaudamasis patenkintų / atmestų reikalavimų proporcija. Atlikęs bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 161,47 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi trečiojo asmens reikalavimai buvo atmesti pilna apimtimi, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nebuvo priteistos. Tačiau iš trečiojo asmens atsakovo naudai buvo priteistos jo patirtos 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą, kurios susidarė dėl trečiojo asmens pareikštų reikalavimų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Ieškovės apeliacinis skundas

34.       Apeliantė V. D. T. (V. B.) (ieškovė) pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti  ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis: 

34.1.       dėl santuokos nutraukimo - nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti iš atsakovo 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 

34.2.       dėl turto padalinimo - ieškovei asmenine nuosavybe priteisti šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 732 Eur vertės), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (21 384,50 Eur vertės), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (739 Eur vertės), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (899,50 Eur vertės) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bendra vertė – 24 755 Eur); 0,3983 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 091 Eur vertės); 5 0224 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (10 839,50 Eur vertės); statinius (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (bendra vertė – 2 596 Eur): gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 600 Eur), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (42 Eur), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (20 Eur), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (181 Eur), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (124 Eur), klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (399 Eur), klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (121 Eur), kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (106 Eur), kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (3 Eur); 0,9588 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 505 Eur vertės);  negyvenamąją patalpą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) (21 895 Eur vertės) priteisti asmeninės nuosavybės teise ieškovei, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos, arba priteisti atsakovui 5 473,75 Eur kompensaciją už ¼ šio turto dalį; 0,2988 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (431 Eur vertės); 1,6497 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (3 105 Eur vertės); pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1065 Eur vertės); kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (72 Eur vertės); 1,4167 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 130 Eur vertės); automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 750 Eur vertės); priekabą „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 300 Eur vertės); vejapjovę „Husqvarna R13c“ (500 Eur vertės); lauko baldus (400 Eur vertės); įvairius baldus ir buitinę techniką: šaldytuvą (200 Eur vertės), dujinę viryklę (150 Eur vertės), virtuvės baldus (500 Eur vertės), skalbimo mašiną (200 Eur vertės), džiovyklę (200 Eur vertės), miegamojo lovą (375 Eur vertės), miegamojo baldus (spintas, stalą) (300 Eur vertės), svetainės baldus (400 Eur vertės), du televizorius (250 Eur ir 350 Eur vertės), nešiojamą kompiuterį „Hp pavilion“ (200 Eur vertės), spausdintuvą „EPSON“ (200 Eur vertės), kepsninę „Komado B. G.“ (850 Eur vertės), oro kompresorių „Wagner“ (200 Eur vertės); 

atsakovui asmenine nuosavybe priteisti šį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą 27 200,41 Eur vertės turtą:  0,9100 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (1 600 Eur vertės); 0,3994 ha žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (772,50 Eur vertės); sandėlį (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (274 Eur vertės); vejapjovę „McCulloch“ (500 Eur vertė); automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 000 Eur vertės); krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (6 500 Eur vertės); priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 600 Eur vertės); priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (300 Eur vertės); priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (450 Eur vertės); automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 650 Eur vertės); lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“ (1 000 Eur vertės); graižtvinį šautuvą „Tikka T3“ (2 500 Eur vertės); graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“ (1 800 Eur vertės); optiką (275,65 Eur vertės); pjūklą „Husqvarna“ (300 Eur vertės); trimerį „Husqvarna“ (280 Eur vertės); ploviklį „Karcher Parkside“ (90 Eur vertės); kopėčias (150 Eur vertės); „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorių ir pakrovėją; smūginį suktuką (225 Eur vertės); diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį (375 Eur vertės); dvi stebėjimo kamerasų „Reolink“ (350 Eur vertės); priteisti atsakovui 208,26 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę turto dalį; 

34.3.       dėl MB (duomenys neskelbtini) padalinimo – įmonę asmenine nuosavybės teise priteisti atsakovui, o ieškovei priteisiant 30 000 Eur kompensaciją;

34.4.       dėl prievolės kreditorei AB „Lietuvos draudimas“ – pripažinti 2 174,02 Eur prievolę  asmenine atsakovo prievole;

34.5.        dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo – panaikinti sprendimo dalį, kuria išlaikymo įsiskolinimas nepriteistas ir šioje dalyje priimti naują sprendimą priteisiant iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn., skaičiuojant po 300 Eur/mėn;

34.6.       dėl žemės sklypo įsigijimo kainos nepriteisimo - priteisti iš atsakovo ieškovei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įsigijimo kainą – 1 158,48 Eur; 

34.7.       dėl atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo - priteisti iš atsakovo ieškovei 23 981 Eur kompensaciją už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagerinimą; 

34.8.       dėl kompensacijos už sumažintą santuokinio turto dalį prarandant termovizorių - priteisti ieškovei iš atsakovo 1 762,50 Eur nuostolių.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir neturtinės žalos nepriteisimo

35.       Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoravos byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

36.       Byloje surinkti įrodymai (apeliantės, trečiojo asmens, liudytojų B. P., S. K., I. T., E. T., A. N. parodymai, garso įrašai,  žinutės, fotonuotraukos, policijos nutarimai) neginčijamai patvirtino, jog būtent atsakovas yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo, nes jo veiksmai, įskaitant alkoholio vartojimą, fizinį ir psichologinį smurtą, nelojalumą šeimai, nesirūpinimą šeimos gerove ir neištikimybę, tiesiogiai sugriovė šalių santuoką ir sukėlė šeimos santykių destabilizaciją.

37.       Tuo tarpu objektyvūs bylos duomenys rodė, kad apeliantė buvo atsakinga, sąžininga, rūpinosi šeimos stabilumu, vaiko gerove, atliko savo pareigas ir nuolat siekė išsaugoti šeimos vienybę, nepaisant destruktyvaus atsakovo elgesio įvairiais būdais siekė padėti jam išspręsti jo problemas, susijusias su alkoholio vartojimu. Tačiau pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje pateiktus įrodymus, klaidingai rėmėsi deklaratyviais atsakovo teiginiais apie jos piktnaudžiavimą alkoholiu ir netinkamą elgesį, nors jie nebuvo pagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis.

38.       Be to, teismas nepagrįstai nepripažino apeliantės į bylą pateiktų garso įrašų, skirtų įrodyti atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, alkoholio vartojimą, smurtą, svetimoteriavimą, leistina įrodinėjimo priemone, nukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pažymėta, kad paprastas buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, jei jis yra skirtas tik savo pažeistų teisių gynimui, laikomas leistinu įrodymu.  

39.       Neobjektyvus ir nevisapusiškas pirmosios instancijos teismo atliktas kaltės dėl santuokos nutraukimo nustatymas lėmė ne tik neteisingą atsakovo atsakomybės vertinimą, bet ir sudarė pagrindą teismui nepagrįstai atsisakyti priteisti apeliantei neturtinę žalą. Apeliantė nurodo, kad dėl netinkamo atsakovo elgesio (alkoholizmo, smurto, žeminimo) pablogėjo jos sveikata, dėl ko buvo priversta kreiptis į gydytojus dėl širdies problemų ir psichinės sveikatos pablogėjimo, kas ir lėmė patirtą neturtinę žalą.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui nepriteisimo

40.       Netinkamai įvertinęs bylos faktines aplinkybes ir įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jos patikslinto ieškinio dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Apeliantė nurodo, kad ginčo laikotarpiu atsakovas neprisidėjo prie dukters išlaikymo, nes dėl savo gyvenimo būdo (alkoholizmo ir nedarbo po 3 mėnesius iš eilės) jis objektyviai negalėjo vykdyti dukros išlaikymo pareigos. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad dukters išlaikymo pareigą nurodytų 36 mėnesių laikotarpiu vykdė, o teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas gyveno šeimos namuose, nepatvirtina fakto, kad atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui prisidėjo prie dukros išlaikymo.

Dėl MB (duomenys neskelbtini) padalinimo

41.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas padalinti šalių santuokoje įkurtą įmonę natūra yra neteisingas, nes: 1) teismas buvo nenuoseklus, kadangi  pripažinęs konfliktiškus šalių santykius ir nusprendęs, jog dėl to šalys kartu negali kartu valdyti nekilnojamojo turto, tokią pat išvadą turėjo padaryti ir dėl įmonės valdymo; 2) apeliantė neturi jokių praktinių įgūdžių valdyti verslo, nes įmonė buvo įkurta ir valdoma atsakovo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas turėjo įmonę priteisti atsakovo nuosavybėn, o jai priteisti 30 000 Eur kompensaciją už atsakovui natūra atitenkančią įmonę.

Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalinimo 

42.       Apeliantė pabrėžė, kad atsakovas savo lėšomis nėra prisidėjęs prie šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto įsigijimo, nes, jeigu atsakovas ir atliko bankinius pavedimus už perkamą turtą, tą darė iš asmeninių ieškovės ir jos mamos (trečiojo asmens) pinigų (detalūs įrodymai patvirtinantys, kad tik apeliantė ir jos mama prisidėjo prie šalių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, yra nurodyti apeliacinio skundo 39 punkte).    

43.       Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo apeliantės asmenines lėšas ir jos mamos teiktą finansinę paramą, nesigilino į kiekvieno nekilnojamojo turto objekto įsigijimo aplinkybes ir lėšų šaltinius bei, nesant įrodymų apie atsakovo finansinį prisidėjimą prie šio turto įsigijimo, nepateisinamai nenukrypo nuo lygių dalių principo, numatyto CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, CK 3.123 straipsnio nuostatas, šalių santuokos metu įgytas nekilnojamas turtas turėjo būti padalintas proporcingai realiam sutuoktinių indėliui, t. y. ieškovei turi priklausyti ¾ dalis, o atsakovui  - tik ¼ dalis šio turto, o tai pinigine išraiška sudaro 18 532,75 Eur. Toks turto padalijimas atitiktų ne tik faktinius bylos duomenis, bet ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus, nes tai neleistų atsakovui nepagrįstai praturtėti apeliantės sąskaita.

Dėl apeliantei priteisto žemės sklypo su statiniai (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)ir atsakovui priteisto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini) padalijimo 

44.       Pirmosios instancijos teismas, priteisęs apeliantei žemės sklypą su statiniais (gyvenamuoju namu, garažu, ūkiniu pastatu) (duomenys neskelbtini), nepagrįstai nepriteisė jai šio žemės sklypo priklausinių: pirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinių k1 ir k2), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodo, kad atsakovo kartu su priešieškiniu pateiktame turto vertinime buvo pateiktas ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenų bazės išrašas, iš kurio duomenų matyti, kad pirtis ir inžineriniai statiniai (šuliniai) yra įregistruoti ne apeliantei priteistame žemės sklype su statiniais (duomenys neskelbtini), bet atsakovui priteistame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini).

45.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas apie iškeltą santuokos nutraukimo bylą VĮ ,,Registrų centrui“ pranešė ne kitą darbo dieną nuo civilinės bylos iškėlimo, tačiau tik 2024-05-10, todėl per šį laikotarpį atsakovo iniciatyva be jos žinios ir sutikimo buvo atlikti turto pertvarkymo veiksmai – nuo pagrindinio nekilnojamojo daikto buvo atskirti jo priklausiniai pirtis ir kiemo šuliniai ir jiems suteiktas atskiras adresas.  Kadangi pirtis ir inžineriniai statiniai (šuliniai) buvo įsigyti kartu su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) kaip šio turto priklausiniai, jie turėjo būti paskirti tam savininkui, kuriam paskirtas pagrindinis turtas, t. y. apeliantei.

Dėl negyvenamosios patalpos (buto) (duomenys neskelbtini) pripažinimo asmenine apeliantės nuosavybe

46.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuokos metu įgytą negyvenamąją patalpą (butą), esančią (duomenys neskelbtini), natūra priteisė apeliantei, tačiau neteisingai ir nepagrįstai pripažino, kad šis turtas sutuoktiniams priklauso jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis (po ½ dalį). Pažymėjo, kad, nepaisant to, jog šis turtas buvo įregistruotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet jis buvo įsigytas ne už bendras sutuoktinių lėšas, o tik už jos mamos pinigus. Be to, apeliantė šią patalpą įsigijo išimtinai savo profesinei veiklai vykdyti. Atsižvelgiant į tai, šis turtas turėjo būti pripažintas apeliantės asmeniniu turtu CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl jokia piniginė kompensacija atsakovui už šį turtą negali priklausyti. Apeliacinės instancijos teismui nematant pagrindo šio turto pripažinti asmenine jos nuosavybe, šis turtas natūra turi būti priteistas apeliantei, atsakovui iš jos priteisiant 5 473,75 Eur kompensaciją už ¼ šio turto dalį.

Dėl apeliantės lėšomis nupirkto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (atsakovo paveldėto testamentu) ir kompensacijos už šio žemės sklypą pagerinimą priteisimo

47.       Apeliantė nurodo, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, jog šis žemės sklypas buvo nupirktas iš asmeninių jos lėšų, tačiau atsakovas nuosavybės dokumentus susitvarkė taip, kad jis priklausytų jam asmeninės nuosavybės teise paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pagrindu. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo šio žemės sklypo įsigijimo kainą. 

48.       Apeliantė nurodo ir tai, kad šis žemės sklypas santuokos metu buvo esmingai pagerintas jos lėšomis, nes žemės sklype buvo iškastas dirbtinis nepratekamo paviršinio vandens telkinys, dėl ko padidėjo šio žemės sklypo vertė. Atsižvelgiant į tai, apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti iš atsakovo jos naudai ½ dalį šio žemės sklypo pagerinimo išlaidų, t. y. 23 981 Eur, nes to nepadarius atsakovas nepagrįstai praturtės jos sąskaita.

Dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo

49.       Šalių santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą pirmosios instancijos teismas neteisingai padalino lygiomis dalimis, nors byloje esantys įrodymai patvirtino, kad tik viena apeliantė investavo lėšas į šio turto įsigijimą. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo nukrypti nuo lygių dalių principo ir priteisti apeliantei didesnę kilnojamojo turto dalį (¾ dalis), o atsakovui -  mažesnę šio turto dalį (¼ dalį).

50.       Apeliantės nuomone, prie santuokos metu įgytų transporto priemonių įsigijimo, išskyrus automobilį ,,Skoda Oktavia“, atsakovas savo lėšomis neprisidėjo, nes šios transporto priemonės buvo įsigytos tik apeliantos ir jos mamos (trečiojo asmens) lėšomis (detalūs įrodymai patvirtinantys, kad tik apeliantė ir jos mama (trečiasis asmuo) prisidėjo prie šalių santuokoje įgytų transporto priemonių, yra nurodyti apeliacinio skundo 68 punkte).   

51.       Apeliantė sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi transporto priemones natūra priteisti atsakovui, nes jis transporto priemones naudoja verslo tikslais ir jos būtinos jo veiklai vykdyti, tačiau vertina, kad teismas jai turėjo priteisti 16 912,50 Eur kompensaciją (už ¾ dalis)  nuo bendros transporto priemonių vertės.

52.       Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai natūra priteisė atsakovui ginklus ir jų priedus, tačiau neteisingai apskaičiavo jai tenkančią piniginės kompensacijos dydį. Kadangi ginklai ir jų priedai nupirkti tik už apeliantės ir jos mamos (trečiojo asmens) lėšas, bet ne už atsakovo lėšas, ieškovei turėjo būti priteista didesnė 4 181,73 Eur kompensacija už ¾ šio turto dalis.

53.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į dalintino turto balansą neįtraukė apeliantės ir jos mamos lėšomis nupirkto termovizoriaus Pulsar Helion 2 XQ 2 350 Eur vertės, kurį atsakovas, jo teigimu, prarado. Kadangi atsakovas nesielgė atidžiai ir rūpestingai rūpindamas jam perduotu daiktu, dėl šio daikto praradimo jis apeliantei turi atlyginti 1 762,50 Eur (¾ daikto vertės) nuostolių.

54.       Pirmosios instancijos teismas, turtą padalindamas pagal atsakovo pasiūlytą tvarką, į dalintino turto balansą nepagrįstai įtraukė kompiuterinę techniką: kompiuterį „ACER Predator Orion“ su monitoriais (1 000 Eur) ir kompiuterį „Hp omen“ (850 Eur vertės), kadangi byloje esantys įrodymai rodo, kad juos pirko apeliantės sūnus E. T. sesei U. T. (B.), todėl atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytas turtas nepagrįstai įtrauktas į dalintino turto balansą.

Dėl prievolės AB „Lietuvos draudimas“ pripažinimo atsakovo asmenine prievole

55.       Spręsdamas kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ prievolės padalinimo tarp šalių klausimą, pirmosios instancijos teismas nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su šios prievolės atsiradimu: kad atsakovas taip pat dalyvavo eismo įvykyje (dideliu greičiu įsukęs į kiemą, trenkėsi į apeliantės vairuojamą automobilį), jis inicijavo eismo įvykio imitavimą (įvažiavimą į medį) ir vietoj to, kad suremontuotų apgadintas transporto priemones, nurodė apeliantei kreiptis į draudimą. Draudimo išmoka, priešingai nei nurodo atsakovas, buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti (automobilių remontams). Tokias aplinkybes, apeliantės teigimu, patvirtina jos po teismo sprendimo rastos eismo įvykio nuotraukos.  

56.       Kadangi atsakovas savo neteisėtais veiksmais imituodamas eismo įvykį sukūrė prievolę – padarė žalą šeimos turtui, inicijavo apeliantės kreipimąsi į draudiką dėl žalos atlyginimo, o gauta draudimo išmoka buvo panaudota šeimos interesais (automobilių remontui), būtent atsakovas yra atsakingas už visišką prievolės kreditorei AB ,,Lietuvos draudimas“ įvykdymą.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

57.       Kadangi nagrinėjama byla apima svarbias teisines ir faktines aplinkybes, susijusias su sutuoktinių turto padalijimu, indėliais į bendrą turtą, nekilnojamojo turto padalijimą, apeliantė prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes toks bylos nagrinėjimas suteiktų galimybę šalims pateikti papildomus paaiškinimus, atsakyti į teismo klausimus ir tikslinti savo pozicijas. Tai padėtų teismui išsamiai įvertinti visus reikšmingus aspektus ir užtikrintų objektyvų ir teisingą bylos nagrinėjimą bei teisingo sprendimo priėmimą.

Atsakovo apeliacinis skundas

58.       Atsakovas E. B. (apeliantas) pateiktu apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025-02-06 sprendimo dalį dėl atsakovui priteistos kompensacijos, ją padididant nuo 19 834,68 Eur iki 34 340,68 Eur, arba vietoje piniginės kompensacijos atsakovui priteisiant negyvenamąją patalpą (butą) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

58.1.       Nustatydamas ginčo šalių santuokoje įgyto nekilnojamo turto vertę, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją apskaičiavo vadovaudamasis abiejų proceso šalių nurodytų nekilnojamojo turto objektų aritmeniais vidurkiais. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo šalys nepateikė teismui įrodymų apie dalintino nekilnojamojo turto objektų vertes, kurios būtų grindžiamos individualiu konkretaus turto vertinimu (sprendimo 44 puslapis). Apeliantas pažymi, kad jis su 2023-09-29 patikslintu priešieškiniu (atsakovas apeliaciniame skunde klaidingai nurodė, kad šį priešieškinį pateikė 2023-09-28) pateikė įrodymus apie kiekvieno nekilnojamojo turto ojektų vertę, kurios individualiai buvo nustatytos nekilnojamojo turto specialisto. Tas pats pasisakyta ir apie santuokoje įgyto transporto priemonių vertes, nes apeliantas 2024-04-17 teismui pateikė EMPREKIO duomenis apie automobilių vertes.

58.2.       Pagal apelianto pateiktus individualius turto vertinimus, ieškovei atitenkančios turto dalies vertė sudaro 110 651 Eur, o jam atitenkančios turto dalies vertė sudaro 41 969,69 Eur. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovės apeliantui turėjo būti priteista ne 19 834,68 Eur kompensacija už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įgyto turto dalį, bet 34 340,68 Eur kompensacija.  Apeliantas sutiktų, jog jam vietoje kompensacijos asmeninės nuosavybės teise būtų priteistos šiuo metu ieškovei priskirtos negyvenamosios patalpos (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), kurių vertė yra 34 000 Eur, nes tai padengtų visą kompensacijos sumą, be to, toks turto pasidalijimas labiau atitiktų proporcingą santuokoje įgyto turto padalijimą.

Trečiojo asmens J. M. apeliacinis skundas

59.       Trečiasis asmuo J. M. pateiktu apeliaciniu skundu prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl jos reikalavimo priteisti iš atsakovo 24 009 Eur paskolą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą tenkinti.

60.       Apeliantės įsitikinimu, ji 24 009 Eur paskolą suteikė ne juridiniam asmeniui MB (duomenys neskelbtini), bet atsakovui asmeniškai ir pinigus pervedė į asmeninę jo banko sąskaitą. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ji neturėjo pareigos domėtis kaip atsakovas panaudos paskolintus pinigus. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ji dėl šios skolos  priteisimo reikalavimą turi pareikšti MB (duomenys neskelbtini), kadangi jos su minėta įmone nesieja jokie teisiniai santykiai.

Ieškovės atsiliepimas į atsakovo apeliacinį skundą

61.       Ieškovė atsiliepimu prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

61.1.       Atsakovas, neįdėjęs jokio finansinio indėlio prie šalių santuokos metu įgyto turto įsigijimo, neturi teisės ginčyti pirmosios instancijos teismo teisingai nustatytų nekilnojamojo turto ir transporto priemonių verčių.

61.2.       Atsakovas sąmoningai atliko turto vertinimą pasirinktiems objektams, siekdamas savų tikslų, t. y. atsakovas suprasdamas, kad gyvenamasis namas (ir kitas turtas) dėl jo nesugyvenamo būdo ir netinkamo elgesio atiteks ieškovei, dirbtinai sukėlė turto vertę siekdamas gauti didesnę piniginę kompensaciją.

61.3.       Pirmosios instancijos teismo pagrįstai pasirinko naudoti aritmetinį vidurkį nekilnojamojo turto vertės nustatymui. Ieškovė pažymi, kad, esant skirtingoms turto vertėms, atsakovas neprašė teismo skirti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės, o vien tik atsakovo nesutikimas su teismo nustatyta turto verte nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad tarp šalių dalintino nekilnojamojo turto vertė pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta neteisingai.

61.4.       Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas transporto priemonių vertę, neturėjo pagrindo remtis atsakovo pateiktais EMPREKIS duomenimis ir pagrįstai rėmėsi šalių pateiktu transporto priemonių verčių aritmetiniu vidurkiu, nes: 1) šie duomenys neatitinka tikrosios transporto priemonių vertės; 2) neįdėjęs jokio finansinio indėlio įsigyjant transporto priemones, atsakovas negali turėti pagrindo teismui diktuoti savo sąlygų dėl dalintinų transporto priemonių verčių.

61.5.       Atsakovo siūlymas (sutikimas) jam asmeninės nuosavybės teise priteisti šiuo metu ieškovei priskirtą negyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė, atsakovo teigimu, yra 34 000 Eur, yra nepagrįstas, nes atsakovas nėra neprisidėjęs prie šio turto įsigijimo, ši patalpa nupirkta už ieškovės mamos pinigines lėšas.

Atsakovo atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą

62.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

63.       Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad tik jis vienas yra kaltas dėl santuokos iširimo. Kaip pagrįstai nusprendė pirmosios instancijos teismas, šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo patvirtinta tokios aplinkybės: ieškovė piktnaudžiavo alkoholiu, ką byloje patvirtina ne tik jo, bet ir liudytojų paaiškinimai; iš liudytojų parodymų, policijos nutarimų nutraukti ikiteisminius tyrimus matyti, kad ieškovė, būdama neblaivi, ne kartą yra inicijavusi muštynes; liudytojai paaiškino, kad ieškovė yra konfliktiško būdo kuomet išgeria, todėl į susibūrimus, kur yra vartojamas alkoholis, ją vengdavo kviesti; ieškovė yra ne kartą sudavusi atsakovui (liudytojų L. A., G. P. liudijimai); liudytojai taip pat patvirtino, kad ieškovė, būdama neblaivi, demonstravo savo lytinius organus liudytojui G. P.; atsakovas yra užtikęs ieškovę su kitu vyru automobilyje (liudytojo G. P. parodymai).

64.       Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas garso įrašų leistina įrodinėjimo priemone, nenukrypo nuo teismų praktikos, kurioje pažymėta, kad paprastas buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, jei jis yra skirtas tik savo pažeistų teisių gynimui, laikomas leistinu įrodymu. Pažymėjo, kad CPK 177 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas vienintelis garso įrašo leistinumo kriterijus – įrašo padarymas nepažeidžiant įstatymų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės slapta padarytus garso įrašus šalių gyvenamajame name, fiksuojant ieškovės ir atsakovo privatų pokalbį, pagrįstai nepripažino  leistinu įrodymu nes šie įrašai buvo padaryti nesilaikant įstatymo reikalavimų, o jų viešinimas pažeistų atsakovo teisę į privatų gyvenimą. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien šie garso įrašai kitų bylos duomenų kontekste negalėtų paneigti iškirtinės atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo.

65.       Vertina, kad ieškovė tik deklaratyviai teigia, jog dėl jo netinkamo elgesio (alkoholizmo, smurto, žeminimo) pablogėjo sveikata, kad ji buvo priversta kreiptis į gydytojus dėl širdies problemų ir psichinės sveikatos pablogėjimo ir dėl patyrė prašomą priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą, nes byloje nebuvo pateiktą jokių duomenų, neginčijamai patvirtinančių tokius ieškovės nurodomus sveikatos sutrikimus. Be to, nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neturtinė žala ieškovei apskritai negali būti priteista.

66.       Ieškovės pateikta pozicija, kad atsakovas santuokos metu neteikė dukrai išlaikymo, yra nepagrįsta. Atsakovas pažymi, kad procesiniuose dokumentuose bei teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teismui yra nurodęs, kad jis teikė išlaikymą savo dukrai ir jokio įsiskolinimo nėra. Atsakovo manymu, tokios faktinės aplinkybės, kaip atostogų vykimas 2022 m. vasarą į (duomenys neskelbtini), 2020-2021 m. vasaromis vykimas atostogauti į (duomenys neskelbtini), dukrai elektrinio paspirtuko pirkimas (2021 m.), dviračio pirkimas (2023 m.), maisto pirkimas iš atsakovo lėšų, yra susijusios su visos šeimos gyvenimo kokybe, jo gerinimu. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovė niekur nedirbo ir tiek maistas šeimai, tiek komunaliniai mokesčiai iki pat ieškinio padavimo buvo mokami tik iš jo darbo užmokesčio. Atsakovas nurodė, kad jis ieškovei kas mėnesį maistui duodavo vidutiniškai apie 500 – 600 Eur.

67.       Ieškovės pateikti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo ieškovei priteisti 30 000 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią įmonę, o ne padalinti ją natūra, yra nepagrįsti, nes, jei ieškovė norėjo gauti ne ½ dalį įmonės, o jos dalies vertę pinigais, ji turėjo atlikti įmonės vertinimą, siekiant nustatyti jos rinkos vertę. Kadangi toks vertinimas byloje nebuvo pateiktas, ieškovės prašoma priteisti kompensacijos suma yra nepagrįsta, todėl pagrįstai nepriteista.

68.       Mano, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes neanalizavo nekilnojamojo turto įsigijimo šaltinių, nenustatė kiekvieno sutuoktinio indėlio į bendrą turtą, neatsižvelgė į ieškovės asmenines pajamas tiek iki santuokos, tiek santuokos metu parduotą asmeninį turtą, taip pat jos mamos (trečiojo asmens) teiktą finansinę paramą, kurios akivaizdžiai patvirtina, kad didžioji dalis (iš esmės visas) ginčo turtas buvo įgytas ieškovės lėšomis. Būtent ieškovė visą bendro jų gyvenimo laikotarpį niekur nedirbo, negavo jokių pajamų, todėl jų šeima gyveno ir turtą pirko iš atsakovo gaunamų pajamų. Ieškovės į bylą pateikti banko išrašai neįrodo, kad už ieškovei priklausančio turto pardavimą gautos lėšos būtų panaudotos santuokinio šalių turto įgijimui. Vien tai, jog ieškovė panašiu metu, kai buvo perkamas santuokoje įgytas turtas, išsigrynino pinigus ar turėjo asmeninių pinigų, nesudaro prielaidos pripažinti santuokoje įgyto turto jos asmenine nuosavybe, nes santuokos metu įgyjant turtą ieškovė aiškiai neišreiškė valios, kad šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Mano, kad tokios valios ji ir negalėjo reikšti, nes visas turtas buvo įgytas už šeimos lėšas, todėl nesilaikyti įstatymo prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nėra pagrindo.

69.       Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktais argumentais, kad žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ieškovė nusipirko iš savo asmeninių lėšų, nes, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, šį žemės sklypą atsakovas paveldėjo. Taigi, šis žemės sklypas negali būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o paveldėjimo teisės liudijimo ieškovė neginčijo. Ieškovės reikalavimas priteisti jai ½ atliktų darbų kompensacijos nuo 47 962 Eur sumos (23 981 Eur) už tvenkinio minėtame žemės sklype iškasimą yra nepagrįstas, nes, kaip buvo nustatyta nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tvenkinys buvo iškastas ne iš šeimos lėšų.

70.       Nurodo, kad kitas jų santuokoje įgytas turtas nebuvo įgytas tik iš ieškovės asmeninių lėšų, kaip kad teigia ieškovė. Atsakovas pažymi, kad šiuo atveju turi būti remiamasi nuostata, kad asmeninių lėšų gavimas ir naujai įsigyjamo turto kainų panašumas savaime nereiškia, kad ginčo turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas ir jo asmeninėn nuosavybėn, nes lėšų gavimo faktas ir faktas, kad panašiu laikotarpiu įsigytas kitas turtas, nėra tapatūs, jų teisinė reikšmė skirtinga.

71.       Atsakovo vertinimu, ieškovės nurodomos aplinkybės, kad tik po teismo sprendimo priėmimo ji rado paslėptas eismo įvykio nuotraukos, kurios patvirtina faktą, kad už kreditorinį reikalavimą kreditorei AB ,,Lietuvos draudimas“ turi būti atsakingas tik atsakovas, yra melagingos. Atsakovas pažymi, kad jis jokių eismo įvykio nuotraukų neslėpė, šios nuotraukos visada buvo pas ieškovę ir ji galėjo šias nuotraukas pateikti pirmosios instancijos teismui. Kadangi eismo įvykis įvyko tarp šeimos narių, o pagal draudimo sutartų tokiu atveju nuostoliai neatlyginami, atsakovas į draudimo bendrovę nesikreipė, o ieškovė sumanė draudimo bendrovę apgauti ir imitavo eismo įvykį kartu su savo sūnumi. Todėl būtent ieškovė, o ne atsakovas, yra atsakinga draudimo bendrovei už apgaulės būdu jai išmokėtą draudimo išmoką.

Ieškovės atsiliepimas į trečiojo asmens apeliacinį skundą

72.       Ieškovė pateiktu atsiliepimu prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą tenkinti.

73.       Nurodo, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, kad atsakovas, skolindamasis pinigus iš trečiojo asmens, veikė kaip įmonės atstovas ar kad trečiasis asmuo pervedė pinigus atsakovui „nepasitarusi su atsakovu, be atsakovo žinios“. Priešingai, bankinio pavedimo duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo paskolino pinigus fiziniam asmeniui – atsakovui, kuris, priimdamas paskolą, prisiėmė ir asmeninę atsakomybę ją grąžinti. Tai parodo, kad šis sandoris neturi jokio ryšio su įmonės veikla.  

74.       Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ,,<...> labiau tikėtina, kad tokia suma buvo perduota MB (duomenys neskelbtini) įmonės poreikiams <...>“ padarė neanalizavęs įrodymų visumos ir remdamasis tik atsakovo paaiškinimais, visiškai ignoruodamas esminius rašytinius įrodymus, tokius kaip bankinis pavedimas, taip pat ieškovės ir trečiojo asmens paaiškinimus, kurie galėjo turėti esminės reikšmės sprendimui.  Teismas sprendime nepagrįstai nurodė, kad trečiojo asmens reikalavimas nėra kildinamas iš šeimos teisinių santykių, kuris būtų būtinas spręsti klausimas, nutraukiant ginčo šalių santuoką, nes: 1) trečiasis asmuo paskolą atsakovui suteikė, kaip fiziniam asmeniui santuokos metu; 2) trečiojo asmens su MB (duomenys neskelbtini) nesieja jokie ryšiai; 3) teismas pažeidė teisės aiškinimo taisyklę, kad santuokos nutraukimo byloje turi būti išspręsti visi santuokos nutraukimo padarinių klausimai ir turtiniai klausimai. Priešingai nei sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, šis klausimas trečiojo asmens inciatyva negali būti išspręstas reiškiant savarankišką reikalavimą atskiroje civilinėje byloje, nes, minėta, atsakovo prievolė grąžinti trečiajam asmeniui 24 009 Eur paskolą yra tik asmeninė jo prievolė, kadangi paskolos gavėjas yra vienas atsakovas, kaip fizinis asmuo, ir ši paskola buvo suteikta tiesiogiai jam, o ne kitam subjektui.

Atsakovo atsiliepimas į trečiojo asmens apeliacinį skundą

75.       Atsakovas pateiktu atsiliepimu prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš trečiojo asmens atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

75.1.       Atsakovas iš trečiojo asmens pinigus pasiskolino ne kaip fizinis asmuo, bet kaip MB (duomenys neskelbtini) atstovas šios  bendrijos poreikiams tenkinti –  vikšrinio ekskavatoriaus ,,Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimui. Trečiasis asmuo apie paskolos tikslą tikrai žinojo, nes ji buvo ieškovės mama ir žinojo, kokia veikla užsiima atsakovas ir kam buvo reikalingi ir skirti paskolinti pinigai.

75.2.       Aplinkybė, kad trečiasis asmuo paskolą pervedė į jo asmeninę banko sąskaitą, neįrodo, kad pinigus atsakovas skolinosi kaip fizinis asmuo, nes trečiasis asmuo tą padarė su juo nepasitarusi, be jo žinios ir tik todėl, kad ir anksčiau atsakovo ir ieškovės šeimos poreikių tenkinimu piniginę paramą vesdavo į jo banko sąskaitą. Atsakovas pažymi, kad, gavęs iš trečiojo asmens paskolintus pinigus, juos pervedė į MB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir panaudojo vikšrinio ekskavatoriaus ,,Bobcat E27Z“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimui

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

76.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, todėl byla apelaicine tvarka nagrinjama apeliacinių skundų ribose.

77.       Apeliacijos dalyką sudaro Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025-02-06 sprendimo dalies, kuriuo ieškovės patikslintas ieškinys ir atsakovo patikslintas priešieškinis dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijuisų klausimų išsprendimo buvo patenkinti iš dalies, o trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais patikslintas pareiškimas atsakovui  24 0009 Eur paskolos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. 

78.       Kadangi dalyvaujantys byloje asmenys neginčija teismo sprendimo dalies dėl šalims suteiktų pavardžių, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo, dėl išlaikymo jai periodinėmis išmokomis priteisimo, dėl trečiojo asmens bendriems šeimos poreikiams ir asmeniniams atsakovo poreikiams pervestų / paskolintų 26 622,56 Eur priteisimo, išskyrus 24 000 Eur paskolos teiktos paramos iš atsakovo priteisimo, išskyrus 24 0009 Eur paskolą, teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas, šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių apeliacine tvarka netikrins ir dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakys.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

79.       Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti  žodinio proceso tvarka šios nutarties 57 punkte nruodytais motyvais.

80.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

81.       Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad, nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

82.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nuodytos aplinkybės, kurių pagrindu prašoma žodinio apeliacinės instancijos teismo proceso, nelaikytinos išskirtinėmis, kurių pagrindu būtų pagrindas taikyti bendrosios bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarkos taisyklės išimtis. Byloje dalyvaujantys asmenys savo argumentus yra ypač išsamiai yra išdėstę pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuos daug kartų tikslino. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama eilėje teismo posėdžių, kurie vyko žodinio proceso tvarka. Dalyvaujantys byloje asmenys nevienkartinai buvo išklausyti teismo posėdžiuose, kuriuose, kaip nustatyta iš teismo posėdžių garso įrašų, pateikė išsamius paaiškinimus, turėjo galimybę užduoti ir uždavė klausimus  vieni kitiems ir liudytojams, kurie buvo apklausti. Tiek apeliaciniuose skunduose, tiek atsiliepimuose į juos išsamiai išdėstyti ginčo esmę sudarantys argumentai, pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir įvertino atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliantės (ieškovės) prašymas dėl bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo žodinio proceso netenkinamas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

83.       Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

84.       Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu (2025-03-12, DOK-(duomenys neskelbtini) pateikė naujus įrodymus: transporto priemonės Audi A6 pirkimo-pardavimo sutartį, VĮ ,,Registrų centro“ nuorašą (E. B. prašymą), NTR bazės išrašą, 2015-2018 verslo liudijimus, duomenis apie ieškovės veiklą, nuotraukas, su atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (2025-03-25, DOK-(duomenys neskelbtini) pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) atsakymą ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą, 2025-06-09 - pranešimą apie jos ir vaiko duomenų pasikeitimą,  civilinės būklės akto įrašo pakeitimo ar papildymo įrašus, santuokos sudarymo įrašą (DOK-(duomenys neskelbtini), VĮ ,,Registrų centro“ NTR tvarkytojo raštą ir ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025-04-22 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl kadastro tvarkytojo priimti sprendimo“, atsakovo atsiliepimą į skundą ginčų nagrinėjimo komisijai, NŽT 2025-03-19 raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, NŽT lydraštį, kuriuo apeliantei siunčiama žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylą ir šios bylos kopiją (DOK-(duomenys neskelbtini), kurie priimti 2025-08-11 teisėjos rezoliucijomis, nes  ieškovė šiais pateiktais naujais įrodymai grindė savo apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su pirmosios instancijos teismo neteisingai šalių santuokoje įgyto turto padalinimu, kas, jos teigimu, lėmė ir atsakovui neteisingai apskaičiuotą kompensacijos dydį už jai natūra priteistą didesnio turto dalį, nepagrįstu pripažinimu prievolę kreditorei AB ,,Lietuvos draudimas“ vertinti kaip asmeninę ieškovės prievolę, neįvertintomis aplinkybėmis, kad atsakovas neteisėtai (nežinant ieškovei) atskyrė nuo pagrindinio nekilnojamojo turto objekto (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jo priklausinius (pirtį ir šulinius), šiuos priklausinius priskyrus žemės sklypui (duomenys neskelbtini).

85.       Atsakovo kartu su 2025-07-04 paaiškinimu (DOK-(duomenys neskelbtini) pateiktų naujų įrodymų: VĮ „Registrų centro“ pažymų (Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), kurios, atsakovo teigimu, paneigia ieškovės klaidingus teiginius, kad atsakovas neteisėtai (nežinant ieškovei) atskyrė nuo pagrindinio nekilnojamojo turto objekto (gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) jo priklausinius (pirtį ir šulinius), juos priskyrus žemės sklypui (duomenys neskelbtini) - teisėjų kolegija nutarė nepriimti, nes pagal  CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas su šiais duomenimis galima susipažinti iš viešojo registro VĮ „Registrų centro“ duomenų.

Byloje nustatytos teisiškai reikšmingos  faktinės aplinkybės 

86.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė V. D. T. (V. B.) ir atsakovas E. B. 2007-07-20 sudarė santuoką Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra U. T., kuri ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nepilnametė.

87.       Santuokos metu šalys įgijo tokį nekilnojamąjį turtą:

87.1.       žemės sklypą su statiniais (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2008-04-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini): a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) šulinį (k1), kuris suformuotas iš unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini); d) garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); e) ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 

87.2.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2012-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

87.3.       žemės sklypą su statiniais (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2012-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini): a) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) šulinį (k2), kuris buvo suformuotas iš unikalaus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant unikalų Nr. (duomenys neskelbtini); 

87.4.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2012-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

87.5.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2012-08-24 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)‘

87.6.       butą (negyvenamąją patalpą) (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2017-06-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios nuomos tarp ieškovės ir D. A. (nuomininkės) 2020-03-01 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nenustatant nuomos mokesčio mokėjimo;

87.7.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2017-08-14 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

87.8.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2019-11-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

87.9.       statinius (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2019-11-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini): a) gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); b) pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); c) malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); d) tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); e) daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); f) klojimą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); g) klėtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); h) kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); j) kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

87.10.       sandėlį (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2021-01-11 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

87.11.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2022-02-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

87.12.       žemės sklypą (Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (įsigijimo pagrindas – 2022-02-04 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini);

88.       Šalių santuokos metu 2018-11-19 juridinių asmenų registre buvo įregistruota MB (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo J. M. atsakovui suteikė 24 009 Eur paskolą, kurią jis tą pačią dieną pervedė į MB (duomenys neskelbtini) sąskaitą ir už šiuos pinigus 2019-11-29 Prekių pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo vikšrinį ekskavatorių Bobcat E27Z, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)  (gamybos metai – 2019, registracijos data – 2019-12-03), kuris buvo naudojamas MB (duomenys neskelbtini) veikloje.

89.       Santuokos metu šalys įgijo tokias transporto priemones:

89.1.       automobilį „Audi A6 Avant“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.2.       automobilį „Toyota Land Cruiser“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.3.       krovininį mikroautobusą „Iveco“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.4.       priekabą „Wagenbouw“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.5.       priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.6.       priekabą „Temared“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.7.       priekabą „Brenderup“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

89.8.       automobilį „Skoda Oktavia“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

90.        Santuokos metu šalys įgijo tokį kilnojamąjį turtą:

90.1.       šautuvus, medžioklės įrangą: lygiavamzdį šautuvą „Verney Corron Sagittaire“; graižtvinį šautuvą „Tikka T3“; graižtvinį šautuvą „Tikka T3x“; ginklų optiką;

90.2.       sodo techniką: vejapjovę „Husqvarna R13c“; vejapjovę „McCulloch“; 

90.3.       baldus, buitinę techniką: sekciją; virtuvės baldus; miegamojo lovą; miegamojo baldus (spintos, stalas); svetainės baldus; dujinę viryklę; šaldytuvą; skalbimo mašiną; džiovyklę; kepsninę „Komado BONO Grande“;  

90.4.       kompiuterinę techniką, televizorius: kompiuterį „ACER Predator Orion“ su monitoriais; kompiuterį „Hp omen“; nešiojamą kompiuterį „Hp pavilion“; spausdintuvą „EPSON“; 2 vnt. TV;

90.5.       įrankius, įvairią techniką: pjūklą „Husqvarna“; trimerį „Husqvarna“; ,,Karcher Parkside“; kopėčias; „Makita“ akumuliatorių komplektą, 18V 5 akumuliatorius ir pakrovėją; smūginį suktuką; diskinį pjūklą ir kampinį šlifuoklį; 2 vnt. stebėjimo kameras „Reolink“; oro kompresorių „Wagner“.

91.       Santuokos metu atsakovas 2016-12-14 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

92.       2020-08-31 (duomenys neskelbtini) įvyko autoįvykis, per kurį buvo apgadintas ieškovės V. B. vardu registruotas automobilis Audi A6 AVANT 3.0 TDI QUATTRO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į automobilį apdrausią AB „Lietuvos draudimas“ dėl išmokos gavimo. AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 2 174,02 Eur draudimo išmoką. Bylos nagrinėjimo metu 2023-08-16 ieškovė iš AB „Lietuvos eigoje gavo pranešimą „Dėl išmokos išieškojimo“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota, kad draudimo bendrovė sprendė draudimo išmokos grąžinimo klausimą, nes patikrinimo metu nustatė, jog automobilio sugadinimai buvo padaryti kitomis, nei nurodyta aplinkybėmis, todėl, vadovaujantis CK 6.1015 straipsniu, prašo ieškovę grąžinti išmokėtą 2 174,02 Eur draudimo išmoką.

93.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį ne kartą tikslino, dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo, o atsakovas atitinkamus reikalavimus suformulavo pateikdamas priešieškinį, kurį taip pat ne kartą tikslino. Byloje savarankiškus reikalavimus atsakovo atžvilgiu dėl suteiktų kaip parama ir paskolintų lėšų priteisimo pareiškė ir trečiasis asmuo J. M. 

94.       Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2025-02-06 sprendimu patikslintą ieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies – nutraukė ginčo šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatė nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškovė; nustatė atsakovė bendravimo su dukra tvarką; priteisė iš atsakovo išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnametei dukrai, išsprendė šalių santuokos metu įgyto turto padalijimo; nustatė prievolės kreditoriui AB „Lietuvos draudimas“ pobūdį ir išsprendė jos grąžinimo klausimą. Trečiojo asmens J. M. patikslintu pareiškimu atsakovui pareikštus reikalavimus dėl pusės šalims paskolintų ir suteiktų kaip parama piniginių lėšų priteisimo teismas atmetė. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė, atsakovas ir trečiasis asmuo pateikė apeliacinius skundus, prašydami pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti pagal apeliaciniuose skunduose išdėstytus reikalavimus.  

95.       Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimis, kuriomis teismas šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne tik dėl atsakovo kaltės, nepriteisė ieškovei neturtinės žalos atlyginimo, nepriteisė iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai, neteisingai padalino šalių santuokoje įgytą turtą, nepagrįstai prievolę kreditorei AB ,,Lietuvos draudimas“ pripažino ieškovės, o ne atsakovo asmenine prievole.

96.       Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas neteisingai apskaičiavo šalių santuokoje įgyto dalintino turto (nekilnojamojo turto ir transporto priemonių) vertes, kas lėmė neteisingą atsakovui priteistos kompensacijos dydį už ieškovei priteistą didesnę santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto dalį.

97.       Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus J. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos reikalavimą atsakovui priteisti iš jo jam asmeniškai suteiktą 24 009 Eur paskolą.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

98.       Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pripažino, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl vieno atsakovo kaltės. 

99.       CK 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85 ir 3.92 straipsniuose.

100.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutuoktinių lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (LAT 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/ 2010). Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (LAT 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.61 straipsnyje įtvirtinta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, jog santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (1 dalis). Be to, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 dalis) (LAT 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

101.       Sprendžiant dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių, konstatuota, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, jeigu kito sutuoktinio kaltė nepreziumuojama (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas (LAT 2016-07-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą.

102.       Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas, objektyvias bei subjektyvias, aplinkybes.

103.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (LAT 2013-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (LAT 2016-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

104.       Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju pažymi ir tai, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės yra pakankamai griežta atsakomybės forma, todėl ji taikoma tik tinkamai nustačius jos taikymo sąlygas – kaltus sutuoktinio veiksmus ar neveikimą ir jų priežastinį ryšį su kilusiais žalingais padariniais – santuokos nutraukimu. Sutuoktinių tarpusavio asmeniniams santykiams būdinga tai, kad vieno asmens elgesys dažniausiai sąlygoja kito asmens elgesį. Todėl tais atvejais, kai vienas sutuoktinis elgiasi netinkamai, santuokoje kylančių problemų sprendimas didele dalimi priklauso ir nuo kito sutuoktinio. Abiem sutuoktiniams nesugebėjus rasti sprendimo, jų tarpusavio ryšiai gali nutrūkti ne dėl vieno sutuoktinio, bet dėl jų abiejų kaltės.

105.       Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, pritaria ieškovės apeliaciniame skunde pateikties argumentams, kad byloje surinkti įrodymai (pačios ieškovės, trečiojo asmens, liudytojų B. P., S. K., I. T., E. T., A. N. parodymai; žinutės; fotonuotraukos; policijos nutarimai) patvirtina atsakovo kaltę dėl šalių santuokos iširimo, nes jo veiksmai, įskaitant alkoholio vartojimą, fizinį ir psichologinį smurtą, bendravimą su kitomis moterimis, sukėlė šeimos santykių destabilizaciją. Tačiau, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, dėl iširusios šalių santuokos kaltės, teisėjų kolegijos vertinimu, yra ir ieškovės kaltės, nes, kaip nustatyta iš byloje apklaustų liudytojų L. A., A. S., G. P. parodymų, ieškovė šalių santuokos metu taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, būdama neblaivi inicijuodavo konfliktus su atsakovu, prieš jį naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, vieno iš draugų susitikimo metu yra nepadoriai bendravusi su kitu vyru. Pažymėtina, kad, nors byloje apklaustų liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems, tačiau šie prieštaravimai, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsirado dėl jų artimų santykių su viena ar kita konfliktuojančia ginčo šalimi ir siekiant joms palankaus sprendimo. Tačiau, nepaisant liudytojų parodymų prieštaringumo dėl to, kad yra kaltas dėl šalių santuokos nutrūkimo, jų parodymai vistiek sudaro pagrindą išvadai, kad abi ginčo šalys santuokos metu buvo linkusios vartoti alkoholį, tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nepadoriai bendravo su kitais asmenimis,  nepagarbiai elgėsi vienas su kitu, nuolatos kofliktavo tarpusavyje ir vienas kitą įžeidinėjo, naudojo psichologinų smurtą.  

106.       Taigi, šalių nuolatiniai abipusiai kaltinimai dėl sutuoktinio pareigų pažeidimo, dažni konfliktai šeimoje, pastangų išsaugoti santuoką nebuvimas, leidžia byloje daryti išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis), o ne konkrečiai dėl ieškovės ar atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2-3 dalys). Šios išvados pagrįstumo, teisėjų kolegijos vertinimu, negali paneigti ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai, susiję su tuo, kad pirmosios instancijos teismas leistinu įrodymu nelaikė garso įrašo, kuris turėjo patviritnti atsakovo destruktyvų elgesį, nuolatinį girtavimą, nesirūpinimą šeima. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad garso įrašai, kuriuose girdėti, kaip blogai besijaučiantis atsakovas provokuojams ir verčiamas pripažinti savo priklausomybę alkoholiui ir kitą netinkamą savo elgesį šeimoje, nėra leistina įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsniu 2 dalis), juo labiau, kad garso įrašai kitų byloje esančių įrodymų kontekste vis tiek nesudarytų pagrindo vertinti, kad tik atsakovas kaltas dėl faktinio santuokos iširimo.  

107.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai, kad vienas iš sutuoktinių savo pareigas pažeidė daugiau, o kitas -  mažiau, teisiniu požiūriu nėra reikšminga. Todėl nagrinėjamu atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria šalių santuoka nutraukta dėl abiejų šalių kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo

108.       CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostata, įtvirtinanti sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą dėl santuokos nutraukimo, netaikoma, jei santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su neturtinės žalos atlyginimu, nes neturtinei žalai priteisti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui (ne)priteisimo

109.       Ieškovė pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos patikslinto ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 10 800 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. po 300 Eur  už 36 mėnesius. Ieškovė nurodo, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas  nurodytu laikotarpiu nepilnametei dukrai neteikė jokio išlaikymo, o teismo nurodyta aplinkybė, jog vien šalių gyvenimas santuokoje ir bendro ūkio vedimas patvirtina, kad atsakovas prisidėjo prie dukros išlaikymo, išlaikymo teikimo fakto nepatvirtina.  

110.       CK 3.200 straipsnyje numatyta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (LAT 2007-01-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio materialinis aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (LAT 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

111.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad išlaikymo įsiskolinimo fakto ieškovė neįrodė, padaręs išvadą, kad ginčo šalys visą 3 metų laikotarpį iki ieškinio pateikimo gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o byloje nustačius, jog ieškovė tuo metu niekur nedirbo (negaudavo pajamų), atsakovo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo turėjo būti reikšmingas.

112.       Teisėjų kolegija, įvertinusi šio reikalavimo išsprendimui reikšmingus įrodymus, nenustatė pagrindo abejoti atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis ginčo laikotarpiu vykdė CK 3.30 straipsnyje numatytą pareigą skirti lėšas šeimos poreikių tenkinimui ir nepilnametės dukters išlaikymui. Leistinais įrodymais nepaneigti atsakovo argumentai, kad šalims gyvenant kartu jis iš savo pajamų skirdavo apie 500-600 Eur maistui, komunaliniams mokesčiams sumokėti, kad ieškovė tuo metu nedirbo, šeima 2020-2022 metais ne kartą vyko atostogauti, kad atsakovas pirko dukrai jos poreikiams reiklaingus daiktus, elektrinį paspirtuką, dviratį. Šalių dukra institucijai yra nurodžiusi, kad iš abiejų savo tėvų gaudavo pakankamai lėšų savo poreikiams tenkinti ir buvo matrialiai aprūpinta. Kad atsakovas skyrė pakankamai lėšų vaiko poreikiams tenkinti netiesiogiai patvirtina ir tai, kad ieškovė aktualiu laikotarpiu nesikreipė į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo.  

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

113.       Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimą, nepagrįstai vadovavosi CK 3.117 straipsnio 1 dalimi ir preziumavo, kad sutuoktinių santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalys yra lygios. Ieškovė teigia, kad tokį nekilnojamojo turto padalinimo principą taikęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius, kad tik ieškovės ir jos mamos, bylos trečiojo asmens J. M. piniginiais įnašais buvo įsigytas visas bendras šalių nekilnojamas turtas, įskaitant ir žemės sklyą, kurį atsakovas įgijo paveldėjo teisės liudijimo pagrindu. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje turėjo taikyti CK 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant ¾ viso nekilnojamojo turto, o atsakovui tik  ¼ dalį. Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus apie nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybes, šiems apeliantės argumentams nepritaria.

114.       Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais.

115.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (LAT 2011-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2011; 2014-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

116.       CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

117.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, remiantis kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį apsaugoti svarbius sutuoktinio, vaikų ar kitus įstatymo saugomus interesus (LAT 2007-06-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009; 2022-04-13 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-387/2022, 77 punktas). Kadangi šis sąrašas nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes (LAT 2020-04-23 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020, 26 punktas).

118.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (LAT 2007-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

119.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, pažymi, kad ieškovės nurodomą CK 3.123 straipsnio, leidžiančio nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, pirmosios instancijos teismas, dalindamas šalių nekilnojamąjį turtą, neturėjo pareigos taikyti, nes ieškovė galutinio patikslinto ieškinio 9 punkte (2024-09-02, DOK-(duomenys neskelbtini) buvo pareiškusi tokį reikalavimą  - ,,santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė – 31 946 Eur, pripažinti asmenine ieškovės nuosavybe, atsakovui neišmokant piniginės kompensacijos <...>“).  Toks reikalavimo turinys rodo, kad ieškovė visą šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą prašė pripažinti tik jos asmenine nuosavybe, remiantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu (asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn). Taigi, ieškovė, remdamasi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, siekė paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją – turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

120.       Tuo tarpu iš ieškovės pateikto apeliacinio skundo (2025-03-12, DOK-(duomenys neskelbtini) 2.1-2.2 papunkčių turinio matyti, kad ieškovė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos jau nebesiekia nuginčyti,  nes reikalavimus jau formuluoja taip: ,,Ieškovei V. B. asmenine nuosavybe natūra priteisti šį bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą <...>“; ,,Atsakovui E. B. asmenine nuosavybe natūra priteisti šį bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe įgytą turtą <...>“). Nepaisant minėto nenuoseklumo ir prieštaravimų, teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės  apeliacinio skundo esmę, padarė išvadą, kad, nors ieškovė ir pripažįsta, jog visas šalių santuokoje įgytas nekilnojamas turtas yra įgytas bendrai, tačiau apeliacinio skundo argumentų turinys sudaro pagrindą spręsti, kad ieškovė vis tiek visą bendrai šalių įgytą nekilnojamąjį turtą vertina kaip įgytą tik jos ir trečiojo asmens (ieškovės mamos) piniginėmis lėšomis, o atsakovas prie šio turto įsigijimo nieko neprisidėjo (ieškovės apeliacinio skundo 39 punktas), t. y. ieškovė ir pateiktu apeliaciniu skundu laikosi savo patikslintame ieškinyje išreikštos pozicijos, kad visas šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą turi būti pripažintas tik jos asmenine nuosavybes teise.  Kita vertus, ieškovės pozicijos nenuoseklumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad, nors ji nurodo, kad atsakovas prie bendrai santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto finansiškai neprisidėjo, tačiau prašo jam pripažinti teisę į ¼ dalį bendrai santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

121.       Atsižvelgiant į šias išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, ar pirmosiosinstancijos pagrįstai atmetė ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimą visą šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą pripažinti tik jos asmenine nuosavybes teise CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. 

122.       CK įtvirtintas principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.88 straipsnio 2 dalį yra preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Santuokos metu įgyto turto bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).

123.       Sprendžiant, ar CK 3.89 straipsnio 1 dalyje išvardytas turtas priskiriamas prie asmeninės vieno sutuoktinio nuosavybės, svarbūs keli kriterijai: turto įsigijimo laikas, turto įgijimo pagrindas ar turto pobūdis. CK 3.89 straipsnio norma reikalauja, kad įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, turi būti vadovaujamasi CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

124.       Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tam, kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, turi būti nustatytos šios kumuliatyvios sąlygos: 1) sutuoktinio turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių asmenines lėšas; 2) buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia už asmenines lėšas įgyjamą turtą įgyti savo asmeninėn nuosavybėn (LAT 2018-06-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktas). Pareiga paneigti minėtą prezumpciją tenka sutuoktiniui, teigiančiam, kad tam tikras turtas yra asmeninė jo nuosavybė. Paneigus šią prezumpciją ir įrodžius, kad turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė, toks turtas į dalytino turto masę nepatenka (LAT 2015-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478-248/2015; 2022-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-781/2022).

125.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta teisės norma reikalaujama, jog įgyjant turtą būtų aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutartyje yra sąlyga, kad turtą sutuoktinis perka asmeninėn nuosavybėn). Jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesutaria dėl nuosavybės teisių į turtą, reikia vadovautis CK 3.88 straipsnio 2 dalies prezumpcija (LAT 2019-11-11 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 33 punktas).

126.       Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog ieškovė santuokos metu turėjo savo asmeninių lėšų, nes tą byloje patvirtina jos pateikti įrodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė santuokos metu pardavė savo iki santuokos sudarymo turėtą įvairų nekilnojamąjį turtą (butą (duomenys neskelbtini), garažą (duomenys neskelbtini), mišką, žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovės turimas asmenines piniginės lėšas byloje patvirtino jos pateikti banko sąskaitos išrašai. Byloje taip pat nėra ginčo, kad trečiasis asmuo (ieškovės mama) J. M. šalims gyvenant santuokoje nuolat leisdavo ieškovei naudotis jos kortelėje esančiomis reikšmingo dydžio piniginėmis lėšomis ieškovės ir šeimos interesų tenkinimui, ką byloje patvirtina trečiojo asmens banko sąskaitos išrašai.

127.       Tačiau, teisėjų kolegija pažymi, kad vien ieškovės turėtų asmeninių lėšų bei trečiojo asmens ieškovei duotų pinigų fakto nepakanka siekiant paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, t. y. pripažinti, kad santuokoje bendrai šalių įgytas nekilnojamas turtas buvo įsigytas tik už ieškovės ir trečiojo asmens lėšas (LAT 2018-06-27 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-378/2018 15 punktas), nes ieškovei šioje byloje taip pat teko pareiga įrodyti, kad santuokos metu įsigydama konkretų nekilnojamąjį turtą ji aiškiai išreiškė savo valią šį nekilnojamąjį turtą įsigyti savo asmeninėn, o ne bendrojon jungtinėn nuosavybėn (CPK 178 straipsnis).   

128.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosos instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovė byloje neįrodė, jog ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo metu, ji buvo aiškiai išreiškusi savo valią, visą santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą įsigyti savo asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Kolegija neturi pagrindo abejoti VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registrų duomenų išrašuose (Registro Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų teisingumu, kad šalių santuokos metu įgytam nekilnojamajam turtui (detalus šio nekilnojamo turto sąrašas yra nurodytas šios nutarties 88 punkte ) galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas. Pažymėtina, kad VĮ ,,Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registrų duomenų išrašuose pateiktais duomenis nėra pagrindo nesivadovauti, nes pagal CK 4.262 straipsnį, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.