Civilinė byla Nr. e2-776-1178/2024

Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00057-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 1.3.2.5.7; 1.3.9.2.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.3.8

    (S)

TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 27  d.

Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Jurga Jasmontienė,

sekretoriaujant Irenai Dambrauskienei,

dalyvaujant ieškovei I. K. ir jos atstovei advokatei Gintarei Demir (nuotoliniu būdu), 

atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos atstovei advokatei Rūtai Globytei (nuotoliniu būdu),

trečiajam asmeniui V. G. (nuotoliniu būdu) ir jos atstovei advokatei Eglei Morkūnienei (nuotoliniu būdu),

   viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. patikslintą ieškinį atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai dėl konkurso rezultatų panaikinimo, trečiasis asmuo V. G..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio ­14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigos užimti rezultatus, taip pat priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad prašo panaikinti Konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja. 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje dar kartą patikslino reikalavimą ir prašė panaikinus Konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, Konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę. Ieškinyje ieškovės reikalavimai grindžiami šiais esminiais argumentais:

1.1.        Ieškovė Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktorės pareigose dirba nuo 2016 m. spalio 10 d. 2023 m. birželio mėn. atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija paskelbė konkursą Kultūros centro vadovo pareigoms užimti. Minėtame konkurse, įvykusiame 2023 m. liepos 12 d., dalyvavo 2 kandidatai (ieškovė ir dar vienas asmuo), tačiau abu kandidatai nesurinko reikiamų balų skaičiaus ir ieškovei buvo pavesta nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. eiti direktoriaus pareigas, kol konkurso būdu bus paskirtas naujas Kultūros centro direktorius. 2023 m. lapkričio 14 d. buvo paskelbtas naujas Konkursas Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Ieškovė pateikė prašymą dalyvauti Konkurse. 2023 m. gruodžio 20 d. įvyko Konkursas, kuriame dalyvavo ieškovė ir V. G.. Ieškovė Konkurso komisijos buvo įvertinta 6,8 balo, o V. G. – 8 balais. Pastaroji ir buvo paskelbta Konkurso laimėtoja. Ieškovės manymu, Konkurso laimėtoja neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų, kadangi:

1.1.1.                      Konkurso laimėtoja neturi vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje. Iš jos pateiktos pažymos konkursui nėra aišku kokį laikotarpį, kokiu darbo krūviu ji vadovavo mokykloje veikusiam dramos būreliui.

1.1.2.                      Konkurso laimėtoja pripažinta V. G. neatitiko pareigybės aprašyme keliamų reikalavimų dėl patirties kultūros srityje. Pradinių klasių dramos būrelio mokymosi įstaigoje užsiėmimų vedimas yra veikla ne kultūros, o švietimo srityje. Taigi Konkurso laimėtojai V. G. turėjo būti neleista dalyvauti pretendentų atrankoje.

2.       Atsakovė  pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą arba atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo atsakovei iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

2.1. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu į teismą, yra praleidusi tokio pobūdžio ginčams nustatytą ieškinio senaties terminą, todėl ieškinys, visų pirma, turėtų būti atmestas, kaip pateiktas praleidus teisės aktų nustatytą ieškinio senaties terminą.

2.2. Pagrindinis ieškinio argumentas – ieškovės abejonė dėl Konkurso laimėtojos vadovaujamo darbo patirties būtent kultūros srityje. Atkreiptinas dėmesys, kad specialiuosiuose pareigybei keliamuose reikalavimuose nurodyta reikalinga pretendentui turėti vadovaujamo darbo patirtis yra alternatyvi, t. y. pretendentas privalo turėti arba ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje arba ne mažesnę kaip dvejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai, organizacijai ir (ar) jų padaliniams.

2.3. Dėl vadovaujamo darbo patirties. Vadovavimo patirties apibrėžimas yra pakankamai platus – svarbu yra ne tik asmenų grupės darbo organizavimas, koordinavimas ir kontroliavimas, bet ir tęstinumas, t. y. tokio pobūdžio veikla turėtų būti nevienkartinė. Šiuos reikalavimus Konkurso laimėtoja visiškai atitiko, t. y. trečiasis asmuo nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. vadovavo (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriaus dramos būreliui.

2.4. Ieškovė nurodo, kad teismų praktikoje vadovavimas siejamas su pavaldžių asmenų turėjimu, tačiau tokios teismų praktikos nenurodo, paaiškinimo taip pat nepateikia. Priešingai, vadovavimo patirtis nėra siejama su pavaldumu ar kolektyvo turėjimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie bent teoriškai galėtų suponuoti faktą, kad trečiasis asmuo neturėjo vadovaujamo darbo patirties.

2.5. Ieškovė išplečia specialiųjų reikalavimų aiškinimą. Specialiuose reikalavimuose, keliamuose kultūros centro vadovo pareigybei, yra nurodyta tik tai, kokia vadovaujamo darbo patirtis laikytina atitinkančia specialiuosius reikalavimus. Nurodyta, kad patirtis turi būti ne mažesnė nei dveji metai. Trečiojo asmens vadovaujamo darbo patirtis truko daugiau kaip ketverius metus.

2.6. Ieškovė ieškinyje teigia, kad vadovavimas dramos būreliui negali būti laikomas vadovavimu kultūros srityje, nes mokyklos dramos būrelis yra priskirtinas neformaliojo švietimo, o ne kultūros sričiai. Trečiasis asmuo vadovavo dramos būreliui, o testo žodžiu metu dar ir patikslino, kad ne tik vadovavo būreliui, bet ir organizuodavo renginius. Todėl akivaizdu, kad vadovavimo dramos būreliui sąvoka yra platesnė ir neturėtų būti suprantama per siaurai. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad dramos būrelis negali būti priskiriamas kultūros sričiai. Kultūros sritis yra labai plačiai suprantama, o dramos žanras yra priskirtinas prie kultūros srities.

2.9. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymo Nr. ĮV-948 ,,Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojusio iki 2024 m. sausio 18 d.) 1 priedu patvirtintas Pavyzdinis kultūros ir meno darbuotojų pareigybių sąrašas, kuriame įrašyta pareigybė „Vadovas mėgėjų meno kolektyvų, būrelių, studijos, kūrybinių dirbtuvių“. Atsižvelgiant į tai, V. G. vadovavimas dramos būreliui ,,(duomenys neskelbtini)“ yra akivaizdžiai priskiriamas vadovavimui kultūros srityje.

3.       Trečiasis asmuo V. G. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą arba atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašo trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

3.1. Aktualus teisinis reguliavimas išskiria tris imperatyvus vadovavimo funkcijai apibrėžti – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti. Priešingai nei deklaratyviai nurodo ieškovė, vadovavimas neprivalo būti siejamas išimtinai vien tik su asmenų grupe, kurie yra darbuotojai, ar vien tik su pilnamečių asmenų grupe. Ieškovė mini ir į bylą teikia 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymą (duomenys neskelbtini) (toliau – Pažyma), kuri iš esmės pagrindžia trečiojo asmens vadovaujamo darbo patirties faktą ir terminą. Trečiasis asmuo nuo 2012 sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“. Į bylą papildomai pateiktame (duomenys neskelbtini) gimnazijos dokumente nurodoma, kad V. G. taip pat organizavo kultūros renginius, tai darė nuo 2012 iki 2016 metų. Akivaizdu, kad V. G., vadovaudama būreliui bei kartu organizuodama renginius, atitiko visus tris imperatyvus: organizavo, koordinavo ir kontroliavo asmenų grupes.

3.2. Akivaizdu, kad trečiojo asmens vadovavimas apėmė ne švietimo, o kultūros sritį. Be kita ko, trečiasis asmuo organizavo renginius, ši aplinkybė buvo neabejotinai reikšminga siekiant objektyviai įvertinti pretendento atitiktį keliamiems kriterijams. Taigi trečiasis asmuo turi patirties vykdant vadovavimo veiklą kultūros srityje.

3.3. Ieškovė pateikė ieškinį teismui praleidusi sutrumpintą vieno mėnesio ieškinio senaties terminą bei neprašo šio termino atnaujinti, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.  

4.       Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė nurodė, kad trečiasis asmuo neturi reikalaujamos patirties, neatitinka specialiųjų reikalavimų – neturi vadovaujamo darbo patirties ir neturi vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje. V. G. negalėjo dalyvauti konkurse. Ieškovė yra žinoma ne tik (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau ir visoje Lietuvoje dėl savo veiklos ir rezultatų, jos veikla visada buvo vertinama labai gerai, 2023 metais vertinta gerai, vidaus audito išvados teigiamos. (duomenys neskelbtini) pelnė daug reikšmingų, prestižinių apdovanojimų – tai patvirtina ieškovės kaip (duomenys neskelbtini) direktorės patirtį ir kompetencijas kultūros srityje. V. G. patirtis pateiktuose dokumentuose neįrodo nei vadovavimo patirties, nei vadovavimo patirties kultūros srityje. Pateikta informacija apie jos veiklos kultūrinėje srityje yra be konkrečių datų ir nepagrindžia, kad ši veikla gali būti laikoma darbu kultūros srityje ar vadovavimo patirtimi. Pristatyta pažyma, kurioje teigiama, jog V. G. dirbo pradinių klasių mokytoja ir vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“ galbūt yra ir fiktyvi, kadangi jokie kiti įrodymai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo 2012-2016 metais vadovavo šiam būreliui. Per šešerių metų laikotarpį nėra jokios informacijos apie šį būrelį nei (duomenys neskelbtini) rajono spaudoje, nei mokyklos interneto svetainėje, nei socialiniuose tinkluose ar savivaldybės puslapyje. Yra pateiktos tik dvi nuorodos su konkrečiomis datomis, kuriose minima V. G. pavardė, tačiau tose nuorodose esančioje informacijoje nurodyta, kad trečiasis asmuo dalyvavo kaip mokytoja su savo ugdytiniais. Ji neorganizavo renginių, juolab kaip dramos būrelio vadovė. Pedagogų registro pažymoje nėra jokių duomenų apie vadovavimą dramos būreliui ar meno kolektyvui. Dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ jokiuose dokumentuose nefigūruoja nei kaip meno kolektyvas, nei kaip dramos būrelis. Trečiasis asmuo, remdamasi Kultūros ministro įsakymu rekomenduojamų pareigybių sąrašu, prilygina save mėgėjų meno kolektyvo dramos būrelio meno vadovei, tačiau šis Kultūros ministro patvirtintas sąrašas yra taikomas tik valstybės ir savivaldybių meno ir kultūros įstaigų darbuotojams. Trečiojo asmens pateiktuose dokumentuose kaip pareigybės aprašyme yra aiškiai įvardinta mokytojos pareigybės ir visos funkcijos, susijusios su mokytojo veikla. Meno darbuotojų, mėgėjų meno kolektyvų vadovai, kurie yra įvardinti Kultūros ministro patvirtintame sąraše, pareigybės aprašyme įvardinami šiose pareigybėse. Taip pat Lietuvos profesijų klasifikatoriuje aiškiai įvardijamos visos biudžetinių įstaigų, taip pat ir kultūros įstaigų, švietimo įstaigų pareigybės. Jos yra suskirstytos į 10 punktų, t. y. vadovai ir konkrečiai šioms vadovų pareigybėms suteikiami kodai, kurie yra įrašomi į pareigybės aprašymus. Mokytojo pareigybė yra priskiriama antrajai specialistų grupei. Visose grupės ir pogrupių aprašymuose yra aiškiai įvardijamos kokios funkcijos yra atliekamos. Taip pat Kultūros ministerijos išduotose pažymose tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, tiek trečiajam asmeniui yra aiškiai įvardijama, kad meno kolektyvo vadovas kaip nevyriausybinė organizacija gali būti laikomas vadovaujamo darbo patirtimi, tačiau nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme aiškiai įvardijama, kad tokiu atveju meno kolektyvas turi būti įregistruotas Juridinių asmenų registre. Dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ nėra įregistruotas nei Juridinių asmenų registre, nei Lietuvos Nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų sąraše, kuris yra atnaujinamas kiekvienais metais nuo 2004 metų, nei Švietimo įstaigų meno kolektyvų sąraše, kuris yra skelbiamas Nacionalinės Konstantino Čiurlionio mokyklos interneto svetainėje ir perduodama informacija savivaldybėms, jeigu meno kolektyvui suteikiama meninė kategorija arba jis yra įtraukiamas į meno kolektyvų sąrašą. (duomenys neskelbtini) nuostatai, kuriais buvo vadovaujamasi ir (duomenys neskelbtini) skyriuje, kalba apie ugdymą, mokinių mokymą, bet ne apie vadovavimą kolektyvui. Vadovavimas dramos būreliui negali būti vertinama kaip vadovavimas kultūros srityje. Trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti šio būrelio egzistavimą – nei sprendimų įsteigti būrelį, nei protokolų, iš kurių būtų galima matyti būrelio steigimo aplinkybes ir procedūras. Būrelio ar meno kolektyvo steigimas būna aptariamas metodinėje grupėje, svarstoma, perduodama mokyklos tarybai ir pan. Šiuo atveju nėra pateikta jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie būrelio egzistavimą. Vadovavimas neformalaus švietimo būreliui yra mokytojo darbas švietimo, o ne kultūros srityje. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažyma apie tai, kad trečiasis asmuo vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“ išduoda pagal žodinį trečiojo asmens prašymą, t. y. atsižvelgiant į žodinį V. G. prašymą, o nesivadovaujant mokyklos žinioje esančiais dokumentais. Savivaldybės darbuotoja, priėmusi šią pažymą, nepatikrino pažymoje nurodytų duomenų teisingumo. Ieškovė ilgą laiką dirbo kultūros srityje (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau nei jai, nei jos darbuotojams V. G. veikla kultūros srityje nėra žinoma. Ieškovės žiniomis, trečiasis asmuo nedalyvavo jokioje mėgėjų meno kolektyvo veikloje ar nevyriausybinių organizacijų veikloje, susijusioje su kultūra. 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu dar kartą patikslino reikalavimą ir prašė panaikinus Konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, Konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę. Toks reikalavimas grindžiamas argumentais, jog atsakovė nepagrįstai teigia, kad tenkinus ieškinį ir panaikinus Konkurso rezultatus, susijusius su trečiojo asmens laimėtoja, atsakovė privalėtų skelbti naują konkursą, o ne laimėtoja pripažinti ieškovę. Tai, pasak ieškovės, sąlygotų naujus ginčus, kadangi, ieškovės įsitikinimu, teismui tenkinus ieškinį pagrindo ieškovės neskirti laimėtoja nėra.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad kultūros sąvoka ir sritis yra labai plati. Teoriškai galima situacija, kada švietimas įeina į kultūros sritį. Byloje svarbu nustatyti ar buvo tenkintas reikalavimas – darbas kultūros srityje ir reikalavimas turėti vadovavimo patirties. Buvo paskelbtas konkursas, nustatyti reikalavimai, dalyvavo dvi pretendentės. Ieškovė atitiko reikalavimą turėti vadovavimo patirtį kultūros įstaigai, o trečiasis asmuo – vadovavimo patirtį kultūros srityje. Savivaldybė patikrino ar pretendentės atitinka specialiuosius reikalavimus – abi atitiko. Trečiojo asmens pateikta mokyklos pažyma, kurioje nurodyta, kad trečiasis asmuo ketverius metus vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“, patvirtino, kad trečiasis asmuo turi dvejų metų vadovavimo patirtį ir patirtį kultūros srityje. Pagrindo abejoti pateikta pažyma ir joje nurodytų duomenų teisingumu nėra. Savivaldybė dar iki Konkurso buvo gavusi Kultūros ministerijos atsakymą, kas yra laikoma patirtimi kultūros srityje. Vėliau buvo vertinti kiti dokumentai, strateginės gairės ir kt. Įvertinus visus reikšmingus duomenis buvo nuspręsta, kad šį Konkursą laimėjo trečiasis asmuo. Jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad vadovavimas apima pavaldžių asmenų turėjimą. Vadovavimas – tai asmenų kontroliavimas, organizavimas. Nėra nurodoma, kad kontroliuoti privaloma suaugusius asmenis. Be kita ko, mokykla pateikė duomenis, jog trečiasis asmuo ne tik vadovavo dramos būreliui, tačiau ir organizavo renginius, t. y. ir koordinavo, organizavo. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, kad trečiasis asmuo atliko vadovavimo funkciją. Savivaldybei nekilo abejonių dėl trečiojo asmens pateiktų įrodymų, todėl nebuvo jokio poreikio tikslinti pateiktos informacijos. Taip pat pažymėjo, jog jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad dramos būrelis būtų plačiai žinomas.

6.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. G., jos atstovė nurodė, kad V. G. dirbo mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Mokykla jai buvo skyrusi papildomas valandas renginių organizavimui, o jiems išpildyti, t. y., kad renginiai būtų kuo geriau įgyvendinti ir pateikti, buvo sukurtas dramos būrelis. Taip pat ji yra įmonės vadovė, turi ne vienerių metų vadovavimo patirtį. Nemato priežasčių, kodėl negalėtų vadovauti kultūros centrui. Dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas žodžiu – buvusi mokyklos direktorė paskatino jį susikurti. Dramos būrelis buvo reikalingas siekiant kurti pasirodymus ir rengiant įvairias šventes. Programos buvo rengiamos pasitelkiant biblioteką, kultūros centrą. Meninė programa buvo kuriama siekiant atitikti visų lūkesčius. Būrelis buvo įkurtas tuomet, kai jai buvo paskirtos papildomos valandos organizuoti renginius. Kad renginys būtų išpildytas, reikėjo būrelio, todėl jai buvo liepta jį susikurti. Susikūrė ir pavadino jį „(duomenys neskelbtini)“. Rengė programas renginiams. Ar yra būrelio įsteigimo dokumentai nežino – jai buvo liepta susikurti būrelį ir ji susikūrė. Buvo rengiamos metinės programos, kuriose numatomi renginiai ir renginių programos. Su vaikais kūrė įvairius pasirodymus. Kiekvienais metais buvo rengiamos veiklos programos, jas pateikdavo administracijai patvirtinti. Būrelis veikė tiek, kiek ji dirbo. Renginius organizuodavo dažnai – mamyčių dieną, įsimintinas dienas, Kalėdas, Užgavėnes ir pan. Eigoje sugalvodavo ir kitus renginius. Šventėse dalyvaudavo ir mokykla, kurioje dirbo, ir kitos mokyklos. Organizuojant Užgavėnių šventę prašydavo prisidėti ir miestelio Kultūros centrą. Šventėse dalyvaudavo ir miestelio bendruomenė, vaikų tėveliai. Vadovavimas būreliui truko vieną valandą ar pusę valandos per savaitę. Papildoma darbo sutartis dėl renginių organizavimo ar būrelio vadovavimo nebuvo sudaryta. Pateikė dvylika aprašymų apie vykdytą veiklą, tačiau tai tik tėra maža dalis jos organizuotų renginių. Pateiktose interneto nuorodose yra nurodyta, kad renginyje dalyvauja trečiasis asmuo su savo mokiniais, kitos mokytojos su savo ugdytiniais, tačiau renginius rengė ji – kodėl žurnalistė tos informacijos nenurodė, ji nežino. Suaugusių žmonių grupėms deleguodavo šias užduotis: skatindavo išsakyti idėjas, prašydavo prisidėti (muzikiniu instrumentu ar blynų kepimu, Morės pagaminimu ir pan.). Vienas iš Kultūros centro filialo darbuotojų, kuriam deleguodavo užduotis – vadovė M. M.. Vadovavimas būreliui – neformalus švietimas. Dienyne būrelio veiklos nefiksuodavo. Dramos būrelis nėra meno kolektyvas. Metines programas metų pradžioje pateikdavo administracijai. Jis nebuvo tarifikuojamas, tarifikuojamos tik papildomos valandos už renginių organizavimą. Kurdavo vaidinimus, pasirodymus, šokius. Mokykla nedidelė, todėl nebuvo galimybės ruošti tik vaidinimus – kūrė įvairiausias šventes. Kūrė vaidinimą „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir pan. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė advokatė Eglė Morkūnienė nurodė, kad V. G. prieš dalyvaudama konkurse kreipėsi į Kultūros ministeriją su paklausimu ar darbas mokykloje dirbant pradinių klasių mokytoja ir vadovaujant dramos būreliui yra prilyginamas vadovaujamo darbo patirčiai kultūros srityje. Kultūros ministerija atsakė, kad vadovavimas nevyriausybinėms organizacijoms (pvz. daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, tam tikros srities pedagoginių darbuotojų metodinio būrelio pirmininkas, meninio kolektyvo vadovas) gali būti laikoma vadovaujamo darbo patirtimi. Papildomai raštu nurodė, kad atitiktį kultūros centro vadovo pareigybei nustatytiems specialiesiems (kvalifikaciniams) reikalavimams vertins konkurso organizatorius. Savivaldybė patikrino pateiktus dokumentus ir padarė išvadą, kad specialieji reikalavimai yra išpildyti. Aplinkybė, jog pažyma iš mokyklos paprašyta žodžiu, savaime nereiškia, kad pažyma išduota netikrinus duomenų. Papildomai mokykla ir teismui pateikė paaiškinimus, kurie patvirtina pažymoje nurodytą informaciją. Formaliuose reikalavimuose nėra keliamas reikalavimas dėl vadovavimo darbo krūvio, todėl nėra svarbu kiek laiko trečiasis asmuo vadovavo. Taip pat nėra numatyta kokio amžiaus žmonėms turėtų būti vadovaujama. Vadovavimas dramos būreliui atitinka formalius specialiuosius reikalavimus. Mano, jog ieškovės reikalavimo tikslinimas neatitinka įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, kadangi teismo posėdžio metu pareikštas prašymas panaikinti ne visą Konkursą, o tik jo dalį, susijusią su trečiojo asmens pripažinimu laimėtoja, suponuoja išvadą, jog yra keičiamas ne tik ieškinio dalykas, tačiau ir ieškinio pagrindas. Neformalus švietimas yra kultūros sritis. Pedagogų registre nėra nurodyta, kad trečiasis asmuo vadovavo būreliui, tačiau tai tik suponuoja išvadą, kad mokykloje gali būti vykdoma ir papildoma veikla, kuri nepriskiriama neformaliam švietimui. Dramos būrelio vedimas buvo ta papildoma veikla, kuri priskiriama būtent kultūros sričiai. Dramos būrelis yra meninis kolektyvas, o ne neformalus švietimas, kadangi jis nebuvo įformintas kaip neformalus švietimas.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės ir ginčo esmė

7.       Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad 2023 m. birželio mėn. Šilalės rajono savivaldybės administracija organizavo konkursą Kultūros centro vadovo pareigoms užimti. Šiame konkurse, organizuotame 2023 m. birželio mėn. dalyvavo du kandidatai (ieškovė ir dar vienas asmuo), tačiau abu kandidatai nesurinko reikiamo balų skaičiaus ir ieškovei buvo pavesta nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. laikinai eiti direktoriaus pareigas, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas Kultūros centro direktorius. Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. lapkričio 14 d. buvo paskelbtas naujas Konkursas Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Darbuotojų pagal darbo sutartį konkurso aprašyme nurodyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija organizuoja konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti; pareiginė alga – (neatskaičius mokesčių) nuo 2548,20 Eur; skiltyje „Informacija apie įstaigą“ nurodyta, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. savivaldybių kultūrų centrų vadovai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, ugdymo mokslų, menų studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip dviejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje arba verslo ir viešosios vadybos mokslų, teisės studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip dviejų metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir(ar) jų padaliniams. Ieškovė ir trečiasis asmuo pateikė dokumentus dalyvauti Konkurse. 2023 m. gruodžio 20 d. įvyko Konkursas, kuriame dalyvavo ieškovė ir V. G.. Ieškovė šio Konkurso metu surinko 6,8 balo, V. G. – 8. Konkurso laimėtoja paskelbta V. G.. 

8.       2024 m. sausio 11 d. ieškovė pateikė prašymą dėl konkurso rezultatų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus teritorinei Telšių darbo ginčų komisijai (toliau – DGK), prašydama išreikalauti dokumentus, susijusius su Konkursu, bei panaikinti Šilalės rajono savivaldybės organizuoto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio Konkurso rezultatus ir Konkurso laimėtoja paskirti ieškovę. 

9.       2024 m. sausio 16 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose gautas ieškovės prašymas iki ieškinio pateikimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Šilalės rajono savivaldybės administracijai sudaryti darbo sutartį su konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms laimėtoja, ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą.

10.       2024 m. sausio 17 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai ieškovės prašymą tenkino – nutarė uždrausti atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai sudaryti darbo sutartį su 2023 m. gruodžio 20 d. konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms laimėjusia V. G. ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl konkurso rezultatų. 2024 m. sausio 17 d. nutartimi teismas taip pat nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą ieškiniui, kuriuo galimus reikalavimus užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikšti. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs Šilalės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, 2024 m. kovo 14 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2024 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

11.       DGK 2024 m. sausio 25 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą DGK kaip nepriskirtiną DGK kompetencijai.

12.       2024 m. vasario 1 d. ieškovė pateikė ieškinį teismui, kuriuo įrodinėja, kad Konkurso laimėtoja neatitiko specialiųjų reikalavimų, keliamų pareigybei, t. y., trečiasis asmuo neturi vadovaujamo darbo patirties kultūros srityje. Ieškiniu prašė panaikinti Konkurso rezultatus, vėliau reikalavimą patikslino ir prašė panaikinti Konkurso rezultatus, susijusius su trečiojo asmens pripažinimu Konkurso laimėtoja, ir Konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę.

13.       Atsakovė  ir trečiasis asmuo su ieškiniu ir jo patikslinimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą arba kaip nepagrįstą.

14.       Taigi šioje byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens V. G. atitikties specialiesiems kvalifikaciniams reikalavimams, nustatytiems kultūros centro vadovo pareigoms užimti.

Dėl ieškinio senaties termino 

15.       Kaip jau minėta, atsakovė ir trečiasis asmuo teigia, jog ieškinys yra pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)  1.131 straipsnio 1 dalimi turi būti atmestas. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

16.       Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnyje reglamentuojamos ieškinio senaties termino pabaigos teisinės pasekmės. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas nepraleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

17.       Kadangi ieškinio senaties pabaiga reiškia teisės į pažeistos teisės gynimą pabaigą, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kada šis terminas prasideda. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

18.       Šiuo atveju nėra ginčo, kad ieškovei apie Konkurso rezultatus buvo žinoma jų paskelbimo dieną, tai yra 2023 m. gruodžio 20 d.

19.       CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas taikomas iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams. 

20.       Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės kreipiasi į darbo ginčų  komisiją. Kreiptis į teismą galima tik po to, kai ginčą išnagrinėja darbo ginčų komisija, nesutinkant su jos priimtu sprendimu (DK 231 straipsnio 1 dalis). DK yra įtvirtintos dvi bendrosios DK 220 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos taisyklės išimtus, suteikiančios galimybę kreiptis tiesiogiai į teismą: pirma, kai darbo ginčas yra susijęs su streiku ar lokautu (DK 220 straipsnio 3 dalis); antra, kilus ginčui dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su į juridinio asmens vadovo pareigas pretenduojančiu asmeniu ar su juridinio asmens vadovu sudarytos sutarties nutraukimo teisėtumo, taip pat dėl juridinio asmens vadovo civilinių teisių ir pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) (DK 105 straipsnio 2 dalis).

21.       Ieškovė teigia, kad ieškinio senaties termino ji nepraleido, o jeigu teismas nuspręstų, jog vis dėlto terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas, prašo šį terminą atnaujinti. Ieškovės teigimu, šiuo atveju su ieškove atsakovė ne atsisakė sudaryti darbo sutartį (ieškovė nelaimėjo atsakovės vykdyto konkurso, todėl ji neturėjo teisės reikalauti sudaryti su ja darbo sutartį), todėl ieškovė ir manė, kad jai neturi būti taikoma ši DK numatyta išimtis, kuomet ginčas nagrinėjamas tiesiogiai teisme. Ieškovė taip pat rėmėsi ir šios normos (DK 105 straipsnio 2 dalies) išaiškinimu, pateiktu vieno iš DK rengėjo prof. T. Davulio komentare: „komentuojamo straipsnio 2 dalyje įtvirtinama bendrosios taisyklės išimtis atvejais, kai ginčai tarp juridinio asmens ir jo vadovo nagrinėjami tiesiogiai teisme, nesilaikant ikiteisminės ginčo nagrinėjimo darbo ginčo komisijoje tvarkos. Tai yra ginčai, kylantys dėl atsisakymo sudaryti darbo sutartį su juridinio asmens vadovu. Jei vadovas buvo išrinktas ir paskirtas į pareigas, bet kompetentingas asmuo nepaskirtas ar atsisako sudaryti tokią sutartį, teismas gali jį įpareigoti per nustatytą terminą tai padaryti“. Be to, prieš kreipiantis į DGK, ieškovė taip pat buvo susipažinta su Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) internetiniame puslapyje pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad, „jei pretendentas nesutinka su konkurso rezultatais, jis turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją DK IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka. Paminėtina, kad į darbo ginčų komisiją pretendentas galėtų kreiptis tuo atveju, jeigu dalyvavo konkurse į pareigas pagal darbo sutartį, tačiau konkurso nelaimėjo“. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog ir VDI internetiniame puslapyje pateiktoje DGK sprendimų apžvalgoje už 2023 m. I-ąjį pusmetį yra nurodyta DGK nagrinėta byla (APS-131-164/2023) dėl konkurso švietimo įstaigų vadovo pareigoms eiti rezultatų panaikinimo. DGK šią bylą priėmė ir išnagrinėjo. Dėl to, kreipimosi į DGK metu, ieškovei nekilo abejonių, kad ji kreipiasi į neteismingą jos ginčą nagrinėti instituciją, juo labiau, kad DGK jos prašymą priėmė, nustatė terminą atsakovei pateikti atsiliepimą, išreikalavo prašytus išreikalauti dokumentus, paskyrė bylos nagrinėjimo datą. Taigi, jei ieškovė ir suklydo dėl subjekto, turinčio teisę nagrinėti jos ginčą, toks suklydimas buvo sąžiningas, paremtas pačios VDI internetiniame puslapyje pateikta informacija. Ieškovė taip pat akcentavo, jog ir DGK pirmininkė posėdžio metu pripažino, kad šiuo klausimu yra dvejopa praktika.

22.       Aiškinant materialiosios teisės normas bylose dėl viešąjį konkursą laimėjusio asmens skyrimo į pareigas, teismų praktikoje nurodyta, kad organizuojant viešąjį konkursą dėl priėmimo į darbą pagal konkurso sąlygas pripažintas jo nugalėtoju asmuo įgyja specialiąją teisę – teisę sudaryti darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009). Teismų praktikoje laikoma, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą, kai kreipiasi konkursą pareigoms užimti pralaimėjęs asmuo, taip pat yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, o ši taisyklė vertinama kaip bendrosios normos, apibrėžiančios darbo ginčus nagrinėjančių organų kompetencijos ribas, pagal kurią visi iš darbo santykių kylantys ginčai pirmiausia nagrinėjami darbo ginčų komisijoje (DK 220 straipsnio 1 dalis), išimtis (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1635-730/2018 Kauno apygardos teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1713-945/2019 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2800-1097/2022).

23.       Taigi nagrinėjamu atveju nors DK 105 straipsnio 2 dalyje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra nustatyta, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą, kai kreipiasi konkursą pareigoms užimti pralaimėjęs asmuo, taip pat yra nagrinėjami tiesiogiai teisme, ši taisyklė yra suformuota ir išaiškinta teismų praktikoje. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovė su ieškiniu dėl viešo konkurso, kurį laimėjo kitas asmuo, panaikinimo turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2024 m. sausio 20 d. Ieškinys teismui yra pateiktas 2024 m. vasario 1 d. (16 val. 55 min.), t. y. praleidus ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 straipsnio 3 dalyje. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, kadangi:

24.1. DK 105 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nėra nustatyta, kad ginčai dėl atsisakymo priimti į darbą juridinio asmens vadovą, kai kreipiasi konkursą pareigoms užimti pralaimėjęs asmuo, taip pat yra nagrinėjami tiesiogiai teisme;

24.2. ieškovė į DGK, manydama, kad kreipiasi į tinkamą subjektą, kreipėsi dar gerokai iki vieno mėnesio konkurso rezultatams apskųsti pabaigos (prašymas DGK išsiųstas 2024 m. sausio 11 d., terminas ieškiniui pateikti 2024 m. sausio 20 d.). 2024 m. sausio 15 d. ieškovė gavo DGK pranešimą, apie bylos nagrinėjimo datą (2024 m. sausio 25 d.). Taigi, jei 2024 m. sausio 15 d. DGK būtų pranešusi, kad ji neteisminga nagrinėti šį ginčą, ieškovė iki vieno mėnesio termino pabaigos dar turėjo 5 dienas ieškinį teismui pateikti;

24.3. VDI internetiniame puslapyje pateiktoje DGK sprendimų apžvalgoje už 2023 m. I-ąjį pusmetį yra nurodyta DGK nagrinėta byla (APS-131-164/2023) dėl konkurso švietimo įstaigų vadovo pareigoms eiti rezultatų panaikinimo. DGK šią bylą priėmė ir išnagrinėjo. Tokia nevienareikšmiška ir nenuosekli viešai skelbiama DGK pozicija dėl tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo kompetencijos galėjo suklaidinti ieškovę;

24.3. DGK sprendimas priimtas 2024 m. sausio 25 d., ieškovei surašytas sprendimas pateiktas 2024 m. sausio 29 d., ieškinys teismui pateiktais 2024 m. vasario 1 d., t. y. vos po trijų dienų, kai ieškovei tapo žinoma, jog šiuo atveju ginčas nenagrinėtinas DGK; 

24.4. ieškovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į teismą kreipėsi 2024 m. sausio 16 d. Teismas 2024 m. sausio 17 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino ir nustatė ieškovei keturiolikos dienų terminą ieškiniui, kuriuo galimus reikalavimus užtikrina pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pareikšti, terminą pradedant skaičiuoti nuo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbo ginčų komisijos sprendimo dėl 2023 m. gruodžio 20 d. konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms rezultatų priėmimo dienos. Ieškovė ieškinį teismui pateikė 2024 m. vasario 1 d., t. y. ne po keturiolikos, o po septynių dienų;

24.5. ir atsakovei, ir trečiajam asmeniui iki ieškinio pateikimo teismui dienos buvo žinoma apie ieškovės ketinimą ginti savo galbūt pažeistas teises teisme – Šilalės rajono savivaldybės administracijai ir V. G. buvo išsiųsta 2024 m. sausio 17 d. Tauragės apylinkės teismo nutartis, kuria ne tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau ir nustatytas terminas ieškiniui pateikti.

24.       Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, konstatuotina, kad šiuo atveju terminas ieškiniui pareikšti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl jis atnaujintinas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Priešingas aiškinimas neatitiktų esminių teisingumo ir sąžiningumo principų.

Dėl viešo konkurso

25.       Kaip sprendime jau minėta, ieškovė įrodinėja, kad trečiasis asmuo V. G. nepagrįstai paskelbta Konkurso laimėtoja, kadangi dėl to, jog ji neatitinka specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų, V. G. apskritai negalėjo dalyvauti Konkurse. Ieškovės teigimu, V. G. neturi būtinos dviejų metų vadovavimo patirties kultūros srityje.

26.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl viešo konkurso organizavimo principų ir jų pažeidimo teisinės reikšmės, yra nurodęs, kad viešo konkurso sąlygos turi būti aiškios ir suprantamos, o jų taikymas turi būti toks, kad pagal viešo konkurso sąlygas rezultatas būtų prognozuojamas (objektyviai nuspėjamas). Tai reiškia, kad viešą konkursą skelbiant, jį vykdant ir nustatant jo laimėtoją turi būti laikomasi skaidrumo principo. Skaidrumas, kaip viešo konkurso principas, susideda iš konkurso sąlygų išdėstymo aiškiai ir suprantamai, jų nekintamumo, taip pat jų laikymosi tokiu būdu, kad pagal deklaruotas sąlygas sprendimai būtų nuspėjami. Sąlygų nekintamumo principo turi būti laikomasi sąlygas skelbiant, jas keičiant įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka (CK 6.948 straipsnis) ir jas taikant pagal paskelbtų konkurso sąlygų reikalavimus, kad konkurso rengėjo sprendimai ar kiti veiksmai (priimant dokumentus, nagrinėjant skundus, vertinant darbus ar rezultatus ir kt.) atitiktų deklaruotas konkurso sąlygas ir juos būtų galima nuspėti (prognozuoti). Skaidrumo principas reikalauja, kad būtų užtikrinti: 1) konkurso sąlygų aiškus ir suprantamas išdėstymas, jų paskelbimas ir taikymas; 2) konkurso sąlygų keitimas įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; 3) vienodas požiūris į konkurso dalyvius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2013 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013; kt.).

27.       Pažymėtina, jog teismas konkurso teisėtumą revizuoja tik konkurso organizavimo tvarkos aspektu, kuri turi užtikrinti vienodas galimybes visiems asmenims dalyvauti šiame konkurse bei būti įvertintiems pagal vienodas visiems iš anksto žinomas sąlygas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1163/2013).

28.       Konkursų valstybės ir savivaldybių įmonėse, iš valstybės, savivaldybių ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų bei iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų finansuojamose valstybės ir savivaldybių įstaigose ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir savivaldybių kultūros centruose, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga ir kurių dalininkės yra dvi ar daugiau savivaldybių, organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. balandžio 5 d. nutarimo Nr. 247 redakcija) 11 punkte numatyta, kad pretendentui, kuris neatitinka konkurso skelbime nustatytų kvalifikacinių reikalavimų ar nepateikė tai patvirtinančių dokumentų ir (ar) kuris teigiamai atsakė į bent vieną iš pretendento anketos (Aprašo 1 priedas) 4-10 klausimų, konkursą organizuojanti įmonė, įstaiga, savivaldybių kultūros centras, o jeigu įstaigoje personalo administravimo funkcijos atliekamos centralizuotai, – Centras per 5 darbo dienas pasibaigus pretendentų dokumentų priėmimo terminui per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą išsiunčia motyvuotą pranešimą, kuriame nurodo, kodėl jam neleidžiama dalyvauti pretendentų atrankoje. Bylos duomenys patvirtina, kad iš esmės analogiška nuostata numatyta ir Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo (patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-61) (toliau – Aprašas) 11 punkte.

29.       Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo, kuris patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-60, II skyriuje (be kitų) nurodyti ir šie specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui: 4.1. turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą, baigus humanitarinių mokslų, socialinių mokslų, ugdymo mokslų, menų studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje (arba); 4.2. turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą ir profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą, baigus verslo ir viešosios vadybos mokslų, teisės studijų krypčių grupių studijas ir ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams.

30.       Konkurso skelbime buvo nurodytas pareigybės aprašymas atkartojant sprendimo 29 d. punkte nurodytus specialiuosius reikalavimus. Taigi šioje byloje nėra ginčo, jog be kitų reikalavimų asmenys, pretenduojantys užimti kultūros centro direktoriaus pareigas, turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje arba ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje veikiančiai įmonei, įstaigai ar organizacijai ir (ar) jų padaliniams.

31.       Trečiasis asmuo, siekdamas pagrįsti savo atitiktį specialiajam reikalavimui turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, Konkurso rengėjams pateikė 2023 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės L. B. pasirašytą pažymą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. G. nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. dirbo pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje ir vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“.

32.       Ieškovė šioje byloje įrodinėja, kad viena vertus, nėra pateikta jokių įrodymų, jog dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ apskritai egzistavo; kita vertus, net ir pripažinus šio būrelio egzistavimą, ši aplinkybė nepatvirtina trečiojo asmens atitikties specialiajam reikalavimui turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, kadangi dramos būrelio vedimas nelaikomas vadovavimu ir dramos būrelio vedimas nėra patirtis kultūros srityje – tai yra neformalus švietimas.

33.       Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su ieškove, (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė L. B. 2023 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją.

34.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. G. paaiškino, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Mokykla jai buvo skyrusi papildomas valandas renginių organizavimui, o jiems išpildyti, t. y., kad renginiai būtų kuo geriau įgyvendinti ir pateikti, buvo sukurtas dramos būrelis. Dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas žodžiu – buvusi mokyklos direktorė paskatino jį susikurti. Programos buvo rengiamos pasitelkiant biblioteką, kultūros centrą. Ji rengė programas renginiams.

35.       Teismo vertinimu, tai, kad nėra rašytinių įrodymų apie dramos būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą ir jo veiklą, savaime nereiškia, jog šis dramos būrelis apskritai neegzistavo. Kaip teismo posėdžio metu nurodė trečiasis asmuo, ji nežino ar yra būrelio įsteigimo dokumentai, kadangi jai žodžiu buvo liepta susikurti būrelį ir ji pavedimą įvykdė. Trečiasis asmuo nurodė, kad ji kasmet rengdavo veiklos programas, kurias pateikdavo administracijai patvirtinti. Jos žinioje nėra dramos būrelio „(duomenys neskelbtini)“ veiklos programų – jas yra atidavusi mokyklai.

36.       Bylos nagrinėjimo metu vykdant teismo įpareigojimą buvo pateikta 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės L. B. pažyma Nr. S-46, kurioje nurodyta: 1. 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. S-164 išduota V. G. žodiniu prašymu; 2. 2012-2016 m. (duomenys neskelbtini) mokyklos tuometinio direktoriaus V. G. buvo pavestos vykdyti papildomos darbo funkcijos – renginių organizavimas. V. G. organizavo kultūros renginius (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje, vadovavo 1-4 klasių mokiniams. V. G. faktiškai vadovavo 2012-2014 m. 1 val. per savaitę, 2015-2016 m. – 0,5 val.;. per savaitę; 3. 2012 m. sausio 9 d. V. G. buvo priimta pradinių klasių mokytojos pareigoms (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Atskira darbo sutartis dėl neformalaus ugdymo sudaryta nebuvo; 4. Dabartinės (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracijos žiniomis, V. G. buvo pavesta renginių organizavimo funkcija, veiklos programos buvo rengiamos vieneriems metams ir pagal teisės aktus nesaugomos, konkretaus renginio suorganizavimas ir pravedimas buvo laikomas veiklos vykdymo pagrindimu. Kartu su pažyma pridėti dokumentai: 2023 m. spalio 4 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini); 2012 m. sausio 9 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad V. G. priimta dirbti pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje; įsakymai dėl papildomų valandų tarifikavimo, iš kurių matyti, kad V. G. už papildomus darbus 2012-2014 m. tarifikuojama 1 val. už renginių organizavimą, 2015-2016 m. – 0,5 val.

37.       Taigi (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė L. B. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose iš esmės patvirtino trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, t. y., jog (duomenys neskelbtini) mokyklos tuometinis direktorius V. G. pavedė vykdyti papildomas darbo funkcijas – renginių organizavimą; V. G. buvo pavesta renginių organizavimo funkcija, veiklos programos buvo rengiamos vieneriems metams ir pagal teisės aktus nesaugomos.

38.       Aplinkybė, jog mokykla galbūt netinkamai organizavo dramos būrelio „(duomenys neskelbtini)“ įsteigimą ir jo veiklą, negali lemti išvados dėl tokio būrelio neegzistavimo. Tai yra, aplinkybė, jog nėra išlikusių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šio būrelio įsteigimą ir veiklą, savaime nereiškia, jog toks būrelis nebuvo įsteigtas. Taip pat, teismo vertinimu, aplinkybė, jog trečiasis asmuo į (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorę dėl pažymos gavimo kreipėsi ne raštu, o žodžiu nesudaro pagrindo gimnazijos direktorės pažymose nurodytos informacijos vertinti kaip tikrovės neatitinkančios. Viena vertus, byloje nėra įrodymų, kurie suponuotų išvadą, jog (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė L. B. tiek pažymoje, kuri buvo išduota žodiniu V. G. prašymu, tiek teismui pateiktoje pažymoje nurodė duomenis, kurie nebuvo patikrinti. Kita vertus, ieškovė, abejodama gimnazijos direktorės L. B. pateikta informacija, turėjo teisę teikti prašymą dėl gimnazijos direktorės apklausos teisme. Teismas sutinka su ieškove, kad 2024 m. vasario 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorės L. B. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nurodyta aplinkybė, jog V. G. vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“, nors Tauragės apylinkės teismo 2024 m. vasario 15 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė buvo įpareigota nurodyti nuo kada iki kada V. G. vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)”, kiek valandų per savaitę vadovavo būreliui ir kokių klasių mokiniams buvo vedami būrelio užsiėmimai. Tačiau šiuo atveju pastebėtina, jog  2024 m. vasario 23 d. pažymoje nėra nurodyta priešinga informacija, t. y., jog V. G. nevadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“. Be kita ko, pažymėtina, kad kartu su 2024 m. vasario 23 d. pažyma (duomenys neskelbtini) gimnazijos direktorė pateikė ir 2023 m. spalio 4 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog V. G. nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. dirbo pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje ir vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“.

39.       Teismo vertinimu, dramos būrelio „(duomenys neskelbtini)“ neegzistavimo taip pat nepatvirtina ir ieškovės nurodomos aplinkybės, jog apie šį būrelį nėra jokios informacijos viešoje erdvėje. Aplinkybė, jog nei savivaldybės, nei gimnazijos interneto svetainėse nėra jokios informacijos apie dramos būrelį „(duomenys neskelbtini)“ ir jo vykdytą veiklą, savaime nereiškia, jog tokio būrelio apskritai nebuvo. Ši informacija viešoje erdvėje, įvertinus, jog šiuo atveju kalbama apie būrelio, kuris veikė rajono mokyklos pradinėje mokykloje, veiklą, teismo vertinimu, nebūtinai privalėjo atsispindėti dėl tokio būrelio veiklos viešinimo reikšmės (mažareikšmiškumo) rajono gyventojams. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad kaip akcentavo trečiasis asmuo, šis būrelis iš esmės buvo sukurtas tik tam, kad būtų galima įgyvendinti jai pavestas renginių organizavimo funkcijas.

40.       Trečiasis asmuo, siekdamas įrodyti dramos būrelio veiklą, teismui pateikė aprašymų apie savo vykdytą veiklą ir pažymėjo, kad tai tik tėra maža dalis jos organizuotų renginių. V. G. nurodė, kad ji renginius organizuodavo dažnai – rengė mamyčių dieną, įsimintinas dienas, Kalėdas, Užgavėnes ir pan. Šventėse dalyvaudavo ir mokykla, kurioje dirbo, ir kitos mokyklos. Organizuojant Užgavėnių šventę prašydavo prisidėti ir miestelio Kultūros centrą, kurio vadovei M. M. deleguodavo užduotis. Šventėse dalyvaudavo ir miestelio bendruomenė, vaikų tėveliai. Šioje pateiktoje informacijoje, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, niekur nėra nurodyta, kad renginius, kurie pateikti aprašymuose, organizavo dramos būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovė V. G., tačiau teismas sutinka su trečiuoju asmeniu, kad ji negali būti atsakinga dėl informacijos, kurią pateikė žurnalistė, neišsamumo. Ieškovė teismui pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad buvusi (duomenys neskelbtini) vadovė M. M., kuri centro vadovės pareigas ėjo ir 2012-2016 m., nurodė, jog jai pateiktose susipažinti pirmose nuotraukose yra užfiksuotos akimirkos iš (duomenys neskelbtini) centro organizuotos Atvelykio šventės, renginį vedė tuometinė kultūrinės veiklos vadybininkė I. R.; renginyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos mokinukai ir kiti (duomenys neskelbtini); kitos nuotraukos yra iš kultūros centro organizuotos Užgavėnių šventės; kitos nuotraukos iš (duomenys neskelbtini) pradinės mokyklos organizuoto renginio. Trečiasis asmuo pateikė (duomenys neskelbtini) centre dirbusios I. N. paaiškinimus, kuriuose I. N. nurodo, kad jai dirbant (duomenys neskelbtini) centre, organizuojant (duomenys neskelbtini) kaime tam tikrus renginius, skirtus mažiesiems, visada noriai prie renginių organizavimo, kaip partneriai prisijungdavo (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriaus mokytojos su mokiniais, tame tarpe ir mokytoja V. G.. I. N. nurodė, kad tuo metu tarp (duomenys neskelbtini) veikiančių įstaigų darbuotojų buvo draugiški ir darnūs santykiai, vyko glaudus bendradarbiavimas bei partnerystė. Teismas, atsižvelgęs į (duomenys neskelbtini) centro tikslus, tarp kurių yra kultūrinės veiklos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) seniūnijose organizavimas, į šio centro funkcijas, tarp kurių yra edukacinių ir kitų renginių organizavimas, valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimo organizavimas, kritiškai vertina trečiojo asmens argumentus, jog būtent ji, (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pradinių klasių mokytoja rengė ir organizavo Atvelykio bei Užgavėnių šventes ir delegavo užduotis (duomenys neskelbtini) centro vadovei M. M.. Teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikti Atvelykio bei Užgavėnių švenčių aprašymai patvirtina gimnazijos ir (duomenys neskelbtini) centro bendradarbiavimą rengiant šventes, tačiau ne šių švenčių organizatorės V. G. vaidmenį. Tokią teismo išvadą patvirtina ir trečiojo asmens pateikti buvusios (duomenys neskelbtini) centro darbuotojos I. N. raštiški paaiškinimai.

41.       Taigi teismo vertinimu, nors ne visi trečiojo asmens pateikti švenčių aprašymai patvirtina, jog visas aprašytas šventes organizavo būtent trečiasis asmuo V. G., tačiau anksčiau paminėtos aplinkybės ir į bylą pateikti įrodymai nėra pakankami konstatuoti, jog nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje neegzistavo dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“.

42.       Konstatavus, jog nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje egzistavo dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“, toliau analizuotina ir vertintina ar trečiojo asmens vadovavimas šiam būreliui gali būti laikoma vadovavimo patirtimi kultūros srityje.

43.       Visų pirma, teismas pažymi, kad analizuojant trečiojo asmens atitiktį specialiesiems reikalavimams, svarbu įvertinti šių specialiųjų reikalavimų reikšmę. Iš Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo, kuris patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-60, III skyriaus nustatyta, kad Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktorius vykdo šias funkcijas: organizuoja Kultūros centro veiklą, atsako už jam pavaldžių skyrių darbą, užtikrina, kad būtų įgyvendinami Kultūros centro tikslai ir vykdomos nustatytos funkcijos; tvirtina Kultūros centro organizacinę struktūrą, skyrių, padalinių nuostatus, kitus Kultūros centro veiklą reglamentuojančius dokumentus, jeigu teisės aktai nenumato kitaip; <..>; teisės aktų nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, pasirašo su jais darbo sutartis, tvirtina jų pareigybių aprašymus, vykdo darbuotojų kasmetinį veiklos vertinimą, atlieka kitas personalo valdymo, darbdavio funkcijas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose; tvirtina darbų saugos ir sveikatos instrukcijas, darbo tvarkos, viešųjų pirkimų, finansų kontrolės taisykles ir tvarkas, ir kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka; leidžia įsakymus, organizuoja ir kontroliuoja jų vykdymą; inicijuoja Kultūros centro metinių veiklos planų rengimą, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui; yra asignavimų valdytojas ir vykdo jam pavestas pareigas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu ir kitais teisės aktais; Kultūros centro vardu sudaro ir pasirašo sutartis pavestoms funkcijoms vykdyti, bendradarbiauja su socialiniais partneriais ir atstovauja Kultūros centrui valstybės ir Savivaldybės institucijose, įstaigose, teismuose, taip pat bendraujant su kitais šalies ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis; <..>; teisės aktų nustatyta tvarka valdo, naudoja Kultūros centro turtą, lėšas ir jais disponuoja, rūpinasi intelektiniais, materialiniais, finansiniais ir informaciniais ištekliais, užtikrina jų optimalų valdymą ir naudojimą; <..>; inicijuoja Kultūros centro nuostatų rengimą, pakeitimą ar papildymą, šių dokumentų projektus teikia Švietimo, kultūros ir sporto skyriui derinti, užtikrina jų laikymąsi; bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio institucijomis, valstybės, savivaldybių įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, kuria ir teikia įvairias kultūros paslaugas, užtikrina jų prieinamumą visuomenei; įgyvendina priemones, skirtas nacionalinių, regiono ir vietos etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių išsaugojimui, stiprinimui ir sklaidai, populiarina senąsias kultūros tradicijas ir papročius, organizuoja valstybinių švenčių, atmintinų datų, kalendorinių švenčių paminėjimą; įgyvendina priemones, skirtas dainų švenčių tradicijų tęstinumui ir plėtrai užtikrinti, dalyvauja dainų šventėse; formuoja mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendina mėgėjų meno kolektyvų plėtrą, teikia priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti, rūpinasi suaugusiųjų ir vaikų mėgėjų meno kolektyvų parengimu ir dalyvavimu dainų šventėse, vietiniuose, regioniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose renginiuose; organizuoja kultūros renginius, rengia ir įgyvendina kultūrinės edukacijos ir neformaliojo švietimo veiklas; įgyvendina iniciatyvas, skirtas Lietuvos tapatybės ir tradicijų išsaugojimui, istorinės atminties aktualizavimui užtikrinti, stiprinančias vietos ir regiono kultūrinį savitumą, skatinančias pilietiškai aktyvios bendruomenės ugdymą; organizuoja ir (ar) vykdo profesionalaus meno veiklas ir jų sklaidą, dalyvauja įgyvendinant regioninius, nacionalinius ar tarptautinius kultūros plėtros projektus ir programas; įgyvendina veiklas, skirtas vietos bendruomenės įsitraukimui į socialines iniciatyvas meninėmis ir kūrybinės saviraiškos formomis skatinti; vykdo veiklas, skatinančias įvairių kultūrų pažinimą, kultūros paslaugų prieinamumą socialinės atskirties grupėms ir šių grupių įtraukimą į kultūros plėtrą; vykdo kultūros pristatymą ir sklaidą užsienyje; atlieka teikiamų kultūros paslaugų poreikio ir kultūros paslaugų kokybės stebėseną; <..>; atlieka kitas juridinio asmens vienasmenio valdymo organui teisės aktuose nustatytas funkcijas.

44.       Taigi akivaizdu, jog Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybėje nustatytoms kultūros centro direktoriaus funkcijoms vykdyti konkurse dalyvaujantis pretendentas privalo turėti gebėjimus ir įgūdžius reikalingus vadovauti kultūros srityje. Būtina atkreipti dėmesį, kad minėtame pareigybės aprašyme nustatytos gana specifinės kompetencijos, kurioms įgyti reikalinga specifinė patirtis. Tai yra pretendentas privalo turėti gebėjimų ir kompetencijų sprendžiant klausimus, kylančius priimant ir atleidžiant darbuotojus, gebėti organizuoti pavaldžių skyrių darbą; išmanyti darbų saugos, viešųjų pirkimų ir kitas sritis; rengti ir derinti įvairias sutartis; gebėti formuoti mėgėjų meno kolektyvus, įgyvendinti mėgėjų meno kolektyvų plėtrą, teikti priemones ir (ar) išteklius, reikalingus jų kultūrinei veiklai vykdyti, organizuoti ir (ar) vykdyti profesionalaus meno veiklas ir jų sklaidą, dalyvauti įgyvendinant regioninius, nacionalinius ar tarptautinius kultūros plėtros projektus ir programas, ir kt.

45.       Teismo vertinimu, trečiojo asmens pateikta pažyma, jog ji nuo 2012 m. sausio 9 d. iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. dirbo pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) skyriuje ir vadovavo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“ nelaikytina įrodančia, kad V. G. atitiko specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje.

46.       Visų pirma, teismo vertinimu, trečiojo asmens vadovavimas dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“ negali būti vertinamas kaip vadovavimo patirtis.

47.       Valstybės tarnybos departamentas yra parengęs rekomendacijas dėl vadovaujamo darbo patirties įvertinimo (toliau – Rekomendacijos). Šiose Rekomendacijose nurodyta, kad vadovaujamo darbo patirtimi laikoma patirtis vadovaujant organizacijai, padaliniui ar asmenims, taip pat patirtis vykdant asmenų vadovaujančių organizacijai, padaliniui ar asmenims pavadavimo funkcijas bei patirtis vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą (pvz., patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas). Rekomendacijose taip pat plačiau aptarta, kas laikoma vadovaujamo darbo patirtimi vykdant funkcijas, kuriose reikia organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą. Tam, kad darbo patirtis, susijusi su asmenų grupės darbu, galėtų būti prilyginta vadovaujamo darbo patirčiai, Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika nustato tris imperatyvius darbo patirties elementus – organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti asmenų grupės darbą. Šiais atvejais teisės akte išskirti ir keli konkretūs pavyzdiniai atvejai, apimantys vadovaujamo darbo patirtį - patarėjų, turinčių pavaldžių asmenų, darbas, darbas nuolatinės komisijos pirmininku ir kitas darbas, atliekant nuolatinio pobūdžio vadovavimo funkcijas.

48.       Be to, minėtose Rekomendacijose taip pat pateikiama ir teisminė praktika. Nurodyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas byloje I-2989-208/2018) vertindamas vadovaujamo darbo patirtį, inter alia įvertino aplinkybę, ar asmuo turėjo pavaldžių asmenų: „Nei viename aprašyme nėra nurodyta, kad pareiškėjas turėjo sau pavaldžių asmenų, jiems vadovavo ir buvo atsakingas už jų darbą“., taip pat nurodė, kad „Paminėtina tai, kad Lietuvių kalbos žodyne vadovo reikšmė yra apibrėžiama: 1. kas vadovauja, yra atsakingas; 2. vedlys. Taigi darytina išvada, kad vadovavimas, vadovaujamas darbas yra tam tikro kolektyvo veiklos organizavimas ir tuo pačiu buvimas atsakingu už to kolektyvo veiklą ir priimamus sprendimus. Byloje nėra pateikta tokių įrodymų, kad pareiškėjas buvo atsakingas už darbuotojų kolektyvą, turėjo sau pavaldžių asmenų ir jiems vadovavo“. Iš teismų informacinės LITEKO duomenų nustatyta, kad minėtoje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti sprendimą priėmusį viešojo administravimo subjektą leisti jam dalyvauti konkurse Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko (įstaigos vadovo) pareigoms užimti. Šioje byloje teismas nagrinėjo klausimą ar pareiškėjo vadovaujamų pareigų užėmimas ir 7 metų patirtis Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente vyriausiuoju specialistu atitinka specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį. Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodė, kad pareiškėjo gyvenimo aprašyme paminėtos pareigos negali būti traktuojamos kaip vadovaujančios, nes tiek projektų vadovo, tiek vadybininko-darbų vykdytojo, tiek sandėlio darbuotojo pagrindinės veiklos aprašymas patvirtina, kad pareiškėjas vadovaujančių pareigų, užimdamas minėtas pareigas, nevykdė, o tuo pačiu vadovaujančio darbo patirties neįgijo. Nei viename aprašyme nėra nurodyta, kad pareiškėjas turėjo sau pavaldžių asmenų, jiems vadovavo ir buvo atsakingas už jų darbą.

49.       Taigi teisminėje praktikoje kaip vienas iš vadovavimo patirtį sudarančių elementų įvardijamas ir pavaldžių asmenų turėjimas. Šiuo konkrečiu atveju trečiasis asmuo V. G., būdama pradinių klasių mokinių dramos būrelio „(duomenys neskelbtini)“ vadovė, neturėjo pavaldžių asmenų ir nebuvo atsakinga už pavaldžių asmenų darbą. Pastebėtina, jog Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybėje nustatytoms kultūros centro direktoriaus funkcijoms vykdyti nurodyta, kad kultūros centro direktorius  organizuoja pavaldžių skyrių darbą, t. y. akivaizdu, jog pretendentas šioms pareigoms užimti turi turėti įgūdžių organizuojant pavaldžių asmenų darbą.

50.       Tai, kad trečiojo asmens vadovavimas pradinių klasių mokinių dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“ negalima vertinti kaip vadovavimo patirties patvirtina ir kiti į bylą pateikti duomenys.  Kaip jau minėta, į bylą yra pateikta 2012 m. sausio 9 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 276, iš kurios matyti, kad V. G. priimta dirbti pradinių klasių mokytoja (duomenys neskelbtini) mokyklos (duomenys neskelbtini) skyriuje. Papildoma sutartis dėl vadovavimo dramos būreliui „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo sudaryta. Iš 2024 m. kovo 28 d. pedagogų registro pažymos matyti, kad V. G. pareigybė – mokytojas (bendrojo ugdymo mokyklos pareigybė). Pedagogų registro“ pažymoje taip pat nurodyta, kad V. G. turėjo 1 val. per savaitę nekontaktines valandas, t. y. „Darbai, už kuriuos tarifikuojamos nekontaktinės valandos“ – t. y. kiti darbai, nustatyti mokyklos vadovo“. Šių valandų tarifikacija, kaip jau minėta sprendime, pagrįsta direktoriaus įsakymais, kuriuose įvardijama, kad V. G. tarifikuojama po 1 val. už renginių organizavimą 2012 m., 2013 m., 2014 m. bei po 0,5 val. tarifikuojama už renginių organizavimą 2015m. ir 2016 m.

51.       Iš į bylą pateikto Mokytojo pareigybės aprašymo, kuris reglamentuoja „mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo ugdymo programas, darbo funkcijas ir profesinę veiklą“ (Mokytojo pareigybės aprašymo 1 punktas) matyti, kad „<..> mokytoju priimami dirbti asmenys, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka LR Švietimo įstatymo teisės dirbti mokytoju straipsnyje nurodytus reikalavimus“ (Mokytojo pareigybės aprašymo 2 punktas). Mokytojo pareigybės aprašymo 4 punkte nustatyta, kad „Mokytojas dirba vadovaudamasis LR švietimo įstatymu, kitais norminiais teisės aktais, reglamentuojančiais ugdymą, mokyklos nuostatais, darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymu“. Taigi tarp įvardintų mokytojo funkcijų ir pareigų nėra jokių sąsajų su vadovavimo funkcijomis.

52.       Sutiktina su ieškove, jog šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos profesijų klasifikatorių, kuriame įvardintas profesijos kodas, iš kurio galima aiškiai nustatyti, kuriai pagrindinei profesijų grupei priklauso darbuotojas. Iš viso yra 10 pagrindinių grupių: 1 pagrindinė grupė – „Vadovai“, 2 pagrindinė grupė – „Specialistai“. Būtent pastarajai grupei priklauso mokymo specialistų grupė (23 pogrupis). Pradinio ugdymo mokytojo pogrupiui priskirtas kodas Nr. 2341, neformaliojo švietimo meninio ugdymo mokytojo pogrupio kodas – Nr. 2355.  Iš Lietuvos profesijų klasifikatoriaus nustatyta, kad pagrindinė grupė „Vadovai“ apima profesijas, kurių užduotys: šalies valdžios, valdymo, bei vietos savivaldos institucijų, politinių, visuomeninių, kitų organizacijų, įmonių, įstaigų veiklos krypčių nustatymas, biudžeto formavimas, jo vykdymo kontrolė, reglamentuojamųjų dokumentų priėmimas, jų įgyvendinimo priežiūra; programų, strategijų bei jų įgyvendinimo procedūrų nustatymas ir vertinimas, materialiųjų, žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimo ir personalo atrankos planavimas ir kontrolė; įmonės, įstaigos, organizacijos, jų padalinių ir darbuotojų veiklos stebėsena ir vertinimas, darbų planavimas ir paskirstymas; saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimas. Profesijų pavyzdžiai: Seimo narys, meras, ministras, ambasadorius, seniūnijos seniūnas, įmonės, įstaigos, organizacijos ar jos struktūrinio padalinio vadovas. Kaip jau minėta, mokytojo pareigybė šiame klasifikatoriuje priskirta antrajai pagrindinei grupei „Specialistai“. 

53.       Teismas pastebi, kad 2024 m. kovo 26 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ugdymo departamento pažymoje Nr. SR-1187 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodoma, kad „18. Mokytojas –  asmuo, ugdantis mokinius pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas“. Mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo ugdymo ir neformaliojo švietimo programas, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 48 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. rugsėjo 1 d. įsakyme Nr. V-944 „Dėl švietimo ir mokslo ministro 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. V-774 „Dėl Reikalavimų mokytojų kvalifikacijai aprašo patvirtinimo“ yra nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, o pagal Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymą Nr. ĮSAK-1407 „Dėl Pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ mokytojo, neformaliojo ugdymo mokytojo pareigybės yra laikomos pedagoginėmis bei skaičiuojamas pedagoginis darbo stažas“. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nėra apibrėžta vadovavimo sąvoka, tačiau švietime mokytojo vaidmuo su mokiniais suprantamas kaip gebėjimas siekti, kad kiekvienas mokinys pasiektų gerų mokymosi rezultatų, sudaryti palankias ir saugias mokymosi „ sąlygas visiems mokiniams, stebėti ir analizuoti mokinių pasiekimus bei atsižvelgiant į tai taikyti tinkamiausius ugdymo metodus, todėl mokinių ugdymas pagal formaliojo arba neformaliojo švietimo programas nėra laikomas vadovaujamo darbo patirtimi. Taip pat 2024 m. kovo 26 d. pažymoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo 2 punkte nurodomos bendrojo ugdymo mokykloje esančios tokios pareigybės kaip direktorius, direktoriaus pavaduotojas ugdymui, direktoriaus pavaduotojas neformaliajam ugdymui ir skyriaus, susijusio su ugdymu, vedėjas yra laikomos vadybinėmis pareigybėmis. Asmenys, einantys šias pareigas mokykloje, organizuoja švietimo įstaigos veiklą bei vykdo nustatytas vadybines funkcijas švietimo  įstaigos įstatuose. 

54.       Iš teismui pateiktos (duomenys neskelbtini) gimnazijos struktūros, kuri galiojo trečiojo asmens darbo (duomenys neskelbtini) skyriuje laikotarpiu, matyti, kad vadovaujamą darbą dirbo ir pavaldžių asmenų turėjo tik gimnazijos direktorius, direktoriaus pavaduotojai (ugdymui, ūkio reikalams, papildomai veiklai).  Mokytojai, būrelių vadovai pavaldžių asmenų neturėjo – jie patys buvo pavaldūs direktoriaus pavaduotojui ugdymui ar popamokinei veiklai.

55.       Nors atsakovė įrodinėja, kad prieš rengdama Konkursą ji buvo gavusi Lietuvos Kultūros ministerijos išaiškinimą, kurio pakako atsakovei įsitikinti, jog trečiasis asmuo atitiko reikalavimą turėti ne mažesnę nei 2 metų patirtį, teismas tokius argumentus vertina kritiškai. Kaip matyti iš bylos duomenų, Šilalės rajono savivaldybės Mero 2023 m. gegužės 16 d. rašte Nr. T16-80 (2.10 Mr) nurodyta, kad Šilalės rajono savivaldybės administracija yra paskelbusi konkursus Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos (skelbimo Nr. 87673) ir Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus (skelbimo Nr. 87811) direktorių pareigoms užimti. Pretendentai teikia prašymus dalyvauti konkurse su įvairia vadovaujamo darbo patirtimi (daugiausiai nurodoma vadovavimo organizacijoms patirtis). Atsižvelgiant į išdėstyta, prašoma išaiškinti, ar vadovavimas nevyriausybinėms organizacijoms (pvz., Šilalės gidų asociacijos pirmininkas, daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, kaimo bendruomenės pirmininkas, tam tikros srities pedagoginių darbuotojų metodinio būrelio pirmininkas, meninio kolektyvo vadovas, sporto klubo vadovas (pirmininkas) ir panašiai) gali būti laikomas vadovavimu organizacijoms ir pretendentams, dalyvaujantiems konkurse vadovo pareigoms užimti, užskaitoma kaip vadovaujamo darbo patirtis. 2023 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija raštu Nr. S2-1088 atsakydama į 2023 m. gegužės 16 d. užklausą Nr. T16-80 (2.10 Mr) atkreipė dėmesį, kad ministerijai nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl šiame atsakyme pateikta ministerijos specialistų nuomonė dėl teisės aktų nuostatų negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Šiame rašte taip pat nurodyta, kad ministerijos specialistų nuomone, vadovavimas nevyriausybinėms organizacijoms (pvz., Šilalės gidų asociacijos pirmininkas, daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, kaimo bendruomenės pirmininkas, tam tikros srities pedagoginių darbuotojų metodinio būrelio pirmininkas, meninio kolektyvo vadovas, sporto klubo vadovas (pirmininkas) ir panašiai) gali būti laikoma vadovaujamo darbo patirtimi. Šioje byloje nėra ginčo, kad šis paklausimas Kultūros ministerijai buvo teiktas prieš rengiant konkursus viešosios bibliotekos ir muziejaus vadovų pareigoms užimti. Tai yra, Šilalės rajono savivaldybės administracija neprašė Kultūros ministerijos išaiškinimo ar vadovavimas pradinių klasių mokinių dramos būreliui gali būti laikomas vadovavimo patirtimi ir Kultūros ministerija nepateikė tokio išaiškinimo. Taip pat pastebėtina, kad dramos būrelis nėra nevyriausybinė organizacija, todėl šiuo Kultūros ministerijos išaiškinimu atsakovė negalėjo remtis vertindama ar vadovavimo mokykloje veikiančiam būreliui patirtis gali būti laikoma vadovavimo patirtimi.

56.       Taigi, teismo vertinimu, šios paminėtos aplinkybės, aktualus teisinis reguliavimas ir nurodyta teismų praktika patvirtina, kad vadovavimas pradinių klasių dramos būreliui negali būti vertinamas kaip vadovavimo patirtis.

57.       Taip pat šioje byloje tarp šalių ginčas ar vadovavimas mokykloje veikiančiam dramos būreliui yra laikomas vadovavimu kultūros ar neformaliojo švietimo srityje. Šios bylos nagrinėjimo metu tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo taip pat įrodinėjo, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog dramos būrelis negali būti priskiriamas kultūros sričiai. Teigė, jog Lietuvos Respublikos kultūros politikos pagrindų įstatyme yra įtvirtinta, kad kultūra – tai istoriškai susiformavusi reikšmių, simbolių ir įgūdžių sistema, įkūnijanti žmonių pasaulėžiūrą ir vertybes, apimanti žinias, menus, raštiją, tikėjimus, moralę, papročius, su tuo susijusias technologijas ir kitus vertingus asmenų ir bendruomenių gebėjimus ir veiklas. Taigi, kultūros sritis yra labai plačiai suprantama, o dramos žanras, asmenų grupės besimokančios šio meno, yra priskirtinas prie kultūros srities. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su ieškove, jog trečiojo asmens vadovavimas pradinių klasių dramos būreliui negali būti laikomas patirtimi kultūros srityje. Tokia teismo išvada bus motyvuojama toliau nurodomais argumentais.

58.       2010 m. kovo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių Nr.  330 nustatyta, kad ministrai yra atsakingi už šias valdymo sritis: Kultūros ministras: (1.5 punktas) autorių teisės, gretutinės teisės ir sui generis teisės; etninė kultūra; kultūrinė edukacija; kultūros centrai; kultūros ir kūrybinės industrijos; Lietuvos kultūros sklaida; materialusis ir nematerialusis kultūros paveldas; muziejai, bibliotekos, dokumentai ir archyvai; profesionalusis ir mėgėjų menas; tautinės mažumos; valstybinė kalba; visuomenės informavimas (1.5. punktas). Švietimo, mokslo ir sporto ministras: švietimas; mokslas; sportas (1.9. punktas). 

59.       Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme yra skiriamas formalusis ir neformalusis švietimas. Formalusis švietimas – švietimas, vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas ir įregistruotas švietimo programas, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis, vidurinis arba aukštasis išsilavinimas ir (ar) kvalifikacija arba pripažįstama kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu neformalusis švietimas apibrėžiamas kaip švietimas pagal įvairias švietimo poreikių tenkinimo, kvalifikacijos tobulinimo, papildomos kompetencijos įgijimo programas, išskyrus formaliojo švietimo programas (Švietimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas (Švietimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalis).

60.       Taigi, teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad  pradinių klasių dramos būrelio mokymosi įstaigoje užsiėmimų vedimas yra veikla ne kultūros, o švietimo srityje. Kaip teisingai pastebėjo ieškovė, ir (duomenys neskelbtini) gimnazijos internetiniame puslapyje choras, ansamblis, šokių, dailės būreliai, teatras yra įvardinti ne kaip kultūros programos, o kaip neformalusis švietimas.

61.       (duomenys neskelbtini) gimnazijos nuostatuose, kurie patvirtinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2013 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. Tl-710 (Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. liepos 25 d. sprendimo Nr. T1- 834 redakcija) nustatyta, kad gimnazijos veiklos sritis – švietimas, kodas 85, kaip viena iš gimnazijos veiklos rūšių nurodytas ir kultūrinis švietimas, kodas 85.52. Tarp gimnazijos veiklos uždavinių nurodyti ir šie uždaviniai: 22.8. perteikti mokiniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis; 23.11. organizuoti mokinių neformalųjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju bei tautiniu, pilietiniu, patriotiniu, kultūriniu ir socialinės brandos ugdymu. Taigi nėra pagrindo nesutikti su ieškove, jog mokytojo pareiga, be kita ko, apima ir pareigą ugdyti mokinius kultūriškai, t. y. per dalyvavimą įvairiuose kultūriniuose renginiuose, šių renginių inicijavimą, organizavimą ir pan. Mokytojo pareigybės aprašyme, patvirtintame (duomenys neskelbtini) mokyklos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. VI – 27, taip pat atsispindi reikalavimai ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, pagarbą tėvams, savo kultūriniam identitetui, laiduoti mokinių asmenybės galios plėtotę <..> (6.2. punktas);. pasirengti pamokoms, neformaliojo ugdymo užsiėmimams ir juos vesti ( 6.5.1. punktas); nustatyta tvarka parengti individualiąsias, kursų, pasirenkamųjų dalykų, modulių, neformaliojo ugdymo programas, ilgalaikius ir/ar trumpalaikius planus (6.5. punktas); nustatyta tvarka pildyti mokinių ugdomosios veiklos apskaitos dokumentus (dienynus, elektroninius dienynus) (6.7.1. punktas); dirbti papildomus, Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka tarifikacijoje numatytus darbus (6.11.6. punktas). Taigi tiek Švietimo įstatymo nuostatos, tiek (duomenys neskelbtini) nuostatai, tiek ir mokytojo pareigybės aprašymas patvirtina, kad mokykla/mokytojai vykdydami švietimo veiklą be to, kad teikia vidurinį, pagrindinį, pradinį išsilavinimą, priešmokyklinį ir ikimokyklinį ugdymą, dar organizuoja ir mokinių neformalųjį ugdymą, integruodami jį su bendruoju bei tautiniu, pilietiniu, patriotiniu, kultūriniu ir socialinės brandos ugdymu. 

62.       2024 m. vasario 15 d. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rašte Nr. S2—327 Dėl išaiškinimo nurodyta, jog „Kultūros ministerija organizuodama konkursus į biudžetines įstaigas, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos 1996 m. balandžio 26 d. 5sakymo Nr. 459 „Dėl pedagoginio stažo nustatymo tvarkos“ ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2003 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. ISAK-1407 „Dėl pareigybių, kurias atliekant darbas yra laikomas pedagoginiu, sąrašo patvirtinimo“ nuostatas, laikosi praktikos, kad vadovavimas neformaliojo švietimo būreliui švietimo įstaigoje (pvz., vaikų dramos būrelis pradinių klasių mokiniams pradinėje, pagrindinėje mokykloje, gimnazijoje ar licėjuje) yra pedagoginis darbas. Šiuo atveju būtina pastebėti, jog būtent Lietuvos Respublikos kultūros ministras 2004 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-385 yra patvirtinęs kvalifikacinius reikalavimus valstybės ir savivaldybių kultūros centrų vadovams. Tai yra kvalifikacinius reikalavimus nustatęs subjektas (institucija) laikosi pozicijos, jog vadovavimas neformaliojo švietimo būreliui švietimo įstaigoje yra pedagoginis darbas.

63.       Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-948 Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo (galiojusio iki 2024 m. sausio 18 d.) 1 priedu buvo patvirtintas Pavyzdinis kultūros ir meno darbuotojų pareigybių sąrašas, kuriame nėra nurodytos pareigybės „Mokytojas“. Nors bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens atstovė įrodinėjo, kad šiame apraše yra nurodyta pareigybė „Vadovas mėgėjų meno kolektyvų, būrelių, studijos, kūrybinių dirbtuvių“, o kadangi V. G. vadovavo dramos būreliui ,,(duomenys neskelbtini)“, tai patvirtina, kad trečiojo asmens vadovavimas yra akivaizdžiai priskiriamas vadovavimui kultūros srityje, teismas pažymi, kad pati V. G., duodama paaiškinimus teismo posėdyje, nurodė, jog vadovavimas būreliui – neformalus švietimas. V. G. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad dramos būrelis nėra meno kolektyvas. 

64.       Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2017 m. rugsėjo 19 d. įsakymu Nr. ĮV-948 „Dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (galiojusio iki 2024 m. sausio 18 d.) 1 priede įvardinta ir trečiojo asmens pažymėta pareigybė „Vadovas mėgėjų meno kolektyvų, būrelių, studijos, kūrybinių dirbtuvių" nesuponuoja išvados, jog šiame teisės akte paminėta pareigybė apima ir švietimo įstaigoje veikiančio neformalaus ugdymo būrelio vadovo pareigybę. Šis valstybės ir savivaldybių įstaigų kultūros ir meno darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto bei kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų (toliau – biudžetinės įstaigos), kultūros ir meno darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), kasmetinio veiklos vertinimo (toliau – vertinimas) tvarką tik  Kultūros įstaigų kultūros ir meno darbuotojams.  Kaip jau minėta, trečiojo asmens darbo sutartyje nėra nustatyta, kad V. G. pareigybė yra ir „Meno vadovas” ar „Mėgėjų meno kolektyvo vadovas”. Beje, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovė, vadovaujantis šio aprašo 12 punktu, visi šias pareigybes einantieji kasmet pildo 2 priedą – Veiklos vertinimo išvados formą. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog V. G. pildė Veiklos vertinimo išvados formą. 

65.       Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais, jog dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ negali būti vertinamas kaip meno kolektyvas ar mėgėjų meno kolektyvas. Kaip nurodo ieškovė, Lietuvos nacionalinio kultūros centro internetiniame puslapyje yra nurodyta, kad šiuo metu Lietuvoje veikia 2 564 mėgėjų meno kolektyvai: folkloro ansambliai, liaudiškos muzikos kapelos, chorai, vokaliniai ansambliai, teatrai, dainų ir šokių ansambliai, šokių kolektyvai, pučiamųjų instrumentų orkestrai. Mėgėjų menas, meno kolektyvų veikla įtraukia į kūrybinę veiklą visų amžiaus grupių atstovus, prisideda prie regionų kultūros plėtros, žmonių užimtumo skatinimo, mažina socialinę atskirtį. Lietuvos nacionalinis kultūros centras informaciją apie mėgėjų meno kolektyvus atnaujina jau 20 metų, kasmet nuo 2004 m. Taigi 2012-2016 m. laikotarpiu dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtrauktas į mėgėjų meno kolektyvų sąrašą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-2773 yra patvirtintas Meno kolektyvų meninio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašas, kurio 4 punkte pateikta mokyklos meno kolektyvo sąvoka  – vaikų, vaikų ir jaunimo, vaikų ir suaugusiųjų kolektyvas, vykdantis tęstines pasirinktos meno šakos ugdymo ir kūrybinės bei kultūrinės veiklos programas. Šio aprašo 16 punkte nustatyta, kad yra trys meno kolektyvų kategorijos, kad tas kategorijas nustato speciali komisija ir išduodamas kategoriją patvirtinantis sertifikatas (aprašo 19 punktas). Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ atitinka kurią nors meno kolektyvo kategoriją.

66.       Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad kai kuriose mokyklose, kurios yra pasirinkusios meninę kryptį, gali dirbti ir meno vadovai, kurie vadovauja meno kolektyvams, tačiau jų pareigybių aprašyme nėra parašyta mokytojas, tai yra meno kolektyvo vadovas, kuris sukuria meninę kultūrinę programą, ją pristato visuomenei, teikia meninį kolektyvą Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui arba Nacionalinei Konstantino Čiurlionio meno mokyklos sudarytai komisijai, kurią sudaro Kultūros ministerijos, kartais Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai ir nustatoma šių meno kolektyvų kategorija. Kultūros srityje meno kolektyvai turi keturias kategorijas. Mokyklose meno kolektyvai turi pirmą, antrą ir trečią kategorijas. Šių meno vadovų pareigybių aprašymuose yra nurodyta, kad jie gali turėti ir vadovaujamos patirties. Meno kolektyvo vadovas gali būti režisierius arba renginių organizatorius, paprastai jie turi pastatyminės dalies vadovą, režisieriaus padėjėją; choro vadovas turi chormeisterį, akomponuotoją. Jie turi sau pavaldžių asmenų. Tai būna įvardinta mokyklos nuostatuose ir pareigybių aprašymuose, ir įstaigos struktūroje. (duomenys neskelbtini) gimnazijos struktūroje atsispindi, kad mokytojas arba būrelio vadovas neturi sau pavaldžių asmenų – jie patys yra pavaldūs direktoriaus pavaduotojui. Meno kolektyvų vadovai turi atitinkamą išsilavinimą – meno vadovas turėtų būti baigęs režisūrą, choro vadovas – chorvedybą. Kai kurios mokyklos turi meninius kolektyvus, meno vadovus – jie rengia savo programas, dalyvauja konkursuose ir festivaliuose, dainų šventėse. Mokyklos meninis kolektyvas turėtų dalyvauti bent jau rajoninėse dainų šventėse. Aukštesnės kategorijos meninis kolektyvas dalyvauja jau apskrities dainų šventėse ir pan.

67.       Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-2273 yra patvirtintas Meno kolektyvų meninio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašas, kurio 4 punkte yra pateikta mokyklos meno kolektyvo sąvokos reikšmė, t. y. nurodyta, kad mokyklos meno kolektyvas – vaikų, vaikų ir jaunimo, vaikų ir suaugusiųjų kolektyvas, vykdantis tęstines pasirinktos meno šakos ugdymo ir kūrybinės bei kultūrinės veiklos programas. Aprašo 16 punkte nustatyta, kad yra trys meno kolektyvų kategorijos. Šio aprašo19 punkte nustatyta, kad meno kolektyvų kategoriją patvirtinantį nustatytos formos dokumentą (sertifikatą) išduoda Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla. Sertifikatas galioja 2 metus.

68.       Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, byloje nėra pateikta įrodymų, kad dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruotas viešuosiuose registruose kaip meno kolektyvas ar mėgėjų meno kolektyvas, todėl trečiojo asmens veika dramos būrelyje „(duomenys neskelbtini)“ negali būti vertinama kaip patirtis kultūros srityje.

69.       Jau minėta, kad Mokytojo pareigybės aprašyme, kuris reglamentuoja „mokytojo, dirbančio pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio pradinio, pagrindinio, vidurinio bei neformaliojo ugdymo programas, darbo funkcijas ir profesinę veiklą“ tarp įvardintų mokytojo funkcijų ir pareigų, jo darbą reglamentuojančių dokumentų nėra nurodyta jokių sąsajų su vadovavimo funkcijomis kultūros srityje, kurias reglamentuoja Kultūros centrų įstatymas ar kiti norminiai teisės aktai, reglamentuojantys vadovaujamąjį darbą kultūros srityje.

70.       Nors bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo teigė, jog sprendimą pretenduoti Kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti ji priėmė tik gavusi Kultūros ministerijos patvirtinimą, kad jos darbo patirtis atitinka specialiuosius reikalavimus, teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. raštas Nr. S2-1763 nėra pakankamas pripažinti, jog trečiasis asmuo atitinka šiai pareigybei keliamus specialiuosius reikalavimus.

71.       Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2023 m. rugsėjo 28 d. rašto Nr. S2-1763, Kultūros ministerija, visų pirma, atkreipė dėmesį į tai, kad vadovaujantis galiojančiais įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir Kultūros ministerijos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469, į Kultūros ministerijos kompetenciją neįeina įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų taikymo oficialus aiškinimas ar konkrečių faktinių situacijų vertinimas, todėl toliau bus pateikta tik Kultūros ministerijos nuomonė rašte nurodytu klausimu. Taigi šis Kultūros ministerijos aiškinimas vertintinas tik kaip ministerijos nuomonė. Taip pat šiame rašte nurodyta, jog Kultūros ministerija mano, kad vadovavimas nevyriausybinėms organizacijoms (pvz., daugiabučių namų bendrijos pirmininkas, kaimo bendruomenės pirmininkas, tam tikros srities pedagoginių darbuotojų metodinio būrelio pirmininkas, meninio kolektyvo vadovas, sporto klubo vadovas (pirmininkas) ir panašiai) gali būti laikoma vadovaujamo darbo patirtimi. Šiame rašte išskirti žodžiai (parašyti pasviru tekstu) – „nevyriausybinėms organizacijoms“. Papildomai nurodyta, kad atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, manoma, jog trečiojo asmens atitiktį kultūros centro vadovo pareigybei nustatytiems specialiems (kvalifikaciniams) reikalavimams vertins konkurso organizatorius. Iš Kultūros ministerijos atsakymo į antrą klausimą nėra galimybės įvertinti Kultūros ministerijos nuomonės dėl reikalavimo turėti 2 metų patirtį kultūros srityje, kadangi šiame rašte yra tik nurodyta kokie reikalavimai yra nustatyti Specialiųjų kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir savivaldybių kultūros centrų vadovams, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2023 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-233, 3.2 punkte. Teismo vertinimu, šiame rašte nurodyta nuomonė apie vadovavimą nevyriausybinėms organizacijoms (šiuo atveju akivaizdu, jog dramos būrelis „(duomenys neskelbtini)“ nėra nevyriausybinė organizacija) ir specialiųjų reikalavimų išvardinimas negalėjo būti pakankamas patvirtinimas trečiajam asmeniui, kad ji atitinka specialųjį reikalavimą turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje.

72.       Teismo vertinimu, siekis sumenkinti specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje svarbą ir šių sąvokų turinio išplėtimas iki pačios bendriausios šių sąvokų prasmės, ignoruojant kultūros centro direktoriaus funkcijas, nustatytas Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašyme, kuris patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-60, nesuderinamas su viešuoju interesu atrinkti kompetetingiausią asmenį vadovauti kultūros centrui.

73.       Šiuo atveju taip pat sutiktina su ieškove, kad teismui pateikti garso įrašai gali kelti abejonių ir dėl komisijos narių pretendenčių įvertinimų objektyvumo (iš garso įrašo pavadinimu „V. G. (2 konkursas)” matyti, kad vertinimo metu trečiasis asmuo, atsakydama į klausimus, ką darys vienu ar kitu atveju, kaip įsivaizduoja savo darbą, atsako, kad stengtųsi į bendradarbiavimą įtraukti kitas organizacijas, tačiau nepateikia tokių organizacijų pavyzdžių, teigia, kad stengtųsi, jog bendradarbiavimas vyktų sklandžiau, tačiau nenurodo kokių konkrečių veiksmų imtųsi dėl sklandesnio bendradarbiavimo, dažnai atsako, kad darys daugiau, geriau negu tai buvo daroma dabar, t. y. atsakymai į užduodamas klausimus yra labai abstraktūs ir nekonkretūs, priešingai nei ieškovės, kurios prisistatymas ir atsakymai į klausimus užfiksuoti garso įraše pavadinimu „I. K.“) tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos nagrinėjimo ribas, t. y., į tai, jog ieškovė neįrodinėjo kuris konkretus komisijos narys neobjektyviai vertino pretendentes, kuo konkrečiai pasireiškė neobjektyvus vertinimas ir pan., plačiau šiuo klausimu nepasisako.

74.       Taigi šiame sprendime nurodytos ir aptartos aplinkybės, teisinis reguliavimas ir teismų praktika suponuoja išvadą, kad trečiasis asmuo V. G. neatitiko alternatyvaus specialaus reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, todėl negalėjo dalyvauti Konkurse. Atsakovė Šilalės rajono savivaldybė, neteisingai įvertinusi trečiojo asmens V. G. atitiktį specialiesiems reikalavimais, nepagrįstai suteikė teisę dalyvauti Konkurse ir nepagrįstai pripažino ją Konkurso laimėtoja.

75.       Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose dėl viešo konkurso vadovo pareigoms užimti nurodyta, kad, pripažįstant įstatyme nustatytų reikalavimų konkurso organizavimui pažeidimo faktą, turi būti konstatuotas konkretus pretendento teisių pažeidimas. Tik faktas, kad asmuo nelaimėjo konkurso, nėra pagrindas panaikinti konkurso rezultatus, jeigu neįrodoma, kad pažeidimą ir pretendento galimybės laimėti šį konkursą netekimą sieja priežastinis ryšys. Dėl to teismai, nustatę konkurso organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimą, konkurso rezultatus turi vertinti, atsižvelgdami į pažeidimo pobūdį ir kiek jis lėmė konkurso rezultatus, o nustatę konkretų asmens teisių pažeidimą – pašalinti pažeidimo padarinius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2006; 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2013).

76.       Šioje byloje nėra ginčo, kad ieškovė atitinka visus reikalavimus ir yra surinkusi reikiamą balų skaičių, todėl anksčiau nustatytos aplinkybės, t. y. jog trečiasis asmuo neatitiko reikalavimų ir negalėjo dalyvauti konkurse, yra susijęs su ieškovės teisių pažeidimu.

77.       Kiti ieškinio, atsiliepimų argumentai neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

78.       Ieškovė šiuo atveju iš pradžių pateikė reikalavimą panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio ­14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigos užimti rezultatus, taip pat priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad prašo panaikinti Konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja. 2024 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu dar kartą patikslino reikalavimą ir prašė panaikinus Konkurso rezultatus tiek, kiek jie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, Konkurso laimėtoja pripažinti ieškovę.

79.       Atsakovė ir trečiasis asmuo akcentavo, jog ieškovė, keisdama reikalavimą ir prašydama panaikinti ne visus Konkurso rezultatus, o tik dalį rezultatų, kurie susiję su trečiojo asmens paskelbimu laimėtoja, pakeitė tiek ieškinio reikalavimą, tiek pagrindą, o tai remiantis CPK normomis, draudžiama. Teismas su tokiu atsakovės ir trečiojo asmens vertinimu nesutinka.  CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio Kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju ieškinio dalyko pakeitimas buvo išreikštas žodžiu teismo posėdžio metu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios tiek prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo, tiek pareiškime Darbo ginčų komisijai, tiek ieškinyje ir kituose ieškovės procesiniuose dokumentuose buvo akcentuojama ir įrodinėjama, kad trečiasis asmuo V. G. neatitiko specialiojo reikalavimo ir negalėjo dalyvauti Konkurse bei negalėjo būti pripažinta Konkurso laimėtoja, ne tik neginčijant pačios ieškovės atitikties reikalavimams, tačiau ir teigiant, jog ji atitiko visus reikalavimus, šiuo atveju reikalavimo pakeitimas prašant panaikinti Konkurso rezultatus tik dėl V. G. pripažinimo laimėtoja, negali būti vertinamas nei kaip siurprizinis, nei kaip iš esmės keičiantis bylos esmę ar įrodinėjimo/atsikirtimų pobūdį, nei kaip užvilkinęs bylos nagrinėjimą.

80.       Priešingai teismas vertina baigiamųjų kalbų metu ieškovės atstovės suformuluotą reikalavimą pripažinti Konkurso laimėtoja ieškovę. CPK 253 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nebuvo keliamas klausimas dėl to, kad ieškovė būtų pripažinta Konkurso laimėtoja, nebuvo įrodinėjamos ir tiriamos aplinkybės, susijusios su ieškovės pripažinimu Konkurso laimėtoja, todėl šis ieškinio reikalavimo patikslinimas nepriimtinas. Be kita ko, pažymėtina, kad administraciniai teismai, spręsdami klausimus dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, yra išaiškinę, kad „teismas, sprendžiantis bylą dėl asmens nepriėmimo į atitinkamas pareigas valstybės tarnyboje, veikia ne kaip kokia nors „apeliacinė egzaminų komisija“, o kaip jurisdikcinė institucija, sprendžianti, ar nebuvo pažeista egzamino (konkurso) tvarka ir asmens konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 22 d. nutarimas). Administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti viešojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų. Tai sąlygoja valdžių padalijimo principas, kuris reiškia valstybės valdžios galių paskirstymą skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžią ir išsaugoti laisvę bei lygybę. Įstatymų leidėjas teisę tikrinti pretendentų į valstybės tarnybą gebėjimus atlikti valstybės tarnautojo pareigybės, dėl kurios vyksta konkursas, aprašyme nustatytas funkcijas bei nuspręsti, kuris iš kandidatų yra tinkamesnis atitinkamoms valstybės tarnautojo pareigoms užimti, suteikė Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijai. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi teisės vykdyti Pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso komisijos funkcijas ir vertinti bei nustatyti konkurso laimėtoją. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsniu, šiuo atveju tik patikrina, ar nebuvo pažeista egzamino tvarka ir ar nustatytas tvarkos pažeidimas nesąlygojo asmens teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybą pažeidimo“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1993/2012). Taigi nagrinėjamu atveju teismas taip pat negalėtų spręsti klausimo dėl ieškovės pripažinimo Konkurso laimėtoja.

81.       Taigi nurodytų ir aptartų aplinkybių viseto pagrindu bei vadovaujantis sprendime paminėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad trečiasis asmuo V. G. neatitiko  Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigybės aprašymo, kuris patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės mero 2023 m. gegužės 29 d. potvarkiu Nr. T3-60, II 4.1. punkte bei Konkurso sąlygose įtvirtinto reikalavimo turėti ne mažesnę kaip 2 metų vadovaujamo darbo patirtį kultūros srityje, todėl negalėjo dalyvauti Konkurse, o atsakovė Šilalės rajono savivaldybės administracija negalėjo leisti V. G. dalyvauti Konkurse ir paskelbti ją laimėtoja. Todėl ieškovės patikslintas reikalavimas tenkintinas – panaikintini atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio ­14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigos užimti rezultatai, susiję su V. G. paskelbimu Konkurso laimėtoja.

Dėl trečiojo asmens prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba užtikrinti nuostolius

82.       Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi buvo nutarta tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Šilalės rajono savivaldybės administracijai sudaryti darbo sutartį su 2023 m. gruodžio 20 d. konkursą Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigoms laimėjusia V. G., ar priimti bet kokius sprendimus, susijusius su šio konkurso organizavimu, vykdymu, rezultatų priėmimu ar įgyvendinimu, bei sustabdyti šio konkurso rezultatų pagrindu priimtų sprendimų (jeigu tokie buvo priimti) vykdymą iki bus išspręstas ginčas dėl konkurso rezultatų.

83.       Trečiasis asmuo pateikė prašymą teismui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones arba įpareigoti ieškovę I. K. pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 15 289,20 Eur sumai per 10 dienų nuo teismo nutarties įteikimo dienos.

84.       Teismas, įvertinęs, jog Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas buvo susietas su konkrečiu įvykiu, t. y. laikinosios apsaugos priemonės taikytos iki bus išspręstas ginčas dėl konkurso rezultatų, atsižvelgiant, jog šiuo sprendimu išsprendžiamas ginčas dėl konkurso rezultatų, nutaria Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Kadangi tenkinamas, nors ir ne trečiojo asmens prašyme nurodytais motyvais, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, teismas nepasisako dėl trečiojo asmens pateikto alternatyvaus prašymo įpareigoti ieškovę I. K. pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą 15 289,20 Eur sumai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

85.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

86.       Ieškovės reikalavimą patenkinus, atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

87.       Ieškovė pateikė duomenis, kad turėjo 7767,50 Eur Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 3375 Eur už susipažinimą su pateiktais dokumentais, situacijos aptarimas telefonu, prašymo darbdaviui dėl dokumentų pateikimo rengimą, papildomai pateiktų dokumentų analizę, ieškinio DGK rengimą, prašymo dėl LAP taikymo rengimą, pasitarimą telefonu su kliente (54 min), garso įrašų perklausymą, atsakovo pateiktų dokumentų analizę, informacijos internete tikrinimą dėl V. G., susipažinimą su papildomai pateikta medžiaga, atstovavimą DGK posėdyje, pasitarimą po posėdžio dėl tolimesnių veiksmų, prašymo kultūros ministerijai dėl išaiškinimo ir (duomenys neskelbtini) gimnazijai dėl informacijos pateikimo rengimą, ieškinio teismui rengimą, priedų surinkimą ir teikimą (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 501, 2024 m. vasario 9 d. mokėjimo nurodymas); 2962,5 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimą, prašymo teismui dėl teismo liudijimo išdavimo rengimą; prašymo teismui dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, papildomų dokumentų prijungimo, liudytojo kvietimo rengimą, susipažinimas su byloje pateiktais atsiliepimais bei papildomai klientės pateiktais dokumentais, pasitarimą telefonu,  pasiruošimas teismo posėdžiui, atstovavimą 2024 m. kovo 12 d. parengiamajame teismo posėdyje, pasitarimą telefonu dėl prašymo teismui, susipažinimą su papildomai pateikta informacija, prašymo teismui rengimą, prašymo švietimo ministerijai rengimą, susipažinimą su EPP gautais dokumentais, susirašinėjimą su kliente el. paštu ir pasitarimus telefonu dėl gautų dokumentų ir tolesnių veiksmų (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 504, 2024 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas); 825 Eur už trečiojo asmens nuomonės dėl R. M. apklausos analizę, pakartotinio prašymo teismui rengimą, pasisakant dėl nuomonėje išdėstytų teiginių, pasiruošimą 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje, atstovavimą 2024 m. balandžio 10 d. teismo posėdyje (sąskaita už teisines paslaugas Nr. 508, 2024 m. balandžio 9 d. mokėjimo nurodymas); 605 Eur už susipažinimą su trečiojo asmens pateiktais dokumentais, įrodymais, nuomonės pateikimą (sąskaita už teisines paslaugas Nr. GD000001, 2024 m. gegužės 6 d. lėšų pervedimo nurodymas).

88.       Teismas, susipažinęs su pateiktu prašymu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, daro išvadą, kad visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos laikytinos būtinomis ir realiomis. Taip pat nustatyta kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytų dydžių. Tačiau ne visos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos gali būti priteistos.

89.       Nustatyta, kad ieškovei išrašyta sąskaitos už jai suteiktas teisines paslaugas. Be visų kitų išlaidų, į sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 501 yra įtrauktos, o taip pat ir prašomos iš atsakovės priteisti, ieškovės patirtos teisinės išlaidos už prašymo pateikimą bei atstovavimą Lietuvos Respublikos darbo ginčų komisijoje. Šias išlaidos sudaro 600,00 Eur suma už ieškinio DGK rengimą prašoma priteisti 525,00 Eur, už susimažinimą su papildomai pateikta medžiaga, atstovavimą DGK posėdyje, pasitarimą po posėdžio dėl tolimesnių veiksmų prašoma priteisti 75,00 Eur.

90.       Atsakovė teisingai pastebėjo, kad DK 217 straipsnio 3 dalyje expressis verbis nustatyta, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ši įstatymo norma dėl ginčo šalių darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepriteisimo negali būti taikoma diferencijuojant tinkamai procesiškai besielgiančias ginčo šalis, t. y. ji turi būti vienodai taikoma tiek šalims, užbaigusioms ginčą DGK ir neperkėlusioms ginčo į teismą, tiek šalims, kai darbo ginčas iš ikiteisminio ginčo organo persikelia į teismą, nes priešingu atveju būtų iškreipiamas konstitucinis asmenų lygybės prieš įstatymą principas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad DK 217 straipsnio 3 dalis aiškintina kaip reiškianti, jog tiek darbo ginčų komisija, tiek ir teismas, veikdami pagal jiems DK 217 straipsniu nustatytą kompetenciją, neturi teisės ginčą laimėjusiai šaliai priteisti šios darbo ginčų komisijoje patirtų išlaidų atlyginimo iš antrosios ginčo šalies, nepaisant to, kam –  darbo ginčų komisijai ar teismui – prašymas dėl jų atlyginimo priteisimo yra pareiškiamas, nes tokia teise šie darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantys organai įstatymų leidėjo valia nedisponuoja (DK 5 straipsnis, 217 straipsnio 3 dalis). Besikreipusi į DGK, ir šiai nagrinėjant darbo ginčą dėl teisės šalis, gali naudotis advokato paslaugomis, tačiau, vadovaujantis DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, negali tikėtis turėtų išlaidų šioms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš antrosios šalies ir turi prisiimti pasekmes dėl ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje savo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčo šalys, planuodamos savo elgesį, turi atsižvelgti į teisės aktuose imperatyviai įtvirtintą teisinį reglamentavimą [Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66- 701/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-248/2019]. Taigi atsakovė teisingai nurodo, kad tiek teisės normoje reglamentuojama, tiek teismų praktikoje yra išaiškinta, jog ikiteisminėje darbo ginčų nagrinėjimo stadijoje, t. y. darbo ginčų komisijoje, patiriamas išlaidas bylos šalis prisiima veikdama savo rizika, įvertindama galiojantį teisinį reglamentavimą, negalėdama tikėtis, jog šios išlaidos bus atlyginamos nepriklausomai nuo to, kuriam subjektui, t. y. darbo ginčų komisijai ar bylą nagrinėjančiam teismui, išlaidų atlyginimo prašymas yra pateikiamas. 

91.       Teismo vertinimu, ieškovės atstovės argumentai, jog šiuo atveju įvertinus atstovavimą ikiteisminėje stadijoje buvo atitinkamai mažesne suma įvertinamos teisinės paslaugos, teikiamos bylą nagrinėjant teisme, nesudaro pagrindo nesivadovauti nurodytu teisiniu reguliavimu ir kasacinio teismo išaiškinimu, todėl ikiteisminėje stadijoje turėtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos. 

92.       Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos 7167,50 Eur (7767,50 Eur – 600,00 Eur) dydžio bylinėjimosi išlaidos.

93.       Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios (8 Eur dydžio) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patikslintą ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2023 m. lapkričio ­14 d. paskelbto ir 2023 m. gruodžio 20 d. įvykusio Konkurso Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro direktoriaus pareigos užimti rezultatus, susijusius su V. G. paskelbimu Konkurso laimėtoja.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Tauragės apylinkės teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartimi.

Iš atsakovės Šilalės rajono savivaldybės administracijos ieškovei I. K. priteisti 7167,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja                                                               Jurga Jasmontienė