Civilinė byla Nr. 2-659-178/2016

Teisminio proceso Nr.  2-55-3-02238-2015-8

          Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 31 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statovita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6388-577/2015 (Nr. 2-1779-577/2016) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Statovita“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Informo“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Ravita Transportas“ dėl skolos priteisimo ir sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.

Ieškovė UAB „Statovita“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovėms UAB „Informo“ ir UAB „Ravita Transportas“, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Informo“ 93 100 Eur ir 5 proc. procesines palūkanas, taip pat pripažinti 2015 m. birželio 3 d. Jungtinės veiklos sutarties, sudarytos tarp UAB „Informo“ ir UAB „Ravita Transportas“, dalį dėl UAB „Informo“ įnašo į jungtinę veiklą nekilnojamuoju turtu – šalto vandens tiekimo komunikacijų – 192 metrų ilgio šalto vandens tiekimo vamzdžių, 500 mm diametro, plane pažymėtų mėlyna spalva, vandentiekio pradžia taške „VK-1“, baigiasi taške „AV-1“ bei šalto vandens tiekimo įvado vamzdžių, 110 mm diametro, nuo anksčiau nurodyto vandentiekio, pažymėto taške „BL-2“ iki gyvenamojo namo Mozūriškių g. 17, Vilniuje, pastatytus žemės sklype, negaliojančia; taikyti restituciją, grąžinti šį turtą UAB „Informo“ nuosavybėn bei priteisti solidariai iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti pastatytus žemės sklype (kadastrinis Nr. 0101/0167:2373) 192 metrų ilgio šalto vandens tiekimo vamzdyną, pridedamame plane pažymėtą mėlyna spalva, vamzdžių diametras 500 mm, nuo plane pažymėto taško „VK-1“, iki taško „AV-1“, uždraudžiant bendrosios jungtinės veiklos dalyvėms atsakovėms disponuoti šiuo turtu ar kitaip apsunkinti daiktinėmis teisėmis; 2) areštuoti šalto vandens tiekimo įvadą atkarpoje nuo prieš tai nurodyto vandentiekio, plane pažymėto tašku „BL-2“ iki gyvenamojo namo Mozūriškių g. 17, Vilniuje, žemės sklype kadastrinis Nr. 0101/0167:2373, uždraudžiant atsakovėms naudotis, valdyti ir disponuoti ar kitaip apsunkinti daiktinėmis teisėmis. Nurodė, kad pagal 2014 m. spalio 8 d. statybos rangos sutartį ieškovė atliko vandentiekio DN500 paklojimą objekte „Daugiabučių gyvenamųjų Mozūriškių g. 17, Vilniuje, statyba“ ir perdavė šių darbų rezultatą užsakovei, t. y. atsakovei UAB „Informo“, tačiau pastaroji iki šiol nesumokėjo sutartų darbų kainos – 93 100 Eur. 2015 m. birželio 3 d. atsakovės sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią UAB „Informo“ į bendrą jungtinę veiklą įnešė Lietaus nuotekų ir Buitinių nuotekų komunikacijas. Ieškovės teigimu, faktiškai atsakovė į bendrąją jungtinę veiklą įnešė ir ieškovės pastatytus ir perduotus šalto vandens tiekimo tinklus, o 4.1.2 punkte nurodyta, jog vandentiekio komunikacijos atitenka atsakovei UAB „Ravita Transportas“. Pastaroji 2015 m. spalio 2 d. sudarė Susitarimą dėl tinklų rekonstrukcijos ir jos įregistravimo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu dėl vandentiekio tinklų rekonstrukcijos ir neatlygintino perdavimo trečiajam asmeniui. Todėl šalto vandens tiekimo vandentiekį perdavus UAB „Vilniaus vandenys“ ir atlikus nuosavybės teisės registraciją, reikalavimas taikyti restituciją gali tapti neįvykdomu. Atsakovių veiksmai siekiant perleisti nekilnojamuosius daiktus tretiesiems asmenims rodo grėsmę būsimojo sprendimo įvykdymui. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės nepažeistų nei viešojo, nei privataus intereso, nes ieškovė neprašo taikyti draudimo naudoti ir valdyti magistralinį vandentiekį, o tik uždrausti juo disponuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas, preliminariai (prima facie) įvertinęs ieškinio reikalavimą dėl Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia (t. y. reikalavimo pobūdį, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinį bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtį, trečiojo asmens paaiškinimus, nurodė, kad negali padaryti vienareikšmiškos išvados dėl šio reikalavimo pagrįstumo. Ieškovė prašo areštuoti vamzdyną, kaip nekilnojamojo turto objektą, tačiau šis turtas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre. Teismo vertinimu, ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti trečiojo asmens, kurio atžvilgiu jokie reikalavimai nepareikšti, teises bei teisėtus interesus. Taip pat teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jis nesprendžia klausimo iš esmės, o tik patikrina, ar yra pagrindas ieškinio priėmimo metu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Be to, teismas nurodė, kad vien kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Visų išdėstytų argumentų kontekste teismas sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovė UAB „Statovita“ (toliau – apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Šiame proceso etape negali būti vertinamas ieškinio (ne)pagrįstumas, todėl iš esmės teismo nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo motyvas, kad negali padaryti vienareikšmiškos išvados dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, negali būti pripažintas teisiškai pagrįstu.
2. Byloje nustatyta, kad šalto vandens tiekimo tinklus pastatyti neužimtame žemės paviršiuje užsakė atsakovė UAB „Informo“, todėl apeliantės atlikti statybos darbai atitinka naujo statinio (šalto vandens tiekimo komunikacijų) statybos rūšį. Todėl apeliantės atliktų statybos darbų pobūdis (naujo statinio statyba) leidžia daryti preliminarią išvadą, jog ir pastatytų šalto vandens tiekimo tinklų savininke yra atsakovė UAB „Informo“.
3. UAB „Vilniaus vandenys“ nėra šalimi byloje, todėl vien dėl šios priežasties teismo motyvas, kad patenkinus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones gali būti suteiktas pranašumas kitai šaliai (UAB „Vilniaus vandenys), negali būti pripažintas pagrįstu.
4. Jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeistų trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“ teises ir teisėtus interesus, trečiasis asmuo galėtų pažeistas teises ginti paduodamas skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
5. Laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą, nes laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos dėl specifinės trečiojo asmens veiklos.

Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliantė neatliko naujo statinio statybos, ji faktiškai atliko šalto vandens tiekimo vamzdyno, priklausančio trečiajam asmeniui, dalies trasos (atkarpos) keitimo (iškėlimo) darbus.
2. Šalto vandens įvadas atkarpoje iki namo yra esminė namo dalis, priklausanti namo savininkams, todėl reikalavimas uždrausti įvadu naudotis, valdyti ir juo disponuoti atsakovėms yra neteisėtas, nes šis įvadas atsakovėms nepriklauso, t.y. jos neturi savininko teisių.
3. Atsakovė UAB „Informo“ į bendrą jungtinę veiklą įnešė ne naują šalto vandens tiekimo tinklą, bet veiksmų rezultatą – atliktus šalto vandens tiekimo vamzdyno atkarpos (ruožo) iškėlimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad imperatyvai nebuvo pažeisti, todėl ieškinio reikalavimas dėl jungtinės veiklos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia yra nepagrįstas.
4. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė prašo areštuoti turtą (vamzdyną), kuris nėra registruotas nekilnojamojo turto registre.
5. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas viešasis interesas ir viešojo geriamojo vandens tiekėjo teisės ir teisėti interesai. Taip pat apeliantės prašomos laikinosios apsaugos priemonės gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei bei apribotų trečiojo asmens išimtinę teisę ir pareigą užtikrinti nepertraukiamą vandens tiekimą viešojoje vandens tiekimo teritorijoje.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Pastebėtina, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos. Kaip minėta, jos taikomos tada, 1) kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir 2) kai yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar asmens prašyme nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant dalį šalto vandens tiekimo vamzdyno, uždraudžiant juo disponuoti ar jį apsunkinti daiktinėmis teisėmis, bei šalto vandens tiekimo įvadą, uždraudžiant juo disponuoti ar apsunkinti daiktinėmis teisėmis, o taip pat jį naudoti bei valdyti. Pirmosios instancijos teismas apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Šį savo sprendimą grindė tuo, kad prašomas areštuoti turtas kaip nekilnojamojo turto objektas nėra registruotas nekilnojamojo turto registre; šios laikinosios apsaugos priemonės gali pažeisti UAB „Vilniaus vandenys“ interesus bei būtų neadekvačios siekiamam tikslui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės prašyme bei atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas, sprendžia, kad pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.

Kaip jau minėta, teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, preliminariai prima facie įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinys negali būti vertinamas vienareikšmiškai, kitaip tariant, tai reiškia, kad neatmestina bet kokia bylos baigtis, taigi, ir ieškinio pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamoje nutartyje, sprendžiant taikyti ar ne laikinąsias apsaugos priemones, ieškinio tikėtino nepagrįstumo (prima facie) klausimas nebuvo atsisakymo jas taikyti pagrindas, todėl esminę reikšmę turi antrosios sąlygos -  teismo sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – įvertinimas inter alia tai, ar pareikšto prašymo tenkinimas yra galimas iš esmės.

Apeliantė prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekia užtikrinti antrąjį ieškinio reikalavimą - dėl 2015 m. birželio 3 d. tarp atsakovių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia taikant restituciją, t.y. grąžinant turtą (šalto vandens tiekimo komunikacijų dalį bei šalto vandens tiekimo įvadą) atsakovės UAB „Informo“ nuosavybėn. Apeliantės teigimu, šalto vandens tiekimo vandentiekį perdavus UAB „Vilniaus vandenys“ ir atlikus nuosavybės teisės registraciją, reikalavimas taikyti restituciją gali tapti neįvykdomu, kas rodo grėsmę būsimojo sprendimo dėl pirmojo ieškinio reikalavimo - dėl atlyginimo už darbus priteisimo - įvykdymo, nes, apeliantės manymu, kitaip UAB „Informo“ nepajėgi jį įvykdyti. Tačiau šie apeliantės argumentai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų.

Visų pirma, remiantis trečiojo asmens UAB „Vilniaus vandenys“  pozicija, apeliantė atliko trečiajam asmeniui priklausančio šalto vandens tiekimo vamzdyno dalies trasos (atkarpos) keitimo darbus. Trečiasis asmuo nurodo, kad, vadovaujantis CK 4.15 straipsniu, laikytina, jog trasa (atkarpa) yra esminė šalto vandens tiekimo vamzdyno dalis, nes be jos šalto vandens tiekimo vamzdynas negalėtų būti visavertiškai naudojamas pagal funkcinę paskirtį – tiekti geriamą vandenį vartotojams. Tokiu atveju būtų galima daryti išvadą, kad pagal rangos sutartį tarp apeliantės (rangovo) ir UAB „Informo“ (užsakovo) net ir nėra sukurtas savarankiškas užsakovui nuosavybės teise priklausantis statinys, iš kurio atskirai paėmus būtų galimas išieškojimas. Tačiau šios aplinkybės yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas, todėl apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl tokio aiškinimo (ne)pagrįstumo, atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju sprendžiamas tik tarpinis procesinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių,  nepasisako. Pastebėtina tik tai,  kad pagal CK 6.656 straipsnio nuostatas  rangovas gali reikalauti išieškoti atlyginimą tik iš užsakovui priklausančio turto. Dėl paminėtų aplinkybių pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad  apeliantės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti trečiojo asmens, kurio atžvilgiu jokie reikalavimai nepareikšti, teises bei teisėtus interesus. Tokia išvada atskirojo skundo motyvais nėra paneigiama, juo labiau, kai jame ir pati apeliantė nurodė, jog apie pastatytų tinklų savininką daro tik preliminarią išvadą. 

Antra, nėra įtikinami apeliantės argumentai, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis viešojo intereso. Pirmosios instancijos teismas nurodė priešingai, t.y. kad viešasis interesas prašymo tenkinimo atveju gali būti pažeistas. Trečiasis asmuo nurodo, kad uždraudžiant disponuoti šalto vandens tiekimo vamzdynu bei įvadu (pastaruoju apeliantė dar prašo uždrausti ir naudotis bei valdyti), būtų užkirstas kelias šalims vykdyti 2015 m. spalio 2 d. Susitarimą „Dėl tinklų rekonstrukcijos ir jos įregistravimo UAB „Vilniaus vandenys“ vardu, kuriuo susitarta, kad atsakovė UAB „Ravita Transportas“ atliks likusius neatliktus šalto vandens tiekimo vamzdyno rekonstrukcijos darbus, t.y. po rekonstrukcijos nekilnojamojo daikto kadastro matavimų bylų tikslinimą, įregistravimą VĮ Registrų centre, darbų rezultato bei dokumentų perdavimą, o tik įvykdžius šiuos darbus bei įforminus vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo sutartį būtų pradėtas tiekti šaltas (geriamasis) vanduo atitinkamo namo butams. Trečiojo asmens veiklos specifiškumą atskirajame skunde nurodo ir pati apeliantė, tačiau teigia, kad pats trečiasis asmuo galėtų ginti savo teises pateikdamas skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (jei jos būtų pritaikytos). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bet kuriuo atveju aktualu yra tai, kad labai tikėtina, jog prašomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis gali būti pažeisti ne tik trečiojo asmens, kuriam jokie reikalavimai nėra pareikšti, bet dar ir gyventojų interesai. Įstatymas nustato, kad net ir pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones teismas gali panaikinti tais atvejais, kai tai yra būtina siekiant apginti viešąjį interesą bei jomis būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 149 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ir šis pirmosios instancijos teismo nurodytas aspektas atskirajame skunde nėra paneigtas. 

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėjamoje byloje taikyti apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 – 338 straipsniais,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                              Alvydas Poškus