Baudžiamoji byla Nr. 2K-128/2011

Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00729-2009-03

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.1.2.

 (S)

 

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 29 d.

Vilnius

 

 

               Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Greičiaus, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo, pakeitus Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendį, V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Iš V. V. AB „Lietuvos draudimas“ priteista 46 656 Lt turtinei žalai atlyginti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendžiu V. V., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant V. V. dirbti, per visą bausmės apribojimo laiką būti namuose, jei išvykimas iš namų nesusijęs su darbu, per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

 

 Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo O. Fedosiuko pranešimą,

 

n u s t a t ė :

 

V. V. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 18.40 val., Kaune, Savanorių pr. 346, pagrobė didelės (46 656 Lt) vertės svetimą turtą – UAB ,,SEB VB lizingas“ automobilį „VW Touareg“ (duomenys neskelbtini), perduotą valdyti UAB ,,SAAS Įranga“, bei automobilyje buvusius S. M. daiktus, padarydamas draudimo bendrovei AB ,,Lietuvos draudimas“ 46 656 Lt, o S. M. – 810 Lt turtinę žalą.

 

Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendį panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 16 d. nuosprendį be pakeitimų. Skunde kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nurodyta, kad, skirdamas švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už jo padarytą nusikalstamą veiką aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kokias nors ypatingas ar išskirtines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė šiuos kaltininko asmenybę apibūdinančius duomenis: savanorišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, taip padedant ją atskleisti (nes, be jo parodymų, byloje tėra šalutiniai įrodymai), bei šeimines aplinkybes (turi faktinę sutuoktinę, kuri šiuo metu yra bedarbė, ir tris vaikus bei neįgalią, nuolatinės slaugos reikalingą motiną). Tuo tarpu Kauno apygardos teismas, kasatoriaus manymu, visiškai nepagrįstai šių aplinkybių nelaikė pakankamomis taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismas nepagrįstai pabrėžė, kad tokios aplinkybės nėra išskirtinės, o būdingos pirmą kartą nusikaltusiems tokio amžiaus asmenims, nurodė, jog nėra jokių duomenų apie tai, kad kasatorius kaip nors prisideda prie vaikų išlaikymo, be to, konstatavo, jog kasatorius nėra jo motinos globėjas. Kasatoriaus tvirtinimu, šiuo metu jis dirba ir visas lėšas išleidžia šeimos gerovei, be to, vaikams reikalingas ne tik materialinis išlaikymas, tačiau ir kitoks jų ugdymas, socialinės, emocinės bei psichologinės atmosferos palaikymas buityje ir pan. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.205 straipsnyje numatyta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti nedarbingus tėvus, taigi ši prievolė atsiranda pagal įstatymą, nepriklausomai nuo to, ar tampama globėju, ar ne, be to, ji yra asmeninė, neperleidžiama kitiems asmenims. Kasatoriaus tvirtinimu, jo tėvas seniai miręs, brolių ir seserų taip pat nėra, taigi jis yra vienintelis, galintis pasirūpinti sergančia ir nuolatinės slaugos reikalinga motina. Faktinė sutuoktinė, kaip jau buvo minėta, šiuo metu bedarbė, todėl neišgali materialiai išlaikyti vaikų. Be to, kasatorius raštiškai susitarė su civiliniu ieškovu dėl žalos atlyginimo, t. y. su juo susitaikė, padarė tai savanoriškai ir siekia savo įsipareigojimą įgyvendinti. Atliekant laisvės atėmimo bausmę, bent jau bausmės atlikimo laikotarpiu būtų atimta galimybė tai padaryti. Visos šios asmenybę apibūdinančios aplinkybės, kasatoriaus įsitikinimu, yra pakankamas pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, juolab kad panaši praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (kasacinės nutartys Nr. 2K-420/2006; 2K-379/2005). Taip pat kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, jog teismas išvis nevertino veikos pavojingumo, o tai taip pat turi įtakos skiriant bausmę. Nors padaryta nusikalstama veika ir priskiriama prie sunkių nusikaltimų, buvo padaryta tyčia ir pan., tačiau tai tėra veikos pobūdį apibūdinantys duomenys, tuo tarpu, kasatoriaus manymu, pirmiausiai turi būti įvertinta tai, kad jo padaryta nusikalstama veika, palyginti su kitomis, nėra itin pavojinga visuomenei. Taip pat kasatorius mano, jog itin svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad be jo pagalbos ikiteisminio tyrimo procesas būtų užsitęsęs gerokai ilgiau, o gal byla net nebūtų pasiekusi teismo, nes vaizdo kamerų įrašuose nematyti nei automobilio, kuriuo nuteistasis atvažiavo į įvykio vietą, nei jo paties veido.      

Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Sergejus Bekišas atsiliepimu į nuteistojo V. V. kasacinį skundą prašo šį atmesti. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punkte nurodyta, jog, taikydamas švelnesnės, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmės paskyrimą (BK 54 straipsnio 3 dalis), teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Taigi galimybė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį sietina su būtinumu nustatyti išskirtines aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje nurodytos bausmės (šiuo atveju laisvės atėmimo) paskyrimas prieštarauja teisingumo principui. Prokuroro teigimu, tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Kasatoriaus argumentai, kad jis išlaiko šeimą, motiną, dirba, teigiamai apibūdinamas darbovietės ir nori atlyginti žalą, nepakankami. Tai yra gyvenimo ir elgesio norma, bet ne išskirtinės aplinkybės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme. Tas pats pasakytina ir apie kasatoriaus pabrėžiamą prisipažinimą ir padėjimą nustatyti tiesą byloje. Šios aplinkybės konstatuotos byloje kaip atsakomybę lengvinančios, tačiau jos nerodo, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vertino pirmiau minėtas aplinkybes, atsižvelgė į jas paskirdamas žymiai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Anot prokuroro, tai visiškai adekvati bausmė. Švelnesnės bausmės paskyrimas nepadėtų įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo.

 

Civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovė V. R. atsiliepimu į nuteistojo V. V. kasacinį skundą prašo jo skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistasis net nebuvo pradėjęs atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ padarytą 46 656 Lt žalą, o tai rodo netinkamą nuteistojo požiūrį į nusikalstamos veikos pasekmes ir sudaro pagrindą nuteistojo asmenybę vertinti neigiamai. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad civiliniai ieškovai jam atleido, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes AB „Lietuvos draudimas“ 2009 m. gruodžio 29 d. pareiškė V. V. pretenziją, tačiau nuo to laiko negavo nė vienos įmokos. Skunde nepagrįstai teigiama ir tai, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paneigiami civilinio ieškovo lūkesčiai, nes ir būdamas laisvėje, kai turėjo visas galimybes pradėti mokėti įmokas, nuteistasis to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, civilinio ieškovo atstovė mano, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos nuteistajam netaikytos pagrįstai.

 

Kasacinis skundas atmestinas.

 

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

BK 178 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią nuteistas V. V., numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai. Vienintelė bausmės rūšis, nustatyta už šį nusikaltimą, yra laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą taikyti nuteistajam V. V. BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę, nei sankcijoje nustatyta, bausmę (laisvės apribojimą dvejiems metams) motyvavo tuo, jog jis nusikalto ir buvo teisiamas pirmą kartą, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, davė nuoseklius parodymus bei padėjo išaiškinti tiesą byloje, nes, be jo parodymų, kiti byloje esantys įrodymai tėra šalutiniai. Tai pirmosios instancijos teismas laikė lengvinančiomis aplinkybėmis bei konstatavo, kad sunkinančių nuteistojo atsakomybę aplinkybių nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis turi šeimą, išlaiko tris vaikus, be to, išlaiko ir prižiūri kartu gyvenančią neįgalią motiną, kuriai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir specialus nuolatinės slaugos poreikis. Atsižvelgta ir į tai, kad kaltinamasis neginčijo padarytos žalos dydžio ir sutinka šią atlyginti. Todėl teismas padarė išvadą, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistajam atimtų galimybę dirbti, išlaikyti šeimą ir atlyginti turtinę žalą, taigi aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nepagrįstu, nurodė, kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas, pavogtas automobilis taip ir nerastas, nusikaltimą įvykdė dėl savanaudiškų paskatų, iki nusikaltimo padarymo nuteistasis nedirbo, dirbti pradėjo tik po to, kai buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, nežinoma, kiek jis prisideda prie vaikų išlaikymo, nėra duomenų apie tai, kad nebūtų kam pasirūpinti jo neįgalia motina, be to, jis nepripažintas jos globėju (naujausiais Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautais duomenimis, nuteistojo motina jau yra mirusi). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas nutarė, kad pagrindo taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalies nėra, todėl nusprendė nuosprendį pakeisti bei skirti BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose esančią laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pritaria tokiam vertinimui.

BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą, aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt).

Kasacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė pagrindo tenkinti nuteistojo kasacinį skundą ir suabejoti apeliacinės instancijos teismo sprendimu pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismo motyvai panaikinant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą ir skiriant realią laisvės atėmimo bausmę yra pagrįsti, atitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir teismų praktiką. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis priimtas tinkamai įvertinus visas – tiek nuteistojo asmenybę, tiek veikos pavojingumą – apibūdinančias aplinkybes, vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirta teisinga bausmė. Kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis turi šeimą, vaikų, dirba, gerai apibūdinamas darbovietėje, nori atlyginti padarytą žalą ir t. t., nėra pagrindas daryti išvadą, kad už didelės vertės turto vagystę (sunkus nusikaltimas) laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Be to, į kasatorių teigiamai apibūdinančias aplinkybes atsižvelgta paskyrus mažesnę bausmę nei straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pavogtas automobilis taip ir nerastas, o nuteistojo versija, neva vagystę organizavo ir pagrobtą automobilį perėmė iš matymo pažįstami asmenys (Dariukas ir Sauliukas), nepasitvirtino. Šių asmenų dalyvavimas nei kaltinamajame akte, nei teismo nuosprendyje net neįtrauktas į nusikalstamos veikos aprašymą, vadinasi kaltinamojo parodymai galėjo būti vertinami tik kaip iš dalies teisingi. Tokiomis aplinkybėmis kasatoriaus teiginiai (kaip ir analogiška pirmosios instancijos teismo išvada) dėl jo prisipažinimo, nuoširdaus gailėjimosi ir padėjimo išaiškinti tiesą, neatitinka bylos medžiagos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovės V. R. teigimu, iš nuteistojo negauta nė vienos įmokos žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pagrindo keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir švelninti paskirtą bausmę nėra. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

 

 

Teisėjai                                                                                                                      Vytautas Greičius

 

Albinas Sirvydis

 

Olegas Fedosiukas