Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-654/2019 

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40196-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.3; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vitalijos Norkūnaitės,

sekretoriaujant Jūratei Urbaitienei,

dalyvaujant prokurorui Vytautui Jancevičiui,

nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam R. K. ir jo atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus apeliacinį skundą dėl 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo R. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 281 straipsnio 7 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir byla nutraukta. R. K. pagal laidavimą perduotas laiduotojai J. K., nustatant dviejų metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. K. paskirta kardomoji priemonė dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas VĮ „Regitra“. R. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Škoda Octavia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, o automobilis gražintinas R. K..

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

I.                      Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.       R. K. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d., apie 20.05 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra (toliau – apeliantas) prašo 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. K. konfiskuoti automobilį „Škoda Octavia Combi“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą automobilį palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

2.1.       Skunde nurodė, kad apylinkės teismo išvados dėl automobilio konfiskavimo netaikymo yra nepagrįstos ir neteisingos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateikti motyvai nelemia išvados, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, turto konfiskavimo neproporcingumas yra toks aiškus ir neginčytinas, kad dėl jo negalėtų kilti abejonių, o automobilio konfiskavimas objektyviai apribotų asmenį labiau nei to reikia auklėjamiesiems ir prevenciniams tikslams pasiekti.

2.2.       Sprendimas netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės yra motyvuojamas R. K. charakterizuojančiais duomenimis, t. y. kad jis anksčiau nebuvo teistas, administracine tvarka 5 metų laikotarpyje baustas už nešiurkštų KET pažeidimą, nuobauda nebegaliojanti, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio bei kitais duomenimis, rodančiais jo teigiamą vertinimą visuomenėje. Šios aplinkybės buvo pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti automobilio konfiskavimą akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga, negali lemti sprendimo netaikyti BK 72 straipsnio nuostatų. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, jog svarbu padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudinga, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Atleidus R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jis nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t, y. jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturi teistumo.

2.3.       Teismas nevertino, kad automobilis „Škoda Octavia Combi“ buvo naudojamas R. K., kuris nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. R. K. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,73 promilės etilo alkoholio), taigi, alkoholio koncentracija kraujyje daugiau nei 4 kartus viršijo leistiną normą. R. K. savo veiksmais sukėlė pavojų eismo saugumui ir ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, nes sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino du automobilius bei iš įvykio vietos pasišalino. Šioje byloje išnagrinėta nusikalstama veika iš esmės niekuo nesiskiria nuo kitų tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Padarytas teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat kaltininko asmenybė, nėra išskirtiniai ir nerodo, kad pritaikius turto konfiskavimą toks sprendimas būtų neteisingas ir neproporcingas.

2.4.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pritaręs žemesnės instancijos teismų praktikai, kai atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo asmeniui kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis skiriamas ir turto (transporto priemonės) arba jo vertės konfiskavimas. R. K. charakterizuojančios savybės, taip pat jo amžius, finansinė padėtis, teigiamas socialinis įvertinimas ar aktyvi visuomeninė veikla negali būti aplinkybės, leidžiančios palengvinti jo teisinę padėtį. Byloje nėra jokių svarbių aplinkybių, rodančių šios poveikio priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą. R. K. priklausančios transporto priemonės konfiskavimas neprieštarauja tikslams ir principams, siekiant užtikrinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų veikų prevenciją.

2.5.       Skunde apeliantas nurodė, kad siekiant interesų pusiausvyros teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 10 MGL (500 eurų) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nėra pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasant asmenis nuo panašaus pobūdžio veikų darymo.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Teismo posėdyje nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas R. K. ir jo atstovas advokatas V. Sviderskis prašė apeliacinį skundą atmesti ir automobilio konfiskavimo netaikyti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Prokuratūros skundas tenkinamas.

5.       Prokuratūros apeliacinis skundas tenkinamas, 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl automobilio nekonfiskavimo keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

6.       Šioje baudžiamojoje byloje yra keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo klausimas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas esantį teisinį reguliavimą ir faktines aplinkybes aiškino kaip leidžiančius šioje situacijoje nekonfiskuoti asmeniui priklausančios transporto priemonės. 

7.       Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

8.       Pirmosios instancijos teismas teisingai pasisakė, kad esantis teisinis reguliavimas leidžia nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje yra pasisakyta dėl asmens nuteisimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinių pagrindų ir tvarkos skirtumų, ir pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka vieną iš teismų praktikoje esančių reguliavimo išaiškinimų. Pirmosios instancijos teismo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys yra tose bylose, kuriose asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir konfiskavimas nebuvo taikomas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vilniaus apygardos teismo, kuris yra apeliacinės instancijos teismas apskųstiems Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiams, praktikoje yra nutarčių, kuriose pritariama sprendimams, kai atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės transporto priemonė ar jos vertė yra konfiskuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-218-648/2018, 2K-193-719/2018, 2K-114-1073/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-462-851/2018, 1A-306-891/2018). Esant įvairiai teismų praktikai svarbiausi yra sprendimo motyvai, ar pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikti sprendimo motyvai šiuo atveju rodo, kad turto konfiskavimas gali būti netaikomas.

9.       Paprastai atvejais, kuomet sprendžiama, ar konfiskuoti atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens transporto priemonę, svarstoma, ar atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir asmenį charakterizuojančius duomenis transporto priemonės konfiskavimas yra proporcinga priemonė padarytam teisės pažeidimui.

10.       Baudžiamosiose bylose proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip teisingas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos. Proporcingumo principo reikalavimų įgyvendinimo problema kyla ir iš Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotos nuostatos, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, jog už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). 

11.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimų motyvai leidžia spręsti, kad teismas turi turėti galimybę neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinio teismo 2008 m. sausio 21 nutarime pabrėžta, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių.

12.       Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, nustatė baudžiamąją atsakomybę už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio ir atsižvelgdamas į veikos pavojingumą nustatė baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Taigi įstatymo leidėjas, nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

13.       Turto konfiskavimas yra grindžiamas ir atėmimu galimybės asmeniui panaudoti transporto priemonę kitų tokios pat rūšies nusikaltimų padarymui, turto konfiskavimas atima iš asmens tokią galimybę. Priešingu atveju (automobilio nekonfiskavus) susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

14.       Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl iki šio nusikaltimo padarymo buvusią teigiamą atleisto nuo atsakomybės asmens charakteristika, tačiau vien teigiama charakteristika nėra pagrindas netaikyti transporto priemonės konfiskavimo.

15.       R. K. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas padaręs šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – jis vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, o tai neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Dėl girtumo sumažėjo jo dėmesys ir reakcija, taip jis vairuodamas automobilį kėlė pavojų kitiems gyventojams bei sau. Apylinkės teismas nepagrįstai sumenkino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nes R. K. padaryta nusikalstama veika buvo pavojingesnė nei įprasta tokiais atvejais. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos pavojingumą teisėjų kolegija įvertino santykyje su panašiomis bylomis. Teismų praktikoje gausu atvejų, kai asmenys, vairavę transporto priemones neblaivūs, nesukelia jokios žalos, yra atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, bet jų atžvilgiu vis tiek yra taikomas transporto priemonės konfiskavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-302-1073/2018, 2K-271-628/2018 ir kt.). Šiuo atveju R. K. vairavo automobilį neblaivus 20 val. vakaro gyvenamųjų namų kieme, vairuojamu automobiliu atsitrenkė į kitą transporto priemonę (BMW), tačiau įvykio vietoje nepasiliko, į jį visai nekreipė dėmesio ir toliau vairavo. Nuvažiavęs į kitą automobilių stovėjimo aikštelėje pervažiavo saugumo salelę ir priekiu atsitrenkė į kitą automobilį, bet tai vėl nesustabdė jo nuo tolimesnio vairavimo, jis įvykio vietoje nepasiliko ir iš jos pasišalino, nes skubėjo nuvykti į kitą parduotuvę. Jis nuvyko į parduotuvę „Lidl“, kurioje nieko neįsigijęs grįžo į automobilį bei grįžo į gyvenamųjų namų kiemą. Šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamos veikos pavojingumas buvo didesnis už tipinius šios rūšies nusikaltimų padarymo atvejus ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta didesnės žalos ar žmonių sužalojimo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Z. paaiškino, kad sustojus prie namų ir R. K. išlipus iš automobilio jis nesuprato, ką jis padarė. Tai reiškia, kad vairuodamas jis visiškai nekontroliavo situacijos ir tai rodo, kad jo vairavimas buvo labai pavojingas, grėsmė aplinkiniams buvo labai didelė.

16.       Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl R. K. prisipažinimo, kurios irgi buvo pagrindas netaikyti automobilio konfiskavimo. Apklaustas pirmosios instancijos teisme R. K. parodė, kad atvažiavo kolega, kartu išgėrė, jam gerti negalima, nes jis serga cukralige. Jis galvojo nuvažiuoti į parduotuvę, į vaistinę nusipirkti insulino, tikrai ne alkoholio. Tokios R. K. nurodytos aplinkybės neatitinka kitų įrodymų. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis nesakė, kad važiavo insulino. Tokie teisme jo duoti parodymai yra akivaizdžiai melagingi, nes nei parduotuvėje „Norfa“, nei „Lidl“, į kurias jis važiavo, insulino neparduoda, tačiau parduoda alkoholį. Aplinkui yra nemažai vaistinių, tačiau į jas R. K. nevažiavo. Šioje situacijoje labai tikėtina liudytojo R. Z. versija, kad R. K. važiavo nusipirkti alkoholio, tačiau nei vienoje parduotuvėje nenusipirko, nes jau buvo po 20 val. ir alkoholio jam nepardavė, todėl jis grįžo namo. Apylinkės teismas šių aplinkybių neįvertino ir tiesiog patikėjo teisme pateikta kaltinamojo versija.

17.       Jau ilgą laiką valstybė skiria didelį dėmesį girtų vairuotojų visuomenei keliamiems pavojams viešinti, vykdo politiką šviesti vairuotojus, kad jie nevairuotų apsvaigę, tačiau R. K. į tai neatkreipė jokio dėmesio ir nesilaikė elementarių savo ir visuomenės narių saugumo taisyklių. Šioje byloje padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir mastas, lyginant jį su kitais tokios pat rūšies nusikaltimais, taip pat jo asmenybė, nėra išskirtiniai, kad pritaikyti turto konfiskavimą būtų neteisinga ar neproporcinga, nėra jokių itin svarbių aplinkybių, rodančių šios priemonės pritaikymo akivaizdų neproporcingumą.

18.       Pirmosios instancijos teismas paskyrė dvi baudžiamojo poveikio priemones: atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 1 metams 10 mėnesių ir 10 MGL dydžio (500 eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri sudaro beveik trečdalį automobilio, kurį neblaivus vairavo R. K. vertės (1603 eurų). Motyvuodamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimą apylinkės teismas nurodė, kad siekia interesų pusiausvyros. Toks motyvas nėra aiškus, stokoja aiškesnio „interesų pusiausvyros“ pagrindimo.

19.       Iš to, kad motyvai dėl turto nekonfiskavimo ir įmokos paskyrimo yra vienoje pastraipoje, apylinkės teismas nusprendė turto nekonfiskuoti, tačiau paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę, kurią įvykdęs R. K. neteks dalies savo turto, kolegija daro išvadą, kad interesų pusiausvyra reiškia visuomenės interesą, kad R. K. patirtų nuostolius ir R. K. interesą išlaikyti turtą savo žinioje. Toks interesų derinimas nėra teisingas ir teisėtas. Tiek atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas turi savo tikslus ir pasekmes. Taikant jas reikia laikytis įstatyme nustatytų jų tikslų ir sąlygų. Teismo vykdoma Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatyta funkcija – teisingumo vykdymas, neleidžia teismui netaikyti teisės pažeidimą padariusiam asmeniui vienos pasekmės, tačiau vietoje jos pritaikyti kitą, padaryti savotišką vienos pasekmės pakeitimą kita. Teismas turi taikyti įstatymą, skirti bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones teisingai. Šiuo atveju, jeigu kolegijos išvada dėl interesų pusiausvyros teisinga, teismas, atsižvelgęs į turtinę padėtį, į tai, kad atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės yra pensininkas, tai jam bus didelis finansinis nuostolis, netaikė turto konfiskavimo, tačiau paskyrė trečdalį konfiskuotino turto vertės įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą ir nemanė, kad tai asmeniui bus didelis finansinis nuostolis. Tokie motyvai yra prieštaringi.

20.       Kolegijai nusprendus konfiskuoti R. K. transporto priemonę, derinant interesus paskirta įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą naikintina.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta ir remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti 2018 m. spalio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. K. paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į transporto priemonę (automobilį) „Škoda Octavia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintas, o automobilis gražintinas R. K..

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuoti R. K. priklausantį automobilį „Škoda Octavia Combi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:

Virginija Liudvinavičienė

Vitalija Norkūnaitė

Alenas Piesliakas