Civilinė byla Nr. 2YT-13162-775/2017
Proceso Nr. 2-69-3-07062-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.2.7.2; 3.4.5.11; 3.5.12; 3.5.16 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2017 m. gegužės 24 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Edita Šliumpienė,
posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. V. skundą dėl antstolio R. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo – A. G..
Teismas
n u s t a t ė:
K. V. kreipėsi į antstolį R. B. su 2017 m. kovo 23 d. skundu prašydamas panaikinti antstolio 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), patvarkymą dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7–10).
Skunde nurodoma, kad įstatymai numato, jog paprastasis vekselis, kurio suma didesnė kaip 3 000 eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Šiuo atveju vekselis yra išrašytas 15 000 eurų sumai, o vekselio davėjas yra fizinis asmuo. Taigi, vekselis turėjo būti notarinės formos. Notarinės formos nesilaikymas daro vekselį negaliojančiu. Antstolis, gavęs notaro vykdomąjį įrašą, atliktą pagal vekselį, kurio forma neatitina imperatyvių įstatymo reikalavimų, šią faktinę aplinkybę turėjo traktuoti kaip akivaizdžią kliūtį priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus tiek pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tiek pagal to paties įstatymo 651 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi prie vykdomojo dokumento – vekselio vykdomojo įrašo – nėra teisės aktus atitinkančio priedo – vekselio, kurio forma atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus. Tokio vykdomojo dokumento vykdymas akivaizdžiai pažeidžia išieškotojo ir skolininko interesų pusiausvyrą.
Antstolis R. B. 2017 m. kovo 30 d. patvarkymu (b. l. 5–6) netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodė, jog pareiškėjo teigimu vekselis išrašytas 15 000 Eur sumai, vekselio davėjas yra fizinis asmuo, todėl vekselis turėjo būti notarinės formos, o notarinės formos nesilaikymas daro jį negaliojančiu. Antstolis, gavęs notaro vykdomąjį įrašą, atliktą pagal vekselį, kurio forma neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, šią faktinę aplinkybę turėjo traktuoti kaip akivaizdžią kliūtį priimti vykdomąjį dokumentą ir atsisakyti pradėti vykdymo veiksmus, kadangi prie vykdomojo dokumento nėra teisės aktus atitinkančio priedo – vekselio, kurio forma atitiktų imperatyvius įstatymo reikalavimus. Antstolis nurodė, jog vykdomasis dokumentas šiuo atveju yra notaro išduotas vykdomasis įrašas, o ne vekselis. Vykdomasis įrašas atitinka įstatymų reikalavimus ir akivaizdžių kliūčių jam priimti nebuvo ir nėra. Antstolis negali vertinti notaro išduoto vykdomojo įrašo neteisėtumo. Todėl, kol vykdomasis įrašas nėra panaikintas, jis yra galiojantis.
Suinteresuotas asmuo A. G. nustatytu terminu atsiliepimo dėl skundo nepateikė.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).
Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. balandžio 18 d. (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2016 m. kovo 17 d. K. V. paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. sumokėti A. G. 15 000 Eur sumą (v. b. l. 1). 2017 m. sausio 9 d. paprastojo vekselio vykdomuoju įrašu reikalaujama pagal šį įrašą išieškoti iš K. V. paprastojo neprotestuotino vekselio turėtojai A. G. 15 000 Eur (v. b. l. 2). Pagal A. G. įgalioto asmens E. G. prašymą antstolis 2017 m. kovo 8 d. priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti (v. b. l. 7–8). Tą pačia dieną antstolis priėmė patvarkymą dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą, raginimą įvykdyti sprendimą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas (v. b. l. 9–11). Antstolis užklausė registrus, tikrino duomenis apie skolininką (v. b. l. 12–20). Procesiniai dokumentai skolininkui buvo išsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ir adresu (duomenys neskelbtini), įteikti 2017 m. kovo 16 d. (v. b. l. 21–25). Pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą dėl notaro veiksmų (v. b. l. 34–35) ir 2017 m. kovo 23 d. antstoliui pateikė skundą dėl jo veiksmų ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (v. b. l. 26–29). Antstolis pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį Kauno apylinkės teismui (v. b. l. 46–47). Kartu su skundu byloje yra pateiktas raginimas įvykdyti sprendimą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, patvarkymas dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, paprastojo vekselio vykdomąjį įrašą bei neprotestuotiną paprastąjį vekselį (b. l. 11–20).
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas nurodė, jog paprastojo vekselio forma neatitina imperatyvių įstatymo reikalavimų, jis yra negaliojantis, todėl antstolis neturėjo priimti vykdyti tokio vykdomojo dokumento.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu patikrinimu siekiama užkirsti galimybę pradėti nepagrįstą išieškojimo procesą bei išvengi neteisėto priverstinių vykdymo priemonių taikymo proceso dalyvių atžvilgiu.
Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, antstolis patikrina aplinkybes, nurodytas CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Taigi, pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-127/2007). Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).
Kaip antstolis nurodė, vykdomasis įrašas atitinka įstatymų reikalavimus ir akivaizdžių kliūčių jam priimti nebuvo. Be to, jis negali vertinti notaro išduoto vykdomojo įrašo neteisėtumo.
Teismas sutinka su tokia antstolio pozicija ir pažymi, jog antstolis, spręsdamas vykdomojo dokumento priėmimo klausimą, veikė pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta įstatyme įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolis turėjo atsisakyti priimti vykdyti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. pateiktą vykdomąjį dokumentą. Teismas pažymi, jog antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai. Taigi, antstolis negali kvestionuoti notaro atlikto vykdomojo įrašo, turinčio vykdomojo dokumento galią.
Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad paprastasis vekselis yra negaliojantis, nuginčytas. Taip pat nėra duomenų, kad notaro išduotas vykdomasis įrašas, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo įrašo priėmimo vykdyti, buvo pripažintas negaliojančiu. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl notaro E. N. veiksmų, prašė panaikinti 2017 m. sausio 9 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą. Patikrinus LITEKO sistemos duomenis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užvestos, bet dar neišnagrinėtos civilinė byla Nr. e2-18888-432/2017 dėl notaro veiksmų ir civilinė byla e2-19182-912/2017 dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Taigi, Vilniaus miesto 6-ojo notaro biuro išduotas vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) vykdymo pagrindas, nėra nuginčytas ir panaikintas.
Atsižvelgiant į tai, jog antstolis neturi teisės kvestionuoti notaro vykdomojo įrašo teisėtumo, vykdomasis dokumentas priimtas laikantis įstatymo reikalavimų, o vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis ir turi būti vykdomas, naikinti skundžiamą antstolio R. B. 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įstatyminio pagrindo, todėl skundas atmestinas.
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti antstolio 2017 m. kovo 8 d. patvarkymą dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą Nr. (duomenys neskelbtini), vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas pažymi, jog prašomi panaikinti antstolio 2017 m. kovo 8 d. patvarkymai dėl reikalavimo pateikti duomenis apie turimą turtą, vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir raginimą įvykdyti sprendimą yra išvestiniai ir neatsiejamai susiję su pagrindiniu patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Atmetus pareiškėjo prašymą dėl antstolio 2017 m. kovo 8 d. patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), kaip išvestiniai atmestini ir prašymai dėl kitų patvarkymų panaikinimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
Pareiškėjo K. V. skundą atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Edita Šliumpienė