Civilinė byla Nr. e2-947-1089/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09814-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.1; 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,
sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,
dalyvaujant ieškovės atstovei Lolitai Tarasevičiūtei,
atsakovės atstovei advokatei S. L.,
trečiojo asmens vadovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BaltLED“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Acoris“.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „BaltLED“ 2 095,55 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Acoris“ 2019 m. gruodžio 5 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią UAB „Acoris“ įsipareigojo įrengti praėjimo kontrolės ir apskaitos programinę bei techninę įrangą. Trečiasis asmuo atliko visus darbus ir 2020 m. vasario 6 d. sudarė darbų priėmimo–perdavimo aktą bei išrašė sąskaitą už atliktus darbus 4 204,75 Eur sumai. Atsakovė iš dalies apmokėjo šią sąskaitą (sumokėjo 2 523 Eur), tačiau yra likusi skolinga 2 095,55 Eur.
1.2. Pagal Paslaugų sutarties 4.5 punktą atsakovė pretenziją dėl darbų trūkumo turėjo pareikšti per penkias darbo dienas nuo darbų priėmimo–perdavimo akto gavimo dienos. Tokių pretenzijų atsakovė nepateikė.
1.3. Reikalavimo teises, kylančias iš Paslaugų sutarties, trečiasis asmuo UAB „Acoris“ remiantis įmonių 2020 m. kovo 9 d. pasirašyta sutartimi perleido ieškovei. Taigi atsakovė likusią įsiskolinimo dalį turi sumokėti ieškovei.
1.4. Trečiasis asmuo atliko darbų už 4 204,75 Eur (pagrindiniai darbai – 3 617,90 Eur, papildomi – 586,85 Eur). Atsakovė yra sumokėjusi 2 523 Eur. Pagal Paslaugų sutarties 7.2 punktą atsakovei skaičiuoti delspinigiai. Taigi šiuo metu atsakovės skola yra 2 095,55 Eur. Iš atsakovės turi būti priteista ne tik ši suma, bet ir 8 procentų dydžio procesinės palūkanos. Ginčo sutartis yra komercinis sandoris, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) nuostatos.
2. Atsakovė UAB „BaltLED“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
2.1. Trečiasis asmuo netinkamai įvykdė savo prievoles pagal Paslaugų sutartį – dalies paslaugų nesuteikė, įrangos montavimo darbus atliko nekokybiškai ir sugadino atsakovės turtą. Iki šios dienos trečiasis asmuo neapmokė atsakovės darbuotojų. Šį faktą pagrindžia trečiojo asmens parengtas aktas, į kurį sistemos derinimas, žmonių apmokymas naudotis sumontuota įranga neįtraukti. Pagal Paslaugų sutarties 4.1 punktą už nurodytas paslaugas atsakovė įsipareigojo atsiskaityti ne iš anksto, o po paslaugų suteikimo.
2.2. Darbų priėmimo–perdavimo akto atsakovė nėra pasirašiusi. Dėl to pagal Paslaugų sutarties 4.2 punktą atsakovės prievolė apmokėti ieškovės išrašytą sąskaitą neatsirado.
2.3. Trečiojo asmens atliktų darbų kokybė yra netinkama. Trečiasis asmuo, atlikdamas praėjimo kontrolės įrangos montavimą, sugadino tris duris ir jų iki šiol nesutvarkė. Atsakovė, matydama, kad trečiasis asmuo neketina to padaryti, pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta teise sumažinti darbų kainą.
2.4. Ieškovė netinkamai apskaičiuoja prašomą priteisti skolą. Paslaugų sutarties kaina – 3 617,90 Eur. Vykdant sutartį, paaiškėjo, kad yra būtini papildomi darbai (internetinės komunikacijos ir elektros instaliacijos). Su trečiuoju asmeniu buvo sutarta, kad darbai bus atlikti už 300 Eur be PVM. Tačiau atliktų darbų akte be pagrindo darbų kaina nurodyta 485 Eur be PVM. Faktiškai trečiasis asmuo suteikė paslaugų ir atliko darbų už 3 980,90 Eur. Atsakovė yra sumokėjusi 2 523 Eur. Taigi bendra nesumokėta suma yra 1 457,90 Eur, o ne 2 095 Eur.
2.5. Iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovė taip pat prašo priteisti delspinigius. Tačiau ieškinyje nenurodyta, kaip delspinigių suma apskaičiuota. Ieškovė be pagrindo delspinigius skaičiuoja nuo papildomų darbų kainos, nes nebuvo susitarta dėl delspinigių skaičiavimo šių darbų atveju. Delspinigiai nepagrįstai apskaičiuoti, nes trečiasis asmuo netinkamai įvykdė savo prievoles, o darbų akto atsakovė nėra pasirašiusi. Be to, netesybų suma yra pernelyg didelė ir turėtų būti mažinama (atsakovė yra sumokėjusi daugiau nei pusę kainos, ieškovė neįrodė, kad patyrė nuostolių).
3. Trečiasis asmuo UAB „Acoris“ prašo ieškinį tenkinti. Savo poziciją trečiasis asmuo grindžia tokiais argumentais:
3.1. Atsakovės darbuotojai buvo apmokyti. Praėjimo kontrolės sistemos valdymo įranga buvo įdiegta į atsakovės personalo vadovės kompiuterį, ji apmokyta registruoti darbuotojų vardus ir pavardes, priskirti praėjimo identifikatorius, juos aktyvuoti ar blokuoti praėjimus. Taip pat su keliais atsakovės darbuotojais išbandytas sistemos veikimas, o su atsakovės IT administratoriumi suderinti sistemos nuotolinio valdymo reikalavimai.
3.2. Paslaugų sutarties 4.2 punktas negaliojo, nes atsakovė nepateikė pretenzijų Paslaugų sutarties 4.3 punkte nustatyta tvarka ir terminu. Apie galimus atsakovės minimus sugadinimus trečiasis asmuo informuotas tik tada, kai buvo kreiptasi dėl skolos išieškojimo.
3.3. Papildomų darbų kaina buvo suderinta elektroniniu paštu. Atsakovei buvo paaiškinta, kad darbai (duomenys neskelbtini) objekte kainuos 300 Eur, o (duomenys neskelbtini) – 185 Eur.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
4. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad atsakovė UAB „BaltLED“ ir trečiasis asmuo UAB „Acoris“ 2019 m. gruodžio 5 d. pasirašė Paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį trečiasis asmuo įsipareigojo įrengti praėjimo kontrolės ir apskaitos programinę bei techninę įrangą, atitinkančią sutarties prieduose nurodytus techninius reikalavimus. Sutarta darbų kaina (įskaitant PVM) – 3 617,90 Eur.
5. Remiantis Paslaugų sutarties priedu Nr. 1 „Praėjimo kontrolės ir apskaitos sistemos sąmata“ trečiasis asmuo turėjo sumontuoti praėjimo kontrolės ir apskaitos sistemas atsakovės buveinėje ir filiale (duomenys neskelbtini), paruošti sistemas naudojimui ir apmokyti atsakovės darbuotojus kaip naudotis šiomis sistemomis.
6. Trečiojo asmens pateiktas susirašinėjimo elektroniniu paštu išrašas (2020 m. liepos 14 d. DOK-136415), taip pat Paslaugų sutarties 4.2–4.5 punktai patvirtina, kad Paslaugų sutarties vykdymo klausimus iš atsakovės pusės derino buvusi įmonės darbuotoja A. D.. Tą teismo posėdyje nurodė ir trečiojo asmens vadovas A. B.. Šios faktinės aplinkybės atsakovė neginčijo, taip pat neneigė trečiojo asmens pateiktos susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos autentiškumo.
7. Taip pat nustatyta, kad trečiasis asmuo reikalavimo teises, kylančias iš Paslaugų sutarties, 2020 m. kovo 9 d. sudarytos Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2020/03/09 pagrindu perleido ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“. Apie reikalavimo teisių perėmimo faktą ieškovė atsakovę informavo 2020 m. kovo 13 d. pranešimu. Atsakovė neginčija, kad paminėta aplinkybė įmonei buvo atskleista. Vadinasi, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė įvykdytų pagal Paslaugų sutartį neįvykdytas prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.103 straipsnis, 6.109 straipsnio 1 dalis).
8. Atsakovė 2020 m. kovo 16 d. sumokėjo trečiajam asmeniui 2 523 Eur ir tokiu būdu iš dalies atsiskaitė pagal Paslaugų sutartį. Mokėjimo nurodymo skiltyje mokėjimo duomenys atsakovė įrašė: „už korteles 60% mokėjimas“.
9. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės likusią nesumokėtą Paslaugų sutarties kainos dalį – 1 681,75 Eur (4 204,75 Eur – 2 523 Eur), ir 413,80 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus remiantis Paslaugų sutarties 7.2 punktu. Nuo šių ieškovės reikalavimų atsakovė ginasi tokiais atsikirtimais: 1) trečiasis asmuo nesuteikė atsakovės darbuotojų apmokymo paslaugos; 2) atsakovė nepasirašė darbų priėmimo–perdavimo akto, todėl atsakovė neturi prievolės atsiskaityti pagal ginčo sutartį; 3) trečiasis asmuo netinkamai atliko praėjimo kontrolės įrengimo darbus (sugadino dalį durų), todėl atsakovė sumažino darbų kainą (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 4) papildomų darbų kaina yra ne 485 EUR, o 363 Eur; 5) ieškovė neturėjo pagrindo skaičiuoti delspinigių ir prašoma priteisti delspinigių suma yra pernelyg didelė.
10. Paminėtus atsakovės atsikirtimus galima apibendrinti trimis klausimais: 1) dėl kokios papildomų darbų kainos Paslaugų sutarties šalys susitarė; 2) ar trečiasis asmuo tinkamai įvykdė Paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; ir 3) ar ieškovės prašymas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Dėl kiekvieno iš šių klausimų pasisakytina atskirai.
Dėl kokios papildomų darbų kainos Paslaugų sutarties šalys susitarė?
11. Byloje nėra ginčo, kad, vykdant Paslaugų sutartį, atsakovė nusprendė papildomai įsigyti internetinės komunikacijos ir elektros instaliacijos darbus, kurie nebuvo įtraukti į pirminę darbų sąmatą. Atsakovės ir trečiojo asmens susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo sąlygų, kainos raštu įformintas nebuvo. Vienintelis įrodymas, kuriame yra duomenų apie papildomų darbų kainos nustatymą, tai prieš tai minėta tarp trečiojo asmens vadovo ir atsakovės įgalioto asmens A. D. elektroniniu paštu vykusio susirašinėjimo medžiaga. Bylos šalys teismo siūlymu, kad A. D. byloje būtų apklausta liudytoja, nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis, 189 straipsnio 1 dalis). Taigi aplinkybė, dėl kokios papildomų darbų kainos buvo susitarta, nustatinėtina remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais.
12. Pagal susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą, trečiojo asmens vadovas 2020 m. sausio 29 d. A. D. išsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė: „Kaip tarėmės dėl papildomų darbų kabeliuojant, kainą abiems objektams lieka 485 Eur plius PVM.“. Kitą dieną išsiųstame laiške A. D. pasitikslino, ar gerai suprato trečiojo asmens vadovo nurodytą papildomų darbų kainą, o 2020 m. vasario 11 d. laiške paprašė patikslinti kainą: „<...> kabeliavimo kaina man atrodo per didelė, nes minėjote, kad kabeliavimas tūrėtų atsieiti apie 300 eurų, bet paskaičiuota 485, t. y. 185 eur daugiau <...>.“. Tos pačios dienos atsakyme trečiojo asmens vadovas paaiškino: „man atrodo kad taip ir tarėmės – apie 300 Eur (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) 185 eur.“. Įrodymų, kad atsakovė dėl trečiojo asmens apskaičiuotos papildomos darbų kainos būtų pareiškusi rašytinę ar žodinę pretenziją, atsakovė į bylą nepateikė.
13. Aprašytos susirašinėjimo elektroniniu paštu ištraukos patvirtina, kad atsakovė, gavusi trečiojo asmens 2020 m. vasario 11 d. laišką, kuriame paaiškinta, kad papildomų darbų kaina 485 Eur, pretenzijų dėl to nepareiškė. Vien tik tai, kad atsakovės atstovas 2020 m. sausio 30 d. ir 2020 m. vasario 11 d. laiškuose tikslinosi dėl papildomų darbų kainos, išreiškė abejonę dėl jos dydžio, neįrodo atsakovės atskirtimo, kad buvo susitarta dėl 300 Eur papildomų darbų kainos. Jeigu atsakovė, kaip rūpestingas ir apdairus verslininkas, būtų laikiusi, kad papildomų darbų kaina yra mažesnė nei apskaičiuota trečiojo asmens, įmonė dėl to būtų pareiškusi pretenziją. Tačiau šiuo atveju atsakovė prieštaravimų dėl trečiojo asmens apskaičiavimų nepareiškė. Priešingai, 2020 m. kovo 16 d. atlikdama dalinį mokėjimą, atsakovė mokėjimo paskirtyje įrašė, kad padengia 60 procentų skolos pagal Paslaugų sutartį. Atsakovės sumokėta 2 523 Eur suma sudaro 60 procentų 4 204,75 Eur sumos. Tokiu veiksmu atsakovė, be kita ko, pripažino, kad trečiojo asmens 2020 m. vasario 7 d. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje įrašyta teisinga trečiojo asmens atliktų darbų kaina (CK 1.71 straipsnio 1 dalis).
14. Atsižvelgiant į paminėtą, atsakovės atsikirtimas, kad su trečiuoju asmeniu buvo susitarta, jog papildomi darbai kainuos 300 Eur be PVM, o ne 485 Eur be PVM, atmestini kaip nepagrįsti ir nemotyvuoti.
Ar trečiasis asmuo tinkamai įvykdė Paslaugų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus?
15. Paslaugų sutartis, įvertinus jos elementus, yra mišri. Tai yra, atsakovė ir trečiasis asmuo susitarė, kad trečiasis asmuo už atlygį ne tik suteiks atlygintines paslaugas (apmokys darbuotojus), bet ir atliks praėjimo kontrolės bei apskaitos sistemos montavimo darbus. Dėl to Paslaugų sutarčiai kompleksiškai taikytinos teisės normos, reglamentuojančios rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (CK 6.156 straipsnio 3 dalis, 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.716 straipsnio 1 dalis). Prieš tai nurodyta, kad atsakovė teigia, jog trečiasis asmuo nesuteikė darbuotojų apmokymo paslaugos, o rangos darbus atliko nekokybiškai.
16. Atliktų darbų perdavimo ir suteiktų paslaugų fakto įforminimo tvarka buvo nustatyta Paslaugų sutarties 4 skirsnyje. Pagal Paslaugų sutarties 4.3 punktą trečiasis asmuo, įvykdęs savo įsipareigojimus, turėjo teisę pateikti darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovei, išsiunčiant jį elektroniniu paštu. Kaip nurodyta šio sprendimo 8 punkte, aktas atsakovei buvo įteiktas elektroniniu paštu 2020 m. vasario 7 d. Remiantis Paslaugų sutarties 4.3 ir 4.5 punktų sąlygomis atsakovė, gavusi iš trečiojo asmens atliktų darbų aktą, turėjo pareigą per penkias darbo dienas patikrinti, ar suteiktos visos paslaugos ir atlikti darbai, įvertinti paslaugų ir darbų kokybę, bei dėl to elektroniniu paštu pateikti trečiajam asmeniui pretenziją.
17. Atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą faktūrą Acor 20 Nr. 005 4 204,75 Eur sumai trečiasis asmuo 2020 m. vasario 7 d. išsiuntė atsakovei Paslaugų sutarties 4.3 punkte nurodytu elektroniniu paštu – asta@baltled.com. Po to, kai gavo paminėtus dokumentus, atsakovė rašytinių pretenzijų trečiajam asmeniui dėl darbų ir (ar) paslaugų kokybės per Paslaugų sutarties 4.5 punkte nustatytą terminą (penkias darbo dienas nuo akto gavimo) nepareiškė. Iš susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagos matyti, kad: 1) trečiojo asmens vadovas 2020 m. vasario 19 d. pasiteiravo, kada bus atsiskaityta už darbus; 2) 2020 m. vasario 21 d. A. D. informavo, kad sąskaita bus apmokėta ketvirtadienį; 3) trečiojo asmens vadovas 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. kovo 1 d. pakartotinai pasiteirauja, kada bus atsiskaityta; 4) 2020 m. kovo 4 d. A. D. praneša, kad sąskaita nebuvo apmokėta, nes stringa vienos durys su atsidarymu. Taigi vienintelę pretenziją elektroniniu paštu atsakovė pateikė 2020 m. kovo 4 d., o pretenzija buvo motyvuota tik tuo, kad stringa vienos durys. Įrodymų, kad pretenzijos dėl darbų kokybės trečiajam asmeniui būtų buvusios teiktos žodžiu, atsakovė nepateikė.
18. Nurodyti duomenys patvirtina, kad atsakovės įgaliotas asmuo – A. D., nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, jog trečiasis asmuo į atliktų darbų akto pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, be kita ko, įtraukė ir reikalavimą atsiskaityti už atsakovės darbuotojų apmokymo paslaugas. Aplinkybę, kad į sąskaitą įtraukta šių paslaugų kaina, patvirtina sąskaitos suma, kuri yra lygi Paslaugų sutarties kainai (įskaitant papildomus darbus). Nekyla reikšmingų abejonių, kad rūpestingas ir atidus verslininkas analogiškoje situacijoje, jeigu būtų gavęs sąskaitą už negautas paslaugas, būtų dėl to pareiškęs nesutikimą. Negalima sutikti su atsakovės pozicija, kad A. D. 2020 m. kovo 5 d. elektroniniu laišku buvo pareikšta trečiajam asmeniui pretenzija dėl to, jog nebuvo suteiktos darbuotojų apmokymo paslaugos. Iš šio laiško turinio aišku, kad A. D. tiesiog pasiteiravo, ar trečiasis asmuo turi instrukciją (2020 m. liepos 30 d. DOK-147350). Nei tiesioginių, nei netiesioginių pastabų trečiajam asmeniui dėl darbuotojų apmokymo paslaugos paminėtame laiške nėra išdėstyta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė be pagrindo ginasi nuo ieškinio remdamasi paslaugų nesuteikimo faktu.
19. Pretenzijas, kad trečiasis asmuo sugadino tris duris, atsakovė pirmą kartą pareiškė tik iškėlus šią bylą. Pagal susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiagą pretenziją dėl durų strigimo, o ne sugadinimo, atsakovė trečiajam asmeniui pateikė 2020 m. kovo 2 d. – praėjus dvidešimt keturioms dienoms nuo akto gavimo. Jeigu trečiasis asmuo, atlikdamas įrangos montavimo darbus, iš tiesų būtų sugadinęs trejas duris, neabejotina, kad rūpestingas ir sąžiningas užsakovas dėl to būtų reiškęs pretenzijas. Juolab, kad durų sugadinimo faktas – atsižvelgiant į atsakovės minimą sugadinimų pobūdį (sugadinti durų rėmai, kreivai išpjautos užraktų vietos), turėjo būti akivaizdūs ir galėjo būti nustatytas be atskiro tyrimo, t. y. normaliai priimant darbus (atsakovės nurodomi trūkumai negali būti vertinami kaip paslėpti).
20. Pagal CK 6.662 straipsnį užsakovas ne tik turi pareigą priimti darbų rezultatą, bet ir darbų priėmimo metu elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Paprastai (jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 26, 27 ir 31 punktai).
21. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad atsakovė, apžiūrėdama darbų rezultatą, jeigu trečiasis asmuo praėjimo kontrolės sistemos įrengimo metu sugadino trejas duris, turėjo tokį faktą pastebėti, nes durų apgadinimai turėjo būti išoriškai matomi ir akivaizdūs (CPK 185 straipsnis). Kaip jau pasisakyta, įrodymų, kurie pagrįstų, kad atsakovė nurodė trečiajam asmeniui durų sugadinimo faktus Paslaugų sutartyje nustatyta tvarka, kai gavo atliktų darbų aktą, byloje nepateikta. Priešingai, atsakovė nepareiškė trečiajam asmeniui prieštaravimų dėl atliktų įrangos montavimo darbų kokybės. Taigi atsakovė, priėmusi darbus ir nenurodžiusi akivaizdžių darbų trūkumų, neteko teisės remtis trūkumų faktu kaip pagrindu vienašališkai sumažinti atliktų darbų kainą (CK 6.662 straipsnio 3 dalis). Aplinkybė, kad 2020 m. kovo 4 d. atsakovės įgaliotas darbuotojas išsakė pastabą, jog stringa vienos durys, ginčo kontekste yra nesvarbi, nes apie tai atsakovė pranešė praleidusi Paslaugų sutartyje nustatytą terminą pretenzijoms dėl darbų trūkumų pareikšti. Tačiau atsakovė savo interesus, jeigu durys iš tiesų stringa, turi teisę ginti pasinaudodama darbų kokybės garantijos teikiama apsauga (CK 6.664 straipsnio 3 dalis, Paslaugų sutarties 6.2 punktas).
22. Aplinkybė, kad atsakovė nepersiuntė trečiajam asmeniui pasirašyto ir antspaudu patvirtinto darbų priėmimo–perdavimo akto, yra nereikšminga. Atsakovė neneigė, kad gavo trečiojo asmens parengtą aktą. Tą patvirtina ir atsakovės įgalioto asmens A. D. 2020 m. vasario 11 d., 2020 m. vasario 21 d. laiškai. Vadinasi, atsakovei darbų rezultatas faktiškai buvo perduotas. Pretenzijų dėl darbų kokybės Paslaugų sutarties 4.5 punkte nustatyta tvarka ir terminu atsakovė trečiajam asmeniui nepateikė. Dėl to pagal paminėtą sutarties nuostatą (ją aiškinant kartu su 4.2 punkto sąlyga) atsakovės veiksmai nepasirašant akto yra nesvarbūs sprendžiant dėl to, kada įvyko formalus darbų rezultato perdavimas.
23. Šioje vietoje pridurtina ir tai, kad atsakovė be pagrindo savo neveikimą nepateikiant trečiajam asmeniui pasirašyto akto vertina kaip pagrindą išvadai, jog nėra atsiradusi įmonės prievolė atsiskaityti už atliktus darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas).
Ar ieškovės prašymas priteisti delspinigius yra pagrįstas?
24. Paslaugų sutarties 7.2 punkte nustatyta, kad, nepagrįstai uždelsusi atsiskaityti už atliktus darbus, atsakovė įsipareigoja mokėti trečiajam asmeniui 0,2 procento sutarties kainos objekto kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad prašomą priteisti iš atsakovės delspinigių sumą (413,80 Eur) ieškovė apskaičiavo nuo atsakovės nesumokėtos kainos dalies už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. gegužės 7 d.
25. Atsakovė nepagrįstai uždelsė atsiskaityti už gautas paslaugas ir darbus, todėl ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė mokėtų Paslaugų sutartyje nustatyto dydžio delspinigius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Trečiojo asmens išrašytoje PVM sąskaitoje atsiskaitymo terminas nebuvo numatytas, tačiau Paslaugų sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad su trečiuoju asmeniu atsakovė turėjo atsiskaityti per dešimt dienų nuo darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo. Pagal Paslaugų sutarties 4.5 punktą trečiasis asmuo turėjo teisę pateikti atsakovei sąskaitą praėjus penkioms dienoms nuo atliktų darbų akto pateikimo dienos, jeigu per šį terminą atsakovė nepasinaudoja teise pareikšti pretenzijų dėl darbų kokybės. Kaip jau pasisakyta, aktas atsakovei išsiųstas 2020 m. vasario 7 d. Pretenzijų dėl darbų ir (ar) paslaugų kokybės atsakovė per Paslaugų sutarties 4.4 punkte nustatytą terminą nepareiškė. Taigi, sistemiškai aiškinant Paslaugų sutarties 4.3–4.5 punktų nuostatas, darytina išvada, kad trečiojo asmens išrašytą sąskaitą atsakovė turėjo apmokėti iki 2020 m. vasario 24 d. (2020 m. vasario 7 d. penktadienis, 2020 m. vasario 14 d. baigėsi terminas pretenzijoms pareikšti, o 2020 m. vasario 24 d. suėjo dešimties dienų terminas apmokėti 2020 m. vasario 7 d. gautą sąskaitą).
26. Dalį skolos atsakovė padengė 2020 m. kovo 16 d. Dėl to skirtini du delspinigių skaičiavimo laikotarpiai: nuo 2020 m. vasario 25 d. iki 2020 m. kovo 16 d. ir nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. gegužės 7 d., kai ieškovė pareiškė ieškinį. Delspinigiai paminėtu laikotarpiu turi būti skaičiuojami ne nuo visos sutarties kainos, bet nuo neapmokėtos jos dalies. Nėra pagrindo Paslaugų sutarties 7.2 punkto sąlygą aiškinti plečiamai, t. y. kaip nustatančią, kad delspinigiai skaičiuojami nuo visos sutarties kainos nepriklausomai nuo to, kokia yra užsakovo skola (CK 6.193 straipsnio 1, 3 dalys). Priešingu atveju būtų iškreipta sutartinės atsakomybės esmė – kompensuoti tik tą kreditoriaus minimalių nuostolių dalį, kuri yra reali. Taigi už pirmąjį laikotarpį ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų 168,19 Eur (4 204,75 Eur × 0,2 procento × 20 dienų) dydžio delspinigius, o už antrąjį – 171,54 Eur (1 681,75 Eur (4 204,75 Eur – 2 523 Eur) × 0,2 procento × 51 diena). Vadinasi, ieškovė formaliai turi teisę reikalauti, kad atsakovė mokėtų 339,73 Eur, o ne 413,80 Eur dydžio delspinigius.
27. Kitaip nei teigia atsakovė, ieškovė reikalavimą priteisti delspinigius pareiškė jau pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo. Delspinigių suma – jos atskirai nedetalizuojant – įskaičiuota į bendrą prašytos išieškoti skolos sumą. Delspinigiai turi būti skaičiuojami ir nuo papildomų darbų kainos, nes šie darbai yra sudėtinė pagal Paslaugų sutartį atliktų darbų dalis. Taigi atskiras susitarimas tarp šalių dėl delspinigių skaičiavimo ir už vėlavimą apmokėti papildomų darbų kainą neturėjo būti sudarytas.
28. Atsakovė, be kita ko, teigia, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai turėtų būti sumažinti. Šiuo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – tiek skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
29. Paslaugų sutartis sudaryta tarp dviejų verslininkų. Abiem sutarties šalims suteikta teisė, jeigu kita pusė pažeistų savo įsipareigojimų, skaičiuoti tokio paties dydžio delspinigius. Taigi Paslaugų sutarties šalių sutartinės atsakomybės ribos šiuo aspektu yra vienodos. Ieškovė, negaudama dalies Paslaugų sutarties kainos, patiria realių nepatogumų, kylančių iš negalėjimo disponuoti ginčo suma. Juolab, kad paslaugoms suteikti ir darbams atlikti turėjo būti patirtos realios sąnaudos. Vietoj to atsakovė yra priėmusi darbų rezultatą ir paslaugas. Aplinkybė, kad atsakovė iš dalies atsiskaitė su trečiuoju asmeniu, savaime negali būti priežastis visiškai atleisti įmonę nuo sutartinės atsakomybės. Tačiau įvertinus, kad prašoma priteisti delspinigių suma sudaro penktadalį (1 681,75 Eur / 339,73 Eur) bendros atsakovės skolos, taip pat atsižvelgus į visetą kitų aplinkybių: dalį skolos atsakovė padengė, pagal ginčo sandorį taikytina delspinigių norma prilygsta 73 procentų dydžio metinėms palūkanoms ir ženkliai viršija Mokėjimų įstatyme nustatytą pavėluoto mokėjimo palūkanų dydį, spręstina, kad yra pagrindas, kad netesybos nevirstų baudinėmis, sumažinti prašomą priteisti delspinigių sumą iki 200 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
30. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad ieškovės atsakovei pareikšti reikalavimai yra iš dalies pagrįsti – visiškai tenkinamas reikalavimas priteisti skolą ir iš dalies tenkinamas reikalavimas priteisti delspinigius. Ieškovei iš atsakovės priteisiama 1 681,75 Eur skola už atliktus darbus ir suteiktas paslaugas ir 200 Eur delspinigiai (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Paslaugų sutartis yra komercinė sutartis, kaip ji apibrėžta Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 881,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).
31. Patenkinta 89,79 procentai (2 095,55 Eur / 1 881,75 Eur) ieškinio reikalavimų. O tai lemia, kad bylinėjimosi išlaidos tarp ieškovės ir atsakovės skirstytinos taikant CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodytas taisykles. Ieškovė turėjo 47 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas, o atsakovė už įmonei suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 860 Eur (2020 m. birželio 11 d. DOK-113753, 2020 m. liepos 30 d. DOK-147350, 2020 m. rugsėjo 8 d. DOK-172754, 2020 m. lapkričio 3 d. DOK-213452). Atsakovės išlaidos advokato ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį ir turinį, vertintinos kaip protingo dydžio. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei iš atsakovės priteisiamas 42,20 Eur (47 Eur × 89,79 procentai) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o atsakovei iš ieškovės – 87,81 Eur (860 Eur × 10,21 procentai). Įskaičius šias sumas, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 45,61 Eur (87,81 Eur – 42,20 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
32. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl tarp šalių neskirstomos (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ iš atsakovės UAB „BaltLED“ 1 681,75 Eur (tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro ir 75 ct) skolą, 200 Eur (dviejų šimtų eurų) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 881,75 Eur (tūkstantis aštuoni šimtai aštuoniasdešimt vienas euras ir 75 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti atsakovei UAB „BaltLED“ iš ieškovės UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentas“ 45,61 Eur (keturiasdešimt penkių eurų ir 61 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Linas Virkutis