Administracinė byla Nr. eA-4948-575/2018
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00037-2018-4
Procesinio sprendimo kategorija 41
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. gruodžio 19 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus, Mildos Vainienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus ir trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. H. (H. H.) skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui (tretieji suinteresuoti asmenys – akcinė bendrovė „Amber Grid“ ir akcinės bendrovės „Amber Grid“ profesinė sąjunga) dėl sprendimo panaikinimo.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas H. H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas, VDI Vilniaus teritorinis skyrius) 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SD-1-14864 „Dėl AB „Amber Grid“ prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos tarybos nariu H. H.“ (toliau – ir sprendimas).
2. Pareiškėjas teigė, jog atsakovas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nusprendė suteikti sutikimą nutraukti pareiškėjo darbo sutartį su AB „Amber Grid“, nes darbo inspektorius neturi įgaliojimų nagrinėti tokį darbdavio prašymą ir šią teisę turi tik profesinės sąjungos valdymo organas ir teismas. Pareiškėjas manė, kad šiuo atveju taikytinos ne bendrosios Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas, DK) nuostatos, o specialiosios Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos, pagal kurias darbdavys negali atleisti profesinės sąjungos išrinkto valdymo organo nario, negavęs profesinės sąjungos atstovaujamojo ar valdymo organo išankstinio sutikimo. Teritorinis darbo inspektorius neturėjo teisinio pagrindo nagrinėti darbdavio prašymo dėl atleidimo sutikimo suteikimo, o tai laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Pareiškėjas teigė, jog profesinės sąjungos tarybos nario atleidimas be pagrindo laikytinas esantis diskriminacinio pobūdžio. Pažymėjo, jog skundžiamame sprendime nebuvo įvertinta pareiškėjo, kaip darbuotojo veikla, kuri patvirtina, jog pagrindinė atleidimo priežastis yra priklausymas profesinei sąjungai ir aktyvūs veiksmai, siekiant bendrovės darbuotojams geresnių darbo sąlygų. Pareiškėjas teigė, jog darbdavys prašyme darbo inspektoriui neįrodė, kad pareiškėjo neatleidimas iš esmės pažeidžia darbdavio teisėtus interesus, o darbo inspektorius nenagrinėjo darbuotojo atleidimo faktų ir atsisakė nustatyti darbdavio interesų pažeidimą, todėl skundžiamas sprendimas laikytinas nepagrįstu. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog pagal Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalį, nustatytas darbuotojo atleidimo pagrindas negali būti taikomas valstybės valdomoje bendrovėje AB „Amber Grid“ atleidžiant darbuotojus.
3. Atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes yra skundžiama tik išvada. Galutiniu sprendimu, sukeliančiu pareiškėjui teisines pasekmes, laikytinas darbdavio sprendimas, kuriuo pareiškėjas būtų atleistas iš pareigų. Atsakovas nurodė, kad atlikus pateiktų duomenų analizę, nebuvo nustatyta, jog darbo sutarties nutraukimas su pareiškėju yra kaip nors susijęs su jo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, o skunde išdėstyti bendro pobūdžio teiginiai, susiję su šia aplinkybe. Atsakovas pažymėjo, kad darbdavys siekia nutraukti darbo sutartį pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, nurodydamas, kad darbuotojas netinkamai vykdo savo pareigas, nepaklūsta tiesioginių vadovų nurodymams, nebendrauja su kolegomis ir taip kenkia darbdavio interesams. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad neturi teisės suteikti sutikimą dėl darbuotojo atleidimo ir nurodė, jog pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys negali būti atleisti be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo. Atsakovo nuomone, įmonės AB „Amber Grid“ teisiniame statuse nenurodyta, kad ji yra savivaldybės įmonė ar valstybės įmonė, ir nors šios bendrovės didžiąją dalį valdo valstybė, tačiau ji nelaikytina valstybine įmone, kaip tai suprantama Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme, todėl Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis netaikoma.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti.
6. AB „Amber Grid“ manė, jog turėtų būti taikomos Darbo kodekso nuostatos, nes priėmus naujas kodekso pataisas įstatymų leidėjas nustatė, kad profesinės sąjungos valdymo organo nario atleidimui turi pritarti Valstybinė darbo inspekcija, o ne profesinė sąjunga. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, nepagrįstai teigiama, kad pareiškėją siekiama atleisti be pagrindo, kadangi atleidimo pagrindas yra Darbo kodekso 59 straipsnis. Pažymėjo, kad pareiškėjas nėra atleidžiamas už darbo pažeidimus, todėl teisiškai nėra reikšminga, ar nurodytas pareiškėjo elgesys kvalifikuojamas kaip darbo pareigų pažeidimas. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad šiuo atveju negali būti taikomas Darbo kodekso 59 straipsnis ir manė, jog šios nuostatos išimtis taikytina tik tais atvejais, kai darbdavio teisinė forma yra valstybinė įmonė ar savivaldybės įmonė, tačiau nuostatoje nenumatytas draudimas nutraukti darbo sutartis su akcinėmis bendrovėmis, kurių akcijos priklauso ir valstybei ar savivaldybei.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ profesinė sąjunga (toliau – ir Profesinė sąjunga) atsiliepime į skundą sutiko su pareiškėjo argumentais.
8. AB „Amber Grid“ profesinė sąjunga manė, kad darbdavys nenurodė jokių objektyvių argumentų, kodėl pareiškėjas yra atleidžiamas iš darbo, todėl laikytina, jog atleidimas yra diskriminacinio pobūdžio. Profesinė sąjunga taip pat palaikė pareiškėjo argumentus, kad taikytinos specialiosios teisės aktų nuostatos ir darbdavys turėjo kreiptis į Profesinės sąjungos valdymo organo narius dėl sutikimo atleisti pareiškėją, o ne į atsakovą. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgęs į tai, kad darbo inspektorius viršijo jam suteiktus įgaliojimus, darbdavys nesikreipė į Profesinės sąjungos valdymo organą dėl išankstinio sutikimo atleisti pareiškėją, taip pat neįrodė, jog pareiškėjas pažeidė darbdavio interesus, darė išvadą, kad pareiškėjas yra diskriminuojamas už dalyvavimą profesinėje sąjungoje, todėl ginčijamas sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SD-1-14864 „Dėl AB „Amber Grid“ prašymo suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su AB „Amber Grid“ darbuotojų profesinės sąjungos tarybos nariu H. H.“.
10. Teismas nustatė, kad AB „Amber Grid“ 2017 m. rugpjūčio 28 d. raštu Nr. 150-8-18 pateikė pareiškėjui siūlymą dėl išėjimo iš darbo. Pareiškėjas, atsakydamas į pateiktą siūlymą, 2017 m. rugsėjo 4 d. raštu informavo darbdavį, kad su siūlymu nesutinka. Tuo pagrindu AB „Amber Grid“ 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 150-8-28 informavo pareiškėją apie darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, esant darbdavio valiai ir nurodė priežastis, kurių pagrindu sutartis nutraukiama. Rašte taip pat pažymėta, kad gavus VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vadovo leidimą nutraukti darbo sutartį, pareiškėjas iš darbo bus atleistas po 3 darbo dienų nuo tokio leidimo gavimo dienos. AB „Amber Grid“ 2017 m. lapkričio 17 d. atsakovui pateikė prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju. Atsakovas, išnagrinėjęs gautus duomenis, priėmė 2017 m. gruodžio 8 d. išvadą Nr. 1VD-240, kurios pagrindu buvo priimtas skundžiamas 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SD-1-14864 suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį su AB „Amber Grid“ profesinės sąjungos tarybos nariu H. H..
11. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, kad skundžiamas sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, ir pažymėjo, kad pats darbdavys 2017 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 150-8-28 informuodamas pareiškėją nurodė, kad jis bus atleistas po 3 darbo dienų nuo sutikimo iš atsakovo gavimo dienos, todėl priimtas sprendimas tiesiogiai darė įtaką darbdavio apsisprendimui atleisti. Atkreiptas dėmesys, kad pats Darbo kodeksas (168 str.) nustato kreipimosi dėl sutikimo atleisti iš darbo procedūrą, o tokio sutikimo suteikimas ar atsisakymas jį suteikti yra skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Teismas pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas remiantis 2017 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. 1VD-240, kurioje nėra pasisakyta dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, neįvertintas nė vienas pateiktas dokumentas ar prašyme bei pareiškėjo paaiškinimuose pateiktų argumentų pagrįstumas, todėl laikė, kad išvada, kurios pagrindu priimtas skundžiamas sprendimas, yra nemotyvuota ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.
13. Teismas, įvertinęs Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies nuostatą, darė išvadą, kad sąvoka „darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys“ yra plati ir apima visus įstaigoje esančius darbuotojų atstovus, išvardytus Darbo kodekso 165 straipsnio 2 dalyje, kurie atstovauja darbuotojų interesus, tačiau nagrinėjamoje byloje buvo matyti, kad AB „Amber Grid“ darbuotojų interesus atstovauja profesinė sąjunga, kurios veiklą reglamentuoja specialus įstatymas, t. y. Profesinių sąjungų įstatymas. Minėto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
14. Teismas darė išvadą, kad atsakovas, gavęs prašymą suteikti sutikimą atleisti profesinės sąjungos darbuotoją, turėjo atsižvelgti į specialųjį Profesinių sąjungų įstatymą, įvertinti, ar buvo gautas profesinės sąjungos leidimas atleisti pareiškėją, kuris yra profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas, o tokio leidimo nesant, išaiškinti AB „Amber Grid“ pareigą kreiptis į profesinę sąjungą.
15. Teismas pažymėjo, kad Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje yra nurodytos priežastys, kai darbo sutartis gali būti nutraukta, nesant darbuotojo kaltės, o pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, sutartis gali būti nutraukta, esant darbdavio valiai dėl kitų priežasčių, nenurodytų prieš tai minėtame straipsnyje, t. y. darbdavys neprivalo nustatyti tam tikrų darbo veiklos pažeidimų ar kitų priežasčių, kad pagal šį straipsnį nutrauktų darbo sutartį, todėl nutraukiant darbo sutartį pagal minėtą Darbo kodekso 59 straipsnį nebuvo pagrindo nustatyti pareiškėjo kaltės buvimo ar tiesioginių funkcijų neatlikimo, nes sutarties nutraukimas, esant darbuotojo kaltei, reglamentuojamas Darbo kodekso 58 straipsnyje.
16. Teismas nesutiko su atsakovo ir AB „Amber Grid“ išdėstytais argumentais, kad nustatant, ar bendrovė yra valstybės ar savivaldybės įmonė, esminę reikšmę turi tik bendrovės teisinė forma. Teismas, remdamasis byloje pateiktu išrašu, nustatė, kad AB „Amber Grid“ yra priskirtina prie valstybės valdomų įmonių, nes 96 proc. bendrovės akcijų valdo valstybė. Teismas pažymėjo, kad Valstybės ar savivaldybės įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostata nurodo, jog pagrindinis požymis nustatyti, ar įmonė yra valdoma valstybės, tai įvertinti, ar ji priklauso valstybei nuosavybės teise, todėl atsakovas ir AB „Amber Grid“ nepagrįstai teigė, kad pagrindinis požymis yra bendrovės užregistruota teisinė forma. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, taip pat vertindamas, ar įmonė gali būti pripažinta viešojo administravimo subjektu, nurodė, kad pirmiausia turi būti nustatyta, ar valstybė (savivaldybė) yra įmonės savininkė arba dalininkė. Atsižvelgus į teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad AB „Amber Grid“ yra valstybės valdoma įmonė, nes jai priklauso 96 proc. bendrovės akcijų ir patenka į Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies išimtį, todėl atsakovas negalėjo suteikti sutikimo AB „Amber Grid“ nutraukti darbo sutartį su pareiškėju pagal Darbo kodekso 59 straipsnį.
17. Teismas darė išvadą, kad atsakovas skundžiamu sprendimu nepagrįstai suteikė sutikimą AB „Amber Grid“ nutraukti darbo sutartį su pareiškėju. Neįvertino, ar darbdavys kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo gavimo ir neišaiškino minėtos pareigos darbdaviui, taip pat nenagrinėjo, ar pareiškėjas nepatenka į Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies nustatytą išimtį, todėl priimtas sprendimas laikytas nepagrįstu. Konstatuota, kad pareiškėjui priklausant profesinei sąjungai ir būnant šios sąjungos pirmininko pavaduotoju, AB „Amber Grid“, siekdama nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, turėjo pirmiausia kreiptis į profesinę sąjungą ir gauti jos sutikimą. Teismas taip pat darė išvadą, kad net ir turint sutikimą atleisti pareiškėją iš darbo, AB „Amber Grid“, būdama valstybine įmone, nes jos 96 proc. akcijų priklauso valstybei, negali atleisti pareiškėjo iš darbo pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, nes šiuo atveju taikytina minėtame straipsnyje numatyta išimtis. Teismas laikė, kad atsakovas neteisėtai suteikė sutikimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.
III.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo proceso išlaidų atlyginimą.
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo išvada, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SD-1-14864 yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo 8 straipsnio nuostatų. AB „Amber Grid“ teigimu, VDI išnagrinėjo visus jai pateiktus dokumentus, sprendime pateikė motyvus, paaiškinančius, kodėl buvo nuspręsta duoti leidimą nutraukti darbo sutartį su pareiškėju. Be to, teigia, kad VDI privalėjo vertinti ne visas aplinkybes, o tik tas, kurios svarbios vertinant, ar atleidimas nėra susijęs su profesinės sąjungos valdymo organo veikla, ir neturėjo teisės vertinti būsimo pareiškėjo atleidimo iš darbo pagrįstumo ar teisėtumo. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, VDI pagrįstai pripažino, kad AB „Amber Grid“ nurodytos pareiškėjo atleidimo iš darbo priežastys nėra susijusios su jo dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje. Taip pat pažymi, jog teismas nepateikė nė vieno argumento, kodėl pareiškėjo atleidimas galėtų būti susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.
20. AB „Amber Grid“ nesutinka su teismo išvada, kad sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdymo organo narį turi duoti ir profesinė sąjunga. Teigia, kad esant teisės normų kolizijai prioritetas turi būti teikiamas Darbo kodeksui, kadangi jame numatyta, kad esant kolizijai jis turi pirmenybę prieš kitus teisės aktus, be to, Darbo kodeksas buvo priimtas vėliau, todėl taikytinas lex posterior derogat legi priori (vėlesnis įstatymas įveikia ankstesnįjį) principas. Nurodo, kad Profesinių sąjungų įstatymas nenumato, kad turi būti gautas profesinės sąjungos sutikimas atleidžiant darbuotoją pagal Darbo kodekso 59 straipsnį. Darbo kodekso komentare nurodyta, kad turi būti gaunamas VDI sutikimas. AB „Amber Grid“ teigimu, VDI sutikimas yra patikimesnis nei profesinės sąjungos, kadangi yra išduodamas nešališkos ir kompetentingos institucijos, o profesinė sąjunga dažniausiai nebūna objektyvi. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pagal pirmosios instancijos teismo išaiškinimą, darbdavys sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdymo organo narį turėtų gauti du kartus, tačiau tokia situacija būtų nelogiška, neprotinga ir neteisinga.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su teismo sprendimu dėl AB „Amber Grid“ teisinės formos. Teigia, kad teismas supainiojo „valstybės įmonės“ ir „valstybės valdomos įmonės sąvokas“. Pažymi, jog Darbo kodeksas aiškiai numato, kad ribojimas atleisti darbdavio valia yra taikomas tik konkrečios teisinės formos – valstybės ar savivaldybės įmonių – atveju ir nenustato jokio šio straipsnio apribojimo akcinėms bendrovėms, nepriklausomai nuo to, kam priklauso šių bendrovių akcijos ar turtas. Teigia, kad ribojimus nustatančios teisės normos negali būti aiškinamos plečiamai. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai vertino, ar AB „Amber Grid“ yra viešojo administravimo subjektas, kadangi Darbo kodekso 59 straipsnis nenurodo viešojo administravimo subjektų.
22. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SD-1-14864.
23. Atsakovo teigimu, VDI sprendimas pats savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui. Galutinį sprendimą, sukeliantį teisines pasekmes, priims darbdavys. Atsakovas pažymi, jog AB „Amber Grid“, 2017 m. gruodžio 11 d. gavusi VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą, pareiškėjo neatleido, ir tai įrodo, kad VDI sprendimas yra tarpinio pobūdžio.
24. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Atsakovas pažymi, kad VDI privalo darbdavio prašymą dėl leidimo atleisti atstovaujamojo organo narį nagrinėti tik tuo aspektu, ar atleidimo priežastys nėra susijusios su naryste profesinėse sąjungose, atstovavimu profesinių sąjungų nariams arba veikla profesinėse sąjungose. Teigia, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. išvada Nr. 1VD-240, kuria remiantis buvo priimtas ginčijamas sprendimas, buvo išsami ir motyvuota, išnagrinėtos visos aplinkybės, susijusios su Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta dispozicija.
25. Atsakovas pažymi, kad nei Profesinių sąjungų įstatymas, nei joks kitas teisės aktas nenumato VDI pareigos įvertinti, ar darbdavys kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo gavimo, ir išaiškinti minėtą pareigą darbdaviui. Taip pat nurodo, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga gauti profesinės sąjungos sutikimą siejama su sąlyga, kuri atitinka Darbo kodekso 57 straipsnį, o su pareiškėju darbo sutartis nutraukiama pagal Darbo kodekso 59 straipsnį.
26. Atsakovo teigimu, nėra pagrindo išplėsti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje įvardytų juridinių asmenų, kuriems draudžiama nutraukti darbo sutartis šioje normoje nurodytu pagrindu, sąrašą – draudimas taikomas valstybės įmonėms, bet ne valstybės valdomoms įmonėms.
27. Atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – palikti galioti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. SD-1-14864.
28. Atsakovas sutinka ir palaiko trečiojo suinteresuoto asmens argumentus ir motyvus, nurodytus apeliaciniame skunde.
29. Pareiškėjas H. H. atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
30. Pareiškėjo teigimu, nėra pagrindo sutikti su argumentais dėl VDI išvados motyvų pakankamumo, kadangi VDI netyrė ir nenustatė konkrečių bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjo teigimu, VDI darbdavio pateiktas aplinkybes ir dokumentus priėmė kaip tikrovę atitinkančius, o pareiškėjo bei profesinės sąjungos nuomonėje išdėstytas aplinkybes laikė prielaidomis.
31. Pareiškėjas nurodo, kad VDI nenustatė faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo dalyvavimu darbuotojus atstovaujančioje veikloje, su profesinės sąjungos tarybos kompetencija suteikti sutikimą atleisti tarybos narį, nustatyta Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje, su Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta išimtimi, su esminiu darbdavio pažeidimo fakto nebuvimu, su pareiškėjo asmeninėmis savybėmis ir gebėjimu būti vadovu. Taip pat netyrė aplinkybių, susijusių su darbdavio siekiu atleisti pareiškėją sumokant 9 mėnesių išeitinę kompensaciją, o pareiškėjui nesutikus, atleisti nurodžius tikrovės neatitinkančius faktus.
32. Pareiškėjo teigimu, AB „Amber Grid“ nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio, kad pareiškėjas yra nediskriminuojamas dėl darbuotojų atstovo veiklos, ir kodėl yra netinkamas užimti vadovaujančias pareigas.
33. Pareiškėjas nesutinka, kad VDI privalo darbdavio prašymą dėl leidimo atleisti nagrinėti tik tuo aspektu, ar atleidimo priežastys nėra susijusios su darbuotojo kaip atstovo veikla. Pareiškėjo teigimu, nagrinėtinų ir nustatytinų aplinkybių apimtis priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių.
34. Pareiškėjas nurodo, kad Darbo kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d.) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu nebuvo panaikintas Profesinių sąjungų įstatymas. Esant Darbo kodekso ir Profesinių sąjungų įstatymo teisės normų kolizijai, taikomas galiojantis specialusis įstatymas. Pareiškėjas teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudencija (1999 m. sausio 14 d. nutarimas), Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatos yra aktualios ir apima tiek Darbo kodekso 57 straipsnyje, tiek ir 59 straipsnyje numatytus atvejus.
35. Pareiškėjas, remdamasis profesinių sąjungų autonomiškumu, nepriklausomumu ir savarankiškumu, Konstitucinio Teismo doktrina, teigia, kad pirmiausia profesinės sąjungos valdymo organo nariai privalo įvertinti darbdavio prašymo atleisti profesinės sąjungos valdymo organo narį teisėtumą ir pagrįstumą, o tik po to klausimas gali būti perduotas kitoms valstybinėms institucijoms.
36. Pareiškėjas teigia, kad AB „Amber Grid“ patenka į Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies išimtį, kadangi bendrovė valdo valstybei priklausantį magistralinį dujotekį, valstybei priklauso 96 proc. akcijų ir įmonė įsipareigojusi iš pelno išmokėti valstybei dividendus, įmonė yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė, jai taip pat taikomos viešųjų pirkimų nuostatos, įmonės patirtus nuostolius turi padengti tiek fiziniai asmenys, kurie vartoja dujas, tiek juridiniai asmenys, kurie perka dujas iš minėtos įmonės, įmonė vykdo viešojo administravimo funkcijas, ši įmonė atstovauja viešajam interesui.
37. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
38. Trečiojo asmens nuomone, atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas.
39. Pareiškėjas H. H. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
40. Pareiškėjo teigimu, VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. SD-1-14864 yra galutinis administracinės procedūros sprendimas, priimtas galutinio viešojo administravimo subjekto, turinčio įgaliojimus tuo klausimu. Šiuo sprendimu baigiasi viešieji administraciniai santykiai sprendžiant darbuotojų atstovo atleidimo klausimą ir prasideda civiliniai santykiai tarp darbdavio ir darbuotojų atstovo.
41. Nors atsakovas nurodė, kad jo priimtas sprendimas teisinių pasekmių nesukūrė, nes darbdavys, gavęs sutikimą, neatleido darbuotojų atstovo po trijų darbo dienų, pareiškėjas pažymi, jog darbdaviui draudžiama atleisti darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį tol, kol vyksta darbo ginčas (Darbo kodekso 168 str. 3 d.).
42. Pareiškėjo teigimu, atsakovas pats pripažino, kad savo sprendime susiklosčiusių faktinių aplinkybių tarp šalių nenagrinėjo, o rėmėsi išimtinai darbdavio nurodytais argumentais. Pareiškėjas teigia, kad VDI, spręsdamas klausimą dėl sutikimo atleisti darbuotojų atstovą, kiekvienu atveju turi pareigą nustatyti visų aplinkybių apimtį taip, kad būtų priimtas teisingas sprendimas, kad nenukentėtų įstatymu saugomas gėris – darbuotojų kolektyvinis atstovavimas.
43. Pareiškėjas teigia, kad pasikeitusiu Darbo kodekso reglamentavimu nebuvo panaikintas specialusis Profesinių sąjungų įstatymas, todėl profesinių sąjungų veikloje šis įstatymas turi būti taikomas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiu, kad Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies norma netaikoma šioje, Darbo kodekso 59 straipsnyje numatytoje, situacijoje.
44. Pareiškėjas, pakartodamas argumentus, išdėstytus atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą, teigia, kad AB „Amber Grid“ patenka į Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies išimtį.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ profesinė sąjunga atsiliepime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinius skundus prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.
46. Trečiasis suinteresuotas asmuo, vadovaudamasis Darbo kodekso 179 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad Darbo kodeksas profesinių sąjungų veiklos reglamentavimui suteikia pirmenybę specialiajam Profesinių sąjungų įstatymui. Mano, kad toks reglamentavimas, kuomet darbdavys pirmiausia turėjo spręsti klausimą su profesine sąjunga, atitinka profesinių sąjungų autonomiškumo principą. Teigia, kad šiame darbo ginče darbdavys ignoravo Profesinę sąjungą, parodydamas diskriminacinį elgesį jos ir jos narių atžvilgiu.
47. Profesinė sąjunga teigia, kad byloje matyti, jog VDI netyrė ir nevertino pareiškėjo nurodomų aplinkybių, susijusių su jo darbo pareigų vykdymu, darbdavio 2017 m. lapkričio 14 d. prašyme nurodomais atvejais. Darbdavio pateikti pareiškėjo atleidimo faktai ir aplinkybės, Profesinės sąjungos nuomone, neįrodo darbdavio teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. VDI Vilniaus teritorinis skyrius 2017 m. gruodžio 11 d. sprendime taip pat netyrė ir nevertino faktų, susijusių su pareiškėjo veikla profesinėje sąjungoje. Profesinė sąjunga taip pat teigia, kad darbdavys, naudodamasis dominuojančia padėtimi, diskriminuoja profesinę sąjungą, jos vadovą, pareiškėją ir tarybos narį, siekdamas pažeminti, sumenkinti ir pakirsti pasitikėjimą jais.
48. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtina, jog byloje skundžiamas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2017 m. gruodžio 11 d. sprendimas yra baigiamasis viešojo administravimo subjekto administracinis aktas, priimtas tarpinio ir pagalbinio sprendimo pagrindu.
49. Profesinė sąjunga nurodo, kad AB „Amber Grid“ yra valstybės turto valdytoja, vykdanti kito valdytojo nurodymus ir privalo racionaliai valdyti, naudoti ir disponuoti jai patikėtą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad AB „Amber Grid“ patenka į Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalies išimtį.
Išplėstinė teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
50. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimo duoti sutikimą atleisti AB „Amber Grid“ darbuotoją, profesinės sąjungos tarybos narį H. H.. Pirmosios instancijos teismui panaikinus ginčijamą atsakovo sprendimą, apeliacinius skundus pateikė tiek atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“. Apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, remiantis tuo, kad 1) pareiškėjas neturi teisės skųsti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus duoto sutikimo atleisti darbuotoją, kadangi sistemiškai aiškinant DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalis, tokia teisė suteikta tik darbdaviui; 2) pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies santykį bei nepagrįstai konstatavo, jog dėl sutikimo atleisti darbuotoją turi būti gautas ir profesinės sąjungos sutikimas; 3) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė klausimų, vertintinų sprendžiant dėl sutikimo atleisti darbuotoją, kiekį; 4) AB „Amber Grid“ nėra valstybės valdoma įmonė, todėl DK 59 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis neturi būti taikoma.
Dėl pareiškėjo teisės skųsti VDI teritorinio padalinio vadovo sprendimą duoti sutikimą
51. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pareiškėjas neturi teisės skųsti VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimo, kadangi šis sprendimas yra tik tarpinis dokumentas ir teisinių pasekmių darbuotojui nesukelia. Atsakovo manymu, teisines pasekmes pareiškėjui sukeltų tik trečiojo suinteresuoto asmens AB „Amber Grid“ sprendimas atleisti asmenį, jeigu toks būtų priimtas. Atsakovo teigimu, vien tai, jog atsakovas ginčijamu sprendimu davė sutikimą atleisti pareiškėją, savaime nereiškia, jog trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ tokį sprendimą priims. Be to, atsakovo manymu, sistemiškai aiškinant DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas, teisė apskųsti VDI teritorinio skyriaus sprendimą yra suteikta tik darbdaviui, kai yra atsisakoma suteikti sutikimą atleisti darbuotoją – profesinės sąjungos atstovaujamojo organo narį.
52. Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo. Darbdavio motyvuotą prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas turi išnagrinėti ir darbdaviui pateikti atsakymą per dvidešimt darbo dienų nuo pareiškimo gavimo dienos. Darbuotojai ar jų atstovai savo iniciatyva arba Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo prašymu turi teisę pateikti savo nuomonę. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas, gavęs darbdavio motyvuotą prašymą, apie tai informuoja darbuotojų atstovaujamąjį organą ir patį darbuotoją, dėl kurio pateiktas prašymas, ir nustato ne trumpesnį kaip penkių darbo dienų terminą darbuotojų atstovų ir paties darbuotojo nuomonei pateikti. Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Darbo sutartis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis negali būti nutraukta tol, kol vyksta darbo ginčas. Per dešimt darbo dienų nuo Darbo kodekso įsigaliojimo dienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos raštu pateikia valdymo organų narių, kuriems taikomos šios dalies garantijos, sąrašus darbdaviui, o naujai įsteigtos – ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo įsteigimo dienos.
53. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavys gali ginčyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per trisdešimt dienų. Teismo sprendimo dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsiteisėjimas suteikia teisę darbdaviui per vieną mėnesį pradėti darbo sutarties nutraukimo procedūrą šio kodekso nustatyta tvarka. Teismo sprendimo dėl Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimo atsisakyti duoti sutikimą įsigaliojimas savaime nenustato darbo sutarties pasibaigimo teisėtumo.
54. Atsakovo vertinimu, DK 168 straipsnio 4 dalies nuostatos įtvirtinimas reiškia, jog VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimo apskundimo teisė yra suteikta tik darbdaviui, tuo tarpu darbuotojas tokio sprendimo skųsti neturi teisės, kadangi minėtas sprendimas yra tik tarpinis procedūrinis sprendimas ir darbuotojui teisinių pasekmių nesukelia.
55. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis teisminės gynybos į administracinį teismą grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje – asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis nustatyta asmens teisė į teisminę pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).
56. Teisminės gynybos principo svarba akcentuojama ir tarptautinių teismų praktikoje. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina „teisę į teismą“, kurios dalis teisė kreiptis į teismą, t. y. inicijuoti teisminį procesą, sudaro tik vieną aspektą. Tačiau šis aspektas iš esmės lemia, ar suinteresuotas asmuo galės pasinaudoti kitomis garantijomis, numatytomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teisminiam procesui taikomi teisingumo, viešumo ir spartumo standartai iš tiesų tampa beverčiai, jeigu teisminis procesas apskritai nėra pradedamas. Vargu, ar galima kalbėti apie teisinės valstybės principą, jeigu apskritai nėra įgyvendinama teisė kreiptis teisminės gynybos (žr., pvz., 1975 m. sausio 21 d. sprendimo Golder prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70) 34-36 punktus, 2001 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Z. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 29392/95) 91-93 punktus, 2001 m. birželio 19 d. sprendimo byloje Kreuz prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 28249/95) 52 punktą). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, jog teisė į teismą turi būti reali ir veiksminga, o ne teorinė ar iliuzinė (1995 m. gruodžio 4 d. sprendimo byloje Bellet prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94) 36 punktas).
57. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas) taip pat yra patvirtinęs, jog teisė kreiptis į teismą yra viena sudedamųjų teisinės bendrijos dalių ir kad ją garantuoja Europos Sąjungos sutartimi paremta teisinė tvarka, nes ji sukūrė išsamią teisinės gynybos priemonių ir procedūrų sistemą tam, kad Teisingumo Teismas galėtų vykdyti institucijų priimtų aktų teisėtumo kontrolę (žr., pvz., 1986 m. balandžio 23 d. sprendimo Les Verts prieš Parlamentą, 294/83, EU:C:1986:166, 23 punktą). Teisę į veiksmingą teisminę apsaugą Teisingumo Teismas grindžia bendromis valstybėms narėms konstitucinėmis tradicijomis bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniais (žr., pvz., 1986 m. gegužės 15 d. sprendimo Marguerite Johnston prieš Chief Constable of the Royal Ulster Constabulary, 222/84, EU:C:1986:206, 18 punktą). Veiksmingos teisminės gynybos principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, kuris įtvirtintas ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo DEB Deutsche Energiehandels- und Beratungsgesellschaft mbH prieš Bundesrepublik Deutschland, C-279/09, EU:C:2010:811, 30 ir 31 punktus, 2011 m. kovo 1 d. nutarties Claude Chartry prieš Belgijos valstybę, C-457/09, EU:C:2011:101, 25 punktą ir 2011 m. liepos 28 d. sprendimo Brahim Samba Diouf prieš Ministre du Travail, de l’Emploi et de l’Immigration, C-69/10, EU:C:2011:524, 49 punktą).
58. Sistemiškai įvertinusi paminėtų DK 168 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų teisės normų turinį, išplėstinė teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas išskiria dvejopo pobūdžio VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimus, t. y. duoti sutikimą ir atsisakyti duoti sutikimą.
59. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimas duoti sutikimą atleisti iš darbo ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka tiek darbuotojo, tiek darbdavio. VDI teritorinio skyriaus vadovo sprendimą atsisakyti duoti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas ginčyti administraciniame teisme turi teisę darbdavys per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo. Priešingas šių teisės normų aiškinimas nepagrįstai apribotų suinteresuotų asmenų, t. y. šiuo atveju darbuotojo, galimybę ginti jų galbūt pažeistas teises ir būtų nesuderinamas su minėtu teisės į teisminę gynybą universalumo principo aiškinimu.
Dėl VDI sprendime privalomų vertinti klausimų
60. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo sprendimo turinį, konstatavo, jog šis sprendimas yra nemotyvuotas, be to, jame nevertinti AB „Amber Grid“ prašyme dėl sutikimo atleisti darbuotoją nurodyti numatomo atleidimo argumentai.
61. Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas suteikia sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Įvertinus šios teisės normos turinį, darytina išvada, jog VDI teritorinio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, turi vertinti tik tai, ar darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą tokį darbuotoją atleisti.
62. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl profesinių sąjungų atstovaujamųjų organų nesutikimo skirti nuobaudą jų nariui – valstybės tarnautojui, bei aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą profesinės sąjungos narių, kurie yra išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus, garantiją, ne kartą yra pažymėjęs, jog teisinio reguliavimo dėl profesinių sąjungų narių garantijų kontekste yra apibrėžiamos ir profesinės sąjungos diskrecijos teisės duoti ar ne sutikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ribos: profesinė sąjunga šią teisę turi naudoti tik kaip priemonę apginti savo narius nuo diskriminacijos narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, nesant įrodymų, jog tarnybinę nuobaudą ketinama skirti dėl asmens veiklos profesinėje sąjungoje, profesinės sąjungos atsisakymas duoti sutikimą skirti tarnybinę nuobaudą yra neteisėtas, kadangi nepagrįstai suvaržytų viešojo administravimo subjektų teisę vykdyti įstatymais priskirtas funkcijas, galimybę reaguoti į pavaldžių tarnautojų darbinės veiklos trūkumus, padarytus pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2010 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1080/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2288/2012 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad profesinei sąjungai suteikta teisė, sprendžiant klausimą dėl sutikimo atleisti tarnautoją iš užimamų pareigų, patikrinti, ar tarnautojas atleidžiamas dėl jo narystės profesinėje sąjungoje, dėl atstovavimo profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėje sąjungoje, t. y. papildomas profesinės sąjungos renkamo organo narių teisių, atleidžiant juos iš darbo, apsaugos mechanizmas aiškintinas tik kaip garantija profesinės sąjungos nariams išvengti diskriminavimo galimybės dėl jų veiklos profesinėje sąjungoje (žr., pvz., LVAT 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-343/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2021-520/2015 ir kt.).
63. Panašios pozicijos šiuo klausimu laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, susijusioje su profesinės sąjungos renkamojo organo atsisakymu duoti sutikimą atleisti (ar skirti drausminę nuobaudą) šio organo narį (remiantis iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Darbo kodekso 134 str. 2 d.). Šio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog teismas, spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą, neturi nagrinėti galimos būsimos darbo drausmės nuobaudos skyrimo pagrįstumo ir teisėtumo. Darbo drausmės pažeidimo faktų ir aplinkybių tyrimas tam tikra apimtimi yra reikalingas, nes to nepadarius nebūtų galima įrodyti nei darbdavio interesų pažeidimo esmingumo, nei kad darbdavio norima skirti drausminė nuobauda nesusijusi su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2012). Svarbu tai, kad darbdavio prašyme nurodomi argumentai siejami ne su darbuotojo, dėl kurio būsimo atleidimo buvo prašoma sutikimo, veikla profesinėje sąjungoje, bet su kitomis darbdaviui ypač aktualiomis priežastimis <...>. Nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas neanalizuojami, netiriami ir nenustatinėjami darbuotojo galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo faktai. Nutraukdamas darbo sutartį, darbdavys veikia savo rizika. Darbo sutarties nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas gali būti patikrinti tik po to, kai šis veiksmas – darbo sutarties nutraukimas – įvyksta, o suinteresuotas asmuo pareiškia ieškinį teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).
64. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą ir nuosekliai vystomą teismų praktiką, išplėstinė teisėjų kolegija daro išvadą, jog priimdamas sprendimą, atsakovas VDI Vilniaus teritorinis skyrius turėjo vertinti tik tai, ar AB „Amber Grid“ siekis atleisti H. H. nėra susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu išsamus bendrovės prašyme išdėstytų aplinkybių, susijusių su darbuotojo darbo kokybe, terminų laikymusi, santykiais su kitų skyrių darbuotojais ir kt., vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
65. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, konstatuoja, kad ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimo visiškai nevertino siekiamo atleisti darbuotojo nediskriminavimo požiūriu, t. y. pirmosios instancijos teismas netyrė, ar VDI Vilniaus teritorinis skyrius, nuspręsdamas duoti sutikimą atleisti AB „Amber Grid“ darbuotoją H. H., vertino darbdavio nurodytus argumentus tuo aspektu, ar darbdavio išdėstyti atleidimo argumentai nėra susiję su darbuotojo veikla profesinėje sąjungoje, bei ar darbuotoją atleisti siekiama ne dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos.
66. Įvertinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimą panaikino, neištyręs tokio pobūdžio bylai reikšmingų aplinkybių. Toks sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl turi būti panaikintas, o byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atitinkamai atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir DK 168 straipsnio 3 dalies santykio
67. Pažymėtina, kad teisme nagrinėjamo administracinio ginčo ribos apibrėžiamos pareiškėjo skundo (prašymo) reikalavimais, nustatyta tvarka teismo priimtais nagrinėti (ABTĮ 24, 25, 33 str.). Pareiškėjas, teikdamas skundą dėl viešojo administravimo subjekto sprendimo, turi teisę pasirinkti įstatyme nustatytą jo pažeistos teisės gynimo būdą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimo turinys bei jo pozicija, išreikšta bylos nagrinėjimo metu, patvirtina, kad pareiškėjas siekė, jog būtų panaikintas atsakovo VDI Vilniaus teritorinio skyriaus sprendimas, suteikiantis teisę darbdaviui jį atleisti iš užimamų pareigų.
68. Kaip matyti iš DK 168 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Darbo kodekso redakcijai, darbdavys, ketindamas atleisti iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį, turi gauti Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimą nutraukti darbo sutartį su tokiu asmeniu, o Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
69. Nurodytos teisės normos analizė leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog administraciniuose teismuose ABTĮ nustatyta tvarka gali būti ginčijami tik VDI teritorinio skyriaus vadovo priimti sprendimai, ir tik tuo aspektu, ar darbdavio siekis atleisti darbuotoją ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas nėra susijęs su darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, darbuotojo nediskriminuoja dėl jo vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje. Tuo tarpu ginčų, kilusių iš pareiškėjo nurodomų Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatų, nagrinėjimas priskirtinas bendrosios instancijos teismų kompetencijai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
70. Taigi šio administracinio ginčo rėmai – tik DK 168 straipsnio 3 dalies norma. Šioje byloje nėra sprendžiamas garantijų, įtvirtintų Profesinių sąjungų įstatyme, užtikrinimo klausimas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti ginčo dėl Profesinių sąjungų įstatymo taikymo. Pažymėtina, kad teisės aktuose VDI teritorinio skyriaus vadovui nėra nustatyta pareiga tikrinti profesinės sąjungos sutikimą, todėl pirmosios instancijos teismas, sprendime konstatuodamas priešingai, nepagrįstai išplėtė tiek įstatymuose įtvirtintą VDI teritorinio skyriaus vadovo kompetenciją, tiek administraciniuose teismuose nagrinėtino ginčo ribas.
Dėl AB „Amber Grid“ teisinės formos ir DK 59 straipsnio 1 dalies taikymo
71. Šioje byloje taip pat keliamas ginčas dėl AB „Amber Grid“ galimybės atleisti pareiškėją remiantis DK 59 straipsniu. Apeliantų nuomone, nėra pagrindo išplėsti Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje įvardytų juridinių asmenų, kuriems draudžiama nutraukti darbo sutartis šioje normoje nurodytu pagrindu, sąrašą.
72. DK 59 straipsnyje yra reglamentuotas darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, ir Lietuvos banką, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų šio kodekso 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
73. Išplėstinė teisėjų kolegija, įvertinusi DK 168 straipsnio 3 dalies ir 59 straipsnio 1 dalies nuostatų turinį, konstatuoja, jog Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio padalinio vadovo kompetencija apibrėžta tik darbdavio prašymo pagrįstumo tikrinimu darbuotojo nediskriminavimo aspektu. Tuo tarpu DK 59 straipsnio nuostatų taikymo pagrįstumas ar nepagrįstumas patenka į individualaus darbo ginčo nagrinėjimo sritį. Todėl vertinant VDI teritorinio padalinio vadovo sprendimo teisėtumą, DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas nepatenka į nagrinėjamo ginčo kompetenciją.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
74. Apeliaciniame skunde trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Amber Grid“ prašo priteisti jam iš pareiškėjo patirtų proceso išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas šios administracinėje byloje dar nėra priimtas, todėl šalis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Trečiojo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės „Amber Grid“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Stasys Gagys
Ričardas Piličiauskas
Arūnas Sutkevičius
Milda Vainienė
Virginija Volskienė