Civilinė byla Nr. e2-10634-1171/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05940-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.5; 3.1.7; 3.2.6.1; 3.4.1.7

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Brazinskienė,

sekretoriaujant Linai Skuderienei, Jolantai Možeiko-Kodzis, Kristinai Murauskienei,

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ vadovui M. M. (2024 m. spalio 30 d.) ir jos atstovui advokato padėjėjui Dariui Orlai (2024 m. rugpjūčio 13 d., 2024 m. rugsėjo 20 d.),

atsakovės K. L. atstovei advokatei Evelinai Trukšinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ patikslintą ieškinį atsakovei K. L. dėl darbo ginčo ir atsakovės K. L. priešieškinį mažajai bendrijai „Koalicija“ dėl darbo ginčo.

Teismas

n u s t a t ė:

ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Koalicija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei K. L., ir jį patikslinusi prašo: 1) pripažinti, kad atsakovės K. L. reikalavimas ieškovei dėl 1 217,49 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už? 2023 m. gruodžio mėnesi? išieškojimo, reikalavimas dėl 4 422,17 Eur darbo užmokesčio su atostoginiais už? 2024 m. sausio mėnesį? ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) dalyje, viršijančioje 2 219,71 Eur išieškojimo, taip pat reikalavimas dėl 4 915,75 Eur netesybų (neatskaičius mokesčių) išieškojimo yra nepagrįsti; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, atsakovė iš viso išnaudojo 19 d. d. kasmetinių atostogų, o ne 15 d. d., kaip buvo nurodžiusi prašyme kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją (toliau – DGK). Dėl šios priežasties, ieškovės teigimu, DGK sprendime nurodyta išieškoti suma turėtų būti ne 4 422,17 Eur, o 2 219,71 Eur. Pažymėjo, kad atsakovei 1217,48 Eur darbo užmokestis yra išmokėtas.Taigi, ieškovė sutinka su dalimi ieškinio reikalavimo dėl 2 219,71 Eur darbo užmokesčio su atostoginiais už 2024 m. sausio mėnesį? ir kompensacijos už? nepanaudotas atostogas (neatskaičius mokesčių) išieškojimo.

 Atsakovė pateikė priešieškinį (atsiliepimą), kuriuo prašo: 1) priteisti atsakovei iš ieškovės 1217,49 Eur (atskaičius mokesčius) už ne pilnai sumokėtą darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėnesį; 2) priteisti atsakovei iš ieškovės 2 177,79 Eur (neatskaičius mokesčių) 2024 m. sausio mėnesio darbo užmokesčio; 3) priteisti atsakovei iš ieškovės kompensaciją už nepanaudotas 11,98 darbo dienų atostogų; 4) priteisti atsakovei iš ieškovės netesybas, kurių dydis atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; 5) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2022 m. liepos 5 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 00004, kurios pagrindu atsakovė buvo priimta barmenės pareigoms užimti. Jai nustatyta darbo laiko norma – 4 val. per dieną (darbo sutarties 5 punktas) ir 7,44 Eur darbo užmokestis už kiekvieną dirbtą valandą (darbo sutarties 3 punktas). Vėliau ieškovė atsakovei du kartus didino valandinį darbo užmokestį, tačiau ieškovė teikė atsakovei pasirašyti ne darbo sutarties priedus, o tokio pačio turinio tik su didesniu darbo užmokesčiu darbo sutartis. 2023 m. sudarytą naują darbo sutartį su didesniu darbo užmokesčiu atsakovė turi ir teikia ją teismui, o paskutinės, kurioje buvo dar padidintas jos valandinis darbo užmokestis ir ją pasirašė jau kitas įmonės direktorius, atsakovė neturi. Darbo sutartis nutraukta 2024 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio pagrindu. Darbo santykių pasibaigimo dieną ieškovė su atsakove tinkamai neatsiskaitė. Nurodė, kad ieškovė atsakovei už 2023 m. gruodžio mėnesį turėjo pervesti 1 567,49 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio, o už 2024 m. sausio mėnesį turėjo pervesti 1 412,13 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokesčio. Pažymėjo, kad darbdavė darbuotojai 2024 m. vasario 2 d. pervedė 150 Eur, o 2024 m. vasario 5 d. pervedė 200 Eur. Iš viso pasibaigus darbo santykiams ieškovė turėjo pervesti 2 979,62 Eur (atskaičius mokesčius) atsakovei priklausančio darbo užmokesčio už 2023 m. gruodžio ir 2024 m. sausio mėnesį, tačiau pervedė tik 350 Eur, nurodant, kad tai yra „2023-12 alga“. Pažymėjo, kad į 2024 m. sausio mėnesio darbo užmokestį algalapyje buvo įtraukta ir 278,09 Eur (neatskaičius mokesčius) kompensacija už 1,98 nepanaudotų darbo dienų kasmetinių atostogų. Atsakovė su šia kompensacija nesutinka. Atsakovės teigimu, jos neišmokėtas darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėnesį turėtų būti priteisiamas atskaičius klaidingai apskaičiuotą kompensaciją už nepanaudotas atostogas, t. y. atsakovei ieškovė neišmokėjo 2 177,79 Eur (neatskaičius mokesčius) darbo užmokesčio už 2024 m. sausio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, darbdavė darbuotojai liko skolinga 1 217,49 Eur (atskaičius mokesčius) už 2023 m. gruodžio mėnesį ir 2 177,79 Eur (neatskaičius mokesčius) už 2024 m. sausio mėnesį darbo užmokesčio. Paaiškino, kad atsakovei priklausantis darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio mėnesį jau yra išieškotas antstolės, tačiau kadangi ieškovė ginčija šią sumą, atsakovė priešieškinyje reiškia reikalavimą ir šią sumą priteisti. Dėl atsakovei netinkamai apskaičiuotos kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nurodė, kad pasibaigus darbo sutarties galiojimui, atsakovei buvo paskaičiuota tik už 1,98 dienos kompensacija už nepanaudotas atostogas, nors atsakovei prisikaupė 30,98 darbo dienų atostogų, o ji išnaudojo tik 19 darbo dienų atostogų. Pažymėjo, kad DGK sprendime nurodyta, jog „taigi ieškovės naudai iš atsakovės išieškotinas 1 217,49 Eur (1567,49 Eur – 350 Eur), atskaičius mokesčius, darbo užmokestis už 2023 m. gruodžio mėn. bei 4 422,17 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestis su atostoginiais už 2024 m. sausio mėn. ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas“. Paaiškino, kad DGK sprendime nurodyta 4 422,17 Eur suma yra ne tik kompensacija už nepanaudotas atostogas, bet kartu ir darbuotojai priklausantis neišmokėtas darbo užmokestis už 2024 m. sausio mėnesį. Nurodė, kad ieškovė su ieškiniu pateikė pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, kuriame matoma, jog atsakovė yra išnaudojusi tik 19 darbo dienų atostogų, o ir kitas teikiamas ieškinio priedas pavadintas „atost.K. 19d“ patvirtina, kad atsakovei turėjo būti sumokėta kompensacija už 11,98 darbo dienų nepanaudotų atostogų, o ne už 1,98 darbo dienos. Dėl šio atsakovė prašo jai priteisti iš ieškovės kompensaciją už nepanaudotas 11,98 darbo dienas atostogų.

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį prašo civilinę bylą atsakovės K. L. priešieškinio dalyje nutraukti, o priešieškiniu pavadintą procesinį dokumentą laikyti atsiliepimu į ieškinį. Nurodė, kad atsakovė pateikė priešieškinį dėl tų pačių reikalavimų, dėl kurių DGK jau priėmė jai palankų sprendimą, o priešieškinyje nėra paneigiamas DGK sprendimas. Todėl kvestionuojamas šio priešieškinio pateikimo tikslas. Ieškovės teigimu, jei teismas netenkintų ieškovės ieškinio, atsakovės teisinė padėtis byloje net nesant priešieškinio nepasikeistų – ieškovė vis tiek turėtų sumokėti DGK sprendime nustatytas sumas atsakovei. O šiuo atveju iš atsakovės veiksmų galima susidaryti įspūdį, jog pastaroji šalis priešieškinį pareiškė ne dėl to, kad nesutiko su DGK sprendimu, o dėl to, kad ieškovė pareiškė ieškinį.

2024 m. spalio 30 d. teismo posėdyje ieškovės MB „Koalicija“ vadovas M. M. palaikė ieškinio reikalavimus, su priešieškinio reikalavimais taip pat sutiko.

Atsakovės K. L. atstovė advokatė Evelina Trukšinienė teismo posėdyje patikslintą ieškinį prašė atmesti, priešieškinį tenkinti. Palaikė atsiliepime į ieškinį/priešieškinyje išsakytus argumentus.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neatsiskaitymo su darbuotoja ją atleidus iš darbo, t. y. kad atsakovės atleidimo iš darbo dieną jai nebuvo sumokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, atsakovė taip pat prašo priteisti dėl to atsiradusias netesybas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2022 m. liepos 5 d. darbo sutarties Nr. 00004 (su vėlesniais jos pakeitimais) pagrindu MB „Koalicija“ buvo įdarbinta barmene, iš darbo atsakovė atleista 2024 m. sausio 22 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Darbuotoja 2024 m. vasario 21 d. prašymu dėl neišmokėto darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas išieškojimo kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Darbo ginčų komisija 2024 m. kovo 13 d. sprendimu nusprendė išieškoti darbuotojos naudai iš darbdavės 1217,49 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn., 4422,17 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį su atostoginiais už 2024 m. sausio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 4915,75 Eur netesybas (neatskaičius mokesčių).

Pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

Pagal DK 146 straipsnio 2 dalį, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip.

Byloje nustatyta, kad darbuotoja iš darbo įmonėje buvo atleista 2024 m. sausio 22 d., tačiau duomenų, patvirtinančių, jog atleidimo iš darbo dieną su darbuotoja būtų visiškai atsiskaityta byloje nėra. 2024 m. spalio 30 d. teismo posėdyje ieškovės MB „Koalicija“ vadovas ieškinio reikalavimus palaikė, tačiau ir priešieškinio reikalavimus pripažino.

Sprendžiant šį teisinį ginčą, visų pirma, pažymėtina tai, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo, turi veikti itin atidžiai ir rūpestingai, veiklą vykdyti įstatymų nustatyta tvarka, to nedarydama turi prisiimti iš to kylančius padarinius. Nepakankamas juridinio asmens atidumas ar rūpestingumas negali būti pateisinamas. Taigi, darbdavys pagal įstatymą turi pareigą mokėti darbuotojui darbo užmokestį, ir atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju.

Įmonė patikslintame ieškinyje teigė, kad atsakovės teiginiai dėl neišmokėto darbo užmokesčio 1217,48 Eur yra klaidinantys, kadangi atsakovei ši suma yra išmokėta. Iš ieškovės pateiktos 2024 m. rugpjūčio 20 d. pažymos apie gautas pajamas ir 2023 m. gruodžio mėn. darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelio matyti, jog K. L. už 2023 m. gruodžio mėn. buvo priskaičiuotas 2726,08 Eur darbo užmokestis, o išmokėta turėjo būti 1567,49 Eur darbo užmokesčio suma. Iš 2024 m. sausio mėn. darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelio matyti, jog K. L. už minėtą mėnesį iš viso priskaičiuota 2455,88 Eur darbo užmokesčio suma (į kurią įskaičiuota 278,09 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas), o išmokėta turėjo būti 1412,13 Eur darbo užmokesčio suma. Iš 2024 m. birželio 14 d. sugeneruoto Swedbank išrašo matyti, jog ieškovė darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn. atsakovei išmokėjo dviem mokėjimo pavedimais, t. y. 2024 m. vasario 2 d. pervedė 150 Eur sumą, 2024 m. vasario 5 d. pervedė 200 Eur sumą, kas reiškia, jog už 2023 m. gruodžio mėn. atsakovei buvo pervesta tik dalis jai priklausiusio darbo užmokesčio – iš viso 350 Eur suma. Minėtieji bylos duomenys patvirtina, jog atleidimo iš darbo dieną (2024 m. sausio 22 d.) ieškovė nebuvo sumokėjusi atsakovei jai priklausančio darbo užmokesčio nei už 2023 m. gruodžio mėn., nei už 2024 m. sausio mėn., taip pat neišmokėta ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Minėto Swedbank išrašo ir 2024 m. liepos 14 d. sugeneruoto Swedbank išrašo duomenys patvirtina, jog 1278,65 Eur ir 497,55 Eur pavedimą atsakovė iš antstolės Aurelijos Puodžiukienės gavo 2024 m. balandžio 23 d. ir atitinkamai 2024 m. liepos 11 d. Iš antstolės Aurelijos Puodžiukienės 2024 m. rugsėjo 23 d. elektroninio laiško matyti, jog K. L. pateikė Darbo ginčų komisijos 2024 m. balandžio 25 d. spendimą vykdymui dėl visos skolos išieškojimo. Tuo tarpu ieškovė šį ginčą teisme iniciavo 2024 m. balandžio 12 d. pateikdama ieškinį per Lietuvos teismų informacinę sistemą LITEKO. Todėl darytina išvada, jog ieškovės ieškinio argumentai, jog su atsakove yra pilnai atsiskaityta yra atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, jog su atsakove būtent atleidimo iš darbo dieną ji būtų pilnai atsiskaičiusi. Toliau pasisakytina dėl atsakovei priteistino darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas

Kaip minėta, Darbo ginčų komisija 2024 m. kovo 13 d. sprendimu nusprendė išieškoti ieškovės naudai iš darbdavės 1217,49 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn., 4422,17 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokestį su atostoginiais už 2024 m. sausio mėn. ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Teismas visiškai sutinka su atsakove, jog už 2023 m. gruodžio mėn. atsakovei Darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dieną buvo neišmokėtas 1217,49 Eur (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis (1567,49 Eur priskaičiuota išmokėjimui, pervesta 350 Eur po darbo sutarties nutraukimo). Tačiau 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis paskaičiuotas kartu su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Iš 2024 m. sausio mėn. darbo užmokesčio atsiskaitymo lapelio matyti, jog už minėtą mėnesį atsakovei priskaičiuotas 2177,79 Eur darbo užmokestis (632,84 Eur +1544,95 Eur). Į bylą pateikti MB „Koalicija“ direktoriaus įsakymai „Dėl K. L. kasmetinių atostogų“ patvirtina, jog atsakovė už 2022 m. liepos 6 d. – 2024 m. sausio 24 d. darbo santykių laikotarpį iš viso turėjo 19 dienų kasmetinių atostogų, o jai iš viso priklauso 30,98 d.d. kasmetinių atostogų (20 d.d. :12 mėn.x18,56 mėn.). Todėl darbo santykių pabaigoje ieškovė turėjo atsakovei sumokėti kompensaciją už 11,98 nepanaudotų darbo dienų atostogų, t. y. 1682,59 Eur (neatskaičius mokesčių) (MB „Koalicija“ 2023 m. spalio 1 d. pažymos duomenimis, 140,45 Eur x 11,98). Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, jog atleidimo iš darbo dieną atsakovei iš viso darbdavys turėjo išmokėti 6586,46 Eur (neatskaičius mokesčių) (2726,08 Eur už 2023 m. gruodžio mėn. +2177,79 Eur už 2024 m. sausio mėn. + 1682,59 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas), todėl atsakovė turi teisę į minėtos darbo užmokesčio sumos ir kompensacijos priteisimą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje darbo užmokesčio sumos yra priteisiamos nurodant priskaitytas sumas (neatskaičius mokesčių), nes Lietuvos įmonė, išmokėdama darbo užmokestį, turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą Lietuvoje 20 proc. pajamų mokestį, privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas, netaikant neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Todėl teismo sprendime turi būti nurodomos priskaitytos (su mokesčiais) sumos, nuo kurių vykdant teismo sprendimą yra sumokami nustatyti mokesčiai. Teismo sprendimo priėmimo dieną ieškovė dalį minėtos sumos jau yra atlyginusi, atlikdama mokėjimo pavedimus atsakovei (350 Eur) ir priverstine išieškojimo per antstolį tvarka (1776, 20 Eur), t. y iš viso atlyginusi 2126,20 Eur iš turėtos sumokėti 6586,46 Eur sumos. Todėl vykdant teismo sprendimą būtina įvertinti pastarąją aplinkybę (iš šiuo teismo spendimu priteisiamų sumų išieškotos ir mokėjimo pavedimais sumokėtos sumos nėra išskaičiuotos).

Dėl netesybų priteisimo

Atsakovė priešieškinyje prašo priteisti atsakovei iš ieškovės netesybas, kurių dydis atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki įsigaliojant 2017 m. liepos 1 d. Darbo kodeksui buvo suformavęs nuoseklią teisės aiškinimo taisyklę, kad šios sankcijos (ir už vėlavimą atsiskaityti atleidžiant iš darbo, ir už neteisėtą priverstinę pravaikštą), kaip ir bet kurios kitos, gali būti efektyvios ir pasiekti tikslus, dėl kurių jos yra nustatytos, tik tuo atveju, jeigu jos proporcingos teisės pažeidimams, už kuriuos yra skiriamos. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Kompetencija įvertinti proporcingumą bei su tuo susijusi teisė sankcijos dydį mažinti yra suteikiama teismui (su sankcijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimo galimybe susiję teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėse byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2015 ir kt.; su sankcijos už vėlavimo atsiskaityti laiką mažinimo galimybe susiję teismų praktikos pavyzdžiai – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016, 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-469/2015, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014 ir kt.).

Po teisinio reglamentavimo pasikeitimų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismų teisės mažinti išmokos už priverstinės pravaikštos laiką dydį laikėsi nuoseklios pozicijos, kad vien maksimalaus sankcijos termino nustatymas nereiškia, jog teismas, siekdamas užtikrinti interesų pusiausvyrą, negali jos mažinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020, 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019, 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019). Gi vėliau nagrinėdamas ginčus dėl DK 147 straipsnio 2 dalies taikymo maksimalaus sankcijos termino nustatymą kasacinis teismas ėmėsi aiškinti kaip eliminuojantį teismo kompetenciją taikyti proporcingumo principą ir mažinti darbuotojui priteisiamų netesybų sumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2023, 2022 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-684/2022, 2022 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-684/2022, 2022 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-1-684/2022). Kitaip tariant, teismų praktika susiklostė nevienoda. Įvertindamas čia paminėtus precedentus, teismas ir šios bylos situacijoje laikosi nuomonės, kad įstatyme nustatytas maksimalus netesybų skaičiavimo terminas negali būti vertinamas kaip visais atvejais užtikrinantis darbo santykių šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo ir tuo pačiu teisingumo principus. Pastaruoju metu tokios pačios pozicijos laikomasi ir Kauno apygardos teismo išnagrinėtose bylose ( pvz., 2024 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. e2A-88-945/2024; 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartis byloje Nr.e2A-1143-945/2024).

Šios bylos situacijoje įvertintina, kad atsakovė ieškovo įmonėje dirbo pusantrų metų, dalis DGK sprendimu priteista darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priverstine tvarka išieškota 2024 m. balandžio 23 d. ir 2024 m. liepos 11 d., o bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl ieškovės negebėjimo tinkamai realizuoti savo teisės į teisminę gynybą, dėl ko ieškinys buvo grąžintas, o po to sekė bylinėjimasis apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi teisme proceso nelėmė ieškovės neveikimas, todėl maksimalus terminas skaičiuojant netesybas nevisiškai atitiktų proporcingumo, šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principą. Priteistina netesybų suma mažintina iki trijų mėnesių, kas sudarytų suapvalinus priteisiną netesybų sumą 8568 Eur (2 855,89 x 3) (neatskaičius mokesčių).

Atsižvelgiant į pirmiau aptartą kasacinio teismo formuojamą DK 147 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką, atsakovės prašymas dėl netesybų priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovės – atmestinas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad įmonės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas, atsakovės priešieškinys – tenkinamas iš dalies; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Teismo sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį ji turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė nurodė, jog ji patyrė 1227,26 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokatės atstovavimo parengiamajame teismo posėdyje bei už atsiliepimo / priešieškinio parengimą. Minėtas išlaidas pagrindžia PVM sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymai. Kadangi prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktas teisines paslaugas yra ženkliai mažesnės, nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai, atsakovės parašymas tenkinamas visiškai.

Ieškovė prašo grąžinti permokėtą žyminį mokestį, prašymą grįsdama savo paskaičiavimais dėl dėl ieškinio sumos, tačiau pažymėtina, jog savo paskaičiavimus ji grindžia sudėdama DGK sprendimu priteistas darbo užmokesčio sumas, kurių dalis yra priteistos su mokesčiais, kita dalis atskaičiavus mokesčius. Dėl šios priežasties akivaizdu, jog ieškovės prašymas yra nepagrįstas, kadangi ji netinkamai apskaičiavo ieškinio sumą. Prašymas netenkintinas.

Teismas šioje byloje patyrė 0,15 centų dokumentų siuntimo išlaidas, kurios nepriteistinos, kadangi neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 nustatyto dydžio.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 273 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“ ieškinį atmesti. Atsakovės K. L. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Koalicija“, juridinio asmens kodas 306066501, atsakovės K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2726,08 Eur (du  tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis eurus 08 ct) darbo užmokestį už 2023 m. gruodžio mėn., 2177,79 Eur (dviejų tūkstančių šimto septyniasdešimt septynių eurų 79 ct) darbo užmokestį už 2024 m. sausio mėn., 1682,59 Eur (tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų 59 ct) kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei 8568 Eur (aštuonių tūkstančių penkių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) netesybas (visos sumos nurodytos neatskaičius mokesčių) bei  1227,26 Eur (tūkstantį du šimtus dvidešimt septynis eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Dėl likusios reikalavimo dalies atsakovės priešieškinį atmesti.

Ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio dalies grąžinimo atmesti.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. kovo 13 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-4303/2024 laikyti netekusiu galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilma Brazinskienė