Civilinė byla Nr. 2S-561-368/2019

                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03127-2019-7

  Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.17.;

 (S)

3.3.2.4.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 16 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-7163-1028/2019 pagal pareiškėjo L. P. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėjas prašė įvertinti antstolio A. B. elgesį. Nurodė, kad A. B. buvo pateiktas vykdomasis įrašas dėl 21729,95 Eur išieškojimo iš V. J.. Per laikotarpį nuo vykdomojo rašto pateikimo iki dabar buvo išieškota 74,98 Eur ir 81,57 Eur. Nors turtas buvo areštuotas 2018 m. sausio 17 d., tačiau jokie vykdymo veiksmai nevyko, turtas nebuvo realizuojamas. Skolininkai V. J. ir J. pateikė Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą nutraukti santuoką bendru sutarimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nesutikdamas su tuo, kad prievolė sumokėti skolą po santuokos nutraukimo prašoma palikti tik sutuoktiniui, kreipėsi į (rūmų) teisėją, prašydamas netvirtinti šios sutarties ir teismas šį prašymą tenkino. Dalies turto, kuris buvo areštuotas, jau nebeliko. Taip pat sutartyje nurodoma, kad sutuoktiniai turi turto arešto akte nenurodyto turto - įmonę “GUSTAVA”, ūkininko ūkį, transporto priemones. Turtas (kuris buvo areštuotas antstolio) yra labai nedidelės vertės. Kadangi paskolintos lėšos buvo skirtos V. ir B. J. šeimos verslui plėtoti, išieškojimas privalo būti nukreipiamas į abiejų sutuoktinių turimą turtą. Nurodė antstoliui, kad būtina areštuoti visą jų turtą, kad galėtų kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo arba išieškojimo nukreipimo į abiejų sutuoktinių turtą. Negavo jokio atsakymo iš antstolio bei nesulaukė jokios informacijos apie priverstinio išieškojimo veiksmus, todėl mano, kad antstolis sąmoningai neatlieka jokių vykdymo veiksmų.

2.       Antstolis 2019-05-13 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis CPK 510 str. 3 d., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdomajame įraše skolininku nurodytas tik V. J. Vykdant vykdomąjį dokumentą, 2018-01-17 antstolis A. B. areštavo skolininko vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini); butą, esantį (adresu: duomenys neskelbtini); du žemės sklypus, esančius (adresu: duomenis neskelbtini); 1/8 ūkinio pastato, esančio (adresu: duomenys neskelbtini). Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 punktas numato, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškoto jų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotoji) reikalavimus, - tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas. Kadangi areštuotam turtui apribojimus pirmiau taikė antstolis R. K. ir antstolė E. R., jiems išsiųsti prašymai dėl leidimo antstoliui A. B. realizuoti areštuotą turtą. Antstolio A. B. kontoroje gautas antstolio R. K. leidimas realizuoti areštuotą turtą. Be to, areštuotas turtas skolininkui priklauso bendrosios nuosavybės teise su sutuoktine B. J., o antstolio A. B. kontorai pateiktas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo tik iš V. J., todėl 2018-09-07 skolininkui ir jo sutuoktinei išsiųsti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimai dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. V. J. ir B. J. per antstolio numatytą terminą sutikimo nepateikė. 2018-11-26 antstolio kontoroje gautas skolininko sutuoktinės advokatės pranešimas, kad inicijuojama byla dėl santuokos nutraukimo, po to informacijos apie skyrybų procesą negauta nei iš skolininko ar jo sutuoktinės, nei iš teismo. Atsižvelgiant į 2019-04-08 išieškotojo prašymą, 2019-04-11 jam išsiųstas pasiūlymas kreiptis į teismą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo. Pasiūlymas išieškotojui įteiktas 2019-04-15. Išieškotojui nesikreipiant į teismą ir nenustačius skolininkui priklausančios turto dalies, išieškojimo nukreipti į nurodytą turtą negalima. Išieškotojo skunde nurodytos UAB „Zoo gama“ akcijos, priklausiusios V. J., buvo areštuotos 2018-01-17, tačiau Juridinių asmenų registro duomenimis įmonė yra bankrutavusi. Atsižvelgiant į išieškotojo 2019-04-23 prašymą areštuota V. J. individuali įmonė „Gustava“, skolininkui ir jo sutuoktinei išsiųsti Sprendimų vykdymo-instrukcijoje nustatytos formos sutikimai dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Turto arešto aktas taip pat išsiųstas ir išieškotojui. Skolininko sąskaitos areštuotos, patvarkymas dėl skolos išieškojimo išsiųstas į darbovietę, tačiau išskaitos nėra daromos, lėšos į antstolio A. B. depozitinę sąskaitą nepervedamos. Išsiųstas patvarkymas dėl informacijos pateikimo, kuriuo prašoma antstolio kontorai pateikti pažymą apie V. J. darbo užmokesčio dydį, taip pat nurodyti, į kokią sąskaitą ir kada buvo pervedamos lėšos iš V. J. gaunamų pajamų, nurodyti priežastis, dėl kurių nėra vykdomas nurodytas patvarkymas dėl skolos išieškojimo. Skolininko vardu registruotų transporto priemonių antstolis A. B. realizuoti negali, nes jas pirmiau areštavę kiti antstoliai. Nesutinka, kad išieškojimas iš skolininko yra vilkinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. birželio 20 d. nutartimi pareiškėjo L. P. skundo netenkino. Teismas nurodė, kad apie vykdomojoje byloje atliktus priverstinio vykdymo veiksmus antstolis pakankamai išsamiai išdėstė savo 2019-05-13 patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo. Susipažinęs su vykdomąja byla, teismas nustatė, kad patvarkyme nurodytos aplinkybės yra teisingos, vykdymo veiksmai buvo atliekami, vykdant išieškojimą yra areštuotas tam tikras turtas, todėl sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad antstolis neatlieka vykdymo veiksmų ar yra neaktyvus vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį, pareiškėjas L. P. prašo ją panaikinti ir tenkinti jo skundą. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia analogiškomis aplinkybėmis ir argumentais kaip ir skundą antstoliui. Mano, kad teismas neišsamiai išnagrinėjo skundą ir neatsakė į pareiškėjui rūpimus klausimus. Anot pareiškėjo, nors teismas nutartyje teigia, kad antstolis apie vykdomojoje byloje atliktus veiksmus pakankamai išsamiai išdėstė savo 2019-05-13 patvarkyme, pareiškėjas nurodo, kad jokios informacijos iš antstolio aš negavo, kaip negavo jokių patvarkymų ar atsakymų į visus savo antstoliui siųstus raštus (prašymus), nes pareiškėjo nuomone, dalis jų buvo ignoruojami. Mano, jog dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

5.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

        Apeliacinės instancijos teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

 Atskirasis skundas netenkintinas.

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

7.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio A. B. neveikimo, yra teisėta ir pagrįsta.

8.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

9.       Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nagrinėjamu atveju antstolis 2018-01-17 patvarkymu priėmė vykdymui (rajono) 2-ojo notaro biuro notarės vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotus vekselius ar čekius Nr. 73, kuriame buvo numatoma išieškoti L. P. naudai iš skolininko V. J. 21 729,95 Eur skolą ir palūkanas, išsiuntė skolininkui 2018-01-17 raginimą įvykdyti sprendimą, patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), 5-10 b. l.).

10.       Kaip matyti iš vykdomojo įrašo skolininku nurodytas tik V. J.. L. P. 2018-01-11 dienos prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo, pareiškėjas skolininku nurodo taip pat tik vieną asmenį – V. J. (vykd. b. 1 b. l.). Tai reiškia, kad antstolis negali savaime nukreipti išieškojimo į visą sutuoktinių V. J. ir B. J. turtą, nes B. J. šiuo metu nėra pripažinta skolininke. Kadangi vekselyje skolininku nurodytas tik V. J., tai reiškia, kad yra ginčas dėl to, ar skolintos lėšos buvo panaudotos šeimos reikmėms, ar asmeninėms V. J. reikmėms. Toks ginčas gali būti išspręstas sutuoktiniams pripažinus, kad jie yra bendraskoliai, arba teismui pagal atitinkamą vieno iš sutuoktinių ar kreditoriaus reikalavimą pripažinus tokią aplinkybę. Šiuo metu teismo sprendimo, kad prievolė pripažinta bendra sutuoktinių prievole, nėra. LITEKO duomenimis, byloje Nr. e2YT-4186-874/2019 2019-04-03 nutartimi teismas V. J. ir B. J. santuokos nutraukimo bendru sutikimu bylą tik sustabdė, pasiūlydamas išspręsti nurodytą klausimą, tačiau teismas nėra konstatavęs, kad sutuoktinių prievolė pareiškėjui yra bendra. Sutuoktiniai gali ir nepateikti teismui naujos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl ko pareiškimas būtų paliktas nenagrinėtas.

11.       Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vykdomosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog apie V. J. atliktus priverstinio vykdymo veiksmus antstolis pakankamai išsamiai išdėstė savo 2019-05-13 patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo. Vykdymo veiksmai buvo atliekami, vykdant išieškojimą yra areštuotas tam tikras turtas, ką patvirtina vykdomosios bylos medžiaga, todėl apelianto L. P. atskirojo skundo argumentai, kad antstolis neatlieka vykdymo veiksmų ar yra neaktyvus vykdymo procese, atmestini kaip nepagrįsti. Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad jam iš pirmosios instancijos teismo nutarties nėra aišku, kodėl antstolis neatliko aktyvių veiksmų, kodėl pusantrų metų nebuvo areštuotas kitas V. J. priklausantis turtas ir kodėl nebuvo nukreiptas išieškojimas į jo gaunamas iš įmonės pajamas, tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė jokių vykdymo procese buvusių vilkinimo veiksmų ir priėmė apeliantui nepalankią nutartį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas.

12.       Apeliantas teigia, kad skolininkas turi kelias maisto prekių parduotuves, prekyba jo nuomone vyksta kiekvieną dieną, tačiau antstolis nepadarė nieko, kad apeliantas atgautų paskolintas lėšas. Atsakant į šiuos apelianto argumentus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Juridinių asmenų registre duomenų, kad V. J. vardu būtų įregistruotos veikiančios maisto prekių prekybos įmonės, be tų, kurios jau minimos pirmosios instancijos teismo nutartyje, nėra. Viena iš V. J. įmonių – UAB „Zoo gama“ yra bankrutavusi, kita – „GUSTAVA“, areštuota. Yra siųstas patvarkymas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio į UAB „Zoo gama“. Taip pat areštuotas ir kai kuris skolininko nekilnojamasis turtas. Tačiau nekilnojamasis turtas, priklausantis skolininkui ne tik areštuotas gerokai anksčiau kitų antstolių (2015-10-29, 2018-01-04), nei pareiškėjas pateikė vykdyti savo vykdomąjį dokumentą antstoliui, bet dar ir įkeistas (nuo 2017-05-11). Be to, svarbu ir tai, kad pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p., jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo vykdydamas pirmesnės eilės išieškotojų reikalavimus, o tais atvejais, kai turtą areštavo keli antstoliai pagal tos pačios eilės išieškotojų reikalavimus, – tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas.

13.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą nurodytų aplinkybių kontekste konstatuoja, jog apelianto nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisiškai pagrįstos ir teisingos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl jo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

11        

        Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

        n u t a r i a:

                Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Egidijus Mockevičius