Civilinė byla Nr. eA2-650-259/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02462-2016-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.4.1. 3.3.4.2.2.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 9 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. L. dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „Perkūno plaktukas“, H. S..
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja I. L. 2020-11-24 kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu bei priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu pareiškėja (atsakovė) I. L. buvo įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014 m. rugsėjo 10 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro numeris 5545, pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra - įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, o neįvykdžius įpareigojimo, pareiškėjai (atsakovei) I. L. paskirta 50,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti teismo sprendimą ieškovo A. P. naudai. Pareiškėjos įgaliotam atstovui kreipusis į Kauno savivaldybės įmonę „Kauno planas“ dėl informacijos suteikimo, pareiškėjai 2020-10-16 tapo žinoma, kad 2016-02-29, t. y. iki patikslinto ieškinio pateikimo, buvo atlikta ieškovo A. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išpildomoji geodezinė – kontrolinė tinklų nuotrauka, kurioje buvo atvaizduota į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įvesti tinklai: buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų ir uždaru drenažu, vandentiekis. Ši aplinkybė reiškia, kad ieškovas vėliausiai nuo 2016-02-29 per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra jau įsivedęs ir naudoja vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas, kas rodo pagrindus ir sąlygas konstatuoti, kad pareiškėjos (atsakovės) prisiimta sutartinė prievolė – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki ieškovo žemės sklypo ribos, jau patikslinto ieškinio pateikimo dienai buvo įvykdyta, tačiau nurodyta aplinkybė nebuvo žinoma ir vertinama nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį. Prisijungimą prie tinklų bei jų ilgametį naudojimą patvirtina ir 2020-08-05 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas.
2. Ieškovas A. P. atsiliepime į pareiškėjos (atsakovės) I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes aplinkybė, jog ieškovas vėliausiai nuo 2016-02-29 per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), yra jau įsivedęs ir naudoja vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas atsakovei vėliausiai tapo žinoma 2020-08-05, t. y. antstoliui konstatavus faktines aplinkybes, todėl skaičiuojant CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą terminą nuo šios datos, pareiškėjai terminas kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo baigėsi 2020-11-05. Be to, savo poziciją ir argumentaciją, kad ji prisiimtą sutartinę prievolę – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki Ieškovo žemės sklypo ribos, yra įvykdžiusi pareiškėja dėsto visiems šiuose ginčuose dalyvaujantiems asmenims (teismams, antstoliui, kitiems gretimų sklypų pirkėjams, ne tik ieškovui) jau keleri metai. Pavyzdžiui, 2019-01-11 dieną pareiškėja pateikė pranešimą antstoliui Regimantui Budreikai, kuriuo informuoja, kad pagal notarinės pirkimo–pardavimo sutarties 6.16 punktą savo įsipareigojimus ji yra įvykdžiusi pilnai ir iki sklypo ribos įvedusi elektros, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas. Taigi, tai reiškia, kad jau 2019-01-11 dieną pareiškėja žinojo apie tinklų būklę ir kad jie nutiesti iki ieškovo žemės sklypo ribos, tačiau jokio prašymo atnaujinti procesą neteikė. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, yra svarbus ne tik prašymą atnaujinti procesą pateikiančio asmens sužinojimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau ir turėjimas sužinoti apie šias aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Inžinerinės komunikacijos yra fizinis ir realybėje egzistuojantis daiktas, sukurtas pačios pareiškėjos užsakymu ir esantis, tame tarpe ir pačiai pareiškėjai priklausančiuose žemės sklypuose, todėl inžinerinių tinklų būklę (statybos progresą) pareiškėja galėjo išsitirti bet kuriuo jai patogiu metu, t.y. dar vykstant teisminiams procesams civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 arba po jų pasibaigimo. Todėl prašyme dėstomas aplinkybes pareiškėja turėjo sužinoti iš karto po to, kai inžinerinės komunikacijos jos užsakymu buvo patiestos rangovų H. S. ir UAB „Perkūno plaktukas“, o 2020-08-05 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir/ar 2020-10-16 el. laiškas iš SĮ „Kauno planas“ neatskleidė pareiškėjai jokių naujų aplinkybių, kurių ji nežinojo vykstant procesui civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017, arba kurių neturėjo žinoti. Atkreipė dėmesį, kad požeminių komunikacijų kontrolinės – geodezinės nuotraukos yra inžinerinių tinklų erdvinės padėties nustatymas geodeziniais matavimais, nurodant atstumus nuo pastovių situacijos elementų bei įgilinimą nuo žemės paviršiaus. Tokios nuotraukos reikalingos tam, kad būtų galima nustatyti, ar tinklai gali būti pradėti eksploatuoti, kadangi tik atlikus ir nustatyta tvarka suderinus geodezines kontrolines nuotraukas, galima pripažinti inžinerinius tinklus tinkamais naudoti. Tačiau šio dokumento parengimas niekaip nereiškia, kad inžinerinių tinklų statyba teisiškai yra laikoma baigta, kad inžineriniai tinklai yra priduoti (įteisinti) ir kad galima jų eksploatacija. Be to, civilinei bylai teisingai išnagrinėti nebuvo jokio skirtumo kokie inžineriniai tinklai įrengti ieškovui priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), ar kaimyniniuose žemės sklypuose, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių skaitmeninio žemėlapio ištraukos taip pat yra pridedamos, kadangi nesvarbu ar ieškovas ir jo kaimynai savo žemės sklypų ribose ir įsirengė inžinerines komunikacijas ir net ar jas prijungė prie pareiškėjos įsipareigotų nutiesti visam kvartalui bendrų inžinerinių tinklų, nes pareiškėjai neužbaigus bendrų inžinerinių tinklų iki Kauno miesto centralizuotų tinklų ribos statybos, nei Ieškovas nei kiti asmenys negali naudotis pareiškėjos įsipareigotais nutiesti inžineriniais tinklais, kadangi nei UAB „Kauno vandenys“ (veiklą vykdantys Kauno mieste), nei kitas teoriškai paslaugas galintis teikti asmuo UAB „Giraitės vandenys“ (veiklą vykdantys Kauno rajone, nes ginčo objektai yra ant Kauno miesto ir rajono ribos), nėra priėmę šių teisiškai statyti neužbaigtų ginčo tinklų eksploatacijon ir per juos neteikia paslaugų. Norėdama įrodyti savo prašymo atnaujinti procesą pagrįstumą, pareiškėja turėjo pateikti dokumentus, įrodančius, kad ginčo inžinerinių tinklų statyba yra tiek faktiškai, tiek teisiškai užbaigta, o šiuo atveju pareiškėja neteikia nei inžinerinių tinklų statybos užbaigimo ir perdavimo pareiškėjai aktų, sudarytų su rangovu H. S., nei su kitu rangovu UAB „Perkūno plaktukas“, nei prideda valstybinių institucijų išduotų statybos užbaigimo aktų, kurie patvirtintų, kad tinklų statyba yra užbaigta ir jie yra tinkami naudotis. Taigi, pareiškėja neįrodo ir visiškai neįrodinėja, kad užbaigė inžinerinių tinklų statybą ir, kad situacija nuo 2017 metais nagrinėtos būtų kuo nors pasikeitusi. Pareiškėjos užsakymu faktines aplinkybes konstatavęs antstolis ir juo dalyvavę asmenys neturi specialiųjų žinių ar kompetencijos konstatuoti, kad priešais gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)s, rasti du šuliniai – vienas yra lietaus nuotekų tinklo, kitas – ūkio-buities tinklo – yra naudojami. Ta aplinkybė, kad į šulinius yra išvesti vamzdžiai, reiškia, kad jei paruošti naudojimui, bet nėra naudojami, nes naudojant juos ne pagal paskirtį akivaizdžiai matytųsi ir jaustųsi pasekmės, kadangi šios nuotekos niekur nenubėgtų, užsistovėtų ir sukeltų ne tik nepriimtiną kvapą, tačiau ir vaizdą. Todėl ieškovas neturi galimybės prisijungti ir naudotis inžineriniais tinklais ir komunikacijomis tol, kol jų statyba nėra tinkamai atlikta ir priduota, kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Bet kokie pareiškėjos pasvarstymai, kad pagal jos faktiškai atliktų darbų apimtis, įrodinėjamas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, Kauno apylinkės teismas 2017-03-17 sprendimu ir Kauno apygardos teismas 2017-09-01 nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai ją įpareigojo įvykdyti notarinės sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, turėtų būti atmesti ir konstatuota, kad pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo nepagrįstas ir atmestinas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 20 d. nutartimi atsisakė atsisakyti tenkinti pareiškėjos I. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 ir priteisė iš pareiškėjos I. L. ieškovui A. P. 1 179,32 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei 12,28 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, bei civilinėje byloje panaikino laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, nurodydamas, kad ši nutarties dalis vykdoma skubiai.
4. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Spręsdamas prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis).
5. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja civilinės bylos Nr. e2-699-615/2017 nagrinėjimą prašo atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) nurodydama, kad 2020 m. spalio 16 d. iš SĮ „Kauno planas“ elektroniniu paštu buvo gautas atsakymas, iš kurio matyti, kad ieškovo užsakymu 2016 m. vasario 29 d. buvo atlikta jo žemės sklypo išpildomoji geodezinė – kontrolinė tinklų nuotrauka, kurioje buvo atvaizduota į namą įvesti tinklai: buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų ir uždaru drenažu, vandentiekis todėl ieškovui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti nurodyto ieškinio, o teismui nebuvo pagrindo priimti sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies. Teismas, remdamasis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020), pažymėjo, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti pagrindas atnaujinti procesą tik tuo atveju, jei šios aplinkybės yra esminės, t. y. turinčios neabejotiną reikšmę nagrinėjamos bylos rezultatui. Kai bylos nagrinėjimą siekiama atnaujinti dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tai teismas naujai nurodytas aplinkybes ir kaip naujus pateiktus įrodymus užbaigtoje civilinėje byloje preliminariai vertina su byloje ištirtomis aplinkybėmis ir joje jau esančiais įrodymais, siekdamas nustatyti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).
6. Teismas atkreipė dėmesį, kad prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 ieškovo A. P. patikslinto ieškinio pagrindinis reikalavimas buvo įpareigoti atsakovę I. L. per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra – įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Šis reikalavimas buvo kildintas iš pirkimo–pardavimo sutarties 6.16 punkto, kuriuo šalys sutarė, kad pardavėjas (t. y., pareiškėja) įsipareigoja iki parduodamo Daikto 2 (t. y., Žemės sklypo) ribos savo lėšomis įvesti elektros, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas (toliau – komunikacijos). Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendime teismas konstatavo, kad atsakovė (pareiškėja) šios pareigos neįvykdė, be to, ji ir neginčijo fakto, kad elektros, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijos įvestos nebuvo. Teismo vertinimu, nors pareiškėja nurodė, kad ieškovas dar iki patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos jau buvo pats įsivedęs komunikacijas, kas, pareiškėjos manymu, rodo, jog į teismą buvo kreiptasi be pagrindo, tačiau patikslinto ieškinio reikalavimas, kaip minėta, buvo įpareigoti komunikacijas įvesti pačią ieškovę, kaip tai numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje. Šis reikalavimas ir buvo teismo patenkintas iš dalies, įpareigojant atsakovę (pareiškėją) tai padaryti per 6 mėnesius. Teismas pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja nėra pateikusi jokio įrodymo, kad ji šią prievolę būtų įvykdžiusi, t. y., kad inžineriniai tinklai yra nutiesti, įteisinti, ieškovas prie jų yra prisijungęs ir jam komunalinių paslaugų teikėjas realiai teikia atitinkamas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad prašyme nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės nėra laikytinos esminėmis prašomai atnaujinti bylai.
7. Teismas taip pat pažymėjo, kad aplinkybes, jog komunikacijos ieškovo sklype prijungtos vėliausiai 2016 m. vasario 29 d., ieškovė, jeigu jos tikrai egzistuoja, galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, dar civilinės bylos Nr. e2-699-615/2017 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Teismas tokią išvadą darė atsižvelgęs į tai, kad, kaip nurodyta 2017 m. kovo 17 d. sprendime, ieškovo sklypas yra vienas iš 25 sklypų, gautų padalinus vieną atsakovei priklausiusį žemės sklypą. Ieškovei įsipareigojus įvesti komunikacijas, ji galėjo bet kada kreiptis į SĮ „Kauno planas“ teiraujantis dėl atliktų sklypų išpildomųjų geodezinių nuotraukų (kaip kad buvo padaryta 2020 m. spalio 15 d.) arba geodezinių nuotraukų darymą inicijuoti pati. Teismas sutiko su ieškovo atsiliepime nurodytais motyvais, kad šie veiksmai galėjo būti atliekami ir civilinės bylos Nr. e2-699-615/2017 nagrinėjimo metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad jos nagrinėjimas truko vienerius metus. Tai, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, nagrinėtoje byloje pasirinko kitokį gynybos būdą ir nesurinko bei teismui nepateikė visų jai prieinamų įrodymų, nėra pagrindas bylos atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas (CPK 366 straipsnio 1 dalis).
8. Teismas nurodė, kad pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėja savo poziciją dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių grindė ne tik 2020 m. spalio 16 d., bet ir 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, teismas sprendė, kad pareiškėja apie šias aplinkybes sužinojo ar galėjo sužinoti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo dieną. Tai reiškia, kad prašymas atnaujinti procesą turėjo būti teismui pateiktas ne vėliau kaip iki 2020 m. lapkričio 5 d. Pareiškėjai prašymą pateikus po šios datos, t. y., 2020 m. lapkričio 24 d., teismas konstatavo, kad terminas kreiptis dėl proceso atnaujinimo jo pateikimo jau yra suėjęs, ir, nesant prašymo dėl termino atnaujinimo, negali būti tenkinamas (CPK 368 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis).
9. Teismui atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Teismui nustačius, kad ieškovo patirtos ir prašomos priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) numatytus rekomenduojamus priteisti maksimalaus užmokesčio dydžius, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už teisinę pagalbą tenkintinas iš dalies, iš pareiškėjos priteisiant 1 179,32 Eur sumą ieškovui bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Iš pareiškėjos taip pat buvo priteistos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde pareiškėja I. L. prašo prijungti naujus rašytinius įrodymus, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės I. L. prašymą tenkinti ir atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-699-615/2017 bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjai (atsakovei) tik 2020-10-16 gavus atsakymą iš SĮ „Kauno planas“ galutinai ir neabejotinai tapo žinoma aplinkybė, jog 2016-02-29 ieškovo užsakymu buvo atlikta žemės sklypo išpildomoji geodezinė – kontrolinė tinklų nuotrauka su atvaizduotais ir įvestais į namą ir naudojamais tinklais, kurią ieškovas nutylėjo bylos nagrinėjimo metu. Aplinkybės, jog inžineriniai tinklai ne tik privesti prie žemės sklypo, bet pajungti į gyvenamąjį namą ir yra naudojami, kurių įvedimo iš esmės patikslintu ieškiniu ir prašė ieškovas, nebuvo žinomos bei vertintos teismų anksčiau nagrinėjant bylą. Šios aplinkybės rodo, jog ieškovui nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo reikšti nurodyto ieškinio, o teismui nebuvo pagrindo priimti sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies. Ieškovas net tik piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, kadangi nebuvo pagrindo reikšti minėto ieškinio, tačiau tiek teismo posėdžių metu, tiek procesiniuose dokumentuose nurodė žinomai melagingas, tikrovės neatitinkančias aplinkybes: teigė, kad žemės sklype neturi komunikacijų, kad atsakovė I. L. jų neįvedė, kad jomis ieškovas nesinaudoja, kai tuo tarpu jo paties užsakymu 2016-02-29 buvo atlikta žemės sklypo išpildomoji geodezinė – kontrolinė tinklų nuotrauka su atvaizduotais ir įvestais į namą tinklais – buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų ir uždaru drenažu, vandentiekiu. Tačiau šių aplinkybių, ieškovo nesąžiningumo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, davus priesaiką teisme, galimai melagingų paaiškinimų davimo, pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą nutartį, apskritai nevertino ir dėl to nepasisakė.
10.2. Ieškovui bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dieną, t. y. 2021-01-13 pateikus atsiliepimą į pareiškėjos (atsakovės) prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareiškėja I. L. neturėjo jokios galimybės iki bylos nagrinėjimo pabaigos susipažinti su ieškovo atsiliepime nurodytais klaidingais teiginiais ir pateikti motyvuotus ir argumentuotus atsikirtimus į juos bei pateikti UAB „Statybos procesų valdymas“ 2020-10-30 parengtos ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 2020-10-30-1 dalies išrašą. Minėto ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad ieškovo namas ((duomenys neskelbtini)) yra savavališkai prijungtas prie inžinerinių tinklų. Dėl šios priežasties pareiškėja prašo UAB „Statybos procesų valdymas“ 2020-10-30 parengtos didžiulės apimties ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 2020-10-30-1 išrašus prijungti kaip naują rašytinį įrodymą prie bylos medžiagos. Kartu prijungtinas ir UAB „Rosma“ atliktas vaizdo įrašas, iš kurio matyti nuotekų tinkle užsistovėjusios fekalijos, bei tai, jog iš vamzdžio įvado, ateinančio nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės, teka vanduo, kas taip pat patvirtina, kad ieškovas faktiškai naudojasi buitinių nuotekų tinklu, lietaus vandens tinklu, vandentiekiu.
10.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėja (atsakovė) apie aplinkybes dėl ieškovo savavališko prisijungimo prie inžinerinių tinklų - buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų, vandentiekio - galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, dar civilinės bylos Nr. e2-699-615/2017 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Ieškovas viso proceso metu teigė, kad nei jis, nei kiti asmenys negali naudotis pareiškėjos įsipareigotais nutiesti inžineriniais tinklais. Tačiau, kaip jau nurodyta, 2020-10-16 dieną buvo gauti duomenys iš KSĮ „Kauno planas“, taip pat Ekspertinio tyrimo ataskaita, kurie patvirtina, kad inžineriniai tinklai ne tik atvesti iki žemės sklypo, bet ir būtent ieškovo pajungti į namą ir yra eksploatuojami. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja (atsakovė) tokius duomenis būtų turėjusi arba apie juos žinojusi anksčiau. Pareiškėja nėra teisininkė ar specialių žinių turintis asmuo komunikacijų įregime ar jų eksploatavime, jog bylos nagrinėjimo metu, būtų žinojusi kokius veiksmus atlikti ir / ar iš kur surinkti duomenis, reikšmingus bylai. Taigi, teismui nebuvo jokio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja apie prašyme nurodytas aplinkybes galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau, dar civilinės bylos Nr. e2-699-615/2017 nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Nes priešingu atveju, jeigu pareiškėja būtų žinojusi tokias aplinkybes, jos neabejotinai būtų paviešintos ir pateiktos dar bylos nagrinėjimo metu. Šiai dienai ieškovei yra paskirta bauda už Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo nevykdymą, nors ieškovas realiai naudojasi inžineriniais tinklais, kuriuos pareiškėja įpareigota įvesti, dėl ko ieškovė jau yra patyrusi 20 173,23 Eur žalą.
10.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, yra nepagrįsta. Iš byloje esančio antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nėra galimybės žinoti koks namas yra prijungtas prie šulinių, ar tai ieškovo namas prijungtas ir kad būtent ieškovas naudojasi komunikacijomis. Todėl darytina išvada, jog aplinkybės, kad būtent ieškovas yra prisijungęs prie faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodytų šulinių ir naudojasi komunikacijoms, paaiškėjo 2020-10-16 gavus atsakymą iš SĮ „Kauno planas”, o galutinai tapo aišku tik susipažinus su UAB „Statybos procesų valdymas“ ekspertinio tyrimo ataskaita Nr. 2020-10-30-1, datuota 2020-10-30, nes pareiškėja, neturinti reikalingų specialių žinių, to negalėjo žinoti antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, kad nuo Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos nėra praėję daugiau kaip penkeri metai, kad naujos aplinkybės, kurių bylą nagrinėję teismai nežinojo ir negalėjo įvertinti priimant sprendimus, paaiškėjo 2020-10-16 gavus duomenis iš SĮ „Kauno planas“, o galiausiai galutinai ir nebejotinai aplinkybės dėl ieškovo savavalinio prisijungimo prie tinklų ir neteisėto naudojimosi paaiškėjo tik susipažinus su minėta ekspertinio tyrimo ataskaita ir joje ekspertų, turinčių tam išsilavinimą ir specialių žinių, aprašytomis ir nustatytomis aplinkybėmis, išvadomis, todėl darytina išvada, kad pareiškėja nepraleido trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti.
10.5. Pareiškėja sužinojusi ieškovo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savavalinio prijungimo prie inžinerinių tinklų trasų - buitinių nuotekų tinklo, lietaus vandens tinklo, vandentiekio ir ilgalaikio neteisėto naudojimo nesudarius sutarties su inžinierinių tinklų tvarkytoju faktą, ieškovui pateikė 2021-01-25 prašymą atsijungti nuo savavalinio prisijungimo prie vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų ir nutraukti jais naudotis. Šis prašymas su priedais buvo įteiktas ieškovui A. P., adresu (duomenys neskelbtini), antstolio pagalba. Dokumentų įteikimas A. P., adresu (duomenys neskelbtini), tik parodo, kad ieškovas būtent šiuo adresu gyvena, savavališkai prisijungęs prie inžinierinių tinklų, jais naudojasi ir nepatiria jokių nepatogumų, nes priešingu atveju, nesinaudojant fekaline kanalizacija, kaip teigia ieškovas, nebūtų galimybės minėtame name ir gyventi, kas tik rodo dar vieną pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir atnaujinti procesą byloje, o šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai prijungtini prie civilinės bylos nagrinėjant atskirąjį skundą.
10.6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, t. y. teismas šiuo atveju neturėjo pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų už ieškovo atskirąjį skundą dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nes ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vyksta apeliacinėje instancijoje ir būtent apeliacinės instancijos teismas spręs klausimą dėl šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
11. Ieškovas A. P. atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Pareiškėjos prašymas prijungti naujus įrodymus turi būti atmestas, nes pareiškėjai ieškovo procesinė pozicija nesutinkant su pareikštu prašymu atnaujinti procesą buvo žinoma tiek iš ieškovo atskirojo skundo dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių šioje civilinėje byloje, tiek iš procesinių dokumentų, pateiktų kitose civilinėse bylose, susijusiose su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo vykdymu. Todėl naujus su atskiruoju skundu teikiamus įrodymus pareiškėja turėjo pareigą pateikti pirmos instancijos teismui iš karto, o ne apeliaciniame procese, kadangi šių įrodymų parengimo datos yra dar net ankstesnės nei pats pareiškėjos 2020-11-23 prašymas dėl proceso atnaujinimo, t.y. 2020-10-30 Ekspertinio tyrimo ataskaita ir 2020-08-06 dienos UAB „Rosma“ atliktas vaizdo įrašas. Pareiškėja teikdama įrodymus tik apeliacinės instancijos teisme piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi 2020-10-30 Ekspertinio tyrimo ataskaitą ir 2020-08-06 dienos UAB „Rosma“ atliktą vaizdo įrašą galėjo pateikti dar su 2020-11-23 prašymu dėl proceso atnaujinimo arba bet kuriuo metu vėliau, iki 2021-01-13 13.30 val. pirmos instancijos teismui baigiant bylos nagrinėjimą. Šitaip pareiškėja siekia, kad būtų eliminuota galimybė ieškovui atsikirsti į, tikėtina, šališkai, t. y. nedalyvaujant ieškovui, surinktus įrodymus, t.y. 2020-10-30 Ekspertinio tyrimo ataskaitą ir 2020-08-06 dienos UAB „Rosma“ atliktą vaizdo įrašą, kadangi šiam atsiliepimui parengti ieškovas turėjo vos 14 dienų terminą, per kurį, žiemos metu, tiesiog neįmanoma pasirengti kontraekspertizės, nes tokie darbai šiuo metų laiku ir prie tokių lauko temperatūrų paprasčiausiai nėra vykdomi. Be to, naujai prašomi prijungti įrodymai net nėra reikšmingi nagrinėjamam klausimui, kadangi pareiškėja jais vis tiek neįrodo, kad jos notarine sutartimi įsipareigotų pastatyti inžinerinių tinklų ir komunikacijų statybos darbai teisės aktų nustatyta tvarka yra užbaigti ir tinkamai priduoti.
11.2. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, yra svarbus ne tik prašymą atnaujinti procesą pateikiančio asmens sužinojimas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, tačiau ir turėjimas sužinoti apie šias aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėja atskirajame skunde ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 3 mėnesių terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo faktinių aplinkybių konstatavimo dienos, niekaip nepagrindė, kodėl konstatavus faktines aplinkybes, ji įtardama ieškovą naudojantis inžineriniais tinklais 2 mėnesius delsė kreiptis į SĮ „Kauno planas“, iš kurio atsakymą gavo per vieną darbo dieną, ir kurio atsakymas, pareiškėjos teigimu, neginčijamai patvirtino faktą apie ieškovo savavališką prisijungimą ir naudojimąsi buitinių nuotekų, lietaus vandens ir vandentiekio tinklais.
11.3. Ieškovas kategoriškai nesutinka teiginiais, kad jis yra savavališkai prisijungęs prie atsakovės statomų vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų ir kad jomis naudojasi. Ieškovas pirko žemės sklypą iš pareiškėjos su visais inžineriniais tinklais ir komunikacijomis, ir būtent pareiškėja pagal notarinės sutarties 6.16 punktą turėjo užtikrinti šio žemės sklypo aprūpinimą vandeniu ir pasirūpinti nuotekų iš žemės sklypo šalinimu, tačiau iki šiol to nėra padariusi, o tą patvirtina visa eilė byloje surinktų įrodymų ir prejudicinių faktų. Šiai civilinei bylai teisingai išnagrinėti nebuvo jokio skirtumo kokie inžineriniai tinklai įrengti ieškovui priklausančiame žemės sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), ar kaimyniniuose žemės sklypuose, adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių skaitmeninio žemėlapio ištraukos taip pat yra pridedamos. Nėra svarbu, ar ieškovas ir jo kaimynai savo žemės sklypų ribose ir įsirengė inžinerines komunikacijas ir net ar jas prijungė prie pareiškėjos įsipareigotų nutiesti visam kvartalui bendrų inžinerinių tinklų, nes pareiškėjai neužbaigus bendrų inžinerinių tinklų iki Kauno miesto centralizuotų tinklų ribos statybos, nei ieškovas nei kiti asmenys negali naudotis pareiškėjos įsipareigotais nutiesti inžineriniais tinklais, kadangi nei UAB „Kauno vandenys“ (veiklą vykdantys Kauno mieste), nei kitas teoriškai paslaugas galintis teikti asmuo UAB „Giraitės vandenys“ (veiklą vykdantys Kauno rajone, nes ginčo objektai yra ant Kauno miesto ir rajono ribos), nėra priėmę šių teisiškai statyti neužbaigtų ginčo tinklų eksploatacijon ir per juos neteikia paslaugų. Šias aplinkybes taip pat patvirtina UAB „Kauno vandenys“ 2020-01-15 pateiktas atsakymas į ieškovo 2020-12-31 pateiktą užklausą. Kadangi šį įrodymą pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, ieškovas jį teikia su atsiliepimu į atskirąjį skundą ir prašo jį prijungti prie nagrinėjamos bylos medžiagos.
11.4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019 buvo įtvirtinti reikšmingi ir šiai bylai teisingai išspręsti pareiškėjos (atsakovės) I. L. pareiškimai, kur pati atsakovė pripažino, jog abiejų jos pasamdytų rangovų atliktini vandentiekio, ūkio, buities ir lietaus tinklų tiesimo darbai yra neužbaigti, kadangi rangovas H. S. juos atliko nepilnai ir neturėdamas visų reikalingų leidimų, o kitas darbus turėjęs pratęsti rangovas UAB „Perkūno plaktukas“ negali pratęsti šių tinklų įrengimo darbų, kol savo dalies nepabaigė rangovas H. S.. Todėl nesąžiningais ir melagingais laikytini pareiškėjos veiksmai ir elgesys, kai vienose bylose su savo sklypų pirkėjais ji siekia įrodyti, kad vandentiekio, ūkio, buities ir lietaus tinklų tiesimo darbai yra užbaigti ir kad sklypų pirkėjai gali šiais tinklais naudotis, tuo tarpu kitose bylose, kuriose rangovai prašo atlyginimo už tinklų tiesimo darbus, atsakovė laikosi pozicijos ir įrodinėja, kad tinklų statyba nėra užbaigta.
11.5. Atskirajame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskirąjį skundą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirstymo klausimo, nes prašymas dėl šių išlaidų priteisimo yra patektas apeliacinės instancijos teismui, sprendžiančiam klausimą dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik išnagrinėjus ginčą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės, pagrįstai jas paskirstė, nes klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra procesinio pobūdžio ir juo nėra išsprendžiamas kilęs ginčas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų (CPK 329, 338 straipsniai).
13. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiamas šalių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą baigtoje įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu byloje, pagrįstumo; įstatyme nustatyto prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti termino eigos skaičiavimo; šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Pareiškėja I. L. kartu su atskiruoju skundu pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus: UAB „Statybos procesų valdymas“ 2020-10-30 parengtos ekspertinio tyrimo ataskaitos Nr. 2020-10-30-1 išrašą, antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021-01-25 pažymą Nr. S-2100146 apie pareiškėjos I. L. prašymo dėl atsijungimo nuo savavališko prisijungimo prie vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų ir nutraukimo jais naudotis įteikimą ieškovui A. P., UAB „Rosma“ pateiktą 2020-08-06 vaizdo įrašą ir nuotraukas, bei 2020-08-31 raštą. Ieškovas A. P. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė prašymą prijungti naujus rašytinius įrodymus: UAB „Kauno vandenys“ 2021-01-15 atsakymą į ieškovo A. P. 2020-12-31 užklausą, pareiškėjos ir atsakovo procesinius dokumentus civilinėje byloje Nr. 2VP-18051-717/2020, Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
15. Kauno apygardos teismas nustatė, kad pareiškėjos I. L. prašomi prijungti rašytiniai įrodymai (SĮ „Statybos procesų valdymas“ 2020-10-30 ekspertinio tyrimo ataskaitos išrašas, UAB „Rosma“ 2020-08-06 vaizdo įrašas ir nuotraukos, 2020-08-31 raštas) yra parengti ir surašyti iki prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo, prašymo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ir skundžiamos apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui šie pareiškėjos prašomi prijungti rašytiniai įrodymai pateikti į bylą nebuvo. Kartu su prašymu pareiškėja nepateikė pagrįstų argumentų, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė yra atsiradusi vėliau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisime. Todėl pirmiau paminėtus naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti į bylą, nekonstatavęs įstatyme nustatytų tam sąlygų – būtinybės juos pateikti vėliau ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo atsisakymo juos priimti (CPK 314 straipsnis). Pareiškėjos pateiktas naujas įrodymas – antstolio Sauliaus Užkuraičio 2021-01-25 dokumentų gavimo pažyma Nr. S-2100146 apie pareiškėjos I. L. prašymo dėl atsijungimo nuo savavališko prisijungimo prie vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijų ir nutraukimo jais naudotis įteikimą ieškovui A. P. – nėra susijęs su nagrinėjamos bylos faktiniu pagrindu ir dalyku, todėl Kauno apygardos teismas atsisako jį priimti CPK 180 straipsnio pagrindu.
16. Kauno apygardos teismas nustatė, jog ieškovo pateikti nauji įrodymai - I. L. ir A. P. pateikti procesiniai dokumentai civilinėje byloje Nr. 2VP-18051-717/2020, skirti išdėstyti, pagrįsti jų procesinę poziciją kitoje civilinėje byloje, kuri nėra niekuo susijusi su šia nagrinėjama byla ir joje sprendžiamu bylos proceso atnaujinimo klausimu. Todėl minėti rašytiniai įrodymai neturi jokio ryšio su nagrinėjama byla (CPK 180 straipsnis), dėl ko juos teismas atsiako priimti (CPK 314 straipsnis). A. P. pateikta Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-11-221/2019 kopija yra Lietuvos informacinėje teismų sistemoje LITEKO, todėl gali būti apeliacinės instancijos teismo vertinama, vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi. Todėl Kauno apygardos teismas ieškovo pateiktos sprendimo kopijos neprijungia prie bylos.
17. Apeliacinės instancijos teismas prie nagrinėjamos bylos prijungia ieškovo pateiktą UAB „Kauno vandenys“ atsakymą į ieškovo A. P. 2020-12-31 užklausą, atsakyme ieškovui pranešama, kad UAB „Kauno vandenys“ nėra priėmę teisiškai statyti neužbaigtų ginčo tinklų eksploatacijon ir per juos neteikia paslaugų ieškovui, todėl teismas vertina, kad šis įrodymas susijęs su nagrinėjama byla, o šio įrodymo prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins, taip pat nepažeis kitų bylos šalių procesinių teisių.
Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti eigos pradžios nustatymo
18. Pareiškėja, skųsdama pirmosios instancijos teismo nutartį nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėja yra praleidusi CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 32 punktas). Į teismą dėl proceso atnaujinimo besikreipiantis asmuo turi nurodyti aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 369 straipsnis), o teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodoma naujai paaiškėjusi aplinkybė, jos teigimu sudaranti pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei I. L. dėl įpareigojimo įvykdyti pareigą natūra, yra paaiškėjusios žinios apie esamus tinklus žemės sklype ir faktinis ieškovo A. P. namo prijungimas prie ginčo žemės sklype esamų buitinių nuotekų, lietaus vandens ir vandentiekio tinklų. Pareiškėja nurodo, kad ši aplinkybė jai neabejotinai tapo žinoma, kai 2020-08-05 buvo surašytas į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bei 2020-10-16, jai gavus iš Kauno SĮ „Kauno planas“ išpildomąją geodezinę – kontrolinę tinklų nuotrauką, kurioje buvo atvaizduota į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įvesti tinklai – buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų, vandentiekio. Iki tol pareiškėja turėjo tik įtarimus apie ieškovo faktinį prisijungimą prie inžinerinių tinklų, kurie formavosi matant vandentiekio ir nuotekų šulinius, antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes dėl jų egzistavimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatė, kad I. L. 2014-09-10 su A. P. sudarė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sandorį, notarinio registro numeris 5545, kurio 6.16 punktu šalys sutarė, jog pardavėja I. L. įsipareigoja iki parduodamo A. P. žemės sklypo ribos savo lėšomis įvesti elektros, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas. Byloje taip pat yra nustatyta, kad tretieji asmenys šioje byloje - UAB „Perkūno plaktukas“, H. S. iki 2014-09-10 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, įrengė kai kurias inžinerines komunikacijas ir tinklus ginčo žemės sklype I. L. pavedimu, vykdant jai investicinį, turimo žemės sklypo atidalinimo į 25 atskirus žemės sklypus, projektą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pareiškėja I. L. dar Kauno apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-699-615/2017, kurioje teismas 2017 m. kovo 17 d. sprendimu įpareigojo ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014-09-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra - įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos, jau žinojo apie esamas komunikacijas ir inžinerinius tinklus A. P. pirktame žemės sklype. I. L. turint sutartinę ir teismo sprendimu patvirtintą prievolę įrengti komunikacijas, inžinerinius tinklus iki A. P. žemės sklypo ribos. 2020-08-05ir 2020-10-16 I. L. gauti dokumentai, kuriuose yra žinios apie A. P. žemės sklype esančius tinklus ir inžinerines komunikacijas, I. L. nėra nei naujos žinios, nei naujai paaiškėjusios aplinkybės išnagrinėtoje civilinėje byloje.
21. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau nurodomais motyvais pritaria pirmosios instancijos teismo nutarties išvadoms, jog I. L. praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusi aplinkybių pateikti, šio termino atnaujinti neprašė, todėl pagrįstai teismas atmetė prašymą atnaujinti procesą ir šiuo teisiniu pagrindu (CPK 178 straipsnis, 368 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu
22. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2005; kt.). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-153-969/2020). Taigi, pareiškėja, siekianti atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, privalo įrodyti visus naujai paaiškėjusios esminės aplinkybės požymius.
23. Išnagrinėtoje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, Kauno apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimu (iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-09-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1549/2017) atsakovė I. L. įpareigota per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2014-09-10 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu prisiimtą sutartinę prievolę natūra - įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Kauno apylinkės teismas šį įpareigojimą I. L. įtvirtino įvertinęs tas aplinkybes, kad 2014-09-10 atsakovė I. L. ir ieškovas A. P. Kauno m. 3-ajame notarų biure pasirašė 100/2289 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro numeris 5545, kurios 6.16 punktu šalys sutarė, kad pardavėja I. L. įsipareigoja iki parduodamo Daikto 2 ribos savo lėšomis įvesti elektros, vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas.
24. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad po 2014-09-10 pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ar po Kauno apylinkės teismo 2017-03-17 sprendimo priėmimo ir iki šiol, I. L. būtų įvykdžiusi sutartinę ir teismo sprendimu įtvirtintą prievolę įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Kauno apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog išnagrinėtoje byloje Kauno apylinkės teismas 2017-03-17 sprendimu I. L. įpareigojo inžinerinius tinklus iki A. P. sklypo ribos įrengti (nutiesti, įteisinti) tam, kad ieškovas teisėtai prie jų prisijungtų, o prisijungęs, iš komunalinių paslaugų teikėjų realiai gautų sudarytų sutarčių pagrindu atitinkamas paslaugas. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad pareiškėjai yra išnykusi prievolė įvykdyti pareigą įvesti vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki A. P. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, ji šioje byloje pateikė Kauno SĮ „Kauno planas“ 2020-10-16 geodezinę – kontrolinę tinklų nuotrauką, kurioje atvaizduota į namą, esantį (duomenys neskelbtini), įvesti tinklai - buitinių ir ūkinių nuotekų, lietaus nuotekų su uždaru drenažu, vandentiekio. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje 2021 m. sausio 21 d. nutartyje pagrįstai vertino, kad Kauno SĮ „Kauno planas“ 2020-10-16 geodezinėje – kontrolinėje tinklų nuotraukoje esanti informacija apie inžinerinių tinklų fragmentus žemės sklype (duomenys neskelbtini), nepagrindžia pareiškėjos I. L. įrodinėjamos aplinkybės, jog ji ar kiti asmenys jos pavedimu yra įrengę, nutiesę, įteisinę vandens, lietaus ir fekalinių nuotekų komunikacijas iki žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribos. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad kai kurias komunikacijas, inžinerinius tinklus ieškovės turėtame sklype iki jo atidalinimo ir pardavimo tretiesiems asmenims, rengė ir tiesė šioje byloje dalyvavę tretieji asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „Perkūno plaktukas“, H. S.. Tačiau duomenų, kad inžineriniai tinklai įteisinti, priduoti ir yra eksploatuojami, gaunant A. P. komunalines paslaugas, byloje nėra. Todėl pareiškėjos nurodoma nauja aplinkybė, kad A. P. žemės sklype yra tam tikrų inžinerinių tinklų fragmentų, nėra nei nauja, nei naujai paaiškėjusi I. L. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta prasme. Nurodomų motyvų pagrindu Kauno apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė I. L. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 1 381,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų (471,90 Eur už atskirojo skundo dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, parengimą, 871,20 Eur už atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimą ir 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Ieškovas teismui pateikė įrodymus apie šias turėtas išlaidas byloje (2020 m. gruodžio 17 d. ir 2021 m. sausio 12 d. ataskaitos, 2021 m. sausio 22 d., 2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymai). Kauno apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose maksimalus dydis už atskirojo skundo parengimą yra 559,40 Eur suma (1 398,50 Eur × 0,4), o už atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą – 581,92 Eur suma (1 454,80 × 0,4), ieškovo prašymą tenkino dalinai, priteisė už advokato teisinę pagalbą 1 141,32 Eur sumą (559,40 Eur+581,92 Eur), taip pat 38 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atskirąjį skundą, iš viso A. P. ir I. L. priteisė 1 179,32 Eur sumą (1 141,32+38 Eur), kitoje dalyje prašymą atmetė.
26. Atskirajame skunde pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvadomis, paskirstant šalims turėtas bylinėjimosi išlaidas, nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neturėjo pagrindo priteisti ieškovui A. P. iš pareiškėjos I. L. advokato paslaugoms apmokėti turėtas išlaidas, rengiant atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties ir priteisti A. P. turėtas 38 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą sumokėti, mano, kad dėl šių išlaidų paskirstymo spręs Kauno apygardos teismas (Skundas rengtas dar iki Kauno apygardos teismui išsprendus ginčą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties pagrįstumo).
27. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2S-312-230/2021) nutraukė apeliacinį procesą šioje byloje pagal ieškovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui A. P. grąžinto jo sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą, pareiškėjai I. L. iš ieškovo priteisė jos turėtas 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjusi, yra vykdytinas dokumentas. Kadangi Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi yra išspręstas šalių ginčas dėl A. P. sumokėto byloje žyminio mokesčio už atskirąjį skundą, pakeistina skundžiamos apeliacine tvarka Kauno apylinkės teismo nutarties dalis, kuria priteista 38 Eur suma A. P. iš I. L., šia suma teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos A. P. sumažinamos.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės I. L. argumentus, jog neturėtų būti ieškovui A. P. priteisiamos advokato paslaugoms apmokėti išlaidos, turėtos rengiant atskirąjį skundą dėl 2020 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė A. P. jo turėtas bylinėjimosi išlaidas byloje, jos buvo patirtos pareiškėjai be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo pateikus byloje prašymą atnaujinti bylos procesą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams atmetus nepagrįstą pareiškėjos prašymą, ji turi prisiimti savo procesinio veikimo byloje neigiamas teisines pasekmes (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).
29. Kauno apygardos teismui atmetus pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą, ieškovui A. P. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Ieškovo A. P. įgaliotas atstovas pateikė įrodymus, kad ieškovas turėjo 726 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, rengiant atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašė šias išlaidas priteisti iš apeliantės. Prašymas tenkinamas dalinai. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, įvertinus CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus negali viršyti maksimalių dydžių, kurie apskaičiuojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.15, 8.16 punktais maksimalus priteistinas išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą dydis yra 581,92 Eur (1 454,80 Eur (2020 metų III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių)) x 0,4). Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo A. P. įgalioto atstovo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai viršija galimą priteisti maksimalų išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovui A. P. iš pareiškėjos I. L. priteistina 581,92 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme dalis (CPK 98 straipsnio 2, 3 dalys). Kitoje dalyje prašymas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartimi priteistą iš pareiškėjos I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 179,32 Eur (vieno tūkstančio šimto septyniasdešimt devynių eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1 141,32 Eur (vieno tūkstančio šimto keturiasdešimt vieno euro 32 ct) sumos.
Priteisti iš I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 92 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Arvydas Žibas