Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2025-12-30][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-2513-570-2025].docx
Bylos nr.: e2-2513-570/2025
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kalvarijos gimnazija 190379992 Ieškovas
Kategorijos:
BYLOS DĖL DARBO TEISINIŲ SANTYKIŲ
Darbo teisiniai santykiai
Bendrosios nuostatos
Bendrosios nuostatos
Teisminės mediacijos taikymas
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai
Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
Mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Bylos dėl individualių darbo santykių
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Individualūs darbo santykiai
Individualūs ir kolektyviniai darbo ginčai dėl teisės
Pirmosios instancijos teismo nutarčių rūšys, priėmimo tvarka ir turinys
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Civilinis procesas
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje
Papildomos darbo užmokesčio garantijos (garantinės išmokos ir priemokos)
Darbo ginčų nagrinėjimas teisme
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, fizinių asmenų ir įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Darbo ginčai
Darbo užmokestis
Teismo sprendimas
Bylinėjimosi išlaidos
Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
Bylos, susijusios su darbo sutarties pasibaigimu
Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
dėl atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju
Taikinimas ir taikos sutartis civiliniame procese

?Civilinė byla Nr

                                                                                    Civilinė byla Nr. e2-2513-570/2025

                                                                       Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00639-2025-2

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.3.; 1.4.2.3.; 3.1.7.11.; 3.2.3.8.

                                                                               

img1 

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2025 m. lapkričio 18 d.

Marijampolė

 

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Neveckienė,

sekretoriaujant I. G.,

dalyvaujant ieškovės Kalvarijos gimnazijos direktoriui E. U. ir atstovui advokato padėjėjui V. R.,

atsakovei N. L. ir jos atstovui advokatui K. G., 

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kalvarijos gimnazijos ieškinį atsakovei N. L. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1.       Ieškovė Kalvarijos gimnazija (toliau – ieškovė, darbdavys) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti, kad Kalvarijos gimnazija neturi prievolės išmokėti darbuotojai N. L. (toliau – atsakovė, darbuotoja) skatinamąją vienkartinę išmoką už 2024 metus; priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovei 2024 m. gruodžio mėnesį negavus vienkartinės skatinamosios premijos už nepriekaištingą darbą, ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu įpareigoti Kalvarijos gimnaziją išmokėti skatinamąją vienkartinę išmoką. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau -  Darbo ginčų komisija, DGK) 2025m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo Kalvarijos gimnaziją skirti ieškovei skatinamąją vienkartinę išmoką. Kalvarijos gimnazija nesutinka su tokiu Darbo ginčų komisijos sprendimu. Atsakovė N. L. dirba pradinių klasių mokytoja Kalvarijos gimnazijoje. Ieškovės direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. VI-18 patvirtinto Kalvarijos gimnazijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos aprašo 39 punkte įtvirtinta nuostata, skatinimo priemonė gali būti neskiriama gimnazijos darbuotojui, per paskutinius 6 mėnesius padariusiam darbo pareigų pažeidimą. Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. VI-54 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 144 punkte nustatyta, kad jei per praėjusius šešis mėnesius darbuotojas yra padaręs darbo tvarkos pažeidimą, darbuotojui skatinimo priemonės netaikomos. Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. P1-197 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ pripažinta, kad atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą, t.y. nepranešė Kalvarijos gimnazijos administracijai, kad vykdant integruotą patyriminę veiklą „T. Z.“ 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos 1c klasės mokinys akmeniu sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini)“ priklausantį gyvūnų pašaro aparatą ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos mokinių išvykos autobusu į parodą, muziejų, teatrą, koncertą saugos ir sveikatos instrukcijos 38 punkto reikalavimus; be to N. L. 2024 m. spalio 17 d. renginyje, t. y. zooparke, esančiame (duomenys neskelbtini)vykusioje pradinių klasių mokinių išvykoje, neužtikrino 3a klasės mokinių drausmės ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80.1 ir 80.2 punktų reikalavimus; N. L. neteikė Kalvarijos gimnazijos administracijai teisingos informacijos apie įvykį, kurio metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai padarė turtinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Pedagogų etikos kodekso 7 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą, pagal kurį pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį. 2024-10-15 buvo gautas pradinių klasių mokytojų E. N. ir N. L. prašymas leisti 2024-10-17 d. 3a ir 1c klasių mokiniams bendrai organizuoti integruotas patyrimines veiklas „T. Z.” ir skirti nuvykimui du mokyklinius autobusus. 2024-10-16 direktoriaus įsakymu Nr. V6-91 suteiktas leidimas pradinių klasių mokytojoms E. N. ir N. L. 2024 m. spalio 17 d. 1c ir 3a klasių mokiniams organizuoti integruotą patyriminę veiklą kitoje edukacinėje aplinkoje „Mokomės kitaip: integruota patyriminė veikla kitoje edukacinėje aplinkoje „T. Z.. Šiuo įsakymu pradinių klasių mokytojos E. N. ir N. L. buvo paskirtos atsakingomis už Kalvarijos gimnazijos 1c ir 3a klasių mokinius ir jų saugumą bendro renginio metu. Kalvarijos gimnaziją pasiekė socialiniuose tinkluose 2024-10-19 paskelbta informacija, kad vykdant integruotą patyriminę veiklą „T. Z.“ 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai akmeniu sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą. Pažymėtina, kad šis įrašas sukėlė milžinišką neigiamą visuomenės reakciją Kalvarijos gimnazijos atžvilgiu, t. y. po įrašu 1,4 tūkstančio reakcijų, 257 komentarų, 718 asmenų bendrino įrašą. Dėl situacijos paaiškinimo į Kalvarijos gimnaziją kreipėsi LRT aprašydama įvykį straipsnyje „Vandalizmas zoologijos sode sukėlė diskusijų audrą: kokias vertybes diegiame vaikams?“ Portalas DELFI rašė „Kalvarijos gimnazijos mokiniai nusiaubė zoologijos sodą – tėvai ir mokytojos iš pradžių kaltės nepripažino: nuotaikos slogios. Portalas Sūduvos gidas paskelbė straipsnį „Kalvarijos gimnazijos mokiniai nusiaubė zoologijos sodą – tėvai ir mokytojos iš pradžių kaltės nepripažino: nuotaikos slogios“. Pradinių klasių mokytoja N. L., kaip paskirtas atsakingas asmuo lydėjęs mokinius, apie įvykį Kalvarijos gimnazijos administracijai nepranešė. Dėl šio įvykio Kalvarijos gimnazijoje pradėtas tyrimas. 2024-10-21 direktorius paprašė mokytojos N. L. pateikti paaiškinimą. 2024-10-21 paaiškinime mokytoja N. L. pripažino, kad apie įvykį žinojo. 2024-10-24 Kalvarijos gimnazija siekdama išsiaiškinti šio įvykio aplinkybes, raštu Nr. D3-324 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini). 2024-10-30 raštu VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad mokytojų nebuvo šalia, kai vaikai daužė aparatą, paaiškino kitas aplinkybes. Tikėtina, kad aparato daužyme dalyvavo atsakovės auklėjamos 3a kl. klasės mokiniai. 2024-11-20 buvo pakartotinai paprašyta, kad N. L. pateiktų paaiškinimą ir informaciją apie paaiškėjusias incidento aplinkybes. 2024-11-21 N. L. nurodo „Nieko naujo neturiu ką paaiškinti, jokios naujos informacijos neturiu“. Tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina aplinkybes, kad N. L. padarė darbo pareigų pažeidimą, Mano, kad nepraleido termino. Pirminė informacija, kurią Kalvarijos gimnazijos vadovas sužinojo perskaitęs VšĮ (duomenys neskelbtini) socialiniuose tinkluose 2024 m. spalio 19 d. paskelbta informacija, kad 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą, gali būti vertinami tik kaip informacija darbdaviui suteikianti pagrindą pradėti tyrimą, tačiau tokie duomenys nėra pakankamai spręsti apie darbo pareigų pažeidimo subjektą, pažeidimo esmę ir pažeidimo kvalifikavimą. Tik Kalvarijos gimnazijos direktoriui surinkus papildomus duomenis buvo nustatyti Kalvarijos gimnazijos darbuotojai, aplaidžiai vykdę savo pareigas. Iš įvairių šaltinių surinkus pakankamai duomenų apie tai, kad įvykis, apie kurį vaikus lydėję mokytojos, įskaitant atsakovę, turėjo pranešti ugdymo įstaigos administracijai, tikrai buvo ir apie šį įvykį žinodamos mokytojos apie tai ne tik kad nepranešė, tačiau teigė klaidingą informaciją, atsakovei buvo pasiūlytą dar kartą pateikti darbdaviui paaiškinimą, tokiu būdu sudarant atsakovei galimybę bent iš dalies pataisyti savo padėtį. Teigia kad apie atsakovės darbo pareigų pažeidimą galutinai sužinojo jai pateikus 2024 m. lapkričio 21 d. paaiškinimą. Ši diena vertintina kaip momentas, nuo kurio turėtų būti skaičiuojamas Darbo kodekso 58 straipsnio 4 dalyje nustatytas terminas. Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. P1-197 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ priimtas nepraleidus minėto termino. Kadangi N. L. yra padariusi darbo pareigų pažeidimą nuo kurio padarymo nėra praėję 6 mėnesiai, tai pripažintina, kad, remiantis Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. VI-18 patvirtinto Kalvarijos gimnazijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos aprašo 39 punktu, N. L. neturi teisės gauti skatinamosios vienkartinės išmokos už 2024 metus, o Kalvarijos gimnazija neturi prievolės išmokėti N. L. skatinamąją vienkartinę išmoką.  

 

2.       Ieškovės atstovas direktorius E. U. nurodė, kad jis apie įvykį sužinojo 2024 m. spalio 19 d. iš socialinių tinklų. Kalvarijos zoologijos sodo paskyroje buvo aprašyta, jog Kalvarijos gimnazijos mokiniai sudaužė gyvulių šėrimo aparatą ir t.t. Iš karto kilo skandalas, buvo virs tūkstančio komentarų, pasidalinimų, žmonės piktinosi vaikų elgesiu, reikalavo viešinti mokytojas ir kt. Po to pasirodė straipsniai pagrindiniuose šalies dienraščiuose, vietinėje spaudoje. Jis nedelsiant susisiekė su Kalvarijos zoologijos sodo vadovybe, nuvyko į vietą ir paėmė remontui tą sudaužytą aparatą. Jį vėliau ir sutaisė savo lėšomis. Pirmadienį pareikalavo, kad 1 ir 3 klasių mokytojos, vežę vaikus į patyriminę ekskursiją parašytų pasiaiškinimus. Jis su mokytojomis nekalbėjo, jų pasikvietęs nebuvo. Patvirtino, kad santykiai buvo gana įtempti, bet dalykiški. Vėliau pradėjo tyrimą, raštu užklausė Kalvarijos zoologijos sodą ir kt. Mano, kad abi mokytojos buvo atsakingos ne tik už savo klasės vaikų elgesį ir drausmę, bet ir už kitos klasės. Gimnazijoje yra patvirtintos tvarkos, išsamiai reglamentuoti pedagogų veiksmai išvykus su vaikais, nustatyta, kad būtina nedelsiant pranešti vadovybei apie visus incidentus, o ne pačiom spręsti. Mano, kad atsakovė slėpė nuo administracijos apie įvykį, o ekskursijoje neužtikrino moksleivių drausmės, dėl ko įvyko toks įvykis, kuris gimnazijai padarė didelę reputacinę žalą.

 

3.       Atsakovė N. L. su ieškiniu nesutinka visiškai, prašo atmesti, palikti galioti DGK sprendimą, priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime (DOK-11349) nurodė, kad darbdavys 2024 m. metų pabaigoje darbuotojams skyrė 20 proc. dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio vienkartines pinigines išmokas, tačiau atsakovei ši išmoka nebuvo skirta dėl to, kad ji neva per paskutinius šešis mėnesius padarė pareigų, nustatytų darbo teisės normose ar darbo sutartyje, pažeidimą. 2024-12-20 gimnazijos direktorius priėmė įsakymą, kuriame nurodoma, kad ji neva padarė darbo pareigų pažeidimą, t.y. nepranešė darbdaviui, kad vykdant integruotą patyriminę veiklą „T. Z.2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos 1c klasės mokinys akmeniu sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos mokinių išvykos autobusu į parodą, muziejų, teatrą, koncertą saugos ir sveikatos instrukcijos 38 punkto reikalavimus; be to 2024 m. spalio 17 d. renginyje, t. y. zooparke, esančiame (duomenys neskelbtini) vykusioje pradinių klasių mokinių išvykoje, neužtikrino 3a klasės mokinių drausmės ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80.1 ir 80.2 punktų reikalavimus; neteikė Kalvarijos gimnazijos administracijai teisingos informacijos apie įvykį, kurio metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai padarė turtinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Res­publikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Pedagogų etikos kodekso 7 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą, pagal kurį pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį. Nėra ginčo, kad būtent šis 2024-12-20 įsakymu skirtas įspėjimas buvo pagrindas neskirti Darbuotojai vienkartinės piniginės išmokos. Nurodė, kad 2024-10-17, ketvirtadienį, ji su savo 3a klasės mokiniais vyko į zoologijos sodą. Kitu autobusu kartu vyko E. N. su 1 c klasės mokiniais. Po edukacijos grįžę į gimnaziją iš zoologijos sodos atstovų moky­tojai sužinojo, kad jų vizito metu buvo sudaužytas pašaro gyvūnams išdavimo aparatas. Zoologijos sodo atstovai telefonu E. N. nurodė, kad matė per kameras patį sugadinimą, todėl E. N. paprašė pa­rodyti kameras, nes apie įvykį nieko nežinojo, tokio įvykio būnant sode nepastebėjo, todėl jai tai buvo netikėta, be to, ji siekė nustatyti atsakingus asmenis, kad galėtų identifikuoti, kurie vaikai padarė žalą, ir susisiekti su tėvais dėl jos atlyginimo. Tačiau to paprašius zoologijos sodo atstovas pripažino, kad vaizdo ste­bėjimo kamerų tokio įrašo nėra. Tai sukėlė pagrįstų abejonių pačia istorija ir sugadinimo faktu. Jos žiniomis jokių aparatų vaikai nedaužė, paklausti vaikai nurodė nieko apie tai nežinantys, nesant vaizdo kamerų ir patiems vaikams tai neigiant, objektyviai nebuvo įmanoma nustaty­ti, ar žalą padaryta būtent šios išvykos metu ir jeigu taip, tai kas ją padarė. Kadangi situacija buvo neaiški ir kėlė pagrįstų abejonių, ar iš viso toks turto sugadinimas įvyko, ji su E. N. nutarė pasiaiškinti situaciją su vaikų tėvais. Kadangi patys vaikai mokytojoms apie įvykį ne­pa­sakojo, nenurodė atsakingų asmenų, mokytojos tikėjosi, kad su vaikais pakalbėję tėvai artimiausiomis dienomis išsiaiškins, ar toks įvykis tikrai buvo ir informuos apie tai mokytojas. Tačiau sekančią dieną, penktadienį, reikš­mingos informacijos iš tėvų mokytojoms gauti nepavyko, todėl situacija buvo nepasikeitusi. Praėjus dienai 2024-10-19, šeštadienį, zoologijos sodas parašė viešą, atgarsio sulaukusią, žinutę savo Facebook puslapyje. Tada gimnazijos direktorius pats pradėjo vykdyti savo tyrimą, reikalavo darbuotojas rašyti paaiškinimus. Kadangi darbdavys apie tariamą įvykį sužinojo pats, mokytojoms nebebuvo pagrindo jį apie tai informuoti. Ketvirtadienį antroje dienos pusėje grįžus iš išvykos bei penktadienį atsakovė neturėjo jokios konkrečios infor­macijos, kurią būtų galėjusi pateikti darbdaviui. Be to, darbdavio nustatytoje tvarkoje nėra numatyti konkretūs terminai, per kuriuos darbuotojas privalo įvykti 38 punkto reikalavimus, todėl ji negalvojo, kad nepateikdama informacijos darbdaviui vieną darbo dieną, daro darbo pareigų pažeidimą. Mano, kad buvo praleistas terminas įspėjimui priimti. Kaip minėta, į išvyką vyko 1c ir 3a klasės mokiniai, ir nėra jokių objektyvių duomenų, ar pats įvykis buvo ir jeigu taip, tai kurios klasės mokinys tai padarė. Tačiau vadovas nurodo, kad žalą neva padarė 1c mokinys, nors Darbuotoja buvo atsakinga už 3a klasės mokinius. 2024-10-23 Darbdavio gautuose mokinio padėjėjų paaiškinimuose nurodomos jau kitokios aplinkybės – kad neva aparatą daužė mokinys A. Taigi, iš vienos pusės Darbdavys kaltina Darbuotoją, kad ji nepranešė, jog aparatą sudaužė 1C klasės mokinys, tačiau iš kitos pusės nurodo, kad jo teikiami įrodymai rodo, tarsi aparatą sudaužyti galėjo 3A klasės mokiniai, taip pat pateiktuose duomenys yra nurodomi skirtingi vaikai. Tai patvirtina Darbuotojos teiginius, kad iki šiol nėra aiškios įvykio aplinkybės ir todėl Darbdavio kaltinimai Darbuotojai 2024-12-20 įsakyme, kad ji neva neinformavo apie tai, kad aparatą sudaužė 1C klasės mokinys, per se yra nepagrįsti. Darbuotoja negalėjo informuoti Darbdavio apie tai, ko ji nežino iki šiol, ir kas nėra nustatyta netgi ir paties Darbdavio. Antruoju įsakymo punktu N. L. kaltinama tuo, kad ji neva 2024 m. spalio 17 d. renginyje, t. y. zooparke, esančiame (duomenys neskelbtini) vykusioje pradinių klasių mokinių išvykoje, neužtikrino 3a klasės mokinių drausmės ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80.1 ir 80.2 punktų reikalavimus. Pirma, pats Darbdavys pirmame įsakymo punkte nurodo, kad aparatą neva sugadino ne 3A, o 1C klasės mokinys, todėl nesuprantama, kuo grindžiamas kaltinamas neužtikrinus būtent 3A klasės mokinių draus­mės. Atkreiptinas dėmesys, kad Darbdavys pateikė į bylą 2024-11-11 gautą socialinės pedagogės tarnybinį pranešimą, kuriame ji nurodo, kad 2024-10-25 1C klasės mokiniai užsiėmimo metu jai nurodė, kad A. daužė aparatą, o „mokytojos šalia tuo metu nebuvo, nes ji su mokinių grupele buvo prie kitų gyvūnų“. Tačiau nėra aišku, apie kurią mokytoją čia yra kalbama, o kadangi šis užsiėmimas buvo skirtas E. N. 1C klasei, tikėtina, kad buvo turima omenyje būtent E. N., o ne ji. Be to, čia kalbama apie 1C klasę, nors Darbuotoja kaltinama 3A klasės drausmės neužtikrinimu. Be to, nepagrįstas įspėjimo punkte nurodytas kaltinimas Darbuotojai, kad ji neva neteikė Kalvarijos gimnazijos administracijai teisingos informacijos apie įvykį. Pirma, visiškai neaišku, kokiu aspektu ir kada Darbuotoja neteikė teisingos informacijos apie įvykį. Darbuotoja Darbdavio buvo reikalaujama pateikti paaiškinimus dėl tų pačių aplinkybių du kartus. Darbuotoja 2024-10-21 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nematė kas sugadino aparatą, apie tai, kad jis sugadintas sužinojo iš kitos mokytojos, kai jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie sugadintą aparatą. Nurodė, kad ji apie įvykį infor­mavo tėvus, kurie pasikalbėję su vaikais, pasakė jai, kad vaikai nieko nelaužė, dėl to ji Gimnazijos adminis­tracijos apie įvykį neinformavo. Atitinkamai 2024-11-20 direktorius nurodė Darbuotojai pateikti paaiškinimą dėl jos atliktų veiksmų aiškinantis įvykio aplinkybes su 1c klasės vaikais ir tėvais ir buvo prašoma pateikti papildomą informaciją apie 2024-10-17 incidentą. Darbuotoja 2024-11-21 nurodė, kad jokios papildomos informacijos ne­turi, viską ką matė ir žinojo, parašė savo pirmame paaiškinime 2024-10-21. Dėl šios aplinkybės Darbuotoja gali tik spėti, kad įraše tėvai turi omenyje būtent 2024-10-17 ir 2024-10-18 mokytojų pokalbius su vaikų tėvais, bandant išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Tačiau 2024-10-19 apie įvykį sužinojus Darbda­viui ir 2024-10-21, pirmadienį, pareikalavus pateikti paaiškinimą, kurį Darbuotoją pateikė tą pačią dieną, daugiau jokių veiksmų Darbuotoja nebeatliko. Todėl 2024-10-21 paaiškinime ji jau nurodė aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad su tėvais aiškinantis įvykį nieko nebuvo sužinota, o 2024-11-21 paaiškinime ji pakartojo, kad nieko naujo nebežino, ir viską, ką žinojo, nurodė pirmame paaiškinime. Neskirdamas vienkartinės išmokos Darbuotojai Darbdavys pasielgė neteisėtai, nesant jokių objektyvių priežasčių, nepagrįstai išskyrė Darbuotoją iš kitų darbuotojų.

 

4.       Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji su savo klasės mokiniais į Kalvarijos zoologijos sodą atvyko atskirai. Jos auklėjama klasė yra ypatingai rami. Visi vaikai vaikščiojo kartu su ja būreliu, po to visi ir išvyko. Su mokyta E. jos net nesusitiko. Kai grįžo E. paskambino ir pranešė, kad neva vaikai zoologijos sode sulaužė kukurūzų aparatą. Ji matė tuos aparatus tai visi buvo seni, sulaužyti, neveikiantys, todėl neaišku ar tikrai vaikai kažkurį galėjo sulaužyti. Su zoologijos sodu bendravo tik mokytoja E., nes ji buvo kontaktinis asmuo. Penktadienį ji tikėjosi, jog viskas paaiškės, nes jos klasės vaikai paaiškino, kad nei vienas aparato nelaužė, todėl tikėjosi jog išsiaiškins E. su savo vaikais. Ir šeštadienį jau pasirodė fb straipsnis. Ji tą straipsnį matė, taip pat matė komentarus, vienas iš jų buvo direktoriaus žmonos, kur ji rašė, kad viešinkit mokytojų pavardes ir t.t. Pirmadienį atėjus į mokyklą ji gavo direktoriaus raštą, kad pasiaiškintų. Ji nedelsiant ir pateikė pasiaiškinimą, kad realiai nieko nežino, nepastebėjo, kad jos vaikai ką nors būtų laužę. Ji direktoriaus bijo, prieš susirinkimus naktimis nemiega, nes nuolatos būna gąsdinami prokuratūra, visokiomis bausmėmis, pastoviai rašomi įsakymai ir mokytojai baudžiami, mokykloje vieni yra mėgiami, kiti nemėgiami. Atmosfera labai slogi. Todėl ji paprasčiausiai ir bijojo vadovybei pranešti gerai neišsiaiškinus aplinkybių, nes bus dar blogiau. Tačiau ir vėliau nieko naujo nepaaiškėjo, vaikai gynėsi, kaltino vieni kitus. Tačiau likus visai nedaug dienų iki metų pabaigos, ji gavo įsakymą dėl drausminės nuobaudos ir po to buvo neišmokėtas priedas prie darbo užmokesčio. Jai tai dideli pinigai, nes yra išsituokusi, vien augina vaikus, todėl verčiasi sunkiai. Patvirtino, kad su visomis tvarkomis ir lokaliniais gimnazijos aktais yra supažindinta, tik galbūt ne viską perskaitė.

 

5.       Liudytoja E. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ginčo laikotarpiu dirbo pradinių klasių mokytoja iš viso 37 metus. Su direktoriumi santykiai konfliktiški, ji bylinėjasi su Kalvarijos gimnazija. 2024 m. spalio mėnesį  organizavo ekskursiją mini zoologijos sode (duomenys neskelbtini). Užsisakė autobusus, parengė programą. Išvyko į zoo sodą skirtingais autobusais, kai jie atvyko N. jau buvo atvykusi, jos net su mokiniais nesusitiko. Vaikščiojo atskirai. Vaikams patiko ir artėjant pusei pirmos, išvyko į gimnaziją. Grįžus jai paskambimo iš zoosodo ir pranešė, kad yra sudaužytas gyvūnų šėrimo aparatas. Ji labai nustebo, nes vaikai buvo su ja ir neatsitraukdavo nei per metrą. Paprašė atlyginti nuostolius, nurodė, kad yra išlikęs vaizdo įrašas, tačiau kai ji paprašė įrašo, buvo atsakyta, kad pasitars su direktore ir perskambins. Kai perskambino, pasakė kad nėra įrašų. Ji susiskambino su direktore, bet pasakė kad kameros nuimtos ir negalės parodyti įrašų. Pasiūlė pačioms su vaikais išsiaiškinti. Ji pasakė direktorei, kad pasiaiškins. Sakė aparatas kainuoja 500 Eur, bet galima sutaisyti. Susitarė pirmadienį susiskambinti. Tuomet ji bandė šnekėtis su tėvais, vaikai kaltino pirmoką A. Atėjo A. mama, sutiko sumokėti, bet pageidavo pažiūrėti įrašų. A. pradėjo labai verkti, sakė kad jį visada kaltina. Vaikas labai susijaudino ir sakė, kad nedaužė. Ji kalbėjo su kitom mamomis. Ji su tėvais nusprendė palaukti pirmadienio ir skambinti zoo sodui. Sakė tada pirmadienį informuos vadovą. O šeštadienį pasirodė straipsnis. Kai tik atėjo į darbą, jau gavo administracijos raštus, kad pasiaiškintų. Ji nežino, kas sudaužė. Bet jos nuomone, visi aparatai ten sudaužyti, seni, laiko ir saulės apgadinti. Tad mano, kad gal visai nesudaužė, o jau tie aparatai buvo sulūžę. Vaikai visą laiką buvo jos akivaizdoje.  Su zoologijos sodu bendravo tik ji, nes buvo davusi kontaktinius duomenis. Pagal mokykloje nustatytą tvarką, kai išvyksta į ekskursiją, mokytoja atsako tik už savo klasės vaikus. Taip parašyta įsakyme, kad jei vežiesi daugiau kaip 15 vaikų, reikia lydinčios dar vienos mokytojos. Ji įsakymą matė, perskaitė, pasirašė. Jos vaikai elgesio problemų neturėjo. Su direktoriumi santykis jos negali nei pranešti, net reikia apgalvoti ką pranešti. Ji norėjo pasikalbėti, išsiaiškinti. Todėl turėjo gerai viską išsiaiškinti. Ji pabijojo vadovą informuoti. Todėl aiškinosi su tėvais, nes gauna įspėjimą po įspėjimo, baudžia direktorius už viską. Ji turi pradėtus teisminius procesus su vadovu. Dažnai vadovas vertina neobjektyviai, ką bedarytų nežino kaip bus įvertinta. Eidama į darbą kasdien galvoja kas bus. Ji paskelbė bado akciją prie gimnazijos dėl vadovo elgesio ir požiūrio į ją.

 

6.       Liudytoja I. V. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) savininkė. 2024 m. spalio mėn. E. N. į zoologijos sodą vadybininkei ir pasiprašė kad priimtų. Jau zoologijos sodas buvo uždarytas iki kito sezono, tačiau juos įsileido. Per kameras buvo pastebėti vaikai, prie vienintelio likusio sveiko gyvūnų šėrimo aparato. Kiti buvo neveikiantys, apgadinti. Šis yra matomoje vietoje. N. paprašė kad juos išleistų, o kai ji ėjo pro šoną, pamatė sulaužytą aparatą. Vadybininkė B. paskambino tą pačią dieną iš karto mokytojai N. N. pasakė kad ji žino, bet skubėjo. Po to ji pakeitė nuomonę, teigė, kad juos nori apšmeižti. Vaikai yra nekalti. Tada jie feisbuke parašė laišką, kad įvyko tas incidentas. Tada greitai sureagavo mokyklos direktorius. Atvažiavo direktorius ir ji jam viską parodė. Direktorius paėmė aparatą ir sutvarkęs atvežė. Dėl ko paskelbė per socialinius tinklus, nes E. N. juos apšmeižė, į tėvų grupę buvo parašius, kad ji žmogžudė, gyvūnus maitina žmonėmis. Jai parodė kokią N. žinutę paskelbė. Kad jie nori pasipelnyti iš vaikų ir t.t. Iš pradžių prisipažino, o po to pradėjo neigt, todėl ir paskelbė. Jie niekam pretenzijos nereiškė. Kita mokytoja nesusisiekė. Jie bendravo tik su N. Vaizdo įrašas nėra išsaugotas. Kameros yra, bet kamerų blokas buvo išgabentas, bet tiesioginis vaizdas buvo. Tik galima stebėti per jas. Į aparatą įmetus pinigėlį, pribyra kukurūzų. Jame telpa apie 2 litrus kukurūzų. Kas tai padarė, ji negali pasakyti. Kameros neįrašinėjo. Prie aparato ji mokytojų nepastebėjo, matė tik vaikus. Jei būtų buvę mokytojos, taip nebūtų buvę. Yra 7 kameros iš visos. Vien ties tuo aparatu transliavo vaizdą. Sode buvo 8 aparatai. 15 ha teritorija. Šitas buvo akmeniu sudaužytas. Jie tvirto stiklo, reikia jėgos sudaužyti. Jis kaip aparatas įmetus pinigų veikė ten buvo išdaužytas stiklas.  Viso vizito metu nestebėjo, tik įėjus į namus, ji pamatė vaikus susispietusius prie aparato. Mokytojų ten nebuvo, o kur jos buvo ji nematė.

 

7.       Liudytoja I. K. nurodė, kad jos sūnus lanko Kalvarijos gimnaziją, 2 c klasę (ginčo įvykio metu – 1 c). Vaiko mokytoja E. N. Tai metais su kita klase išvyko į ekskursiją į mini zoo. Grįžus pasiekė žinia, kad buvo sugadintas pašaro aparatas. tarp tų vaikų buvo minimas ir jos sūnus, kaip sugadinęs aparatą. Aiškinantis aplinkybes, buvo painiava tarp vaikų pasakojimų. Ji atvykus kalbėjosi, aiškinosi situaciją. Nepaaiškėjo kurie vaikai sudaužė. Konkrečiai nenustatyta. Įvardino vaikai jos berniuką kaip kaltą. Ji atvykusi nuėjo pas mokytoją N. į klasę, tačiau vieno kaltininko nenustatė. Jos sūnus teigė, kad kitas klasiokas taip padarė. Tačiau klasiokai kaltino jos berniuką. Bet buvo ir trečios klasės vaikas įsipainiojęs. Jos sūnus tą berniuką nuro. Gali būti kad keletas pirmokų ir trečios klasės mokinys tą padarė ir sudaužė. Jos sūnus pats neprisipažino. Tačiau kai mama, ji teigia, kad jos vaikas yra neramus ir galėjo dalyvauti su kitais tame. Bet tai nebuvo vienas vaikas.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a

 

     ieškinys atmestinas.

 

    Faktinės bylos aplinkybės

 

8.       Nustatyta, kad atsakovė pagal 2001-08-27 darbo sutartį Nr. 261 dirba Kalvarijos gimnazijos pradinių klasių mokytoja (DOK- 1108).

9.       Iš Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2024-03-14 įsakymu Nr. V1-18 patvirtino Kalvarijos gimnazijos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašo matyti, jog už nepriekaištingą pareigų atlikimą gimnazijos darbuotojai įstaigos vadovo įsakymu gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka (37.4 p.). Skatinimo priemonė gali būti neskiriama darbuotojui, per paskutinius 6 mėnesius padariusiam darbo pareigų pažeidimą (39 p.).

10.       2024-10-16 direktoriaus įsakymu Nr. V6-91 buvo leista pradinių klasių mokytojoms E. N. ir N. L. 2024 m. spalio 17 d. 1c ir 3a klasių mokiniams organizuoti integruotą patyriminę veiklą kitoje edukacinėje aplinkoje „Mokomės kitaip: integruota patyriminė veikla kitoje edukacinėje aplinkoje „T. Z.“. Šiuo įsakymu pradinių klasių mokytojos E. N. ir N. L. paskirtos atsakingomis už Kalvarijos gimnazijos 1c ir 3a klasių mokinius ir jų saugumą bendro renginio metu.

11.       2024 m. spalio 19 d. socialiniuose tinkluose buvo paskelbta informacija, kad vykdant integruotą patyriminę veiklą „T. Z.“ 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu, Kalvarijos gimnazijos mokiniai akmeniu sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą (ieškovės ieškinyje nurodytos aktyvios nuorodos DOK- 1108).

12.       Atsakovės direktorius 2024-10-21 pareikalavo atsakovei iki 2024-10-21 darbo dienos pabaigos pateikti paaiškinimą, kodėl nepranešė gimnazijos administracijai apie tai, kad 2024-10-17 ekskursijos „T. Z.“ metu buvo apgadintas pašaro išdavimo aparatas ir prašoma nurodyti visas žinomas šio įvykio aplinkybes.

13.       Atsakovė 2024-10-21 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nematė kas sugadino aparatą, apie tai, kad jis sugadintas sužinojo iš kitos mokytojos, kai jai paskambino iš (duomenys neskelbtini) ir pranešė apie sugadintą aparatą. Nurodė, kad ji apie įvykį informavo tėvus, kurie pasikalbėję su vaikais, pasakė jai, kad vaikai nieko nelaužė, dėl to ji gimnazijos administracijos apie įvykį neinformavo.

14.       2024-12-20 ieškovės direktoriaus įsakymu Nr. P1-197 atsakovei N. L. buvo skirtas įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo, už tai, kad:

-       darbuotoja nepranešė Kalvarijos gimnazijos administracijai, kad vykdant integruotą patyriminę veiklą „T. Z.“ 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos 1c klasės mokinys akmeniu sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos mokinių išvykos autobusu į parodą, muziejų, teatrą, koncertą saugos ir sveikatos instrukcijos 38 punkto reikalavimus;

-       darbuotoja 2024 m. spalio 17 d. renginyje, t. y. zooparke, esančiame (duomenys neskelbtini) vykusioje pradinių klasių mokinių išvykoje, neužtikrino 3a klasės mokinių drausmės ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80.1 ir 80.2 punktų reikalavimus;

-       darbuotoja neteikė Kalvarijos gimnazijos administracijai teisingos informacijos apie įvykį, kurio metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai padarė turtinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Pedagogų etikos kodekso 7 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą, pagal kurį pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį (DOK-1108).

15.       Po šio įsakymo, 2024 m. pabaigoje atsakovei buvo neišmokėta skatinamoji išmoka, dėl to, kad ji per paskutinius 6 mėnesius padarė darbo pareigų pažeidimą. Todėl darbuotoja kreipėsi į darbo ginčų komisiją. LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija 2025m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo Kalvarijos gimnaziją skirti ieškovei skatinamąją vienkartinę išmoką (DOK-8731).

16.       Ieškovė Kalvarijos gimnazija kategoriškai nesutinka su šiuo sprendimu, gi atsakovė ginčija ir patį įsakymą, kuriuo jai buvo paskirta drausminė nuobauda. Šalys skirtingai vertina termino skirti drausminę nuobaudą skaičiavimo pradžią. 

 

Dėl termino skirti drausminę nuobaudą 

 

17.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento pagal ankstesnio DK nuostatas išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 straipsnio 1 dalį aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo  atstovui (DK 141624 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas. Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. 

18.       Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti. Atlikto tyrimo rezultato, pavyzdžiui, išvados, pateikimo diena laikytina darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena, jeigu darbdavys pagrindžia aplinkybės dėl poreikio atlikti tyrimą egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019 51 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pažymėtina, kad viena drausminių nuobaudų rūšių pagal 2002 m. DK buvo atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19.       Byloje nustatyta kad įvykis, kuris lėmė atsakovei taikytų drausminio poveikio priemonių taikymą įvyko 2024-10-17, gi drausminė nuobauda darbuotojai paskirta 2024-12-20, t.y. daugiau kaip po 2 mėnesių. Atsakovė prašo laikyti, jog ieškovė vieno mėnesio terminą nuobaudai skirti praleido be svarbių priežasčių. Gi ieškovė termino atnaujinti neprašo, mano kad jis nėra praleistas.

20.       Darbo ginčų komisija savo sprendime pažymėjo, kad darbdavys vieno mėnesio termino nuobaudai skirti nepraleido, darbo pareigų pažeidimas yra laikomas paaiškėjusiu tada, kai nustatomi visi jo sudėties elementai, t. y. išsiaiškinama, kuo pasireiškė veika ir kokia elgesio taisyklė pažeista, kas padarė pažeidimą ir ar jį padaręs asmuo veikė kaltai, o ne tada, kai darbdavys sužino kokia nors užuomina apie galimai padarytą deliktą. Pirminė informacija, kurią atsakovo vadovas sužinojo perskaitęs VšĮ (duomenys neskelbtini) socialiniuose tinkluose 2024 m. spalio 19 d. paskelbtą informaci, kad 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą, gali būti vertinama tik kaip informacija darbdaviui suteikianti pagrindą pradėti tyrimą, tačiau tokie duomenys nėra pakankami spręsti apie darbo pareigų pažeidimo subjektą, pažeidimo esmę ir pažeidimo kvalifikavimą. Ieškovės vadovas tą patį savaitgalį pats nuvyko į zoologijos sodą ir įsitikinęs, jog aparatas sulaužytas, jį suremontavo, tokiu būdu atlygindamas padarytą žalą. Tačiau atsakovei pateikus pasiaiškinimą, ieškovas dar kartą pareikalavo ją pasiaiškinti, kreipėsi į zoologijos sodą raštu, prašydamas paaiškinimų. Atsakymas iš zoologijos sodas buvo gautas 2024-10-30.

21.       Tai reiškia, kad atsakovės darbo pareigų pažeidimo padarymo faktas galutinai paaiškėjo vėliausiai nuo šios datos. Todėl neaišku kokiu tikslu dar kartą buvo pareikalauta darbuotojos pasiaiškinimas (2024 m. lapkričio 21 d.). O įsakymas dėl nuobaudos skyrimo buvo priimtas dar po vieno mėnesio, t.y. 2024-12-20.

22.       Teisės doktrinoje nurodoma, kad įstatymo leidėjas numato ribojimus darbdaviams priimant sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto darbo pareigų pažeidimo, sprendimas turi būti priimamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos (Davulis, Tomas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Valstybės įmonė Registrų centras, 2018, p. 234), todėl laikytina, kad Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2024 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. P1-197 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ priimtas praleidus minėtą terminą.

 

Dėl pažeidimo vertinimo ir drausminės nuobaudos neskiriant skatinamosios vienkartinės išmokos proporcingumo.  

 

23.       Vienas iš reiškiamų reikalavimų nagrinėjamoje byloje yra prašymas pripažinti, kad Kalvarijos gimnazija neturi prievolės išmokėti darbuotojai N. L. skatinamąją vienkartinę išmoką už 2024 metus, nes šešių mėnesių laikotarpiu darbuotojai buvo taikytos poveikio priemonės dėl darbo drausmės pažeidimo. Todėl teismas plačiau pasisako dėl taikytos drausminės poveikio priemonės proporcingumo.

24.       DK 58 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalis nustato dvi galimas darbo sutarties nutraukimo priežastis: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis).

25.       Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019 yra pateikęs išaiškinimą, kad tiek pirmo darbo pareigų pažeidimo nustatymas, tiek įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą yra laikytini sąlygomis, sudarančiomis pagrindą ateityje, esant per vienerius metus padarytam antram tokiam pačiam darbinių pareigų pažeidimui, nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės. Paties darbdavio įsakymo, kuriuo konstatuojamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas ir įspėjama apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas yra laikytinas tik procedūriniu veiksmu, kuris darbuotojui nesukelia jokių materialiųjų teisinių pasekmių. Toks įsakymas kartu atlieka ir prevencinę funkciją, skatina darbuotoją tinkamai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas, tačiau įsakymo priėmimu jokios subjektinės teisės ar pareigos darbuotojui nėra sukuriamos, panaikinamos ar pakeičiamos.

26.       Minėtoje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje taip pat pažymėta, kad įstatymas nustato, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, tiek darbdaviai, tiek darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų (CK 24 straipsnio 1-2 dalys). DK 30 straipsnio 1 dalis įpareigoja darbdavį sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

27.       Teismas pažymi, kad įsakymo, kuriuo konstatuotas atsakovės darbo pareigų pažeidimas ir atsakovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei darbuotojai, nei darbdavei, nesukūrė. Atsakovės, kaip darbuotojos, teisės yra saugomos įstatymo ir bet koks jų pažeidimas sudaro pagrindą kreiptis teisinės gynybos, tačiau nėra jokio pagrindo teigti, kad minėto įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors atsakovės teises.

28.       Tuo atveju, jeigu darbdavys nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, darbuotoja, su tuo nesutikdama, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019). 

29.       Nagrinėjamos bylos atveju, konstatuota, kad ieškovės įsakymas negalėjo būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme.

30.       Tačiau šioje konkrečioje byloje dėl darbdavio įsakymu konstatuoto atsakovės darbo pareigų pažeidimo, darbuotojai metų pabaigoje buvo neišmokėta skatinamoji premija, todėl teismas pasisako dėl įsakymu konstatuoto N. L. darbo pareigų pažeidimo. 

31.       Kaip jau buvo minėta, darbdavio 2024 m. gruodžio 20 d. įsakyme Nr. P1-197 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ pripažinta, kad atsakovė padarė darbo pareigų pažeidimą, t.y. nepranešė Kalvarijos gimnazijos administracijai, kad vykdant integruotą patyriminę veiklą „T. Z.“ 2024 m. spalio 17 d. suorganizuotos išvykos į zooparką, esantį (duomenys neskelbtini), metu Kalvarijos gimnazijos 1c klasės mokinys akmeniu sudaužė VšĮ (duomenys neskelbtini) priklausantį gyvūnų pašaro aparatą ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos mokinių išvykos autobusu į parodą, muziejų, teatrą, koncertą saugos ir sveikatos instrukcijos 38 punkto reikalavimus; be to N. L. 2024 m. spalio 17 d. renginyje, t. y. zooparke, esančiame (duomenys neskelbtini) vykusioje pradinių klasių mokinių išvykoje, neužtikrino 3a klasės mokinių drausmės ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80.1 ir 80.2 punktų reikalavimus; be to, N. L. neteikė Kalvarijos gimnazijos administracijai teisingos informacijos apie įvykį, kurio metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai padarė turtinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 patvirtinto Pedagogų etikos kodekso 7 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą, pagal kurį pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį.

32.       Nustatyta, kad 2024-10-15  dviejų pradinių klasių mokytojos E. N. ir N. L. kreipėsi į darbdavį, prašydamos leisti 2024-10-17 d. 3a ir 1c klasių mokiniams bendrai organizuoti integruotas patyrimines veiklas „T. Z.” ir skirti nuvykimui du mokyklinius autobusus.

33.       Darbdavys skyrė du mokyklinius autobusus ir leido 2024 m. spalio 17 d. 1c ir 3a klasių mokiniams organizuoti integruotą patyriminę veiklą kitoje edukacinėje aplinkoje „Mokomės kitaip: integruota patyriminė veikla kitoje edukacinėje aplinkoje „T. Z.. Ekskursija vyko 2024 m. spalio 17 d. (ketvirtadienį). Kaip nustatyta iš liudytojos E. N., I. V. parodymų, sugrįžus į mokyklą, zoologijos sodo vadybininkė informavo liudytoją E. N., kad ekskursijos metu sugadintas gyvūnų pašaro aparatas (sudaužytas stiklas, išbirę kukurūzai). Liudytoja I. V. pastebėjusi per vaizdo stebėjimo kameras, kad minėtą aparatą buvo apspitusi grupelė vaikų, tačiau mokytojų tuo metu greta nebuvo. Su atsakove zoologijos sodas nekomunikavo, nes turėjo tik atsakingos mokytojos E. N. kontaktinius duomenis.

34.       Kaip matyti iš liudytojos E. N. ir 1 c kl. mokinių tėvų susirašinėjimo, mokytoja E. N. buvo informuota kad sulaužytas aparatas ir gali tekti atlyginti zoologijos sodui materialinę žalą, ir ji su tėvais bandė aiškintis, kas iš vaikų galėjo dalyvauti suniokojant aparatą.

35.       Atsakovė N. L. buvo apie tai informuota ir sekančią dieną, t.y. penktadienį kartu su mokytoja E. N. aiškinosi su vaikais įvykio aplinkybes, bandė nustatyti kurie vaikai tai padarė. Tačiau ketvirtadienį ir penktadienį ji neturėjo jokios konkrečios infor­macijos, kurią būtų galėjusi pateikti darbdaviui, o pradinis E. N. kontaktas su zoologijos sodo atstovu telefonu sukėlė pagrįstų abejonių, ar toks įvykis iš viso buvo, o jei buvo, ar dėl aparato sugadinimo kalti jos auklėjamos klasės vaikai, mat abi darbuotojos buvo įsitikinusios, jog atsako tik už savo klasės vaikų elgesį.

36.       Todėl atsakovė nemanė, kad jau yra žinomi kokie nors pažeidimai, apie kuriuos reikia informuoti darbdavį. Tačiau zoologijos sodui nepavykus tinkamai komunikuoti su E. N., jie įsižeidę neva dėl užgaulių E. N. komentarų su klasės vaikų tėvais, šeštadienį socialiniuose tinkluose (FB paskyroje) paskelbė įrašą apie Kalvarijos gimnazijos vaikų išvyką zoologijos sode ir sugadintą gyvūnų šėrimo aparatą. Tokiu būdu darbdavys apie įvykį sužinojo iš socialinių tinklų. 

37.       Vertinant atsakovės elgesį ir direktoriaus neinformavimą apie įvykį, akivaizdu, kad abiejų mokytojų santykiai su gimnazijos vadovu buvo įtempti, tiek atsakovė, tiek liudytoja apklausta E. N. paaiškino, jog direktoriaus bijojo, juo nepasitikėjo, mokykloje vyravo slogi atmosfera, mokytojos jautėsi direktoriaus nemėgiamos, todėl tikėtina, jog jos tikėjosi savo jėgomis išspręsti kilusią problemą ir apie tai neinformuoti darbdavio. Tačiau akivaizdu jog dėl netinkamos liudytojos E. N. komunikacijos su zoologijos sodo vadovybe, moksleivių tėvais, šeštadienį apie įvykį buvo paviešinta socialiniuose tinkluose. Todėl direktorius apie įvykį ir sužinojo ne iš darbuotojų (byloje atsakovės), bet iš trečiųjų asmenų ir gimnazijai, kaip juridiniam asmeniui, nepalankiu būdu. 

38.       Sutinkamai su Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. V1-39 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos mokinių išvykos autobusu į parodą, muziejų, teatrą, koncertą saugos ir sveikatos instrukcijos 38 punkto reikalavimais, darbuotojų veiksmai po išvykos yra informuoti gimnazijos administraciją apie rezultatus ir pažeidimus. Įsakyme nenurodyta per kiek laiko būtina tokius veiksmus atlikti, todėl būtina vadovautis protingumo ir teisingumo principais, kas normaliomis sąlygomis reikštų nedelsiant, jei buvo padaryta žala ar kilo kitos sunkios pasekmės.

39.       Tokių veiksmų N. L. neatliko. Jei atsakovė manė, kad jos mokiniai pažeidimo nepadarė ar zoologijos sodas nepagrįstai apkaltino aparato sulaužymu, ji apie mestus nepagrįstus kaltinimus ir incidentą privalėjo nedelsiant informuoti darbdavį.

40.       Iš esmės ginčo nekilo dėl to, kad atsakovė darbdavio iki incidento zoologijos sode išviešinimo socialiniuose tinkluose, neinformavo. Tačiau teismo vertinimu, tokių veiksmų ji neatliko dėl objektyvių priežasčių  nebuvo įsitikinusi, ar tikrai jos auklėtiniai padarė pažeidimą, ar pažeidimas padarytas būtent išvykos metu, be to, siekdama išvengti atsakomybės ar bausmės, bandė kilusias problemas spręsti savo jėgomis ir rizika. Dėl ko akivaizdu, kad gimnazija patyrė reputacinę žalą, zoologijos sodui išviešinus incidentą socialiniuose tinkluose.

41.       Į bylą pateiktas kitos mokytojos E. N. susirašinėjimas su 1c moksleivių tėvais patvirtino liudytojos I. V. nurodytą aplinkybę, jog viską sprendė mokytoja E. N., galimai liepusi atsakovei nesikišti, neinformuoti vadovo ir pan. Tai liudija ir jos susirašinėjimas su tėvais - Ten ta mokytoja panikuoja kita. Vieno verkimo. Kas ryt bus nuo direktoriaus ir kokie komentarai nuo mokytojų. Sakys ėjo, matė kukurūzus išbarstytus. Sakau tik tylėk ir nesikišk, nes tu nieko nematei. Pridirbo ji čia man reikalų. Tai dar bus taip, kad suvers kaltę ant mūsų klasės

42.       Todėl akivaizdu, kad atsakovė jau ketvirtadienį, penktadienį sužinojo apie įvykį, bijojo administracijos ir galimai ir kolegės E. N. daromo spaudimo nesikišti, nepranešti vadovybei. Be to, kaip paaiškino liudytoja I. K., patys vaikai išsisukinėjo, neigė dalyvavę niokojant turtą, kaltino vieni kitus. Todėl prie susidariusios situacijos privedė visa nepalankių aplinkybių visuma, lėmusi darbo ginčo kilimą. 

43.       Ginčo įsakyme ieškovas konstatavo, kad atsakovė neužtikrino 3a klasės mokinių drausmės ir tokiu būdu pažeidė Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80.1 ir 80.2 punktų reikalavimus.

44.       Kaip matyti iš nurodyto lokalinio teisės akto, t.y. Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr.V1-54 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 80 punkto, renginio metu budintis mokytojas vykdo šias pareigas: 80.1. stebi mokinių elgesį, drausmę, draudžia bet kokį mokinių stumdymąsi, lakstymą. patalpų teršimą, inventoriaus gadinimą, trukdymą renginio organizatoriui ir (ar) vedėjui; 80.2. atsako už tvarką, mokinių sveikatą, saugumą, ir drausmę renginio metu. Su šia tvarka atsakovė supažindinta pasirašytinai.

45.       Tačiau ieškovė nepateikė ir byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent 3a moksleiviai sugadino zoologijos turtą ar atsakovė neužtikrino vadovaujamos klasės mokinių drausmės. Yra tik prielaidos, kad įvykyje galėjo dalyvauti ir 3 a klasės moksleivis, tačiau faktiškai to nėra nustatyta. Kaip paaiškino pati atsakovė, jos klasė yra drausminga, vaikai zoologijos sode vaikščiojo grupele kartu ir pan.

46.       Tačiau atsižvelgiant į tai, kad zoologijos sodas yra 15 ha ploto, vaikai yra judrūs ir smalsūs, tikėtina, jog galėjo kai kurie vaikai ir atsiskirti nuo grupės ir galbūt kažkuris iš jų prisidėti prie aparato daužymo, tačiau tokių duomenų į bylą nepateikta. Todėl šis įsakymo punktas taip pat neparemtas jokiais nenuginčijamais įrodymais.

47.       Dėl ginčo įsakyme nurodyto, jog atsakovė neteikė Kalvarijos gimnazijos administracijai teisingos informacijos apie įvykį, kurio metu Kalvarijos gimnazijos mokiniai padarė turtinę žalą VšĮ (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2018 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. V-561 (toliau - Įsakymas) patvirtinto Pedagogų etikos kodekso 7 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą, nustatyta, jog pagal Įsakymo 7 punktą „Vadovaudamasis sąžiningumo principu pedagogas teikia teisingą informaciją apie savo patirtį, profesinę padėtį ir kompetenciją, savo profesinėje veikloje sąžiningai naudoja išteklius, vadovaujasi švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis, nepiktnaudžiauja nei savo padėtimi, nei mokinio (mokinių) pasitikėjimu, jų nenaudoja asmeninės naudos tikslais.

48.       Tačiau kaip buvo pasisakyta, atsakovė laiku neinformavo darbdavio apie incidentą zoologijos sode ir gimnazijai mestus kaltinimus aparato sulaužymu, ne dėl to, kad ji turėjo informaciją, tačiau ją slėpė, bet dėl to, kad jai nieko išsiaiškinti naujo nepavyko (žala zoologijos sodui direktoriaus dėka buvo atlyginta, aparatas suremontuotas, niekas jokių pretenzijų neteikė, pažeidimą padarę vaikai nebuvo nustatyti, o kitais būdais išgauti informaciją kas konkrečiai sugadino aparatą, ji objektyviai negalėjo, nebent būtų kreipusis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar pan.) 

49.       Darbo ginčų komisija, įvertinus byloje surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovės įsakyme nurodyti darbo pareigų pažeidimai – teisės aktų reikalavimų nevykdymas – vertintinas kaip neturintis visų būtinųjų darbo pareigų pažeidimo sudėties elementų. Teismas su šia išvada sutinka.

50.       Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytų aplinkybių visetą, teismas konstatuoja, kad patyriminėje edukacijoje atsakovė privalėjo užtikrini moksleivių drausmę ir tinkamą elgesį, reprezentuojantį ir pačios ugdymo įstaigos įvaizdį, nedelsiant informuoti administracijos vadovą ar kitą atsakingą asmenį apie įvykį, o ne savo jėgomis bandyti pašalinti įvykio padarinius, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, taikyta drausminė nuobauda neišmokant skatinamosios išmokos, teismo nuomone, nebuvo proporcinga padarytam pažeidimui.

 

Dėl neišmokėtos skatinamosios išmokos išmokėjimo.

 

51.       Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad darbo užmokestį sudaro dvi dalys – tarifinis atlygis ir premijos, priedai, priemokos. Tarifinis atlygis – tai fiksuotas pinigų kiekis už darbą einant konkrečias pareigas per valandą ar mėnesį esant normalioms darbo sąlygoms. Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę ir pan. Taigi darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir premijas, kurios nurodytos darbo sutartyse kaip atlyginimas už atliktas darbo funkcijas bei tam tikrų rodiklių įvykdymą. Tokiu atveju darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2011).

 

52.       Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, šalims sutarus dėl darbo užmokesčio, jo dydis, sudėtinės dalys sutartyje turi būti nurodomos taip, kad būtų aiškios abiem šalims ir atitiktų suderintą jų valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2009; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2011). Tokiais atvejais, kai darbo apmokėjimą nustatančios sąlygos neaiškios, o šalys jas aiškina skirtingai, tikrąją sutarties sąlygų prasmę turi atskleisti teismas. Darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus, o kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

 

53.       Kaip teigiama, atsakovė pagal Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. VI-18 patvirtinto Kalvarijos gimnazijos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos aprašo 39 punkte įtvirtinta nuostata, kad skatinimo priemonė gali būti neskiriama gimnazijos darbuotojui, per paskutinius 6 mėnesius padariusiam darbo pareigų pažeidimą. Kalvarijos gimnazijos direktoriaus 2019 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. VI-54 patvirtintų Kalvarijos gimnazijos darbo tvarkos taisyklių 144 punkte nustatyta, kad jei per praėjusius šešis mėnesius darbuotojas yra padaręs darbo tvarkos pažeidimą, darbuotojui skatinimo priemonės netaikomos

54.       Viena vertus, nagrinėjamoje byloje, galima būtų daryti prielaidą, kad šiuo atveju mokamas priedas yra tik darbdavio diskrecija, ką bylos nagrinėjimo metu, be kita ko, ir akcentavo ieškovė, tačiau kita vertus, teismo vertinimu, ypatingai svarbu atsižvelgti į konkrečią darbovietę, konkrečias darbuotojo funkcijas bei kitiems tas pačias funkcijas atliekantiems darbuotojams mokamą atlygį už darbą (įskaitant ir papildomą užmokestį), taip pat vertinti darbuotojo lūkesį.

 

55.       Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad tik atsakovė ir liudytoja E. N. 2024 m. pabaigoje negavo metų skatinamosios išmokos. Kaip nurodė atsakovė, neskirdamas vienkartinės išmokos darbdavys pasielgė neteisėtai, nesant jokių objektyvių priežasčių, nepagrįstai išskyrė darbuotoją iš kitų darbuotojų.

56.       DK 26 str. 1 d. numato, kad darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus. Tai reiškia, kad, esant bet kokių darbdavio santykių su darbuotojais, tiesioginė ir netiesioginė diskrimi­nacija dėl aplinkybių, nesusijusių su darbuotojų dalykinėmis savybėmis, ar kitais įstatymuose nustatytais pagrin­dais yra draudžiama. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad įgyvendindamas lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus, darbdavys, privalo, be kita ko, sudaryti vienodas darbo sąlygas, taikyti vienodus darbo vertinimo ir atleidimo iš darbo kriterijus, už tokį patį ir vienodos vertės darbą mokėti vienodą darbo užmokestį. Tačiau negalima nepastebėti, jog darbdavys išmokos neišmokėjo ne dėl diskriminacijos dėl darbuotojos lyties, rasės ar kt. nurodytų aplinkybių, bet dėl darbuotojos padaryto darbo pareigų pažeidimo.

57.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad darbo bylos priskiriamos prie bylų, kurių nagrinėjimas susijęs su viešojo intereso apsauga, jų nagrinėjimo ypatumų, inter alia, teismo pareigos būti aktyviam, įtvirtinimu siekiama užtikrinti darbuotojo, kaip darbo ginčo šalies, kuri socialiniu ir ekonominiu požiūriu šiuose santykiuose vertintina kaip silpnesnė, interesų adekvačią apsaugą (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. v. UAB „Liutgaras“, bylos Nr. 3K-3-541/2011).

58.       Ištyrus ir įvertinus rašytinius įrodymus, išklausius šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, teismas neturi pagrindo vertinti buvus tokį atsakovės darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio jai šešerių mėnesių laikotarpiu negalėjo būti išmokėta skatinamoji išmoka, o atsakovės pažeidimai buvo mažareikšmiai, įtakoti ir paties darbdavio nesudarytos saugios ir draugiškos, atvirumą ir teisingumą skatinančios darbinės atmosferos. Todėl naikintinas 2024 m. gruodžio 20 d. Kalvarijos gimnazijos direktoriaus įsakymas dėl drausminio poveikio priemonių taikymo, o panaikinus įsakymą, atsakovei N. L. išmokėtina skatinamoji išmoka už 2024 metus.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

59.       LR Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš ieškovės. Taigi, esant atsakovės prašymui priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, atsižvelgiant į atmestą ieškinį, yra pagrindas iš ieškovės priteisti 2420 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

60.       Nagrinėjamu atveju susidarė 31,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Kadangi ieškinys atmestas, prievolė šias išlaidas visiškai atlyginti tenka ieškovei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 307 str., 410 str., teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį atmesti.

Panaikinti ieškovės Kalvarijos gimnazijos juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 20 d. direktoriaus įsakymu 2024-12-20 Nr. P1-197 „Dėl darbo pareigų pažeidimo“ atsakovei N. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirtas drausminio poveikio priemones.

Įpareigoti Kalvarijos gimnaziją asmens kodas (duomenys neskelbtini) išmokėti darbuotojai N. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) skatinamąją vienkartinę išmoką už 2024 metus (598,08 Eur).

Priteisti atsakovei N. L. iš ieškovės Kalvarijos gimnazijos  2420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės Kalvarijos gimnazijos 31,72 Eur (trisdešimt vieną eurą, 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas – 5662.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus darbo ginčų komisijai darbo bylą Nr. (duomenys neskelbtini). 

Teismo sprendimui įsiteisėjus, grąžinti ieškovei Kalvarijos gimnazijai likusį nepanaudotą 100 Eur (šimtą eurų) avansą, lėšas pervedant iš teismo specialiosios sąskaitos į Kalvarijos gimnazijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

 

 

 

Teisėja                                                                         Rūta Neveckienė

 


Paminėta tekste:
  • DK
  • DK 58 str. Ginčų, kylančių sudarant ir vykdant nacionalines, šakos ir teritorines kolektyvines sutartis, sprendimas
  • DK 30 str. Darbo stažas
  • 3K-3-55-248/2018
  • DK 26 str. Terminų skaičiavimas
  • 3K-3-541/2011
  • CPK
  • CPK 96 str. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei