Civilinė byla Nr. e2A-2520-967/2022
Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00883-2021-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Trumpulienės, Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Orminda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meška miega“ patikslintą ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Orminda“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės MB „Orminda“ priešieškinį ieškovei UAB „Meška miega“ dėl 1 149,05 Eur skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Meška miega“ (toliau – ieškovė, UAB „Meška miega“) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Orminda“ (toliau – atsakovė, MB „Orminda“) 2 680 Eur skolą, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė patikslintame ieškinyje ir vykusiame teismo posėdyje nurodė, kad šalis sieja subrangos santykiai dėl (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančių objektų, kuriuose ieškovė įsipareigojo atsakovei atlikti tam tikrus rangos darbus, o atsakovė – priimti atliktus darbus pagal atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktus ir sumokėti pagal ieškovės atsakovei išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Teigė, kad dėl įkainių buvo tariamasi telefonu, bendravimas vyko el. paštu, t. y. šalys viską derino žodžiu, o vėliau informacija derinimui buvo siunčiama raštu (el. paštu). Šalių susitarimą dėl rangos santykių patvirtina prie ieškinio pridedami dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini), esančiu objektu (2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios dalis buvo apmokėta mokėjimo pavedimu, dalis – grynaisiais pinigais), taip pat dokumentai, susiję su (duomenys neskelbtini), esančio objekto pirmojo etapo darbų atlikimu (2021 m. liepos 9 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo apmokėta mokėjimo pavedimu), o tai, kad ieškovė tinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir, kad atsakovė dėl atliktų darbų, kurie buvo apmokėti, neturėjo pagrindo reikšti ir nereiškė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, patvirtina rangos darbų apmokėjimo faktas.
3. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), darbai buvo atliekami dviem etapais, t. y. iš pradžių atliekant darbus, kurie nurodyti 2021 m. liepos 9 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), o vėliau – darbus, kurie nurodyti 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini); 2021 m. rugpjūčio 1 d. buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už antrojo etapo darbus, kurios suma sudarė 5 662,80 Eur, minėta 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita – faktūra kartu su atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini) 2021 m. rugpjūčio 23 d. buvo pateikta atsakovei, kuri 2021 m. rugpjūčio 27 d. dalį šios sąskaitos sumos, t. y. 2 000 Eur, sumokėjo į ieškovės banko sąskaitą nereiškiant jokių pretenzijų dėl atliktų darbų. Iš 2021 m. rugpjūčio 23 d. – 2021 m. rugpjūčio 26 d. susirašinėjimo, vykusio tarp šalių, matyti, kad ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. prašė išrašyti sąskaitą už papildomas išlaidas, tačiau atsakovė pareikalavo, kad ieškovė pateiktų „su sąskaita – faktūra lydinčią sutartį“, nors iki tol rangos darbai buvo atliekami ir apmokami pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas – faktūras, t. y. atsakovė pareikalavo to, ko tarp šalių susiklosčiusių verslo santykių praktikoje niekada nebuvo ir kas nebuvo kliūtis nei priimti atliktus darbus, nei juos apmokėti. Nurodė, kad atsakovė nepriėmė ieškovės siųstos 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) bei atliktų darbų akto Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi ieškovė neatsižvelgėte į papildomas išlaidas, o tai reiškia, kad jos sąskaita neatitinka realybės, pažymėdama, jog artimiausiu metu ir kaip įmanoma greičiau papildomos išlaidos bus perskaičiuotos ir ieškovė bus informuota elektroniniu paštu, atitinkamai nustatyta tvarka bus atliktas ir apmokėjimas.
4. Pabrėžė, kad 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovė iš dalies apmokėjo PVM sąskaitą – faktūrą, t. y. nesumokėta suma sudarė 2 680 Eur, tačiau, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, atsakovė turėjo atsiskaityti per 20 dienų terminą, kuris skaičiuotinas nuo 2021 m. rugpjūčio 24 d. iki 2021 m. rugsėjo 12 d., tuo tarpu atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi su ieškove, todėl egzistuoja pagrindas reikalauti ne tik skolos, bet ir 8 procentų dydžio metinių kompensacinių palūkanų (skaičiuotinų nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).
5. Nurodė, kad šalių susirašinėjimo metu 2021 m. rugpjūčio 18 d. – 2021 m. rugpjūčio 24 d., atsakovė neginčijo ieškovės nurodyto antrojo etapo darbų valandinio įkainio (40 Eur + PVM), kuris buvo nurodytas ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini), be to, visą 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą (4 680 Eur) padalinus iš išdirbtų 117 valandų, valandinis įkainis yra 40 Eur. Pabrėžė, jog atsakovė dalį šios sumos, t. y. 2000 Eur sumokėjo, o tai ir faktiniu, ir teisiniu požiūriu patvirtina tai, kad atsakovė neginčijo atliktų darbų baigimo fakto, ir atliktų darbų kokybės, pripažino galutinės sąskaitos sumos bei valandinio įkainio dydžio pagrįstumą. Atsižvelgiant į tai, bet kokie atsakovės argumentai dėl to, kad šalys buvo susitarusios ne dėl 40 Eur valandinio įkainio, yra nepagrįsti.
6. Ieškovės teigimu, atsakovė pateikdama sąskaitas už papildomas išlaidas šių išlaidų detalizavimą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė, todėl mano, kad šios išlaidos yra nepagrįstos.
7. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodė, kad šalys susitarė, kad už pirmo etapo granito klijavimo darbus (grindų klijavimas granito akmens plokštėmis) ieškovei bus mokama 45 Eur + PVM už kvadratinį metrą. Ieškovė atliko sutartus darbus ir išklijavo 61,3111 kv. m. granito bei pateikė 2021 m. liepos 9 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. liepos 9 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 2 759 Eur sumai (+ atvirkštinis PVM 579,39 Eur). 2021 m. liepos 19 d. mokėjimo pavedimu ieškovei buvo pervesta 2 700 Eur suma.
9. Paaiškino, kad atsižvelgiant į antrojo etapo granito klijavimo darbų specifiką (granito akmens klijavimas pagal langų perimetrą), šalys susitarė, kad ieškovei bus mokama 21 Eur + PVM už vieną darbo valandą suma. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovė darbus vykdė 117 valandų, t. y. pagal šalių susitarimą ieškovei mokėtina suma sudaro 2 457 Eur + PVM (117 val. x 21 Eur + PVM), tačiau ieškovė 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu pateikė 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuose nurodomas valandinis darbų įkainis sudarė 40 Eur + PVM už vieną valandą; bendra sąskaitos suma sudarė 4 680 Eur (+ atvirkštinis PVM 982,80 Eur). Ieškovės nurodyta kaina neatitiko nei šalių susitarimo, nei rinkoje egzistuojančių kainų, nei atsakovės (subrangovės) su pagrindine užsakove (generaline rangove) UAB „Mitnija“ suderintos darbų kainos, todėl 2021 m. rugpjūčio 25 d. elektroniniu paštu ieškovė buvo informuota, jog PVM sąskaita – faktūra ir atliktų darbų aktas nepriimami. Nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių sutarto valandinio įkainio dydį, atkreipė dėmesys į tai, kad ieškovė taip pat nepateikė jokio šalių susitarimo dėl darbų įkainio. Ieškovė pateikė tik vienašališkai jos pačios surašytus dokumentus, kurių atsakovė nepriėmė, bei savo siųstas žinutes, kuriose nėra atsakovės atstovo patvirtintų ieškovės nurodomų darbų įkainių.
10. Paaiškino, kad šalys ginčo darbus atliko pagal užsakovės (generalinės rangovės) UAB „Mitnija“ užsakymą. Antrojo etapo darbai pasižymėjo tam tikra specifika, kadangi buvo klijuojamos granito plokštės pagal langų perimetrą, o tai yra ypač kruopštus darbas, jis negali būti skaičiuojamas kvadratiniais metrais, tik valandomis arba bėginiais metrais; šalys (atsakovė ir generalinė rangovė) susitarimu nustatė šių darbų kainą – 93 Eur už metrą (bėginį). Taigi, pagal susitarimą su ieškove, ieškovė už šių darbų atlikimą pasirinko apmokėjimą už darbo valandas, o ne atlikto darbo kiekį (bėginius metrus). Nors apmokėjimo už šiuos darbus skaičiavimo matavimo vienetai skiriasi (bėginiai metrai ir darbo valandos), tačiau bendra suma už atliktus darbus yra analogiška. Pažymėjo, kad 2021 m. liepos 21 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovei buvo perduoti atlikti šio etapo darbai: viso 178,5 m. ir išrašyta 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad šiuos darbus atliko 4 atsakovės darbuotojai ir ieškovė (1 žmogus), viso – 5 žmonės; darbai buvo atliekami 4 savaites; bendrą atliktų darbų kiekį (178,5 metrus) padalijus iš 5 žmonių ir iš 4 savaičių gaunasi, kad kiekvienas darbininkas išklijavo po 8,925 metrus per savaitę. Kadangi ieškovė dirbo 3 savaites (117 val.), jos atlikto darbo kiekis sudarė 26,775 metrus; už šį darbų kiekį užsakovė sumokėjo 2 490,08 Eur + PVM (26,775 m * 93 Eur + PVM). Atsižvelgiant į tai, kad su ieškove buvo susitarta dėl valandinio įkainio, t. y. 21 Eur + PVM už vieną valandą, ieškovei mokėtina suma sudarė 2 457 Eur + PVM.
11. Taigi, atsižvelgiant į šalių žodinį susitarimą dėl atliktų darbų įkainio, 2021 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo pavedimu atsakovė pervedė ieškovei 2 000 Eur sumą; 457 Eur sumos mokėjimas buvo sulaikytas iki bus paskaičiuotos papildomos išlaidos už įrankių nuomą ir kitos išlaidos, kurias pagal šalių susitarimą įsipareigojo apmokėti ieškovė atsakovės naudai. Aplinkybę, kad ieškovė įsipareigojo apmokėti su darbų atlikimu susijusias papildomas išlaidas, patvirtina ir pati ieškovė patikslintame ieškinyje bei jos pateiktame šalių susirašinėjime, nurodydama, kad laukia sąskaitos už „papildomas paslaugas“, kad papildomos išlaidos „laviruoja nuo 200–500 eurų“. Nurodė, kad galutinis atsiskaitymas su ieškove turėjo įvykti tuomet, kai pagrindinė užsakovė priims visus atliktus darbus (kelių etapų) pasirašydama galutinį darbų perdavimo priėmimo aktą ir galutinę sąskaitą, kad būtų galima suskaičiuoti atliktų darbų papildomas išlaidas, tame tarpe ir ieškovei tenkančią tokių išlaidų dalį. Pabrėžė, jog paskutiniojo etapo darbai generalinei rangovei UAB „Mitnija“ buvo perduoti 2021 m. lapkričio 30 d., ta pačią dieną elektroniniu paštu ieškovei buvo pateikta 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita – faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už įrankių ir įrangos nuomą ieškovei vykdant pirmo ir antro etapo darbus, statybos objekte (duomenys neskelbtini). Sąskaitos suma sudarė 1 606,05 Eur; 457 Eur iš šios sumos yra užskaityta atsakovės sulaikyta suma. Ieškovė iki šiol nėra apmokėjusi likusios sumos.
12. Teigė, jog ieškovė, nustatydama palūkanų dydį, vadovavosi Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis. Pažymėjo, kad ieškovė ginčijamą 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu reikalauja priteisti iš atsakovės 2 680 Eur skolą, pateikė atsakovei tik 2021 m. rugpjūčio 23 d. elektroniniu paštu. Įstatyme nustatytas 30 dienų terminas baigėsi 2021 m. rugsėjo 22 d., todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė kompensuojamąsias palūkanas skaičiuoja jau nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra atsiskaičiusi su ieškove už atliktus darbus, o 457 Eur suma buvo sulaikyta šalių sutartoms papildomoms išlaidoms kompensuoti (ieškovei pateikta 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), nėra pagrindo skaičiuoti palūkanas už uždelstą atsiskaityti laiką.
13. Atsakovė MB „Orminda“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Meška miega“ 1 149,05 Eur skolą, 22,66 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
14. Atsakovė MB „Orminda“ priešieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2021 m. gegužės 2 d. atsakovė MB „Orminda“ (subrangovė) sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais papildomais susitarimais) (toliau – subrangos sutartis) su užsakove UAB „Mitnija“ (generalinė rangovė), kuria įsipareigojo atlikti statybos darbus (granito dangos klijavimas) statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), o užsakovė įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal subrangos sutarties 1.5 punktą, darbai buvo atliekami su subrangovės įrankiais ir mechanizmais, todėl, atsižvelgiant į tai, kad įsipareigojimų vykdymui atsakovei neužteko jos turimų darbuotojų darbo jėgos, MB „Orminda“ susitarė, kad ieškovė UAB „Meška miega“ taip pat atliks granito klijavimo darbus šiame objekte. Tokiu būdu, tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta žodinė rangos sutartis, kurios pagrindu ieškovė atliko granito klijavimo darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė sutartų statybos darbų atlikimui neturėjo savo įrankių ir mechanizmų, todėl šalys susitarė, kad darbui reikalingus statybinius įrankius, prietaisus ir kitą įrangą, ieškovė nuomosis iš atsakovės, be to, pagal generalinės rangovės UAB „Mitnija“ nustatytas taisykles, įmonės, atliekančios darbus statybos objekte (duomenys neskelbtini), privalėjo mokėti už buitinių vagonėlių nuomą, t. y. mėnesio mokestis sudarė 181,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad MB „Orminda“ ir UAB „Meška miega“ naudojosi vienu vagonėliu, vagonėlio nuomos mokestis tarp šalių dalintas lygiomis dalimis.
15. Paaiškino, kad granito klijavimo darbų atlikimas statybos objekte (duomenys neskelbtini), vyko keliais etapais – ieškovė darbus vykdė pirmame ir antrame etape. Teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 24 d. elektroniniu laišku ieškovė atsiuntė suvestinę, kurioje nurodė darbų atlikimui naudotus statybinius įrankius, prietaisus, jų įsigijimo ir/ar nuomos kainas. Tuo tarpu atsakovė išrašė ieškovei 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) už įrankių ir įrangos nuomą ieškovei vykdant pirmo ir antro etapo darbus, statybos objekte (duomenys neskelbtini), sąskaitos suma sudarė 1 606,05 Eur, iš kurios 457 Eur suma buvo užskaityta atsakovės sulaikyta suma. Ieškovė iki šiol nėra apmokėjusi likusios 1 149,05 Eur sumos.
16. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
17. Pažymėjo, kad atsakovė ieškovei iki pat pastarosios kreipimosi į teismą taip ir neperskaičiavo papildomų išlaidų, t. y. neinformavo ieškovės elektroniniu paštu apie perskaičiuotą papildomų išlaidų dydį, todėl laikė, kad atsakovės siekimas dangstyti atsisakymą apmokėti likusią ieškovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros dalį ieškovės prievolės padengti papildomas išlaidas nevykdymu yra neteisėtas. Atsakovė nepagrindė PVM sąskaitos – faktūros dėl papildomų išlaidų iš ieškovės priteisimo, todėl manė, kad ją apmokėti nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Teigė, kad vienintelis dokumentas, kurį galima būtų iš dalies pripažinti skirtu įrodinėti pateiktą priešieškinį, yra 150 Eur dydžio išlaidas patvirtinanti PVM sąskaita – faktūra, tačiau lyginant minėtą sumą su PVM sąskaitos – faktūros suma, nematyti, kodėl ieškovė turėtų apmokėti ne tik 150 Eur dydžio išlaidas, bet ir skirtumą tarp PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos sumos ir 150 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
18. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-449-419/2022 ieškinį tenkino visiškai, priteisdamas iš atsakovės MB „Orminda“ ieškovės UAB „Meška miega“ naudai 2 680 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 680 Eur) nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 540 Eur bylinėjimosi išlaidas; priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas iš ieškovės UAB „Meška miega“ atsakovės MB „Orminda“ naudai 310,46 Eur (be PVM) skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą (310,46 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. vasario 22), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 329, 89 Eur bylinėjimosi išlaidas.
19. Teismas nustatė, kad ieškovės atstovas A. M. savo rašytuose elektroniniuose laiškuose bei telefonu siųstose žinutėse tris kartus minėjo 40 Eur/val. darbų įkainį antrame darbų vykdymo etape, tačiau nei atsakovės atstovas M. R., nei O. R. jokio aiškaus nesutikimo su įkainio dydžiu neišreiškė. 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje – faktūroje aiškiai nurodytas valandinio darbų įkainio dydis (40 Eur), dėl ko atsakovė neprieštaravo, nepateikė savo pastebėjimų, kad ieškovės atstovas neteisingai suskaičiavo bendrą sumą ar kad PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas ne tas įkainis, kurį jie buvo sutarę. Atsakovė nesutiko ne dėl įkainio dydžio, bet dėl to, kad į bendrą sumą nebuvo įtraukta papildomų išlaidų suma už ieškovei suteiktus įrankius, dėl ko bendra ieškovės paskaičiuota suma turėjo būti mažesnė.
20. Teismas pažymėjo, jog nesutinka su atsakovės darbų vertės paskaičiavimais, kadangi tokiais skaičiavimais preziumuojama, kad visiems darbuotojams buvo mokama pagal tą patį darbų įkainį. Atkreipė dėmesį, kad keturi iš penkių darbuotojų dirbo pas atsakovę MB „Orminda“ pagal darbo sutartį, todėl darbuotojams turėjo būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos darbuotojams darbo sutartimi buvo nustatytas 21 Eur valandinis darbo atlygis, be to, remiantis tokiais atsakovės skaičiavimais ir padalinus visą uždirbtą sumą tarp penkių darbuotojų, įmonės vadovas lieka be atlyginimo, o įmonė visai be pelno, kas prieštarauja įprastai verslo logikai – gauti pelno.
21. Teismas pabrėžė, kad vykdant darbus dideliuose statybos objektuose, tokiuose kaip prekybos centras, ypatingą reikšmę turi terminų laikymasis, todėl įmonėms prioritetu gali tapti laiku atliktas darbas, kad nebūtų prarastas būsimas bendradarbiavimas su stambiu užsakovu. Tokiu atveju, kai laiko limitas yra ribotas, o viena įmonė neturi pakankamai žmogiškųjų išteklių sutartus darbus įvykdyti laiku, ji gali samdyti papildomus darbuotojus ir mokėti jiems didesnį atlyginimą vien dėl to, kad įsipareigojimas prieš užsakovą nebūtų pažeistas. Esant tokioms aplinkybėms ir turint omenyje tai, kad atsakovei MB „Orminda“ trūko jos pačios darbuotojų ir jai teko samdyti papildomą darbo jėgą, galėjo susiklostyti situacija, kad ieškovei UAB „Meška miega“ buvo pažadėtas didesnis valandinis atlygis nei MB „Orminda“ darbuotojams, dirbantiems įmonėje darbo sutarties pagrindu.
22. Teismas sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad tarėsi su ieškove dėl mažesnio darbų įkainio, kadangi atsakovės iš generalinės rangovės gautas apmokėjimas ir darbų įkainio skaičiavimas už bėginius metrus nepaneigia to, kad su ieškove galėjo būti sutartas valandinis darbų įkainis, skaičiuojant po 40 Eur už darbo valandą. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 680 Eur skolą; 8 procentų metines palūkanas už priteistą 2 680 Eur sumą nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. (ginčijamą PVM sąskaitą – faktūrą atsakovė gavo 2021 m. rugpjūčio 23 d., tad 30 kalendorinių dienų terminas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymą (toliau – MAKSVPĮ) skaičiuotinas nuo dokumento gavimo datos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
23. Teismas, įvertinęs pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, laikė, kad papildomų išlaidų suma turi būti dalinama tarp penkių darbuotojų – vieno UAB „Meška miega“ darbuotojo ir keturių MB „Orminda“ darbuotojų. Sprendė, kad byloje nepakanka įrodymų teigti, kad visi 2021 m. lapkričio 22 d. atsakovės išrašytoje PVM sąskaitoje – faktūroje naudoti įrankiai buvo skirti vien tik UAB „Meška miega“ darbuotojui, todėl atsakovės patirtų papildomų išlaidų įrankių pirkimui bei įrangos nuomai sumą dalino iš penkių darbuotojų.
24. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vieno mėnesio statybinio vagonėlio nuomos kaina sudarė 150 Eur be PVM, UAB „Meška miega“ dalinosi vagonėlį su MB „Orminda“ darbuotojais tik vieną mėnesį, o susitarimas tarp šalių buvo apmokėti vagonėlio nuomą per pusę, todėl atsakovei iš ieškovės priteisė ne 150 Eur, o 75 Eur vagonėlio nuomos mokesčio.
25. Teismas konstatavo, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už suteiktus įrankius, nuomotą statybinę įrangą bei buitinį vagonėlį. Taigi iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 235,46 Eur (be PVM) (1 177,31 Eur / 5) sumą už panaudotus įrankius bei įrangos nuomą ir 75 Eur (be PVM) (150 Eur / 2) sumą už buitinio vagonėlio nuomą, iš viso – 310,46 Eur (be PVM).
26. Teismo vertinimu atsakovės reikalavimas dėl 22,66 Eur palūkanų priteisimo buvo visiškai nepagrįstas, kadangi ieškovė nei darbų vykdymo etape, nei nagrinėjant bylą teisme neginčijo, kad yra skolinga tam tikrą sumą atsakovei už papildomas išlaidas. Šalių susirašinėjimas įrodo, kad ieškovė ne vieną kartą bandė išsiaiškinti, kokią gi tiksliai sumą turi sumokėti. Kelis kartus prašė atsakovės paskaičiuoti papildomų išlaidų sumą ir galutinai atsiskaityti už visus atliktus darbus, tačiau net ir pateikus ieškinį teismui (2021 m. spalio 18 d.) tiksli papildomų išlaidų suma nebuvo aiški. Taigi laikė, kad nėra pagrįsta reikalauti iš ieškovės 22,66 Eur palūkanų už vėlavimą sumokėti papildomų išlaidų sumą, nes ieškovė šios sumos nesumokėjo ne dėl savo kaltės, o dėl to, kad atsakovė delsė tikslią sumą apskaičiuoti.
27. Teismas sprendė, kad ieškovei laiku nesumokėjus papildomų išlaidų yra pagrindas vadovaujantis MAKSVPĮ 3 straipsnio 1 dalimi, priteisti atsakovei iš ieškovės 8 procentus metinių palūkanų už priteistą 310,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
28. Teismas proporcingai šalims paskirstė jų patirtas bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
29. Apeliaciniu skundu atsakovė MB „Orminda“ prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-419/2022, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
30. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl darbų kiekio ir kokybės, tačiau ginčas kilo dėl ieškovės atliktų darbų kainos. Kadangi šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, nebuvo sudarytas ir rašytinis šalių susitarimas dėl atliktų darbų kainos. Nagrinėjamu atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 1 dalies nuostata, kurią pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė.
31. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei. Byloje yra pateikta tarp atsakovės ir generalinės rangovės 2021 m. gegužės 2 d. sudaryta subrangos sutartis, 2021 m. birželio 7 d. susitarimas dėl subrangos sutarties papildymo ir pakeitimo. Šiuose dokumentuose buvo detalizuoti atliekami darbai, jų įkainiai, atlikimo sąlygos. 2021 m. liepos 21 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) užsakovei (generalinei rangovei) UAB „Mitnija“ buvo perduoti atlikti antrojo etapo darbai: viso 178,5 metrai ir išrašyta 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 600,50 Eur sumai, t. y. 93 Eur už 1 metrą. Šiuos darbus atliko 4 atsakovės darbuotojai ir 1 ieškovės, viso – 5 žmonės. Darbai buvo atlikti per 4 savaites. Bendrą atliktų darbų kiekį (178,5 metrus) padalijus iš 5 žmonių ir iš 4 savaičių gaunasi, kad kiekvienas darbininkas galėjo išklijuoti po 8,925 metrus per savaitę. Ginčo byloje nekilo, kad ieškovė dirbo 3 savaites (117 val.), todėl jos atlikto darbo kiekis sudarė 26,775 metrus. Už šį darbų kiekį užsakovė atsakovei sumokėjo 2 490,08 Eur + PVM (26,775 m * 93 Eur + PVM). Ieškovei už atliktą darbą buvo paskaičiuota mokėtina suma – 2 457 Eur, ir ji atitinka užsakovės mokėtą sumą. Šie skaičiavimai pagrindžia atliktų darbų kiekį, ne atsakovės darbuotojams mokėtiną darbo užmokestį. Byloje kilęs ginčas tik dėl atsiskaitymo su ieškove, o ne su atsakovės darbuotojais, todėl atsakovės darbuotojų gautas darbo užmokestis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, visuotinai žinoma, jog užmokestis darbuotojui pagal darbo sutartį ir atlygis verslininkui pagal komercinę sutartį yra skirtingos kategorijos ir gali ženkliai skirtis.
32. Teismas nepasisakė dėl kitų atsakovės byloje pateiktų skaičiavimų, siekiant nustatyti ieškovės atliktų darbų kiekį. Bylos medžiaga patvirtina, kad bendrą darbų kiekį (178,50 m.) atliko 5 asmenys dirbdami 701 val. Per 1 valandą vidutiniškai atlikta 0,25 m. Ieškovė dirbo 117 val., vidutiniškai – 29,25 metrai. Užsakovė už tokį atlikto darbo kiekį sumokėjo atsakovei 2 720,25 Eur (be PVM) (29,25 m * 93 Eur). Skaičiuojant valandinį atlygį, tai sudarytų 23,25 Eur (be PVM) už valandą. Ieškovės atlygis – 21 Eur (be PVM) už vieną valandą. Šie skaičiavimai taip pat patvirtina, kad atsakovės nurodytas įkainis buvo įprastas sutarties sudarymo metu ir atitiko pagrindinės užsakovės (generalinės rangovės) 2021 m. birželio 7 d. susitarime nustatytą kainą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 40 Eur + PVM už vieną darbo valandą ir bendra suma sudarė 4 680 Eur (+ atvirkštinis PVM 982,80 Eur), t. y. praktiškai dvigubai didesnė suma. Visiškai nelogiška, kad atsakovė, iš pagrindinės užsakovės už ieškovės atliktus darbus gavusi mažesnę sumą, ieškovei mokėtų beveik dvigubai didesnę kainą.
33. Pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, kad ieškovės suvestinėje lentelėje yra nurodyti visi įrankiai ir priemonės, kuriuos naudojo ieškovė ir atsakovės darbuotojai kartu ir kurie buvo naudoti pirmo ir antro etapo darbams atlikti, tačiau ši prielaida nėra pagrįsta, kadangi ieškovės lentelėje nurodytos priemonės buvo naudojamos išimtinai tik ieškovės. Šalys susitarė, kad skaičiuojamos bus tik išimtinai ieškovei reikalingos ir jo naudojamos priemonės, įrankiai, todėl ieškovė vedėsi sau apskaitą.
34. Byloje nėra įrodymų, kiek įrankių ir priemonių iš viso buvo sunaudota statybos objekte atliekant pirmo ir antro etapų darbus, todėl tokios informacijos atsakovės atstovas negalėjo pateikti, kadangi ji objektyviai neegzistuoja. Įmonėje nėra vedama apskaita, kiek kiekvienas darbuotojas ir kokiame objekte sunaudojo darbo priemonių.
35. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UAB „Meška miega“ prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-419/2022 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
36. Nurodė, jog teiginys, kad šiuo atveju neegzistavo rašytinis šalių susitarimas dėl darbų kainos, neatitinka tikrovės, nes tokio susitarimo įrodymai yra žodiniu šalių susitarimu dėl darbų kainos pagrįstas ieškovės atsakovei siųstas 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita – faktūra bei 2021 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas apie apmokėtas ir neapmokėtas sąskaitas, taip pat atsakovės konkliudentinis neveikimas, t. y. nei į minėtą darbų aktą, nei į ieškovės siųstą pranešimą atsakovė nepateikė jokio atsakymo, kurį būtų galima interpretuoti, kaip prieštaravimą ieškovei dėl pastarosios nurodyto darbų kainos dydžio ar kaip pastabą dėl to, kad ieškovės pranešime nurodytas darbų kainos dydis neatitinka darbų rinkos kainos dydžio ar to dydžio, kurį šalys buvo aptarusios žodžiu.
37. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos prašoma priteisti darbų kaina buvo įprasta jos verslo srityje sutarties sudarymo metu, tačiau atkreipė dėmesį, kad ieškovė pateikė teismui įrodymus, jog atsakovei ieškovei nurodyta darbų kaina buvo žinoma, taip pat įrodymus, jog atsakovė ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad ieškovės nurodyta kaina neatitiko žodinio ieškovės ir atsakovės susitarimo dėl kainos ar dėl to, kad darbų kaina buvo neįprasta jos rangos darbų atlikimo srityje. Be to, atsakovė dalį pateiktos PVM sąskaitos – faktūros sumos apmokėjo, tuo ne tik neišreikšdama prieštaravimų dėl darbų atlikimo trukmės, pobūdžio ir kokybės, bet ir dėl ieškovės PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytos darbų kainos.
38. Net ir nekvestionuojant apeliantės abejonių dėl įrodinėjimo pareigos naštos perkėlimo pagrįstumo, pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės iniciatyvą tartis dėl mažesnio darbų įkainio, o ir apmokėjimas, kurį atsakovė gavo iš generalinės rangovės, ir darbų įkainio skaičiavimas už bėginius metrus, nei patvirtina, nei paneigia, kad atsakovė su ieškove buvo susitarusios dėl darbų įkainio taip, kaip atsakovė galimai buvo susitarusi su generaline rangove, juo labiau, kad byloje nėra įrodymų apie trišalį susitarimą dėl darbų įkainio nustatymo.
39. Apeliaciniame skunde, viena vertus, nurodoma, kad šalių paaiškinimai ir rašytinė medžiaga patvirtina, kad abiejų etapų darbų atlikimas skyrėsi, todėl ir darbų atlikimo matavimo vienetai ir įkainiai skyrėsi: pirmojo etapo – atsiskaitymas numatytas už kvadratinius metrus, antrojo etapo – už bėginius metrus (susitarimas su pagrindine užsakove) ir darbo valandas (ieškovės ir atsakovės susitarimas), tačiau, kita vertus, toliau apeliaciniame skunde pateikiami įvairūs apskaičiavimai, grįsti atsakovės ir generalinės rangovės susitarimais bei atsakovės ir jos darbuotojų susitarimais (kuriuos sudarant ieškovė nedalyvavo ir apie juos nežinojo), kurių turinys net nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra aišku, koks yra šių apskaičiavimų ryšys su bylos nagrinėjimo dalyku ir skundžiamo teismo sprendimo kritika.
40. Dėl kitų atsakovės byloje pateiktų skaičiavimų, t. y. dėl ieškovės atlikto darbo laiko ar kiekio apskaitos atitikties tikrovei šioje byloje ginčas nebuvo kilęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šito nepasisakė.
41. Jeigu 40 Eur/val. darbų įkainis nebūtų sutartas žodžiu, akivaizdu, kad ne tik ieškovė nebūtų nurodžiusi tokio darbų įkainio dydžio, bet ir atsakovė (jeigu ji būtų sąžininga ir rūpestinga prievolės šalis) nebūtų praleidusi progos pareikšti nesutikimo dėl esminės rangos sutarties sąlygos, dar daugiau – atsakovė tikrai nebūtų apmokėjusi dalies PVM sąskaitos – faktūros arba būtų po apmokėjimo paaiškinusi ieškovei, kodėl apmoka tik dalį sumos ir ar tai susiję su neteisingai nurodytu darbo įkainio dydžiu.
42. Atsakovė sutartiniuose santykiuose pirmenybę teikia ne bendradarbiavimui, o piktnaudžiavimui tuo, jog susitarimas dėl darbų įkainių buvo žodinis, kad pasinaudotų bet kokia galimybe neteisėtai praturtėti kontrahento (ieškovės) sąskaita.
43. Manė, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies iš esmės vien dėl ieškovės pateiktų paaiškinimų apie ieškovės pateiktus rašytinius duomenis dėl, ieškovės nuomone, dengtinų atsakovės išlaidų įrankiams ir priemonėms dydžio ir ieškovės sąžiningo pripažinimo, kad ji tarėsi su atsakove, jog ši pateiktų pagrįstą ieškovei tenkančių išlaidų apskaičiavimą, kurio atsakovė nepateikė nei ieškovei, nei teismui iki civilinės bylos iškėlimo, ar civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl nėra pagrindo abejoti, kad skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio yra pagrįsta.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
44. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
45. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl faktinių aplinkybių
46. Remiantis bylos medžiagos duomenimis, nustatyta, kad 2021 m. gegužės 2 d. UAB „Mitnija“, veikianti kaip generalinė rangovė ir atsakovė MB „Orminda“ sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovė MB „Orminda“ įsipareigojo atlikti granitinių plytelių (900x450 mm ir 900x250 mm) įrengimo darbus atliekant visų technologinių sluoksnių ir darbų įrengimą (išliginamieji, silikonavimas, fugavimas, pripjaustymas, deformacinių profilių ir užbaigimo kampukų įrengimas ir t. t.), kurie tiesiogiai susiję su granito dangos klijavimo darbais.
47. Sutarties 1.3 punkte generalinė rangovė ir atsakovė MB „Orminda“ numatė, kad darbai atliekami pagal šalių suderintą lokalinės sąmatos įkainius ir projektinę – techninę dokumentaciją statybos objekte „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini). Sutarties 1.5 punkte šalys numatė, kad darbai atliekami iš generalinės rangovės tiekiamų medžiagų su subrangovės įrankiais ir mechanizmais.
48. 2021 m. birželio 7 d. buvo sudarytas susitarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl statybos subrangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo ir pakeitimo, išplečiant subrangovės pagal sutartį atliekamų darbų apimtį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad atsakovei MB „Orminda“ trūko darbuotojų, todėl į pagalbą buvo pakviesta UAB „Meška miega“; šalys dirbo kartu kituose objektuose, tarp jų susiklostė pasitikėjimu grįsti santykiai, todėl dėl darbų atlikimo tarėsi žodžiu.
49. Ieškovė, remiantis 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktu Nr. (duomenys neskelbtini), išrašė atsakovei tos pačios dienos PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 117 valandų atliktus darbus 4 680 Eur (be PVM) sumai, t. y. laikant, kad šalys susitarė dėl 40 Eur/val. įkainio už granito plytelių klijavimą. Atsakovė apmokėjo dalį šios PVM sąskaitos – faktūros, t. y. sumokėjo 2 000 Eur sumą pagal 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
50. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkintas visiškai, priteisiant iš atsakovės MB „Orminda“ ieškovės UAB „Meška miega“ naudai 2 680 Eur skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą 2 680 Eur sumą nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, priešieškinis – iš dalies, priteisiant iš ieškovės UAB „Meška miega“ atsakovės MB „Orminda“ naudai 310,46 Eur be PVM skolą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
51. Atsakovė MB „Orminda“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos prašoma priteisti darbų kaina buvo įprasta jos verslo srityje sutarties sudarymo metu, todėl laikė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.653 straipsnio 1 dalies ir 6.198 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias sutarties kainą ir jos nustatymą. Atsakovės MB „Orminda“ vertinimu, už perduotus 178,5 metrus buvo išrašyta 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 600,50 Eur sumai, t. y. 93 Eur už 1 metrą; šiuos darbus atliko 4 atsakovės darbuotojai ir 1 ieškovės, viso – 5 žmonės; darbai buvo atlikti per 4 savaites, taigi bendrą atliktų darbų kiekį (178,5 metrus) padalijus iš 5 žmonių ir iš 4 savaičių išeina, kad kiekvienas darbininkas galėjo išklijuoti po 8,925 metrus per savaitę, kadangi ginčo byloje nekilo, kad ieškovė dirbo 3 savaites (117 val.), todėl jos atlikto darbo kiekis sudarė 26,775 metrus; už šį darbų kiekį užsakovė atsakovei sumokėjo 2 490,08 Eur + PVM (26,775 m * 93 Eur + PVM), taigi ieškovei už atliktą darbą buvo paskaičiuota mokėtina suma – 2 457 Eur, ir ji atitinka užsakovės mokėtą sumą. Nors pirmosios instancijos teismas darė prielaidą, jog ieškovės suvestinėje lentelėje yra nurodyti visi įrankiai ir priemonės, kuriuos naudojo ieškovė ir atsakovės darbuotojai kartu ir kurie buvo naudoti pirmo ir antro etapo darbams atlikti, laikė, kad ši prielaida nėra pagrįsta, kadangi ieškovės lentelėje nurodytos priemonės buvo naudojamos išimtinai tik ieškovės; šalys buvo susitarę, kad skaičiuojamos bus tik išimtinai ieškovei reikalingos ir jo naudojamos priemonės, įrankiai, todėl ieškovė vedėsi sau apskaitą.
52. Tuo tarpu ieškovė nurodė, jog teiginys, kad šiuo atveju neegzistavo rašytinis šalių susitarimas dėl darbų kainos, neatitinka tikrovės, nes tokio susitarimo įrodymai yra žodiniu šalių susitarimu dėl darbų kainos pagrįstas ieškovės atsakovei siųstas 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita – faktūra bei 2021 m. rugpjūčio 18 d. pranešimas apie apmokėtas ir neapmokėtas sąskaitas, taip pat atsakovės konkliudentinis neveikimas, t. y. nei į minėtą darbų aktą, nei į ieškovės siųstą pranešimą atsakovė nepateikė jokio atsakymo, kurį būtų galima interpretuoti, kaip prieštaravimą ieškovei dėl pastarosios nurodyto darbų kainos dydžio ar kaip pastabą dėl to, kad ieškovės pranešime nurodytas darbų kainos dydis neatitinka darbų rinkos kainos dydžio ar to dydžio, kurį šalys buvo aptarusios žodžiu. Taip pat, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės iniciatyvą tartis dėl mažesnio darbų įkainio, o ir apmokėjimas, kurį atsakovė gavo iš generalinės rangovės, ir darbų įkainio skaičiavimas už bėginius metrus, nei patvirtina, nei paneigia, kad atsakovė su ieškove buvo susitarusios dėl darbų įkainio taip, kaip atsakovė galimai buvo susitarusi su generaline rangove. Pabrėžė, kad ginčo atveju apeliantė neteisingai traktuoja darbų įkainio susitarimą žodžiu, t. y. jeigu 40 Eur/val. darbų įkainis nebūtų sutartas žodžiu, akivaizdu, kad ne tik ieškovė nebūtų nurodžiusi tokio darbų įkainio dydžio, bet ir atsakovė (jeigu ji būtų sąžininga ir rūpestinga prievolės šalis) nebūtų praleidusi progos pareikšti nesutikimo dėl esminės rangos sutarties sąlygos, dar daugiau – atsakovė nebūtų apmokėjusi dalies PVM sąskaitos – faktūros arba būtų po apmokėjimo paaiškinusi ieškovei, kodėl apmoka tik dalį sumos. Taip pat laikė, kad pirmosios instancijos teismas priešieškinį tenkino iš dalies iš esmės vien dėl ieškovės pateiktų paaiškinimų apie ieškovės pateiktus rašytinius duomenis dėl, ieškovės nuomone, dengtinų atsakovės išlaidų įrankiams ir priemonėms dydžio ir ieškovės sąžiningo pripažinimo, kad ji tarėsi su atsakove, jog ši pateiktų pagrįstą ieškovei tenkančių išlaidų apskaičiavimą, kurio atsakovė nepateikė nei ieškovei, nei teismui iki civilinės bylos iškėlimo, ar civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu.
53. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovės MB „Orminda“ apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, ištyrusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo tarp šalių kilusį ginčą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo aukštesniųjų teismų formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį tenkino, o priešieškinį tenkino iš dalies.
Dėl ginčo esmės
54. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl įkainio už granito plytelių klijavimą. Nesant rašytinės sutarties, pirmosios instancijos teismas vertino ieškovės į bylą pateiktus įrodymus: ieškovės parengtą ir vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą bei PVM sąskaitą – faktūrą, kurią apeliantė apmokėjo iš dalies, šalių susirašinėjimą. Nagrinėjamu atveju apeliantė laikosi pozicijos, kad šalys susitarė dėl 21 Eur už vieną darbo valandą, tuo tarpu ieškovė – dėl 40 Eur/val.
55. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
56. Byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė pagal žodinę rangos sutartį dėl plytelių klijavimo darbų statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), apeliantės naudai atliko sutartus darbus (sutarties dalyką), juos įformino atliktų darbų aktais ir išrašė PVM sąskaitas – faktūras. Darbai nurodytame objekte vyko dviem etapais: pirmo etapo darbai vyko 2021 m. birželį, o antrojo etapo darbai – 2021 m. liepą; ginčo dėl darbų atlikimo ar kainos pirmame etape – nėra. Kadangi tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, dėl rangos darbų šalys tarėsi žodžiu, taigi, nėra ir rašytinio šalių susitarimo dėl darbų kainos antrame etape.
57. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių rašytinės rangos sutarties sudaryta nebuvo, apeliantės teiginius, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių bylos šalių susitarimą dėl darbų kainos, t. y. šalys nepasirašė sutarties, nenurodė ir nepatvirtino susitarimų jokiame rašte, atmeta kaip paneigtus byloje esančiais šalių paaiškinimais ir nustatytomis aplinkybėmis, pažymėdama, kad ieškovė negalėjo ir nebūtų galėjusi pateikti rašytinės sutarties, kurioje būtų nurodytas darbų įkainio dydis, nes abi šalys tokios sutarties nesudarė ir savo santykius (įskaitant susitarimą dėl darbų atlikimo pradžios ir pabaigos bei darbų kainos dydžio) palaikė žodiniais susitarimais.
58. CK 6.653 straipsnyje numatyta, jog jei rangos sutartyje nėra numatyta darbų atlikimo kaina, ji nustatoma pagal CK 6.198 straipsnio taisykles. Nurodyto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, jog šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą.
59. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.198 straipsnio 1 dalies normą, įprasta yra kaina yra ta, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą (tokius pačius darbus, paslaugas, prekes ir panašiai) atitinkamomis aplinkybėmis. Konkrečioms (atitinkamoms) įvykdymo aplinkybėms esant skirtingoms, įprasta kaina gali būti skirtinga. Protingumo kriterijus atitinkančia gali būti vertinama kaina, kuri neleidžia nepagrįstai praturtėti nė vienai sutarties šaliai ir, atsižvelgiant į visas konkrečias aplinkybes, tikrai yra verta mokėti už tam tikrą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010).
60. Apeliantė apeliaciniame skunde teigė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jos prašoma priteisti darbų kaina buvo įprasta jos verslo srityje sutarties sudarymo metu, taigi pateikė skaičiavimą, pagal kurį, remiantis 2021 m. liepos 21 d. atliktų darbų perdavimo priėmimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir išrašyta 2021 m. liepos 21 d. PVM sąskaita – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 600,50 Eur sumai, generalinė rangovė atsakovei sumokėjo 93 Eur už 1 metrą. Kadangi šiuos darbus atliko 4 atsakovės darbuotojai ir 1 ieškovės, viso – 5 žmonės, ir darbai buvo atlikti per 4 savaites, bendrą atliktų darbų kiekį (178,5 metrus) padalijus iš 5 žmonių ir iš 4 savaičių, laikė, kad kiekvienas darbininkas galėjo išklijuoti po 8,925 metrus per savaitę. Ieškovė dirbo 3 savaites (117 val.), todėl jos atlikto darbo kiekis sudarė 26,775 metrus, už ką užsakovė atsakovei sumokėjo 2 490,08 Eur + PVM (26,775 m * 93 Eur + PVM), taigi ieškovei už atliktą darbą buvo paskaičiuota mokėtina suma – 2 457 Eur, ir ji atitinka užsakovės mokėtą sumą. Tuo tarpu ieškovės pateiktame 2021 m. rugpjūčio 1 d. atliktų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitoje – faktūroje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šalys susitarė dėl 40 Eur/val. įkainio už granito plytelių klijavimą, priešingų duomenų, kuriuos būtų galima interpretuoti kaip prieštaravimą ieškovei dėl pastarosios nurodytos darbų kainos dydžio ar kaip pastabą dėl to, kad ieškovės nurodytas darbų kainos dydis neatitinka darbų rinkos kainos dydžio ar to dydžio, kurį šalys buvo aptarusios žodžiu, atsakovė nepateikė, darbų kainos iki tol neginčijo. Atsisakymą priimti atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą – faktūrą motyvavo tuo, jog ieškovė neatsižvelgė į papildomas išlaidas, tačiau darbų kainos, kaip minėta – neginčijo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apeliantės dėstomai pozicijai, jog atsakovės ir generalinės rangovės sudaryta subrangos sutartis, susitarimas dėl subrangos sutarties papildymo ir pakeitimo bei generalinės rangovės apmokėjimas už atliktus darbus, patvirtina, kad atsakovės nurodytas įkainis buvo įprastas sutarties sudarymo metu, kadangi apmokėjimas, kurį atsakovė gavo iš generalinės rangovės, ir darbų įkainio skaičiavimas už bėginius metrus, nei patvirtina, nei paneigia, kad atsakovė su ieškove buvo susitarusios dėl darbų įkainio taip, kaip atsakovė galimai buvo susitarusi su generaline rangove, ir kad ši kaina – 21 Eur už vieną darbo valandą, buvo įprasta ieškovės verslo srityje. Sutiktina su ieškove, jog priešingu atveju, jeigu 40 Eur/val. darbų įkainis nebūtų sutartas žodžiu, akivaizdu, kad ne tik ieškovė nebūtų nurodžiusi tokio darbų įkainio dydžio, bet ir atsakovė nebūtų praleidusi progos pareikšti nesutikimo dėl esminės rangos sutarties sąlygos. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nurodytas 40 Eur/val. įkainis už granito plytelių klijavimą nebuvo įprasta kaina verslo srityje sutarties sudarymo metu, atsižvelgiant į tai, jog pastabų dėl to, kad ieškovės nurodytas darbų kainos dydis neatitinka darbų rinkos kainos dydžio ar to dydžio, kurį šalys buvo aptarusios žodžiu, atsakovė nepateikė, ieškovės nurodyta kaina laikytina kaip įprasta kaina, kuri sutarties sudarymo metu ir sudarymo vietoje atitinkamoje verslo srityje buvo imama už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis.
61. Kadangi šalys rangos sutartį sudarė žodžiu ir nesutaria dėl vienos iš sutarties sąlygų – darbų kainos, nustatant kokį darbų atlikimo įkainį ieškovė ir atsakovė buvo sutarusios, byloje taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės. Kasacinis teismas yra suformavęs išsamią sutarčių aiškinimo taisyklių praktiką, reglamentuotą CK 6.193 straipsnyje, kai aiškinamos sutartys, sudarytos rašytine forma. Tačiau ne mažiau aktualus yra ir žodžiu sudarytų sutarčių aiškinimas, kurį sunkina tai, kad nėra galimybės vadovautis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013).
62. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatomos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismai turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-469/2015; kt.). Tokiu būdu, ieškovė, siekdama prisiteisti jos nurodytą atliktų darbų kainą, turėjo pareigą įrodyti, jog tokia darbų kaina buvo įprasta jos verslo srityje sutarties sudarymo metu.
63. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas šalių pateiktus įrodymus, o ypatingai, šalių susirašinėjimą, sprendė, kad šalys susitarė dėl 40 Eur valandinio įkainio už darbų vykdymą antrame etape statybos objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ieškovė savo laiškuose kelis kartus aiškiai ir nedviprasmiškai minėjo 40 Eur dydžio įkainį, o po telefoninio pokalbio su atsakovės atstovais rašė, kad tarp šalių nėra dėl to ginčo, kad atsakovė atsakydama į ieškovės laiškus nurodyto darbų įkainio neginčijo, su 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitos – faktūros suma nesutiko ne dėl įkainio dydžio, bet dėl to, kad į bendrą sumą nebuvo įtraukta papildomų išlaidų suma už ieškovės suteiktus įrankius, dėl ko bendra ieškovės paskaičiuota suma turėjo būti mažesnė. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, jog atsakovė neįrodė, kad tarėsi su ieškove dėl mažesnio darbų įkainio, kadangi, kaip minėta, atsakovės iš generalinės rangovės gautas apmokėjimas ir darbų įkainio skaičiavimas už bėginius metrus nepaneigia to, kad su ieškove galėjo būti sutartas valandinis darbų įkainis, skaičiuojant po 40 Eur už darbo valandą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, spęstina, jog atsakovės nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo objekte atliktų darbų kainos, t. y. ieškovė, už ginčo objekte atliktus darbus prašydama priteisti iš apeliantės 2 680 Eur sumą, argumentus dėl atliktų darbų kainos grindė atliktų darbų aktu, PVM sąskaita – faktūra bei šalių susirašinėjimu. Bylos nagrinėjimo eigoje, apeliantė neginčijo faktiškai atliktų darbų apimties, tik jų vertę, tačiau priešingų įrodymų, kaip konstatuota ankščiau, į bylą nepateikė. Vadinasi, nustačius, kad ieškovę ir apeliantę siejo rangos teisiniai santykiai, kurių pagrindu šalių įvardintame objekte apeliantės užsakymu darbus atliko ieškovė, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atliktų darbų kainos nustatymo tikslu pagrįstai vadovavosi ieškovės teikiamomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl sprendė esant pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 2 680 Eur skolą.
64. Apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas sprendime visiškai nepasisakė dėl kitų apeliantės byloje pateiktų skaičiavimų, siekiant nustatyti ieškovės atliktų darbų kiekį, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus, kadangi dėl ieškovės atlikto darbo laiko ar kiekio apskaitos atitikties tikrovei šioje byloje ginčas kilęs nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuo klausimu nepasisakė.
Dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo
65. Apeliantė MB „Orminda“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės UAB „Meška miega“ 1 149,05 Eur skolą, 22,66 Eur palūkanas, 8 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė su prašoma priteisti papildomų išlaidų suma nesutiko ir nurodė, kad jos skaičiavimais papildomų išlaidų suma neviršija 300 Eur, kadangi atsakovės suteiktais darbo įrankiais naudojosi ir ieškovės, ir atsakovės darbuotojai.
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius, sprendė, jog papildomų išlaidų suma turi būti dalinama tarp penkių darbuotojų – vieno UAB „Meška miega“ darbuotojo ir keturių MB „Orminda“. Pažymėjo, kad iš atsakovės 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitos – faktūros 1 149,05 Eur sumai (sumokėdama ieškovei 2 000 Eur pagal 2021 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė sulaikė likusią 457 Eur sumą, kadangi ieškovė buvo skolinga už jai suteiktus darbo įrankius) matyti, kad vykdant darbus buvo naudojami skirtingos paskirties pjovimo diskai (betonui, granitui, staklėms), tačiau duomenų, ar visiems darbuotojams buvo būtina naudotis šiais diskais vienu metu, byloje nėra, todėl laikė, kad neįmanoma nustatyti, ar visi šie diskai pirkti tik vienam ieškovės darbuotojui, ar kartu ir MB „Orminda“ darbuotojams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad 2021 m. lapkričio 22 d. išrašyta PVM sąskaita – faktūra buvo išimtinai tik dėl ieškovės naudojamų darbo įrankių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, juo labiau, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde pripažįsta, jog byloje nėra įrodymų, kiek įrankių ir priemonių iš viso buvo sunaudota statybos objekte atliekant pirmo ir antro etapų darbus, todėl tokios informacijos atsakovės atstovas negalėjo pateikti, kadangi ji objektyviai neegzistuoja. Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė pati iš dalies prisiėmė riziką dėl apmokėjimo už darbo įrankius, kadangi, kaip pati patvirtino, tuo pačiu laikotarpiu jos įmonės darbuotojai dirbo ir kituose objektuose, tačiau įmonėje nėra vedama apskaita, kiek kiekvienas darbuotojas ir kokiame objekte sunaudojo darbo priemonių. Taip pat pažymėtina, jog minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje atsakovė priskaičiavo sumą už vieno vagonėlio nuomą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog vieno mėnesio statybinio vagonėlio nuomos kaina sudarė 150 Eur be PVM, UAB „Meška miega“ dalinosi vagonėlį su MB „Orminda“ darbuotojais tik vieną mėnesį, o susitarimas tarp šalių buvo apmokėti vagonėlio nuomą per pusę, pagrįstai sprendė, kad ieškovė turi sumokėti atsakovei ne 150 Eur, o 75 Eur vagonėlio nuomos mokesčio. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, pripažįsta, kad ieškovė yra skolinga atsakovei už suteiktus įrankius, nuomotą statybinę įrangą bei buitinį vagonėlį. Visgi atsakovės argumentams, kad 2021 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytus įrankius naudojo tik vienas ieškovės darbuotojas, nepasitvirtinus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pateiktą papildomų išlaidų sumą padalino penkiems darbuotojams (išskyrus išlaidas buitinio vagonėlio nuomai, kurios dalintinos pusiau), ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovės naudai viso 310,46 Eur be PVM sumą (1 327,31 Eur – 150 Eur = 1 177,31 Eur; 1 177,31 Eur / 5 = 235,46 Eur; 150 Eur / 2 = 75 Eur; 235,46 Eur + 75 Eur = 310,46 Eur).
Dėl procesinės bylos baigties
67. Taigi, teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
68. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022, 29 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
69. Kadangi atsakovės MB „Orminda“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės MB „Orminda“ 242 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2022 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra NR. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. rugsėjo 30 d. Pinigų priėmimo kvitu Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 242 Eur sumai. Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato Giriaus Ivoškos suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės MB „Orminda“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
70. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovės apeliacinį skundą atmesti.
Palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-449-419/2022.
Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Orminda“, į. k. 305005417, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Meška miega“, į. k. 305184443, naudai 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme
Teisėjos Dalia Trumpulienė
Urmila Valiukienė
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė