VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės ir Gedimino Užubalio,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Simonai Mockutei,

dalyvaujant pareiškėjos UAB „Partnera LT“ direktorius J. S.,

pareiškėjos UAB „Koriandras“ direktorei S. A.,

pareiškėjos UAB „Militeksas“ direktoriui L. R.,

pareiškėjų atstovui advokatui Laurynui Purliui,

atsakovės atstovei K. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovui advokatui Donatui Petrauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“ ir V. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Birželio projekto administratorius“, UAB „Grožio medicina“, UAB „Noto“, UAB „GSP SUPPLY“, UAB „RDA SPOT“, UAB „CHFT“, UAB „Spalvų projektai“, UAB „Autokorektas.lt“, dėl sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė:

Pareiškėjai UAB „Juta NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Gamlana“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“ ir V. J. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. A51-67032/19 (3.3.10.2-EM4).

Nurodoma, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo atsakovė uždraudė pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Gamybinis pastatas) vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su statinio avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, grindžiamas išimtinai 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Aktas), pasirašytu eksperto M. S.. Pareiškėjai nurodo, kad nesutinka, kad Gamybinis pastatas yra avarinės būklės bei mano, kad visų Gamybinio pastato patalpų savininkų bei naudotojų atžvilgiu pritaikytos poveikio priemonės (bet kokios veiklos visame Gamybiniame pastate uždraudimas) yra nepagrįstas ir neadekvatus. Mano, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi statinių naudojimo priežiūros procedūra atsakovės buvo įgyvendinta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Nėra sprendime pateikta motyvų, ar Gamybinio pastato viršutinių aukštų trūkumai (jei jie yra nustatyti) negali būti pašalinami be pareiškėjų veiklą savo valdomose patalpose visiškai apribojančių priemonių. Teigia, kad skundžiamu sprendimu pritaikyta priemonė yra perteklinė, neproporcinga ir šiurkščiai pažeidžianti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes pareiškėjai, negalėdami naudotis patalpomis, bus priversti nutraukti ūkinę-komercinę veiklą, atleisti savo darbuotojus. Didelės žalos tokiais veiksmais bus padaryta ne tik pareiškėjų, jų darbuotojų, bet ir valstybės interesams (didės nedarbas, nebus mokami mokesčiai). Be to, pritaikytos priemonės neadekvatumą taip pat įrodo aplinkybė, kad veiklos nutraukimui pareiškėjams buvo nustatytas vos dviejų dienų terminas, nors  pareiškėjams priklausančiose patalpose veikia spaustuvė, automobilių plovykla, autoservisas, sumontuota visa veiklos vykdymui būtina įranga.

Pažymi, kad eksperto ir ekspertizės rangovo kvalifikacijos atestatai leidžia atlikti tik statinio konstrukcinės dalies ekspertizę. Ekspertas M. S. ir ekspertizės rangovas peržengė savo kompetencijos ribas, nes M. S. parengtame akte (kuris buvo pagrindu priimant sklendžiamą sprendimą) yra pasisakoma dėl neatitikties ir kitiems esminiams statinio reikalavimams (gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų). Aktas buvo parengtas bei neprivalomos pastabos suformuluotos tik dalinai apžiūrėjus gamybinį pastatą. Pareiškėjams priklausančios rūsio bei pirmo aukšto patalpos nebuvo apžiūrėtos ir jų techninė būklė nebuvo vertinta, kas neabejotinai patvirtina tyrimo neišsamumą bei tuo pačiu pastabų nepagrįstumą. Teigia, kad Aktas neapima pareiškėjams priklausančių patalpų, todėl atsakovė negalėjo daryti išvadų apie pareiškėjams priklausančių Gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpų būklę (ir juo labiau negalėjo duoti jokių nurodymų šių patalpų savininkams ir naudotojams) remdamasis išimtinai Aktu.

Pažymi, kad pareiškėjų, kaip Gamybinio pastato rūsio bei pirmo aukšto patalpų savininkų, atžvilgiu buvo pritaikyti visiškai jų veiklą paralyžiuojantys apribojimai, nepaisant to, kad jie savo turtu tinkamai rūpinasi. Pareiškėjai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį Nr. 1-JVS, kurios tikslas yra organizuoti bei vykdyti Gamybinio pastato bendrų statinio konstrukcijų ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės objektų priežiūrą ir eksploatavimą. Gamybinio pastato techninės priežiūros vykdymas yra pavestas statinio techniniam prižiūrėtojui V. L.. Statinio avarinės būklės požymių, dėl kurių reikėtų nutraukti Gamybinio pastato eksploatavimą, techninis prižiūrėtojas niekuomet nėra nustatęs. Taip pat pažymėtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (vystytojas) piktybiškai neprisijungia prie jungtinės veiklos sutarties bei vykdomos Gamybinio pastato techninės priežiūros, kas parodo tikruosius jo tikslus (statinio priežiūra jam nerūpi).

Pažymi, kad dar 2014 m. rudenį, kai tariamą Gamybinio pastato avarinės būklės klausimą iškėlė tuometinis antro ir trečio aukštų patalpų savininkas UAB „NOTO“, ekspertas S. M. atliko Gamybinio pastato ir pareiškėjams priklausančių patalpų techninės būklės įvertinimą, patalpose (įskaitant ir perdengimus) jokių avarinės būklės požymių nenustatė. Vien tik iš užfiksuotų nuotraukų vizualiai matyti, kad Gamybinis pastatas (ypač rūsio ir pirmo aukšto patalpos) tikrai gali būti naudojamas (eksploatuojamas). Jei kažkokie defektai ir yra, tai jie yra atsiradę dėl viršutinių aukštų patalpų nepriežiūros už ką yra atsakingi būtent tų patalpų savininkai.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (2 tomas, elektroninės administracinės bylos lapai (toliau – e. b. l. 29–37). Nurodo, kad Gamybiniame pastate buvo atliktos dvi ekspertizės: 2019-04-24 prof. habil. dr. L. U. atlikta ekspertizė ir surašytas Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. 190417-01 (toliau – ir Aktas Nr. 1) ir 2019-06-05 Dr. M. S. atlikta Statinio dalinė ekspertizė, kurios metu buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertas, 2019 m. balandžio 24 d. atlikęs ekspertizę, Akte Nr. 1 padarė išvadą, kad visos statinio konstrukcijos yra tarpusavyje tiesiogiai susijusios: viena kitą laiko, apkrauna, sukabintos į vieningą sistemą ir stabilizuoja bendrąjį mechaninį darbą. Be kita ko, tiriant pastato pamatus (ginčo pastato rūsys priklauso būtent pareiškėjams), mūro sienas, perdangas, laiptines bei sijas nustatyta III kategorijos (pavojingi defektai) ir IV kategorijos (avariniai defektai) defektų. Dar daugiau, ekspertas išnagrinėjęs statinio būklę padarė išvadą, kad siekiant išvengti statinio su avariniais defektais griūties, saugumo sumetimais yra būtina imtis neatidėliotinų veiksmų: nutraukti pastato patalpų naudojimą. Akto išvadose nurodyta, kad: Ekspertas, atlikus statinio tyrimus bei išnagrinėjęs pateiktą informaciją, nustatė, kad statinys neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“ bei kitų esminių statinio reikalavimų. Dėl konstrukcijų defektų statinys yra avarinės būklės. Statinio avarinės būklės likvidavimą vykdyti vadovaujantis STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ bei kitais galiojančiais statybos teisės aktais.“ Akto išvadose, be kita, taip pat nurodyta, jog: dalinės statinio ekspertizės metu pastatas apžiūrėtas tik dalinai. Apžiūrėtoje statinio dalyje nustatyti laikančių konstrukcijų avarinės būklės defektai pagal STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ klasifikaciją, kurie tiesiogiai susiję su rūsio ir pirmo aukštų konstrukcijomis. Rūsys ir pirmasis aukštas nėra papildomai izoliuoti ar kaip nors kitaip apsaugoti nuo viršutinių aukštų griūčių, todėl galima statinio avarija per kelis aukštus. Pažymi, kad ekspertizes atlikti ir ekspertizių aktus surašyti gali tik asmenys, turintys teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, kuriems, be kita ko, už melagingos išvados pateikimą yra taikoma atitinkama atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo jokio pagrindo abejoti šių atliktų ekspertizių teisėtumu bei padarytų išvadų teisėtumu, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjai, vykdydama jai priskirtas funkcijas, t. y. vykdydama statinio naudojimo priežiūrą, gavusi informacijos, kad statinio būklė yra avarinė ir gali kelti grėsmę žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai, privalėjo imtis atitinkamų priemonių. Tuo pagrindu ir buvo uždraustas pastato naudojimas, kol bus likviduota avarinė būklė.

Nurodo, kad pareiškėjai ne tik, kad nepaneigė pateikto ekspertizės akto teisėtumo, bet ir nepasinaudojo teise prašyti pakartotinės ekspertizės, siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl pateiktų ekspertizės išvadų patikimumo.

Pažymi, kad vieno iš pareiškėjų, UAB „Gamlana“, komercinių patalpų savininkų užsakymu 2018 m. birželio 22 d. statinio techninis prižiūrėtojas V. L. buvo atlikęs Gamybinio pastato kasmetinę apžiūrą ir surašęs kasmetinės apžiūros aktą. Atkreipiame dėmesį, kad jau 2018 m. birželio 22 d., surašant kasmetinės apžiūros aktą yra teigiama, kad dėl visų nurodytų namo konstrukcijų pažeidimų, netvarkos, statinys praranda stabilumą. O bendrasis ginčo pastato vertinimas – statinys yra blogame stovyje. Pareiškėjai, turėdami kasmetinės priežiūros aktą, bei žinodami apie prastą pastato būklę, ignoravo šį faktą ir jokių veiksmų tam pakeisti nebuvo imtasi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad ginčo pastatas jau 2018 m. buvo prastos būklės, bei tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos duomenimis jokių priemonių, siekiant pagerinti ar pakeisti šią būklę nebuvo imtasi, darytina išvada, kad praėjus dar vieneriems metams ji nepagerėjo, o tik dar labiau suprastėjo, kas akivaizdžiai yra konstatuojama atliktose ekspertizėse. Be to, pareiškėjai ignoravo jiems bendros nuosavybės teise priklausančio pastato būklę, nes gamybinio pastato savininkai bei techninis prižiūrėtojas buvo kviečiami 2019 m. gegužės 2 d. atvykti į susitikimą, kuriuo metu turėjo būti nutarta, kokiomis priemonėmis bus šalinama ginčo pastato avarinė būklė ir kaip bus apsaugoti ginčo pastate vykdantys veiklą asmenys, tačiau nei pareiškėjai, nei techninis prižiūrėtojas į susirinkimą neatvyko.

Pabrėžia, kad atsakovė apribodama pareiškėjų veiklą nesiekė, kad pareiškėjai nutrauktų savo vykdomą veiklą visiškai ir (ar) patirtų nepagrįstų nuostolių, o priešingai, kad būtų likviduojama pastatų avarinė būklė ir įmonės veikla toliau būtų vykdoma nepažeidžiant saugaus naudojimo reikalavimų ir nekeltų grėsmės jose dirbančių asmenų sveikatai ir gyvybei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Birželio projekto administratorius“ atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (3 tomas, e. b. l. 2–13). Nurodo, kad atsakovė skundžiamą sprendimą priėmė, vadovaudamasi objektyviais įrodymais, t. y. net dviejų nepriklausomų ekspertų (teismo eksperto prof. habil. dr. L. U. ir prof. dr. M. S.) išvadomis, kuriose pažymėta, kad gamybinio pastato konstrukcijos yra avarinės būklės.

Pažymi, kad atsižvelgiant į ekspertų kvalifikaciją ir jiems gresiančią atsakomybę už melagingos išvados pateikimą, nėra jokio pagrindo abejoti Akto Nr. 1 ir Akto Nr. 2 teisėtumu. Dėl eksperto S. M. nurodo, kad eksperto S. M. kvalifikacijos atestatai nesuteikia jam teisės atlikti statinio konstrukcinės dalies ekspertizės, todėl šis ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos atlikti konstrukcijų patikrą ir nustatyti ar Gamybinio pastato konstrukcijos yra avarinės būklės ar ne. Be to, ekspertas S. M. atliko tik pareiškėjams priklausančių patalpų apžiūrą, ir vien tai, kad minimas ekspertas nepastebėjo pareiškėjų patalpose avarinės būklės požymių, negalima teigti, kad Gamybinis pastatas nėra avarinės būklės. Gamybinio pastato konstrukcijos yra tarpusavyje tiesiogiai susijusios: viena kitą laiko, apkrauna, sukabintos į vieningą sistemą ir stabilizuoja bendrąjį mechaninį darbą. Todėl ekspertų prof. habil. dr. L. U. ir prof. dr. M. S. aptiktų defektų ištirtose patalpose užtenka viso Gamybinio pastato konstrukcijų avarinei būklei nustatyti.

Nurodo, kad nuo 2019 m. pradžios, kai Gamybinio pastato rūsį, antrą ir trečią aukštus įsigijo trečiasis suinteresuotas asmuo, pareiškėjų pozicija dėl pastato gerinimo klausimų buvo priešiška. Į nuosavybės teise valdomas patalpas neįsileido statybos ekspertų, kurie negalėjo nustatyti tikrosios konstrukcijų, esančių pareiškėjų valdomose patalpose, būklės.

Teisme 2019 m. spalio 31 d. gauti trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ rašytiniai paaiškinimai. Nurodo, kad nesutiko, jog bendrą ginčo pastato ekspertizę atliktų UBA „Ekspertika“. Pažymi, kad 2019 m. spalio 14 d. UAB „Ekspertika“ atliko ne statinio būklės ekspertizę, o tik statinio techninės būklės rekomendacinio pobūdžio įvertinimą, kuris be kita ko nėra paremtas jokias tyrimais ir/ar skaičiavimais. UAB „Ekspertika“ nenurodė armatūros korozijos laipsnio, neįvertino tepalų daromos žalos gelžbetoninėms konstrukcijoms ir nepateikė jokių naujai atliktų matavimų, kuriais galėtų gristų šią savo išvadą. UAB „Ekspertika“ ekspertai pripažįsta, jog vertino tik sveikus, aplinkos poveikio nepažeistus ginčo statinio elementus, o ir darydami išvadas rėmėsi išimtinai tik VGTU Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos 2014 m. ataskaitoje „Buvusios grąžtų gamyklos pastato „A“ ir „B“ korpusų antžeminių konstrukcijų natūriniai tyrimai ir jų rezultatų įvertinimas“ (toliau tekste – VGTU ataskaita) pateiktais skaičiavimais. 

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Noto“ atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad susipažino su L. U. Nr. 190418-01, taip pat 2019 m. birželio 5 d. MB ,,Statybos ekspertizių centras" (ekspertizės vadovas M. S.) ekspertizės išvadomis, pagal kurias, atlikus pastato konstrukcijų dalinę ekspertizę, pastatui nustatyta avarinė būklė. Teigia, kad neturi pagrindo nepasitikėti šiomis išvadomis, todėl laikosi nuomonės, kad pastatas yra avarinės būklės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Grožio medicina“ atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Atsakovas, gavęs 2019-04-24 Prof. habil. dr. L. U. atliktą ekspertizę ir surašytą Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktą Nr. 190417 ir 2019-06-05 Dr. M. S. atliktą statinio dalinę ekspertizę, neturėdamas jokių objektyvių pagrindų abejoti šių dokumentų ir jose nurodytų išvadų teisėtumu, teisingumu ir pagrįstumu, tinkamai vykdydamas jam teisės aktų nustatytas statinių priežiūros funkcijas, privalėjo imtis priemonių, būtinų avarinės būklės pastato griūties išvengimui ir pastate dirbančių / besilankančių žmonių sveikatos ir gyvybės apsaugojimui, todėl visiškai pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą uždrausti Pastato naudojimą. Be to, apie avarinę pastato būklę pareiškėjams buvo žinoma gerokai anksčiau, nei buvo priimtas skundžiamas sprendimas.

Atsakovo ir trečiojo asmens UAB ,,Birželio projekto administratorius” pateikti įrodymai aiškiai patvirtina, jog pačių pareiškėjų nebendradarbiavimas lėmė tai, kad pastato būklė ne tik nebuvo gerinama, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, bet ir blogėjo toliau. Trečiasis suinteresuotas asmuo, patvirtindamas šiuos Atsakovo ir UAB ,,Birželio projekto administratorius” teiginius, teikia trečiojo asmens 2018-02-14 ir 2018-04-13 Pastato dalies prižiūrėtojui V. L. adresuotus raštus dėl pastato techninės priežiūros, iš kurių aiškiai matyti, jog pastato remonto organizavimo našta buvo perkeliama trečiajam suinteresuotam asmeniui, tuo tarpu pareiškėjų nusamdytas pastato ,,techninis prižiūrėtojas”, konstatavęs itin prastą pastato techninę būklę bei jos keliamą tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, nesiėmė jokių priemonių nei pastato būklei gerinti, nei žmonių sveikatai ir gyvybei apsaugoti. Nebuvo ne tik įrengtos minimalios apsaugos priemonės, bet net ir nepateikti pastato atstatymo darbų projektai, komerciniai pasiūlymai, sąmatos, t. y. nebuvo atlikti net minimalūs organizaciniai techniniai veiksmai, kuriuos pastato prižiūrėtojas privalėjo atlikti pagal STR 1.07.03:2017 Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka 33, 47-48 punktus.

Būtent dėl pareiškėjų siekio išspręsti visas pastato technines problemas išimtinai pastate nuosavybės teise turėjusių patalpų vystytojų (pradžioje - trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,NOTO”, vėliau - Trečiojo suinteresuoto asmens UAB ,,Birželio projekto administratorius”) sąskaita ir jėgomis ir atsisakymo bendradarbiauti, kooperuotis ir dalintis pastato bendrojo naudojimo konstrukcijų (pamatų, sienų, perdangų, sijų, kolonų ir stogo) remonto išlaidas, pastatas nebuvo remontuojamas, kas sąlygojo jo būklės privedimą prie avarinės, kuriai esant tolimesnė pastato eksploatacija gresia pastato sugriuvimu ir kelia riziką žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Spalvų projektai“ atsiliepime į skundą su juo sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad ji buvo išsinuomojusi patalpas iš UAB „Militeksas“, dėl kurių jokių nusiskundimų neturėjo ir jos pilnai atitiko UAB „Spalvų projektai“ poreikius. Tiek ji, kaip nuomininkė, tiek ir pats nuomotojas rūpinasi turtu, jokių požymių, kad statinys gali griūti nebuvo ir jų nesimatė. Teigia, kad UAB „Ekspertika“ paneigė išvadas dėl pastato avarinės būklės. Be to, jei yra pastato nepriežiūros požymių, tai jie yra viršutiniuose aukštuose ir jie pilnai gali būti sutvarkyti nedraudžiant veiklos statinio pirmame aukšte. Pažymi, kad pastato viršutinių aukštų naudotojai pakabino didžiausius plakatus, kad pastatas yra nesaugus naudoti, dėl tokio elgesio UAB „Spalvų projektai“ prarado klientus, ko pasėkoje patyrė nuostolių ir buvo priversti nutraukti nuomos sutartį bei išsikelti iš nuomotų patalpų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autokorektas.lt“ atsiliepime į skundą su juo sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, yra išsinuomojusi iš V. J. 282 kv. m patalpas. Teigia, kad nutraukusi veiklą šiose patalpose patirtų didelius nuostolius, nes jokių kitų patalpų, į kurias ji galėtų išsikelti, neturi. Pažymi, kad nuomotojui pretenzijų dėl išnuomotų patalpų neturi. Patalpos yra tvarkingos ir prižiūrimos. Nei patalpose, nei statinyje nėra pastebėję jokių požymių, kurie keltų grėsmę nesaugiam statinio bei patalpų eksploatavimui. Juolab, kad net keli ekspertai (specialistai) yra pripažinę, kad nei jos išsinuomotos patalpos, nei pats statinys nėra avarinis. Teigia, kad dalis statinio patalpų savininkų yra suinteresuoti bet kokios veiklos sustabdymo, kitiems savininkams darant spaudimą dėl sutikimų butų įrengimui viršutiniuose aukštuose išdavimo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „RDA SPOT“ atsiliepime į skundą su juo sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad subnuomos pagrindu valdo ir naudojasi dalimi patalpų, kurias bendrovei yra subnuomojusi UAB „GSP SUPPLY“ (ji patalpas yra išsinuomojusi iš UAB „Partnera LT“). Patalpos yra geros, be trūkumų ir defektų, kurie trukdytų tiek jas, tiek visą pastatą naudoti. Statinyje taip pat nematyti jokių defektų, dėl kurių reikėtų drausti naudotis viso pastato patalpomis (ypač rūsiu, pirmu aukštu). UAB „RDA SPOT“ buvo informuota, kad UAB „Ekspertika“ paneigė atsakovės teiginius apie neva avarinę pastato būklę. Atsakovės pritaikytomis neproporcingomis priemonėmis ir nesąžiningais nekilnojamojo turto vystytojo (UAB „Birželio projekto administratorius“) veiksmais yra žlugdomas smulkusis verslas, nes, nesant tam realaus pagrindo (grėsmės), bendrovė yra kryptingai vedama prie veiklos nutraukimo (įskaitant darbuotojų atleidimo). UAB „Birželio projekto administratorius“ neprižiūri savo patalpų ir tiesiog sąmoningai siekia draudimo naudotis visomis statinio patalpomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „GSP SUPPLY“ atsiliepime į skundą su juo sutinka, prašo jį tenkinti. Nurodo, kad nuo 2018-01-31 nuomojasi gamybinio pastato rūsyje ir pirmame aukšte esančias patalpas iš UAB „Partnera LT“. Pabrėžia, kad tuo metu, kai patalpos buvo pradėtos nuomotis, jos buvo po ką tik atlikto kapitalinio remonto. UAB „GSP SUPPLY“ dar investavo papildomai apie 30 000 eurų sumą patalpų pritaikymui bendrovės veiklai. Todėl patalpos buvo itin tvarkingos ir prižiūrimos. Tai yra patvirtinę ir dalies gamybinio pastato patalpų savininkų pasitelkti ekspertai (prof. dr. S. M.). Jokių požymių, kurie keltų grėsmę statinio griūčiai, nėra pastebėjusi. Pažymi, kad UAB „Ekspertika“, atlikusi statinio techninės būklės vertinimą, aiškiai pripažino, kad statinys nėra avarinės būklės. Todėl teigia, kad nepagrįstai, pritaikius neproporcingus ribojimus naudotis gamybinio pastato patalpomis, šiurkščiai pažeidžiamos patalpų naudotojos teisės. Pabrėžia, kad bendrovėje dirba didelis skaičius darbuotojų (daugiau kaip 50), o apribojimas naudotis gamybinio pastato patalpomis kelia grėsmę, kad bendrovė apskritai bus priversta nutraukti savo vykdomą veiklą, nes kitų patalpų, pritaikytų jos veiklai, bendrovė neturi. Teigia, kad jau dabar patiria nuostolių, nes yra gąsdinami klientai viršutiniuose aukštuose iškabinus plakatus apie neva nesaugų statinį. Tačiau viršutinių aukštų savininkai, jei kažkokie defektai yra jų valdomose patalpose, jokių realių priemonių jiems išspręsti nesiima.

 Teismo posėdžio metu pareiškėjai, jų atstovas, skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, jokių savarankiškų atskirų tyrimų dėl realios gamybinio pastato būklės iš esmės neatliko. Tokiu būdu neįvykdė priežiūros vykdytojo pareigų. Pabrėžė, kad skundžiamas sprendimas priimtas anksčiau nei surašytas aktas. Akte iš esmės joks savarankiškas būklės nustatymas nebuvo atliktas. Be to, atsakovas savo sprendimą grindžia tik trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ pateiktais dokumentais ir pozicija. Pareiškėjams nebuvo suteikta galimybė pasirinkti eksperto, užduoti jam klausimus. Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime vadovaujamasi M. S. rekomendacinėmis išvadomis, kuris gamybinį pastatą apžiūrėjo dalinai, todėl pareiškėjai mano, kad pritaikytas ribojimas naudotis visu pastatu yra neadekvatus.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog priimdama ginčijamą sprendimą vadovavosi dviem ekspertizės aktais (ekspertų L. U. ir M. S.). Gavusi dvi ekspertizes negalėjo abejoti gamybinio pastato būkle. Šių ekspertizių pareiškėjai neginčijo. Nurodė, kad nesutikdami su šiomis ekspertizėmis pareiškėjai galėjo atlikti pakartotinę ekspertizę. Pažymėjo, kad valstybės tarnautojai neturi kompetencijos vertinti pateiktų ekspertų išvadų turinio. Dėl to, kad aktas surašytas vėliau nei priimtas sprendimas atsakovo atstovė pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti. Statinių naudojimo priežiūra yra įforminama statinio techninės priežiūros patikrinimo aktu. Ginčo pastatas buvo apžiūrėtas iki ginčijamo sprendimo, negalėjo nurodyti, kada konkrečiai ir kokiu periodiškumu atliekama gamybinių pastatų naudojimo priežiūra.

Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad pareiškėjai apie prastą pastato būklę žinojo jau nuo 2014 m. Dalinė ekspertizė buvo atlikta todėl, kad pareiškėjai neįsileido į jiems nuosavybės teise priklausančias patalpas eksperto.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl atsakovės sprendimo, kuriuo pareiškėjams uždrausta pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad pareiškėjams, trečiajam suinteresuotam asmeniui ir plačiam ratui fizinių asmenų nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas - pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius (1 tomas, e. b. l. 80–138). Patalpos nekilnojamojo turto registre registruotos kaip negyvenamosios -gamybinės patalpos.

Teismo ekspertas prof. dr. S. M., sutarties su UAB „Juta NT“ pagrindu, atliko tyrimą (tyrimo objektas – patalpos, esančios pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palei gatvę esančio korpuso pirmajame ir rūsyje) ir 2014 m. rugsėjo 25 d. surašė ekspertinio tyrimo aktą Nr. 14-32 (1 tomas, e. b. l. 148–175). Apžiūros metu nustatyta, kad tikrintose patalpose avarinės būklės požymių nenustatyta.

Pastato techninio prižiūrėtojas V. L. 2017 m. gruodžio 22 d. atliko dalies statinio kasmetinę apžiūrą, surašė aktą, kuriame vertinta, kad statinys yra blogame stovyje.

Teismo ekspertas prof. dr. S. M., sutarties su UAB „Partnera LT“ pagrindu, atliko tyrimą (tyrimo objektas – patalpos, esančios pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, palei gatvę esančio korpuso pirmajame ir rūsyje) ir 2019 m. gegužės 8 d. surašė ekspertinio tyrimo aktą Nr. 19-27 (1 tomas, e. b. l. 176–195). Apžiūros metu nustatyta, kad tikrintose patalpose avarinės būklės požymių nenustatyta.

Vilniaus miesto savivaldybė elektroniniu paštu 2019 m. birželio 6 d. gavo trečiojo suinteresuoto asmens prašymą „dėl pastato (duomenys neskelbtini) Vilnius, avarinės būklės konstatavimo ir pažymos išdavimo“, kartu pridėtą ekspertizės rangovo mažosios bendrijos (toliau – MB) „Statybos ekspertizių centras“ (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytą M. S. (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini)), kopiją (1 tomas, e. b. l. 26–72).

Iki skundžiamo sprendimo priėmimo reikšmingas yra ir Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. birželio 10 d. raštas Nr. 535V, kuriame pažymėta, kad įstatyme numatyta tik statinio bendroji arba dalinė ekspertizė (Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.3, 6.12 pp.). Tuo tarpu eksperto L. U. parengtas ir pasirašytas dokumentas „Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas“ neatitinka nei vienos paminėtų ekspertizės rūšių. Būtent bendroji statinio ekspertizė yra statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2019 m. liepos 16 d. priima skundžiamą sprendimą Nr. A51-67032/19(3.3.10.2-EM4) „Dėl gamybinio pastato, (duomenys neskelbtini), Vilnius, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo sustabdymo“, vadovaudamasi Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 6 dalimi, 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 49 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymą detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „ Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 47 punktu, atsižvelgdama į 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, - uždraudė nuo 2019 m. liepos 19 d. UAB „Birželio projekto administratorius“ direktoriui, UAB „Grožio medicina“ direktoriui, UAB „Noto“ direktoriui, UAB „Juta NT“ direktoriui, UAB „Partnera LT“ direktoriui, UAB „Militeksas“ direktoriui, UAB „Gamlana“ direktoriui, UAB „Elbela“ direktoriui, UAB „Koriandras“ direktoriui, UAB „GSP SUPPLY“ direktoriui, UAB „RDA SPOT“ direktoriui, V. J. pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu (1 tomas, e. b. l. 15–17). Ginčijamame sprendime nurodyta, kad patalpų naudojimas galimas tik pašalinus pastato avarinę būklę ir įvykdžius priemones, užtikrinančias pastato konstrukcijų atitiktį esminiams mechaninio atsparumo ir pastovumo bei saugaus naudojimo reikalavimui, ir Administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentui pateikus savo nuožiūra pasirinkto ekspertizės rangovo, kuriam kvalifikacijos atestatas suteikia teisę teikti atitinkamas statinio ekspertizės paslaugas, išvadą, jog pastatas gali būti saugiai naudojamas ir nekelia žmonių gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Būsto administravimo skyrius 2019 m. liepos 26 d. surašytame statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. A357-143/19 (2.9.2.8-UK9) (2 tomas, e. b. l. 58–69) konstatuota, kad, apžiūrėjus gamybinį pastatą, jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė – rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – patenkinama, išorėje iš Smolensko gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga; palėpė apžiūrima nebuvo. Detaliau būklė aprašyta UAB „Birželio projekto administratoriaus“ inicijuotame ir skyriui iki šio patikrinimo pateiktame 2019 m. balandžio 24 d. statinio būklės vertinimo ekspertizės akte Nr. 190418-1, pasirašytame statinio ekspertizės vadovo prof. habil. Dr. L. U. ir eksperto asistento M. V. (3 tomas, e. b. l. 89–151).

Teismui taip pat buvo pateikta antstolės 2019 m. rugsėjo 19 d. surašytas faktinių aplinkybių protokolas Nr. 0068/19/39F, kuriame konstatuota, kad ginčo pastate V. J. priklausančiose patalpose įrengtas autoservisas dirbo. Taip pat patalpose įrengta ginklų parduotuvė UAB „Perkūno ginklinė“ buvo atidaryta; UAB „Elbela“ patalpos buvo atidarytos; UAB „Juta NT“ patalpos buvo atrakintos, vyko darbas; UAB „Partnera LT“ patalpas nuomoja UAB „Greita spauda“, patalpose dirbo žmonės; UAB „Militeksas“ patalpos buvo atrakintos“; UAB „Gamlana“ patalpos buvo atrakintos, degė šviesa, buvo žmonių; UAB „Koriandras“ patalpos buvo atidarytos, automobilių plovykla dirbo, buvo plaunami automobiliai, taip pat dirbo kavinė; UAB „GSP Supply“ nuomojamos patalpos buvo atrakintos, veikla vykdoma. UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovė teisininkė T. D. Vilniaus miesto savivaldybės atstovams aprodė UAB „Birželio projekto administratorius“ nuosavybės teise priklausančias patalpas, kuriose veikla nėra vykdoma. UUAB „Grožio medicina“ ir UAB „Noto“ priklausančiose patalpose veikla nevykdoma. Pridedamos ir fotonuotraukos. Taip pat pateikta ir 2019 m. rusėjo 20 d. surašytas faktinių aplinkybių protokolas Nr. 0068/19/41F.

Po skundžiamo sprendimo priėmimo UAB „Ekspertika“, užsakovų UAB Jungtinės veiklos sutarties Nr. 1-JVS partnerių – UAB „Partnera LT“, UAB „Gamlana“, UAB „Militeksas“, UAB „Elbela“, UAB „Koriandras“, UAB „Juta NT“ ir V. J. - užsakymu atliko ginčo pastato techninės būklės įvertinimą, 2019 m. spalio 14 d. surašė statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr. SE19-08/09), kuriame patvirtino dalį ankstesnių eksperto nurodytų bendrojo naudojimo objektų trūkumų, tačiau padarė išvadą, kad nustatyti požymiai nereiškia (nelemia) viso statinio avarinės būklės: avarinei būklei priskirtina tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine gamybinio pastato siena. Taip pat pažymėjo, kad statinio griūties pavojaus nėra ir nėra poreikio riboti veiklą gamybinio pastato rūsio ir pirmo aukšto patalpose.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Tuo atveju, jei viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai yra susiję su ūkio subjektų priežiūra, tai jie turi atitikti ir ūkio subjektų veiklos priežiūros bendruosius principus, išdėstytus VAĮ 36-2 str., taip pat poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo bendrąsias nuostatas, išdėstytas VAĮ 36-8 str.

Administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą viešo administravimo procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių aktų, kurie atskirai administraciniam teismui neturi būti skundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Jei atitinkamas individualus administracinis aktas yra priimamas ankstesnių procedūrinių dokumentų pagrindu, individualiame administraciniame akte nėra būtina pakartoti tuose dokumentuose nustatytas aplinkybes, tačiau tokiu atveju individualaus administracinio akto įžanginėje dalyje pakanka nurodyti tuos procedūrinius dokumentus, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas, ir juos pridėti prie individualaus akto. Šioje byloje skundžiamas aktas (2019-07-16) paremtas iš esmės tik daline statinio ekspertize, atlikta pagal vieno iš bendraturčių/naudotojų užsakymą. Savivaldybės statinio naudojimo priežiūros aktas su jame konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis surašytas ženkliai vėliau po skundžiamo sprendimo priėmimo, jokios nuorodos skundžiamame sprendime į statinio naudojimo apžiūrą nedaroma, todėl teismas negali, vertindamas skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remtis jame nenurodytais, neatskleistas ir po skundžiamo sprendimo priėmimo surašytais patikrinimo aktais bei juose konstatuotomis aplinkybėmis.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog statinių <..> naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statybos įstatymo 47 straipsnyje nustatytos statinių naudotojų pareigos: 1) naudoti statinį (jo patalpas) pagal paskirtį, išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus ir tvarką; 2) laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus; 3) šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka organizuoti ir (ar) atlikti statinio techninę priežiūrą; 4) suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti statinius, jeigu tolesnis jų naudojimas kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai; 5) leisti statinių naudojimo priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų pareigūnams, atliekantiems savo funkcijas, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patekti į naudojamą statinį, butą ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti juos; pateikti šiems pareigūnams su statinio, buto ir kitų gyvenamųjų patalpų naudojimu ir jų technine priežiūra susijusius dokumentus. 

Nors skundžiamame akte atsakovas nurodo ginčijamą sprendimą priimantis remiantis, be kita ko, ir Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalimi, tačiau pažymėtina, kad šioje konkretaus straipsnio dalyje išdėstytas visas sąrašas viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių. Kiekviena Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje statinių naudojimo priežiūrą atliekančio subjekto teisių yra skirtingos, savarankiškos, todėl būtinas detalus konkretaus punkto nurodymas. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę: 1 punktas) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje), 2 punktas) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3 punktas) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4 punktas) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5 punktas) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6 punktas) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė. Statinio naudojimo priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto pareigūnas gali patekti į butą ir kitas gyvenamąsias patalpas jų naudotojų sutikimu, o atsisakius įsileisti, – pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas. Butų ir kitų gyvenamųjų patalpų naudotojams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas turi būti raštu pranešta apie numatytą apžiūros laiką; 7 punktas) kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į butą ir (ar) kitas gyvenamąsias patalpas.

Pacituotos Statybos įstatymo nuostatos, vertinant jas teleologiniu teisės aiškinimo metodu, suponuoja viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą (nagrinėjamu atveju – Administracija), teisę ir pareigą imtis jose nurodytų veiksmų, kadangi, priešingu atveju, jam suteikti įgaliojimai vykdyti statinių naudojimo priežiūrą prarastų prasmę. Akivaizdu, jog šiuo aspektu įstatymo leidėjo tikslas buvo – kad statiniai būtų naudojami taip, jog jų būklė nekeltų pavojaus juose ar arti jų gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, o statinių naudojimo priežiūros vykdytojai (nagrinėjamu atveju – Administracija), realizuodami jiems suteiktus įgaliojimus, maksimaliai užtikrintų šio tikslo įgyvendinimą, kas reiškia, jog šie subjektai, nustatę Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytų sąlygų egzistavimą, pagal konkrečias aplinkybes, privalo imtis jame nurodytų veiksmų.

Konkretaus įpareigojimo taikymas statinio naudotojui, kaip matyti iš pirmiau pacituotos Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatos formuluotės, yra tiesiogiai susijęs su jo naudojamo statinio keliamos grėsmės pobūdžiu, kas reiškia, jog šis aspektas, prieš pasirenkant nustatytiną įpareigojimą statinio naudotojui, turi būti įvertintas. Be to, tokio pobūdžio įpareigojimas statinio naudotojui kaip reikalavimas uždrausti bet kokią veiklą statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje) vertintinas kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) ir taikytinas tik tada, kai atitinkamo tikslo kitomis Statybos 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytomis priemonėmis pasiekti negalima, nebent priešingai elgtis reikalauja statinio būklės keliamos grėsmės pobūdis. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą (nagrinėjamu atveju – Administracija), pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktą neturi teisės uždrausti bet kokios veiklos statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje): jam yra suteikta tik teisė pareikalauti, kad būtų uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje), ir pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 2 punktą nustatyti tokio reikalavimo įgyvendinimo terminą.

Tad iš skundžiamo sprendimo taip pat vienareikšmiai nėra aišku, kokio pobūdžio priemonė visgi buvo taikyta statinio naudotojams, kadangi skundžiamo sprendimo pavadinime nurodomas „naudojimo sustabdymas“, tačiau suformuluotas skundžiamame sprendime „draudimas vykdyti“ bet kokią veiklą, o Statybos įstatyme nurodoma, kad savivaldybių institucijos turi teisę pareikalauti statinio naudotojų, kad būtų sustabdytas statinio naudojimas ar uždrausta bet kokia veikla statinyje (taip pat nurodomos kitos priemonės).

Vertinant statinių naudojimo priežiūros vykdymo teisėtumą savivaldybės lygmeniu reikšmingos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 30-685 patvirtintos Statinių naudojimo priežiūros taisyklės (toliau – ir Taisyklės), į kurias daroma nuoroda ir skundžiamame sprendime. Šiame ginče reikšmingos taisyklių nuostatos: ypatingų statinių priežiūra atliekama ne rečiau kaip kartą per metus (6.3.1 p.); konkretaus statinio priežiūra vietoje gali būti atliekama ir dažniau, kai yra grėsmė, pastabėti statinio konstrukcijų galimos avarinės būklės požymiai (6.5.2 p.); apie numatomą statinio priežiūros patikrinimą iš anksto pranešame statinio naudotojui (6.6 p.); žodiniai paaiškinimai ir patikrinimo vietoje metu nustatyti faktiniai duomenys turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir šis aktas (išvada) tikrintojų pasirašyta, rašytiniai paaiškinimai pridedami prie patikrinimo akto (išvados) (7.5 p.); priežiūros vykdytojas atlikdamas statinio faktinių duomenų patikrinimą surašo faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą (2 priedas), kuriame nurodo patikrinimo metu vietoje nustatytus faktinius duomenis, žodinius paaiškinimus ir atlieka fotofiksaciją (7.6 p.); priežiūros vykdytojas privalo paprašyti pateikti statinio techninei priežiūrai reikalingus dokumentus, jei jie yra privalomi (sąrašas nurodomas taisyklių 8.1.1-8.1.5 p.); taip pat priežiūrą vykdantis pareigūnas privalo patikrinti 8.2 p. nurodytus duomenis, apžiūrėti statinį ar jo dalį vietoje (8.3 p.); apžiūrėjus statinį nustatyti tam tikrus faktines aplinkybes (8.4.1-8.4.3 p.); padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą (8.5 p.); surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (8.6 p.); nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti (8.7 p.); nustačius, kad baigėsi statinio naudojimo terminas ar statinys ar jo dalis yra fiziškai susidėvėję ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai imtis 8.8.1-8.8.3 p. nustatytų priemonių; Taisyklių 10.1 punkte įtvirtinta panaši kaip Statybos įstatymo 49 str. 3 dalies 1 punkte priežiūros vykdytojo teisė (jei būtina pareikalauti, kad būtų organizuota žmonių evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jei reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); suėjus reikalavimo įvykdymo terminui, patikrinamas statinys pakartotinai ir nustačius, kad pateikti reikalavimai neįvykdyti, perduodami turimi dokumentai apie statinį savivaldybės administracijos atitinkamam struktūriniam padaliniui teisminiam procesui dėl statinio nugriovimo inicijuoti (Taisyklių 12.2 p.).

Iš bylos medžiagos bei proceso šalių paaiškinimų matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama jai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte pavestą statinių naudojimo priežiūrą bei bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir kontrolę, 2019 m. gegužės 31 d. tikrino ginčo statinio būklę vietoje. Patikrinime galimai dalyvavo statinių naudojimo priežiūros vykdytojas vyriausiasis specialistas A. M., techninis prižiūrėtojas V. L. (kvalifikacijos atestatas Nr. (duomenys neskelbtini); pagal 2018 m. rugsėjo 1 d. statinio techninės priežiūros sutartį Nr. 2018/09/01 vykdo (duomenys neskelbtini) komercinių patalpų techninę priežiūrą), patikrinime taip pat dalyvavo UAB „Birželio projekto administratorius“ įgaliota T. D.. Beveik po dviejų mėnesių surašytame 2019 m. liepos 26 d. patikrinimo akte konstatuota, kad rūsio ir pirmo aukšto patalpų viduje – patenkinama, išorėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės – bloga, antro ir trečio aukšto – bloga; palėpė apžiūrima nebuvo. Patikrinimo akte taip pat pasiremta prof. habil. Dr. L. U. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu Nr. 190418-1, kuriame konstatuota, kad statinio laikančiosios konstrukcijos neatitinka STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“, STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetonių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas. Pagrindinės nuostatos“, STR 2.05.09:2005 „Mūrinių konstrukcijų projektavimas“, STR 2.05.21:2016 „Geotechninis projektavimas. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimų“; „ekspertas padarė išvadą, kad laikančiųjų konstrukcijų nustatytų defektų poveikis statiniui yra labai reikšmingas: tiriant pastato pamatus, mūro sienas, perdangas, laiptines bei sijas nustatyta daug III kategorijos (pavojingi defektai) ir IV kategorijos (avariniai defektai) defektų. Labiausiai pažeistos yra laikančiosios perdangų konstrukcijos, kurių griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir net gyvybei, todėl pastatas yra nesaugus ir netinkamas naudoti“; ekspertas padarė išvadą, kad statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikančiosios konstrukcijos neatitinka STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas mechaninis atsparumas ir pastovumas“ reikalavimų“; ekspertas išnagrinėjęs statinio techninę būklę padarė išvadą, kad siekiant išvengti statinio su avariniais defektais griūties, saugumo sumetimais, kaip nurodyta 16 punktu iš STR 1.03.01:2016, būtina imtis tokių neatidėliotinų veiksmų: nutraukti pastato patalpų naudojimą, išramstyti konstrukcijas su avariniais defektais, atidengti visas laikančiąsias konstrukcijas ir kruopščiai ištirti, tyrimo rezultatų pagrindu parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba net pakeitimo statybos remonto darbus“. Teismas negali remtis šiuo patikrinimo aktu skundžiamo sprendimo priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui patvirtinti, kadangi jo surašymo terminas neatitinka protingumo kriterijaus, kuris reikšmingas faktinių aplinkybių konstatavimo vietoje atveju, ir šis aktas neatitinka reikalavimų, taikomų tokio pobūdžio aktams, o būtent, jame nėra nė vieno vietoje apžiūros metu nurodomų kaip dalyvavusių asmenų parašo. Kaip minėta, skundžiamame akte taip pat nėra nuorodos į šią faktinių aplinkybių vietoje patikrą, jog toks aktas buvo ar bus rašomas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 46 punktas nustato, kad apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti statinio savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančius asmenis. Vėliau apie tai pranešama raštu ir pridedamas apžiūros aktas. Šio reglamento 47 punktas nustato, kad asmuo, kuriam pranešta apie statinio, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas. Jis įregistruojamas statinio techninės priežiūros žurnale. Šio reglamento 48 punktas nustato, kad pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai statinio ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai. Naudojimo priežiūros tvarka aprašyta techninio reglamento VIII skyriuje „Naudojimo priežiūros tvarka“. Numatyta, kokių dokumentų turi pareikalauti naudojimo priežiūrą atliekantis pareigūnas, ką apžiūrėti, surašyti patikrinimo aktą, padaryti išvadas apie statinio būklę, nustatyti reikalavimus ir t.t. (108 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent patikrinimo aktu pirmiausia turėjo būti realizuota savivaldybėms pagal įstatymą priskirta statinių naudojimo priežiūros funkcija. Nepaisant to, atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą nesiremdama patikrinimo aktu, patikros vietoje rezultatais (kadangi jie nebuvo fiksuoti) patikrinimo metu įvykusio 2019 m. gegužės 31 d. nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju iki skundžiamo sprendimo priėmimo pareiškėjams nebuvo pateikti duomenys apie atliktą apžiūrą patikrinant, nebuvo imtasi skubių veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir statinį nuo galimų pasekmių, todėl negali būti pripažintas skundžiamas sprendimas atitinkantis objektyvumo, išsamumo ir skaidrumo kriterijus (VAĮ 3 str.), kadangi nemotyvuotas konkrečios poveikio priemonės (draudimo vykdyti bet kokią veiklą) taikymo proporcingumas. Tuo atveju, jei dar 2019 m. gegužės 31 d. apžiūros metu buvo fiksuoti deformacijos, defektai ar grubūs statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimai, dėl kurių kilo pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, statinio naudojimo priežiūrą vykdantis pareigūnas privalėjo nedelsiant imtis priemonių dėl galimų rizikų kilimo užkardymo. Tuo tarpu skundžiamas sprendimas priimtas po 1,5 mėnesio, aktas surašytas po beveik dviejų mėnesių, t. y. institucijos elgesys (kadangi motyvų skundžiamame sprendime dėl poveikio priemonės parinkimo nėra pateikta) neduoda pagrindo išvadai, kad buvo tokio pobūdžio pažeidimų, dėl kurių reiktų veikti nedelsiant, renkantis pačią griežčiausią poveikio priemonę, labiausiai ribojančią statinių savininkų ir naudotojų teises naudoti ir valdyti savo nuosavybę bei bendrojo naudojimo objektus.

Pareiškėjai, būdami ginčo gamybinio pastato konstrukcijų (bendro naudojimo objektų) bendrasavininkai, kurių teisės yra galimai pažeidžiamos, yra suinteresuoti žinoti, kokios yra naudojimo priežiūros patikrinimo išvados bei kokie jos metu nustatyti reikalavimai statinio yra šalintini. Taigi pareiškėjai pirmiau gavo ginčijamą sprendimą, kuris vertintinas kaip ultima ratio (lot. paskutinė priemonė) ir taikytinas tik tada, kai atitinkamo tikslo kitomis Statybos 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte (ir kituose punktuose) nurodytomis alternatyviomis priemonėmis pasiekti negalima, nebent priešingai elgtis reikalauja statinio būklės keliamos grėsmės pobūdis.

Be to, ginčijamas sprendimas yra paremtas tik 2019 m. birželio 5 d. MB „Statybos ekspertizių centras" (dabar UAB „EiCoSolution“) atlikta Pastato konstrukcijų daline ekspertize (ekspertizės vadovas M. S.), kurioje pažymėta, kad ekspertas apžiūros metu nustatė, kad: „<...> antrojo ir trečiojo aukštų perdangos laikančioji armatūra stipriai pažeista korozijos. Armatūros korozijos paveiktas sluoksnis yra storesnis negu 1 mm metalo sluoksnio. Plyšiai gelžbetoniniuose elementuose susiformavę išilgai darbo armatūros per visą gaminio ilgį, betonas suplyšo armatūros korozijos linijomis. Vietomis lokaliai susiformavę tepalo dėmės, persismilkusios visu konstrukcijų storiu. Tepalas mažina konstrukcijų laikomąją galią, nebeužtikrinamas tinkamas armatūros ir betono sluoksnių tarpusavio sukibimas. Nukritęs armatūros apsauginis betono sluoksnis mažina laikomųjų elementų skerspjūvį, mažėja elemento laikomoji galia. Esamas konstrukcijų laikančiosios armatūros apsauginis betono sluoksnis netenkiną šių dienų konstrukcinių ir priešgaisrinių reikalavimų. Šie reikšmingi defektai yra plačiai paplitę tiriamame objekte – tai viso statinio avarinės būklės požymiai, kurie priskiriami IV kategorijai (avarinė); <…>”. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodo žymiai daugiau faktinių duomenų, reikšmingų priimant tokio pobūdžio sprendimus, kurių vertinimas, analizė skundžiamame sprendime apskritai neatsispindi, kas taip pat patvirtina, jog skundžiamas sprendimas neatlaiko viešojo administravimo subjektams priimant sprendimus keliamų išsamumo, objektyvumo ir skaidrumo reikalavimų, pagrįstumo kriterijaus. Sutiktina su pareiškėjais ir tuo aspektu, kad sprendžiant dėl viso statinio naudojimo turi būti vertinama viso statinio būklė, t. y. atliekama bendroji statinio ekspertizė, o ne dalinė, juolab, kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, savivaldybė, atlikdama statinio naudojimo priežiūros funkciją, turi visas galimybes patekti į visas statinio patalpas, netgi savininkams ar naudotojams neįsileidžiant į jas ar nepavykstant su jais susisiekti (supaprastinta tvarka kreipiantis į teismą dėl leidimo įeiti į patalpas išdavimo). Be to, pareiškėjų pateiktais sertifikavimo įstaigos duomenimis surašytas ekspertizės aktas (kuriuo išimtini remiamasi priimant skundžiamą sprendimą) turi trūkumų, kadangi jame nėra nurodomi būtini tokiais atvejais laboratoriniai tyrimai ar bandymai (žr. Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. lapkričio 21 d. raštas Nr. 950V). Nesant kitų duomenų, kuriais paremtas savivaldybės skundžiamas sprendimas, pagrįstai pareiškėjams kyla abejonės dėl skundžiamo sprendimo pagrįstumo, objektyvumo ir išsamumo beigi skaidrumo ir dėl šio aspekto. Būtent atitinkamos srities specialistai turi atsakyti į klausimą, ar, esant atitinkamo sunkumo statinio dalies konstrukcijų pažeidimams (ginčo, jog pastato viršutiniai aukštai yra prastos būklės, nėra), galimas likusios dalies statinio eksploatavimas ir kokioje apimtyje. Ginčijamo sprendimo faktiniu pagrindu nurodoma dalinė statinio ekspertizė (turinti trūkumų) atsakymų į pareiškėjų pagrįstai keliamus klausimus neduoda. O be to, byloje yra vėliau darytos specialistų išvados, apimančios viso statinio konstrukcijų įvertinimą, kurios teigia priešingai, t. y. jog galimas tolesnis dalies statinio eksploatavimas, pateikiamos rekomendacijos ir t.t.

Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjai iš esmės galėjo ir nesuvokti (nesuprasti) priimto sprendimo faktinių ir teisinių pagrindų, jo priėmimo motyvų, nes jis pakankamai nepagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei nepateikti procedūriniai dokumentai, kurių pagrindu priimtas individualus administracinis aktas. Dėl to aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu skundžiamas administracinis aktas naikintinas, kaip priimtas nesilaikant tokio pobūdžio aktams keliamų reikalavimų procedūrai, turinčiai esminės reikšmės surenkant ir fiksuojant reikšmingus valstybinei statinių naudojimo priežiūrai faktinius duomenis, ir neatitinkantis pakankamo pagrįstumo reikalavimo. Teismas, esant byloje faktinių duomenų apie prastą dalies gamybinio (paskirtis – gamybos, pramonės) statinio būklę, įpareigoja atsakovą ne vėliau per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą atitinkantį VAĮ keliamus reikalavimus.

Skundą iš dalies patenkinus, proceso dalyviai įprastai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Pareiškėjų atstovas dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų pateikė sąskaitas faktūras Nr. 201910/03, Nr. 201910/04, Nr. 201910-05, Nr. 201910-06, Nr. 201910-07, Nr. 201910/08, Nr. 201910/09, Nr. 201911/03, Nr. 201911/04, Nr. 201911-05, Nr. 201911/06, Nr. 201911/07, 201911-08, Nr. 201911/09, 2019-10-14, pinigų priėmimo kvitą Nr. 636395, 2019-10-15 bei 2019-11-22 dienos mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad pareiškėjai patyrė po 410,34 eurų iš viso bendrai 2 872,50 eurų bylinėjimosi išlaidų. Atliktų darbų ataskaitoje nurodomas tokios pareiškėjams suteiktos paslaugos: skundo teismui rengimas, pateikimas, iš viso 11 val. (1 100 eurų), atskirojo skundo dėl teismo 2019-08-02 nutarties, iš viso 4,50 val. (450 eurų), pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje, 7 val. (700 eurų), prašymo dėl įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos ir trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą parengimas, 3 val. (300 eurų), prašymo dėl liudytojų apklausos ir bylos sustabdymo parengimas, 3 val. (300 eurų).

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovas dėl atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų pateikė PV|M sąskaitas faktūras Nr. 19/11-19, Nr. 19/11-04, 2019-11-12 bei 2019-11-19 dienos mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad UAB „Birželio projekto administratorius“ patyrė 2 081,2 eurų bylinėjimosi išlaidų. Nurodomos tokios suteiktos paslaugos: už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje, 1 vnt. (484 eurų), teisines paslaugas, 5 val. (726 eurai), 2019-10-29 paaiškinimų parengimas, 6 val. (871,2 eurų).

Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi ir ABTĮ 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta taisyklė, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šios administracinės bylos kontekste svarbi administracinio ginčo kilimo priežastis. Bendraturčiai turi statinį (bendro naudojimo objektus) valdyti, naudoti ir spręsti jo likimą (pvz., remontuoti ar nugriauti) bendru sutarimu, o nepavykus bendro susitarimo pasiekti – bet kurio bendraturčio prašymu prašyti teismo nustatyti bendro turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo tvarką (Civilinio kodekso 4.75 str., 4.82, 4.86 str., kt.). Bet kuris savininkas/naudotojas turi teises, numatytas CK 4.83 str. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Tad šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo su viešojo administravimo institucija nebūtų kilę, jei bendraturčiai/naudotojai būtų laiku, tinkamai valdę, naudoję ir rūpinęsi ne tik savo nuosavybe, bet ir statinio, kuriame yra kiekvieno nuosavybė ar naudojama dalis, bendrojo naudojimo objektais, - dėl ko teismas nepriteisia statinio bendro naudojimo objektų savininkams/naudotojams bylinėjimosi išlaidų, kadangi administracinis ginčas kilo dėl tinkamo civilinių teisių ir pareigų neįgyvendinimo. 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

iš dalies patenkinti pareiškėjų skundą.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. A51-67032/19 (3.3.10.2-EM4) ir įpareigoti savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojimo priežiūros.

Atmesti pareiškėjų ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birželio projektų administratorius“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 Teisėjai