Civilinė byla Nr. 2A-993-173/2013
Proceso Nr. 2-05-3-04805-2009-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
11.1.; 11.9.12.; 11.9.13.; 14.1.;
15.3. 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 31 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Tamašausko (pirmininkas), Leono Jachimavičiaus (pranešėjas), Dalės Burdulienės, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovei I. D., jos atstovui advokatui G. G., atsakovo UAB „Dizarto reklama“ atstovei advokatei N. G., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Dizarto reklama“ bei ieškovės I. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2376-587/2012 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui UAB „Dizarto reklama“ dėl atleidimo iš darbo formuluotės pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, delspinigių, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo bei neturtinės žalos atlyginimo, UAB „Dizarto reklama“ patikslintą priešieškinį dėl darbo sutarties priedo pripažinimo negaliojančiu, permokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė I. D. ieškiniu (t.3, b.l. 57-61) prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Dizarto reklama“ 2009 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei I. D. paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo; pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Dizarto reklama“ 2009 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovė I. D. atleista iš UAB „Dizarto reklama“ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.; įpareigoti atsakovą UAB „Dizarto reklama“ pakeisti ieškovės I. D. dokumentuose atleidimo duomenis įrašant, kad ji nuo 2009 m. kovo 16 d. yra atleista iš UAB „Dizarto reklama“ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal DK 127 str. 2 d.; priteisti iš atsakovo UAB „Dizarto reklama“ ieškovės I. D. naudai 29 689,04 Lt (priskaityta suma) dydžio neišmokėto darbo užmokesčio, 9 615,85 Lt delspinigių; 25 084,88Lt (priskaityta suma) dydžio išeitinę išmoką, 3518,24 Lt (priskaityta suma) dydžio kompensacijos už kasmetines atostogas nepriemoką, 643,94 Lt (priskaityta suma) nedarbingumo lapelio apmokėjimo nepriemoką, 456,31 Lt nepriemoką į pensijų fondą, 604,45 Lt (priskaityta suma) dydžio vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo dieną laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės I. D. ir atsakovo UAB „Dizarto reklama“, atstovaujamo direktoriaus M. V., buvo sudarytas neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) pareigose. Remiantis darbo sutarties 3 punktu, atsakovas įsipareigojo pirmus 3 darbo sutarties galiojimo mėnesius mokėti ieškovei 8441 Lt dydžio mėnesio darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), o likusiu darbo sutarties galiojimo terminu įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, susidedantį iš fiksuotos ir kintamos dalies, t.y. fiksuotos dalies, lygios 4156 Lt (neatskaičius mokesčių), ir kintamos dalies, kurią sudaro 15 procentų (atskaičius mokesčius) nuo grynojo reklaminių plotų nuomos pelno, apskaičiuojamo pagal darbo sutarties Priede Nr. 1 numatytą tvarką. Darbo užmokestis mokamas du kartus per mėnesį. Už (duomenys neskelbtini) metų rugsėjo, spalio, lapkričio mėnesius darbo užmokestis buvo mokamas darbo sutartyje numatytais terminais. Nuo (duomenys neskelbtini) m. sausio mėnesio atsakovas pradėjo nesilaikyti darbo sutartyje nustatytų terminų, darbo užmokestis buvo mokamas dalimis, nesilaikant terminų ir ne visas. Atsakovui nevykdant darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ieškovė 2008 m. lapkričio 3 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2009 m. kovo 3 d. remiantis DK 127 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas prašymo netenkino. Ieškovei po 2009 m. kovo 3 d. neatvykus į darbą, atsakovas 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ už šiukščius darbo drausmės pažeidimus skyrė ieškovei drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ nutraukė darbo sutartį LR DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai netenkino 2008 m. lapkričio 3 d. prašymo ir nepagrįstai nutraukė darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 16 d. Atsakovas nuo 2008 metų sausio iki lapkričio mėnesio nevykdė įsipareigojimo darbo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais mokėti darbo užmokestį, todėl privalėjo ieškovę atleisti iš užimamų pareigų nuo 2009 m. kovo 3 d. remiantis DK 127 str. 2 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovas nepagrįstai pripažino, kad neatvykimas į darbą po 2009 m. kovo 3 d. yra šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Nepagrįstai konstatuoti ir kiti šiurkštūs darbo pareigų pažeidimai. Be to, atsakovas 2009-03-16 skirdamas drausminę nuobaudą pažeidė DK 240 str. 1 d. įtvirtintus drausminės nuobaudos skyrimo procedūrinius reikalavimus, nes ieškovei raštu nepranešė kokį pažeidimą ji padarė, nenurodė pažeidimo padarymo laiko, vietos ir kt. Taip pat pažeistos DK 141 str. 1, 2 d. nuostatos, kad atleidimo iš darbo dieną reikia visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Po darbo sutarties nutraukimo atsakovas 2009 m. balandžio 1 d. sumokėjo atsakovei tik dalį jai priklausančių sumų.
2009-03-16 atsakovo priimti įsakymai turėtų būti pripažinti neteisėtais, nustatant, kad darbo sutartis nutraukta nuo 2009 m. kovo 16 d. darbuotojo pareiškimu, pagal DK 127 str. 2 d.
Nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų nemokant ieškovei priklausančio darbo užmokesčio, ieškovė jautė įtampą ir nepatogumus, bijojo, jog negalės vykdyti savo įsipareigojimų bankams, išlaikyti dukrą. Atleidus iš darbo ieškovė palūžo, todėl prašo priteisti neturtinę žalą.
Priešieškiniu (t. 4, b.l. 37-38) atsakovas UAB „Dizarto reklama“ prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Dizarto reklama“ ir I. D., priedą Nr. 1 nuo jo sudarymo momento ((duomenys neskelbtini)); iš ieškovės I. D. priteisti 10 702,32 Lt; ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ieškovė pas atsakovą pradėjo dirbti nuo (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį N. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sutarta, 3 mėnesius mokėti 8441 Lt mėnesinę alga, o po trijų mėnesių mokėti darbo užmokestį, susidedantį dviejų dalių: 1) bazinis nekintamas darbo užmokestis 4156 Lt ir 2) kintama mėnesio darbo užmokesčio dalis, kurią sudaro 15 procentų nuo grynojo reklaminių plotų nuomos pelno, apskaičiuojamo pagal darbo sutarties priede Nr. 1 numatytą tvarką. Darbo sutarties priedo Nr. 1 2 punkte nustatyta reklaminio ploto nuomos pelno apskaičiavimo tvarka „reklaminio ploto nuomos pelnas apskaičiuojamas tą mėnesį, kuomet reklaminio ploto nuomos užsakovas atsiskaito už reklaminio ploto nuomą pagal reklamos pardavimų sutartyje numatytas sąlygas“. Pasirašydamas darbo sutarties priedą Nr. 1 atsakovas suklydo dėl susitarimo dalyko. Sandoris sudarytas dėl suklydimo ir suklydimas buvo esminis (CK 1.90 str.). Tvarkoje nustatytas kintamos darbo užmokesčio dalies skaičiavimo būdas neatitinka pačioje darbo sutartyje nustatytos esminės susitarimo sąlygos dėl kintamos darbo užmokesčio dalies, kuria nustatyta, jog „kintama mėnesio darbo užmokesčio dalį turi sudaryti 15 procentų nuo grynojo reklaminių plotų nuomos pelno“. Dėl to kintama mėnesio darbo užmokesčio dalis ieškovei I. D. nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio iki (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio mėnesio skaičiuota klaidingai. Už minėtą laikotarpį ieškovei išmokėta 10702,32 Lt permoka. Nustatant kintamą darbo užmokesčio dalį 15 proc. kintama darbo užmokesčio dalis buvo skaičiuojama nuo išnuomotų reklaminių stendų gaunamų pajamų, iš tos sumos neatėmus neišnuomotų reklaminių stendų savikainos ir išlaidų. T.y. buvo paskaičiuojama ir išmokama ne „grynojo reklaminių plotų nuomos pelno“ dalis, o gaunamų pajamų dalis.
Priede Nr.1 buvo nustatyta, kad „visų reklaminių plotų savikainos lentelė galioja 1 metus laiko“. Paaiškėjus netikslumams ir atsiradusiai permokai (duomenys neskelbtini) metų liepos mėnesį ieškovei buvo pasiūlyta peržiūrėti klaidingą skaičiavimo tvarką ir sudaryti naują darbo sutarties priedą, tačiau ieškovė atsisakė tai daryti. Atsižvelgiant į tai, nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo mėnesio ieškovei buvo mokamas tik bazinis darbo užmokestis (4156 Lt).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu (t.6, b.l. 58-70) ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pripažino neteisėtu atsakovo UAB „Dizarto reklama“ 2009 m. kovo 16 d. Įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei I. D. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Priteisė iš atsakovo UAB „Dizarto reklama“ ieškovei I. D. 103882,15 Lt (priskaityta suma) (75833,98 Lt išmokėtina suma) neišmokėtos kintamos atlyginimo dalies, 9926,03 Lt delspinigių, 700,56 Lt (priskaityta suma) (511,40 Lt išmokėtina suma) už kasmetines atostogas, 65762,64 Lt (priskaityta suma) vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 6677,16 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovui 1571,85 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo UAB „Dizarto reklama“ valstybei priteisė 5438,00 Lt žyminio mokesčio. Sprendimą dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (7306,96 Lt, priskaityta suma) priteisimo ieškovei I. D. vykdyti skubiai.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės I. D. ir atsakovo UAB „Dizarto reklama", atstovaujamo direktoriaus M. V., buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė priimama dirbti (duomenys neskelbtini) (1 t.b.l. 8,9). Darbo sutartyje numatyta, kad pradedama dirbti nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo 4 d., darbo laikas 5 darbo dienos, 8 darbo valandos/40 valandų per savaitę. Darbo sutarties 3 p. atsakovas UAB „Dizarto reklama“ įsipareigojo pirmus 3 (tris) Darbo sutarties galiojimo mėnesius mokėti 8 441 Lt dydžio mėnesio darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), o likusiu Darbo sutarties galiojimo terminu įsipareigojo mokėti darbo užmokestį, susidedantį iš fiksuotos ir kintamos dalies, t.y. fiksuotos dalies, lygios 4 156 Lt (neatskaičius mokesčių), ir kintamos dalies, kurią sudaro 15 proc. (atskaičius mokesčius) nuo grynojo reklaminių plotų nuomos pelno, apskaičiuojamo pagal Darbo sutarties Priede Nr. 1 numatytą tvarką. Tuo pačiu Darbo sutarties punktu atsakovas UAB „Dizarto reklama“ įsipareigojo darbo užmokestį mokėti 2 kartus per mėnesį, t.y. darbo užmokestį už praėjusį mėnesį sumokėti ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 (penkioliktos) dienos, o 300 Lt dydžio avansą - ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 (dvidešimt penktos) dienos. Prie darbo sutarties buvo pridėtas (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedas (1 t. b.l. 10), kuriame buvo numatyta kaip apskaičiuojamas reklaminio ploto nuomos pelnas, kad iš reklaminio ploto nuomos sutartyje nurodytos kainos (be PVM) atimama to reklaminio ploto savikaina ir nurodyta kas sudaro reklaminio ploto savikainą bei priedas Nr. 2 (ištrauka iš (duomenys neskelbtini) UAB „Dizarto reklama“ direktoriaus įsakymo dėl reklaminio ploto savikainos tvirtinimo) (1 t.b.l. b.l. 11).
2009-03-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovei I. D. buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo (1 t. b.l. 45-47) bei 2009-03-16 priimtas įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo įsakyta nutraukti darbo sutartį su I. D. pagal DK 136 str. 3 d. 1 p. (1 t. b.l. 83).
Ieškovės teigimu iki ieškovės ligos, kuri prasidėjo (duomenys neskelbtini) (6 t. b.l. 53), buvo mokamas nepilnas darbo užmokestis, dėl ko ieškovė kreipėsi į ieškovą su pareiškimu 2008-11-03, nurodydama, kad nutraukia darbo sutartį nuo 2009-03-03 dėl svarbių priežasčių pagal DK 127 str. 2 dalį (1 t. b.l. 12). Teismas sprendė, kad ieškovė nurodė ne tik faktinį, bet ir teisinį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, t.y. buvo susipažinusi su DK 127 str. 2 dalimi. Teismas nustatė, kad ieškovės prašymas buvo surašomas 2008-11-03, t.y. pirmadienį, ir nurodoma, kad darbo sutartis nutraukiama nuo 2009-03-03, t.y. po 4 mėnesių. Atsakovas – darbdavys 2008-11-03 priėmė įsakymą, kuriuo įsakoma netenkinti I. D. prašymo nuo 2009-03-03 atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 d., kadangi nėra pagrindo (2 t. b.l. 43). Teismas laikė, kad toks įsakymas yra niekinis, kadangi jis priimtas nesulaukus ieškovės nurodytos atleidimo iš darbo dienos – 2009-03-03, jo nereikia pripažinti negaliojančiu. Atsakovas turėjo laukti ieškovės nurodytos datos 2009-03-03, kadangi tokiais atvejais darbo sutartis pagal DK 127 str. 2 d. turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, nagrinėjamu atveju – pirmos dienos kai ieškovė ateis į darbą po ligos, kadangi atleidimas ligos atveju negalimas, data persikelia į pirmą dieną po ligos. Tačiau grįžusi po ligos pirmą dieną, kurią turėjo būti išspręstas ieškovės prašymas atlesti iš darbo DK 127 str. 2 d. ir ji turėjo būti atleista ir galėjo neiti į darbą be jokių pasekmių, t.y. tai negalėjo būti laikoma darbo drausmės pažeidimu, kadangi kitos alternatyvos kaip atleisti ieškovę jos prašomu pagrindu darbdavys neturėjo, paprašė atostogų, ką teismas laikė darbo santykių tęsimu ir nebepalaikymą prašymo atleisti iš darbo.
Kad ieškovė sirgo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) patvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos (1 t. b.l. 77-80, 6 t. b.l. 53), nes tuo laikotarpiu ieškovei buvo mokamos pašalpos apdraustiesiems. Ieškovė susirgo iš karto tuoj pat po prašymo atleisti iš darbo pateikimo. Data, nuo kurios ji nurodė nutraukianti darbo sutartį įėjo į ligos laikotarpį, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimas turėjo būti įformintas sekančią darbo dieną po šio ligos laikotarpio – 2009-03-09, t.y. sekančią darbo dieną – pirmadienį, kuris sekė po ligos. Tačiau ieškovė 2009-03-09 atvyko pas darbdavį ir parašė prašymą išleisti ją mokamų atostogų nuo 2009-03-12 (1 t. b.l. 75). Todėl teismas sprendė, kad ieškovė pati išreiškė norą tęsti darbo santykius jau nebepalaikydama savo 2008-11-03 prašymo atleisti ją iš darbo. Ieškovės prašymo dėl kasmetinių atostogų suteikimo atsakovas netenkino (1 t. b.l. 75). Ginčo dėl to nekyla. Ieškovė palikusi pareiškimą dėl atostogų suteikimo į darbą nėjo. Atsižvelgiant į tai, kad atostogos suteikiamos šalių susitarimu, ieškovė turėjo pasidomėti ar atostogos jai tikrai bus suteiktos ir kokį atsakymą į jos tokį prašymą duos darbdavys. Nagrinėjamu atveju dėl nurodytų aplinkybių ieškovės prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo neteko galios, ieškovė pateikusi prašymą dėl atostogų suteikimo tą pačią dieną nepasidomėjo ar jo suteiktos, todėl pati ieškovė elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai palikusi pareiškimą neidama į darbą, todėl atsakovas turėjo pagrindą ieškovei skirti drausminę nuobaudą.
Atsakovas ieškovei skyrė drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teismas nustatė, kad iš dalies drausminės nuobaudos skyrimo procedūra buvo pažeista, tačiau laikė jog pats nėjimo į darbą faktas pateikus pareiškimą išleisti atostogų, buvo šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, todėl naikinti drausmines nuobaudas formaliais pagrindais, tik dėl to, kad nebuvo paprašyta pasiaiškinti, nėra pagrindo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nėjo į darbą buvo sudėtinga pasiaiškinimą paimti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmos instancijos teismas sprendė, kad naikinti 2009-03-16 UAB „Dizarto reklama“ įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo buvo priimti du įsakymai tą pačią dieną, abiejuose konstatuota ta pati aplinkybė – nėjimas į darbą, dėl kurios ieškovė ir buvo atleista iš darbo. Tačiau 2009-03-16 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytos papildomos aplinkybės, nustatytos ieškovės ligos laikotarpiu, dėl kurių jai, būtent šiuo įsakymu buvo skirta nuobauda – atleidimas iš darbo (1 t. b.l. 84-86). Tačiau teismo sprendimu šis įsakymas yra ydingas, kadangi dėl savo veiksmų, kuriais kaltina ieškovę atsakovas (išskyrus neatvykimą į darbą) privalėjo paimti paaiškinimą ir suteikti tam terminą. Ieškovei nesuteikus termino pasiaiškinti dėl veiksmų, drausminė nuobauda negalėjo būti skirta, kadangi buvo iš esmės pažeista nuobaudos skyrimo procedūra bei ieškovės teisės. Be to, nėra aišku kokiais konkrečiais straipsnių dalimis bei punktais darbdavys vadovavosi skirdamas nuobaudą. Teismas nustatė, kad 2009-03-16 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nuobaudos skyrimo procedūras iš esmės, todėl yra naikintinas.
Teismas patikrino drausminės nuobaudos teisėtumą. Nustatė, kad 2008-10-31 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta komisija dėl ieškovės neatvykimo į darbą 2008 m. spalio mėn. 29 ir 30 dienomis, apie tai, kad ieškovė nebuvo darbe 2008-10-31 buvo sustatytas aktas (1 t. b.l. 110). Tą pačią dieną I. D. parašė paaiškinimą dėl savo nebuvimo darbe, nurodė, kad nebūna ofise, nes pagal jos pareigas ir darbo pobūdį dalį darbo valandų skiria susitikimams su klientais (1 t.b.l. 109). Atsakovo atsakymas netenkino, tai jis pažymėjo (duomenys neskelbtini) akte Dėl I. D. pasiaiškinimo pateikimo. 2008-11-11 ieškovei buvo skirtas papeikimas už vėlavimą atvykti į darbą be pateisinamos priežasties (1 t. b.l. 107), ieškovė šios drausminės nuobaudos neskundė, neginčija jos ir nagrinėjamoje byloje. Teismas darė išvadą, kad 2008-11-11 papeikimas ieškovei buvo paskirtas teisėtai. Todėl ir antroji nuobauda 2009-03-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskirta teisėtai pagal DK 136 str. 3 d. 1 p.
Atmetus ieškovės reikalavimą dėl UAB „Dizarto reklama“ 2009-03-16 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) – atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, teismas atmetė ir ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovą UAB „Dizarto reklama“ pakeisti ieškovės I. D. dokumentuose atleidimo duomenis įrašant, kad ji nuo 2009 m. kovo 16 d. yra atleista iš UAB „Dizarto reklama“ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal DK 127 str. 2 d., kadangi jis yra išvestinis reikalavimas. Teismas atmetė ir reikalavimą dėl 25 084,88 Lt išeitinės išmokos priteisimo, nes buvo paliktas galioti atleidimo iš darbo pagrindas.
Pirmos instancijos teismas sprendė, kad naikinti ieškovės bei atsakovo (duomenys neskelbtini) sudarytos Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priedą Nr. 1 nėra pagrindo. Atsakovas yra stipresnioji šalis darbuotojo atžvilgiu, ir jo valia buvo kokį nustatyti ieškovei darbo užmokestį bei jo priedą. Bandomojo laikotarpio metu ieškovei buvo nustatytas 8441 Lt atlyginimas, o po šio laikotarpio - 4156 Lt plius 15 procentų nuo reklaminių plotų nuomos pelno (1 t. b.l. 8). Todėl teismas nenustatė, kad atsakovas pagal sutarties priedą Nr. 1 siekė nustatyti tokią priedo skaičiavimo tvarką, kuri ieškovei mažintų darbo užmokestį. Atsakovas būdamas verslininkas, turėjo darbo sutartį su jos apskaičiavimo priedu sudaryti rūpestingai bei apdairiai, ir jei tas nebuvo padaryta, tai buvo padaryta jo rizika, ieškovė neturėjo jokio pagrindo manyti sudariusi kokią nors kitokią darbo sutartį (su priedu), nei ji ją pasirašė ir tikrai galėjo turėti pagrįstų lūkesčių, kad pagal priedo Nr. 1 paskaičiavimus bendrai jos atlyginimas bus didesnis nei bandomajame laikotarpyje. Teismas nenustatė, kad priedas prie darbo sutarties yra pasirašytas esminio atsakovo suklydimo įtakoje, todėl darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , sudarytos tarp UAB „Dizarto reklama“ ir I. D., priedą Nr. l, nuo jo sudarymo momento ((duomenys neskelbtini)) nepagrįstas bei neįrodytas, todėl šį reikalavimą atmetė (CPK 177, 178 str.).
Neišmokėto darbo užmokesčio dalį teismas nustatė ne pagal ieškovės paskaičiavimus bet pagal ekspertizių aktų išvadas pateiktas byloje (4 t. b.l. 69-86, 5 t. b.l. 70-86). Remiantis ekspertizės akto išvada, ieškovei per (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėn. – 2009 m. kovo mėnesius turėjo būti apskaičiuota 103882,15 bei išmokėta 75 833,98 Lt kintamos atlyginimo dalies, kuri nebuvo išmokėta (5 t. b.l. 84) (CPK 177,178 str., DK 206 str.). Taip pat ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad ieškovei atsakovas nepilnai sumokėjo ir bazinio darbo užmokesčio 6,56 Lt (priskaičiuotina suma), 4,81 Lt (išmokėtina suma) (4 t. b.l. 77), tačiau tai įvyko dėl atsakovo klaidos skaičiavime. Iš esmės (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiu ieškovei bazinio darbo užmokesčio dalis buvo permokėta, t.y. jos sumokėta daugiau, todėl teismas laikė, kad nebūtų išlaikytas protingumo bei proporcingumo principas priteisiant šias sumas bei nuo jų skaičiuotinus delspinigius, todėl šio dalies neišmokėto bazinio darbo užmokesčio nepriteisė (DK 206 str. CK). Teismas sprendė, kad ieškovei priteistina iš atsakovo apskaičiuotina 103 882,15 Lt bei išmokėtina 75 833,98 Lt kintama atlyginimo dalis.
Delspinigių dydis 9 926,03 Lt nustatyta ekspertizės akte (5 t, b.l. 76,77,84), todėl teismas priteisė nurodytą sumą.
Remiantis ekspertizės akto išvada teismas ieškovei priteisė 700, 56 Lt (priskaičiuotina suma) (511,40 Lt išmokėtina suma )) nepriemokos už kasmetines atostogas.
Teismas atmetė reikalavimą dėl nedarbingumo lapelio nepriemokos apmokėjimo tiesiogiai ieškovei I. D., nes valstybinio socialinio draudimo įmokas darbdaviai sumoka į valstybinio socialinio draudimo sąskaitą. Ieškovei iš atsakovo priteisus neišmokėtą darbo užmokestį bei draudėjui pateikus Socialinio draudimo fondo valdybai informaciją apie papildomai išmokamas sumas, Valstybinio socialinio draudimo įmokos bus perskaičiuojamos.
Pensijų įmoką apskaičiuoti ir pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą yra draudėjo, t.y. darbdavio pareiga, todėl teismas atmetė reikalavimą dėl nepriemokos į pensijų fondą priteisimo tiesiogiai ieškovei.
Ieškovės vidutinis darbo užmokestis išėjimo iš darbo dienai būtų 346,30 Lt bei vidutinis mėnesio 7306,93 Lt (ekspertizės aktas, 5 t. b.l. 85). Tai yra priskaičiuotinas darbo užmokestis neatskaičiuos mokesčių, tai ekspertė paaiškino posėdžio metu. Todėl vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną praleistą mokėti darbo dieną pirmos instancijos teismas apskaičiavo atsižvelgiant į šias sumas (DK 141 str. 3 d.).
Spręsdamas dėl priteistinos sumos dydžio teismas nustatė, kad atsakovas 2009 m. kovo 16 d. atleisdamas ieškovę iš darbo, buvo sumokėjęs iš esmės visą bazinį darbo užmokestį (4 t. b.l. 83). Dėl kintamos darbo užmokesčio dalies tarp šalių yra kilęs ginčas, kuris sprendžiamas nagrinėjamoje byloje. Teismas dėl neišmokėtos kintamos atlyginimo mokesčio dalies nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ieškovės darbo sutarties priedą Nr. 1 negaliojančiu ir priteisė ieškovei apskaičiuotiną 103882,15 Lt bei išmokėtiną 75833,98 Lt sumą.
Kaip kintama darbo užmokesčio dalis nebuvo išmokėta nemaža suma, tačiau dėl jos kilo ginčas, ji susidarė per ilgą laikotarpį, bazinis atlyginimas visada buvo mokamas. Ieškovė iš darbo atleista 2009-03-16, į teismą kreipėsi 2009-04-17 (1 t b.l. 3). Byla buvo nagrinėjama 45 mėnesius, todėl ieškovei, skaičiuojant pilną vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį turėtų būti priteista 328813,20 Lt (DK 141 str. 3 d.). Byloje ilgai buvo atlikinėjamos 2 ekspertizės, jos buvo prašomos iš abiejų šalių, tame tarpe ir ieškovės pusės, buvo tikslinamos, dėl ko ši byla buvo ypatingai sudėtinga ir užsitęsė ilgą laiką. Teismas darė išvadą, kad teisiant tokią sumą nebūtų išlaikyta interesų pusiausvyra atsižvelgiant į tai, kad ieškovei bazinis darbo užmokestis buvo mokėtas pilnai, ji nebuvo likusi be pajamų, dėl papildomos darbo užmokesčio dalies bei ja nustatyto darbo sutarties priedo vyksta ginčas. Taigi teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, į tai, kad dėl darbo užmokesčio dalies vyko ginčas, proporcingumo teisingumo kriterijus, sankcijos adekvatumo darbdaviui ir galimoms pasekmėms esmę, byloje nustatytas atsakovo neatsiskaitymo laiku su ieškove aplinkybes, sprendėa, kad DK 141 straipsnio 3 dalies pagrindu priteistina iš atsakovo ieškovei suma sumažintina iš esmės 4/5 dalimis ir priteistina iš atsakovo ieškovei 65762.64 Lt (priskaitytina suma) vidutinio darbo užmokesčio suma už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju laiką (DK 2, 35 str., 141 str. 3 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nebuvo mokama tik atlyginimo dalis, bazinis darbo užmokestis iš esmės buvo mokamas, kas reiškia jog ieškovė nebuvo palikta visiškai be darbo užmokesčio bei į tai, jog kilo konfliktas tarp ieškovės ir atsakovo, kad ieškovė gavo ne tokį atlyginimą kokio tikėjosi, teismas sprendė, kad tai ieškovei sukėlė neigiamų emocijų, buvo patirta neturtinė žala. Tačiau teismas nelaikė, kad tai galėjo sukelti ieškovei labai didelių neigiamų emocijų, riboti jos bendravimą, sukelti depresiją ir pan, todėl patirtą neturtinę žalą įvertino 1000 Lt ir priteisė minėtą sumą iš atsakovo (DK 250 str.).
Atmestas atsakovo reikalavimas dėl 10 702,32 Lt priteisimo, nes nenaikintinas darbo sutarties priedas Nr. 1.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atsakovas UAB „Dizarto reklama“ apeliaciniu skundu (t.7, b.l. 1-17) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą panaikinti, partikslintą ieškinį atmesti, o patikslintą priešieškinį dalyje dėl darbo sutarties priedo Nr. 1 pripažinimo negaliojančiu tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas; prijungi UAB „Auditorių pajėgos“ ataskaitą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Teismas netinkamai taikė CPK 417 straipsnyje įtvirtintą teisę viršyti pareikštus reikalavimus, ieškovei priteistos sumos nepagrįstos protingumo ir teisingumo kriterijais, neatitinka esminių darbo sutarties sąlygų dėl darbo užmokesčio dydžio. Sprendimo motyvai nenuoseklūs.
2) Teismas nevertino duomenų apie netinkamą, nesąžiningą ir nusikalstamą ieškovės elgesį: vėlavimus į darbą ar išvykimus, nesuderintus su administracija, prašoma pasiaiškinti ieškovė pasiaiškinimų neteikė, įvertinti vėlavimus ir nebuvimus darbe buvo sudaryta komisija, 2008-11-11 ieškovei paskirtas papeikimas, ji atstovavo konkuruojančios įmonės, o ne darbdavio interesus. Po laikino nedarbingumo iš karto pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo, kuris nebuvo tenkintas. Nežiūrint į tai, ieškovė 2009 kovo 10-13 dienomis į darbą neatvyko.
3) Ieškovės elgesys yra svarbus kriterijus sprendžiant dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo bei priteistinų sumų dydžio.
4) Esant darbo drausmės pažeidimams darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo. Darbo sutartis su ieškove nutraukta DK 136 str. 3 d. 1 p. pagrindu. Pateikti įrodymai, jog egzistavo šis atleidimo iš darbo pagrindas.
5) Teismas pripažino neteisėtu atsakovo 2009-03-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo. Teismas konstatavo, kad buvo iš esmė pažeista nuobaudos skyrimo procedūra bei ieškovės teisės. Tačiau atsisakydamas naikinti įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) teismas konstatavo, jog „< naikinti drausmines nuobaudas formaliais pagrindais, tik dėl to, kad nebuvo paprašyta pasiaiškinti, teismas nematė pagrindo, juolab, kad ji nėjo į darbą iš viso ir buvo sudėtinga pasiaiškinimą paimti. Be to ir teismo posėdžio metu ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, kodėl ji nėjo į darbą>“ . tačiau tų pačių aplinkybių nelaikė svarbiomis naikindamas įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, nevertintas netinkamas ieškovės elgesys.
6) Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, priimtas pagrįstai. Drausminės nuobaudos skyrimo tvarka išlaikyta. 2009-03-10 ieškovei pateikti raštai dėl pasiaiškinimų pateikimo. Be to, nesąžiningas ir netinkamas ieškovės elgesys pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Ieškovė į darbą 2008 m. kovo 10-13 dienomis neatvyko, nors kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos. 2009-03-10 telefonu buvo iškviesta atvykti į darbą. Susirinkimo metu, perskaitant žodžiu, supažindinta su direktoriaus įsakymais, tačiau juos pasirašyti atsisakė. Tai įtvirtinta 2009-03-10 aktu. Terminas už pravaikštas pasiaiškinti iki tos pačios dienos kai reikalavimas pateiktas nustatytas atsižvelgiant į ieškovės elgesį, todėl yra pagrįstas. (pvz. 2008-11-11 vykusiame susirinkime prieš pietus gavusi susipažinti su direktoriaus įsakymais ieškovė išvyko pietauti ir į darbą grįžo tik 2009-03-09). Pasiaiškinimų nepateikė ir grįžusi į darbą 2009-03-16. Drausminės nuobaudos skyrimas įformintas rašytiniu dokumentu. 2008-11-11 ir 209-03-10 aktai dėl ieškovės atsisakymo susipažinti su įsakymais rodo, kad ji pati vengė su įsakymais susipažinti.
7) Pagrindu naikinti įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti teismo išvada, kad jis yra perteklinis bei ydingas dėl teisinio pagrindo nurodymo. Šis įsakymas nelaikytinas pertekliniu, nes juo paskirta drausminė nuobauda, o įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta darbo sutartis.
8) 2008-11-03 įsakymas, kuriuo netenkintas prašymas dėl atleidimo iš darbo, pripažintas niekiniu. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas turėjo laukti ieškovės nurodytos datos 2009-03-03, nes darbo sutartis DK 127 str. 2 d. pagrindu nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos datos. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbo santykiai tęsiasi. Todėl 2008-11-03 įsakymas yra teisėtas ir galiojantis.
9) Priteisiant neišmokėtos kintamos atlyginimo dalies, delspinigių, kompensacijos už kasmetines atostogas, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju sumas remiamasi atsitiktiniais ekspertizės aktų duomenimis, neatitinkančiais nei vienos iš šalių pozicijos. Ši sprendimo dalis nemotyvuota. Priteistos sumos neprotingai didelės, bendra 181 271,38 Lt priteista suma pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus. Sumos priteistos neatsižvelgiant į ieškovės elgesį.
10) (duomenys neskelbtini) sudarytoje darbo sutartyje ir jos prieduose įtvirtinta darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka yra nelogiška, netiksli, neatitinkanti tikrosios darbo sutarties šalių valios.
11) Byloje esančių ekspertizės aktų duomenys skiriasi, teismas nemotyvavo kuo remiantis vadovaujasi pasirinktos ekspertizės ar jos dalies duomenimis. Teismas nevertino atsakovo nurodytos darbo užmokesčio apskaičiavimo logikos.
12) Sprendžiant klausimą dėl kintamos darbo užmokesčio dalies dydžio bei nustatant ieškovei neišmokėto /permokėto darbo užmokesčio dydį reikia atsižvelgti į ieškovės poziciją, reikalavimų apimtį, nes tai atspindi ieškovės poziciją dėl tikrosios darbo sutarties šalių suvoktos valios. Tačiau teismas 3 kartus viršijo ieškovės pareikštą reikalavimą (vietoj ieškovės reikalautos priteisti 29 689,04 Lt sumos priteisė 103 882,15 Lt). Tai pažeidžia atsakovo teises ir teisėtus interesus.
13) Darbo sutartimi šalys susitarė dėl darbo užmokesčio, susidedančio iš dviejų dalių. Tačiau kilo ginčas dėl darbo sutarties prieduose Nr. 1 ir Nr. 3 įtvirtintos tvarkos. Darbo užmokesčio dydis buvo šalių derybų rezultatas, todėl teismas nepagrįstai nustatė, kad atsižvelgiant į tai, jog darbdavys yra stipresnioji šalis, jo valia buvo kokį nustatyti ieškovei darbo užmokestį. Be to, pirmaisiais mėnesiais ieškovės gautas darbo užmokestis, neturi įtakios susitarimui dėl tolesnio darbo užmokesčio.
14) Kintamosios darbo užmokesčio dalies skaičiavimo tvarka yra paini ir prieštaringa, šalių darbo santykiai nutrūkę. Todėl teismas turi nustatyti teisingą kintamąją darbo užmokesčio dalį bei konkrečią nepriemoką. Ši suma galėtų būti nustatyta pagal skaičiavimo tvarką bei pagal ekonominį šalių sulygtą kriterijų apibrėžtą darbo sutartyje-15 proc. nuo grynojo pelno. Atsižvelgiant į tai, pateikiamas papildomas įrodymas, kuriame nustatytas įmonės reklaminių plotų nuomos pelnas iš aktualios veiklos, šio pelno 15 proc. dalis bei aktualus darbo užmokestis už aktualų laikotarpį.
15) darbo sutarties priedas Nr. 1 pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, nes pagal Darbo sutarties priede Nr. 1 įtvirtintą formulę yra apskaičiuojamas konkretaus reklaminio ploto nuomos pelnas, bet ne grynasis visų reklaminių plotų nuomos pelnas (kaip tai įtvirtinta Darbo sutartyje). Pagal priede Nr. 1 įtvirtintą formulę nėra įvertinama neišnuomotų reklaminių plotų savikaina, kuri yra sudėtinė sąnaudų dalis apskaičiuojant grynąjį reklaminių plotų nuomos pelną. T.y. priede Nr. 1 nustatytoje kintamos DU dalies apskaičiavimo tvarkoje nebuvo aptartas galutinis kintamos DU dalies apskaičiavimas po to, kai paaiškėja grynasis reklaminių plotų nuomos pelnas (kaip tai numatyta Darbo sutartyje).
16) Teismas, nustatydamas neišmokėtos kintamos DU dalies dydį, delspinigius, išmoką už kasmetines atostogas, rėmėsi papildomos teismo darbo ekonomikos ekspertizės 2012-09-10 akto išvada, kuriuose visos sumos buvo skaičiuojamos pagal Darbo sutarties priede Nr. 3 įtvirtintą stendo išsinuomoto iš konkurentų savikainos apskaičiavimo formulę. Ši formulė yra akivaizdžiai nelogiška ir klaidinga (tai patvirtino net pati ekspertė), todėl ja negali būti vadovaujamasi.
17) Byloje kilo ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio ir jo nustatymo, todėl nepagrįstos teismo išvados dėl 328 813,20 Lt vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelsimo atsiskaityti laikotarpį. Be to, iš atsakovo priteista suma yra neprotingai didelė. Nustatant kompensacijos dydį reiki atsižvelgti į bylos teisminio nagrinėjimo trukmę, ieškovės elgesį, kad darbo užmokesčio apskaičiavimo metodika yra neaiški, kad buvo mokama darbo užmokesčio bazinė dalis. Be to, neteisingai skaičiuojamas uždelsimo atsiskaityti laikotarpis.
18) Sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo nemotyvuota, tiksliai nenurodyta už kokį laikotarpį skaičiuojami delspinigiai, kaip jie skaičiuojami. Konstatavus, kad kintama darbo užmokesčio dalis apskaičiuota nepagrįstai, turi būti koreguojamas delspinigių dydis.
19) Nurodo, kad kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos yra tiesiogiai susijusios su darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka ir dydžiu. Pakeitus skundžiamą sprendimą šiose dalyse atitinkamai koreguotinos ir kitų su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų sumos.
20) Teismo nustatyta ieškovės patirta neturtinė žala yra nepagrįsta. Ieškovės patirti išgyvenimai dėl kilusio teisinio ginčo neviršija įprastinio bylininkų patiriamo diskomforto. Jos gautas bazinis darbo užmokestis net penkis kartus viršijo MMA. Kilęs ginčas dėl darbo užmokesčio dydžio nelaikytinas besąlyginiu neturtinės žalos atsiradimo pagrindu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas neatsižvelgė į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį ir pan. Pati ieškovė savo elgesiu pažeidė darbdavio interesus.
21) Bylinėjimosi išlaidos priteistos viršijant įstatymu nustatytas normas.
22) Prašo prijungti papildomus įrodymus, nes anksčiau jų pateikti nebuvo galimybės. Tik paskutiniame teismo posėdyje paaiškėjo, jog ekspertė nenustatinėjo grynojo pelno. Teismas atmetė prašymą dėl audito atlikimo. Teismui teikiama auditorių ataskaita, kurioje paskaičiuotas įmonės grynasis pelnas reklaminių stendų nuomos srityje. Svarbu nustatyti grynąjį pelną, nes šalys aptardamos kintamos darbo užmokesčio dalies apskaičiavimo tvarką sutarė dėl 15 proc. grynojo visų reklaminių plotų nuomos pelno.
Ieškovė I. D. apeliaciniu skundu (t.7, b.l. 30-32) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą-patenkinti ieškovės reikalavimą dėl UAB „Dizarto reklama“ 2009-03-16 įsakymo Nr. P-(duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtu; įpareigoti atsakovą UAB „Dizarto reklama“ pakeisti ieškovės I. D. dokumentuose atleidimo duomenis įrašant, kad ji nuo 2009 m. kovo 16 d. yra atleista iš UAB „Dizarto reklama“ (duomenys neskelbtini) pareigų pagal LR DK 127 str. 2 d.; priteisti iš atsakovo 14 613, 86 Lt (priskaityta suma) dydžio išeitinę išmoką. Iki 7306,96 padidinti vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną darbo mėnesį nuo 2009-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, padidinti ieškovės naudai priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 12 140,29 Lt bei panaikinti sprendimo dalį, kuria atsakovo naudai priteista 1571,85 Lt .
Nurodo, kad atmesdamas reikalavimą pripažinti neteisėtu 2009-03-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“, kuriuo ieškovė iš darbo atleista pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., pažeidė nuobaudų skyrimo tvarką, neteisingai vertino ieškovės prašymą dėl atostogų suteikimo. Prašymo atleisti iš darbo neatšaukė. O prašymą dėl atostogų suteikimo parašė, nes po ligos grįžusi į darbą pamatė, jog darbdavys neįformina atleidimo iš darbo jos prašymu pagal DK 127 str. 2 d. Darbdavys leido pagrįstai manyti, jog po atostogų bus atleista. Argumentus dėl atostogų suteikimo ir prašymo atleisti iš darbo atšaukimo ieškovė turėjo pateikti raštu. Tai padaryti nebuvo suteikta galimybė, todėl pažeista nuobaudos skyrimo procedūra. Be to, skundžiamą įsakymą darbdavys įformino atgaline data. 2009-04-15 rašte LR Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus rašte „Dėl UAB „Dizarto reklama“ patikrinimo“, įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) neminimas, nors rašte išvardinti visi įsakymai, kuriais darbdavys ieškovei skyrė drausmines nuobaudas. Rašte nurodyti kiti atsakovo padaryti pažeidimai. Be to, įsakyme nenurodytos atleidimo iš darbo aplinkybės. Ieškovei nebuvo sudaryta net teorinė galimybė pateikti savo argumentus. Panaikinus skundžiamą įsakymą, turėtų būti perskaičiuojamas priteisto vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką dydis, pilnai priteistos bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (t.7, b.l. 35-42) ieškovė prašo apelianto UAB „Dizarto reklama“ apeliacinį skundą atmesti; atsisakyti prie bylos prijungti naują rašytinį įrodymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintas pagrįstai. Ieškovė 2008-11-03d. buvo parašiusi pašymą atleisti iš užimamų pareigų pagal Darbo kodekso 127str. 2d. Darbdavys turėjo pakankamai laiko prašymui svarstyti ir su atleidimu susijusiai dokumentacijai parengti. Prašymas dėl darbo sutarties nutraukimo turėjo būti patenkintas ir Darbo sutartis nutraukta nuo jame nurodytos datos nuo 2009-03-03d. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai nedarbinga, todėl darbo sutartis turėjo būti nutraukta pirmąją po laikino nedarbingumo termino pabaigos einančią darbo dieną, t y. 2009-03- 09. Šią dieną grįžusi į darbą pagrįstai tikėjosi, kad darbdavys bus parengęs įsakymą dėl darbo sutarties, paskaičiavęs su darbo santykiais susijusias išmokas. Tačiau paaiškėjo, kad atsakovas net neketina nutraukti darbo sutarties, toks darbdavio neveikimas yra priešingas teisei. DK 175str. numato, kad atleidžiant darbuotoją iš darbo jo nepanaudotos kasmetinės atostogos jo pageidavimu suteikiamos nukeliant atleidimo datą, elgėsi teisėtai ir nesukėlė darbdaviui nors kiek pagrįstų lūkesčių, kad lieka dirbti pas atsakovą. Pats darbdavys atsisakydamas nukelti atleidimo terminą po kasmetinių atostogų, teigdamas, kad tai mano noras tęsti darbo santykius, elgiasi nesąžiningai ir neteisėtai.
Nurodo, kad pas atsakovą nebuvo nustatyto atostogų grafiko.
Reikšdama 29 689,04 Lt reikalavimą dėl darbo užmokesčio priteisimo rėmėsi savo paskaičiavimais, teismo posėdžio metu prašė priteisti eksperto paskaičiuota sumas. Ieškinio reikalavimo po ekspertizės akto netikslino, nes tai būtų užvilkinę civilinės bylos nagrinėjimą, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netiksliai apskaičiuotos ieškinio sumos yra nepagrįsti.
Vadovaujantis ekspertizės aktais matosi, kad byloje yra du darbo užmokesčio skaičiavimai: eksperto-atliktas pagal byloje esančius duomenis ir atsakovo- atliktas pagal atsakovo pateiktą formulę. Teismas, priteisdamas darbo sutartyje nustatytas sumas, pagrįstai rėmėsi eksperto skaičiavimais.
Pagrindinės kintamos darbo užmokesčio dalies nepriemokos priežastys yra: atsakovas kintamą darbo užmokesčio dalį pagal darbo sutartį skaičiavo ne nuo visų tiek ieškovės, tiek kitų UAB „Dizarto reklama“ atstovų sudarytų ir pasirašytų reklaminio ploto nuomos sutarčių; skaičiuodamas kintamą darbo užmokesčio dalį pagal darbo sutartį atsakovas ne visada teisingai nurodydavo reklaminių plotų savikainą; nors visu darbo sutarties galiojimo laikotarpiu (nuo (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31d. iki (duomenys neskelbtini) m. vasario l d.) galiojo savikainos lentelė (pradžioje Priedas Nr.2, vėliau Priedas Nr.3), atsakovas vienašališkai nusprendė nuo (duomenys neskelbtini) m. rugsėjo l d. nebeskaičiuoti ir nebemokėti ieškovei kintamos darbo užmokesčio dalies.
Jai turėjo būti mokamas (duomenys neskelbtini) sulygtas darbo užmokestis, nes nepateikta duomenų, kad atsakovas siūlė ieškovei dirbti už mažesnį darbo užmokestį ar atsisakyti kintamos darbo užmokesčio dalies.
Teismas, priteisdamas ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisiamą sumą sumažino keturis kartus. Su tokiu sumažinimu ieškovė nesutinka. Priteistą sumą prašo padidinti.
Apeliacinio skundo argumentas dėl teismo sprendimo dalyje dėl delspinigių priteisimo turėtų būti atmestas, nes teisinis pagrindas delspinigiams priteisti yra DK 207 str. Teismui sutinkant su ekspertizės išvada, nurodyti sutikimo motyvų nereikia. Apelianto keliamus klausimus dėl delspinigių paskaičiavimo periodo ar kitų fakto klausimų buvo galiam užduoti teismo posėdyje dalyvaujančiam ekspertui, tačiau tai nebuvo padaryta.
Pagrįsta pirmos instancijos išvada dėl neturtinės žalos priteisimo. Dėl apelianto veiksmų ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Nesutinka dėl naujų įrodymų prijungimo. Pateikiant papildomus įrodymus nenurodytas kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmos instancijos teismui. Buvo atliktos dvi ekspertizės, byla nagrinėjama beveik keturis metus, apeliantui nebuvo atimta galimybė užduoti klausimus ekspertams, tarp jų prašyti nustatyti grynąjį pelną. Be to, darbo sutartyje bei jos prieduose nėra minima ar remiamasi įmonės grynuoju pelnu, jis nėra rodiklis apskaičiuojant ieškovės darbo užmokestį.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (t.7, b.l. 62-68) atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti; priimti su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą rašytinį įrodymą, pagrindžiantį atsiliepimo motyvus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino neteisėtu atsakovo 2009-03-16 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo. Teismas nurodė, kad įsakymas yra ydingas, ieškovei nesuteiktas terminas pasiaiškinti dėl jos veiksmų. Drausminė nuobauda negalėjo būti skirta, nes pažeista skyrimo procedūra, ieškovės teisės. Nėra aišku kokiais konkrečiais straipsnių punktais ar dalimi remiantis atleista ieškovė. Atsakovo teigimu tokia teismo išvada neteisėta, prieštarauja teismų praktikai. Teismai yra išaiškinę, kad: „dokumentuose apie darbo sutarties nutraukimą jos nutraukimo įstatyminio pagrindo nenurodymas arba netikslus nurodymas savaime nesudaro pagrindo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu (DK 10 str. 3 d., 297 str. 3 d., CPK 3 str. 7 d.). Be to, vien DK 240 str 1 d. nuostatų formalus pažeidimas, kai yra pagrindas drausminei nuobaudai skirti, nėra pagrindas naikinti įsakymą dėl drausminės nuobaudos paskyrimo. Įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas pagrįstai, nes 2009-03-16 drausminė nuobauda (atleidimas iš darbo) skirta išlaikant teisės aktų nustatytas procedūras. 2009-03-1 ieškovei pateikti raštai dėl pasiaiškinimų pateikimo. 2009-03-10 aktu užfiksuota, kad ieškovė vengė susipažinti su įsakymais, taip pat ir su raštu dėl pasiaiškinimų pateikimo.
Pirmos instancijos teismas rėmėsi vien tik DK 240 str. 1 d. normų reikalavimais ir netyrė ar ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimus, ar buvo pagrindas drausminės atsakomybės taikymui.
Kad buvo padaryti darbo drausmės pažeidimai patvirtina ir baudžiamojoje byloje padarytos išvados. Baudžiamojoje byloje teismų priimti sprendimai turi prejudicinę reikšmę šioje byloje.
Ieškovė pagal atsakovo jai suteiktus įgaliojimus, sudarydama atsakovui nenaudingą sandorį, veikė ne atsakovo naudai ir interesais, o išimtinai savo pačios ir savo artimųjų naudai.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei nebuvo sudaryta net teorinė galimybė pasiaiškinti. Pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo ieškovė galėjo teisme. Tačiau kaip nurodė pirmos instancijos teismas, ji savo neatvykimo į darbą priežasčių negalėjo paaiškinti. Be to, atsakovui teismui pateiktus 2009-03-10 aktą dėl I. D. atsisakymo susipažinti su įsakymu, tame tarpe ir su 2009-03-10 raštu reikalaujant pasiaiškinti dėl sudarytos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovė jų teisme neginčijo. Tai rodo, kad ieškovė sąmoningai nepriėmė atsakovo reikalavimų dėl pasiaiškinimų pateikimo, o turėdama galimybę teisme teikti paaiškinimus dėl darbo drausmės pažeidimo, to nepadarė.
Ieškovė teigia, kad 2009-03-16 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ priimtas atgaline data, tačiau nepateikia tokį jos teiginį tai patvirtinančių įrodymų. Be to, tai naujas motyvas, kuris pateiktas apeliaciniame skunde.
Nurodo, kad atsakovas neturėjo pagrindo forminti ieškovės atleidimo atgaline data, nes įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo už šiukštų darbo drausmės pažeidimą priimtas 2009-3-16, atleidimą įforminant įstatymų nustatyta tvarka, apie tai informuojant VSDFV.
Ieškovė nurodo, kad 2009-04-15 Valstybinės darbo inspekcijos rašte išsamiai išvardinti visi įsakymai, kuriais darbdavys jai paskyrė drausmines nuobaudas, tačiau įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) Inspekcijos rašte neminimas. Atsakovas nurodo, kad įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nėra ieškovei skiriama drausminė nuobauda, o tik konstatuojamas darbo santykių pasibaigimas dėl jos padaryto šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo konstatuotas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). LR valstybinė inspekcija atsakovo reikalavo pateikti įsakymus, kuriais ieškovei buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kas buvo ir padaryta, pateikiant įsakymus 2008-11-11 Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-16 Nr. (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo pateiktas Inspekcijai.
Nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas naujas argumentas, kad ieškovei po ligos nuvykus pasiimti dokumentus, atsakovas suklaidino, leisdamas pagrįstai manyti, kad atleis ieškovę po atostogų. Nurodo, kad po ligos atvykusi ieškovė nei žodžiu, nei raštu neišreiškė prašymo atsiimti dokumentus. Jai buvo žinomas 2008-11-03 įsakymas (kuris ieškovei įteiktas 2008-11-11), kuriuo buvo atsisakyta patenkinti jos prašymą atleisti ją iš darbo pagal LR DK 127 str. 2 d. nuo 2009-03-03. Atvykusi ji pateikė prašymą išleisti ją atostogų. Tai rodo, kad tikslo atgauti iš atsakovo dokumentus, ji neturėjo, o atsakovas negalėjo jos suklaidinti. Be to, 2008-11-03 įsakymo ieškovė neskundė, o konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad jai buvo žinoma, kad darbo santykiai nėra nutrūkę, dėl ko ji 2009-03-09 atvyko į darbą po ligos ir pateikė prašymą dėl kasmetinių atostogų suteikimo. Tai patvirtina ir jos raštiškas prašymas.
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo įpareigoti atsakovą UAB „Dizarto reklama“ pakeisti ieškovės dokumentuose atleidimo duomenis, kad ji atleista pagal LR DK 127 str. 2 d. nuo 2009-03-16. Šis reikalavimas nepagrįstas, prieštarauja ieškovės veiksmams. Ji buvo rašiusi atleisti iš darbo nuo 2009-03-03. 2008-11-03 įsakymu atsakovas atsisakė prašymą tenkinti. Pirmos instancijos teismas panaikinto 2008-11-03 įsakymą, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2009-03-03 pagal DK 127 str. 2 d. Taip teismas išėjo už ieškinio ribų, nes ieškovė šio įsakymo neskundė.
Nepagrįstas bei neturi būti nagrinėjami apeliacinio skundo reikalavimai dėl 14 613,86 Lt išeitinės išmokos priteisimo, dėl vidutinio darbo užmokesčio padidinimo iki 7306,93 Lt už kiekvieną darbo mėnesį nuo 2009-03-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl padidinimo ieškovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų iki 12 140,29 Lt bei panaikinimo sprendimo dalies, kuria atsakovo naudai priteista 1571,85 Lt, nes jie nepagrįsti, nemotyvuoti.
Nurodo, kad ieškovė pripažįsta savo kaip darbuotojos teise, bet pamiršta pareigas. Ja buvo pasitikima, mokamas didesnis atlyginimas nei kitiems darbuotojams, tačiau ji nevykdė pareigos būti lojalia darbdaviui, veikė priešingais bendrovės interesais, siekdama asmeninės naudos. Ne visos atsakovo nurodytos aplinkybės dėl ieškovės netinkamo elgesio buvo įvertintos pirmosios instancijos teisme. Todėl su atsiliepimu atsakovas pateikia raštą apie (duomenys neskelbtini) – 2009-03-16 įmonėje dirbusius darbuotojus, jiems mokamą darbo užmokestį ir prašo jį prijungti prie bylos.
IV.Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl DK 127 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo
Ieškovė I. D. 2008 m. lapkričio 3 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą (darbdavį), kuriame nurodžiusi, kad nutraukia darbo sutartį nuo 2009 m. kovo 3 d. dėl svarbių priežasčių, t.y. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi darbdavys nevykdo įsipareigojimų – pastoviai nemoka dalies darbo užmokesčio arba vėluoja jį mokėti (b. l. 12, t.1). Atsakovas UAB „Dizarto reklama“ nesutiko ieškovę atleisti pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, kadangi nėra pagrindo, todėl 2008 m. lapkričio 3 d. įsakymu ieškovės prašymo netenkino (b. l. 43, t.2). Tai reiškia, kad atsakovas nesutinka, jog yra teisinis pagrindas ieškovę atleisti pagal DK 127 straipsnio 2dalį, t.y. darbdavys sprendė, jog nurodomos priežastys nėra svarbios.
DK 127 straipsnio 2 dalis leidžia nutraukti darbo sutartį remiantis svarbia priežastim.Šiuo atveju „svarbi priežastis“ yra vertinamoji sąvoka. Aplinkybės, kuriomis remiantis reikalaujama nutraukti darbo sutartį, darbuotojo ir darbdavio gali būti vertinamos skirtingai. Šiuo atveju taip ir buvo. Atsakovas nesutiko atleisti ieškovę iš darbo pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, todėl darbuotojo ir darbdavio darbo santykiai tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 straipsnis).
Ieškovė I. D. 2008m. lapkričio 11d. susirgo, į darbą atvyko tik 2009 m. kovo 9d. Ji nebereikalauja, kad sutartis būtų nutraukta pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, bet parašo pareiškimą suteikti jai apmokamas atostogas nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. kovo 12d. Darbdavys parašymo netenkina, kadangi atostogų data derintina pagal bendrą darbuotojų atostogų grafiką (b.l. 75, t. 1).
Dėl drausminės nuobaudos skyrimo
2012 m. gruodžio 17 d. pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ieškovė I. D. prašo panaikinti du įsakymus, priimtus dėl jos atleidimo tą pačią dieną. Nors vienas iš jų yra perteklinis, nes abudu yra surašyti tą pačią dieną, tačiau juose yra konstatuota ta pati aplinkybė – pravaikšta, dėl kurios ieškovė ir buvo atleista iš darbo. 2009 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta dar daugiau papildomų aplinkybių, nustatytų ieškovės ligos laikotarpiu, dėl kurių jai, būtent šiuo įsakymu buvo skirta nuobauda atleidimas iš darbo. Jame nurodoma, kad ieškovė atsakovo klientui siūlė stendų nuomos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, melagingai informavo klientus, kad keičiasi ieškovo pavadinimas, stendą išnuomojo mažiau nei už savikainą, pasinaudojo bendrovės informacija siekiant gauti neteisėtų pajamų, ir taip pat neatvyko į darbą 2013 m. kovo 9 - 13 dienomis. Įsakyme taip pat nurodoma, kad drausminė nuobauda atleidimas iš darbo skiriama už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Teismas sprendė, kad šis atsakovo įsakymas yra ydingas, kadangi dėl savo veiksmų, kuriais ieškovė kaltina atsakovas, išskyrus neatvykimą į darbą, atsakovas privalėjo paimti paaiškinimą ir suteikti tam terminą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad darbdaviui nesuteikus ieškovei termino pasiaiškinti dėl jos veiksmų, jai drausminė nuobauda negalėjo būti skirta, kadangi buvo iš esmės pažeista nuobaudos skyrimo procedūra bei ieškovės teisės. Nurodyti tik darbo kodekso straipsniai, kuriais atsakovas vadovaujasi skiriant nuobaudą, tačiau jie turi dalis, punktus, kas nėra nurodyta. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad toks teisės normų nurodymas iš esmės yra ydingas. Teismas sprendė, kad 2009 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nuobaudos skyrimo procedūras iš esmės, todėl jis naikintinas (b. l. 64, 65, t.6). Teismas padarė ir išvadą. Nuobauda atleidimas iš darbo dėl neatvykimo į jį yra teisėta, tačiau šioje dalyje įsakymas taip pat naikintinas, kaip perteklinis bei ydinga dėl teisinio pagrindo nurodymo. Tokia pati nuobauda, tą pačią dieną yra paskirta, nurodant aiškų jos pagrindą 2009 m. kovo 16d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurios teismas nenaikina. Taip pat pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pripažinęs, kad formalūs drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumą. Toliau pirmosios instancijos teismas nurodo, kad iš ieškovės buvo ar nebuvo raštu pareikalauta pasiaiškinti ir ji pasirašytinai nebuvo supažindinta su jai paskirta drausmine nuobauda, nedaro atleidimo iš darbo neteisėtu ir nėra pagrindas panaikinti paskirtą drausminę nuobaudą. Bet padaro išvadą, kad šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkintinas (b. l. 65, t.6). Toliau nurodo, kad ieškovei antroji nuobauda 2009 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta teisėtai pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą (darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Bet pirmosios instancijos teismas nusprendžia pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Dizarto reklama“ 2009 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ kuriuo ieškovei I. D. paskirta drausminės nuobauda – atleidimas iš darbo (teismo sprendimo rezoliucinė dalis).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas neteisėtu atsakovo UAB „Dizarto reklama“ 2009 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ kuriuo ieškovei I. D. paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo, yra nepagrįsta ir neteisėta.
2009 m. kovo 16 d. atsakovas įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl drausminės nuobaudos skyrimo darbdavys, vadovaudamasis DK 234, 235, 237, 238, 240 ir 241 straipsniais, įsakė pripažinti ir konstatuoti, kad I. D. šiurkščiai pažeidė darbo pareigas bei skirti jai drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo. Taip pat 2009 m. kovo 16d. atsakovas UAB „Dizarto reklama“ įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) įsakė nutraukti (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su darbuotoja I. D. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuo 2009 m. kovo 16 d. ir atsiskaityti su darbuotoja įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 83, t. 1). Iš išdėstyto matyti, kad atsakovas vienu ir tuo pačiu klausimu priėmė du įsakymus, kurie susiję su drausminės nuobaudos skyrimu. Šie darbdavio įsakymai nepaneigia fakto, kad ieškovė I. D. padarė darbo drausmės pažeidimą, kas buvo pagrindu atleisti ją iš darbo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2008 m. lapkričio 11 d. ieškovei I. D. teisėtai paskirta drausminė nuobauda papeikimas už vėlavimą atvykti į darbą be pateisinamos priežasties.
Ieškovė 2009 m. kovo 9 d. po ligos atvykusi į darbą parašė pareiškimą, kuriuo prašė suteikti mokamas atostogas nuo 2009 m. kovo 9 d. iki 2009 m. kovo 12d. Palikusi pareiškimą išėjo į namus, nors įsakymas dėl atostogų nebuvo priimtas, atsakovas atsisakė atostogas suteikti, motyvuodamas, kad atostogų data turi būti derinama pagal bendrą atostogų grafiką (b. l. 75, t.1). Ieškovė 2009 m. kovo 9 d. padarė darbo drausmės pažeidimą, kadangi pasišalino iš darbo.
Atsakovas nurodęs, kad ieškovė 2009 m. kovo 10 d. telefonu iškviesta atvykti darbą. Jai atvykus, 16 val., buvo surengtas bendras įmonės darbuotojų susirinkimas, kuriame dalyvavo ir ieškovė I. D.. Susirinkime ji buvo supažindinta su įmonės direktoriaus įsakymais, bet atsakovė atsisakiusi pasirašyti, jog su įsakymais susipažino. Ir 2009 m. kovo 10 d. ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą, kadangi darbe buvo ne visą darbo dieną (DK 234 straipsnis).
Ieškovė 2009 m. kovo 11, 12, 13 dienomis neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, tuo ji padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas).
2009 m. kovo 16 d. įsakymu atsakovas pagrįstai atleido ieškovę I. D. iš darbo, vadovaudamasis DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktu (kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos).
Kadangi ieškovė iš darbo atleista pagrįstai, todėl naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas neteisėtu atsakovo UAB „Dizarto reklama“ 2009 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“, kuriuo ieškovei paskirta drausminė nuobauda atleidimas iš darbo.
Dėl kintamosios atlyginimo dalies
(duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutartimi šalys sutarė, kad darbdavys (atsakovas) ieškovei (darbuotojai) pirmus tris mėnesius mokės 8441 Lt mėnesinę algą, po trijų mėnesių mokės darbo užmokestį, kuris susideda iš dviejų dalių: 1) bazinis nekintamas mėnesio darbo užmokestis 4156 Lt; 2) kintama mėnesio darbo užmokesčio dalis, kurią sudaro 15 proc., atskaičius GPM ir 3 proc. VSD įmokų nuo reklaminių plotų nuomos pelno, skaičiuojama pagal priede prie sutarties Nr.1 numatytą tvarką (b. l. 8-11, t.1). darbo sutarties priedo Nr. 1 punktu 2 nustatyta, kad „reklaminio ploto nuomos pelnas apskaičiuojamas tą mėnesį, kuomet reklaminio ploto nuomos užsakovas atsiskaito už reklaminio ploto nuomą pagal reklamos pardavimų sutartyje numatytas sąlygas“. Vėliau darbo sutarties priedas Nr. 2, reklaminio ploto savikainos lentelė (b. l. 11, t. 1) buvo pakeistas priedu Nr. 3.
Atsakovas nurodo, kad nustatant kintamą darbo užmokesčio dalį 15 proc. kintama darbo užmokesčio dalis buvo skaičiuojama nuo išnuomotų reklaminių stendų gaunamų pajamų, iš tos sumos neatėmus neišnuomotų reklaminių stendų savikainos ir išlaidų. Tokiu būdu buvo apskaičiuojamas ir išmokamas ne grynojo reklaminių plotų nuomos pelno dalis, kaip buvo sulygta darbo sutartyje, o gaunamų pajamų dalis. Skaičiuojant kintamą darbo užmokesčio dalį ieškovei kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuota ir išmokėta suma ne nuo 15 proc. nuo grynojo pelno, kaip buvo nustatyta darbo sutartimi, o 15 proc. nuo kiekvienos sudarytos sutarties neįvertinus, kad grynasis pelnas gaunamas tik atėmus nuostolius, kurie susidarė dėl tų stendų, kurie nebuvo išnuomoti, savikainos ir iš kurių nebuvo gautos pajamos. Neišnuomotų stendų išlaikymas įmonei liko nuostolingas. Netikslumas atsirado todėl, kad skaičiavimo tvarkoje, nustatytoje darbo sutarties priede Nr.1, nebuvo aptartas galutinis išmokos paskaičiavimas po to, kai paaiškėja grynasis reklaminių plotų nuomos pelnas.
Iš išdėstyto matyti, kad atsakovas, susitardamas su ieškove, siekė pakeisti darbo sutarties sąlygą dėl darbo apmokėjimo (dėl kintamosios mėnesio darbo užmokesčio dalies).
Darbo sutartimi šalys susitaria dėl jų teisių ir pareigų. Darbo sutartimi šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK kodeksas, kiti norminiai aktai ir kolektyvinė sutartis (DK 94 straipsnis). Bet šalių sudaryta darbo sutartis neturi pažeisti interesų. Šiuo atveju - ekonominio intereso, kadangi dėl ieškovei taikomos darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos atsakovas turi piniginių nuostolių. Paaiškėjus mokėjimo netikslumams ir atsiradusiai darbo užmokesčio permokai, (duomenys neskelbtini) m. liepos mėnesį ieškovei I. D. buvo pasiūlyta peržiūrėti klaidingą skaičiavimo tvarką ir sudaryti naują darbo sutarties priedą. Ieškovė nesutiko su tokiu pasiūlymu, todėl atsakovas negalėjo pakeisti klaidingos darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos, kadangi keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima (DK 120 straipsnio 3 dalis). Bet toks darbuotojo ir darbdavio ginčas nagrinėtinas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.
Skaičiuojant kintamą darbo užmokesčio dalį ieškovei kiekvieną mėnesį buvo paskaičiuota ir išmokėta suma ne nuo 15 proc. nuo grynojo pelno, kaip buvo nustatyta darbo sutartimi, o 15 proc. nuo kiekvienos sudarytos sutarties neįvertinus, kad grynasis pelnas gaunamas tik atėmus nuostolius, kurie susidarė dėl tų stendų, kurie nebuvo išnuomoti, savikainos ir iš kurių nebuvo gautos pajamos. Neišnuomotų stendų išlaikymas įmonei lieko nuostolingas. Netikslumas atsirado todėl, kad skaičiavimo tvarkoje, nustatytoje darbo sutarties priede Nr.1, nebuvo aptartas galutinis išmokos paskaičiavimas po to, kai paaiškėja grynasis reklaminių plotų nuomos pelnas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo priešieškinis yra pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintinas.
Dėl darbo užmokesčio permokos priteisimo
Atlikus vidinį auditą dėl ieškovės I. D. darbo užmokesčio, nustatyta, kad ieškovei skaičiuojant darbo užmokestį pagal darbo sutarties priede Nr. 1 nustatytą tvarką permokėta pinigų suma - 10 702, 32 Lt. Dėl ko CK 6. 237 straipsnio 1 dalies pagrindu prašoma iš ieškovės atsakovui priteisti 10 702, 32 Lt.
DK 224 straipsnio 3 dalimi nustatyta, kad negalima iš darbuotojo išieškoti permokėto darbo užmokesčio, išskyrus skaičiavimo klaidos atveju, todėl šioje dalyje atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad permokėtas darbo užmokestis susidarė dėl darbo sutarties priede Nr.1, nebuvo aptartas galutinis išmokos paskaičiavimas po to, kai paaiškėja grynasis reklaminių plotų nuomos pelnas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinį dalyje, kuria atsakovas prašė priteisti iš ieškovės 10 702, 32 Lt.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti ieškovės apeliacinį skundą pagrindo nėra, todėl jis atmestinas. Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas dalinai, t. y. ieškovės ieškininis pareiškimas netenkintinas, o atsakovo priešieškinis tenkintinas dalyje dėl pripažinimo negaliojančiu (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Dizarto reklama“ ir I. D., priedą Nr. 1, nuo jo sudarymo momento ((duomenys neskelbtini)).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai(CPK 93, 98, straipsniai).
Atsakovas UAB „Dizarto reklama“ prašo priteisti iš ieškovės I. D. 11 535 Lt bylinėjimosi išlaidų: 4 625 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 3 800 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 1 210 Lt už UAB „Auditorių pajėgos“ atliktą analizę, 1 900 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
Dalinai tenkintinas atsakovo prašymas priteisti išlaidas, susijusias su apmokėjimu advokatui. Teismas vadovaujasi rekomendacijomis, dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, kurios patvirtintos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R- 85. Šiomis rekomendacijomis nustatytas 1600 Lt atlygis už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, 1200 Lt atlygis už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismas atsižvelgia į šias rekomendacijas, nuo kurių skaičiuoja atsakovo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, proporcingai tenkinamų apeliacinio skundo reikalavimų.
Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai apeliacinėje instancijoje patenkinti 75 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 75 proc. atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (6919, 80 Lt) nuo turėtų 7425 Lt išlaidų.
Atsakovo reikalavimai pirmosios instancijos teisme patenkinti 50 proc., todėl iš ieškovės atsakovui priteistina 1801, 50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nekeičiamas sprendimas dalyje dėl 10702, 32 Lt darbo užmokesčio permokos priteisimo iš ieškovės I. D..
Atsakovui 1210 Lt už UAB „Auditorių pajėgos“ atliktą analizę nepriteistina, kadangi kolegija šio dokumento nepriėmė.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
ieškovės I. D. apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo UAB „Dizarto reklama“ apeliacinį skundą iš dalies patenkinti.
Pakeisti 2012 m. gruodžio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės I. D. ieškinys ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Likusioje dalyje, kuria atmestas ieškinys, sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo UAB „Dizarto reklama“ priešieškinis ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti dalinai:
-pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 31 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp UAB „Dizarto reklama“ ir I. D., priedą Nr. 1, nuo jo sudarymo momento ((duomenys neskelbtini)).
Palikti nepakeistą sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis dalyje dėl 10 702, 32 Lt darbo užmokesčio permokos priteisimo iš ieškovės I. D..
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Dizarto reklama“ valstybei priteista 5438 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš ieškovės I. D. atsakovui UAB „Dizarto reklama“ priteista 1571, 85 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš I. D. atsakovui UAB „Dizarto reklama“ 1801,50 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš I. D. atsakovui UAB „Dizarto reklama“ 6919, 90 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kolegijos pirmininkas Egidijus Tamašauskas
Kolegijos teisėjai Dalė Burdulienė
Leonas Jachimavičius