Civilinė byla Nr. e2-35591-910/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28871-2017-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 27 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei,
dalyvaujant ieškovei S. B., ieškovės atstovui advokatui Mansurui Muksinovui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui M. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį,
n u s t a t ė :
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą parduoti ieškovei ne aukciono tvarka lengvatinėmis sąlygomis 0,12 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta, kad:
1.1 Ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas (duomenys neskelbtini), kuris pagal Nekilnojamojo turto registrų centro duomenų išrašą įregistruotas kaip gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini); būklė –nebaigtas statyti, baigtumo procentas – 9 proc., fizinio nusidėvėjimo procentas – 15 proc.).
1.2. Ieškovės teigimu, šis nebaigtas statyti gyvenamasis namas atitinka statinio sąvoką, pateiktą Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.
1.3. Vilniaus rajono savivaldybė 2013 m. gegužės 20 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus namo techniniam projektui, buvo parengtas namo projektas, tačiau tęsti statybas nėra galimybės, nes neišspręsti žemės klausimai.
1.4. Ieškovė pateikė Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašymą leisti be aukciono įsigyti valstybinį žemės sklypą, kuris užstatytas ieškovei nuosavybės teise priklausančiu pastatu, tačiau šis prašymas nuolat vilkinimas, atsakovas neatlieka jo kompetencijai priskirtų veiksmų.
1.5. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
1.6. Pasak ieškovės, 2016 m. spalio 25 d. atsakovas atliko ginčo teritorijos žemės naudojimo patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr.48ŽN-586-( 14.48.78). Šio patikrinimo metu nustatyta, kad ginčo teritoriją sudaro žemės sklypas, kuris yra nušienautas ir sutvarkytas, užstatytas pamatais.
1.7. Ieškovės pabrėžta, kad pagal teismų praktiką tik pastatų savininkas turi teisę nuspręsti, ar pastatus išregistruoti, ar juos atstatyti, nepaisant jų nusidėvėjimo procento. Pastatų sunykimo laipsnis negali paneigti asmens teisės įgyti žemės sklypą, reikalingą pastatams eksploatuoti, nes jo teisę gina įstatymas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-492-2110-12).
1.8. Ieškinyje nurodyta, kad nagrinėjamu atveju yra visos sąlygos valstybinės žemės sklypui parduoti.
2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė nesutinkanti su ieškiniu. Atsiliepime teigiama, kad:
2.1. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau - Taisyklės) 3 punkto 1 pastraipoje.
2.2. Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Taisyklių 2.1 ir 4 punktuose.
2.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas aptartą teisinį reglamentavimą, ne kartą yra pažymėjęs, jog šis reglamentavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, o būtent - fizinio arba juridinio asmens teisė įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą ir valstybės pareiga šį žemės sklypą šiam asmeniui parduoti; ir priešingai, kai tokių statinių konkrečiame valstybinės žemės sklype nėra, tai negali atsirasti ir minėtos teisės bei pareigos šio teisinio santykio subjektams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-873-624/2015, 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016, 2017 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-317-492/2017).
2.4. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta statinio sąvoka: „Statinys - nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus“. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 ir 16 dalis pastatas – tai apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos; inžineriniai statiniai - susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.
2.5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog, taikant aptartą teisinį reglamentavimą, lemiamą reikšmę turi ne žemės sklype esančių statinių teisinės registracijos duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-228/2013; 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-272-492/2016).
2.6. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyrius, nagrinėdamas ieškovės S. B. prašymą parduoti žemės sklypą, nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, S. B. priklausančio pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) baigtumo procentas yra 9 procentai. Iš Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio matyti, kad ginčo žemės plote yra tik minėto pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pamatai, t. y. nustatyta, jog pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra pastatytas (faktiškai neegzistuoja). Ieškovo teigimu, pamatai negali būti identifikuojami kaip realiai egzistuojantis statinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015; 2015 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-560-520/2015).
2.7. Nustačius, kad ginčo žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), realiai nėra ieškovei S. B. nuosavybės teise priklausančio statinio, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pagrįstai atsisakė ne aukciono tvarka parduoti šį žemės plotą S. B..
3. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas advokatas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti.
4. Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, remdamasis atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.
Ieškinys atmestinas
5. Byloje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės S. B. nuosavybės teisė į pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
6. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, ieškovei priklausančio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) būklė – nebaigtas statyti; baigtumas – 9 procentai, fizinis nusidėvėjimas – 15 procentų.
7. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius 2016 m. spalio 25 d. atliko valstybinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 48ŽN-586-(14.48.78). Akte konstatuota, kad žemės sklypas nušienautas, sutvarkytas. Žemės sklypo naudmenos – pieva, užstatyta teritorija (pamatai).
8. Ieškovei siekiant nusipirkti valstybinį žemės sklypą, kuriame įregistruota jos nuosavybės teisė į pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsisakė parduoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą parduoti jai nurodytą žemės sklypą.
Dėl teisės įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad valstybinė žemė gali būti perleidžiama privačion nuosavybėn tik teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis; teisės aktų, reglamentuojančių valstybės žemės pardavimą, reikalavimai yra imperatyvūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2008; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2009; kt.).
10. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, koks būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kuriam eksploatuoti žemės sklypas ir yra naudojamas. Pagal teismų praktikoje suformuluotą taisyklę dėl to, kas laikoma užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau visais atvejais apie tai, žemė yra užstatyta ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatyti statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikomas užstatytu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2011).
12. Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ne aukciono būdu sąlygas ir tvarką detalizuojančių Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
13. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad asmeniui priklausančių statinių konkrečiame žemės sklype buvimas yra ta juridinę reikšmę turinti aplinkybė, kurios pagrindu šio teisinio santykio subjektams (valstybei ir fiziniam arba juridiniam asmeniui) gali būti sukurtos teisės bei pareigos valstybinių žemės sklypų naudojimo srityje, t. y. fizinio arba juridinio asmens teisė išsinuomoti arba įsigyti nuosavybėn konkretų valstybinės žemės sklypą, o valstybės pareiga – šį žemės sklypą šiam asmeniui išnuomoti arba parduoti.
14. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. kad ieškovės siekiamo įsigyti valstybinės žemės sklypo dalis yra užimta ieškovei nuosavybės teise priklausančių pamatų. Tačiau atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, kad pamatai teisiškai atitinka statinio sąvoką.
15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje nustatyta, kad statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis). Inžinerinis statinys – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis).
16. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina tai, kad, nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nebaigtas statyti statinys – gyvenamasis namas, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog faktiškai šiame žemės sklype yra tik pamatai, valstybinė žemė realiai nėra naudojama pastatams eksploatuoti.
17. Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų akivaizdu, kad pamatai negali būti naudojami naudotojo poreikiams tenkinti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį.
17. Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka suformuoto žemės sklypo, kurį ieškovė siekia įsigyti ne aukciono tvarka. Kol siekiamame pirkti žemės sklype nėra pastatytas pastatas, nėra realios galimybės nustatyti, kokio dydžio žemės sklypas reikalingas pastatui eksploatuoti.
18. Išanalizavus ir įvertinus bylos duomenų visumą, nenustatyta teisės aktuose įtvirtinto pagrindo pripažinti ieškovės teisę įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka. Aptartoje teisinėje situacijoje ieškinys negali būti tenkinamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 307 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė:
atmesti ieškinį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Laima Ribokaitė