Civilinė byla Nr. 2-8108-867/2021
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 26 d.
Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Inga Sakalauskaitė,
sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei,
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atstovui direktoriui M. C.,
atsakovo V. B. atstovui Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos teisininkui J. V. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. B. dėl atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu.
Teismas
n u s t a t ė:
uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“ (toliau – ieškovė, bendrovė, darbdavys) nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2021-05-17 sprendimu Nr. DGKS-1959, kreipėsi į teismą su ieškiniu V. B. (toliau – atsakovas, darbuotojas), kuriuo pareiškė reikalavimus pripažinti teisėtu atsakovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.
Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad vykdė projektą, savivaldybė, kuris buvo sustabdytas ir nebegavo apmokėjimo. Darbuotojams paaiškino, kad kito darbo nėra, kad jie gali išeiti neapmokamų atostogų arba gali pasiūlyti darbo. Atsakovas pareikalavo darbo, jam buvo pasiūlyta Endriejave, ten turėjo vienintelį objektą. Atsakovui nurodė, kokius darbus reikia Endriejave atlikti, tačiau atsakovas pareikalavo transporto ir maisto pristatymo, nors į objektą būdavo pristatomas tik vanduo ir apsaugos priemonės. Atsakovas dėl jam nežinomų priežasčių neatvyko, nors tris kartus buvo informuotas, kai trečią kartą neatvyko, atsakovas buvo atleistas už pravaikštas. Paaiškino, kad su darbuotojais dažniausiai bendraudavo telefonu. Įmonės darbai keliuose objektuose vykdavo, juos gaudavo per viešuosius pirkimus, kai ateidavo darbuotojas įsidarbinti, būdavo sutarta, kad darbai vyks Klaipėdos apskrityje, tai gali būti Klaipėdos rajonas, Klaipėdos miestas, Palanga, Kretinga ir, kad darbuotojas privalo atvykti savo jėgomis į objektą, išskyrus atvejus, kai reikalinga kokias medžiagas vežiotis ar įrankius, tada jau duodavo įmonės transportą. Atsakovas reikalavo darbo, todėl jam ir buvo pasiūlyta darbas Endriejave, ten kur realiai jo buvo. Nurodė, kad buvo gautas atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo. Paaiškino, kad jis rašė atsakovui elektroninį laišką, prieš tai du kartus skambino jam. Siuntė atsakovui pranešimą, dėl pasiaiškinimo pateikimo ir telefonu kalbėjo. Tai, ką turėjo įrodymus, tuos ir pateikė, visi kiti įrodymai yra darbo ginčų komisijos byloje, o kitų dokumentų neturi. Nurodė, kad pirmą dieną surašė aktą, antrą dieną nebuvo darbe ir vėl surašė aktą. Nurodo, kad neatvyko į darbą 3 dienas, 25 d., 26 d. ir 27 d. Atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo buvo pateiktas, tačiau jis negalėjo jo atleisti tokiomis sąlygomis, kokiomis prašė atsakovas. Paaiškino, kad atsakovui darbo užmokestis nebuvo mokėtas du mėnesius, nes savivaldybė nebuvo atsiskaičiusi.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ieškovei parašė prašymą dėl darbo santykių nutraukimo, t. y. dėl to, kad jam du mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis. Nors faktiškai atlyginimas jam nebuvo mokamas jau keturis mėnesius. Bet darbdavys atrašė, kad jo negali atleisti pagal DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atleidžiant pagal 56 straipsnį, tokiam darbuotojui priklauso išmokėti 2 vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką, o darbdavys nenorėdamas mokėti šių išmokų, sugalvojo atleisti už pravaikštas, elgdamasis nesąžiningai, nesumokėjęs atlyginimų jau ir taip už keturis mėnesius, siuntė atsakovą savo lėšomis dirbti į komandiruotę, už 40 km nuo Klaipėdos. Jei darbdavys mato, kad darbuotojas daro darbo drausmės pažeidimą, DK 58 straipsnis numato, kad darbuotojas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Darbuotojui tokie reikalavimai darbuotojui pasiaiškinti, nebuvo pateikti, tokie duomenys nebuvo pateikti ir darbo ginčų komisijai. Darbuotojas visą laiką dirbo be jokių darbo drausmės pažeidimų, keturis mėnesius kreditavo darbdavį, tačiau darbdavys santykius nutraukė už pravaikštą, kas yra neteisėta. Prašė priteisti vieną vidutinio darbo užmokesčio dydį skubaus vykdymo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys atmestinas.
Šios civilinės bylos bei darbo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)7614 duomenimis nustatyta, kad 2017-01-31 tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 94 (toliau – darbo sutartis), kurios pagrindu atsakovas įsidarbino pas ieškovę plataus profilio statybininko pareigose (darbo sutarties 1.2 ir 2 punktai), darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas pradėjo dirbti 2017-02-01 (darbo sutarties 14 ir 15 punktai). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad ieškovė įregistruota 2009-06-12, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), nuo 2018-09-07 įmonės vadovas yra M. C.. Į bylą pateiktas 2021-03-23 elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė 2021-03-23 gavo atsakovo prašymą dėl atleidimo iš darbo DK 56 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Taip pat nustatyta, kad 2021-03-24, 18 val. 53 min., ieškovė išsiuntė atsakovui elektroninį laišką, prašydama, tokio turinio tekstą: „Pakartotinai prašome nuvykti į (duomenys neskelbtini) esančią statybos aukštelę (kurioje esate dirbę) ir sutvarkyti: surūšiuojant statybines atliekas bei atlikti visus būtinus darbus, kad statybos aikštelėje būtų saugu. Darbus prašome atlikti darbo sutartyje numatytomis sąlygomis ir laikantis visų darbo saugos bei pareigybinių instrukcijų, su kuriomis esate supažindinti pasirašytinai.“ 2021-03-25 ieškovė surašė aktą dėl atsakovo neatvykimo į darbą, kuriuo konstatavo, kad atsakovas 2021-03-25 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, nepaaiškino nei raštu, nei žodžiu, todėl siūlo jį atleisti iš darbo nuo 2021-03-29 pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. 2021-03-26 ieškovė surašė aktą dėl atsakovo neatvykimo į darbą, kuriuo konstatavo, kad atsakovas 2021-03-25 ir 2021-03-26 be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą, nepaaiškino nei raštu, nei žodžiu, todėl siūlo jį atleisti iš darbo nuo 2021-03-29 pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovė 2021-03-25 pranešimu Nr. S20-34 „Dėl atleidimo iš darbo“ nurodė, kad 2021-03-25 atsakovas pažeidė darbo drausmę, t. y. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietą UAB „Išskirtinio būsto statyba“, nesiteikė pasiaiškinti nei raštu nei žodžiu per 3 darbo dienas, nuo 2021-03-29 direktoriaus sprendimu yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovė 2021-03-26 pranešimu Nr. S21- „Dėl atleidimo iš darbo“ nurodė, kad 2021-03-25 ir 2021-03-26 atsakovas pažeidė darbo drausmę, t. y. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietą UAB „Išskirtinio būsto statyba“, nesiteikė pasiaiškinti nei raštu, nei žodžiu per 3 darbo dienas, nuo 2021-03-29 direktoriaus sprendimu yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Iš darbuotojų saugos ir sveikatos sistemos duomenų nustatyta, kad 2021-03-25 ir 2021-03-26 atsakovo nedraudiminio laikotarpio priežastis – pravaikšta, taip pat nustatyta, kad atsakovas 2021-03-29 buvo atleistas iš darbo DK 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.
2021-05-17 darbo ginčų komisijos sprendimu iš dalies tenkintas atsakovo prašymas ieškovei dėl neteisėto atleidimo, išmokų, susijusių su neteisėtu atleidimu, išieškojimo, neturtinės žalos atlyginimo. Darbo ginčų komisija pripažino atsakovo atleidimą iš darbo pas ieškovę 2021-03-29 DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu neteisėtu, atsakovo į darbą negrąžinant, ir nutraukė darbo sutartį DK 218 straipsnio 6 dalies pagrindu darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo dieną. Taip pat nutarė išieškoti iš ieškovės atsakovo naudai 1 403,52 Eur neatskaičius mokesčių vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021-03-30 iki 2021-05-17 imtinai, o už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021-05-18 iki komisijos sprendimo priėmimo dienos - po 41,28 Eur vidutinio darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną per šį laikotarpį, bet ne ilgiau nei vienerius metus. Taip pat nutarė išieškoti atsakovo naudai iš ieškovės 1 733,76 Eur neatskaičius mokesčių kompensacinę išmoką, susijusią su darbo santykių trukme pas ieškovę. Kitus ieškovo reikalavimus atmetė.
Iš 2021-04-06 pažymos nustatyta, kad atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis už valandą - 5,16 Eur, pagal faktiškai išdirbtas darbo valandas per dieną. Iš 2021-03-29 kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimo lentelės nustatyta, kad atsakovė atleidimo dieną ieškovui paskaičiavo 589,27 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Iš darbo užmokesčio žiniaraščių nustatyta, kad ieškovo darbo užmokestis 2020 m. lapkričio mėn. sudarė 750,00 Eur, 2020 m. gruodžio mėn. – 683,37, 2021 m. sausio mėn. – 650,00 Eur, 2021 m. vasario mėn. – 525,85 Eur, 2021 m. kovo mėn. – 798,98 Eur. Iš 2021-04-28 delspinigių apskaičiavimo skaičiuoklės nustatyta, kad ieškovui priskaičiuota 101,11 Eur atsakovės (skolininkės) mokėtinų delspinigių už darbo užmokesčio įsiskolinimą.
Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo ir pagrįstumo
Jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos (DK 58 straipsnio 1 dalis). Priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas arba per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas (DK 58 straipsnio 2 dalies 1-2 punktai). Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).
Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t.y. ar nebuvo padaryta esminių procedūrinių to pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbo sutartis su atsakovu yra nutraukta už šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą, t. y. neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą – darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-313/2015; 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-686/2017, 2017-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-405-1075/2018).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte (šiuo metu galiojančios DK redakcijos 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas) įtvirtintas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant šių sąlygų visetui: 1) darbuotojas neatvyksta į darbą per visą darbo dieną (pamainą); 2) darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių priežasčių. DK nepateikia priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, taigi jų svarba kiekvienu konkrečiu atveju vertintina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Esant ginčui teisme, pareiga įrodyti, kad darbuotojas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), tenka darbdaviui, o pareiga įrodyti neatvykimo į darbą priežastis ir jų svarbą - darbuotojui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-12-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2005). Sprendžiant klausimą, ar konkretus darbo pareigų pažeidimas priskirtinas prie šiurkščių, būtina analizuoti jo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdį, dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2012; 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013; 2018-12-19 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018 29, 30 punktai).
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad objekto, kuriame dirbo atsakovas, statybos savivaldybės sprendimu buvo sustabdytos, dėl ko bendrovė nebeturėjo lėšų išmokėti darbuotojui darbo užmokesčio, ir byloje ginčo, kad darbuotojui nebuvo mokamas darbo užmokestis nuo 2020 m. gruodžio mėnesio, nėra. Ieškovės atstovo teigimu, atsakovas neatvyko į darbą kitame objekte, esančiame Endriejavo mieste, dvi dienas iš eilės, pasiaiškinimo nepateikė, dėl ko jis teisėtai buvo atleistas iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Atsakovo atstovo teigimu, darbuotojas buvo atleistas po to, kai darbdaviui pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, t. y. kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nebuvo mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, todėl darbdavys, norėdamas išvengti prievolės išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, atleido darbuotoją už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Byloje nustatyta, kad pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą darbo sutartį atsakovas nuo 2017-02-01 pradėjo dirbti plataus profilio statybininko pareigose. Darbo sutarties 1 punkte numatyta, kad atsakovas priimamas dirbti šiomis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis: darbovietė – UAB „Išskirtinis būstas“; darbuotojo darbo funkcijos – plataus profilio statybininkas. Nustatyta, kad bendrovė šiuo metu yra registruota Klaipėdos mieste, taigi tiek bendrovės pavadinimas, tiek jos buveinės vieta yra pasikeitusi, nei nurodoma tarp šalių sudarytoje darbo sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal DK 33 straipsnio 2 dalį būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis laikomos: darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė, o papildomų sąlygų, reglamentuojamų DK 33 straipsnio 3 dalyje, dėl darbo vietos darbo sutartyje nėra numatyta, laikytina, kad šalys susitarė, jog darboviete laikytina ieškovės buveinės vieta, t. y. (duomenys neskelbtini).
Į bylą pateiktas 2021-03-24, 18 val. 53 min. elektroninis laiškas patvirtina, kad ieškovė atsakovui nurodė nuvykti į Endriejavo mieste esančią statybos aikštelę darbo funkcijų atlikimui, t. y. surūšiuoti statybines atliekas bei atlikti kitus būtinus darbus.
DK 44 straipsnis numato, kad darbdavys turi galimybę pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę jo iniciatyva, tačiau tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Taip pat darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas buvo iškviestas dirbti į kitą darbo vietą, nei buvo nurodyta darbo sutartyje, todėl laikytina, kad atsakovas buvo iškviestas į komandiruotę (DK 107 straipsnis) (Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-479-796/2019; Kauno apygardos teismo 2021-07-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1101-945/2021). Tokiu atveju, jeigu komandiruotės metu darbuotojas patiria papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), darbdavys jas turi kompensuoti, todėl ieškovės atstovo argumentai, kad darbdavys neturėjo apmokėti darbuotojo kelionės išlaidų, atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų (bendrovės vadovo įsakymo), kad atsakovas būtų buvęs paskirtas darbui į objektą esantį Endriejavo mieste, o ieškovės 2021-03-24, 18 val. 53 min., siųstame elektroniniame laiške net nėra nurodyta, kokią dieną atsakovas turėjo nuvykti į Endriejavo mieste esantį objektą, kas kelia pagrįstų abejonių dėl šio objekto buvimo ginčo laikotarpiu. Pateiktas elektroninis laiškas nepatvirtina, kad atsakovas jį perskaitė ir juo labiau, kad atsakovui buvo žinomos aplinkybės, kad jis sekančią dieną, t. y. 2021-03-25, Endriejavo objekte turi atlikti darbines funkcijas, nes laiške informacija dėl datos nėra nurodyta. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovui buvo suteiktas minimalus penkių dienų laikotarpis išreikšti sutikimą arba nesutikimą dėl darbo vietos pakeitimo, kaip tai numato DK 44 straipsnis.
Nustatyta, kad ieškovė 2021-03-25 ir 2021-03-26 surašė aktus dėl darbuotojo neatvykimo į darbą 2021-03-25 ir 2021-03-26 be pateisinamos priežasties. 2021-03-25 ieškovė surašė pranešimą Nr. S20-34 „Dėl atleidimo iš darbo“, kuriame nurodė, kad 2021-03-25 atsakovas pažeidė darbo drausmę, t. y. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietą, nesiteikė pasiaiškinti nei raštu nei žodžiu per 3 darbo dienas, o 2021-03-26 surašė pranešimą Nr. S21- „Dėl atleidimo iš darbo“, kuriame nurodė, kad 2021-03-25 ir 2021-03-26 atsakovas pažeidė darbo drausmę, t. y. be pateisinamos priežasties neatvyko į darbo vietą, nesiteikė pasiaiškinti nei raštu nei žodžiu per 3 darbo dienas, pranešimuose taip pat nurodyta, kad nuo 2021-03-29 direktoriaus sprendimu darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021-03-25 ir 2021-03-26 pranešimuose nurodyta, kad darbuotojas per 3 darbo dienas nepasiaiškino dėl 2021-03-25 ir 2021-03-26 pažeidimų, tačiau nesuprantama, kaip darbuotojas turėjo pasiaiškinti per tris darbo dienas, jeigu tiek pranešimų surašymo data, tiek juose nurodyta pažeidimų padarymo data sutampa, dėl ko darytina išvada, kad darbuotojas neturėjo jokio objektyvaus termino pasiaiškinti dėl ieškovės nurodomo neatvykimo į darbą 2021-03-25 ir 2021-03-26. Atsakovo atstovas nurodė, kad darbuotojui nebuvo siųstas joks reikalavimas pasiaiškinti, į bylą nėra pateikta rašytinių įrodymų, kad darbuotojo buvo prašoma pasiaiškinti dėl ieškovės nurodomo neatvykimo į darbą 2021-03-25 ir 2021-03-26 ir, kad toks pranešimas darbuotojui buvo įteiktas, todėl ieškovės atstovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovė tiek raštu, tiek žodžiu reikalavo darbuotojo pasiaiškinti, atmestini. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovo atleidimas iš darbo dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo laikytinas neteisėtu, nes ieškovė priėmė sprendimą atleisti atsakovą iš darbo, pažeisdama imperatyvias DK normas, kurios numato, kad darbdavys privalo prieš atleisdamas darbuotoją dėl šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, nustatyti terminą darbuotojui pateikti pasiaiškinimą.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad darbuotojas pareikalavo, jog nuvykimui ir parvykimui į/iš objektą (-o), esantį Endriejavo mieste, jam būtų suteikta bendrovės transporto priemonė ir atvežtas maistas į objektą, o bendrovei nesutikus su tokiais darbuotojo reikalavimais, darbuotojui buvo nurodyta vykdyti darbo funkcijas pagal darbo sutartimi sulygtas sąlygas. Nors į bylą atsakovo prašymas dėl atleidimo iš darbo ir nėra pateiktas, tačiau byloje ginčo, kad atsakovas iki 2021-03-24 ieškovei buvo pateikęs prašymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 straipsnis), nėra. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad visi rašytiniai įrodymai, kuriuos jis turi, buvo pateikti darbo ginčų komisijai ir teismui, ir daugiau rašytinių įrodymų jis neturi.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbuotojui keturis mėnesius nebuvo mokėtas darbo užmokestis, todėl tikėtina, kad dėl šių priežasčių, atsakovas galėjo nebeturėti finansinių išteklių pats atvykti į kitą darbo vietą, esančią toliau nuo darbovietės ir jo gyvenamosios vietos, todėl ieškovės atsisakymas suteikti transporto priemonę, kai ji tokią galimybę turėjo, yra nepagrįstas ir nesąžiningas atsakovo atžvilgiu. Ieškovė reikalavo darbuotojo vykdyti darbo funkcijas pagal darbo sutartimi sulygtas sąlygas, nors pati darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, o aplinkybės, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų, pačios savaime nesudaro pagrindo nemokėti darbuotojui jam priklausančio darbo užmokesčio. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prieš sudarant darbo sutartį darbuotojai būdavo informuojami, kad darbo funkcijos bus atliekamos objektuose, esančiuose Klaipėdos apskrityje, nurodė, kad į objektus darbuotojai turėdavo atvykti patys, tačiau šie ieškovės argumentai laikytini deklaratyviais, kadangi ieškovė tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o darbo sutartyje tokia sąlyga nėra numatyta. Teismo vertinimu, atsakovo neatvykimas buvo sąlygotas pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, todėl ieškovės sprendimas atleisti atsakovą, neišsiaiškinus atsakovo neatvykimo į darbą priežasčių ir neįvertinus priežastinio ryšio, ypač atsižvelgus į tai, jog ieškovei buvo žinoma, jog atsakovui nėra mokamas atlyginimas ir ieškovei buvo pateiktas prašymas atleisti atsakovą iš darbo DK 56 straipsnio pagrindu, laikytinas neteisėtu.
Vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad darbuotojas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda, tuo tarpu darbdavys atliko esminius procedūrinius atleidimo iš darbo pažeidimus, todėl konstatuotina, kad atsakovas iš darbo DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu buvo atleistas neteisėtai ir ieškinys atmestinas.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos priteisimo
DK 218 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. DK 218 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.
Nagrinėjamu atveju atsakovas neprašo būti grąžinamas į darbą, be to egzistuoja ir ekonominės bei organizacinės priežastys – bendrovė neturi lėšų funkcionavimui, algų išmokėjimui, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo grąžinti atsakovą į buvusią darbo vietą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovo vidutinis darbo dienos užmokestis (toliau - VDU) už valandą sudaro 5,16 Eur, todėl 1 dienos VDU sudaro 41,28 Eur (5,16 Eur x 8 val.). Priteistinas VDU už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2021-03-30 iki 2021-11-26 yra 6 976,32 Eur (41,28 Eur x 169 d. d.) neatskaičius mokesčių, o už laikotarpį nuo 2021-11-27 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, priteistinas VDU po 41,28 Eur neatskaičius mokesčių už kiekvieną darbo dieną per šį laikotarpį, bet ne ilgiau kaip už vienus metus (DK 218 straipsnio 2 ir 4 dalis).
Atsakovo darbo santykiai pas ieškovę tęsėsi nuo 2017-02-01 iki 2021-03-29, t. y., daugiau nei keturis metus, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 1 733,76 Eur ((866,88 Eur (41,28 Eur x 21 d. d.) x 2)) neatskaičius mokesčių kompensacija, susijusi su darbo santykių trukme pas ieškovę (DK 218 straipsnio 4 dalis).
Ieškovės ir atsakovo darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną (DK 218 straipsnio 4 ir 6 dalys).
Dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo dalyje dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo
CPK 281 straipsnyje numatyta, kad teismo sprendimai gali būti vykdomi, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai jie vykdomi skubiai arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo pats. CPK 282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai. CPK 282 straipsnio 2 dalies 6 punktas expressis verbis įtvirtina, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.
DK neįtvirtina skubaus sprendimų vykdymo atvejų, tačiau sistemiškai aiškinant DK 230 ir 231 straipsnių nuostatas, yra pagrindas išvadai padaryti, kad sprendimai ar jų dalys gali būti nurodyti kaip vykdomi skubiai pagal CPK nuostatas (Šiaulių apygardos teismo 2018-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-470-267/2018).
Atsižvelgiant į tai, skubiam vykdymui nukreipiama šio teismo sprendimo dalis dėl atsakovui priteistino 866,88 Eur (41,28 Eur x 21 d. d.) dydžio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (CPK 282 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 2020-12-16 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-1274 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2021 metais patvirtinimo“).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškinys atmestas, tačiau atsakovas į bylą rašytinių įrodymų dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas byloje nėra sprendžiamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį atmesti.
Pripažinti atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Išskirtinio būsto statyba“, juridinio asmens kodas 302351346, nuo 2021-03-29 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą neteisėtu, į darbą atsakovo negrąžinti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovui V. B. 6 976,32 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2021-11-26), o nuo 2021-11-27 priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovui V. B. po 41,28 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovui V. B. 1 733,76 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją susijusią su darbo santykių trukme pas ieškovę.
Sprendimo dalį dėl 866,88 Eur vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.
Teisėja Inga Sakalauskaitė