Civilinė byla Nr. e2-2730-1115/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00610-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.18.

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė,

sekretoriaujant Mindaugui Vertelkai,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „100 projektų“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ įgaliotam asmeniui A. B., ir atsakovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per vaizdo konferenciją išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „100 projektų“, atstovaujamos nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“, ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. A..

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratorės, kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 19 661,10 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 proc. procesinių palūkanų.

2.       Ieškovės nemokumo administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2184-794/2023 iškėlė bankroto bylą UAB „100 projektų“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2023 m. liepos 11 d. Nemokumo administratore paskirta UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Iš Juridinių asmenų registro duomenų nemokumo administratorė nustatė, jog UAB „100 projektų“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. kovo 1 d. Bendrovės vadovu nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo atsakovas A. S.. Nuo 2019 m. rugpjūčio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „100 projektų“ vadovu registruotas D. A.

3.       Nemokumo administratorė taip pat nustatė, kad atsakovas nuo 2018 m. kovo 1 d. buvo UAB „100 projektų“ akcininkas, turintis 34 vnt. įmonės akcijų (įgytos steigiant įmonę). 2019 m. vasario 26 d. A. S. priklausė visas 100 vnt. UAB „100 projektų“ akcijų, ir laikotarpiu per 2019 m. vasario 26 d. iki 2019 m. kovo 14 d. (per trumpesnį nei mėnesis laikotarpį) 96 vnt. bendrovės akcijų 4 (keturiais) atskirais sandoriais, išskaidant akcijas po 24 vnt. buvo perleistos D. A.. Paskutiniai 4 vnt. UAB „100 projektų“ akcijų D. A. buvo perleistos 2019 m. birželio 25 d. akcininkų sprendimu Nr.2019/5. Administratorei UAB „100 projektų“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartys neperduotos. Administratorė registruota pašto siunta kreipėsi tiek į D. A., tiek į A. S. dėl bendrovės dokumentų ir turto perdavimo. Su D. A. administratorei susisiekti nepavyko, pašto siunta nebuvo įteikta. Atsakovas A. S. administratoriui pateikė 2019 m. liepos 17 d. UAB „100 projektų“ dokumentų perdavimo-priėmimo aktą. Pagal minėtą dokumentų perdavimo-priėmimo aktą matyti, kad D. A. buvo perduoti tik įmonės steigimo dokumentai, įstatai, 2 (dvi) darbo sutartys, darbo užmokesčio žiniaraščiai, bei banko išrašai už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2019 m. birželio 25 d. Dokumentų perdavimo-priėmimo akte konstatuota, kad UAB „100 projektų“ veiklos nebuvo pradėjusi, todėl sutarčių ir įsipareigojimų nėra.

4.       Nemokumo administratorė taip pat nustatė, kad, trečiajam asmeniui D. A. perėmus bendrovės akcijas ir 2019 m. birželio 25 d. akcininkų sprendimu Nr.2019/5 D. A. nuo 2019 m. birželio 26 d. paskyrus vadovu, UAB „100 projektų“ jokios veiklos toliau nevykdė, bankinės operacijos, pirkimai ir paslaugų suteikimas buvo atliekamas iki naujojo vadovo D. A. paskyrimo, socialiniu draudimu draustų asmenų įmonė turėjo taip pat tik iki D. A. vadovu paskyrimo, t. y., visa bendrovės veikla vyko vadovaujant vadovui A. S.. Pagal bendrovės banko sąskaitos išrašus, administratorius nustatė, kad 2018 m. kovo 2 d. iš UAB „100 projektų“ priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Luminor bank AS, Bendrovė A. V. (tuometiniam 33 vnt. bendrovės akcijų savininkui), pervedė 2 500 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant „avansas ūkio išlaidoms“. 

5.       Nemokumo administratorė nurodė, kad dėl sumų grąžinimo įmonei ar jų panaudojimo bendrovės veikloje administratorė raštu kreipėsi į lėšų gavėją A. V.. 2023 m. lapkričio 23 d. atsakydamas į administratorės užklausą, A. V. pateikė 2018 m. kovo 7 d. UAB „100 projektų“ kasos pajamų orderį Nr.1, kuriuo įformintas grynųjų pinigų 2 500 Eur įnešimas į bendrovės kasą. Kasos pajamų orderį pasirašė pinigų gavėjas – kasininkas A. S.. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad kasos likutis jai neperduotas, neperduoti ir dokumentai, kurie galėtų pagrįsti bendrovės kasoje esančių lėšų panaudojimą įmonės veikloje.

6.       Nemokumo administratorė nurodė 2023 m. lapkričio 10 d. raštu Nr.PR/23-08 informavusi atsakovą dėl 2 500 Eur ūkio reikmėms išmokėtos sumos panaudojimo pagrindimo ir 2023 m. lapkričio 27 d. elektroniniu paštu (kartu pateikdamas 2018 m. kovo 7 d. kasos pajamų orderį) pareikalavo perduoti 2 500 Eur kasos likutį arbą pateikti piniginių lėšų panaudojimą įmonės reikmėms pagrindžiančius dokumentus.

7.       Nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovas melagingai administratorei tvirtina, jog UAB „100 projektų“ veiklos niekada nevykdė ir veiklos dokumentų nesusidarė, taip siekdamas išvengti atsakomybės prieš bendrovės kreditorius. Tik aktyviais administratorės veiksmais buvo nustatyta, jog UAB „100 projektų“ buvo vedama kasos knyga, vykusioms piniginėms operacijoms įforminti. Piniginių lėšų panaudojimo dokumentų atsakovas neperdavė nei su 2019 m. liepos 17 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu naujai paskirtam vadovui, nei administratorei.

8.       Nemokumo administratorė taip pat nurodė, kad atsakovo vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d, UAB „100 projektų“ iš pardavėjos UAB „Ledmax“ įsigijo prekių už bendrą 20 764,93 Eur sumą (vertė be PVM – 17 161,10 Eur). 2023 m. lapkričio 13 d. raštu Nr.PR/23-09 administratorė pateikė pretenziją atsakovui, prašydama perduoti bendrovės įsigytas prekes ar pateikti dokumentus, pagrindžiančius prekių panaudojimą bendrovės veikloje, arba atlyginti prarastų prekių vertę. Atsakovas administratorei pateikė 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinį skolų suderinimo aktą, kurį UAB „100 projektų“ vardu pasirašė atsakovas A. S. ir UAB „Ledmax“, atstovaujama direktoriaus D. D.. Skolos suderinimo akte fiksuota, kad tarp pasirašiusių juridinių asmenų nėra skolinių įsipareigojimų (debeto ir kredito sumos lygios 0,00). Dokumentai, galintys pagrįsti realų prekių gražinimą (pvz. kreditinės grąžinimo sąskaitos, važtaraščiai) administratorei nebuvo pateikti.

9.       Administratorė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iškėlė UAB „Ledmax“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr.eB2-2732-588/2022). Nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugsėjo 27 d. Nemokumo administratore paskirta MB „Toiura“, įgaliotas asmuo – T. P.. 2023 m. spalio 12 d. UAB „Ledmax“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro įmonę likvidavus dėl bankroto.

10.       Ieškovės nemokumo administratorė pažymėjo, kad likviduojamos dėl bankroto UAB „Ledmax“ nemokumo administratorė, atsakydama į BUAB „100 projektų“ užklausą, nurodė, kad BUAB „100 projektų“ administratorės jai pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinio skolos sudengimo akto tarp UAB „Ledmax“ dokumentų nebuvo. Nurodė, jog į buvusį UAB „100 projektų“ vadovą A. S. dėl UAB „1000 projektų“ skolos įmonei UAB „Ledmax“ buvo kreiptasi 2022 m. spalio 7 d., tačiau į laišką A. S. neatsakė.

11.       Ieškovės nemokumo administratorė iš civilinės bylos Nr. eB2-981-855/2023, išnagrinėtos Vilniaus apygardos teisme dėl UAB „Ledmax“ bankroto bylos iškėlimo, duomenų, t. y. BUAB „Ledmax“ administratoriaus teiktos informacijos pirmajam kreditorių susirinkimui bei 2023 m. liepos 27 d. galutinės UAB „Ledmax“ bankroto ataskaitos, nustatė, jog vienintelis UAB „Ledmax“ turtas bankroto bylos iškėlimo dienai buvo tik debitorinės skolos.

12.       Ieškovės nemokumo administratorė pažymėjo, kad BUAB „Ledmax“ reikalavimas dėl skolos priteisimo pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., Utenos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. įsakymu priteisė BUAB „Ledmax“ naudai 20 764,93 Eur skolos. Priteistos sumos pagrindu BUAB „Ledmax“, kaip kreditorė, pateikė Vilniaus apygardos teismui pareiškimą dėl UAB „100 projektų“ bankroto bylos iškėlimo.

13.       Ieškovės nemokumo administratorė nurodė, kad 2023 m. gruodžio 17 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) raštu Nr.PR/23-1 pateikė administratorei 2018 m. spalio 26 d. VMI prie LR FM pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą UAB „Ledmax“ atžvilgiu išrašą (kiek susiję su pardavimais UAB „100 projektų“). Pranešime konstatuota, jog UAB „Ledmax“ iš UAB „Alterna Auto“ dalį įsigytų automobilio detalių pardavė UAB „100 projektų“ už 20 764,93 Eur. Nustatyta, kad UAB „100 projektų“ už įsigytas automobilių detales pardavėjai UAB „Ledmax“ nesumokėjo. 2024 m. sausio 10 d. VMI prie LR FM rašte Nr.PR/23-13 nurodyta, kad UAB „Ledmax“ aktualiu ginčui laikotarpiui nėra deklaravusi grąžinimų įmonei UAB „100 projektų“, ar atlikusi pirkimus iš UAB „100 projektų“.

14.       Ieškovės nemokumo administratorės įsitikinimu, atsakovas, vengdamas atsakomybės už savo veiksmus valdant įmonę, nepagrįstai nurodė, jog bendrovė jokios veiklos nevykdė, nepagrįstai administratorei teigia, jog 2018 metais pirktos prekės iš UAB „Ledmax“ (dabartinė reikalavimo perėmėja UAB „Finalaw“) buvo grąžintos UAB „Ledmax“, nes nėra pateikta grąžinimą pagrindžiančių dokumentų, taip pat tokie atsakovo parodymai prieštarauja šiame ieškinyje pateiktoms nustatytoms aplinkybėms: teismo įsakymui dėl skolos priteisimo bei teismo nutarčiai dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, bankrutavusios UAB „Ledmax“ bankroto bylos medžiagai, BUAB „Ledmax“ nemokumo administratoriaus parodymams, VMI prie LR FM nustatytoms aplinkybėms, bei pačių UAB „Ledmax“ ir UAB „100 projektų“ veiksmams –  atitinkamos tariamos prekių grąžinimo operacijos nebuvo deklaruotos Valstybinei mokesčių inspekcijai.

15.       Ieškovė konstatuoja, jog UAB „100 projektų“ 2018 m. įsigijo prekių už bendrą 20 64,93 Eur kainą (17 161,10 Eur kaina be PVM), bei tais pačiais metais į bendrovės kasą buvo įnešta 2 500 Eur grynųjų pinigų suma. Šio bendrovės turto vadovas A. S. 2019 m. birželio 25 d. naujai paskirtam vadovui D. A. neperdavė, kaip neperdavė ir bendrovės veiklos dokumentų. Administratorei nepateikti minėto turto panaudojimą UAB „100 projektų“ veikloje įrodantys dokumentai.

16.       Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad 2 500 Eur išleido bendrovės veikloje. Dėl 20 64,93 Eur prekių vertės atsakovas nurodė, kad šios iš UAB „Ledmax“ įsigytos prekės buvo jai grąžintos, nes VMI patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Ledmax“ šias autoprekes įsigijo ne tiesioginei ir pagrindinei ūkinei veiklai, todėl šių prekių PVM negali būti įtraukta į PVM ataskaitas, todėl siekiant išvengti bereikalingo PVM sumokėjimo ir problemų su VMI, sandoris buvo nutrauktas ir viskas, kas gauta buvo grąžinta UAB „Ledmax“. Kaip UAB „Ledmax“ įformino prekių grąžinima, atsakovui nežinoma. Administratoriui yra pateiktas UAB „Ledmax“ vadovo pasirašytas aktas, kad UAB „100 projektų“ nėra skolingi.

17.       Teismo posėdžio metu šalys palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir reikalavimus. Ieškovės nemokumo administratorės įgaliotas asmuo papildomai pažymėjo, kad atsakovas dokumentų, kuriuos pateikė teismui, nepateikė nei vadovavimą perėmusiam trečiajam asmeniui, nei nemokumo administratorei, todėl kyla abejonių dėl jų patikimumo. Atsakovas pažymėjo, kad nors ne visi dokumentai reikiamais terminais buvo pateikti, tačiau jis pareigos atlyginti ieškovei žalą neturi, nes 2 500 Eur buvo panaudoti bendrovės interesams vykdant veiklą, o 20 764,93 Eur vertės prekės realiai UAB „100 projektų“ niekada nebuvo perduotos. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės

18.       Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės nemokumo administratorė šioje civilinėje byloje kelia buvusio bendrovės vadovo (atsakovo) atsakomybės klausimus, pažymi, jog kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktą).

19.       Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žala (nuostoliai), kurie yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

20.       Siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organams ar jų nariams, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jie atliko. Ieškovo įrodinėjimo naštos apimtis įrodyti valdymo organų neteisėtus veiksmus skiriasi priklausomai nuo to, ar valdymo organo narys pažeidė imperatyvias pareigas, fiduciarines pareigas ar priėmė netinkamą verslo sprendimą. Fiduciarinių ir imperatyvių pareigų pažeidimai yra savarankiški vadovo atsakomybės pagrindai, t. y. ir nepažeidus konkrečių įstatymuose nustatytų imperatyviųjų normų valdymo organų veiksmai gali būti neteisėti dėl fiduciarinių pareigų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę.

21.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat įtvirtinta, jog tam, kad būtų nustatytas pagrindas tenkinti bankroto administratoriaus pareikštą ieškinį dėl vadovo civilinės atsakomybės, be kita ko, turi būti nustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir kreditorių patirtų turtinių praradimų – sumažėjusios (išnykusios) galimybės patenkinti kreditorių reikalavimus iš įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 41 punktas).

22.       Ieškovei atstovaujanti nemokumo administratorė atsakovo, kaip vienasmenio valdymo organo, veiksmų neteisėtumą sieja su bendrovės lėšų ir turto neperdavimu naujajam vadovui ar nemokumo administratorei. Nemokumo administratorė pažymėjo, kad, nepaisant to, jog iki bylos iškėlimo ieškovei vadovavo trečiasis asmuo, tačiau būtent atsakovo valdymo laikotarpiu bendrovė vykdė veiklą, įgijo turto, o trečiajam asmeniui joks turtas ir dokumentai (išskyrus steigimo ir banko dokumentus bei darbo sutartis) nebuvo perduoti. Dėl minėtų aplinkybių, nemokumo administratorės įsitikinimu, už ieškovės veiklos laikotarpiu įsigyto turto bei veiklos dokumentų perdavimą paskirtai nemokumo administratorei atsako atsakovas.

Dėl pinigų ir turto (ne)perdavimo

23.       Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Ši bendrovės vadovo pareiga teismų praktikoje taip pat suformuluota kaip pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-421/2018 50 punktas). Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpriešinti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieš įmonės interesus, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2013 11 20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

24.       BUAB „100 projektų“ – 2018 metais įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, kurios pagrindinis veiklos tikslas iki bankroto bylos iškėlimo buvo nuosavo nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas (Juridinių asmenų registro 2023 m. rugpjūčio 10 d. išplėstinio išrašo su istorija 1, 4 punktai). 

25.       Iš duomenų apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, pateiktų kartu su ieškiniu, matyti, kad nuo bendrovės įsteigimo 2018 m. kovo 1 d. po 33 proc. akcijų priklausė trims akcininkams (vienas iš jų atsakovas), 2019 m. vasario 26 d. – 24 proc. akcijų priklausė trečiajam asmeniui, 76 proc. atsakovui. Nuo 2019 m. vasario 27 d. – 48 proc. trečiajam asmeniui, 52 proc. atsakovui. Nuo 2019 m. kovo 13 d. – 28 proc. atsakovui, 72 proc. trečiajam asmeniui. Iš 2019 m. birželio 25 d. akcininkų sprendimo matyti, kad trečiasis asmuo valdo 100 proc. ieškovės akcijų.

26.       Bendrovės direktoriumi 2018 m. kovo 1 d.–2019 m. rugpjūčio 13 d. buvo atsakovas, 2019 m. rugpjūčio 13 d.–2023 m. liepos 14 d. buvo trečiasis asmuo. Nuo 2023 m. liepos 14 d. ieškovę administruoja teismo paskirta nemokumo administratorė.

27.       Nemokumo administratorė 2023 m. liepos 13 d. pranešimu kreipėsi į trečiąjį asmenį su reikalavimu perduoti jai bendrovės turtą ir visus dokumentus, o tų pačių metų rugpjūčio 10 d. prašymu kreipėsi į atsakovą prašydama perduoti jai dokumentų priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo atsakovas trečiajam asmeniui perdavė dokumentus ir turtą, taip pat akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovas nemokumo administratorę informavo, kad bendrovė nevykdė jokios veiklos, tačiau siunčia, ką pavyko surasti. Atsakovas prie elektroninio laiško pridėjo: 1) skolų UAB „100 projektų“ ir UAB „Ledmax“ (šiuo metu ši bendrovė likviduota dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro) 2018 n. gruodžio 31 d. suderinimo aktą ir 2) UAB „100 projektų“ 2019 m. liepos 17 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktą. Atsakovas nemokumo administratorei pažymėjo, kad negali pateikti duomenų iš viešųjų registrų apie bendrovę, nes nebeturi prieigos.

28.       Nemokumo administratorė, atlikusi jai perduotų dokumentų ir turto patikrinimą, nustatė, kad nei jai, nei trečiajam asmeniui atsakovas neperdavė bendrovės kasoje buvusių 2 500 Eur bei 20 764,93 Eur vertės prekių, taip pat neperdavė jokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, taip pat neperdavė dokumentų, pagrindžiančių prekių realizavimą.

29.       Teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes.

30.       Atsakovas teigė, jog 2500 Eur pinigus jis panaudojo sumokėdamas už statybos galimybių studijų parengimą. Šiuos jo argumentus patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. kovo 20 d. pinigų priėmimo kvitas bei sąskaita Nr. 4 (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo argumentus, kad jis lėšas panaudojo bendrovės tikslams, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 2 500 Eur nuostolių priteisimo iš atsakovo (CPK 185 straipsnis).

31.       Atsakovas taip pat teigė, kad 20 764,93 Eur vertės prekės UAB „Ledmax“ ieškovei realiai niekada nebuvo perduotos, todėl tarpusavio 2018 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akte nurodė, kad bendrovės viena kitai nėra skolingos. Šiuos argumentus, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos, atsakovas taip pat grindė liudytojo parodymais bei 2018 m. gruodžio 30 d. pažyma, skirta UAB „Ledmax“, dėl 877 vnt. autodetalių utilizacijos.

32.       Ieškovės nemokumo administratorė pažymėjo, kad atsakovo argumentai kelia abejonių, nes tarpusavio 2018 m. gruodžio 31 d. skolų suderinimo akto turinys prieštarauja kitų byloje esančių dokumentų turiniui, taip pat ir įsiteisėjusiems procesiniams teismų sprendimams. Ieškovės nemokumo administratorė taip pat  pažymėjo, kad nėra aišku, kodėl atsakovas 2018 m. gruodžio 30 d. pažymą dėl 877 vnt. autodetalių utilizacijos dokumentus pateikė tik teismui, kodėl jo nepateikė naujai paskirtam vadovui (trečiajam asmeniui) ar nemokumo administratorei. Taip pat lieka neaišku, kodėl prekių PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „Ledmax“ ieškovei, pasirašė atsakovas, jei prekės nebuvo perduotos. Ieškovės nemokumo administratorė taip pat akcentavo, kad bankrutuojanti UAB „Ledmax“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo 20 764,93 Eur skolos išieškojimo pagal neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2018 m. liepos 4 d.–rugpjūčio 10 d. 

33.       Teismas pažymi, kad nors atsakovas į bylą pateikė skolų suderinimo aktą, kuriame nurodyta, kad UAB „100 projektų“ ir UAB „Ledmax“ viena kitai nėra skolingos, tačiau akcentuotina, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas nėra buhalterinės apskaitos dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2004 ir Nr. 3K-3-572/2008). Tai tik įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatytos skolos ir reikalavimo dydžio. Teismo vertinimu, šis aktas nepagrindžia atsakovo argumento, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos, nes aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, kurie surašomi pirminių duomenų pagrindu. Prie pirminių dokumentų priskiriamos, be kita ko, sąskaitos faktūros. 

34.       Kaip minėta, atsakovas pasirašė prekių PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas nurodė, kad pasirašytos PVM sąskaitos faktūros neįrodo, jog prekės buvo perduotos. 

35.       Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009 kasatorius įrodinėjo, jog PVM sąskaita faktūra negali būti pripažįstama tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad ieškovė buvo viena iš pirkimo–pardavimo sutarties šalių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sutiko, jog PVMĮ – viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialią paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. Nors PVMĮ nereglamentuoja civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties sudarymo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos nuomone, įstatymu nenustatyta, kad pirkimo pardavimo sutarties faktas teisme gali būti įrodinėjamas tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl ši aplinkybė byloje gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, taip pat ir PVM sąskaita faktūra.

36.       Nagrinėjamu atveju, kad prekės perduotos ieškovei, vadovaujamai atsakovo, pagrindžia ne tik PVM sąskaitos faktūros, bet ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių elgesys sandorio sudarymo, jo vykdymo metu bei vėliau (CPK 185 straipsnis).

37.       Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 26 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad UAB „Ledmax“ ir UAB „100 projektų“ 2018 m. kovo 12 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 18/03/12 dėl automobilių detalių pardavimo ir susitarė, kad pardavėja UAB „Ledmax“ per tris mėnesius nuo sutarties pasirašymo datos tieks pirkėjui autodetalių iki 25 000 Eur (su PVM), o pirkėja, priėmusi prekes iš pardavėjos, įsipareigojo jas per šešis mėnesius nuo jų perdavimo datos perparduoti ir gautą pelną pasidalinti lygiomis dalimis su pardavėja. Sutartyje numatyta, kad pardavėja perduoda prekę pirkėjai tą pačią dieną kartu su išankstinio apmokėjimo sąskaita. Pagal pateiktus dokumentus automobilių detalių perdavimas pirkėjai vyko 2018 m. kovo ir balandžio mėn., kuris buvo įformintas prekių priėmimo-perdavimo aktais bei pirkėjai išrašytos išankstinės apmokėjimo sąskaitos už 20 764,93 Eur, iš jų 3 603,83 Eur pardavimo PVM. UAB „Ledmax“ pardavimo PVM 3 604 Eur deklaravo patikslintose 2018 m. kovo ir balandžio mėn. PVM deklaracijose, kai įvyko prekių perdavimas, o PVM sąskaitas faktūras išrašė 2018 m. liepos ir rugpjūčio mėn. ir jas deklaravo I.MAS elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje i.SAF. UAB „100 projektų“ už įsigytas automobilių detales pardavėjai UAB „Ledmax“ nesumokėjo, pagal pateiktą pirkėjų skolų registrą UAB „100 projektų“ įsiskolinimas bendrovei 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 20 764,93 Eur. UAB „Ledmax“ direktorius D. D. 2018 m. spalio 16 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai el. paštu paaiškino, kad „prekių pirkėjas buvo surastas per pažintis, automobilių detales užsakė UAB „100 projektų“ vadovas A. S.. Užsakomų detalių sąrašas buvo sudaromas susitikimų metu. Prekių perdavimo metu dalyvavo UAB „100 projektų“ vadovas A. S.. Prekių pristatymą pirkėjai organizavo UAB „LEDMAX“ direktorius D. D. su UAB „Ledmax“ priklausančiu automobiliu OPEL ZAFYRA. Visos prekės buvo pristatomos adresu (duomenys neskelbtini)“. 

38.       Nors liudytojas D. D. teismo posėdžio metu Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotus ir perduotus dokumentus aiškino kaip klaidą ir tikino, kad automobilių detalės ieškovei niekada nebuvo perduotus, tačiau, teismas šiuos liudytojo parodymus vertina kritiškai, atsižvelgdamas į tai, kad automobilių detalių perdavimą ieškovei pagrindžia ne tik jau minėti deklaruoti ir perduoti dokumentai bei paties ieškovės vadovo atsakovo A. S. pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, bet ir kito ieškovės vadovo-trečiojo asmens elgesys po to, kai jis pradėjo vadovauti ieškovei.

39.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Utenos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 30 d. priėmė teismo įsakymą Nr. eL2-8145-786/2022 ieškovės atžvilgiu, kuriuo nutarta pardavėjos BUAB „Ledmax“ naudai iš ieškovės išieškoti 20 764,93 Eur skolą. Ieškovė, vadovaujama trečiojo asmens, prieštaravimų nepateikė.

40.       Atsakovas nurodė, kad apie teismo įsakymą nieko nežinojo, nes jis ieškovei nebevadovavo, akcijų nebeturėjo, todėl ir prieštaravimų pateikti negalėjo. Pažymėtina, kad nors minėtu laikotarpiu ieškovei vadovavo trečiasis asmuo, o ne atsakovas, tačiau trečiasis asmuo, būdamas ieškovės vadovu, prieštaravimų dėl skolos išieškojimo nei teismo nustatytu terminu, nei vėliau (neprašė atnaujinti termino), kaip minėta, nepateikė. Taigi darytina išvada, kad trečiasis asmuo sutiko, jog ieškovė liko skolinga pardavėjai už prekes.

41.       Nors trečiasis asmuo šioje byloje neteikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė paaiškinimų, taip pat nepateikė įrodymų, kad jam, perimant vadovavimą, buvo nustatytas prekių trūkumas ar kad jis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų, siekdamas išsiaiškinti šio trūkumo atsiradimo priežastis ar išreikalauti turtą iš kalto dėl turto praradimo asmens ir nėra duomenų, kad naujasis bendrovės vadovas būtų ėmęsis priemonių išieškoti nuostolius, jei manė, kad tokių bendrovei padarė buvęs vadovas, tačiau tokių veiksmų ėmėsi ieškovės nemokumo administratorė.

42.       Nagrinėjamu atveju ieškovės skolą jau likviduotai dėl bankroto ir išregistruotai UAB „Ledmax“ už prekes ir prekių jai perdavimą patvirtinta įsiteisėjęs teismo įsakymas, nutartimi patvirtintas ieškovės kreditorių sąrašas bei kiti, jau minėti, rašytiniai įrodymai (pasirašytos PVM sąskaitos faktūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimas apie atliktą mokestinį patikrinimą) ir pirkimo–pardavimo sandorio šalių elgesys. Be to, teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą (kaip šiuo atveju suderinimo akte nurodyta, kad UAB „100 projektų“ nėra skolinga pardavėjai, o pardavėja pirkėjai), tokie suderinimo aktai nesukelia teisinių pasekmių.

43.       Teismo vertinimu, atsakovo pateikta 2018 m. gruodžio 30 d. pažyma dėl utilizacijos taip pat nepagrindžia, jog prekės ieškovei nebuvo perduotos. Ši pažyma tik pagrindžia, kad UAB „Ledmax“ priklausančios autodetalės buvo utilizuotos. Pažymėtina, kad joje autodetalės nėra identifikuotos.

44.       Nei skolų suderinimo aktas, nei autodetalių sunaikinimo aktas neįrodo, kad prekės ieškovei nebuvo perduotos. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes dėl automobilių detalių perdavimo ieškovei, darytina tikėtina išvada, kad UAB „Ledmax“ visgi perdavė prekes UAB „100 projektų“ vadovui A. S., jis jas priėmė, tačiau šių prekių neperdavė naujajam vadovui trečiajam asmeniui D. A., o šis bendrovėje turėjusio būti turto neperdavė nemokumo administratorei. Taigi tokiais savo neteisėtais veiksmais atsakovas padarė ieškovei žalą (CK 2.87 straipsnis, 6.248 straipsnio 1 dalis).

45.       Aplinkybę, kad atsakovo netesėtais veiksmais žala ieškovei buvo padaryta pagrindžia ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2184-794/2023 nustatė, kad UAB „100 projektų“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Įsiteisėjusioje nutartyje nurodyta, kad UAB „100 projektų“ Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi visiškai jokių finansinės atskaitomybės duomenų bei nenurodė, kaip ketina padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad UAB „100 projektų“ ilgą laiką nevykdo įsipareigojimų kreditorei BUAB „Ledmax“, nevykdo teismo sprendimo.

Dėl procesinės bylos baigties

46.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įrodymų visuma leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog atsakovas 2 500 Eur pinigines lėšas panaudojo ieškovės veiklai, o automobilių detalių naujajam vadovui neperdavė. Jų neperdavė ir nemokumo administratorei. Kadangi ginčo dėl šių detalių vertės nekilo, konstatuotina, kad atsakovas, pažeidęs fiduciarines pareigas, padarė ieškovei 17 161,10 Eur (prekių vertė be PVM) dydžio žalą. Taigi ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteistini 17 161,10 Eur nuostoliai.

Dėl procesinių palūkanų

47.       Ieškovė prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

48.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl, remiantis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą (17 161,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49.       Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi ieškinį patenkinus iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

50.       Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo, paduodant ieškinį, buvo atleista pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 386 Eur žyminio mokesčio, paskaičiuoto nuo priteistos sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis), valstybei priteisiamos iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

51.       Teismas byloje patyrė 23,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 20,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenkanti atlyginti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų dalis yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-386/1K-411 (aktuali redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d.)).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „100 projektų“ (juridinio asmens kodas 304778642) iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17 161,10 Eur (septyniolika tūkstančių šimtą šešiasdešimt vieną eurą 10 ct) nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 161,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 386 (trijų šimtų aštuoniasdešimt šešių) Eur žyminį mokestį, sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,70 Eur (dvidešimt eurų 70 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei mokama suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja        [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu]        Indrė Savkinienė