Baudz. byla Nr.1- 76-347/2012

Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

2.3.6.4.4

1.2.7.1.1

2.1.3.1

N  U  O  S  P  R  E  N  D  I  S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 31d.

Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Aurelija Naujokienė,

sekretoriaujant Salomėjai Muralienei,

dalyvaujant prokurorei L. B.,

gynėjai adv. A. B.,

nukentėjusiajai J. B. (buv.R.),

nukentėjusiosios atstovei adv. V. S.,

ekspertui D. T., ekspertui-psichiatrui S. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

       T. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) studentas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

       kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1d.

       Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n  u  s  t  a  t  ė  :

       T. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad 2010m. balandžio 9d. laikotarpyje nuo 23 val. iki 24 val., tiksliai nenustatytu laiku, kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), ant lovos, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle dėl neblaivumo, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja J. R. prieš jos valią, įkišdamas savo lytinį organą į nukentėjusiosios J. R. makštį.

       Kaltinamasis T. Ž. dėl padarytos veikos kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, jog jis kaltinime minimos dienos vakarą atvyko į R. M. gimtadienį. Buvo ir iš matymo pažįstama J. R., į kurią jis „žiūrėjo abejingai“. Sužinojo, kad tuo pačiu švenčiamas ir jos gimtadienis. Išgėrė vieną litrą alaus ir apie 150-200 gramų degtinės. Kadangi yra negeriantis, suprato, kad užtenka. Po kurio laiko į salę atėjusi R. pasakė, kad budėtoja liepė susirasti salės raktus, kad nebūtų vaikščiojama po bendrabutį. Jis pasisiūlė padėti surasti raktus. Perėjus per antrą ir trečią aukštą su R. įėjo į 319 kambarį, kur girta gulėjo J. R. priėjusi paklausė, kur salės raktai. J. atsakė, kad nežino. Sakė ieškoti „pas save“. Tada jie išėjo paklausinėti salėje kitų. Po kurio laiko grįžo pas J. ir vėl paklausė. Ši dar kartą atsakė nežinanti. Nuėjo pasakyti budėtojai, kad raktų nerado. Tuo metu prie jo priėjo vaikinukas, kuris pagalvojo, kad jis kažką „rezga su R.“ ir liepė eiti. Tada jis dar kartą nuėjo į 319 kambarį, uždegė šviesą, paliko pravertas duris. Atsisėdo ant lovos ir J. paklausė, gal ši žino, kur raktai. Ji vėl atsakė nežinanti, liepė ieškoti pas R. Po to ji ištiesė ranką ir jis atsisėdo ant jos lovos ties jos pilvu. Jurgita uždėjo ranką ant dešinės kojos. Jis suprato, kad ji „kažko nori“, todėl nuėjo ir užgesino šviesą. Grįžus ji vėl padėjo ranką ant kojos, pakėlė ranką prie diržo sagties. Tokie buvo jos pirmi veiksmai. Ji bandė atsegti diržo sagtį. Jis atsisegė pats ir vėl prie jos atsisėdo. Tada J. gulėdama ant nugaros pasikėlė suknelę, o jis numovė pėdkelnes ir apatines kelnaites. J. nieko nesakė, nebandė atstumti. Tada ir jis iki kelių nusimovė kelnes ir apatines kelnaites. Tada uždėjo jai rankas ant klubų, o ji savo rankas uždėjo ant jo plaštakų. Ji „negulėjo kaip maišas“. Po to kojom apsivijo jį per juosmenį. Jis neturėjo patirties lytiniuose santykiuose ir jam buvo nepatogu. Tada pati J. apsivertė. Jis jos nebūtų pakėlęs. Jei būtų buvęs nors gestas, kad nenori, lytinio akto nebūtų buvę. Jis atliko lytinį aktą, atsistojo, apsirengė, uždegė šviesą. Priėjo prie J. ir ši pradėjo jį kaltinti, rodė sukruvintus pirštus. Ji „stresavo“. „Gal dėl to, kad buvo girta“. Jis sakė jos neprievartavęs. Tuo metu atėjo A. ir E. A. jį išsivedė į trečio aukšto tualetą ir sudavė porą smūgių į pilvą. Po to nusivedė į 319 kambarį ir griebė už kaklo, sudavė į pilvą. Išsivedė į lauką ir vėl sudavė. Jis išsilaisvino ir nubėgo pas budėtoją. Ten jam davė vaistų. Konkrečiau nepamena to momento gal dėl streso, gal dėl sumušimo. Po to atvyko „Jungtis“, agresyvius svečius išvarė. Kažkas jį parvedė į kambarį, davė keturias valerijono tabletes ir jis užmigo. Po to jis niekur nėjo, gyveno vien kava ir cigaretėmis. Patyrė stresą. Buvo gėda prieš šeimą, nes buvo apkaltintas išprievartavimu. O nukentėjusioji streso nepatyrė. Teigia, jog pas tyrėją jam buvo gėda kalbėti, o po to, kai susitiko su gynėja, viską detaliai papasakojo. Jį išsipasakoti privertė mama. Šiaip yra drovus ir jam net prieš auditoriją bijo kalbėti. Bet gynėja papasakojo, kokia laukia bausmė, privertė viską papasakoti. Šiuo metu tebegeria vaistus, kuriuos paskyrė gydytojas-psichiatras. Pas gydytojus pradėjo lankytis, kai baigėsi mamos duoti vaistai. Išlikęs nepasitikėjimas grupiokais, kambariokais. Buvo kilusių minčių dėl savižudybės, nebenorėjo gyventi. Bandė gerti vaistus, bet nepavyko. Grupiokas turėjo švirkštų, tai jis vieną paėmęs bandė susileisti oro, kad sukeltų infarktą, bet taip pat nepavyko. Po to įvykio neturėjo jokių santykių su merginomis, jomis nepasitiki.

       Ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių neigęs iš vis turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja, vėliau T. Ž. davė išsamius parodymus, analogiškus duotiems teismo posėdžio metu. Aiškino, jog lytinio akto metu nukentėjusioji ‚dejavo iš pasitenkinimo, judėjo į ritmą su juo, tai yra atsiliepė į jo lytinį aktą“. Kai jis nuėjo uždegti šviesos, ji pasilikusi „lovoje muistėsi, kaip suprato, apsirengė“ (t., b.l.59-60).

       Kaltinamajam nepripažįstant kaltės byloje surinkti sekantys įrodymai:

       nukentėjusioji J. R. (dab. B.) parodė, jog ji su drauge susitarė kartu atšvęsti gimtadienius, kurių vienas buvo praėjęs, o kitas – artėjo. Į pobūvį bendrabučio salėje susirinko daug bendrabučio gyventojų. Buvo daug alkoholio ir ji leido sau atsipalaiduoti. Nepamena kada, bet jai pasidarė bloga ir ji nuėjo į tualetą. Vėmė. Ją rado A. Pamena, jog sakė, kad kambario raktai pas R. M. ir prašė nuvesti ją į jos kambarį. R. raktų nedavė. Ji buvo nuvesta į E. kambarį. Ji tai suprato. Ją paguldė į laisvą lovą. A. sukišo pirštus į burną – kad išsivemtų. Tada ji užmigo, „smigo“. Atsimena, kad buvo R. atėjusi ir klausė apie raktus. Kai R. kalbino, sako kalbėjusi. O. gal ir sakė atsiprašanti, kad sugadino vakarą. Teigė, jog kai atsibudo, nesuprato, kas vyksta – pajuto pilvo skausmą pilvo apačioje ir prispaudimą. Gulėjo ant pilvo. Nežino, po kiek laiko atsisėdo ir pamatė ‚ant dekiuko“ kraujo ir priešais stovintį T. – T. Ž. Teigia nesupratusi, kas atsitiko. Nepamena, ar ji buvo apsirengusi, ar T. buvo apsirengęs. Jos nuomone, šviesa jau degė. Teigia klaususi, ką jis jai padarė, o T. atsakė: „Nieko, J., nieko“. Žino, kad jis gyveno bendrabutyje, kad per pobūvį su juo fotografavosi. Po to ant stalo pamatė peilį ir ėmė ‚raižyti“ venas. Labai išsigando. Išsigando dėl to, kad „buvo tokia girta“ ir nematė, kas jai tai padarė. Teigia, jog šiaip ji gyventi nori, bet buvo pikta ant savęs. Teigia niekuo neparodžiusi, kad nenori lytinių santykių, nes miegojo ir buvo girta. Po to prisimena buvusi lauke, verkusi. Buvo atvykusi „Jungtis“. Sakė, kad ją išprievartavo ir kad pirmą pamatė T., bet nežino, ar tai jis tai padarė. Teigia nenorėjusi rašyti pareiškimo, nes nežinojo, kas tai padarė, be to, nenorėjo, kad tėvai sužinotų. Bet „ant rytojaus visi puolė“. Nenorėjo eiti į policiją, bet A. įkalbėjo. Ji nuėjo pas pareigūną pasitarti, nes norėjo, kad gydytojas apžiūrėtų. Pareigūnas pasakė, kad gydytojui reikia siuntimo. Su kaltinamuoju nebendravo. Tik per pusseserę viską sužinodavo. Teigia, jog lankėsi pas psichologus, sirgo depresija. Vaistų iš pradžių nevartojo, apsimesdavo, kad nieko nebuvo. Nenorėjo grįžti „į mokslus“, buvo sunku. Išsikėlė iš bendrabučio, nes visi laikė ją kvaila, „sakė, kad į ligoninę reikia uždaryti“. Prašo 50 000Lt neturtinei žalai atlyginti. Teigė, jog po įvykio niekur nenorėjo eiti, vartojo antidepresantus, nes pusseserė tėvams kitaip viską papasakojo, sakė, kad ji vaikštinėja po klubus, miega su visais, prisigėrė. Minimos neturtinės žalos prašo todėl, kad kaltinamasis ją pažemino, ja pasinaudojo. Ji tai prisimins visą gyvenimą.  Teigė, jog kai ją apklausė tyrėja, ji geriau prisiminė. Paaiškino, jog šiuo metu yra ištekėjusi, 2012m. sausio 6d. gimė kūdikis. Su vyru gyveno metai laiko iki kūdikio gimimo. Vyru pasitiki. Sukūrė laimingą šeimą. Šiai dienai depresijos požymių nėra. Visą dėmesį koncentruoja į dukrą. 

       Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. R., be to, parodė, jog A. ją paliko kambaryje apie 0 val.  A. ją paliko kambaryje apie 0 val. 30 min. Jog ka=kas buvo atėjęs ir klausinėjo apie raktus, bet ji neatsakė. Aiškino, jog jautė, kad miegant ant pilvo pajuto, kaip iš nugaros kažkas ją prispaudė, pakėlė suknelę, numovė pėdkelnes, patraukė kelnaites ir ji pajuto kaip į makštį įkišo vyrišką lytinį organą, jį ištraukė, o po kelių sekundžių vėl lytinį organą įkišo į makštį, jį ištraukus vėl įkišo į makštį. Tuo metu ji pajuto didelį skausmą pilvo apatinėje dalyje. Atsigavusi po šoko pamatė kraują ir ant žemės tupintį vaikiną pravarde T. (t.1, b.l. 15-16);

       papildomos apklausos metu J. R. patikslino, kad ji jautė „kietą buką daiktą“, kurį bandė įkišti jai į makštį. Pirmus du kartus tik bandė, o kai įkišo, tuomet pajuto skausmą. Teigė, jog po to nieko nebeprisimena. Nesuvokė, kelinta valanda. Kai visa tai juto, nieko nedarė, nieko nesakė, nesipriešino, nesuvokė, kiek laiko tai truko. Pėdkelnės buvo numautos iki kelių, kelnaitės ir suknelė tvarkingi. Sėdėdama ant lovos pamatė ant užtiesalo dvi raudonos spalvos dėmes apie 2 cm dydžio ir jas pamačiusi, prisiminusi skausmą pilvo apačioje, T. paklausė: „Ką tu padarei?“ Jis atsakė: „Nieko, J., nieko“ (t.1, b.l. 20, 21);

        liudytoja A. R. parodė, jog ji dalyvavo pobūvyje. Apie devintą valandą vakaro atvyko po darbo ir jos draugas. Apie dešimtą valandą pasigedo J. Salės gale buvusiame tualete rado J. klūpančią. Sakė, kad jai bloga nuo alkoholio. Ji negalėjo paeiti. Su draugu vedė J. Sutiko O. Šis ją nunešė į draugės kambarį, nes J. kambarys buvo užrakintas. J. lydėjo ji, E. Š., O., D. E. sutiko prie kambario. J. norėjo eiti į savo kambarį, sakė: „Kur D.? Raktai... R...“ Kadangi J. buvo bloga, atnešė bliūdą ir ši vėmė. Paguldė ant pilvo. Apie dešimtą-vienuoliktą valandą ji nuėjo ieškoti J. grupiokės, bet išėjus į lauką ją kažkas užkalbino ir ji pamiršo. O. liko su J. Apie dvyliktą valandą J. nusileido laiptais verkdama. Paklausus, kas atsitiko, ji pasakė, kad ją išprievartavo T. (T. Ž.). J. drebėjo, buvo supjaustytos rankos, bet ne iki kraujo. Tik įbrėžtos. Rūbai buvo tvarkingi. Guziukas ant kaktos, bet jis atsirado, kai ji buvo tualete. Po to J. pasakojo, kad T. klausė, kur raktai, kad jai buvo silpna ir ji negalėjo atsakyti, kad jai skaudėjo ir pirmą pamatė T., kad kelnaitės ir pledas buvo kruvini. Teigė, jog J. nenorėjo eiti į policiją, bet būtent ji su draugu pasiūlė nueiti į komisariatą. J. nuotaika buvo svyruojanti. Sakė, jog nenorės vyro turėti, neturės vaikų, stos į vienuolyną. Teigė, jog 23 val. 45 min. gavo žinutę iš J., kad ją išprievartavo; 

       liudytoja S. Š. parodė, jog ji R. M. draugė. Ji dalyvavo gimtadienio pobūvyje. Apie dvyliktą valandą sėdėjo salėje, kai įbėgo R. ir sako: „Mane išprievartavo“. Teigė, jog tą vakarą buvo daug alkoholio – degtinės, alaus, sidro. Ji buvo apsvaigusi ir nelabai pamena. Tik pamena, kad įbėgo R. ir pasakė, kad ją išprievartavo, tada budėtoja uždegė šviesą ir liepė skirstytis. Uždegus šviesą pamatė, kad R. apsiverkusi. Pamena, jog kažkas kalbėjo, kad tai padarė T. ir kad T. muša. Ryte savo kambaryje pamatė išmėtytus peilius, kraujo dėmes ant lovos. J. tą vakarą šoko, yra nuotraukos, kad su T. apsikabinusi. J. kviesti policiją atsisakė. Ryte jie J. liepė kviesti policiją. Teigė susižalojimų ant R. kūno nemačiusi;

       liudytoja V. R. parodė, jog ji yra nukentėjusiosios pusseserė. Dalyvavo gimtadienio šventime. Bet ji apie dešimtą valandą nuėjo miegoti, nes jai pasidarė bloga. Kai ji ėjo miegoti, viskas buvo „normos ribose“ – daug kas ėjo parūkyti, šoko. Su J. irgi viskas buvo gerai iki dešimtos. Ji atsibudo apie antrą valandą nakties atsigerti vandens. Draugė S. D. ėmė jai pasakoti, kas atsitiko, kad buvo kviesta „Jungtis“. Draugė vos ne juokais pasakojo, kad atėjusi J. sakė, kad ją T. – jos grupiokas išprievartavo. Ryte ji perklausė draugę, ką ši naktį „prisapaliojo“, bet kai ji patvirtino, nuėjo pas J. Kai sužinojo, kad ši pjaustėsi rankas, ją aprėkė, išnešė visus peilius. J. sakė, nieko nedarysianti. Kai papasakojo, jog nežino, kas ją užgulė, nes buvo tamsu, bet vėliau pirmą pamatė T., ji pasiūlė kreiptis į policiją. J. nedetalizavo, kaip viskas buvo. „Atrodė pirmas vaizdas, kad buvo per daug alkoholio“. Vėliau su J. nebendravo, ši supyko, kad ji nėjo į policiją. J. „nesibaido vaikinų“, nors, kiek jai žinoma, iki tol nebuvo turėjusi santykių. Kadangi mokosi su T., tai negalėjo patikėti, kad taip pasielgė T. Jis buvo draugiškas, bendraudavo su grupe. Po įvykio labai pasikeitė. Jai žinoma, kad T. pats prašė kviesti policiją, bet J. atsisakė;

       liudytoja R. M. parodė, jog buvo švenčiamas jos ir J. gimtadienis. Ji gėrė nedaug, o J. buvo išgėrusi „kaip reikiant“. Kai J. „išnešė“ ji nematė. Kai dingo salės raktai, ji nuėjo į 319 kambarį ir paklausė J. Ši atsakė: „Nežinau“. Buvo kelis kartus. Rasdavo J. gulinčią prieblandoje, įsijungdavo šviesą, pasakydavo, kad nežino, kur raktai. Vaikštinėjo ir ieškojo raktų kartu su T. Buvo du-keturis kartus valandos bėgyje. Didžiąją laiko dalį T. buvo kartu su ja. Užeidavo pasižiūrėti, kaip laikosi J. – maža kas gali atsitikti, nes jai buvo bloga. Vieną kartą rado O., kuris tupėjo prie lovos, šnekino ją. J. pati nekalbėjo, bet atsakydavo. Jai neatrodė, kad J.„trūkusi plionkė“. Po to kai atėjo, rado J. sėdinčią ant lovos ir „besibrūžinančią“ rankas su peiliu. Kraujo nebuvo. Paklausus kas atsitiko, ji atsakė, kad T. išprievartavo, „atėmė nekaltybę“. Teigė numetusi peilį ant stalo. Trijų minučių bėgyje atėjo E. Ant lovos buvo „minimaliai“ kraujo. J. buvo tvarkingai apsirengusi, su pėdkelnėm. Kai ji nusileido į apačią, T. buvo pas budėtoją, jį guodė. Atvykus apsauga. T. buvo drebantis, verkė, prašė kviesti policiją, bet J. atsisakė.  Jai neįtikėtina, kad T. galėtų ką nors daryti prieš merginos valią. Jis jos kursiokas;

       liudytojas O. P. parodė, jog jis dalyvavo pobūvyje. Vienu metu pamatė, kaip A. ir jos draugas veda R. Jis padėjo ją nuvesti. Ji nepastovėjo ant kojų. Paguldė į lovą. A. nuėjo pakviesti D., o jis pasiliko vienas su J. Su ja kalbėjo. Ji sakė: „Atsiprašau, kad sugadinau vakarą“. Jo nuomone, buvo sąmoninga. Jis padavė jai vandens ir, grįžus A., D. ir E., išėjo. Jis grįžo švęsti. Po kurio laiko kilo šurmulys. J. pasakė, kad ją išprievartavo, sėdėjo ir verkė. Jis siūlė kviesti policiją, bet J.atsisakė. Tuo metu ji buvo šoke, ‚nesuprasi ar buvo girta“. Buvo iškviesta saugos tarnyba. Neprisimena, ar T. buvo mušamas;

       liudytojas E. Š. parodė, jog jis į pobūvį atvyko tik po devintos valandos. Pamatęs, kad nėra A., pradėjo jos ieškoti ir rado su J. tualete.  J. vėmė. A. paprašius, J. nešė į trečią aukštą. Nešant ją sutiko O. ir jis „perėmė“ J. Tuo metu, galima sakyti, J. buvo „be sąmonės“. Jis grįžo į salę. Buvo ieškomi raktai. Gal po pusvalandžio grįžo A. ir paklausus, kur J., pasakė, kad ją „vimdo“. Dar po kurio laiko kilo šurmulys – kažkas pasakė, kad išprievartavo J. kažkas iš pobūvio dalyvių. Jam matant T.niekas nemušė. Buvo iškviesta apsauga;

       liudytoja D. M. parodė, jog kai J. buvo vedama į kambarį, ji ėjo iš paskos. J. nebuvo nešama, jos „kojos vilkosi“. Ją nešė A. ir E. Po to paėmė kitas vaikinas. Ji su E. nuėjo ieškoti salės raktų. Užtruko gal apie penkiolika minučių. Kai grįžo prie J., ji vėmė. Paklausta, ar gerai jaučiasi, „ji tik numykė“ ir užmigo. Tada ji grįžo į salę. Jokio šurmulio iki nusileido Jurgita nebuvo. Kai nusileido, buvo išsigandusi, „šoko būsenoje“, sakė, kad ją išprievartavo. Jokių žymių nesimatė. Su ja buvo visą naktį. Sakė miegojusi ir pajutusi skausmą. Ji buvo „be fazių“. Gal E. su ja kalbėjo;

       liudytoja A. G. parodė, jog ji pobūvio metu buvo neblaivi. Pamena „kaip per miglą“, kad R. pametė raktus, ieškojo. Ji buvo salėje, kol prasidėjo sujudimas. Ji sužinojo „iš mergų“, kad išprievartavo J. Ji užėjo pas E. J. rėkavo susinervinusi: „Mane išprievartavo! Mane išprievartavo!” Akivaizdžiai buvo girta, todėl ji jai pasakė: “Pirma išsiblaivyk”. Ryte ji išvyko į Panevėžį – nenorėjo kištis. Naktį vyko konfliktas, susistumdymas tarp vaikinų. T. užsidarė savo kambaryje. Jis – kursiokas. Ramus, geras, negalėtų panaudoti prievartos;

       liudytoja E. S. parodė, jog gimtadienyje J. „pergėrė“ ir nukrito jai „po kojų“. Tada su A. ją vedė. Buvo dar O. ir E. Nuvedė į 319 kambarį. J. buvo „dar su sąmone“, jai buvo bloga. Padėjo dubenį ir nuėjo į apačią. Ji buvo girta, bet sąmoninga. Kalbėjo nerišliai. Liko A. ir O. Gal po dviejų valandų grįžo su A. J. sėdėjo ant lovos krašto ir verkė. Sakė, kad ją išprievartavo. Ji buvo pilnai apsirengusi. Teiginys atrodė kvailai, ji nepatikėjo. Kadangi pažįsta J., galvoja, kad ji norėjo dėmesio.  A. išsivedė T. ir aiškinosi koridoriuje su T., trenkė jam. Ji grįžusi į kambarį pamatė J. su peiliais – norėjo pjautis venas. Bet, jos nuomone, „jei nori susipjaustyti venas, tai ir pavyksta“. Jai atrodo, kad tai „galėjo būti pasirodymas“. Nuėjo į apačią. J. rūkė apačioje. T. nepuolė nė aiškintis. Jo akys buvo išpūstos ir nesuprato, kas įvyko. J. pasiūlius kviesti policiją, ji atsisakė. Sakė: „Nereikia, tegul būna jam ant sąžinės“. T. buvo išsigandęs, prašė kviesti policiją. Po įvykio tapo uždaras. Negalėtų patikėti, kad jis galėtų panaudoti smurtą;

       liudytoja A. C. parodė, jog administracija leido organizuoti pokylį. Mergaitės pasiėmė salės raktą. Stebint filmavimo kameras, pastebėjo, kad lauke ant laiptukų vyksta susistumdymas. Nuėjus rado du vaikinus. Vienas buvo Ž., kitas – iš svečių tarpo. Nepažįstamasis pasakė, kad Tomas „tiek pridarė“, kad jį tampau. Ji nusivedė Ž. pas save ir iškvietė „Jungtį“, nes iš svečių tarpo jautėsi agresija. T. Ž. drebėjo, verkė, buvo išsigandęs, nieko neaiškino. Kai atvažiavo „Jungtis“, klausinėjo, kas atsitiko. Kažkas pasakė, kad išprievartavo mergaitę. Ši buvo tvarkinga, išraudusi, verkė, kad būtų buvusi labai girta nepastebėjo. Atsakymai buvo sąmoningi. Abiem davė „lašiukų“, nes buvo susijaudinę. „Jungties“ darbuotojai siūlė kviesti policiją, bet R. atsisakė;

       ekspertas D. T. paaiškino, jog nustatytam J. R. sužalojimui esminės reikšmės neturėjo, ar ji gulėjo ant pilvo, ar ant nugaros. Atsakyti, ar tai buvo padaryta brutaliais veiksmais, negali. Tai nustato teismas. Mergystės plėvė liko nepažeista. Sužalojimas padarytas prieš mergystės plėvę. Galėjo būti bandymas, nes varpa nebuvo pilnai įvesta į makštį, ji buvo prieangyje. Sužalojimas yra, o ar buvo išžaginimas atsakyti negali. Kitų sužalojimų nebuvo padaryta, išskyrus rankų dilbius;

       ekspertas S. S., susipažinęs su bylos medžiaga ir pateiktais klausimais nurodė, jog būtina kompleksinė ambulatorinė teismo psichiatrinė-psichologinė ekspertizė;

       įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), prie lango stovi lova, kurios viduryje matyti apie 1 cm raudonos spalvos dėmė. Ant vatos tampono paimtas raudonos spalvos skysčio pavyzdys. Taip pat paimtas vatos tampono kontrolinis pavyzdys (t.1, b.l. 5-14);

       daiktų pateikimo protokole (t.1, b.l.18) nurodyta, jog J. L. pateikė prijungimui prie baudžiamosios bylos kelnaites, pėdkelnes, suknelę, pledą;

       teismo medicinos specialisto išvadoje Nr.G1163/10(02) nurodyta, kad J. R. makšties prieangyje yra gleivinės įplyšimas, padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir vyriškas lyties organas – varpa. Sužalojimas galėjo būti padarytas paros bėgyje iki apžiūros. Ji apžiūrėta 2010-04-10 20 val. 30 min. Taip pat išvadoje nurodyta, jog J. R. abiejų dilbių apatiniuose trečdaliuose padaryti daugybiniai linijiniai odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku, labai ribotą paviršių turinčiu daiktu, kuo galėjo būti ir peilio smaigalys ar atšipusi geležtė. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti savo paties ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti paros bėgyje iki apžiūros (t.1, b.l.25);

        Valstybinės teismo medicinos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos  Aerologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr.S 202/10(01) nurodyta: nuopjovoje iš įvykio vietos, ant pledo, J. R. suknelės, kelnaičių, pėdkelnių yra žmogaus kraujas; ant J. R. kelnaičių ir pėdkelnių rasti sperminio skysčio pėdsakai; atlikus DNR tyrimą, ant pledo, J. R. suknelės, pėdkelnių bei nuoplovoje iš įvykio vietos nustatytas T. Ž. DNR profilis su 99,999999999% tikimybe; atlikus DNR tyrimą, ant J. R. kelnaičių nustatytas J. R. genotipas su 99,999999999% tikimybe bei T. Ž. DNR profilis su 99,94 % tikimybe, tarp giminystės ryšiais pagal vyriškąją liniją su T. Ž. nesusijusių asmenų (t.1, b.l.30-31);

      Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-307 nurodyta, jog:

• remiantis liudytojų parodymais ir jos pačios parodymais pagal alkoholio intoksikacijos klinikinius reiškinius galėjo būti vidutinio arba sunkaus girtumo laipsnyje;
• iš ūmios alkoholinės intoksikacijos, esant vidutiniam ar sunkiam girtumo laipsniui po valandos miego išeiti negalima;
• pasipriešinti kaltinamojo atliekamam lytiniam aktui J. R. galėjo, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami;
• J. R. galėjo dėl savo neblaivumo prisiminti tik atskirus įvykių epizodus, juos atsiminusi atpasakoti;
• J. R. dėl neblaivumo galėjo suvokti skausmą ir jį diferencijuoti nuo kitomis aplinkybėmis sukeliamų skausmų;
• būdama neblaivi J. R. galėjo parašyti ir išsiųsti reikiamam adresatui rišlią SMS žinutę su įvykio apibūdinimu;
• J. R. dėl esamo neblaivumo negalėjo tiksliai prisiminti ir objektyviai vertinti savo veiksmus iki lytinio akto ir lytinio akto metu;
• J. R. dėl esamo neblaivumo iškart po įvykio galėjo tvarkingai apsirengti, bendrauti su kitais, įvardinti kaltininką, vaikščioti, laipioti laiptais, rūkyti, logiškai atsakinėti į klausimus;
• būdama neblaivi galėjo kalbėti, judinti rankas ir kojas;
• J. R. kaip nukentėjusioji kreipėsi į psichiatrą 2010-11-02 dėl baimės būti vienai, nuotaikos svyravimų, košmariškų sapnų;
• 2010-11-09  J. R. diagnozuotas psichikos sutrikimas – adaptacijos sutrikimai (F43.2). Psichikos sutrikimas galėjo būti sukeltas dėl nusikalstamos veikos byloje nurodytomis aplinkybėmis. Išrašytas amitryptilinas ir paskirtos psichologo konsultacijos;
• J. R. diagnozuotas psichikos sutrikimas priskiriamas prie nežymaus sveikatos sutrikdymo masto;
• šiuo metu  (ekspertizė atlikta 2011m. lapkričio 11d.) J. R. sveikatos sutrikimų neturi;

      Teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės akte Nr.83TPK-303 nurodyta, jog:

• T. Ž. į psichiatrą kreipėsi 2011-03-10 dėl nerimo, įtampos;
• T. Ž. buvo diagnozuotas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), skirtas medikamentas medozepamas;
• subjektyviai vertinant T. Ž. nusikalstamos veikos įvykdymo metu galėjo būti lengvame girtumo laipsnyje;
• T. Ž. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti;
• šiuo metu T. Ž. psichikos sutrikimas nekonstatuojamas.

       Nukentėjusioji J. R. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš T. Ž. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1000Lt išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

       Tokiu būdu, surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. Ž. pasikėsino atlikti lytinį aktą, tačiau, kaip nurodė ekspertas D. T., jo iki galo neatliko – varpa nebuvo pilnai įvesta į makštį. Nukentėjusioji J. R. patvirtino, kad jautė, jog buvo bandoma tai padaryti kelis kartus, bet ji, nors ir galėjo, savo valios neišreiškė, neprieštaravo nei žodžiu, nei veiksmais.

       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato  2004m. gruodžio 30d. nutarimo Nr. 49 4p. nurodyta, jog ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas už­trau­kia bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę tik tais at­ve­jais, kai tai da­ro­ma prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią. Ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ki­toks ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens va­lią yra ta­da, kai tai da­ro­ma ne­su­tin­kant vie­nam iš as­me­nų, da­ly­vau­jan­čių ly­tiš­kai san­ty­kiau­jant ar ten­ki­nant ly­ti­nę aist­rą. Vie­no iš as­me­nų ne­su­ti­ki­mas tu­ri bū­ti iš­reikš­tas ir kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti ki­to as­mens ne­su­ti­ki­mą. As­mens ne­su­ti­ki­mas ga­li bū­ti iš­reikš­tas žo­džiais – pa­sa­kant apie as­mens ly­ti­nių san­ty­kių ne­no­rą, šau­kiant pa­gal­bos, ar­ba ki­to­kio po­bū­džio veiks­mais – ver­kiant, at­stu­miant kal­ti­nin­ką, sten­gian­tis nuo jo pa­bėg­ti, nau­do­jant prieš jį fi­zi­nį ar psi­chi­nį po­vei­kį, ar­ba ki­tais bū­dais. Tais at­ve­jais, kai kal­ti­nin­kas pa­si­nau­do­ja be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, nu­ken­tė­ju­sy­sis ga­li iš­oriš­kai ne­iš­reikš­ti sa­vo ne­su­ti­ki­mo dėl be­jė­giš­kos būk­lės, ta­čiau kal­ti­nin­kas tu­ri su­vok­ti, kad ly­ti­niai san­ty­kiai ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas vyks­ta prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

Minimo nutarimo 10p.  nurodyta, jog ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas su ap­svai­gu­siu nuo al­ko­ho­lio ga­li bū­ti ver­ti­na­mas kaip pa­si­nau­do­ji­mas be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le ir už­trauk­ti bau­džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę pa­gal BK 149 straips­nį, jei teis­mas nu­sta­to, jog ap­svai­gi­mas taip pa­vei­kė nu­ken­tė­ju­sį­jį, kad at­ėmė ga­li­my­bę su­pras­ti su juo da­ro­mų veiks­mų es­mę ar prie­šin­tis kal­ti­nin­kui, ir ly­ti­nis san­ty­kia­vi­mas ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mas įvy­ko prieš nu­ken­tė­ju­sio­jo va­lią.

       Baudžiamosios bylos medžiagoje, kaip jau buvo minėta, nėra surinkta objektyvių, neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad nukentėjusioji nesuprato su ja atliekamų veiksmų esmės ir neturėjo galimybės priešintis ar kitaip išreikšti savo valią: ji nurodė, jog ji jautė, kaip „iš nugaros kažkas ją prispaudė, pakėlė suknelę, numovė pėdkelnes, patraukė kelnaites ir ji pajuto kaip į makštį įkišo vyrišką lytinį organą, jį ištraukė, o po kelių sekundžių vėl lytinį organą įkišo į makštį, jį ištraukus vėl įkišo į makštį“. Ekspertizės akte nur odyta, jog nukentėjusioji „ pasipriešinti kaltinamojo atliekamam lytiniam aktui galėjo, jei jautė, kad tokie veiksmai su ja atliekami“.

Be to, minimo Senato nutarimo 19 p. nurodyta, jog iš­ža­gi­ni­mas yra nu­si­kals­ta­ma vei­ka tik pa­da­rius ją tie­sio­gi­ne ty­čia. Iš­ža­gi­ni­mas su­po­nuo­ja kal­ti­nin­ko su­vo­ki­mą, kad jis ly­tiš­kai san­ty­kiau­ja ar ten­ki­na ly­ti­nę aist­rą su nu­ken­tė­ju­siuo­ju prieš jo va­lią, pa­si­nau­do­jęs be­jė­giš­ka nu­ken­tė­ju­sio­jo būk­le, ir no­ri to­kių ly­ti­nių san­ty­kių ar ly­ti­nės aist­ros ten­ki­ni­mo.

Jei as­muo ne­su­vo­kė bent vie­no iš­ža­gi­ni­mo pa­grin­di­nės su­dė­ties po­žy­mio, vei­ka ne­ga­li bū­ti kva­li­fi­kuo­ja­ma pa­gal BK 149 straips­nį.

Jokie byloje surinkti įrodymai nepaneigė kaltinamojo T. Ž. teiginio, kad jis suvokė, jog nukentėjusioji J. R. nori lytinių santykių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip tai patvirtina byloje surinkti įrodymai, netrukus po įvykio kaltinamasis prašė kviesti policiją, o nukentėjusioji, priešingai, nenorėjo, kad apie jos atžvilgiu padarytą veiką būtų kam nors pranešta. Bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė už iš­ža­gi­ni­mą, nu­ma­ty­tą BK 149 straips­nio 1 da­ly­je,  ga­li­ma tik esant nu­ken­tė­ju­sio­jo as­mens skun­dui ar jo tei­sė­to at­sto­vo pa­reiš­ki­mui ar­ba pro­ku­ro­ro rei­ka­la­vi­mui. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, jog J. R. buvo verčiama tai daryti kitų asmenų ir tik jų įtakojama parašė skundą.

         Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK  115 str. 3d., 2p., 297 -298 str.str., 301 -307 str.str.,

n  u  s  p  r  e  n  d  ž  i  a  :

       T. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 1d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1d. 1p.).

        Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

        Civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

        Daiktinius įrodymus – voką su vatos tamponais, kontroliniais pavyzdžiais, DNR seilių pavyzdžiais sunaikinti. J. R. kelnaites, pėdkelnes, pilkos spalvos suknelę – grąžinti nukentėjusiajai.

       Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                          Aurelija Naujokienė