Administracinė byla Nr. I-263-643/2017
Proceso Nr. 3-61-3-00798-2016-6
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,
dalyvaujant pareiškėjui S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
n u s t a t ė:
pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 1-2, 7), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 100 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau –Teisingumo ministerija), – 200 000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K yra laikomas nuo 1995 m. Laikymo sąlygos visiškai neatitinka Europos Sąjungos standartų. Pareiškėjas pažymi, kad planas pastatyti naują įkalinimo įstaigą buvo parengtas dar 2008 m., tačiau Lukiškių TI-K iškeldinimas neįvyko iki šiol. Sprendimą dėl iškeldinimo konkurso nutraukimo priėmė Teisingumo ministerija.
Pareiškėjo nuomone, Teisingumo ministerija, nesiimdama radikalių įkalinimo sistemos pakeitimų, pažeidžia jo teises. Dėl šios institucijos neveikimo pareiškėjas yra laikomas nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis.
Pareiškėjas nurodo, kad neturtinę žalą patiria ir dėl Lukiškių TI-K veiksmų, kadangi jam nėra užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, tualetinio popieriaus nuolat trūksta, jo išduodama tik vienas ritinėlis kartą per mėnesį.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir skundą atmesti (b. l. 13-20). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2005-01-14 iki 2016-02-19, įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes nuteistiesiems pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis, tačiau negali įtakoti atvykstančiųjų suimtųjų ir nuteistųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.
Atsakovo atstovas pažymi, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos kamerose atitvertas 1,5 m sienele ir tai atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo skundas grindžiamas samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais, nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs, pašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko ir prašė atmesti (b. l. 31-33). Atsakovo atstovas nurodė, kad Teisingumo ministerija nėra įgaliota atstovauti valstybę dėl laikymo sąlygų įkalinimo įstaigose, be to, jokių pareiškėjo skundų dėl netinkamų įkalinimo sąlygų nebuvo gavusi. Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių Teisingumo ministerijos neteisėtų veiksmų, nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto, atsakovo atstovo nuomone, jo skundas negali būti patenkintas.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų, laikotarpiu nuo 2016-02-08 iki 2016-02-18.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).
Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K laikymo sąlygų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Pareiškėjas Teisingumo ministerijos neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad ši institucija nepagrįstai nutraukė konkursą dėl Lukiškių TI-K iškeldinimo, nesiima radikalių įkalinimo sistemos pakeitimų, ir dėl to pareiškėjas turi gyventi netinkamomis laikymo sąlygomis.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-03-26 nutarimu Nr. 288 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2008–2033 metų plano patvirtinimo“ buvo patvirtinta Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategija ir Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų plėtros strategijos įgyvendinimo priemonių 2008–2033 metų planas. Teisingumo ministerijai pavesta rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymų projektus, prioriteto tvarka numatyti lėšas Plane numatytoms priemonėms įgyvendinti; koordinuoti ir kontroliuoti Strategijos įgyvendinimą ir kasmet iki kovo 1 d. nustatytąja tvarka teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei praėjusių metų Plano įgyvendinimo ataskaitas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimo Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“ (TAR, 2014-07-29, Nr. 2014-10619) 3 punktu pripažintas netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimas Nr. 1248 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plano patvirtinimo“. To paties nutarimo 1 ir 2 punktais patvirtinta laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai kartu su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pavesta, atsižvelgiant į esamas finansines galimybes, siekti, kad rengiant kiekvienų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektus būtų numatyti Programai įgyvendinti reikalingi asignavimai.
Iš nurodytų nutarimų matyti, jog Teisingumo ministerijos funkcija yra susijusi su biudžeto planavimo klausimais, tačiau, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje ir nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, kad konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl Teisingumo ministerijos veiksmų yra susiję su politinio pobūdžio sprendimu imtis įkalinimo įstaigų sistemos pakeitimų bei ekonominio pobūdžio funkcijomis, susijusiomis su laisvės atėmimo vietų modernizavimo programai reikalingų asignavimų užtikrinimu, tačiau tokių klausimų sprendimas pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Pareiškėjas teigė, kad laikymo Lukiškių TI-K metu patyrė nežmonišką ir žeminantį elgesį dėl įkalinimo sistemos trūkumų, išskyrė privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimą ir nepakankamą kiekį tualetinio popieriaus, todėl toliau sprendime pasisakytina dėl šių pareiškėjo argumentų.
Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimo laikotarpis yra nuo 1995 m. iki 2016-02-22, todėl yra aktualus CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas, reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2016-02-22 (b. l. 3), darytina išvada, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2013-02-21.
Vadovaujantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, esant ginčo šalies reikalavimui, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Šiuo atveju, atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 13). Pareiškėjas neprašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, jokių argumentų ar įrodymų, patvirtinančių, kad ieškinio senaties terminą praleido dėl objektyvių priežasčių, teismui nepateikė, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo bylose, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, ne kartą yra konstatavęs, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondenciją, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, tačiau to nepadarė, savo teises į teisminę gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjo skundo dalis, apimanti 1995 m. iki 2013-02-21 laikotarpį, atmestina CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Dėl Lukiškių TI-K pareiškėjui išduodamo tualetinio popieriaus pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nustatyta, jog vyrams yra išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus mėnesiui. Pareiškėjas neneigė, kad per mėnesį jam išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
Pareiškėjas teigė, kad jam kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudotis sanitariniais įrenginiais.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Nesant techninių galimybių kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K 2013-02-22–2016-02-22 laikotarpiu nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.
Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos aukščiausiojo teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006-10-10 sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.).
Pareiškėjo nuomone, laikymo Lukiškių TI-K sąlygos buvo žeminančios ir nežmoniškos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas trejus metus Lukiškių TI-K buvo laikomas kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais. Įvertinus nurodytą pažeidimo laikotarpį ir jo pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė didesnius neigiamus išgyvenimus, nei neišvengiamai patiriami laikant asmenį įkalinimo įstaigoje, todėl jie turi būti kompensuojami priteisiant neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į ilgą pažeidimo laikotarpį, tačiau ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, tik jam neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 EUR sumos priteisimas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjo S. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 100 EUR (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimą.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Margarita Stambrauskaitė