Civilinė byla Nr. e2A-921-1120/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00724-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

1.1.4.3; 2.2.2.7; 2.6.10.2.1; 2.6.10.5.2.17; 3.3.1.18.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Neringos Švedienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“, atsakovų V. G. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ ieškinį atsakovams V. G. ir A. D. dėl žalos priteisimo, tretieji asmenys A. B., V. A., M. D., E. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ (toliau – ir Asociacija) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. G. ir A. D. (toliau – ir atsakovai) 549 622,25 Eur žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas – 5 135  Eur žyminio mokesčio ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

2.       Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus AVMI) atliko Asociacijos mokestinį patikrinimą už 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį, kurio metu nustatė eilę ieškovės mokestinių pažeidimų, padarytų 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti 549 622, 25 Eur žalos, kurią sudaro Vilniaus AVMI dėl nustatytų mokestinių pažeidimų paskaičiuotos ir ieškovės sumokėtos 306 708,32  Eur baudos ir 242 913,93 Eur delspinigiai. Ieškovė teigia, kad mokestiniai pažeidimai, kurių pagrindu ieškovei priskaičiuotos baudos ir delspinigiai, padaryti tuo metu, kai ieškovei vadovavo V. G.. Asociacijos sekretoriumi-vyriausiuoju finansininku nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d., įskaitant mokestinį patikrinimą apėmusį laikotarpį (nuo 2007 m. sausio 1  d. iki 2011 m. gruodžio 31  d.) buvo A. D..

3.       Teigė, kad atsakovo V. G., kaip ėjusio Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas aktualiu laikotarpiu, už kurį buvo atliktas mokestinis patikrinimas, neteisėti veiksmai (neveikimas) pasireiškė tuo, kad jis netinkamai organizavo Asociacijos buhalterinę apskaitą, neužtikrino, kad nebūtų padaryti apskaitos ir mokestiniai pažeidimai, nustatyti mokestiniame ginče, taip pat nesiėmė reikiamų priemonių ir veiksmų, jog Asociacija tinkamai apskaičiuotų ir laiku sumokėtų mokesčius. Atsakovo, kaip buvusio Asociacijos vienasmenio valdymo organo – generalinio sekretoriaus atsakomybė už jo vadovavimo laikotarpiu Asociacijos padarytus apskaitos organizavimo pažeidimus kyla iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio, reglamentuojančio juridinio asmens organo narių pareigas, ir specialaus įstatymo – Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio.

4.       Nurodė, kad atsakovo A. D. neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis, kaip buvęs Asociacijos vyriausiasis finansininkas, pagal pareiginę instrukciją vadovaudamas Asociacijos finansinės ir buhalterinės apskaitos tvarkymui ir būdamas atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą bei finansinės–buhalterinės apskaitos organizavimą ir kontrolę, neužtikrino, kad būtų tinkamai organizuojama Asociacijos buhalterinė apskaita, neužtikrino, kad nebūtų padaryti apskaitos ir mokestiniai pažeidimai, nustatyti mokestinėje byloje, taip pat nesiėmė reikiamų priemonių ir veiksmų, jog Asociacija tinkamai apskaičiuotų ir laiku sumokėtų mokesčius. Asociacijos teigimu A. D. atliko neteisėtus veiksmus, vykdydamas jam kaip darbuotojui priskirtas darbo funkcijas, pažeisdamas sekretoriaus pareiginėje instrukcijoje nustatytas darbo pareigas, taip pat pažeisdamas bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai taip, kad Asociacijai nebūtų padaryta žala dėl Asociacijos apskaitos organizavimo pažeidimų. Praktiškai visas tiekėjų (viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Saugus ratas“, VšĮ „Baltijos media centras“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltijos verslo vystymo agentūra“, UAB „Daliveda“, UAB „Solaris Baltic“, ir kt.) išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kurias Vilniaus AVMI mokestiniame ginče įvertino kaip nesusijusias su Asociacijos apmokestinamąja ūkine komercine veikla ir nepagrįstai priskirtas leidžiamiems atskaitymams bei nepagrįstai įtrauktas į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) ataskaitą, Asociacijos vardu priėmė ir į Asociacijos buhalteriją įtraukimui į apskaitą pateikė būtent vyr. finansininkas A. D.. Asociacija neteisėtai teikdavo beprocentes paskolas savo darbuotojams, tame tarpe neteisėtai pagal 2003 m. gruodžio 23 d. paskolos sutartį buvo suteikta 300 000 Lt dydžio beprocentė paskola ir atsakovui A. D., nuo kurios priskaičiuota 24 660 Lt nesumokėtų palūkanų už 2010 metus ir 25 380 Eur nesumokėtų palūkanų už 2011 metus. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad Asociacija darbuotojų, įskaitant atsakovo A. D., poilsines keliones nepagrįstai įformindavo kaip tarnybines komandiruotes apmokamas iš Asociacijos lėšų ir todėl Vilniaus AVMI už tokias keliones Asociacijos sumokėtą 557 751 Lt sumą priskyrė pajamoms, gautoms natūra, ir papildomai priskaičiavo 117 448 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM). Daugumoje atvejų įsakymus dėl tarnybinių komandiruočių generalinio sekretoriaus V. G. vardu pasirašydavo vyr. finansininkas A. D..

5.       Nurodo, kad A. D. atsakomybė nešalina ir neapriboja buvusio generalinio sekretoriaus V. G. civilinės atsakomybės, nes, pirma, jis, kaip Asociacijos vadovas, buvo atsakingas už apskaitos organizavimą, antra, vyr. finansininkas buvo pavaldus generaliniam sekretoriui.

6.       Teigia, kad Asociacija apie žalą, kurią patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų / neveikimo, galutinai sužinojo tik po to, kai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. birželio 17 d. sprendimu galutinai buvo nustatyti Asociacijos padaryti mokestiniai pažeidimai ir VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu buvo galutinai nustatyta Asociacijos mokėtina baudų ir delspinigių suma. Todėl ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 31 d., kai VMI galutinai nustatė mokėtinas baudų ir delspinigių sumas, sudarančias Asociacijos žalą, ir nėra praleistas. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas, ieškovė prašė šį terminą atnaujinti. Pažymi, kad Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamentas nuo 2014 m. iki 2020 m. vasario 24 d. vykdė ikiteisminį tyrimą Nr. 06-1-00069-17. Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės J. R. 2020 m. vasario 24 d. nutarimu šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tada tapo aišku, kad ikiteisminio tyrimo metu nebus pareikšti įtarimai dėl mokestinio patikrinimo metu nustatytų mokestinių pažeidimų ir, kad Asociacija savo pažeistas teises turi ginti civiline tvarka. Be to, buvęs Asociacijos generalinis sekretorius V. G. nebuvo suinteresuotas ginti Asociacijos teisių, atskleisti visų reikšmingų faktinių aplinkybių, perduoti visų reikšmingų dokumentų. Jo vadovavimo laikotarpiu buvo sudaryta daug sandorių, kurie buvo užginčyti teisme arba Asociacijos pažeistos teisės apgintos priteisiant šiais sandoriais padarytą žalą.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. G. 226 228,33 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos (226 228,33 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 910,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė ieškovei iš atsakovo A. D. 13 032,90 Eur nuostolių atlyginimo ir 5  procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos (13 032,90 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitus ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė atsakovui A. D. iš ieškovės 1 909,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Vilniaus AVMI atliko Asociacijos mokestinį patikrinimą už 2007 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir 2015 m. vasario 12 d. parengė patikrinimo aktą Nr. (4.65)-FR068/0-105, kuriame nustatė eilę Asociacijos mokestinių pažeidimų. Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-208 patvirtino Patikrinimo aktą, kuriame Asociacijai už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. papildomai buvo apskaičiuoti mokėtini PVM, GPM, pelno mokestis (toliau – PM), nekilnojamojo turto mokestis (toliau – NTM), laikinasis socialinis mokestis ir su jais susijusios sumos bei valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokos ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokos bei su šiomis įmokomis susijusios sumos, taip pat paskirti delspinigiai bei baudos už laiku nesumokėtus mokesčius. VMI 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 69-80 bei 2015 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. 69- 93 atsisakė tenkinti Asociacijos skundus. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. S-60(7-186/2015) priskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir baudas paliko nepakeistas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2017 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-359-561/2017 Asociacijos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.  eA-90-556/2019 panaikino mokesčių administratoriaus ir teismo sprendimo dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Patikrinimo akto dalies, susijusios su (1) PVM delspinigių už ne laiku įvykdytas prievoles įsigijus vairavimo simuliatorių dydžiu, (2) iš sandorių su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „VAT refund“ kylančiomis prievolėmis, (3) ilgalaikio turto nusidėvėjimu ir amortizacija bei (4) laikinojo socialinio mokesčio dydžiu ir šias mokestinio ginčo dalis grąžinti VMI nagrinėti iš naujo. VMI, įvertinusi LVAT 2019  m. balandžio 17 d. nutarties motyvus, 2019 m. birželio 17 d. sprendimu perskaičiavo Asociacijai: i) 342 727,97 Eur baudų sumą, kurią sudaro 12 473,35 Eur GPM bauda, 36 020 Eur VSD ir PSD įmokų bauda, 2 423,07 Eur NTM bauda, 193 335,30 Eur PVM bauda, 18,83 Eur įmokų į garantinį fondą (toliau – IGF) bauda, 98 457,77 Eur PM bauda); ii) 481 599,03 Eur delspinigių sumą, kurią sudaro 25 282,41 GPM delspinigiai, 3 479,24 Eur NTM delspinigiai, 259 454,87 Eur PVM delspinigiai, 47,21 Eur IGF delspinigiai ir 193 335,30 Eur PM delspinigiai. VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“, atleido Asociaciją nuo dalies delspinigių sumokėjimo. Pagal šį sprendimą Asociacijai už laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. padarytus mokestinius pažeidimus priskaičiuota 306 708,32 Eur baudų ir 242 913,93 Eur delspinigių (delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2007  m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 19 d.).

9.       Teismas nustatė, kad V. G. buvo vienasmeniu asociacijos „Linava“ valdymo organu – generaliniu sekretoriumi, laikotarpiu nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. Atsakovas A. D. dirbo asociacijos administracijos sekretoriumi laikotarpiu nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. Abu atsakovai yra kaltinami padarę žalos dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko mokesčių administratorius įmonei pritaikė sankcijas.

10.       Teismas pažymėjo, kad atsakovui V. G. ir atsakovui A. D. yra taikomi skirtingi atsakomybės už žalą pagrindai. V. G. už netinkamą juridinio asmens veiklos organizavimą atsako kaip juridinio asmens valdymo organas už fiduciarinių pareigų pažeidimą (CK 2.87 straipsnis), o A. D. atsakomybė kyla iš Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 253 straipsnio 3 punkte (DK redakcija, galiojusi žalos padarymo ir nuostolių atsiradimo metu) numatyto darbuotojo materialinės atsakomybės atvejo. Teismo vertinimu, tokios mišrios darbuotojo ir juridinio asmens vadovo atsakomybės specifika nulemia, kad tokia atsakomybė yra dalinė, o ne solidari. Teismas nurodė, kad juridinio asmens, t. y. Asociacijos vyriausiasis finansininkas nors ir nėra valdymo organas, tačiau atlieka įstatyme apibrėžtas funkcijas, susijusias su įmonės finansine apskaita ir jo veikos sritis bei atsakomybė yra atribota nuo asociacijos vadovo įstatyme numatytų pareigų ir atsakomybės už buhalterinę apskaitą. Be to, pagal Asociacijos įstatų 9.8.3 punktą ir generalinį sekretorių ir vyriausiąjį finansininką skiria Asociacijos Prezidiumas, o tai taip pat rodo, kad šie subjektai juridinio asmens valdymo struktūroje turi tam tikrą autonomiją ir atskiras kompetencijas. Teismo vertinimu, tai taip pat lemia dalinę, o ne solidarią atsakovų atsakomybę.

11.       Teismas pasisakydamas dėl atsakovo V. G. dalinės civilinės atsakomybės už Asociacijai pritaikytas baudas ir delspinigius nurodė, kad egzistuoja atsakovo dalinės civilinės atsakomybės sąlygos.

12.       Teismas atmetė atsakovo V. G. argumentus, kad jis pagal savo užimamas pareigas nebuvo Asociacijos vienasmeniu valdymo organu – vadovu. Tai, kad asociacijos generalinis sekretorius yra vienasmenis asociacijos valdymo organas, buvo nustatyta asociacijos „Linava“ kongreso 2004 m. birželio 18 d. nutarimu patvirtintų Įstatų 8.1 punkte. Generalinis sekretorius pagal jam priskirtą kompetenciją priima ir atleidžia darbuotojus, sudaro sandorius, atstovauja asociaciją (Įstatų 12.1.2,  12.1.4 papunkčiai), vadovauja Sekretoriatui, kuris vykdo operatyvinę asociacijos veiklą (Įstatų 11.1, 11.2 papunkčiai). Šie įgaliojimai rodo, kad generalinis sekretorius yra Asociacijos vienasmenis valdymo organas – vadovas.

13.       Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad atsakovo V. G. veiksmai, susiję su netinkamu buhalterinės apskaitos organizavimu, yra įrodyti mokestinio patikrinimo procese. Teismas nurodė, kad VMI padalinio patikrinimo aktai ir jų pagrindu priimti sprendimai yra laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais, pagal CPK 197 straipsnio 2 dalies nuostatas turinčiais didesnę įrodomąją galią (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-943/2021 ir kt.). Tokio pobūdžio įrodymu, t. y. Vilniaus AVMI 2015 m. vasario 12 d. patikrinimo aktu Nr. (4.65)-FR068/0-105 yra įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Asociacijoje buvo netinkamai apskaitomos ūkinės operacijos ir kad tai sukėlė mokestinę nepriemoką. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad mokesčių administratoriaus nustatytos netinkamai apskaitytos ūkinės operacijos yra nulemtos atsakovo V. G. neveikimu, apskaitos nekontroliavimu. Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.82 straipsnio 3 dalyje, detalizuojamos AĮ, specialiuosiuose įstatymuose BAĮ, MAĮ, juridinio asmens įstatuose ir pareiginiuose nuostatuose, o šių pareigų netinkamas vykdymas lemia vadovo civilinę atsakomybę, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas.

14.       Teismas atsakovo argumentus, kad Asociacijos vadovui yra taikomos kitokios pareigos, susijusios su buhalterine apskaita, nei akcinės bendrovės vadovui atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad asociacijos, kaip juridinio asmens veiklos formos ypatumai, lyginant su akcine bendrove, yra susiję su narystės asociacijoje klausimais, o ne su buhalterine juridinio asmens apskaita ir kitomis juridinio asmens vadovo įstatyminėmis pareigomis.

15.       Pasisakydamas dėl atsakovo V. G. kaltės, teismas pažymėjo, kad mokesčių administratoriaus nustatyti mokestiniai pažeidimai yra sistemingi ir ilgalaikiai, susiję iš esmės su visų rūšių mokesčių netinkamu apskaitymu, todėl teismas sprendė, kad toks vadovavimas asociacijai, kai yra toleruojama mokestinių įstatymų laisva interpretacija, yra neteisėtas ir užtraukia įmonės vadovui civilinę atsakomybę. Teismas nustatė, kad pats V. G. sudarė daugumą sandorių, kurie mokestine prasme buvo įforminti netinkamai, ir kad taip jis pažeidė ne tik pareigą tinkamai organizuoti įmonės veiklą, bet ir padarė konkrečius darbo pareigų pažeidimus, t. y. veikė nepateisinamai neapdairiai ir rizikingai. Asociacijoje buvo ir kiti darbuotojai, atsakingi už buhalterinės apskaitos vedimą, įskaitant vyriausiąjį finansininką, neatleidžia atsakovo V. G., kaip juridinio asmens vadovo, nuo pareigos tinkamai organizuoti juridinio asmens veiklą, užtikrinti, kad juridinis asmuo laikytųsi mokesčių įstatymų ir tinkamai vykdytų mokestines prievoles.

16.       Teismas nesutiko su ieškove, kad atsakovas V. G. veikė tyčia ar susitaręs kartu su atsakovu A. D.. Atsakovų nusikalstamas susitarimas nekonstatuotas baudžiamojo proceso prasme ir todėl neįrodytas. Byloje taip pat nenustatyti apgaulingos ar aplaidžios buhalterinės apskaitos vedimo atvejai, apskaitos dokumentai nėra prarasti. Teismas sprendė, kad žalą atsakovas padarė dėl neatsargumo, t. y. nepakankamai domėjosi mokestinių prievolių vykdymu, nors būdamas atidžiu ir rūpestingu, turėjo ir galėjo tai padaryti. Atsakovo V. G. tyčia dėl kilusių pasekmių neįrodyta.

17.       Teismas pažymėjo, kad atsakovų argumentai, kuriais siekiama įrodyti sandorių teisėtumą, nepaneigia jų veikos, susijusios su netinkama mokesčių apskaita. Tačiau teismas sprendė, kad tokie argumentai gali būti vertinami kaip reikšmingi konstatuojant atsakovų kaltę dėl netinkamos mokesčių apskaitos ir konkrečią kaltės formą. Teismas pritarė atsakovui V. G., kad dalis ūkinių operacijų nepriklausė nuo jo. Pavyzdžiui, atsakovas V. G. pasirašė ne visus įsakymus dėl mokestine prasme neįvykusių komandiruočių ir kiti atvejai, kai V. G. tiesiogiai nedalyvavo ūkinėse operacijose, sukėlusiose mokestines nepriemokas. Teismas pritarė atsakovui, kad dalies sandorių mokestinė neatitiktis galėjo būti nustatyta tik atlikus detalų teisinį įvertinimą. Pavyzdžiui, sudarytų autorinių sutarčių ydingumui konstatuoti buvo būtinas detalus teisinis vertinimas. Teismas taip pat sutiko su atsakovu V. G., kad jam galėjo būti nežinoma, kaip konkrečiai yra įtrauktos į apskaitą tam tikros ūkinės operacijos. Pavyzdžiui, vairavimo simuliatoriaus įsigijimo išlaidų įtraukimas į sąnaudas, nors šis įrenginys nebuvo naudojamas Asociacijos veikloje, o buvo naudojamas kitoje Asociacijos įsteigtos įmonės veikloje ir kita patikrinimo akte nustatytų neleistinų sąnaudų įtraukimą į apskaitą.

18.       Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, teismas sprendė, kad atsakovo V. G. veiksmai, susiję su nepakankama juridinio asmens mokestinių prievolių kontrole, nulėmė baudos Asociacijai paskyrimą ir delspinigių skaičiavimą. Toks priežastinis ryšys yra pakankamas atsakovo, kaip juridinio asmens vadovo, civilinei atsakomybei kilti.

19.       Teismas, įvertinęs V. G., kaip juridinio asmens vadovo, neteisėtų veiksmų įtaką kilusiai žalai dėl mokesčių administratoriaus asociacijai pritaikytos baudos ir paskaičiuotų delspinigių, o taip pat atsižvelgdamas į Asociacijos valdymo struktūrą, pagal kurią generalinis sekretorius vadovauja Sekretoriatui, o Sekretoriato vadovybę sudaro generalinis sekretorius, sekretoriai ir vyriausiasis finansininkas (Įstatų 11.2 punktas), sprendė, kad atsakovo V. G. neteisėta veika įtakojo žalos atsiradimą, tačiau nebuvo vienintelė priežastis. Teismas V. G. kaltę dėl kilusios žalos Asociacijai paskirtos baudos forma vertino 50 procentų, o dėl priskaičiuotų delspinigių – 100  procentų. Skirtumas tarp baudos ir delspinigių priteisimo grindžiamas tuo, kad bauda juridiniam asmeniui buvo paskirta už padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, prie kurių padarymo prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai, o delspinigiai yra apskaičiuoti už laiku nesumokėtus mokesčius, kuriuos sumokėti įgaliojimus turėjo tik generalinis sekretorius.

20.       Teismas sprendė, kad įvertinus delspinigių skaičiavimo laikotarpį (4524 dienos) ir atsakovo darbo laikotarpį tuo metu (1370 dienos), atsakovui tenka atsakomybė už 30 proc. apskaičiuotų delspinigių (1 370 x 100 / 4 524 = 30,28). Tokiu būdu iš viso iš atsakovo V. G. ieškovei priteisė 72 874,17  Eur (242 913,93 Eur x 30 proc. / 100) nuostolių dėl ieškovės sumokėtų delspinigių.

21.       Dėl atsakovo A. D. materialinės atsakomybės teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog A. D. yra pasirašytinai susipažinęs su Asociacijos administracijos sekretoriaus-vyriausiojo finansininko pareigine instrukcija (pateikta byloje kaip DOK-35645 priedas). Pagal šią instrukciją Asociacijos sekretorius buvo pavaldus Asociacijos generaliniam sekretoriui. Pagal Sekretoriaus pareiginės instrukcijos 2.1 punktą sekretorius turėjo pareigą organizuoti, kontroliuoti ir vykdyti norminiuose dokumentuose Asociacijai numatytų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą jo kuruojamuose padaliniuose, remiantis pareigų pasiskirstymu, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir poįstatyminius aktus vadovauti asociacijos finansinės ir buhalterinės apskaitos tvarkymui, garantuoti buhalterinių įrašų teisingumą ir kad atskaitomybė būtų parengta laiku, organizuoti finansinę–buhalterinę apskaitą ir kontroliuoti, kad ataskaitiniai duomenys būtų teisingi ir laiku pateikti finansų statistikos organams, koordinuoti bei kontroliuoti finansų ir aptarnavimo skyrių darbą. Sekretoriaus pareiginėje instrukcijoje taip pat nustatyta, kad sekretorius atsako už šioje pareiginėje instrukcijoje nurodytų pareigų bei atskirų užduočių ir pavedimų netinkamą atlikimą ir vykdymą, įstatymų ir kitų norminių aktų laikymąsi, o pažeidus norminių aktų reikalavimus ar nesudarius sąlygų tokių reikalavimų laikymuisi – taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta drausminė, materialinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Teismas pritarė ieškovei, kad nėra pagrindo nesivadovauti į bylą pateikta pareigine instrukcija. Atsakovo kaip Sekretoriato sekretoriaus pareiginėje instrukcijoje nurodytos pareigos ir atsakomybės atitinka vyr. finansininko pareigas ir atsakomybes. Teismas taip pat laikė reikšmingu tai, kad versiją, jog tariamai buvo kita vėlesnė pareiginė instrukcija, atsakovas A. D. iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu (2022 m. kovo 24 d. teismo posėdyje), o ne teiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime).

22.       Teismas sutiko su ieškove, kad A. D., eidamas vyriausiojo finansininko pareigas ir būdamas atsakingas už Asociacijos finansinės apskaitos teisingumą, pažeidė darbo pareigas, nustatytas pareiginėje instrukcijoje, o taip pat ir pareigas, kurias vyriausiajam finansininkui nustato įstatymai.

23.       Teismas vertino, kad atsakovo A. D. neteisėti veiksmai, kaip darbo pareigų pažeidimas, sudarantys materialinės atsakomybės pagrindą, šioje byloje yra įrodyti oficialiu rašytiniu dokumentu – mokesčių administratoriaus patikrinimo aktu. Nors atsakovas A. D. teigia, kad mokesčių administratorius nepagrįstai ūkines operacijas vertino, kaip sukeliančias papildomas mokestines prievoles, tačiau teismas pažymėjo, kad šioje byloje nesprendžiama dėl darbuotojo atsakomybės už konkrečių sandorių ar ūkinių operacijų vykdymą, bet yra sprendžiama dėl darbuotojo atsakomybės už darbdaviui paskirtą baudą dėl mokesčių įstatymų pažeidimo. Skirtingai nei atsakovui V. G., atsakovui A. D. kyla materialinė atsakomybė už padarytą žalą dėl netinkamai atliktų darbo pareigų, o ne civilinė atsakomybė. Darbuotojų materialinė atsakomybė pagal šiuo atveju taikytinas DK 254 ir 255 straipsnių nuostatas yra ribota. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pagrindų atsakovo A. D., kaip darbuotojo, visiškos materialinės atsakomybės taikymui.

24.       Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės yra nepakankamos tyčinei atsakovo kaltės formai. Teismo vertinimu, ieškovės teiginiai apie atsakovo savanaudiškumą, sudarant konkrečias ūkines operacijas, iš kurių jis gavo asmeninės naudos, šiuo atveju neįrodo tyčios dėl bylai aktualių pasekmių, t. y. dėl pritaikytos mokestinės sankcijos. Atsakovo padaryti darbo pareigų pažeidimai, lėmę mokesčio nepriemokos apskaičiavimą ir mokestinių sankcijų pritaikymą Asociacijai, yra susiję su nerūpestingu ir neapdairiu darbo pareigų vykdymu, bet ne su piktavališkais susitarimais ar siekiu daryti žalos. Atsakovo A. D. kaltės formai esminę reikšmę turi tai, kad atsakovo į apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos, dėl kurių atsirado mokestinė nepriemoka, formaliai atitiko teisėtumo reikalavimus, tačiau atidžiau ir rūpestingiau atlikdamas savo darbo pareigas, atsakovas turėjo žinoti ir remtis principu, jog „mokestine prasme ūkinės operacijos turinys turi viršenybę prieš formą“.

25.       Dėl A. D. atsakomybės dalies už Asociacijai pritaikytą baudą teismas nurodė, kad A. D. atsakomybė yra ribota 3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžiais ir ji neviršija bendros 50 procentų dydžio Asociacijai pritaikytos baudos dalies, už kurią, kaip jau konstatuota, nėra atsakingas juridinio asmens vadovas V. G.. Teismas ieškovei iš atsakovo A. D. priteisė 13 032,90 Eur (4 344,30 x 3) nuostolių dėl asociacijai paskirtos baudos. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo mažinti iš atsakovo A. D. priteistą žalą dėl jo turtinės padėties pagal DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes iš atsakovo priteista žalos atlyginimo suma nėra reikšminga.

26.       Dėl atsakovų prašymo ieškovės ieškinio reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 8 dalis) teismas nurodė, kad senaties terminas prasidėjo nuo tada, kai ieškovei tapo žinoma apie Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-208 patvirtintą Patikrinimo aktą, kuriuo buvo konstatuoti Asociacijos padaryti mokestiniai pažeidimai ir paskirta bauda bei delspinigiai. Šį dokumentą Asociacija gavo 2015 m. balandžio 13 d. Tai, kad paskirta bauda ir delspinigiai buvo sumažinti, neturi reikšmės senaties termino eigos pradžiai. Ieškinį ieškovė teismui pateikė 2020 m. gegužės 26 d., o senaties terminas baigėsi 2018 m. balandžio 13 d. Tačiau teismas sprendė, kad šiuo atveju yra pagrindas ieškovės praleistą senaties terminą atnaujinti. Teismas pripažino, kad ieškovė ieškinio reikalavimams trejų metų ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas sutiko su ieškove, kad termino atnaujinimui yra reikšminga tai, jog Asociacija aktyviai siekė ginti savo pažeistas teises administracinėje byloje ir kitose civilinėse bylose buvo pareiškusi ieškinius dėl sandorių ir kitų ūkinių operacijų nuginčijimo, kurių pagrindu mokesčių administratorius apskaičiavo papildomus mokesčius, baudas ir delspinigius.

27.       Teismas atmetė atsakovo A. D. prašymą nutraukti bylą jo atžvilgiu, nes ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos darbo ginčų dėl teisės išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovui A. D., nors ir yra pareikštas jam, kaip Asociacijos darbuotojui, tačiau yra susijęs su pirmuoju ieškinio reikalavimu, pareikštu atsakovui V. G.. Todėl viso ginčo priskirtinumas teismo kompetencijai šiuo atveju sprendžiamas pagal CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, nustatančią, kad, jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

28.       Apeliaciniame skunde atsakovas V. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

28.1.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti. Mano, kad po VMI sprendimo, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI patikrinimo aktas ieškovei niekas netrukdė savalaikiai kreiptis į teismą su ieškiniu dėl mokestinio patikrinimo metu priskaičiuotų baudų ir delspinigių priteisimo. Ieškovės pasirinktas teisminės gynybos (ginčijant mokesčių administratoriaus sprendimus, sudarytus Asociacijos sandorius civilinėse bylose) būdas, netrukdė ieškovei tinkamai realizuoti savo procesines teises ir savalaikiai pareikšti ieškinį šioje byloje, tačiau savo teisėmis ieškovė naudojosi netinkamai. Pažymi, kad VMI sprendimas, kuriuo buvo patvirtintas Vilniaus AVMI patikrinimo aktas įsiteisėjo iš karto, o tai, kad vėliau buvo sumažinti bauda ir delspinigiai ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo momentui jokios reikšmės neturi. Ikiteisminis tyrimas nesudarė ieškovei jokių kliūčių kreiptis į teismą su šiuo ieškiniu. Be to, ieškovė šioje byloje nesirėmė jokiomis ikiteisminio tyrimo metu nustatytomis ir vertintomis aplinkybėmis. Civilinių bylų iškėlimas nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, nes civilinėse bylose tiesiogiai nebuvo nagrinėjami jokie su VMI patikrinimo aktu bei VMI sprendimu susiję reikalavimai, nebuvo nustatinėjami ir vertinami asociacijos padaryti mokestiniai pažeidimai. Taigi netinkamas ieškovės teisių įgyvendinimas negali sudaryti pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti.

28.2.                      Pažymi, kad atsakovas V. G. Asociacijoje nebedirbo nuo 2010 m. lapkričio 29 d. Apie VMI patikrinimą jam nebuvo žinoma, į VMI patikrinimą jis nebuvo kviečiamas, jo nebuvo prašoma pateikti jokių dokumentų ar paaiškinimų, jis nepriiminėjo jokių su patikrinimu susijusių sprendimų. Nei po VMI patikrinimo akto ir VMI sprendimo priėmimų, nei prieš ieškinio pareiškimą, ieškovas nesikreipė į atsakovą V. G. su jokia pretenzija, ikiteismine tvarka nekėlė jokių reikalavimų dėl neva atsakovo V. G. padarytos žalos atlyginimo  Asociacijai. Ieškinio pareiškimo metu (2020 m. gegužės 26 d.) atsakovas V. G. jau 10 metų nebedirbo Asociacijoje, jokių dokumentų išsaugojęs nebuvo, todėl ir jų pateikti negali. Atsakovo teigimu, ieškovės delsimas kreiptis į teismą su šioje byloje pareikštu ieškiniu apsunkino įrodinėjimo procesą šioje byloje.

28.3.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutiko su ieškovės nurodytu teisiniu ieškinio pagrindu ir taikė atsakovui civilinę atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo asociacijų veiklą reglamentuojančių specialiųjų teisės aktų nuostatomis, ginčo teisiniams santykiams, kuriuos reglamentuoja specialios teisės normos, nepagrįstai pritaikė bendrąsias teisės normas, pažeidė bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles.

28.4.                      Pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams formaliai pritaikė BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovės teisinė forma yra asociacija. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – AĮ). Sprendžiant atsakomybės už asociacijos buhalterinės apskaitos organizavimą klausimą, BAĮ vartojama ūkio subjekto vadovo sąvoka negali būti remiamasi formaliai, neatsižvelgiant į specifinį šio juridinio asmens (asociacijų) teisinį statusą ir teisinį reglamentavimą. Laikotarpiu, kuriuo atsakovas ėjo generalinio sekretoriaus pareigas (1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.) galiojusi AĮ redakcija nuostatos, kad valdymo organas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, nenustatė. Ginčo laikotarpiu galiojusi AĮ redakcija nustatė, kad asociacijos valdymo organų funkcijos turi būti nustatytos asociacijos įstatuose, kad pati asociacija įstatuose nusprendžia, kokie valdymo ir kiti organai sudaromi asociacijoje, taip pat įstatuose nustatomos šių organų funkcijos, teisės, pareigos ir kompetencijos. Teigia, kad Asociacijos įstatuose nebuvo nustatyta asmeniui, einančiam generalinio sekretoriaus pareigas, reikalavimo turėti buhalterinį, ekonominį išsilavinimą ar turėti kitokių specialiųjų žinių, susijusių su buhalterinės apskaitos organizavimu, tvarkymu ir kontrole. Atsakovo teigimu, pagal teisinį reglamentavimą jo kompetencijai nebuvo priskirtos nei ieškovės buhalterinės apskaitos organizavimo, nei tvarkymo, nei kontrolės funkcijos.

28.5.                      Nurodo, kad už ieškovės buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas konkretus sekretoriato skyrius, už buhalterinės apskaitos tvarkymą – konkretus sekretoriato darbuotojas vyriausioji buhalterė E. J., o už ieškovės buhalterinės apskaitos kontrolę – revizijos komisija ir prezidentas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pažeidė bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles ir šis pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.

28.6.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime ginčo santykiams nepagrįstai taikė akcinių bendrovių veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir nepagrįstai vadovavosi su šiais teisės aktais susijusia teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2015 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-429- 313/2015, LAT 2017 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-54-701/2017, LAT 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-378/2017, LAT 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017, LAT 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019, LAT 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020, LAT 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.  e3K-3-89- 421/2022. Skundžiamame sprendime neargumentuojama, kodėl teismas laiko, kad akcinės bendrovės vadovo funkcijos yra tapačios asociacijos generalinio sekretoriaus funkcijoms.

28.7.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į bylą atsakovais neįtraukė kitų (vyriausiosios buhalterės E. J., Asociacijos revizijos komisijos narių) atsakingų asmenų, kurių veiksmai sudarė sąlygas žalai kilti, prisidėjo prie žalos atsiradimo ir jos padidėjimo, atsižvelgiant į atliktus veiksmus ir sukeltus padarinius nesprendė jų atsakomybės dydžio klausimo.

28.8.                      Nurodo, kad VMI patikrinimo aktas pats savaime neįrodo, kad tikrinto juridinio asmens vadovas yra kaltas dėl akte nustatytų juridinio asmens padarytų pažeidimų. Pažymi, kad VMI patikrinimo akte yra nustatyti ne atsakovo V. G., o ieškovės padaryti mokestiniai pažeidimai. Teisinio pagrindo juridinio asmens (asociacijos) padarytus mokestinius pažeidimus prilyginti atsakovo V. G. neteisėtiems veiksmams nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių konkrečių atsakovo V. G. veiksmų, kuriais šis būtų pažeidęs sprendime nurodytus teisės aktus. Pabrėžtina, kad tokių įrodymų į bylą neteikė ir ieškovė, kuri savo ieškinį grindė išimtinai VMI patikrinimo aktu, nepagrįstai tvirtindama, kad VMI patikrinimo aktas pats savaime įrodo atsakovų neteisėtus veiksmus. Teismas nenustatė pareigos organizuoti asociacijos buhalterinę apskaitą turinio (t. y. neapibrėžė, kokie konkretūs veiksmai turi būti atliekami organizuojant buhalterinę apskaitą), todėl neįmanoma nustatyti, ar šios pareigos vykdymas buvo pažeistas. Pirmosios instancijos teismas nenurodė kaip konkrečiai pasireiškė netinkamas asociacijos buhalterinės apskaitos kontroliavimas.

28.9.                      Pažymi, kad Asociacijai buvo pritaikyta mokestinė atsakomybė savaime nereiškia, kad ir Asociacijos valdymo organams turi kilti civilinė atsakomybė. Mokestinė atsakomybė skiriasi nuo civilinės tuo, kad ji kyla be kaltės, tuo tarpu juridinio asmens valdymo organas atsako tik už kaltus veiksmus, nors jo kaltė ir yra preziumuojama. Pačiame VMI akte apskritai nėra nustatinėjami konkretūs asmenys, kurie padarė vienus ar kitus pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas sprendime netyrė ir nevertino dėl kokių konkrečių priežasčių Asociacija padarė VMI akte nustatytus pažeidimus, kokiu pagrindu Asociacijai buvo pritaikyta mokestinė atsakomybė, taip pat dėl kokių konkrečių priežasčių VMI akte mokestinės prievolės buvo nustatytos tokiu būdu, kokiu jos buvo nustatytos, nesiaiškino, nenustatinėjo ir nevertino, kokių asmenų veiksmai nulėmė VMI akte nustatytų mokestinių pažeidimų padarymą.

28.10.                      VMI patikrinimo akte nustatyti mokestiniai pažeidimai yra susiję su neteisingai atliktais buhalteriniais įrašais. Už tokio pobūdžio pažeidimus – neteisingus buhalterinius įrašus, yra atsakingas vyriausiasis buhalteris, kuris tvarko ūkio subjekto apskaitą (BAĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kad atsakovas V. G. kažkaip įtakojo, atliko kažkokius veiksmus, kad buhalteriniai įrašai būtų padaryti neteisingai, kad Asociacijos mokėtini mokesčiai būtų apskaičiuoti neteisingai, taip pat įrodymų, kad atsakovas siekė, jog Asociacijai kiltų žala, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas V. G. yra kaltas dėl ieškinyje prašomos priteisti žalos kilimo.

28.11.                      Skundžiamame sprendime nurodytų atsakovo V. G. veiksmų – teisėto sandorių sudarymo ir ieškiniu prašomos priteisti žalos – VMI patikrinimo metu paskaičiuotų baudų ir delspinigių, nėra jokio priežastinio ryšio. Atsakovo V. G. kaltės dėl ieškiniu prašomos priteisti žalos (VMI patikrinimo metu paskaičiuotų delspinigių ir baudų suma) teisėtai Asociacijos sudaryti ir vykdyti sandoriai neįrodo. Sandorių sudarymas ir netinkamas buhalterinis jų apskaitymas Asociacijos buhalterinėje apskaitoje yra skirtingi, tarpusavyje nesusiję dalykai.

28.12.                      Pažymi, kad tiek Asociacija kaip juridinis asmuo, tiek už Asociacijos buhalterinę ir (ar) mokestinę apskaitą atsakingi asmenys buvo įsitikinę, kad jokių neteisėtų veiksmų jie neatlieka ir mokestines prievoles už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 31 d. vykdo pagal visus teisės aktų reikalavimus, jokių pažeidimų nedaro, akivaizdžiai įrodo ieškovės procesinių dokumentų turinys, pateiktų administracinėje byloje Nr. eI-6853-561/2016, nagrinėtoje Vilniaus apygardos administraciniame teisme bei administracinėje byloje Nr.  eA-90-556/2019, nagrinėtoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, kuriose ieškovas ginčijo 2015 m. balandžio 3 d. VMI sprendimą tam tikrose dalyje.

28.13.                      Pirmosios instancijos teismas nenustatė realaus žalos dydžio. Ieškovė po civilinių bylų (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 2454-600/2016, 2020 m. kovo 18 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-108-828/2020, 2019 m. spalio 8 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-159-330/2019) išnagrinėjimo ieškovas nesiėmė absoliučiai jokių veiksmų, kad VMI patikrinimo akte nustatytos mokesčių nepriemokos būtų perskaičiuotos ir atitinkamai būtų perskaičiuoti nustatyti delspinigiai bei baudos, kurias ieškovas prašo priteisti šioje byloje, nes delspinigių ir baudų dydis tiesiogiai priklauso nuo mokestinės nepriemokos dydžio. VMI pateiktuose prašymuose (2021 m. liepos 12 d. bei 2021 m. rugpjūčio 26 d.) Asociacija nepateikė jokių prašymą patvirtinančių dokumentų, nenurodė ir jokios argumentacijos, kodėl turėtų būti atlikti perskaičiavimai, kaip teismų sprendimai galėjo paveikti Asociacijos mokestines prievoles, nepateikė papildomų duomenų, reikalingų mokestiniam perskaičiavimui atlikti. Todėl 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2021 m. rugsėjo 23 d. sprendimuose VMI ir nurodė, kad duomenų, kad teismo sprendimai galėtų keisti Asociacijos mokestinių prievolių dydį, nepakanka. Atsižvelgiant į Asociacijos prašymų turinį, į tai, kaip šie prašymai yra parengti, atrodo, kad Asociacija net nebandė įdėti pastangų į tai, kad perskaičiavimo procedūra būtų pradėta. Tai rodo, kad Asociacija nesiekia teisingai nustatyti savo mokestinių prievolių ir atitinkamai sumažinti priskaičiuotus delspinigius bei baudas.

28.14.                      Mano, kad žalos dydis priteistas iš atsakovų dėl Asociacijai pritaikytos baudos galėjo būti mažesnis, nes prie mokesčių įstatymų pažeidimų padarymo prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydžio. Teigia, kad ieškovė galėjo teikti VMI prašymą atleisti ją nuo baudos, tačiau šia teise mokestiniame ginče nepasinaudojo.

28.15.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime matematiškai suskaičiavo atsakovo V. G. išdirbtą dienų skaičių, sulygino jį su bendru delspinigių skaičiavimo dienų skaičiumi ir nusprendė, kad atsakovui tenka atsakomybė už 30 proc. apskaičiuotų delspinigių. Tačiau atsakovo V. G. darbo laikotarpiu jokie asociacijos mokėtini delspinigiai apskritai apskaičiuoti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad bendras delspinigių skaičiavimo laikotarpis yra nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 19 d., tačiau už delspinigius, kurie susidarė ir buvo skaičiuojami viso patikrinimo metu, yra atsakinga pati ieškovė, todėl teismas šį delspinigių laikotarpį į bendrą delspinigių skaičiavimo laikotarpį įtraukė nepagrįstai. Dėl asociacijos kaltės mokestinis patikrinimas užsitęsė nuo 2012 m. gruodžio 20 d. ir tęsėsi iki 2015 m. vasario 12 d. Viso patikrinimo metu buvo skaičiuojami delspinigiai. Atsakovas V. G. neturėjo jokių galimybių įtakoti nei VMI atliekamą patikrinimą, nei po to atliktus ieškovės veiksmus, nes nuo 2010 m. lapkričio 29 d. Asociacijoje jis nebedirbo. Pagal ieškovės skundą LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eA-90-556/2019, VMI nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu Asociacija prašė pratęsti terminus reikalingiems dokumentams pateikti, atidėliojo dokumentų pateikimą laiku ir teikė didelės apimties bei nesusistemintus duomenis, o kai kurių dokumentų visai neteikė, todėl Asociacija savo veiksmais vilkino mokestinės kontrolės veiksmų trukmę. Dėl to delspinigių suma patikrinimo metu ir didėjo (LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA- 90- 556/2019 79.9 punktas). 

28.16.                      Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu. Teigia, kad yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas, nes žala kilo dėl sąmoningų nukentėjusio asmens (ieškovės) veiksmų, kurių riziką prisiėmė pati ieškovė.

29.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą ir bylą dalyje dėl A. D. materialinės atsakomybės nutraukti arba priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti pilna apimtimi. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1.                      Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas ir šioje byloje visiškai nepagrįstai taikė CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, nors šios teisės normos taikymui šioje byloje nebuvo jokio pagrindo. Teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma apima atvejus, kai vienas iš ieškinio reikalavimų apskritai nėra teismingas teismui, o ne tuos atvejus, kai visi reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1112-553/2017 16 punktą). Šioje civilinėje byloje nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovei pareikšti ieškinį atsakovui A. D. nesilaikant išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti, yra nepagrįstas ir neteisėtas, o šioje byloje teismo pritaikyta CPK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma iš viso negalėjo būti taikoma. Nors ieškovė savo 2020 m. lapkričio 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose situaciją, kai iš pradžių buvo pareikštas ieškinys atsakovei, o tik po to buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, laiko tik formaliu procesiniu pažeidimu, tačiau remiantis aukščiau išdėstytu dėl susidariusios teisinės situacijos šioje byloje dėl (ne)galėjimo pasinaudoti išankstine ginčo ne teisme nagrinėjimo tvarka kalta tik pati ieškovė.

29.2.                      Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės akivaizdžiai praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių, t. y. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatytu teisiniu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ir kvalifikuodamas byloje nustatytas aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu, todėl padarė neteisėtą išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą.

29.3.                      Nurodo, jog VMI patikrinimo akte ir vėliau priimtuose atitinkamuose VMI sprendimuose dėl nustatytų mokestinių pažeidimų kaltieji asmenys nebuvo nurodyti. VMI patikrinimo aktas neįrodo, jog ieškovė patyrė tariamą žalą būtent dėl atsakovo veiksmų, taip pat nenustato, jog būtent atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su nustatytais mokestiniais pažeidimais.

29.4.                      Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 5 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovas ėjo sekretoriaus-vyr. finansininko pareigas, o 2011 m. gruodžio 3 d. – 2014 m. rugsėjo 10 d. (atsakovo atleidimo iš darbo dienos) – sekretoriaus ekonomikai ir finansams-vyr. finansininko pareigas. Ieškovė į bylą nėra pateikusi atsakovo kaip sekretoriaus-vyr. finansininko ir sekretoriaus ekonomikai ir finansams-vyr. finansininko (šias pareigas atsakovas ėjo mokestinio laikotarpio, už kurį buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, metu) pareiginių nuostatų, t. y. ieškovė nėra įrodžiusi atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Byloje esantys atsakovo pareiginiai nuostatai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra ne sekretoriaus-vyriausiojo finansininko, o sekretoriaus. Į bylą sekretoriaus-vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų ieškovė pateikusi nėra.

29.5.                      Atsakovo teigimu pirmosios instancijos teismas sprendimu pagrįstai ir motyvuotai sprendė, jog atsakovo A. D. ir kito atsakovo V. G. atsakomybė šioje byloje negalėtų būti laikoma solidarioji, o yra laikytina daline.

29.6.                      Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrįstai ir motyvuotai nustatyti atsakovo atlygintinos žalos dydį, o jau tada šį nustatytą dydį lyginti su maksimaliu atsakovo kaip darbuotojo ribotos materialinės atsakomybės dydžiu ir šį maksimalų dydį (3 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydį) priteisti tik tuo atveju, jei būtų pagrįstai ir motyvuotai nustatyta, jog atsakovas ieškovei iš tiesų padarė žalą, kuri yra didesnė už šį įstatyme nustatytą maksimalų atsakovo atlygintinos žalos dydį.

29.7.                      Atsakovas pažymi, jog būtent trečiasis asmuo vyr. buhalterė E. J. pas ieškovę visu laikotarpiu, už kurį buvo atliktas mokestinis patikrinimas (2007–2011 metus), ir vykdė BAĮ nustatytas funkcijas, tvarkė ieškovės buhalterinę apskaitą, dėl ko privalo prisiimti visą atsakomybę už buhalterinių įrašų teisingumą. Teigia, kad atsakovas Asociacijoje nėjo vyriausiojo buhalterio pareigų, neatliko su šiuo darbu susijusių funkcijų, kurias atlikdavo vyriausioji buhalterė E. J.. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymo dėl trečiojo asmens E. J. statuso keitimo į atsakovės netenkino.

29.8.                      Nurodo, kad delspinigiai, su kurių skaičiavimu taip pat yra siejama ieškovės žala, nuo nustatyto mokestinio pažeidimo momento 2007–2011 laikotarpyje buvo skaičiuojami ne tik visą mokestinio patikrinimo atlikimo laikotarpį, bet ir iki ieškovės mokestinių ginčų su VMI pabaigos (2019 m. liepos 31 d.). Per šį visą delspinigių skaičiavimo laikotarpį ieškovei vadovavo ne tik atsakovas V. G. (vadovavo iki 2010 m. lapkričio 29 d.), bet ir kiti asmenys – A. B. (2010 m. lapkričio 30 d.–2011 m. liepos 14 d.), V. A. (2011 m. liepos 15 d.–2012 m. lapkričio 15 d. bei nuo 2014 m. gegužės 22 d.), R. M. (2012 m. lapkričio 16 d.–2014 m. gegužės 21 d.). Todėl, atsakovo vertinimu, šie ieškovės vadovai taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl ieškovės žalos, ir turėjo būti įtraukti į bylą atsakovais. Atsakovo nuomone, tokiu būdu ieškovės revizijos komisija netinkamai atliko savo funkcijas. Atsakovas daro išvadą, jog ieškovė patyrė žalą ir dėl netinkamo revizijos komisijos funkcijų vykdymo. Dėl to, į bylą atsakovais taip pat turėjo būti įtraukti ir visi revizijos komisijos nariai, savo pareigas ėję laikotarpiu 2007–2011 metais, t. y. už kurį buvo atliekamas mokestinis patikrinimas.

29.9.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant ne nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 21 d., o nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos (2020 m. gegužės 26 d.). Teigia, kad ieškovė reikalavimą atsakovui pareiškė patikslintu ieškiniu, ne pradiniu ieškiniu.

29.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesumažino iš atsakovo priteistą žalą dėl jo turtinės padėties pagal DK 257 straipsnio 5 dalį. Atsakovas šiuo metu jau yra sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, niekur nedirba, jokių draudžiamųjų pajamų neturi.

30.       Apeliaciniame skunde ieškovė Asociacija prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą – priteisti ieškovei iš atsakovo V. G. 518 951,42 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintiems apeliacinių skundų reikalavimams. Priteisti ieškovei iš atsakovo V. G. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie atsikirtimai:

30.1.                      Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje negalima daryti išvados dėl V. G. kaltės formos tyčios. Teigia, kad tai, kad buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas ir atsakovas V. G. nebuvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas dėl apgaulingos ar aplaidžios Asociacijos apskaitos vedimo, nereiškia, kad šioje civilinėje byloje negali būti įrodyta ir nustatyta atsakovo V. G. tyčia. Dėl dalies mokestinių pažeidimų yra akivaizdi atsakovo V. G. tyčia, kas leidžia daryti išvadą, kad jo kaltės forma yra tyčia. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas V. G. Asociacijos vardu sudarė autorines sutartis su darbuotoju V. K., kuriomis, siekiant išvengti mokesčių, buvo pridengtos darbo sutartys (darbo santykiai). Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad atsakovas V. G. Asociacijos vardu sudarė neatlygintus paskolų sandorius, kurių pagrindu Asociacijos darbuotojams neteisėtai buvo suteiktos didžiulės neatlygintos paskolos. Mokestinio patikrinimo metu taip pat nustatyti pažeidimai pagal atsakovo V. G. komandiruočių įsakymus neteisėtai Asociacijos darbuotojus ir jų šeimos narius, nedirbančius Asociacijoje, siunčiant į poilsio keliones į užsienį, tai nepagrįstai įforminant kaip tarnybines komandiruotes ir poilsines keliones apmokant iš Asociacijos lėšų. Atsakovo V. G. tyčios aspektu būtina įvertinti ir tai, kad mokesčių administratoriaus nustatyti mokestiniai pažeidimai yra sistemingi ir ilgalaikiai, susiję iš esmės su visų rūšių mokesčių netinkamu apskaitymu.

30.2.                      Tai, kad, teismo vertinimu, prie mokestinių pažeidimų prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai (neįvardijant kokie konkretūs), negali būti pagrindu net 50 procentų sumažinti iš atsakovo V. G. priteistinų nuostolių dydį. Atsakovas V. G. buvo Asociacijos generaliniu sekretoriumi – vadovu, kuris pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už apskaitos organizavimą. Būtent juridinio asmens vadovas turi tinkamai organizuoti juridinio asmens veiklą ir užtikrinti, kad būtų laikomasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 1, 4 punktuose nustatytų reikalavimų, t. y. užtikrinti, kad juridinis asmuo laikytųsi mokesčių įstatymų ir tinkamai vykdytų mokestines prievoles. Todėl būtent atsakovui V. G., kaip vadovui, turi tekti didžiausia kaltės dalis ir atsakomybė už žalą, kilusią dėl paskirtos baudos už nustatytus mokestinius pažeidimus. Teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams prieštarauja tokia situacija, kad teismas sumažina atsakovo V. G. atsakomybę net 153 354,16 Eur suma (50 proc.) motyvuojant tuo, kad prie žalos prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai, tačiau darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota ir iš jų gali būti priteista tik ribota žalos suma, bendrai nesiekianti net 10 procentų Asociacijos patirtos žalos. Todėl mano, kad yra pagrindas šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad atsakovo V. G. kaltė dėl kilusios žalos Asociacijai paskirtos baudos forma yra 90 procentų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 276 037,49 Eur (306 708,32 Eur baudos suma – 10 proc.) nuostolių dėl ieškovei paskirtos baudos.

30.3.                      Nurodo, kad teismų praktikoje nėra suformuotos tokios taisyklės, kad juridinio asmens vadovas, kuris atsakingas už mokestinius pažeidimus, neatsako už delspinigius, paskaičiuotus po jo atleidimo iš darbo. Pvz., Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-448-1120/2021, atmetė tos bylos atsakovo (bendrovės vadovo) argumentą, kad nėra priežastinio ryšio tarp bendrovės žalos ir atsakovo veiksmų, nes centrinio mokesčių administratoriaus sprendimas buvo priimtas po atsakovo atšaukimo iš direktoriaus pareigų. Kadangi atsakovas V. G. yra atsakingas už mokestinius pažeidimus, jų pagrindų apskaičiuoti delspinigiai turi būti laikomi Asociacijos žala, už kurią yra atsakingas atsakovas V. G., nepriklausomai už kokį laikotarpį yra paskaičiuoti delspinigiai. Delspinigiai, kaip Asociacijos žala, priežastiniu ryšiu yra susiję su nustatytais atsakovo V. G. neteisėtais veiksmais. Jeigu atsakovo V. G. vadovavimo laikotarpiu Asociacija tinkamai būtų vykdžiusi savo mokestines prievoles ir laiku būtų tinkamai apskaičiavusi bei sumokėjusi mokesčius, delspinigiai nebūtų priskaičiuoti.

30.4.                      Bylos įrodymai patvirtina, kad mokestiniai ginčai davė teigiamą naudą, nes galutiniame rezultate itin ženkliai sumažėjo delspinigių suma, lyginant su ta, kuri buvo apskaičiuota Patikrinimo akte. Jeigu Asociacija iš karto, nelaukdama mokestinio ginčo pabaigos, būtų sumokėjusi visus delspinigius, žalos dydis galėjo būti didesnis net 505 288,40 Eur suma, nes sumokėti delspinigiai negalėtų būti mažinami. 

30.5.                      Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai skaičiavo ieškinio senaties termino pradžią, nes ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Asociacija apie žalą, kurią patyrė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), galutinai sužinojo tik po to, kai LVAT 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi ir VMI 2019 m. birželio 17 d. sprendimu galutinai buvo nustatyti Asociacijos padaryti mokestiniai pažeidimai, ir VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu buvo galutinai nustatyta Asociacijos mokėtina baudų ir delspinigių suma.

31.       Atsiliepime į atsakovų apeliacinius skundus ieškovė prašo skundų netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

31.1.                      Ieškovės vertinimu, atsakovo V. G. atsakomybė neturi būti mažinama, o priešingai – turi būti didinama pirmosios instancijos teismo sprendimu iš jo priteista žalos suma.

31.2.                      Pažymi, kad pareikštu ieškiniu ieškovė iš atsakovų kaip žalos neprašė priteisti mokestinio patikrinimo metu papildomai priskaičiuotus mokesčius, t. y. į ieškinio sumą kaip žala nėra įtraukta dėl mokestinių pažeidimų papildomai priskaičiuota mokesčių suma.

31.3.                      Ieškovė nesutinka su atsakovo V. G. pozicija dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, taikymo ir atnaujinimo. Ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 31 d., kai VMI galutinai nustatė mokėtinas baudų ir delspinigių sumas, sudarančias Asociacijos žalą, ir nebuvo praleistas. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas, jeigu jis ir buvo praleistas, kad yra pagrindas jį atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Ieškovė nesikreipė į teismą su ieškiniu atsakovams, nes vyko mokestiniai ginčai ir nebuvo aišku, kaip jie pasibaigs ir ar ieškovė patirs bei kokią konkrečią žalą dėl priskaičiuotų baudų ir delspinigių.

31.4.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą V. G. pripažino tinkamu atsakovu ir pagrįstai jam taikė atsakomybę pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, taip pat pagrįstai pripažino, jog atsakovas V. G. pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas valdymo organo fiduciarines pareigas. Atsakovas V. G., kaip buvęs Asociacijos generalinis sekretorius, laikytinas ūkio subjekto vadovu BAĮ 21 straipsnio 1 dalies prasme.

31.5.                      Pažymi, kad visi kiti asmenys, kurie pagal Asociacijoje užimtų darbinių pareigų pobūdį buvo susiję su Asociacijos apskaita, buvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis. Tai buvusi Asociacijos vyriausioji buhalterė E. J., revizijos komisijos narys M. D.. Kiti tuo metu revizijos komisijos nariais buvo asmenys – V. L. ir K. S. yra mirę. Atsakovas V. G. savo apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad nebuvo įtraukti revizijos komisijos nariai, tačiau, žinodamas, kad kiti revizijos komisijos nariai yra mirę, neįvardija kokie konkretūs revizijos komisijos nariai nebuvo įtraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

33.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundų ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

34.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinio reikalavimas priteisti žalą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl ieškinio senaties taikymo ir žalos, kylančios iš įmonės vadovo ir įmonės darbuotojo (vyriausiojo finansininko) civilinės ir materialinės atsakomybės, pastariesiems netinkamai vykdant savo pareigas, priteisimo.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

35.       Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-208 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ vadovaudamasi MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 56 straipsniu, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 13 straipsniu, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo (toliau – GFĮ) 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos laikino socialinio mokesčio įstatymo (toliau – LSMĮ) 5 straipsniu bei MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, nuo patikrinimo akte papildomai apskaičiuotų 702 642,49 Eur PVM, 602 183,45 Eur PM, 8 203,20 Eur NTM, 41 981,29 Eur GPM, 62,85 Eur įmokų į garantinį fondą, 39 722,54 Eur socialinio mokesčio, 73 117,18 Eur VSD ir PSD įmokų, akto tvirtinimo metu Asociacijai apskaičiavo 408 844,18 Eur PVM delspinigių, 302 062,48 Eur PM delspinigių, 5 000,10 Eur NTM delspinigių, 30 710,56 Eur GPM delspinigių, 47,71 Eur įmokų į garantinį fondą delspinigių ir 32 248,36 Eur socialinio mokesčio delspinigių. Ieškovei Vilniaus AVMI sprendimu skirta 210 792 Eur PVM bauda, 180 655 Eur PM bauda, 2 460 Eur NTM bauda, 12 594 Eur GPM bauda, 18 Eur įmokų į garantinį fondą bauda, 36 558 Eur VSD ir PSD įmokų bauda, 11 916 Eur socialinio mokesčio bauda. Sprendimo rezoliucinėje dalyje išaiškinta, kad apskaičiuotoji delspinigių suma gali keistis atsižvelgiant į duomenų pasikeitimus mokesčių apskaitoje, kurie vykdomi teisės aktuose numatytais atvejais, pvz., pasibaigus Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo apskundimo terminams atlikus mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymus. <...>. Vadovaujantis MAĮ 81 straipsnio 2 dalimi, sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtintos nesumokėtų mokesčių, paskirtų baudų ir priskaičiuotų delspinigių sumos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo tos dienos, kai mokesčių mokėtojui buvo įteiktas sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jeigu atskiro mokesčio įstatymas nenustato kito termino. Per nustatytą terminą nesumokėjus patikrinimo metu nustatytų mokesčių sumų, delspinigiai skaičiuojami MAĮ nustatyta tvarka.

36.       VMI 2015 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 69-80 pakeitė Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 4.65)-FR0682-208 dalį ir vietoje 8 203,20 Eur NTM, 5 000,10 Eur NTM delspinigių ir 2 460 Eur NTM baudos, nurodė sumokėti į biudžetą 8 076,92 Eur NTM, 2 423,07 Eur NTM baudą, bei 5 093,17 Eur NTM delspinigius; atitinkamai vietoj 602 183,45 Eur PM, 302 062,48 Eur PM delspinigių, 180 655 Eur PM baudos nurodyti sumokėti į biudžetą 602 215,01 Eur PM, 180 664,50 Eur PM baudą bei 229 342,73 Eur PM delspinigius; vietoj 39 722,54 Eur laikinojo socialinio mokesčio, 32 248,36 Eur laikinojo socialinio mokesčio delspinigių ir 11 916 Eur laikinojo socialinio mokesčio baudos nurodant sumokėti į biudžetą 39 700,82 Eur laikinąjį socialinį mokestį, 11 910 Eur laikinojo socialinio mokesčio baudą bei 32 050,47 Eur laikinojo socialinio mokesčio delspinigius. Patvirtino likusią Vilniaus AVMI sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-208 dalį, kuria nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 702 642,49 Eur PVM, 408 844,18 Eur PVM delspinigius, 210 792 Eur PVM baudą, 41 981,29 Eur GPM, 30 710,56 Eur GPM delspinigius, 12 594 Eur GPM baudą, 73 117,18 Eur VSD įmokas ir 36 558 Eur VSD ir PSD įmokų baudą, 62,85 Eur įmokas į GF, 47,21 Eur GF delspinigius ir 18 Eur įmokų į GF baudą.

37.       Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2016 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. S-60(7-186/2015) panaikino VMI 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 69-80 dalį, taip pat 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 69-93 dėl 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 68-80 papildymo dalį, dėl nurodymų sumokėti 25 861,33 Eur PVM ir su juo susijusias sumas, 235 063 Eur PM ir su juo susijusias sumas, 39 701 Eur laikinąjį SM ir su juo susijusias sumas, 403,72 Eur GPM ir su juo susijusias sumas, 833,81 Eur VSD įmokas ir su šiomis įmokomis susijusias sumas, 242,23 Eur PSD įmokas ir su šiomis įmokomis susijusias sumas; likusioje dalyje skundžiamą VMI 2015 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. 69-80, taip pat 2015 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 69-93 dėl 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 68-80 papildymo, patvirtino.

38.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-359-561/2017 Asociacijos skundą dėl Vilniaus AVMI, VMI ir MGK sprendimų panaikinimo atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Asociacijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą pakeitė, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo, MGK 2016 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. S-60(7-186/2015) ir VMI 2015 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. 69-80 bei 2015 m. liepos 24 d. sprendimo Nr. 69-93 dalis, kuriomis atsisakyta tenkinti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0682-208 dalies, susijusios su (1) pridėtinės vertės delspinigių už ne laiku įvykdytas prievoles įsigijus vairavimo simuliatorių dydžiu, (2) iš sandorių su UAB „VAT refund“ kylančiomis prievolėmis, (3) ilgalaikio turto nusidėvėjimu ir amortizacija bei (4) laikinojo socialinio mokesčio dydžiu ir šias mokestinio ginčo dalis grąžinti VMI nagrinėti iš naujo, kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

39.       VMI 2019 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. 69-66 nusprendė pakeisti Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (4.65) FR0682-208 dalį dėl PVM delspinigių dydžio apskaičiavimo už ne laiku įvykdytas prievoles įsigijus vairavimo simuliatorių bei panaikinti apskaičiuotus PVM delspinigius iki 2008 m. vasario 25 dienos, panaikinti Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (4.65)-FR0682-208 dalį dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos, t. y. apskaičiuotą PM ir laikinojo socialinio mokesčio sumą sumažinti 54 482,18 Lt (15 779,12 Eur) PM suma ir 2 824,70 Lt (818,09 Eur) laikinojo socialinio mokesčio suma bei atitinkamai sumažinti skirtas mokesčių baudas ir apskaičiuotus delspinigius, pakeisti Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. (4.65) FR0682-208 dalį dėl apskaičiuoto laikinojo socialinio mokesčio ir Asociacijai apskaičiuoti grąžintą 9 423 Lt (2 729 Eur) laikinojo socialinio mokesčio sumą.

40.       VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (21.222) 500-124 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“ nusprendė atleisti Asociaciją nuo 105 602,84 Eur PVM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d.; 70 048 Eur PM delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2019 m. liepos 29 d., 0,01 Eur įmokų į GF delspinigių; neatleisti Asociacijos nuo 105 602,84 Eur PVM delspinigių, 70 048,16 Eur PM delspinigių, 185 576,90 Eur PVM baudos, 98 457,77 Eur PM baudos.

Dėl ieškinio senaties

41.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniu yra praleistas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas terminas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka teigdama, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. liepos 31 d., kai VMI priėmė sprendimą dėl galutinių baudų ir delspinigių sumos. Bet kuriuo atveju, ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio senaties terminą atnaujino. Atsakovai mano, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio senaties terminą atnaujino nepagrįstai.

42.       CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kurioje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma tada, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos.

43.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo kilusios dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir darbuotojo netinkamų darbo pareigų atlikimo. Taigi, ieškinio senaties terminas turėjo prasidėti remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis nuo tada, kai ieškovė suvokė, kad atsakovai padarė jai žalą.

44.       Iš byloje esančių duomenų pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio senaties termino pradžia yra 2015 m. balandžio 13 d., kuomet ieškovė gavo Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimu Nr. (4.65)-FR0682-208 patvirtintą patikrinimo aktą, kuriuo buvo konstatuoti Asociacijos padaryti mokestiniai pažeidimai ir paskirta bauda bei delspinigiai. Vadinasi, nuo šios datos ieškovė galėjo reikšti reikalavimą atsakovams atlyginti žalą. Senaties terminas baigėsi 2018 m. balandžio 13 d. Ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2020 m. gegužės 26 d., praėjus dvejiems metams po ieškinio senaties termino pabaigos.

45.       Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad galutinį žalos dydį ji sužinojo tik 2019 m. liepos 31 d., kai VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (21.222) 500-124 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“ nusprendė atleisti Asociaciją nuo 105 602,84 Eur PVM delspinigių mokėjimo už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d.; 70 048 Eur PM delspinigių už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 2 d. iki 2019 m. liepos 29 d., 0,01 Eur įmokų į GF delspinigių; neatleisti Asociacijos nuo 105 602,84 Eur PVM delspinigių, 70 048,16 Eur PM delspinigių, 185 576,90 Eur PVM baudos, 98 457,77 Eur PM baudos. 

46.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės pozicija, kad ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. liepos 31 d. Aplinkybė, kad VMI sumažino baudų ir delspinigių sumą, turi reikšmės tik žalos dydžio, bet ne žalos fakto nustatymui. Kadangi ir iki šio sprendimo ieškovė galėjo objektyviai suvokti, kad jai galimai padaryta žala, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog paskirta bauda ir delspinigiai vėliau buvo sumažinti, neturi reikšmės senaties termino pradžiai, nes visos aplinkybės, įrodančios, kad atsakovai pažeidė ieškovės teises, jau buvo žinomos iš patikrinimo akto.

47.       Dėl pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pažymėtina, kad byloje yra duomenys, jog ieškovė senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovė per visą senaties termino eigos laikotarpį aktyviai siekė ginti savo teises, t. y. ginčijo mokesčių administratoriaus patikrinimo aktą ir jo pagrindu pritaikytas sankcijas, o galutinė baudų ir delspinigių suma buvo nustatyta tik VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu. Kaip matyti iš mokestinio ginčo eigos Vilniaus AVMI 2015 m. balandžio 3 d. sprendimas buvo, nors ir nežymiai, tačiau pakeistas, ko pasėkoje sumažėjo mokestinės prievolės. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad ši aplinkybė laikytina reikšmingai įtakojusi ieškovės sprendimą realiai ginti savo teises reiškiant ieškinį atsakovams dėl baudų ir delspinigių priteisimo tik po proceso dėl baudų ir delspinigių sumažinimo pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino ieškovei ieškinio senaties terminą ieškiniui atsakovams pareikšti, nustatęs, kad ieškovė ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą

48.       Apeliantas V. G. teigia, kad Asociacijos generaliniam sekretoriui nekyla civilinė atsakomybė nei už buhalterinės apskaitos organizavimą, nei jos tvarkymą, nei kontrolę.

49.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo teisiniams santykiams formaliai pritaikė BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į tai, kad ieškovo teisinė forma yra asociacija. Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja AĮ. Sprendžiant atsakomybės už asociacijos buhalterinės apskaitos organizavimą klausimą, BAĮ vartojama ūkio subjekto vadovo sąvoka negali būti remiamasi formaliai, neatsižvelgiant į specifinį šio juridinio asmens (asociacijų) teisinį statusą ir teisinį reglamentavimą. 

50.       Teigia, kad Asociacijos įstatuose nebuvo nustatyta asmeniui, einančiam generalinio sekretoriaus pareigas, reikalavimo turėti buhalterinį, ekonominį išsilavinimą ar turėti kitokių specialiųjų žinių, susijusių su buhalterinės apskaitos organizavimu, tvarkymu ir kontrole. Atsakovo teigimu, pagal teisinį reglamentavimą jo kompetencijai nebuvo priskirtos nei ieškovės buhalterinės apskaitos organizavimo, nei tvarkymo, nei kontrolės funkcijos.

51.       Nurodo, kad už ieškovės buhalterinės apskaitos organizavimą yra atsakingas konkretus sekretoriato skyrius, už buhalterinės apskaitos tvarkymą – konkretus sekretoriato darbuotojas vyriausioji buhalterė E. J., o už ieškovės buhalterinės apskaitos kontrolę – revizijos komisija ir prezidentas. Tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime pažeidė bendrųjų ir specialiųjų teisės normų konkurencijos taisykles ir šis pažeidimas nulėmė neteisingą bylos išnagrinėjimą.

52.       Iš civilinėje byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovas V. G. nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. ėjo Asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas. Nagrinėjamu atveju atsakovui atsakomybė taikyta už laikotarpį 2007 m. sausio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.

53.       Sprendžiant, ar atsakovui civilinė atsakomybė taikyta tinkamai, turi būti įvertinta, ar jam pagrįstai priskirta vienasmenio valdymo organo pareiga, įtvirtinta Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę.

54.       BAĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsakomybė už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsakomybė už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas.

55.       MAĮ 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. Mokesčių mokėtoju pagal šį Įstatymą laikomas ir mokestį išskaičiuojantis asmuo, tai yra šio Įstatymo nuostatos minėtam asmeniui taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojui, išskyrus tiesiogiai numatytus specialius atvejus. Muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju laikomas asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas). MAĮ 2 straipsnio 16 dalyje įtvirtinta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo – asmuo, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą.

56.       AĮ 7 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asociacijoje turi būti valdymo organas (vienasmenis ar (ir) kolegialus). Asociacijoje gali būti sudaromi kiti organai (AĮ 7 straipsnio 6 dalis). Asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose (AĮ 7 straipsnio 7 dalis).

57.       Pagal ieškovės 2004 m. įstatų, kurie galiojo iki 2016 m., 8.1 papunktį Asociacijos kolegialus valdymo organas yra prezidiumas. Asociacijos vienasmenis valdymo organas yra generalinis sekretorius. Pagal įstatų 12.1 generalinis sekretorius: vadovauja sekretoriato darbui (12.1.1 papunktis); asociacijos vardu, vadovaudamasis kongreso ir (ar) Asociacijos valdymo organų sprendimais ir nutarimais, sudaro sandorius bei atstovauja Asociaciją įmonėse, įstaigose, organizacijose, kitose institucijose bei teisme (12.2.2 papunktis); teikia prezidiumui tvirtinti vyriausiojo finansininko bei sekretorių kandidatūras (12.1.4 papunktis); organizuoja kongreso ir prezidiumų nutarimų įgyvendinimą (2.1.5 papunktis); vadovauja patvirtinto biudžeto ribose Asociacijos veiklai šalyje bei už jos ribų (12.1.6 papunktis); kita.

58.       Iš aptartų MAĮ, BAĮ, AĮ normų ir ieškovės įstatų darytina išvada, kad atsakovas buvo vienasmeniu ieškovės valdymo organu, todėl jam pagrįstai taikyta valdymo organo atsakomybė CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu.

59.       Dėl atsakovo argumento, kad laikotarpiu, kuriuo atsakovas ėjo generalinio sekretoriaus pareigas (1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.), galiojusi AĮ redakcija nenustatė, kad valdymo organas yra atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažymėtina, kad ši atsakovo pareiga kyla iš jam įstatais priskirto vienasmenio valdymo organo statuso ir, atitinkamai, MAĮ 40 straipsnio bei BAĮ 21 straipsnio, reglamentuojančių vienasmenio valdymo organo pareigą tinkamai įvykdyti juridinio asmens mokestines prievoles.

60.       Pats atsakovas apeliaciniu skundu nurodo, kad ginčo laikotarpiu galiojusi AĮ redakcija nustatė, kad asociacijos valdymo organų funkcijos turi būti nustatytos asociacijos įstatuose, kad pati asociacija įstatuose nusprendžia, kokie valdymo ir kiti organai sudaromi asociacijoje, taip pat įstatuose nustatomos šių organų funkcijos, teisės, pareigos ir kompetencijos. Kadangi generalinio sekretoriaus pareigybei įstatuose priskirtas vienasmenio valdymo organo statusas, atitinkamai, spręstina, kad ieškovė tinkamai įstatuose įgyvendino AĮ įtvirtintą tvarką.

Dėl vienasmenio valdymo organo veiksmų neteisėtumo

61.       Juridinio asmens valdymo organų civilinei atsakomybei kilti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

62.       Atsakovas nesutinka, kad atliko neteisėtus veiksmus, nes VMI patikrinimo akte nustatyti mokestiniai pažeidimai yra susiję su neteisingai atliktais buhalteriniais įrašais. Už tokio pobūdžio pažeidimus – neteisingus buhalterinius įrašus, yra atsakingas vyriausiasis buhalteris, kuris tvarko ūkio subjekto apskaitą (BAĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis, 11 straipsnio 1 dalis). Įrodymų, kad atsakovas V. G. kažkaip įtakojo, atliko kažkokius veiksmus, kad buhalteriniai įrašai būtų padaryti neteisingai, kad asociacijos mokėtini mokesčiai būtų apskaičiuoti neteisingai, taip pat įrodymų, kad atsakovas siekė, jog asociacijai kiltų žala, ieškovė į bylą nepateikė. Ieškovė byloje neįrodė, kad atsakovas V. G. yra kaltas dėl ieškinyje prašomos priteisti žalos kilimo.

63.       Iš Vilniaus AVMI atlikto mokestinio patikrinimo ir 2015 m. vasario 12 d. surašyto patikrinimo akto nustatyta, kad Asociacija, pažeisdama PVMĮ 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 14 straipsnio 11 dalį, 15 straipsnio 13 dalį, 18 straipsnį ir 95 straipsnio 6 dalį, 2007 m. gruodžio mėn. neapskaičiavo ir PVM deklaracijoje nedeklaravo simuliatoriaus įsigijimo 4 488 640 Lt apmokestinamosios vertės ir 807 955 Lt nuo jos apskaičiuoto pardavimo PVM; apskaitė tarpininkavimo dėl PVM grąžinimo iš užsienio šalių paslaugų įsigijimą pagal UAB „Daliveda“ vardu įformintą PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią leidžiamiems apskaitymams priskyrė 2 099 350 Lt bei į PVM atskaitą įtraukė 391 298 Lt pirkimo PVM; laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d. Asociacija apskaitė paslaugų įsigijimą iš VšĮ „Saugus ratas“ (renginių organizavimas, renginių ir pasitarimų video filmų kūrimas ir kt. viešųjų ryšių paslaugas), VšĮ „Baltijos media centras“ (leidinių el. versijų talpinimas mokslinėje elektroninėje bibliotekoje www.elibrary.lt, paslaugas ruošiant asociacijos narių dalyvavimą parodoje „Trans Russija“, reklamą žurnaluose ir kt.), UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“ (teminių publikacijų ir pranešimų žiniasklaidai ruošimas, akcijų, renginių organizavimas, straipsnių publikavimas spaudos leidiniuose ir kt.), UAB „Solaris Baltic“ (transporto priemonių, patalpų, statybinių įrenginių nuoma) + 3 646 749 Lt (398 533 Lt (VšĮ „Saugus ratas“) ir 320 716 Lt (UAB „Solaris Baltic“) + (821 217 Lt (UAB „Baltijos media centras“) + 2 106 283 Lt (UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“) sąnaudų priskyrė leidžiamiems atskaitymams ir 680 272 Lt (75 768 Lt (VšĮ „Saugus ratas“) + 48 006 Lt (UAB „Solaris Baltic“) + 155 371 Lt (UAB „Baltijos media centras“) + 401 127 Lt (UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“)) įtraukė į PVM atskaitą. Konstatuota, kad Asociacija nepateikė įrodymų, jog gautos paslaugos iš minėtų įmonių buvo naudojamos PVM apmokestinamai veiklai vykdyti ir uždirbo pajamas; pagal Asociacijos vadovo pasirašytus tarnybinių komandiruočių įsakymus buvo įformintas kai kurių darbuotojų išvykimas iš nuolatinės darbo vietos į Gran Kanariją, Kataniją, Milaną, Val Tores, Gvadalajarą, Kiprą ir kt., nurodant tikslą: į seminarus, į darbines keliones (parodas), konferencijas ir kt. Asociacija nepateikė dokumentų, pagrindžiančių šių kelionių atitiktį tarnybinei komandiruotei, t. y. darbo funkcijoms vykdyti ar kelti kvalifikaciją. Įvertinus 2009–2011 m. laikotarpio kelionių organizatorių pateiktus dokumentus bei duomenis, nustatyta, kad be Asociacijos darbuotojų, Asociacija taip pat apmokėjo ir darbuotojų šeimos narių bei nedirbančių Asociacijoje asmenų kelionių išlaidas; deklaravo 661 578 Lt suma mažesnį apmokestinamąjį pelną už 2008 metus ir kt.

64.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovo veikos, nulėmusios baudos paskyrimą, neteisėtumas pasireiškia netinkamu apskaitos organizavimu, t. y. sistemingu ir ilgalaikiu neveikimu, vykdomų apskaitos procesų nekontroliavimu.

65.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovės nurodomi atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė MAĮ 40 straipsnyje nustatytų pareigų netinkamu vykdymu, konkrečiai pareigos laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę pažeidimu (1 dalis) bei pareigos teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais pažeidimu (4 dalis).

66.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Fiduciarinė vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015). Imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio.

67.       Atsakovas teigia, kad kasacinio teismo praktika, aiškinanti bendrovės vadovo fiduciarinių ir įstatyminių pareigų turinį, neaktuali asociacijos vadovo atveju. Su šiuo argumentu nesutiktina, nes minėta praktika aiškina visų juridinių asmenų vienasmenių valdymo organų pareigų turinį, kylantį iš CK 2.87 straipsnio, MAĮ 40 straipsnio ir BAĮ 21 straipsnio, ir nėra skirta specifiniams bendrovių vadovų atsakomybės aspektams. 

68.       Atsakovas taip pat nurodo, kad dalis žalingų ūkinių operacijų tiesiogiai nuo jo nepriklausė. Pavyzdžiui, atsakovas pasirašė ne visus įsakymus dėl mokestine prasme neįvykusių komandiruočių. V. G. tiesiogiai nedalyvavo ūkinėse operacijose, sukėlusiose mokestines nepriemokas. Nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovu, kad jam galėjo būti nežinoma, kaip konkrečiai yra įtrauktos į apskaitą tam tikros ūkinės operacijos (pavyzdžiui, vairavimo simuliatoriaus įsigijimo išlaidų įtraukimas į sąnaudas, nors šis įrenginys buvo naudojamas kitoje Asociacijos įsteigtos įmonės veikloje ir kt.), tai nekeitė jo išvados, kad atsakovas atliko netesėtus veiksmus netinkamai vykdydamas ieškovės mokestines prievoles.  

69.       Atkreiptinas dėmesys, kad vadovo pareiga tinkamai organizuoti mokestinių prievolių įvykdymą pasireiškia juridinio asmens veiklos pakankama kontrole ir kvalifikuotų asmenų šioms prievolėms atlikti pasitelkimu. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir sutiko, kad ne pats atsakovas netinkamai apskaitė dalį finansinių operacijų, bet teisingai sprendė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamu mokestinių prievolių vykdymo organizavimu ir kontrole.

70.       Dėl atsakovo nurodomos aplinkybės, kad netinkamai finansines operacijas apskaitė būtent buhalterė, spręstina, kad atsakovo pasitelktų buhalterinės apskaitos tvarkymui asmenų galimas veiksmų neteisėtumas nepaneigia atsakovo kaltės dėl netinkamos buhalterinės apskaitos organizavimo ir mokestinių prievolių vykdymo bei nešalina jo, kaip vadovo, įstatyminės atsakomybės, kadangi tai buvo atsakovo, kaip vienasmenio valdymo organo, pareiga pasitelkti kvalifikuotus asmenis buhalterinei apskaitai tinkamai atlikti ir laiku bei tiksliai įvykdyti ieškovės mokestines prievoles.

71.       Įvertinus paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus AVMI nustatyti ir sprendime aprašyti Asociacijos pažeidimai įrodo, kad žala Asociacijai kilo dėl bendrovės valdymo organo atsakovo V. G. veiksmų. Vilniaus AVMI ir VMI sprendimuose buvo nustatyta, kad Asociacija neteikė mokesčių (pvz., PVM, PM, NTM) deklaracijų, jas pateikė tik 2019 m. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta sistemingi ir ilgalaikiai (2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 30 d.) mokestiniai pažeidimai, susiję su iš esmės su visų rūšių mokesčių netinkamu apskaitymu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad generalinio sekretoriaus (atsakovo V. G.) neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamai vykdyta juridinio asmens vadovo pareiga užtikrinti juridinio asmens mokestinių prievolių įvykdymą.

72.       Valdymo organų nariams už fiduciarinių pareigų pažeidimą atsakomybė kyla tik esant jų dideliam neatsargumui arba tyčiai. Asmuo padaro žalą tyčia, kai siekia padaryti to tipo žalą arba atitinkamai elgiasi žinodamas, kad konkreti žala atsiras arba labai tikėtina, kad atsiras. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiškia neprotingu arba išskirtiniu rūpestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rūpestingas, kiek akivaizdžiai būtina duotomis aplinkybėmis.

73.       Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovė įrodė atsakovą veikus didelio neatsargumo kaltės forma, kadangi byloje yra nustatytas ilgalaikis (virš trijų metų) aplaidus (visų mokestinių prievolių) netinkamas vykdymas. Atsakovas apeliaciniu skundu teigia, kad neturėjo tinkamai organizuoti mokestinių prievolių vykdymo ir kad dėl netinkamo mokestinių prievolių vykdymo yra kalti kiti asmenys, bet nenurodo jo didelį neatsargumą paneigiančių aplinkybių, todėl spręstina, kad atsakovo didelio neatsargumo kaltės forma įrodyta tinkamai. 

74.       Dėl kitų valdymo organų narių įtraukimo pažymėtina, kad šioje byloje ginčas buvo nagrinėjamas pagal ieškovės pareikšto ieškinio reikalavimus. Asociacijos revizijos komisijos narys M. D., Asociacijos generalinis sekretorius V. A. (generalinio sekretoriaus pareigas ėjo 2011 m. liepos 15 d.–2012 m. lapkričio 15 d. laikotarpiu), Asociacijos generalinis sekretorius A. B. (generalinio sekretoriaus pareigas ėjo 2010 m. lapkričio 30 d.–2011 m. liepos 14 d. laikotarpiu) ir buhalterė E. J. buvo įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Byloje taip pat nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinos žalos (baudos dydį) įvertino aplinkybę, kad už padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, atsakingi ir kiti Asociacijos darbuotojai, taigi, yra pačios ieškovės kaltės.

75.       Apibendrinus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovo V. G., kaip įmonės vienasmenio vadovo, veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamai vykdant MAĮ 40 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. pareigos organizuoti ieškovės veiklą taip, kad ieškovės mokėtini mokesčiai būtų teisingai apskaičiuoti bei laiku sumokėti, neįvykdymu. Nagrinėjamu atveju atsakovo valdytai Asociacijai apskaičiuoti delspinigiai ir bauda laikytini žala CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu. Tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos egzistuoja priežastinis ryšys, kadangi, atsakovui tinkamai vykdant MAĮ 40 straipsnyje nustatytas pareigas, Asociacija būtų tinkamai deklaravusi ir apskaičiavusi mokesčius, tokiu būdu nebūtų buvusi paskirta bauda ir delspinigiai už nesavalaikį mokesčių nedeklaravimą ir sumokėjimą.

Dėl žalos dydžio

76.       Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo V. G. priteisė 153 354,16 Eur nuostolių dėl ieškovei paskirtos baudos (306 708,32 Eur / 2), taip pat iš atsakovo priteisė 72 874,17 Eur delspinigių dalį, apskaičiuotą proporcingai jo buvimo vienasmeniu valdymo organu laikotarpiui.

77.       Atsakovas nesutinka su žalos dydžio apskaičiavimu, nurodo, kad delspinigiai, su kurių skaičiavimu taip pat yra siejama ieškovės žala, nuo nustatyto mokestinio pažeidimo momento 2007–2011 metų laikotarpyje buvo skaičiuojami ne tik visą mokestinio patikrinimo atlikimo laikotarpį, bet ir iki ieškovės mokestinių ginčų su VMI pabaigos (2019 m. liepos 31 d.). Per šį visą delspinigių skaičiavimo laikotarpį ieškovei vadovavo ne tik atsakovas V. G. (vadovavo iki 2010 m. lapkričio 29 d.), bet ir kiti asmenys – A. B. (2010 m. lapkričio 30 d.–2011 m. liepos 14 d.), V. A. (2011 m. liepos 15 d.–2012 m. lapkričio 15 d. bei nuo 2014 m. gegužės 22 d.), R. M. (2012 m. lapkričio 16 d.–2014 m. gegužės 21 d.). Todėl, atsakovo vertinimu, šie ieškovės vadovai taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl ieškovės žalos, ir turėjo būti įtraukti į bylą atsakovais. 

78.       Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės revizijos komisija netinkamai atliko savo funkcijas. Atsakovas daro išvadą, jog ieškovė patyrė žalą ir dėl netinkamo revizijos komisijos funkcijų vykdymo.

79.       Apeliantas V. G. apeliaciniame skunde teigia, kad mokestinio patikrinimo metu konstatuotus mokestinius pažeidimus turėtų atsakyti ne tik jis, bet ir kitais laikotarpiais vadovo pareigas ėję vadovai. Su šiais atsakovo argumentais nesutiktina. Vilniaus AVMI tikrintas mokestinis laikotarpis buvo nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., o atsakovo padaryta žala delspinigių forma apskaičiuota tik už laikotarpį, kai Asociacijai vadovavo atsakovas V. G. (nuo 1991 m. spalio 9 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d.).

80.       Dėl atsakovo argumento, kad pačios ieškovės veiksmai ginčijant VMI patikrinimo aktą prisidėjo prie žalos atsiradimo ir didėjimo, pažymėtina, kad MAĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Tačiau delspinigiai priskaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1900-575/2021).

81.       VMI 2019 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. (21.222) 500-124 „Dėl atleidimo nuo baudų, delspinigių ir (ar) palūkanų“ nurodyta, kad Asociacijai apskaičiuoti delspinigiai už laikotarpį nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 19 d., t. y. daugiau negu už dvylika metų. VMI konstatavo, kad vadovaujantis MAĮ 8 straipsnio įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais bei teismų praktika Asociacija gali būti atleistina nuo 50 proc., t. y. 105 602,84 Eur (211 205,68 / 2) apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neįskaitytų) PVM delspinigių mokėjimo, nuo 50 proc., t. y. 70 048,17 Eur (140 096,33 Eur / 2) apskaičiuotų, bet nesumokėtų (neįskaitytų) PM delspinigių mokėjimo bei 0,01 Eur įmokų į GF delspinigių. Pagal šį sprendimą Asociacijai už laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. padarytus mokestinius pažeidimus priskaičiuota 306 708,32 Eur baudų ir 242 913,93 Eur delspinigių (delspinigių skaičiavimo laikotarpis nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2019 m. liepos 19 d.).

82.       Įvertinus tai, kad atsakovo V. G. padaryta žala paskaičiuota kaip delspinigiai už laikotarpį, kai jis buvo ieškovės vadovu, t. y. nuo 2007 m. vasario 27 d. iki 2010 m. lapkričio 29 d. (1 370 dienos), nepagrįsti atsakovo argumentai, kad delspinigių dydis apskaičiuotas netinkamai. Atsakovas atsako tik už tą delspinigių dalį, kuri priskaičiuota už per jo vadovavimo laikotarpį netinkamai vykdytas mokestines prievoles ir delsimą jas įvykdyti.

83.       Sprendžiant dėl baudos, skirtos ieškovei, kaip žalos dydį iš dalies apsprendžiančios sumos, pažymėtina, kad bauda ieškovei buvo skirta už veiksmus, atliktus būtent atsakovo vadovavimo laikotarpiu. Pagal Vilniaus AVMI patikrinimo aktą, bauda skirta už sandorius su VšĮ „Saugus ratas“, sudarytus nuo 2007 m. iki 2010 m. kovo 2 d.; sandorius su UAB „Solaris“, sudarytus 2007 m. ir 2008 m.; sandorius su VšĮ „Baltijos media centras“, sudarytus nuo 2006 m. iki 2010 m. birželio 30 d.; sandorius su UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, sudarytus nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d.; sandorius su Vokietijos Žemutinės Saksonijos vadybos akademija, sudarytus 2007–2010 m.

84.       Ieškovė savo apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo pagrindo mažinti iš atsakovo priteistinos baudos sumą 50 proc., nepagrįstai nurodant, kad prie mokestinių pažeidimų prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai (neįvardijant kokie konkretūs). Ieškovės teigimu, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams prieštarauja situacijai, kad teismas sumažina atsakovo V. G. atsakomybę net 153 354,16 Eur suma (50 proc.) motyvuojant tuo, kad prie žalos prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai, tačiau darbuotojų materialinė atsakomybė yra ribota ir iš jų gali būti priteista tik ribota žalos suma, bendrai nesiekianti net 10 proc. Asociacijos patirtos žalos. Todėl mano, kad yra pagrindas šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustatant, kad atsakovo V. G. kaltė dėl kilusios žalos Asociacijai paskirtos baudos forma yra 90 procentų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 276 037,49 Eur (306 708,32 Eur baudos suma – 10 proc.) nuostolių dėl ieškovei paskirtos baudos.

85.       CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

86.       Teismas V. G. kaltę dėl kilusios žalos Asociacijai paskirtos baudos forma vertino 50 proc. (153 354,16 Eur), įvertinęs, kad bauda Asociacijai buvo paskirta už padarytus mokesčių įstatymų pažeidimus, prie kurių padarymo prisidėjo ir kiti Asociacijos darbuotojai.

87.       Su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala kilo ir dėl pačios ieškovės didelio neatsargumo, sutiktina. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės vidaus tvarką būtent revizijos komisija buvo įpareigota kontroliuoti, ar tinkamai organizuojama Asociacijos finansinė veikla. Ieškovės įstatų 14.2 papunktyje nustatyta, kad revizijos komisija privalo: tikrinti Asociacijos metų finansinę atskaitomybę ir su ja susijusius finansinės buhalterinės veiklos dokumentus (14.2.1 papunktis); kongreso, prezidiumo ar 1/10 narių pavedimu atlikti asociacijos finansinius buhalterinius patikrinimus (14.2.2 papunktis); artimiausiame kongrese arba prezidiumo posėdyje pranešti apie patikrinimo metu nustatytus pažeidimus (14.2.3 papunktis); kongrese raštu pateikti Asociacijos finansinės veiklos patikrinimo metų ataskaitą (14.2.4 papunktis).

88.       Byloje nėra duomenų, kad per visą trejų metų laikotarpį, kai atsakovas netinkamai vykdė mokesčių mokėjimo pareigą, revizijos komisija būtų tinkamai atlikusi savo pareigas ir nustačiusi pažeidimus ankščiau, nei iš jų kilo žala delspinigių ir baudų forma. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas mažinti žalos dydį būtent 50 proc., nes jeigu revizijos komisija būtų tinkamai atlikusi savo darbą, žala tikėtina, nebūtų kilusi.

89.       Taip pat atmestinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovei iš atsakovo V. G. delspinigiai turėtų būti priteisti už visą VMI priskaičiuotą laikotarpį. Sutiktina su atsakovu, kad dalyje, kurioje delspinigiai paskaičiuoti po atsakovo darbo sutarties pasibaigimo iki 2019 m., tarp atsakovo veiksmų ir žalos Asociacijai nėra priežastinio ryšio. Nuo to momento, kai atsakovas jau nebedirbo Asociacijoje, sprendimas ginčyti VMI patikrinimo aktą ir tuo būdu potencialiai didinti delspinigių ir baudos sumą, buvo priimtas pačios ieškovės.

90.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė iš atsakovo V. G. priteistinos žalos dydį, pagrįstai įvertinęs ieškovės mišrią kaltę dėl padarytos žalos.

Dėl ieškovės rizikos (ne)prisiėmimo

91.       Apeliantas V. G. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo atleisti jį nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu. Teigia, kad yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio nuostatas, nes žala kilo dėl sąmoningų nukentėjusio asmens (ieškovės) veiksmų, kurių riziką prisiėmė pati ieškovė.

92.       CK 6.253 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų – veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.

93.       Nors pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo prašymo atleisti jį nuo atsakomybės CK 6.253 straipsnio pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės visiškai ar iš dalies CK 6.253 straipsnio 5 dalies pagrindu. Dėl ieškovės rizikos prisiėmimo pažymėtina, kad bylos aplinkybės nepagrindžia, jog ieškovė būtų sutikusi, kad atsakovas nevykdytų savo įstatyminės pareigos tinkamai mokėti mokesčius.

94.       Aplinkybė, kad delspinigiai buvo skaičiuoti ir tuo laikotarpiu, kol vyko teisminiai ginčai dėl Vilniaus AVMI, VMI ir MGK priimtų sprendimų, neįrodo, kad ieškovė prisiėmė riziką dėl atsakovo neteisėto veikimo, kadangi šie veiksmai buvo atlikti po atsakovo įgaliojimų pasibaigimo ir niekaip neįtakojo jo padarytos žalos dydžio.

95.       Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nenustatytos CK 6.253 straipsnio 5 dalies taikymo sąlygos, mažinančios žalos atlyginimo dydį.

Dėl išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos darbuotojo atsakomybės atveju

96.       Apeliantas A. D., nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo iš jo ieškovei Asociacijai buvo priteistas 13 032,90 Eur žalos, patirtos apeliantui pažeidus darbo pareigas, atlyginimas, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė nesilaikė privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl byla turėjo būti nutraukta.

97.       Asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

98.       Nagrinėjamoje byloje nekvestionuojama pirmosios instancijos teismo atlikta šalis siejusių santykių, kurių pagrindu yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, teisinė kvalifikacija. Teismas sprendė, kad yra kilęs šalių darbo ginčas, kuriam taikytinos tiek DK normos, tiek ir CPK normos, kuriose įtvirtinti darbo bylų nagrinėjimo ypatumai.

99.       Nagrinėjamam ginčui aktualioje DK 216 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, yra nustatyta, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. DK 220 straipsnio, reglamentuojančio darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, 1 dalyje nurodoma, kad darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per 3 mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per 1 mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

100.       Taigi, DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas reglamentavimas reiškia, kad, jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos individualaus darbo ginčo nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl ginčo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės.

101.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, siejamas su veiksmų atlikimu neteisminėje institucijoje – darbo ginčų komisijoje, ir gali būti šios atnaujintas. Šio termino pasibaigimas (ir neatnaujinimas) nelemia asmens materialiosios subjektinės teisės, pavyzdžiui, teisės gauti žalos atlyginimą, pasibaigimo ir nepanaikina asmens teisės į valstybės prievarta užtikrinamą jo pažeistų teisių gynybą, o lemia teisės atlikti procedūrinį veiksmą išnykimą, t. y. asmens procedūrinė subjektinė teisė pasibaigia. Jam (terminui) pasibaigus ir jo neatnaujinus individualus darbo ginčas dėl teisės negali būti nagrinėjamas iš esmės darbo ginčų komisijoje, tačiau darbo ginčo šalis pagal DK 220 straipsnio 2 dalį, 231 straipsnio 1 dalį turi teisę per 1 mėnesio nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos terminą pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, t. y. perkelti individualaus darbo ginčo dėl teisės, dėl kurio išnagrinėjimo buvo kreiptasi į darbo ginčų komisiją, nagrinėjimą į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 33 punktas).

102.       Taigi, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantu, kad ginčams dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo galioja ši bendroji taisyklė – su reikalavimu atlyginti darbuotojo, pažeidusio darbo pareigas, padarytą žalą, darbdavys turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Ieškovė šia ginčo išankstine nagrinėjimo ne teisme tvarka pasinaudojo teisminio ginčo nagrinėjimo metu. Byloje pateiktas Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 13 d. sprendimas Nr. DGKS-5869, kuriuo atsisakyta atnaujinti ieškovės pareikštą prašymą atnaujinti terminą dėl kreipimosi į darbo ginčų komisiją bei nepriėmė nagrinėti ieškovės ieškinio atsakovui A. D..

103.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju, kai byla prasidėjo esant privalomojo procesinio bendrininkavimo santykiui (buvo pareikštas solidarus reikalavimas dėl žalos atlyginimo dviem subjektams, t. y. Asociacijos generaliniam sekretoriui ir Asociacijos darbuotojui), minėtos išankstinio ginčo nagrinėjimo teisme taisyklės pritaikymas jau neatitiktų bendrųjų proceso teisės principų – proceso operatyvumo, koncentruotumo, kuo greitesnės teisinės taikos atkūrimo tarp ginčo šalių. Nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nėra pagrindo, juo labiau kad ieškovė teisminio nagrinėjimo metu kreipėsi į darbo ginčų inspekciją, todėl galiausiai šis ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. 

104.       Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką dėl ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos reikšmės bei nepasinaudojimo ja procesinių teisinių padarinių. Teismo išaiškinta, kad vien aplinkybė, jog išankstinės tvarkos nesilaikyta, nėra pakankamas pagrindas ieškinį pradėtoje byloje palikti nenagrinėtą. Kiekvienu atveju turi būti vertinamos priežastys, lėmusios šios tvarkos nesilaikymą, atsižvelgiama į civilinės bylos stadiją, į poreikį užtikrinti bendrųjų civilinio proceso principų tinkamą įgyvendinimą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2-421-464/2019; 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1590-790/2020; 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-247-407/2022).

105.       Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai formaliai nesivadovavo teise nutraukti bylą šioje dalyje, kadangi šioje bylos stadijoje jau yra kilusios teisinės pasekmės, kurios ir būtų kilusios, jei išankstine nagrinėjimo tvarka būtų pasinaudota tinkamai (DK 220 straipsnio 2 dalyje yra numatyta galimybė prašyti darbo ginčų komisijos atnaujinti praleistą terminą. DK 220 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per 1 mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme). 

106.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teisinį reglamentavimą, nagrinėjamam klausimui aktualią teismų praktiką ir joje pateiktus išaiškinimus, sprendžia, kad byla šioje dalyje neturėjo būti nutraukta.

Dėl atsakomybės už darbdaviui padarytą žalą pagrindų, įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių taikymo

107.       Atsakovas A. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jo neteisėti veiksmai, kaip darbo pareigų pažeidimas, sudarantys materialinės atsakomybės pagrindą, šioje byloje yra įrodyti oficialiu rašytiniu dokumentu – Vilniaus AVMI patikrinimo aktu. Atsakovas teigia, kad Vilniaus AVMI patikrinimo akte ir vėliau po jo sekusiuose atitinkamuose VMI sprendimuose dėl nustatytų mokestinių pažeidimų kaltieji asmenys nebuvo nurodyti. Atsakovas taip pat ginčija teismo nustatytą faktą, kad jis, pagal užimamas pareigas, buvo atsakingas už Asociacijos finansinės ir buhalterinės apskaitos organizavimą, tvarkymą, kontroliavimą, motyvuojant tuo, kad byloje nėra aktualios jo pareiginės instrukcijos, o byloje esančia jo pareigine instrukcija negalima vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.

108.       Atsakovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 5 d. iki 2011 m. gruodžio 2 d. atsakovas ėjo sekretoriaus-vyr. finansininko pareigas, o 2011 m. gruodžio 3 d. – 2014 m. rugsėjo 10 d. (atsakovo atleidimo iš darbo dienos) – sekretoriaus ekonomikai ir finansams-vyr. finansininko pareigas. Ieškovė į bylą nėra pateikusi atsakovo kaip sekretoriaus-vyr. finansininko ir sekretoriaus ekonomikai ir finansams-vyr. finansininko (šias pareigas atsakovas ėjo mokestinio laikotarpio, už kurį buvo atliekamas mokestinis patikrinimas, metu) pareiginių nuostatų, t. y. ieškovė nėra įrodžiusi atsakovo neteisėtų veiksmų buvimo. Byloje esantys atsakovo pareiginiai nuostatai, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra ne sekretoriaus-vyriausiojo finansininko, o sekretoriaus. Į bylą sekretoriaus-vyriausiojo finansininko pareiginių nuostatų ieškovė nėra pateikusi.

109.       Byloje nustatyta, kad A. D. yra raštu susipažinęs su 1999 m. spalio 1 d. Asociacijos administracijos sekretoriaus pareigine instrukcija (pateikta byloje kaip DOK-35645 priedas). Pagal šią instrukciją Asociacijos sekretoriaus pareiga yra organizuoti finansinę-buhalterinę apskaitą, jai vadovauti, atsakyti už finansinių įrašų teisingumą ir savalaikiškumą (2.3; 2.4). Taigi, atsakovo, kaip Sekretoriato sekretoriaus pareiginėje instrukcijoje nurodytos pareigos ir atsakomybės atitinka vyr. finansininko pareigas ir atsakomybes.

110.       Įvertinęs Sekretoriato sekretoriaus pareiginės instrukcijos turinį, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo nesivadovauti į bylą pateikta pareigine instrukcija, kadangi jos turinys patvirtina A. D. ėjus vyr. finansininko pareigas. 

111.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų pakako tam, kad būtų teisingai išnagrinėta byla ir įsitikinta, ar egzistuoja visos sąlygos apelianto, kaip darbuotojo, materialinei atsakomybei kilti, t. y.: 1) padaryta žala; 2) žala padaryta neteisėta veika (veiksmais, neveikimu); 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais; 6) žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-695/2015). Teismas teisingai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus.

112.       Pagal CPK 197 straipsnio 1 dalį rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Rašytiniai įrodymai skirstomi į oficialius ir privačius. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams

113.       Mokestinis tyrimas – tai pareigūno atliekama mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą, mokėtojo vizitavimą, mokėtojo veiklos kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Tai reiškia, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose (šiuo atveju įsiteisėjusiame Patikrinimo akte ir Sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo) užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai, paprastai turi didesnę įrodomąją galią. 

114.       Todėl atmestini atsakovo A. D. apeliacinio skundo argumentai, kad Vilniaus AVMI sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, Vilniaus AVMI patikrinimo aktas nėra tinkamas oficialus rašytinis įrodymas. Dėl atsakovo argumento, kad patikrinimo akte nėra nurodyti kaltieji asmenys, pažymėtina, kad išvada, jog atsakovas netinkamai atliko savo, kaip vyr. finansininko pareigas, darytina įvertinus atsakovo eitas pareigas Asociacijoje ir laikotarpį, už kurį atliktas mokestinis patikrinimas. Kadangi tyrime nustatyti pažeidimai, kuriems užkirsti kelią turėjo kaip tik atsakovas, laikytina įrodyta aplinkybė, kad neveikdamas įstatuose numatytu būdu atsakovas atliko neteisėtus veiksmus.

115.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė visas materialinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas, todėl pagrįstai atsakovo atžvilgiu taikė šią atsakomybės rūšį. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo nustatytų sąlygų nepaneigia. Byloje nustatyta, kad Asociacija leidžiamiems atskaitymams nepagrįstai priskyrė sąnaudas pagal sandorius su VšĮ „Saugus ratas“, UAB „Solaris Baltic“, VšĮ „Baltijos media centras“, UAB „Baltijos verslo vystymo agentūra“, Vokietijos įmone Deutsche Akademie Niedersachsen GmbH, UAB „Daliveda“, nesusijusius su Asociacijos ūkine komercine veikla. Ūkinių operacijų neteisingas apskaitymas, buvo lemiamas veiksnys, dėl ko Asociacijai buvo pritaikytos baudos ir delspinigiai. A. D. dirbo vyriausiojo finansininko pareigose ir buvo atsakingas už tinkamą finansinių operacijų apskaitą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atsakovui A. D. taikyti materialinę darbuotojo atsakomybę.

116.       Atsakovas A. D. apeliaciniame skunde prašo mažinti priteistinos žalos dydį dėl jo turtinės padėties, teismui pateikė 2022 m. kovo 22 d. duomenis apie jo banko sąskaitose turimas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo mažinti iš atsakovo A. D. priteistą žalą dėl jo turtinės padėties pagal DK 257 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes atsakovas A. D. nepaneigė ieškovės teiginių, kad atsakovui priklauso valstybinės žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (sklypo vertė 196 942 Eur), todėl iš jo priteistina 13 031,90 Eur suma atsakovui objektyviai nėra didelė. 

117.       Spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų mažinti iš atsakovo A. D. priteistinos žalos dydį dėl jo turtinės padėties.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

118.       Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacinių skundų argumentais nepaneigtas, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

119.       Ieškovė ir atsakovai pateikė prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinę nutartį, sprendžia, kad apeliantų bylinėjimosi išlaidos patirtos už apeliacinių skundų parengimą nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai). Asociacija už atsiliepimo į atsakovo V. G. parengimą ir pateikimą patyrė 3 484,80 Eur, už atsiliepimo į atsakovo V. D. apeliacinį skundą patyrė 2 613,60 Eur. A. D. už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 880 Eur. V. G. už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą patyrė 1200 Eur.

120.       Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2022 m. pirmąjį ketvirtį sudarė 1 729,9 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą suma sudaro 2 248,87 Eur (1 729,9 x 1,3). Atsižvelgiant į tai, kad apeliantų apeliaciniai skundai yra atmesti, į apeliantų apeliaciniuose skunduose keltų apeliacinių skundų argumentų sudėtingumą, ieškovei iš atsakovo V. G. priteistina 2 248,87 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovei iš atsakovo A. D. priteistina 2 248,87 Eur suma už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą, atsakovui A. D. iš ieškovės priteistina 880 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, V. G. iš ieškovės priteistina 1 200 Eur suma už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, atlikus ginčo šalių tarpusavio reikalavimų, susijusių su bylinėjimosi išlaidomis, įskaitymą, galutinai ieškovei iš atsakovo V. G. priteistina 1 048,87 Eur (2 248,87 Eur – 1 200 Eur), iš atsakovo A. D. 1 368,87 Eur (2 248,87 Eur – 880 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

121.       Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 11 d. nutartimi atidėtas apeliantui (atsakovui) V. G. 2 672 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Atsakovo V. G. apeliacinį skundą atmetus, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinas 2 672 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą (CPK 84, 96 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 048,87 Eur (vieną tūkstantį keturiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti ieškovei Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“ (juridinio asmens kodas 121053434) iš atsakovo A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 1 368,87 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus ir aštuoniasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo V. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 672 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt du eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Teisėjai                                                                     Romualda Janovičienė

                                                                                     Neringa Švedienė

                                                                             Agnė Tikniūtė