Baudžiamoji byla Nr. 1-2807-1131/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38997-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.6
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 14 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,
sekretoriaujant Modestai Jusytei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei,
kaltinamajam D. C. (D. C.),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, anksčiau teistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, skirta 50 MGL dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
n u s t a t ė :
D. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 19.12 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,75 promilių etilo alkoholio koncentraciją ir antrą kartą 2,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Šiais savo veiksmais D. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. C. savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio neatsimena. Pripažįsta, kad galimai jis vairavo. Atsimena, kad buvo ne vienas, gali patikinti, kad tikrai nebuvo prie vairo, tačiau kas vairavo automobilį, neatsimena. Nurodė, kad kai vartojo alkoholį buvo su E., ir po to jau nieko neatsimena. Žino, kad vairą perdavė E., jis dirba taksi vairuotoju. Be to, žino tik jo vardą, gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, važinėja su ,,Audi A4“ automobiliu. Šiuo metu su juo nebendrauja, kontaktinių duomenų nežino. Važiavo su jam priklausančiu automobiliu ,,VW Passat“. Papildomai paaiškino, kad įvykis nutiko š. m. rugsėjo mėnesį, tamsiu paros metu. Prieš įvykį gėrė degtinę, kiek išgėrė, neatsimena.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. M. parodė, kad įvykio dieną važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, ten, kur ir įvyko tas įvykis, prieš jį važiavo šitas pilietis, esantis teismo posėdžių salėje, kurį atpažįsta. Jį atpažįsta iš veido. Važiavo gana sudėtingai, laviravo po kelią, dažnai sustodavo. Jam pasirodė, kad kaltinamajam mašina genda, tai sustoja, tai avarinį signalą įjungia, tai vėl pradeda važiuoti. Pasukus į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis parodė posūkio signalą, kad ruošiasi sukti į šoną, atrodė, kad nori sustoti, o jis tuo tarpu norėjo jį aplenkti, tačiau jis vėl pradėjo spausti greičio pedalą ir nuvažiavo. Po to įvažiavo tiesiai į automobilį „Toyota“, automobilis buvo šviesiai žalios spalvos. Smūgis jį numetė į šoną, į kairę pusę, atsitrenkė į kitą „Toyota“. Jis sustojo priešais ir aiškiai viską matė. Padėjo išlipti iš automobilio ir toliau laukė policijos. Papildomai nurodė, kad automobilis buvo tamsios spalvos ,,VW Passat“. Matėsi, kad smūgis į keleivio pusę, į priekinį stiklą. Jis buvo sužalotas, todėl jis pasiūlė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Be to, nuo kaltinamojo sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl buvo aišku, kad jis yra neblaivus. Automobilyje jis buvo vienas, nors teigė, kad vairavo ne jis, o D. Norėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Po įvykio nematė, kad jis vartotų alkoholį.
Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja R. B. parodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, įsuko į kiemą, kieme išleido bendradarbę, tada išgirdo avarijos smūgį, garsą. Kai atsisuko, jau buvo atsitrenkęs automobilis. Išgirdo pirmos avarijos garsą, o ji buvo antra, į kurią jis atsitrenkė. Jis atsitrenkė į jos automobilio sparną iš vairuotojo pusės. (duomenys neskelbtini) buvo gerai apšviesta, gerai matoma. Pribėgo dar vienas liudytojas, padavė raktelius nuo kaltininko mašinos, kad nepabėgtų iš įvykio vietos. Aplink mašiną vaikščiojo valandą laiko, laukė kol atvažiuos policija. Papildomai paaiškino, kad salėje esantį žmogų atpažįsta iš bendrų bruožų (jaunas vyras, apie (duomenys neskelbtini) m., trumpais plaukais). Tai yra tas pats asmuo, kuris įvykio metu vairavo automobilį, jame buvo vienas. Kaltinamasis teigė, kad vairavo ne jis, o D. Suprato, kad jis yra neblaivus, nes negalėjo normaliai artikuliuoti. Jo kalba buvo nerišli. Po įvykio nematė, kad kaltinamasis vartotų alkoholį. Automobilio spalva buvo tamsi.
Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas V. P. parodė, kad gavo iškvietimą, jog girtas vairuotojas važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve ir po to gavo papildomą informaciją, kad asmuo padarė eismo įvykį. Toje įvykio vietoje buvo daug liudininkų, kurie patikino, kad tai kaltinamasis vairavo automobilį. Tačiau kaltinamasis teigė, kad automobilį vairavo kitas asmuo. Taip pat buvo nustatytas kaltinamojo neblaivumas. Kaltinamasis buvo neblaivus, nes iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, kalbėjo nerišliai. Taip pat pats kaltinamasis minėjo, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Patikrinus alkotesteriu, nustatytas neblaivumas. Atpažįsta kaltinamąjį, esantį teismo posėdžių salėje, iš bendrų veido bruožų, taip pat ir iš kūno sudėjimo. Jis eismo įvykio metu buvo purvinas, neblaivus, tačiau iš veido bruožu tikrai matyti, kad tai tas pats asmuo. Po eismo įvykio nematė, kad kaltinamasis būtų vartojęs kažkokius gėrimus.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 19.18 val. buvo gautas pranešėjos R. B. pranešimas dėl to, kad galimai neblaivus vairuotojas kieme automobiliu ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra (b. l. 8-12).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad ties (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas automobilis ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimai: priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, galinis dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės durelės, galinės dešinės pusės durelės, priekinis stiklas, variklio dangtis, priekinės dešinės pusės veidrodėlis, priekinės dešinės pusės žibintas, priekinės dešinės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Pridėtos transporto priemonės fotonuotraukos (b. l. 13-17).
Iš (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio V. P. 2020 m. rugsėjo 28 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 19.38 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kieme, neblaivus vairuotojas ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į pranešėjos automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį ,,Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio savininko nėra. Atvykus į įvykio vietą, rasti 3 apgadinti automobiliai. Įvykio vietos liudininkai nurodė, kad prie ,,VW Passat“ buvęs vyriškis yra šio automobilio vairuotojas. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo, judesiai nekoordinuoti, kalbėjo nerišliai. Po to paaiškėjo, kad tai buvo D. C.. Jis kategoriškai neigė, kad vairavo transporto priemonę. Eismo įvykio liudininkai D. M. ir R. B. pateikė paaiškinimus. Automobilio ,,Toyota Prius“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas P. P. paaiškino, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 10.00 val. paliko savo automobilį stovėti (duomenys neskelbtini), ir apie 20.00 val. pastebėjo, kad į jo automobilį įvažiavo ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 39-40).
Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. D. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo patikrinimo metu 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. nustatytas 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 45).
Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ patikros sertifikatą Nr. 1218662 jis tinkamas naudoti iki 2020 m. spalio 2 d. (b. l. 46).
Iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad D. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. ? 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 47).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,VW Passat 1.6“ (sedanas, benzinas, 1595 m3, 74 kW/100 AG, 1997 m.) kaina su PVM Lietuvoje 2020 m. rugsėjo mėn. – 1000 eurų (b. l. 50).
VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) valdytojas/savininkas nuo 2020 m. birželio 19 d. yra D. C. (b. l. 51).
Dėl BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos
Nagrinėjamu atveju byloje esantys kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimai, duoti teisme, taip pat rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsniu, pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma, taip pat lyginant juos tarpusavyje.
Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Iš BK 2811 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad ši nusikalstama veika gali būti padaroma trimis alternatyviais veiksmais, t. y.: 1) vairavus transporto priemonę arba mokius praktinio vairavimo, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vengus neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai; 3) vartojus alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi atsakomybei kilti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris vienas aukščiau paminėtas veiksmas.
Nagrinėjamu atveju teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo D. C. pozicija dėl kaltės ir įvykio aplinkybių nebuvo nuosekli – jis nurodė, kad kaltę pripažįsta, tačiau taip pat nurodė, kad paties įvykio neatsimena, gal ir jis vairavo automobilį, vėliau teigė, kad automobilį vairavo Eugenijus, Ženia.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti kaltinamojo kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei teigti, kad kaltinamojo versija nepasitvirtino ir buvo paneigta byloje esančių įrodymų visuma.
Tai, kad D. C. vairavo transporto priemonę, patvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. M. ir R. B.. Liudytojas D. M. nurodė, kad įvykio dieną važiavo būtent kaltinamasis, automobilyje buvo vienas. D. M. atpažino teismo salėje esantį kaltinamąjį D. C. kaip vairuotoją, kuris įvykio metu keistai ir pavojingai manevravo, buvo sustojęs. Kaltinamąjį stebėjo iki pat eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės. Liudytojas paaiškino, kad iki aptariamo įvykio prieš jį važiavo kaltinamasis, kuris parodė posūkio signalą, kad ruošiasi sukti į šoną, atrodė, kad nori sustoti, o jis tuo metu norėjo jį aplenkti, tačiau jis vėl pradėjo spausti greičio pedalą ir nuvažiavo. Po to kaltinamasis įvažiavo tiesiai į automobilį „Toyota“. Smūgis jį numetė į šoną, į kairę pusę, atsitrenkė į kitą „Toyota“. Jis sustojo priešais ir aiškiai viską matė. Padėjo išlipti kaltinamajam iš automobilio ir toliau laukė policijos. Liudytoja R. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu išgirdo avarijos garsą. Neužilgo į jos automobilį atsitrenkė kaltinamasis. Įvykio vieta buvo gerai apšviesta ir gerai matoma. R. B. atpažino teismo salėje esantį kaltinamąjį D. C. kaip vairuotoją, kuris įvykio dieną atsitrenkė į jos automobilio vairuotojo pusės sparną. Be to, pažymėjo, kad kaltinamasis automobilyje buvo vienas.
Šias jų nurodomas aplinkybes patvirtino apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojas V. P., kuris paaiškino, jog po to, kai gavo iškvietimą, kad girtas vairuotojas važiuoja gatve ir po to, kai gavo papildomą informaciją, kad asmuo padarė eismo įvykį, policijos pareigūnas atvyko į eismo įvykio vietą. Paaiškino, kad įvykio vietoje buvo daug liudininkų, kurie parodė, kad būtent D. C. vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį. Nors pareigūnas V. P. tiesiogiai nematė, kaip kaltinamasis vairavo ir padarė eismo įvykį, tačiau jo nurodytos aplinkybės, kurias jam papasakojo įvykio metu liudytojai D. M. ir R. B. sutampa su šių liudytojų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu. Be to, liudytojas V. P. teisiamojo posėdžio metu atpažino kaltinamąjį D. C. kaip vairuotoją, kurį nurodė minėti liudytojai. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis D. C. teismo posėdžio metu teigė, kad galėjo būti taip, jog jis įvykio dieną vairavo minėtą automobilį neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, tačiau paties įvykio neatsimena.
Tai, kad kaltinamasis D. C. buvo neblaivus, patvirtina liudytojų D. M., R. B. ir V. P. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Liudytojai nurodė, kad kaltinamasis jiems pasirodė neblaivus ne tik iš pavojingo manevravimo gatvėje, bet ir iš jo išvaizdos ir elgesio – nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba nerišli, taip pat ir iš kaltinamojo veiksmų, vairuojant automobilį – sukeltas eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai, bandymas pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Jų parodymai dėl kaltinamojo neblaivumo sutampa tarpusavyje ir su jų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taip ir su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį. Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. D. C. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pirmo patikrinimo metu 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. nustatytas 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 45). Be to, iš alkotesterio ,,Draeger Alcotest 7510“ kvitų matyti, kad D. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.05 val. nustatytas 2,75 promilių girtumo laipsnis, o 20.26 val. 2,69 promilių girtumo laipsnis (b. l. 47).
Taigi, šių faktų visuma, pagrįsta teisiamajame posėdyje apklausto kaltinamojo ir liudytojų paaiškinimais ir byloje esantys duomenys, kurie teismo laikytini įrodymais, patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamasis transporto priemonę vairavo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai bei nustatytas net 2,69 promilių girtumo laipsnis. Teismas sprendžia, jog kaltinamasis suvokė savo veiksmus (veikos padarymo metu buvo pakaltinamas) ir privalo už juos atsakyti.
Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ar laikyti juos nepatikimais, nes byloje nenustatytas šių asmenų suinteresuotumas ar noras apkalbėti kaltinamąjį, liudytojų nurodomos aplinkybės dėl nagrinėjamo įvykio yra nuoseklios, tarpusavyje esminėse detalėse sutampa ir vieni kitus patvirtina, taip pat juos patvirtina rašytinė ir bylos medžiaga. Kaltinamojo paaiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, jog automobilį vairavo kitas asmuo, kurio kontaktų jis nežino, o jis pats įvykio neatsimena, teismas laiko gynybine versija, nes jai prieštarauja byloje esančių jau aptartų bei teismo įvertintų įrodymų visuma. Kaltinamojo versiją, jog jo automobilį vairavo kitas asmuo, paneigia nuoseklūs liudytojų D. M., R. B. ir V. P. parodymai, pagal kuriuos D. M. kaltinamojo vairuotą automobilį nepertraukiamai stebėjo dar iki eismo įvykio, o R. B. kaltinamąjį stebėjo iškart po to, kai jis sukėlė eismo įvykį ir tuo pačiu atsitrenkė ir į jos vairuotą automobilį. Po įvykio kaltinamąjį matė ir liudytojas V. P., kuris nustatė jam girtumo požymius ir patikrino neblaivumą. Visi liudytojai nurodė, kad kaltinamasis D. C. automobilyje buvo vienas bei nė vienas iš liudytojų nenurodė matęs, kad kaltinamasis vartojo alkoholį jau po įvykio.
Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma, juos įvertinus tiek kiekvieną atskirai, tiek ir kartu visų įrodymų kontekste, patvirtina, jog kaltinamasis D. C. 2020 m. rugsėjo 28 d. apie 19.12 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,75 promilių etilo koncentraciją ir antrą kartą 2,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją, ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje.
Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad kaltinamojo D. C. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo D. C. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.
Bausmės skyrimas
BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos baudos, arešto ir laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą ir rūšį, veikos padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo D. C. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kaltinamasis teigė, kad jis savo kaltę pripažįsta, gailisi, tačiau nurodydavo, kad įvykio tai neatsimena, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kad galėjo būti ir taip, kad automobilį vairavo jis ir pan. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo paaiškinimai vertintini, kaip kaltės nepripažinimas, kadangi jis byloje kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu pirmą kartą jo iškvėptame ore nustatė 2,75 promilių etilo koncentraciją ir antrą kartą 2,69 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Kaltės pripažinimo dėl padarytos nusikalstamos veikos nebuvimas, eliminuoja ir nuoširdaus gailesčio pripažinimo galimybę, juolab kaltinamojo parodymai teisme buvo nenuoseklūs. Dėl to nėra pagrindo pripažinti esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), buvo neblaivus, vairuodamas tokios būklės šiurkščiai pažeidė KET, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, suvokdamas, kad KET draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, sąmoningai šio draudimo nepaisė ir sėdo už vairo. Taip pat teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes – būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,69 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę mieste, pavakare, pavojingai manevravo, ir sukėlė realų pavojų ne tik sau pačiam, bet ir aplinkiniams – sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadintos net dvi transporto priemonės, taip pat pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ir liudytojai nurodė, kad jis buvo susižalojęs, kaltinamasis taip pat buvo nubaustas nutarimu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. C. ankščiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą (Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį), bauda sumokėta 2017 m. liepos 18 d. (b. l. 59-60), administracine tvarka baustas už važiavimą be bilieto, pasirodymą girtam viešoje vietoje (b. l. 55-58), pagal Sodros duomenis nedirba (b. l. 54), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad yra gydytas dėl alkoholio vartojimo. Be to, kaltinamasis jau kartą teistas už vairavimą neblaiviam, o tai rodo itin cinišką požiūrį į KET laikymosi privalomumą, kelia realų pavojų visuomenės saugumui, jos narių gyvybei, sveikatai. Pažymėtina, kad paskirta baudos bausmė teigiamos įtakos nepadarė ir nesustabdė D. C. nuo priešingo teisei elgesio. Pavojingi D. C. veiksmai buvo išaiškinti tik neabejingiems ir pilietiškiems asmenims pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir iškvietus policiją. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis nedirbantis, nors yra jauno ir darbingo amžiaus (b. l. 54), teismo posėdžio metu teigė, jog pinigų baudai sumokėti neturės, turi skolų dėl anksčiau jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Taip pat byloje nėra įrodymų, kad kaltinamasis gautų pastovias pajamas, iš kurių galėtų išgyventi. Kad asmeniui trūksta piniginių lėšų, teismo nuomone, rodo ir tai, jog kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs paskirtos jam baudos administracine tvarka, taip pat važinėja be bilietėlių. Be to, šioje byloje paskyrus bausmę kaltinamajam, jam dar bus taikoma ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, o tai dar labiau apsunkins jo turtinę padėtį. Be kita ko, sprendžiant dėl bausmės rūšies, atsižvelgtina ir į įvykdyto nusikaltimo pavojingumą ir aplinkybes.
Dėl aukščiau nurodyto teismas sprendžia, kad už BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą D. C. paskyrus inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Šiuo konkrečiu atveju teisinga ir protinga bausmė kaltinamajam būtų trumpalaikis laisvės atėmimas, t. y. arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui, t. y. 45 parų (BK 49 str. 3 d.).
Ikiteisminio tyrimo metu D. C. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.22 val., t. y. vieną dieną (b. l. 83, 86), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).
D. C. nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. D. C., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,69 promilių neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę mieste, pavakare, pavojingai manevravo, sukėlė grėsmę ne tik aplinkiniams, bet sau pačiam, sukėlė eismo įvykį, kuriuo metu buvo apgadintos dvi transporto priemonės, susižalojo pats ir tik pilietiškų asmenų, kurie paskambino policijai, dėka buvo išvengta skaudesnių pasekmių. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 2811 straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą padarė tokios pačios rūšies nusikalstamą veiką. Taigi D. C. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ketveriems metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuojamas nuo tada, kai kaltinamasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą, praneština VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam D. C., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog D. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo D. C. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis D. C. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 1000 Eur (su PVM), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė mieste, pavojingai manevruodamas sukėlė eismo įvykį, ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats D. C.. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo D. C. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad D. C. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 2811 straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į D. C. priklausančią transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), apribojant visiškai nuosavybės teisę, uždraudžiant naudoti, valdyti ir disponuoti nurodyta transporto priemone, nustatant terminą nuo 2020 m. rugsėjo 29 d. iki 2021 m. sausio 29 d. (b. l. 88-89). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Dėl kitų klausimų
Kaltinamajam D. C. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-75, 77-78, 80-81) – paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
D. C. (D. C.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, D. C. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 28 d. 20.03 val. iki 2020 m. rugsėjo 29 d. 13.22 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti D. C. baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketveriems) metams. Uždraudimo terminą skaičiuoti nuo tada, kai D. C. atliko bausmę (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis); apie priimtą sprendimą pranešti VĮ „Regitra“;
2) turto konfiskavimą, konfiskuojant D. C. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokurorės Ritos Sabaitės 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotas nuosavybės teises į D. C. priklausančią transporto priemonę ,,VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), apribojant visiškai nuosavybės teisę, uždraudžiant naudoti, valdyti ir disponuoti nurodyta transporto priemone, turto saugotoju paliekant Vilniaus miesto 2-ąjį PK, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
D. C. išaiškinti, kad:
1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai;
2) ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Technikos g. 34, Kaunas, telefonas (8 37) 452 371) atlikti arešto bausmės;
3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;
4) nuteistajam per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Asta Benetytė