Civilinė byla Nr. 3K-3-190/2010

Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 27 d.

Vilnius             

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (kolegijos primininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. Š. ir A. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. Š., A. Š. ieškinį atsakovui L. Š. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo L. Š. priešieškinį ieškovams S. Š., A. Š. dėl naudojimosi žemės sklypu ir namu tvarkos nustatymo bei nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčo esmė yra tai, kokios yra bendraturčių teisės atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygos (CK 6.80 straipsnis).

Ieškovai prašė teismo: 1) atidalyti šalims jų dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės – gyvenamojo namo su priklausiniais ir 0,0653 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini); 2) priteisti iš atsakovo 19 063 Lt dėl nepagrįsto praturtėjimo; 3) nustatyti, kad šalys atskirai naudojasi vandeniu, elektra bei dujomis, įvedus atskirą apskaitą. Atsakovas pateikė priešieškinį ir prašė teismo: 1) nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką; 2) pakeisti esamą teismo nustatytą naudojimosi namu ir priklausiniais tvarką; 3) priteisti iš ieškovų 30 000 Lt nuostolių.

Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad ieškovams ir atsakovui nuosavybės teise priklauso po 1/2 dalį gyvenamojo namo ir jo priklausinių (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kuriame yra namas ir priklausiniai, ieškovams nuosavybės teise priklauso taip: ieškovams – 0,0326 ha, atsakovui – 0,0327 ha. Teismas (Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. sprendimu ir 2006 m. birželio 20 d. papildomu sprendimu) yra nustatęs tokią šalių naudojimosi namu tvarką: ieškovams – antrojo aukšto patalpos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, 2-5, 2-6, 2-7, laiptinė iš pirmojo aukšto į antrą aukštą; rūsio patalpos 0-5, 0-6, garažas ir sandėliukas; atsakovui – pirmojo aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, rūsio patalpos 0-2, 0-3, 0-4; bendrai naudotis paskirti išorės laiptai prie rytų fasado, patalpa 1-8, laiptai iš pirmo aukšto į rūsį; rūsio patalpa 0-1. Ieškovai pateikė atidalijimo projektą, pagal kurį prašė jiems priteisti jų naudojamas namo ir priklausinių patalpas ir, atidalijus bendro naudojimo patalpas, šių dalis: laiptinę iš pirmo aukšto į antrą aukštą, išorinį įėjimą į laiptinę pirmame aukšte ir rūsio patalpas (projekte pažymėtas 0-l-9, 0-5-7, 0-6-7, 08-1). Ieškovai prašė atsakovui priteisti jo naudojamas pirmo aukšto patalpas ir, atidalijus bendro naudojimo patalpas, šių likusias dalis. Taip pat ieškovų projekte prašyta atidalyti jiems 0,0326 ha, o atsakovui – 0,0327 ha sklypo. Atsakovas pateikė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planą, pagal kurį prašė jam paskirti naudotis 264 kv. m atskirai ir 63 kv. m bendrai, t. y. B ir C, o ieškovui – 264 kv. m atskirai ir 62 kv. m bendrai, t. y. plane pažymėtais sklypais Al, A2 ir C. Atsakovas prašė jam skirti naudotis rūsio patalpą (vonią) 0-5.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino iš dalies ir nustatė naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini) tvarką pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo padalijimo projektą: 1) atsakovui paskyrė naudotis 264 kv. m atskirai ir 63 kv. m bendrai, žemės sklypais, plane pažymėtais indeksais B ir C; 2) ieškovams paskyrė naudotis 264 kv. m atskirai ir 62 kv. m bendrai, žemės sklypais, plane pažymėtais indeksais A1, A2 ir C; 3) kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovų pasiūlytas atidalijimo projektas pažeidžia atsakovo teises, nes jam pasunkėtų patekimas į virtuvę – reikėtų pereiti per du kambarius. Ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 19 063 Lt teismas atmetė, nes konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo jų sąskaita, t. y. kad ieškovai atliko pirmo aukšto, kuriuo naudojasi atsakovas, remontą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai taip pat neįrodė, jog jie ir atsakovas atskirai naudojasi vandeniu, elektra ir dujomis. Priešieškinio reikalavimas dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo buvo patenkintas, nes teismas jį pripažino pagrįstu, atitinkančiu bendraturčių turimo namo dalis. Atmestas atsakovo reikalavimas atlyginti nuostolius, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovai buvo užvaldę jo naudojamas patalpas. Teismas nutraukė bylos dalį pagal atsakovo reikalavimą priteisti rūsio patalpą 0-5, nes šis klausimas išspręstas teismo sprendimu kitoje byloje.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi atmetė ieškovų apeliacinį skundą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais. Papildomai teismas nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, nes neaišku, ar galimas ieškovų pasiūlytas variantas dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (namo), nes nepagrįsta, jog atidalijimas galimas pagal teisės aktų reikalavimus ir jog po atidalijimo bus galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, neišsprendus pastato padalijimo klausimo ir nesuformavus atskirų nekilnojamojo turto objektų, reikalavimas atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo yra pirmalaikis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalį, nes neteisingai išaiškino, kad kartu su ieškiniu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti pateiktas atidalijimo projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Kasatorių vertinimu, toks teismų išaiškinimas pažeidžia bendraturčių teisę į atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2. Teismų pateikta pozicija, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės galimas tik atidalijamas nekilojamojo daikto dalis suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus, neatitinka kasacinio teismo praktikos, jog atidalijus gali likti bendro naudojimo objektų, t. y. visiškas atidalijimas nepaneigia kai kurių bendro naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje S. J. v. A. J., byla Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. V. R., byla Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., byla Nr. 3K-3-482/2009).
3. Teismai nevertino kasatorių siūlomo atidalijimo projekto pagal CK 4.80 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. galima atidalyti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės be neproporcingos žalos daiktui ar ne. Taip pat byloje atmetus kasatorių siūlomą atidalijimo variantą, nesvarstyta galimybė apie atidalijimą išmokant kompensaciją.

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ginčo namo padalijimas pagal CK 4.80 straipsnį neįmanomas, nes liktų bendrai naudojamų objektų (palėpės patalpos, šildymo sistema, šildymo katilai, kaminai, ventiliacinės sistemos, laiptai į palėpę ir rūsį, tambūras 1–8, laiptai išorėje prie rytų fasado ir kt.). Tai neatitinka kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje I. Z. v. K. V., byla Nr. 3K-7-316/2000).
2. Atsiliepime sutinkama su teismų argumentais, kad pagal kasatorių pateiktą projektą bendrosios dalinės nuosavybės dalies atidalijimas negalimas, nes projektiniai pasiūlymai neatitinka teisės aktų ir statybos norminių reglamentų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Šioje byloje yra keliamas CK 4.80 straipsnyje reglamentuojamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės aiškinimo ir taikymo klausimas.

Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės sampratos

Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šio straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009; 2009 m. lapkričio 3 d. civilinėje byloje Z. Č. v. G. P., byla Nr. 3K-3-476/2009).

Dėl gyvenamojo namo dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Kasatorius nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog kartu su ieškiniu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti pateiktas atidalijimo projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., byla Nr. 3K-3-482/2009). Spręsdamas šalių ginčą nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas rėmėsi, nors ir nenurodė, kasacinio teismo išaiškinimais, suformuluotais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009. Šioje nutartyje išaiškinta, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šio kadastro objektais laikomi žemės sklypas, statinys bei patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje nustatyti nekilnojamųjų daiktų formavimo būdai, tarp kurių yra ir tokie: padalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį daiktą į atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 2 punktas); atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas) ir kt. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems Statybų įstatyme ir statybos techniniuose reglamentuose keliamus reikalavimus.

Tam, kad kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Darytina išvada, kad, ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo orientacinį laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje R. U. v. E. C., byla Nr. 3K-3-260/2009). Kasatoriai siekia atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę ir iš vienbučio namo suformuoti dvibutį (aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.12 punktas). Tačiau kasatoriau neįrodė, kad jų siūlomu projektu užtikrinamos tinkamo būsto sąlygos (aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 705 patvirtinto STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.10 punktas). Byloje teismų nenustatyta ir kasatorių, pateikusių atidalijimo eskizinį projektą, nepagrįsta, kad atidalyti siūlomos dalys atitinka esminius statinio reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 straipsnyje (mechaninis atsparumas ir pastovumas; gaisrinė sauga; higiena, sveikatos ir aplinkos apsauga; saugus naudojimas; apsauga nuo triukšmo; energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas). Teisėjų kolegija laiko pagrįstomis pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išvadas, kad kasatorių pateiktas eskizinis atidalijimo projektas pažeidžia kito bendraturčio – atsakovo – teises ir neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Statybų įstatymo, atitinkamų statybos techninių reglamentų nuostatų, nes iš kasatorių  pateikto projekto neaišku, ar po padalijimo būtų galima naudotis nekilnojamuoju daiktu pagal jo paskirtį, ar juo išspręsti inžinerinių komunikacijų, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo sistemų naudojimo klausimai. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu kasacinio skundo argumentą, kad kartu su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neturi būti pateiktas atidalijimo projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, dėl to skundas atmestinas.

Dėl reikalavimo išsamiai argumentuoti kasacinį skundą nesilaikymo

  CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta pareiga kasacinį skundą paduodančiam asmeniui nurodyti išsamius teisinius argumentus, patvirtinančius kasacijos pagrindų, nustatytų CPK 346 straipsnyje, buvimą. Esminė nurodomo teisės pažeidimo reikšmė turi būti atskleista ir pagrįsta išsamiais motyvuotais teisiniais argumentais, be to, turi būti argumentuotai pagrįsta, kad įvardytas teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje kasatoriai kasaciniame skunde nurodė, kad nesutinka su teismų išvada, jog kartu su ieškiniu atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės turi būti pateiktas atidalijimo projektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, tačiau tokio nesutikimo neišdėstė kaip CPK 346 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto kasacijos pagrindo. Kasatoriai nesutikimą motyvavo nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., byla Nr. 3K-3-482/2009. Pažymėtina, kad kasatorių nurodytoje nutartyje išaiškinta, jog teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitiki bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių, bet neįvardyta, kad teikiami atidalijimo projektai gali neatitikti įstatymų reikalavimų. Dėl to kasatoriai nurodyta kasacinio teismo nutartimi remiasi nepagrįstai ir nėra pagrindo pripažinti pagrįstu jų argumentą dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo kasacinio skundo argumentais naikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylą nagrinėjant kasacine tvarka valstybė patyrė 45,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių sprendimų įteikimu. Atmetus kasacinį skundą, jos priteistinos iš kasatorių. Pažymėtina, kad atrankos kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartimi kasatoriai buvo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet atleidimas nuo žyminio mokesčio nereiškia jų atleidimo nuo kitų bylinėjimosi išlaidų, t. y. kasatoriai neatleisti nuo procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 83 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovų S. Š. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (duomenys neskelbtini) po 22,67 Lt (dvidešimtu du litus 67 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.