Civilinė byla Nr. 2S-1263-413/2017

Proceso Nr. 2-69-3-22356-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.1.7.1.1.; 3.1.7.1.2.; 3.1.7.1.4.; 3.3.2.5.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. L. įmonės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3009-918/2017 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 75 Eur žyminio mokesčio.
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 3 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo ieškovo reikalavimus tenkino.
3. A. R. L. įmonė 2016 m. lapkričio 25 d. pateikė prieštaravimus dėl priimto teismo įsakymo, kuriuos priėmus Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi, per nustatytą terminą ieškovas pareiškė teisme ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 10 000 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė 2017 m. kovo 6 d. Kauno apylinkės teismui pateikė priešieškinį, kuriuo ji prašo patvirtinti ieškovo ir atsakovės sudarytą automobilio 1975 m. R. R. C. (coupe), VIN. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią V. S. nusipirko iš R. L. įmonės 1975 m. automobilį R. R. C. (coupe), VIN. (duomenys neskelbtini), už 10 000 Eur. Kartu atsakovė prašė atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, kadangi dėl civilinėje byloje Nr. 2-2981/199/2017 taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, įmonės turtinė padėtis laikinai yra bloga, atsakovė negali greitai parduoti jai priklausančių automobilių ir sumokėti žyminį mokestį.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. kovo 16 d. nutartimi  netenkino atsakovės prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir įpareigojo atsakovę per dešimt dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 300 Eur žyminį mokestį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
2. Teismas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo civiline byla Nr. 2-2981-199/2017 nustatė, kad  Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovės atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi yra panaikintos, konstatavus, kad skolininkės R. L. įmonė yra moki, jos turimas turtas (vien nuosavybės teise valdomų transporto priemonių vertė sudaro 25 376 Eur), t. y.  viršija kreditorės reikalavimo sumą (20 000 Eur) ir ši aplinkybė eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo. Be to, teismas atsižvelgė ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje, Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 15 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį, kuria tenkinus atsakovės atskirąjį skundą, panaikintos 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi atsakovės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, konstatavus, kad byloje pateikti įrodymai  – turto balansas, pelno mokesčio deklaracija, pridėtinės vertės mokesčio deklaracija, Nekilnojamojo turto registro 2016 m. lapkričio 11 d. išrašas, VĮ „Regitra“ 2016 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. P3-16-271 patvirtina, kad skolininkės finansinė padėtis stabili, įmonė yra moki, jos turimo turto pakaktų ieškovo reikalavimams įvykdyti.
3. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, mokėtino žyminio mokesčio dydį (300 Eur) bei tai, kad laikini finansiniai sunkumai nėra pakankamas pagrindas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismas nustatė atsakovei terminą pašalinti priešieškinio trūkumus ir sumokėti 300 Eur žyminį mokestį.

3. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

1. Atskiruoju skundu atsakovė R. L. įmonė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Konstatuodamas, kad atsakovės turtinė padėtis yra stabili, teismas neįvertino tai, jog atsakovė turi laikinų sunkumų, dėl kurių šiuo metu negali sumokėti žyminio mokesčio. Nurodo, kad nagrinėjamoje byloje teismas 2016 m. lapkričio 3 d. nutartimi taikė atsakovės turto atžvilgiu laikinąsias pasaugos priemones ir areštavo jos turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą 10 000 Eur sumai. Minėtas areštas panaikintas tik 2017 m. vasario 15 d. Be to, kitoje civilinėje byloje Nr. 2-2981-199/2017, kurioje reikalavimus reiškia ieškovo nuosavybės teisėmis valdoma įmonė UAB „Vandeima“, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios panaikintos tik 2017 m. vasario 14 d. nutartimi. Tokiu būdu per laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. vasario mėnesio vidurio atsakovės veikla buvo visiškai paralyžuota – areštuotos sąskaitos, transporto priemonės, dėl ko atsakovė negalėjo vykdyti veikos, t. y. įsigyti ir parduoti transporto priemonių. Todėl taip grietai parduoti turimas transporto priemonės ir sumokėti reikiamą žyminį mokestį atsakovė neturi galimybių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
2. Nagrinėjamu atveju yra ginčijamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti atsakovės prašymą dėl atleidimo nuo viso žyminio mokesčio už priešieškinį mokėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
3. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovės pareikšto priešieškinio suma – 10 000 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma yra 300 Eur. Atsakovė prašė teismo atleisti ją nuo viso už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio.
4. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus apie atsakovės turinę padėtį, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovės nuo viso mokėtino žyminio mokesčio už priešieškinį, todėl skundžiama nutartimi nustatė atsakovei terminą sumokėti 300 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.
5. Atsakovė atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigiant, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog šiuo metu atsakovė turi laikinų finansinių sunkumų dėl byloje jos atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl kurių jos veikla buvo visiškai sustabdyta, o atsakovė negavo jokių pajamų, iš kurių galėtų sumokėti žyminį mokestį už priešieškinį.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš teisės į teisminę gynybą tinkamo įgyvendinimo elementų yra žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą.
7. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Įstatymo leidėjas nėra pateikęs baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama vertinant asmens galimybes sumokėti žyminį mokestį, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar pateikti argumentai ir įrodymai yra pakankami jį atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Teismas taiko atleidimą nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, jei nustato, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Be to, svarbu įvertinti sumokėtos bei mokėtinos žyminio mokesčio dalies, nuo kurios prašoma atleisti proporcingumą. Visiškas atleidimas nuo žyminio mokesčio mokėjimo galimas tik konkrečiais įstatyme nustatytais atvejais (CPK 83 straipsnio 1 dalis), kuriuos yra nustatęs pats įstatymo leidėjas, atsižvelgęs į civilinėje byloje nagrinėjamo materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens subjektą ar procesinį statusą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-750-180/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-725-178/2017 ir kt.).
8. Įvertinęs bylos duomenis ir atsakovės nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovė R. L. įmonė, prašydama atleisti ją nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokio prašymo pagrįstumą (CPK 178 straipsnis).
9. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad apeliantės minimoje civilinėje byloje Nr. 2-2981-199/2017 Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi areštavo atsakovei R. L. įmonei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą pareikšto reikalavimo – 20 150 Eur sumai. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1206-773/2017 panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-28214-918/2016 tenkino skolininkės R. L. atskirąjį skundą, panaikino Kauno apylinkės 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį, kuria skolininkės atžvilgiu 10 000 Eur sumai buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Kauno apygardos teismas 2017 m. vasario 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-549-221/2017 paliko Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d. nutartį nepakeistą (CPK straipsnio 3 dalis). Minėta nutartimi iš skolininkės su atskiruoju skundu pateikto turto balanso, pelno mokesčio deklaracijos, pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, Nekilnojamojo turto registro 2016 m. lapkričio 11 d. išrašo, VĮ „Regitra“ 2016 m. lapkričio 8 d. pažymos Nr. P3-16-271, teismas nustatė, kad įmonės turtas 2016 metų 3 ketvirtį sudarė 221 064 Eur, įmonės įsipareigojimai – 59 128 Eur, iš jų – 58 170 Eur ilgalaikis įsiskolinimas hipotekos kreditoriui už įsigytą nekilnojamąjį turtą; skolininkės vardu registruota 18 transporto priemonių, kurių bendra vertė 110 800 Eur. Tokiu būdu teismas darė išvadą, kad minėti dokumentai  patvirtina stabilią atsakovės turinę padėtį, t. y. kad įmonė yra moki, o turimo turto pakaktų ieškovo reikalavimams įvykdyti.
10. Šiuo atveju apeliantė nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių teismo nustatytas aplinkybes. Taigi, atsižvelgiant į atsakovės turimo turto apimtis, vien ta aplinkybė, kad atsakovės turtui nuo 2016 m. lapkričio 3 d. iki 2017 m. vasario 15 d. buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (arešto mastas 30 150 Eur) nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog šiuo metu atsakovė neturi finansinių galimybių sumokėti 300 Eur dydžio žyminį mokestį ir tai negali būti laikoma per sunkia našta atsakovei. Kartu pažymėtina, kad apeliantė prašo atleisti ja nuo viso mokėtino žyminio mokesčio, kas šiuo atveju neatitiktų žyminio mokesčio institutu siekiamų tikslų (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Be to, nors, anot apeliantės, dėl jos turtui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji negavo pajamų, iš kurių galėtų sumokėti 300 Eur žyminį mokestį, atkreiptinas dėmesys, kad nei kartu su prašymu, nei su atskiruoju nepateikė apeliantė nepateikė jokių įrodymų (sąskaitų išrašų) apie turimas įmonės pinigines lėšas bankų sąskaitose ar įmonės kasoje, kuriais remiantis būtų pagrindas spręsti, kad apeliantė yra nepajėgi iš karto sumokėti 300 Eur žyminį mokestį.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį, yra pasibaigęs, atsakovės R. L. įmonei nustatomas naujas terminas iki 2017 m. birželio 19 d. (įskaitytinai) sumokėti 300 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei R. L. įmonei, juridinio asmens kodas 160297774, terminą iki 2017 m. birželio 19 d. (įskaitytinai) sumokėti 300 Eur (trijų šimtų eurų) žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                                Gintautas Koriaginas