Civilinė byla Nr. e2A-1829-260/2017

       Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00355-2016-6

       Procesinio sprendimo kategorijos:

       2.4.2.9.1.; 2.4.2.13.; 2.6.10.5.2.17.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

       (S)

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S  

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ir atsakovo K. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-405-199/2017 pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl patirtų išlaidų, nuostolių ir kitos žalos atlyginimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. B. 2016 m. gegužės 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jam iš atsakovo K. R. 6 537,29 Eur išlaidų (nuostolių) atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas.  

2.       Ieškovas nurodė, kad jam, ieškovui A. B., ir atsakovui K. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pastato – viralinės, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovas be ieškovo sutikimo buvo pastatęs pertvaras pastate – viralinėje (balkone, koridoriuje, pirties patalpoje) ir išgriovęs pastate – viralinėje buvusią pirtį, taip panaikindamas galimybę ieškovui naudotis bendrai naudojamomis pastato dalimis ir gauti naudą iš esminės naudingosios pastato savybės – pirties. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2-451-780/2015 patenkino ieškovo ieškinį atsakovui K. R. dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo ir įpareigojo atsakovą per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastate savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) buvusią būklę. Tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą nurodytų veiksmų neatliktų, sprendimu ieškovui buvo leista šiuos veiksmus atlikti pačiam atsakovo lėšomis. Atsakovas šį teismo sprendimą apskundė. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-165-480/2016) Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Per teismo nustatytą terminą atsakovas teismo įpareigojimų tinkamai neįvykdė. Atsakovas piktnaudžiavo teise – siekdamas nepagrįstai ir nesąžiningai varžyti ieškovo teisę naudotis pirtimi pastate, sprendime nurodytus įpareigojimus vykdė naudodamas nekokybiškas ir atitinkamai paskirčiai akivaizdžiai netinkamas medžiagas. Pasibaigus teismo nustatytam terminui, ieškovas atsakovo darbų trūkumus ištaisė, ir, taisydamas juos, patyrė išlaidų. Taip pat, per laikotarpį, kai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovas pastate negalėjo naudotis pirtimi, jis patyrė papildomų išlaidų (nuostolių), nuomodamas, o vėliau ir įsigydamas mobilią pirtį ir kitus įrenginius. Laikė, kad pareigą atlyginti dėl to susijusias išlaidas turi atsakovas. Ieškovas, šalindamas Alytaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos nurodytus pastato trūkumus, taip pat patyrė išlaidų, kurių pusę turi pareigą padengti bendraturtis atsakovas. Be visų šių nuostolių ieškovas taip pat patyrė ir neturtinę (moralinę) žalą, kuri atsirado išimtinai dėl atsakovo sąmoningų piktybiškų veiksmų, todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui ir jo patirtą moralinę (neturtinę) žalą. Atsižvelgdamas į tai ieškovas nurodė, kad jo ieškinio reikalavimus sudaro išlaidos (nuostoliai), patirtos bendro naudojimo pirties ir koridoriaus atstatymui (vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinė byla Nr. e2-451-780/2015) – 5 064,72 Eur; papildomos išlaidos (nuostoliai) (vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinė byla Nr. e2-451-780/2015) – 520 Eur; išlaidos (nuostoliai), patirtos vykdant Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. vasario 17 d. nurodymą Nr. 1 - 97,58 Eur; papildomos išlaidos (nuostoliai), atsiradę dėl atsakovo neteisėtai atliktų veiksmų - 854,99 Eur; ieškovo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirta neturtinė (moralinė) žala – 1000 Eur.

3.       Atsakovas K. R. 2016 m. birželio 14 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškovo A. B. ieškinį atmesti.  

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą per teismo nustatytą terminą jis įvykdė ir iki teismo nustatytos datos pateikė teismui tai patvirtinantį įrodymą – antstolės R. S. 2016 m. vasario 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovas nusprendė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymo rezultatas jo netenkina, sudarė sutartį su rangovu dėl pirties įrengimo ir atliko ginčo patalpų rekonstravimo darbus. Pirties įrengimo darbus ieškovas įvykdė ne tik nesuderinęs su atsakovu (kaip bendraturčiu), bet ir žinodamas, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo, atsakovas kategoriškai prieštarauja dėl bet kokių statybos darbų ginčo patalpose, iki teismas nenustatė naudojimosi ginčo patalpomis tvarkos. Į ginčo patalpas investuotas lėšas ieškovas nepagrįstai laiko jo patirtomis iš atsakovo priteistinomis išlaidomis (nuostoliais). Pasisakydamas dėl išlaidų (nuostolių) įvykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 atsakovas nurodė, kad ieškovas nesikreipė į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo, nes tam nebuvo pagrindo. Teismo nutarties, kurioje būtų konstatuotas netinkamas sprendimo įvykdymas ir kurios pagrindu ieškovas būtų įgijęs teisę pats įvykdyti teismo sprendimą, nėra. Ieškovo pateikti įrodymai – 2016 m. vasario 22 d. statinio apžiūros ir vertinimo aktas bei antstolio G. S. 2016 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtina, kad buvusi savavališkai įrengta pirtis neatitiko nei statybinių, nei techninių, nei priešgaisrinio saugumo reikalavimų. Ieškovas, neturėdamas atsakovo kaip bendraturčio sutikimo ir netgi turėdamas aiškiai išreikštą jo prieštaravimą dėl bet kokių statybos darbų ginčo patalpose vykdymo, tik 2016 metų kovo mėnesį vienasmeniškai sudarė sutartį su rangovu dėl pirties įrengimo ir savavališkai ją įrengė. Todėl ieškovo patirtos išlaidos yra jo paties rizika prisiimtos išlaidos, ginčo patalpose įrengiant pirtį, taip siekiant galimai pagerinti ginčo patalpų būklę, tačiau neturint bendraturčio sutikimo. Todėl šios išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo. Pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo dėl išlaidų (nuostolių) įvykdant Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. vasario 17 d. nurodymą Nr. 1, ieškovas nurodė, kad 2016 m. vasario 23 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą su siūlymu demontuoti esamą pirties įrenginį, pakeičiant nauju šiuolaikišku, taip pat siūlė atlikti viso mūrinio dūmtraukio balinimo darbus. Atsakovas 2016 m. vasario 25 d. pateikė ieškovui atsakymą, kuriame nurodė, jog pastate-viralinėje savavališkai įrengta pirties patalpa atsakovo šeimai yra nepriimtina ir nurodė, kad nesutinka, jog patalpa, kurioje anksčiau buvo savavališkai įrengta savadarbė krosnis, būtų naudojama kaip pirties patalpa taip pažeidžiant pastato paskirtį ir bendraturčio K. R. bei jo šeimos narių interesus, tačiau sutinka gaisrininkų nurodytus trūkumus ištaisyti šį savadarbį įrenginį demontuojant ir tai sutinka atlikti savo jėgomis. Nepaisant to, ieškovas be atsakovo sutikimo savavališkai atliko pirties krosnies remonto darbus, dėl kurių patyrė išlaidas, kurias prašo priteisti iš atsakovo. Todėl tokie ieškovo atlikti darbai ir patirtos išlaidos, kurios atsirado suvirinant techniškai netvarkingą krosnį, kurią atsakovas sutiko demontuoti savo jėgomis, negali būti pripažinti atlygintinomis išlaidomis, būtinomis bendram turtui eksploatuoti, nes jos nėra susijusios nei su pastato-viralinės būtinu išlaikymu, nei su kito bendro turto būtinomis sąnaudomis. Tuo tarpu priešgaisrinės tarnybos privalomas nurodymas galėjo būti tinkamai įvykdytas ir kitu, atsakovo nurodytu, būdu t. y. atsakovui savo jėgomis demontuojant pirties krosnį. Todėl atsakovas kaip bendraturtis ne tik neturi pareigos, bet net ir teisinio pagrindo išlaikyti ar išsaugoti savavališkai įrengtą ir ilgą laiką nebenaudotą savadarbę pirties krosnį, o šios krosnies remontavimo išlaidos negali būti pripažintos ieškovo patirtais ir iš atsakovo priteistinais nuostoliais. Pasisakydamas dėl papildomų išlaidų (nuostolių), atsiradusių dėl atsakovo neteisėtai atliktų veiksmų (854,99 Eur) – dėl mobilios pirties naudojimo ir įsigijimo išlaidų priteisimo, atsakovas nurodė, kad pirties paskirtis ginčo pastate – viralinėje ginčo patalpose niekada nėra buvusi įteisinta. Aplinkybę, jog buvusi pirtis buvo netinkamai įrengta ir neatitiko nei statybinių, nei techninių, nei gaisrinio saugumo reikalavimų patvirtina paties ieškovo pateikti įrodymai: 2016 m. vasario 22 d. statinio apžiūros ir vertinimo aktas bei antstolio G. S. 2016 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pirtį pagal galimai tinkamus techninius reikalavimus atsakovas savavališkai (prieštaraujant bendraturčiui) ginčo patalpose įrengė tik 2016 metų kovo mėnesį. Kol šalys nesusitaria dėl ginčo patalpų panaudojimo būdo ir tvarkos, kol tokio ginčo nėra išsprendęs teismas, tol nėra pagrindo pripažinti šalių nuostolių dėl ginčo patalpų naudojimo būdo pažeidimų. Tuo tarpu gerbūvio klausimus, kiek tai nesusiję su bendro turto naudojimu, kiekvienas bendraturtis turi teisę spręsti ir sprendžia atskirai savo nuožiūra. Todėl aplinkybė, kad ieškovas išsinuomojo, o vėliau įsigijo mobilią pirtį, tenkindamas savo šeimos gerbūvio interesus, nėra sąlygota ginčo teisinių santykių ir negali būti pripažinti ieškovui iš atsakovo (kaip bendraturčio) priteistinais nuostoliais. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsakovas nurodė, kad galimi išgyvenimai civiliniuose turtiniuose santykiuose bei teisminiuose procesuose nėra ir negali sukurti prielaidų neturtinei žalai atlyginti.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovo A. B. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo K. R. ieškovui A. B. 2 709,94 Eur išlaidas (nuostolius), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos
(2 709,94 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. gegužės 2 d. iki visiško sprendimo įvykdymo, 60, 97 Eur žyminį mokestį, 995 Eur išlaidas už advokatės teisinę pagalbą. Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Taip pat teismas priteisė iš ieškovo A. B. atsakovui K. R. 387,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

6.       Teismas nustatė, kad šalys yra bendraturčiai, kuriems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½  dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato – viralinės, kurios unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), naudojimosi šiuo turtu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Tarp šalių kilęs ginčas dėl atsakovo be ieškovo sutikimo pastatytų viralinės pastate pertvarų balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir dėl šių patalpų atstatymo į buvusią būklę išnagrinėtas Lazdijų rajono apylinkės teisme, kurio 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 ieškovo ieškinys buvo patenkintas. Atsakovo apeliacinis skundas Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi buvo atmestas. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl teismų nustatytos aplinkybės yra privalomos ir turi prejudicinę reikšmę. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime 2015 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 ir Kauno apygardos teismo nutartyje 2016 m. sausio 20 d. civilinėje byloje e2-165-480/2016 konstatuota, kad sprendimo esmė yra atkūrimas galimybės ieškovui naudotis koridoriumi ir pirtimi taip, kaip jis galėjo tą daryti iki jo teisių pažeidimo, t. y. būtinas pertvarų išardymas ir vienos veikiančios pirties atkūrimas bendrame šalių pastate, kol šalys išspręs nesutarimus dėl kitokios naudojimosi tvarkos ar atsidalijimo iš bendros nuosavybės (atsakovas įpareigotas per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastate –viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patal­pų koridoriaus, pirties būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sudarytas pagal ieškovo užsakymą, užfiksuota pastate buvusi padėtis. 2016 m. vasario 19 d. pranešimu atsakovas pranešė Lazdijų rajono apylinkės teismui apie 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymą, kartu pateikė  antstolės R. S. 2016 m. vasario 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė R. S. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatavo faktines aplinkybes statinyje, esančiame  adresu (duomenys neskelbtini), nurodė, kad šiuo adresu esančios rekonstruotos viralinės balkone jokios pertvaros nėra, viralinės pirmame aukšte esančiame koridoriuje ir pirties patalpoje pertvarų nėra, patalpoje, kurioje yra krosnis pirčiai pakurti, pertvaros taip pat nėra, bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklė atitinka 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotą situaciją. Tokiu būdu užfiksuotas Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymas, kuris,  antstolės nuomone, atitiko 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolui. Tačiau ieškovas su tuo nesutinka, laiko, kad atsakovas pirties į buvusią veikiančios pirties padėtį neatstatė, tą padarė ieškovas, todėl prašo atlyginti jam jo su atstatymu susijusias, patirtas išlaidas. Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatė atsakovui terminą, per kurį šis turi pašalinti daikto valdymo pažeidimus, atliekant sprendime nurodytus veiksmus (CPK 423 straipsnis), atsakovui nepašalinus sprendime nustatytų pažeidimų, neatlikus nurodytų veiksmų, ieškovui leido atlikti šiuos veiksmus atsakovo lėšomis. Ieškovas šiuos darbus atliko ir pateikė į bylą jo patirtų išlaidų, nuostolių ir kitos žalos detalizaciją, kurioje nurodė išlaidas: patirtas bendro naudojimo pirties koridoriaus atstatymui vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą 5 064,72 Eur sumoje; papildomas išlaidas, susijusias su teismo sprendimo įvykdymu, t. y. už antstolio faktinių aplinkybių protokolų konstatavimą, už statinio apžiūrą 520 Eur sumoje; išlaidas, susijusias su Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. vasario 17 d. nurodymo vykdymu 195,15 Eur sumoje, kurių pusę prašė priteisti iš atsakovo, t. y. 97,58 Eur; papildomas išlaidas, susijusias su atsakovo neteisėtais veiksmais, t. y. už mobilios pirties nuomą 80 Eur, už mobilios pirties įsigijimą 700 Eur, radiatoriaus patalpų šildymui 74,99 Eur sumai įsigijimą, viso 854,99 Eur. Aplinkybėms, kad atsakovas netinkamai įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą, pagrįsti ieškovas pateikė į bylą antstolio G. S. 2016 m. kovo 3 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad pagal užsakovo A. B. užsakymą antstolis konstatavo faktines aplinkybes bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame pastate – viralinėje. Taip pat šiai aplinkybei patvirtinti ieškovas pateikė 2016 m. vasario 22 d. statinio apžiūros ir vertinimo aktą, kurį sudarė pagal ieškovo užsakymą UAB „Danstemos statyba“ direktorius E. P., turintis ypatingo statinio vadovo ir techninio prižiūrėtojo kvalifikaciją. Taip pat šis dokumentas patvirtina, kad atsakovas atstatinėjo pirtį, priešpirtį ir koridorių buvusiomis medžiagomis. 2016 m. vasario 23 d. UAB „Danstemos statyba“ komerciniai pasiūlymai ieškovui patvirtina medžiagų ir darbų pirties patalpos įrengimui išlaidas 3 116,10 Eur sumai ir priepirčiui 1 948,52 Eur sumai. 2016 m. kovo 1 d. tarp rangovo UAB „Danstemos statyba“ ir ieškovo kaip užsakovo sudaryta rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) AB, kurios objektu nurodyti pirties, priepirčio, koridoriaus įrengimo darbai, kuri su jos priedais patvirtina atliktus darbus. 2016 m. kovo 9 d. pranešimu ieškovas pranešė atsakovui, kad atsakovas netinkamai įvykdė sprendimą, kad ieškovas atliks sprendime nurodytus veiksmus atsakovo lėšomis. 2016 m. kovo 18 d. darbų perdavimo aktu rangovas UAB „Danstemos statyba“ perdavė užsakovui A. B. pirties –garinės ir koridoriaus priepirčio patalpas pastate – viralinėje, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas pagal rangos sutartį ir jos priedus Nr.1 ir Nr. 2. UAB „Danstemos statyba“ išrašė ieškovui PVM sąskaitas–faktūras 2016 m. kovo 18 d. Nr. 341 3 116,10 Eur sumai ir 2016 m. kovo 29 d.  Nr. 343 1 948,52 Eur sumai, kurias ieškovas apmokėjo ir tai patvirtina UAB „Danstemos statyba“ 2016 m. balandžio 4 d. kasos pajamų orderis Nr. 0218, pagal kurį ieškovas sumokėjo UAB „Danstemos statyba“ 5 064,72 Eur. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas pateikė antstolio G. S. 2016 m. balandžio 5 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 182-16-72, kuriame pagal ieškovo A. B. užsakymą konstatuotos aplinkybės apie atlikimą statybos atstatymo darbų viralinėje pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą. 2016 m. balandžio 8 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją, kuria pareikalavo atlyginti visas bendro naudojimo pirties ir koridoriaus atstatymo patirtas išlaidas 5 064,72 Eur, 571,56 Eur turėtas papildomas išlaidas, 97,58 Eur turėtų išlaidų dalį, susijusių su priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos nurodymo vykdymu. Tačiau atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko, laikė, jog jis tinkamai įvykdė teismo sprendimą, o ieškovas savo lėšomis be bendraturčio sutikimo naujai įrengė pirtį, priepirtį, koridorių viralinėje, atliko turto pagerinimus. Atsakovas nesutiko, kad viralinėje apskritai būtų pirtis, nurodė, jog ji įrengta savavališkai, kadangi viralinės paskirtis yra kitokia. 2016 m. kovo 16 d. raštu atsakovas ieškovui nurodė, kad pirtis pagal paskirtį nebus naudojama, kadangi jis ją naudoja sandėliavimui. Ieškovas iš esmės pažeidė Sprendimų vykdymo instrukciją, kadangi nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nėra surašyto sprendimo neįvykdymo akto. Teismas konstatavo, kad atsakovas neatstatė pirties ir priepirčio į buvusią padėtį, todėl pirties, priepirčio statybos remonto atstatymo darbus buvo priverstas atlikti ieškovas savo lėšomis ir dėl to turėjo išlaidų, tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pažeidė sprendimų vykdymo tvarką, teismas pripažino, jog neturi pagrindo konstatuoti 2015 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo netinkamą įvykdymą (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka. Taip pat nurodė, kad pasinaudoti nustatyta CPK 771 straipsnyje sprendimų vykdymo tvarka jau nėra galimybių dėl atliktų atsakovo ir ieškovo pirties, priešpirčio atstatymo darbų. Atsižvelgdamas į tai bei į nustatytas bylos aplinkybes įsiteisėjusiu Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi, ištirtus įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo kriterijais, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, kadangi viralinė ir joje esantys pirtis, priepirtis ir koridorius yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, o šalys yra bendrosios dalinės nuosavybės dalyviai, kurie privalo tvarkyti bendrą nuosavybę, užkertant pavojų žalai atsirasti, sprendė, kad senomis medžiagomis atlikti atsakovo pirties, priepirčio atstatymo darbai neužtikrino pirties funkcionavimo, neatitiko techninėms reikalavimams, priešgaisrinėms reikalavimams, o ieškovas nesilaikė sprendimų vykdymo tvarkos, pažeidė Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo tvarką nustatytą (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaudamasis CK 4.76 straipsniu,  priteisė iš atsakovo proporcingai jam priklausančiai ½ daliai pirties, priepirčio ir koridoriaus ½ dalį ieškovo patirtų pirties, priepirčio ir koridoriaus atstatymo darbų išlaidas 2 532,36 Eur sumai, taip pat šildymo įrenginio suvirinimo išlaidas 69,58 Eur sumai ir kamino balinimo darbų išlaidas 28 Eur sumai.

7.       Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad turėtų būti įskaitytos išlaidos, ieškovo turėtos balinant kaminą pirmajame aukšte ir atsakovui balinant kaminą palėpėje, nes atsakovas nepateikė atliktų darbų ir išlaidų patvirtinančių įrodymų. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad reikalinga buvo ne remontuoti šildymo įrenginį pirties patalpoje, o jį demontuoti. Teismas vertino, kad atsakovas turi vykdyti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir atstatyti pirtį į buvusią padėtį, t. y. į veikiančios pirties būklę. Teismas nesutiko ir su atsakovo argumentais, jog neva ieškovas atliko pirties atstatymo darbus neprotingai didelėmis kainomis. Nurodė, kad pateikti į bylą įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes, kad ieškovas pasirinko mažiausias iš komercinių pasiūlymų kainas už medžiagas ir atliekamus darbus, o atsakovas nurodomoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė priešingų įrodymų.

8.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl ieškovo turėtų išlaidų už mobilios pirties nuomą, mobilios pirties, radiatoriaus įsigijimą, už antstolio ir statinio apžiūros paslaugas priteisimo, teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovas pagrindė savo nuosavybės ir valdymo teises į turtą, kuriuo naudotis jam neteisėtai kliudo atsakovas. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendime konstatavo, kad apklausta liudytoja atsakovo sutuoktinė V. R. patvirtino, kad nuo 2013 m. iki 2015 m. pirtimi abi šalys naudojosi bendrai. 2015 m. rugpjūčio 3 d. S. K. sąskaita-faktūra Nr. 109, išrašyta ieškovui patvirtina tas aplinkybes, kad ieškovas išsinuomojo mobilią pirtį už tai jam išrašyta sąskaita 80 Eur sumai, kurią ieškovas sumokėjo. Taip pat 2015 m. spalio 2 d. S. K. sąskaita-faktūra Nr. 111 patvirtina, kad ieškovas nupirko mobiliąją pirtį už 700 Eur. Todėl sprendė, kad atsakovui pažeidus ieškovo teises naudotis pirtimi, ieškovas įgijo teisę nuomotis pirtį, todėl turi teisę į išlaidų atlyginimą už pirties nuomą 80 Eur sumoje, kurios priteistinos ieškovui iš atsakovo.

9.       Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų iškilo būtinumas, ne nuomotis, o pirkti mobilią pirtį, be to,  pirties nelaikė pirmojo būtinumo įrenginiu. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymo metu pirtyje ir koridoriuje buvo drėgmė, kuri būtų susijusi su pirties būkle, pertvarų įrengimu. Antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole 2015 m. kovo 6 d. neužfiksuota aplinkybė dėl drėgmės buvimo pirties ir koridoriaus patalpose, todėl ieškovo ieškinio reikalavimo dalyje dėl 700 Eur išlaidų už mobilią pirtį ir 74,99 Eur išlaidų už radiatorių netenkino, laikė, jog nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovui šias išlaidas.

10.       Teismas sprendė, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovo išlaidas, kurias jis patyrė už antstolio surašytus faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus 2016 m. kovo 3 d., 2016 m. balandžio 5 d., už statinio apžiūros ir vertinimo aktą 2016 m. vasario 22 d., kadangi jie sudaryti pagal ieškovo užsakymus, o ne vykdymo procese, be to, nekviečiant atsakovo, neturint vykdomojo rašto, akto dėl sprendimo neįvykdymo. Todėl ieškovo reikalavimus dėl išlaidų priteisimo dėl statinio apžiūros 150 Eur, dėl antstolio atliktų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų 2016 m. kovo 3 d. 200 Eur, 2016 m. balandžio 5 d. 170 Eur, atmetė.

11.       Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti neturtinę žalą, teismas nustatė, kad ieškovas šį reikalavimą reiškia dėl atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kurie neteisėtais pripažinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu. Byloje nustatytos aplinkybės ir teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas akivaizdžiai pažeidė ieškovo teises. Būtent, kad ieškovas visą laiką kol vyko teisminis procesas negalėjo naudotis jam priklausančiu turtu, ilgą laiką neteko galimybės naudotis pirtimi, bendro naudojimo koridoriumi, pakuros pagalba ruošti karštą vandenį, prieiti prie elektros skydelio, visa tai sukėlė ženklių nepatogumų, reikėjo rūpintis karšto vandens ruošimu elektriniais virduliais, nuomotis, o vėliau ir įsigyti mobilią pirtį tam patiriant ne tik papildomas finansines išlaidas, bet ir didelius nepatogumus, laiko sąnaudas ir kita. Atsakovas elgėsi savo nuožiūra pažeidinėdamas ieškovo, kaip bendraturčio, teises. Dėl tokios situacijos tiek ieškovas, tiek jo šeimos nariai patyrė ilgalaikį, tęstinį stresą, atsakovas savo neteisėtais veiksmais darė itin neigiamą poveikį ieškovo psichologinei būklei, didino jo nervingumą, trukdė normaliai gyventi ir dirbti savo darbą. Atsakovas su ieškovo reikalavimais dėl neturtinės žalos atlyginimo ir nurodytais argumentais nesutiko, laikė, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Galimi išgyvenimai civiliniuose turtiniuose santykiuose bei teisminiuose procesuose nėra ir negali sukurti prielaidų neturtinei žalai atlyginti net ir tuo atveju, jeigu šių santykių eiga būtų turėjusi galimos neigiamos įtakos asmens sveikatai. Teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas savo neteisėtais veiksmais, nustatytais 2015 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu padarė ieškovui neturtinę žalą.

III.       Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

12.       Apeliaciniu skundu ieškovas A. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo ieškinys, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai; teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo tenkintas, palikti nepakeistą; apeliacinio skundo tenkinimo atveju, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovui A. B. priteisti visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, o atsakovo K. R. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti visa apimtimi; tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas būtų atmestas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti, t. y. ieškovui A. B. papildomai priteisti iš atsakovo K. R. 82,00 Eur išlaidų už antstolio G. S. dalyvavimą teismo posėdyje, o K. R. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti; pagal į bylą pateiktus dokumentus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai apeliacinės instancijos teisme pastarojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13.       Ieškovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                      Teismas, pagrįstai nustatęs, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo atsakovas per teismo nustatytą terminą tinkamai neįvykdė, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui iš atsakovo pusę ieškovo išlaidų (2 532,36 Eur), patirtų vykdant 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimą. Teismas neįvertino to, kad ieškovo teisė, atsakovui neįvykdžius (netinkamas sprendimo vykdymas yra tolygus neįvykdymui) 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo, jį įvykdyti atsakovo lėšomis yra nustatyta įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimu, taigi ginčas dėl materialinės teisės yra išspręstas ir bylos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią, todėl vykdymo tvarkos pažeidimai negali nei panaikinti ieškovo materialinės teisės atsakovo lėšomis įvykdyti 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendime nurodytus veiksmus, nei paneigti jo privalomumo. Teismas sprendimu paneigė tiek ieškovo materialinę teisę, tiek ir įsiteisėjusio 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo privalomumo principą. Teismas, nustatęs 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimus, turėjo ne dalinai atsisakyti įvykdyti 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimą, o vadovaudamasis įstatymo bei teisės analogija, įskaitant ir bendruosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, išspręsti klausimą dėl ieškovo išlaidų, patirtų vykdant 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimą, atlyginimo. Teismas skundžiamu sprendimu vykdė formalų teisingumą, nes iš dalies atmesdamas ieškinio reikalavimus rėmėsi tuo, kad ieškovas nukrypo nuo CPK 771 straipsnio reglamentuotos tvarkos. Teismas neteisėtai ir nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo argumentus, pagrindžiančius tai, kad nagrinėjamu atveju iš esmės buvo pasiekti (nors ir kitokia forma) CPK 771 straipsnyje numatyti tikslai.

2.2.                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl 520 Eur papildomų išlaidų (nuostolių), susijusių su 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo vykdymu, kurias ieškovas būtų patyręs, net jei ir nebūtų pažeista 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo vykdymo tvarka. Teismas byloje rėmėsi rezultatu, gautu už šias ieškovo išlaidas, t. y. sprendimą grindė atitinkamuose dokumentuose fiksuotais duomenimis bei išvadomis, todėl neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl šių išlaidų priteisimo.

2.3.                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus dėl ieškovo patirtų 700 Eur mobilios pirties ir 74,99 Eur radiatoriaus įsigijimo išlaidų. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog pirtis nėra pirmojo būtinumo poreikis. Iki atsakovo neteisėtų veiksmų atlikimo, ieškovas galėjo netrukdomai naudotis pirtimi ir kitomis bendro naudojimo patalpomis. Ieškovo poreikiai naudotis pirtimi yra jo privataus gyvenimo dalis. Tik ieškovas (nepažeisdamas atsakovo teisių ir interesų) galėjo spręsti, kokiu dažnumu naudotis pirtimi. Todėl susiklostė atitinkamas naudojimosi pirtimi dažnumas. Be to, kaip ieškovas ne kartą nurodė, naudojimasis pirtimi buvo svarbus ieškovo ir jo šeimos narių higienos poreikiams tenkinti, nes pirtyje buvo ruošiamas karštas vanduo. O tai yra būtinasis poreikis. Teismo sprendimo dalis, kuria atsisakyta priteisti ieškovo naudai 700 Eur už mobiliosios pirties įsigijimą yra neteisėta, pažeidžianti ieškovo teisę į privatų gyvenimą, visiško nuostolių atlyginimo, teisėtumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. 

2.4.                      Teismas neteisėtai ir nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos priteisimo iš atsakovo ieškovo naudai. Ieškovas įrodė esant visas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės (moralinės) žalos priteisimui. Teismas sprendime atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo argumentavo tuo, kad ieškovas neva neįrodė esant tiesioginį priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir neigiamų padarinių ieškovo sveikatai. Šis teismo argumentas prieštarauja Lietuvos aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią ne tik tiesioginis, bet ir netiesioginis priežastinis ryšys yra deliktinės civilinės atsakomybės kilimo sąlyga. Ieškovas įrodė esant visas civilinės atsakomybės sąlygas 1 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos priteisimui iš atsakovo ieškovo naudai.

2.5.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas sprendime neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė priteisti ieškovui 82 Eur išlaidų už antstolio G. S. atitraukimą nuo vykdomos veiklos. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad antstolis teikė paslaugas, todėl šios išlaidos ieškovui nėra priteistinos. Tačiau antstolis G. S. šias išlaidas patyrė duodamas paaiškinimus byloje, o ne paslaugas teikė. Ieškovas apmokėjo antstolio išlaidas, susijusias su atitraukimu nuo vykdomos veiklos ir dėl kelionės į teismą. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu tokios išlaidos yra laikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl jos priteistinos iš atsakovo ieškovo naudai. Atsakovas už atsiliepimo į ieškinį parengimą reikalavo priteisti 1 800 Eur. Jis už atsiliepimo į ieškinį surašymą savo advokatui 2016 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo 1 700 Eur, taigi realiai patyrė 1 700 Eur išlaidu, todėl būtent ši suma turi būti vertinama, skirstydamas išlaidas teismas neatsižvelgė į tai, kad už atitinkamas teisines paslaugas prašoma suma viršija rekomenduojamus maksimalius dydžius, bei yra neadekvati atsižvelgiant į bylos sudėtingumą.

14.       Apeliaciniu skundu atsakovas K. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dalyje, kuria buvo iš dalies patenkintas ieškinys.

15.       Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1.                      Sprendimas dalyje dėl pirties ir priepirčio atstatymo darbų, išlaidų yra nenuoseklus ir prieštaringas. Teismas nepagrįstai aiškino 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą bei vertino 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymo tinkamumą, taip pat neteisėtai savo iniciatyva pakeitė ieškinio faktinį pagrindą ir netinkamai taikė CK 4.76 straipsnyje, 4.77 straipsnio 2 dalyje bei 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas. Jokio pagrindo priteisti ieškovui jo neva patirtus nuostolius dėl 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymo nėra.

4.2.                      Teismas nepagrįstai vertino, ar atsakovas tinkamai įvykdė 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, kadangi teismo sprendimo vykdymo klausimai sprendžiami tik vykdymo procese, kurio metu užtikrinamos skolininko ir kreditoriaus teisės. Atitinkamai 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo tinkamo įvykdymo klausimas negalėjo būti nagrinėjamos bylos dalyku. Vykdomoji byla nebuvo ir negalėjo būti užvesta dėl to, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas buvo įvykdytas, o atsakovas byloje pateikė 2016 m. vasario 19 d. pranešimą apie 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymą ir tai patvirtinančius įrodymus – antstolės R. S. 2016 m. vasario 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Nepaisant to, po šių veiksmų atlikimo ieškovas pabandė pasinaudoti tariamai netinkamu 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo vykdymu ir atlikti ginčo patalpų rekonstrukciją, įrengdamas kokybiškai naujas patalpas be bendraturčio sutikimo. Pats kreditorius neturi teisės nuspręsti ar teismo sprendimas įvykdytas tinkamai ar netinkamai ir pats imtis teismo sprendimo tariamo vykdymo.

4.3.                      Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės aiškinti byloje priimtų procesinių sprendimų turinio, tą gali padaryti tik sprendimą priėmęs teismas (CPK 278 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas. Skundžiamame sprendime teismas ne tik išaiškino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, bet ir pakeitė jo turinį savo nuožiūra. Teismo pozicija aiškinant kitose bylose priimtus procesinius sprendimus yra ydinga ir pažeidžia teisinio apibrėžtumo bei teismo sprendimo vykdytinumo principus. Antstolio G. S. 2015 m. kovo 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nurodytų aplinkybių, kad pirtis yra funkcionuojanti, kad ji atitinka techninius ir priešgaisrinius reikalavimus. Lazdijų rajono apylinkės teismas netyrė, ar įrengta pirtis atitinka techninius ir priešgaisrinius reikalavimus, taip pat netyrė kokia apimtimi ji funkcionuoja. Tačiau pirmosios instancijos teismas, tam tikrus išskirtinai kontekstinius 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo motyvus perkėlė į šio sprendimo rezoliucinės dalies turinį. Teismas nepagrįstai panaudojo Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo motyvo dalį dėl vienos veikiančios pirties atkūrimo bendrame šalių pastate kaip sudarantį sprendimo tinkamo įvykdymo esmę ir šį motyvą išaiškino plėstinai. Plečiamasis išnagrinėtos bylos aiškinimas ir interpretavimas, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad nebuvo ir nebegali būti užvesta vykdomoji byla būtent dėl ieškovo savavališkų veiksmų imituojant teismo sprendimo priverstinį vykdymą, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

4.4.                      Teismas nepagrįstai aiškino Lazdijų rajono apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą ir be jokio teisinio pagrindo sprendė dėl šio sprendimų netinkamo įvykdymo. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pašalinti ginčo pastate savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri buvo fiksuota 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu 2015 m. kovo 6 d. G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra nustatyta, nei kad pirtis yra funkcionuojanti, nei kad ji atitinka techniniams bei priešgaisriniams reikalavimams.

4.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas nebuvo tinkamai įvykdytas, o pirtis po atsakovo pirties atstatymo darbų nefunkcionavo, t. y. neveikė. Tokią išvadą teismas pagrindė atsakovo 2016 m. kovo 6 d. pranešimu ieškovui bei šalių paaiškinimais. Tačiau byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovui įvykdžius 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pirtis nefunkcionavo, o pats teismas sprendime konstatavo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas pertvaras pašalino, o pagal antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą įvykdė ir visą Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą.

4.6.                      Teismas visiškai nepagrįstai darė išvadą, kad atstatyti senomis medžiagomis į buvusią padėtį pirties ir priepirčio buvo neįmanoma. Šią išvadą paneigia antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris patvirtina, kad 2016 m. vasario 17 d. datai Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimas buvo tinkamai įvykdytas visoje apimtyje ir patalpos atstatytos į tokią pačią būklę, kuri yra fiksuota 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu po 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo įvykdymo atlikti ginčo patalpų būklės pakeitimai (jeigu tokie buvo atlikti) yra niekuo nesusiję su atsakovo veiksmais, kadangi po Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymo atsakovas ginčo patalpose jokių darbų neatliko. Ieškovas rangos sutartį dėl pirties, priepirčio ir koridoriaus įrengimo sudarė dar prieš antstoliui G. S. 2016 m. kovo 3 d. konstatuojant faktines aplinkybes, t. y. komercinis pasiūlymas buvo pateiktas dar 2016 m. vasario 23 d., o rangos sutartis sudaryta 2016 m. kovo 1 d.. Tai rodo, kad ieškovas iš anksto planavo naujai rekonstruoti ginčo patalpas be bendraturčio sutikimo, siekė nesąžiningai pasinaudoti tariamai netinkamu teismo sprendimo įvykdymu ir buvo suinteresuotas, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimas būtų įvykdytas netinkamai.

4.7.                      Teismas savo iniciatyva pakeitė faktinį ieškinio pagrindą ir pažeidė šalių rungtyniškumo bei dispozityvumo principus. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog ieškovas nesutinka, kad atsakovas tinkamai įvykdė 2015 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą ir prašo atlyginti jam išlaidas atstatant pirtį. Teismas tokį faktinį ieškinio pagrindą pripažino nepagrįstu, tačiau ieškinį patenkino visiškai kitu faktiniu ir teisiniu pagrindu. Ieškovas neįrodinėjo, o teismas netyrė ar naujų ginčo patalpų įrengimui patirtos išlaidos kvalifikuotinos kaip išlaidos, reikalingos ir būtinos daiktui išsaugoti ar išlaikyti. Nagrinėjamu atveju tokio pobūdžio darbai, kuriuos atliko ieškovas, negali būti laikomi būtinais pastato išsaugojimui nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Taip pat išlaidos negali būti laikomos protingomis, kadangi ieškovas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių turėti naujas ginčo patalpas vietoje senų. Todėl ieškovui neįrodžius, kad naujų ginčo patalpų įrengimo darbai buvo būtini, siekiant išvengti turto žuvimo ar vertės sumažėjimo, o patirtos išlaidos protingos, ieškovo reikalavimas dėl išlaidų priteisimo turėjo būti atmestas visoje apimtyje.

4.8.                      Teismas nepagrįstai priteisė dalį ieškovo išlaidų, kurias jis patyrė savavališkai rekonstruodamas ginčo patalpas be bendraturčio sutikimo. Lazdijų rajono apylinkės teismas atsakovą buvo įpareigojęs atstatyti patalpas į buvusią padėtį pagal antstolio 2015 m. kovo 6 d. protokolą, o ne jas pagerinti. Todėl ieškovas negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad ginčo patalpos bus pagerintos. Nepaisant to, ieškovas, nesuderinęs su atsakovu, sudarė rangos sutartį ginčo patalpų įrengimui, o ne jų būklės atkūrimui, ir visiškai naujai įrengė ginčo patalpas. Toks ieškovo elgesys nėra tinkamas, jo patirtos išlaidos negali būti laikomos protingomis ir dalinamos tarp abiejų bendraturčių, kadangi šias išlaidas ieškovas patyrė savo rizika.

4.9.                      Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad atsakovo siūlomas šildymo įrenginio demontavimas buvo tinkamas privalomojo nurodymo įvykdymas. Tokį atsakovo pozicijos atmetimą teismas nepagrįstai grindė Lazdijų rajono apylinkės teismo priimto 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo išaiškinimu, kad pirtis įrengta ne savavališkai, o atsakovas turi vykdyti Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą ir atstatyti pirtį į buvusią padėtį. Byloje teismas nesprendė dėl tolimesnio ginčo patalpų naudojimo ir bendraturčių tarpusavio santykių. Tokia teismo motyvacija paneigiama byloje surinktais įrodymais. 2016 m. vasario 23 d. raštu būtent pats ieškovas kreipėsi į atsakovą ir pats pasiūlė demontuoti esamą pirties įrenginį, pakeičiant nauju šiuolaikišku, taip pat siūlė atlikti viso mūrinio dūmtraukio balinimo darbus. Ieškovas be atsakovo sutikimo savavališkai atliko pirties krosnies remonto darbus, dėl kurių patirtas išlaidas teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo. Ieškovo atlikti darbai ir patirtos išlaidos, kurios atsirado suvirinant techniškai netvarkingą krosnį, kurią atsakovas sutiko demontuoti savo jėgomis, negalėjo būti pripažinti atlygintinomis išlaidomis, būtinomis bendram turtui eksploatuoti, kadangi jos nėra susijusios nei su pastato-viralinės būtinu išlaikymu, nei su kito bendro turto būtinomis sąnaudomis. Tuo tarpu priešgaisrinės tarnybos privalomas nurodymas buvo nukreiptas tik į priešgaisrinės saugos užtikrinimą ir niekaip negali būti siejamas su Lazdijų rajono apylinkės teismo priimtu sprendimu. Todėl šis nurodymas galėjo būti tinkamai įvykdytas ir kitu alternatyviu, atsakovo nurodytu, būdu.

4.10.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovui pažeidus ieškovo teises naudotis pirtimi, ieškovas įgijo teisę nuomotis pirtį, todėl turi teisę į išlaidų atlyginimą už pirties nuomą 80 Eur sumoje. Skundžiamame sprendime pats teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą dėl mobilios pirties įsigijimo išlaidų priteisimo, pagrįstai konstatavo, kad pirtis nėra pirmojo būtinumo įrenginys. Teismas nepagrįstai ieškovui priteisė iš atsakovo 80 Eur už mobilios pirties nuomą, kadangi atsakovas su mobilios pirties nuoma ir įsigijimu yra niekuo nesusijęs. Asmeninio gerbūvio klausimus, kiek tai nesusiję su bendro turto naudojimu, kiekvienas bendraturtis turi teisę spręsti ir sprendžia atskirai savo nuožiūra. Todėl ta aplinkybė, kad ieškovas esant šalių ginčui dėl patalpų naudojimo būdo išsinuomojo, o vėliau net ir įsigijo mobilią pirtį, galimai tenkindamas savo šeimos gerbūvio interesus, nėra sąlygota ginčo teisinių santykių ir negalėjo būti pripažinta ieškovui iš atsakovo (kaip bendraturčio) priteistinais nuostoliais.

16.       Atsakovas K. R. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo A. B. apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo apeliacinį skundą – tenkinti, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį visoje apimtyje atmesti bei priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas neturi teisės spręsti, ar teismo sprendimas įvykdytas tinkamai ir pats savo iniciatyva priverstinai vykdyti teismų sprendimus. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo priverstiniam vykdymui nebuvo išduotas vykdomasis dokumentas, nebuvo užvesta vykdomoji byla, o ieškovas to net nebandė daryti. Todėl ieškovo nurodomas argumentas, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimą įvykdė pats ieškovas ir vykdant jį patyrė išlaidų yra nepagrįstas, o ieškovo patirtos išlaidos dėl tariamo teismo sprendimo vykdymo negali būti priteistos. Vykdomoji byla net negalėjo būti užvesta, kadangi 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimas buvo tinkamai įvykdytas, buvo pateiktas pranešimas teismui apie jo įvykdymą ir pateiktas antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis bando iškreipti Lazdijų rajono apylinkės teismo nustatytus prejudicinius faktus ir teismo sprendimo turinį, kad atsakovas neva išgriovė bendro naudojimo patalpas, yra melagingi ir niekuo nepagrįsti. Dėl to Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo interpretacija, kad atsakovas neva turėjo ne tik pašalinti pertvaras, bet ir atlikti papildomus statybos darbus ginčo patalpose, yra niekuo nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytiems prejudiciniams faktams. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo pagrindu nėra nustatyta ieškovo materialinė teisė į pirties ir kitų bendro naudojimo patalpų atstatymą atsakovo lėšomis, nes tokia teisė galėjo atsirasti tik tuo atveju, jei ieškovas užvestų vykdomąją bylą, o atsakovas per teismo nustatytą terminą nepašalintų ginčo patalpose savavališkai įrengtų pertvarų ir neatstatytų bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri yra fiksuota 2015 m. kovo 6 d. antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas ne tik nustatytu terminu įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą (įskaitant priteistų sumų sumokėjimą betarpiškai ieškovui), bet šį faktą konstatavo iškvietęs antstolį ir šiam surašius faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, apie tai pranešė sprendimą priėmusiam teismui. Ieškovas nepagrįstai remiasi aplinkybėmis, kurios nėra nustatytos jokioje kitoje civilinėje byloje ir nėra pagrįstos jokiais įrodymais. Atitinkamai, ieškovas visiškai nepagrįstai, išeidamas už ginčo nagrinėjimo ribų, interpretuoja teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį. Ieškovo motyvas, kad iki teisės pažeidimo (neteisėto pertvarų pastatymo) tinkamai atkūrus buvusią būklę šalys dar ilgai būtų galėję neremontuoti minėtų patalpų ir jomis naudotis yra nepagrįstas. Iš Statinio apžiūros ir vertinimo akte nustatytų duomenų matyti, kad daugelis patalpų techninio įrengimo sprendinių, kurie niekaip negalėjo būti susiję su neteisėtai pastatytomis pertvaromis ir jų išardymu, buvo netinkami tolimesniam saugiam patalpų eksploatavimui norint ir toliau jas naudoti pirties paskirčiai. Tuo tarpu kitų techninio patalpų būklės vertinimo įrodymų, kurie patvirtintų, jog iki pertvarų pastatymo tos pačios ginčo patalpos būtų buvusios įrengtos kitaip, ieškovas nepateikė. Ieškovo pateikta byloje surinktų įrodymų interpretacija yra ydinga ir nesąžininga, kadangi ieškovas pateikia melagingus duomenis apie pateiktą antstolio protokolą ir teismo posėdyje antstolio paliudytas aplinkybes. Ieškovas remiasi CPK 610 straipsnio nuostatomis, taip pat sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatomis ir prašo priteisti vykdomosios bylos administravimo išlaidas. Tokie ieškovo motyvai yra visiškai nepagrįsti, ieškovas vykdomosios bylos neužvedė (nes tam nebuvo jokio teisinio pagrindo), todėl nėra jokio pagrindo spręsti klausimą dėl vykdomosios bylos administravimo išlaidų priteisimo. Esant įvykdytam 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimui savo teisiškai nepagrįstais veiksmais ieškovas nukrypo nuo CPK 771 straipsnyje nustatytų normų tikslų, kuriomis siekiama užtikrinti vykdymo proceso teisėtumą, užkertant bet kokią galimybę ginčo šalims piktnaudžiauti vykdymo procese. Ieškovas netinkamai atskleidė skundžiamo sprendimo esmę, kadangi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas būtent nurodė priešingai, jog bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas pertvaras pašalino, o pagal antstolės R. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą įvykdė ir visą 2015 m. rugsėjo 25 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą. Taip pat skundžiamame sprendime konstatuota, jog ieškovas esmingai pažeidė CPK 771 straipsnyje nustatytą privalomą sprendimo vykdymo tvarką. Tuo tarpu skundžiamu sprendimu teismas priteisė ieškovui iš atsakovo puse jo patirtų išlaidų naujai įrengiant ginčo patalpas, remdamasis CK 4.76 straipsnio pagrindu, ir laikė, kad ieškovo patirtos išlaidos buvo būtinos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti. Dėl tokios teismo pozicijos nepagrįstumo išsamiai pasisakyta atsakovo apeliaciniame skunde. Skundžiamas sprendimas, įteisinant ieškovo veiksmus, kuriais jis ignoravo privalomą procesinį sprendimų vykdymo reguliavimą, prisidengdamas tariamu Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimo įvykdymu, galėtų tapti ydingu ir pavojingu teisminiu precedentu, sukeliančiu sumaištį vykdymo procese ir neužtikrinančio teisminį procesą pralaimėjusios šalies (skolininko) interesų nuo nesąžiningo kreditoriaus piktnaudžiavimo teise. Nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl mobilios pirties įsigijimo išlaidų priteisimo. Ieškovo teisė į privatų gyvenimą nėra susijusi su ieškovo prašomomis priteisti išlaidomis, todėl teismas atmesdamas reikalavimą priteisti mobilios pirties pirkimo išlaidas tokios teisės nepažeidė. Ieškovo nurodoma mobili pirtis, kurią jis neva įsigijo, nėra skirta karšto vandens paruošimui, todėl mobilios pirties įsigijimas negali būti laikomas būtinuoju poreikiu. Įsigydamas mobilią pirtį ieškovas neatsisakė ketinimo eksploatuoti buvusią pirtį, bet priešingai, ginčo patalpose pagal rangos sutartį įrengė modernias pirties (bei pagalbines) patalpas. Tuo tarpu ieškovas neprašo savo įsigytos pirties priteisti atsakovui jam išmokant kompensaciją, o tai sąlygoja, kad savo reikalavimu jis siekia savo poreikiui įsigytą pirtį pilnai kompensuoti atsakovo sąskaita. Tačiau tokia ieškovo pozicija niekaip neatitinka nuostolių atlyginimo instituto logikos. Priešingai negu nurodo ieškovas, teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovo neteisėtai ir nekokybiškai įrengtos pirties ir kitų neteisėtų veiksmų ieškovui kilo poreikis įsigyti radiatorius savo atskirai naudojamų patalpų šildymui ir džiovinimui, kovojant su drėgme. Ieškovo nurodomi įrodymai tokių aplinkybių nepatvirtina. Ieškovas neprašo atlyginti patirtų nuostolių dėl patalpų drėkimo, sugadinimo, kadangi žino, jog tam nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu ieškovo reikalavimas priteisti sumas už radiatorių įsigijimą (kai neaišku nei kas, nei kokiam tikslui juos įsigijo ir kur naudojo) yra visiškai nepagrįstas. Radiatorių įsigijimas nelaikytinas ieškovo patirtais nuostoliais. Ieškovas civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo. Atsikirsdamas į ieškovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pažymėjo, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui išlaidos taip pat pagrįstai įskaitomos į bylinėjimosi išlaidas.

17.       Ieškovas A. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo K. R. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo A. B. ieškinys, palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo K. R. ieškovo A. B. naudai bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktus dokumentus. Nurodo, kad atsakovas klaidingai nurodo ieškinio pagrindą, nepagrįstai teigia, kad sprendimas priimtas pritaikius netinkamą teisės normą. Be to, kadangi sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, išspręsta teisingai, minėti atsakovo argumentai tėra formalus pagrindas, kuriuo remiantis teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, negali būti naikinama. Teismas sprendime padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu atsakovas buvo įpareigotas pašalinti pertvaras ir atstatyti funkcionuojančią (veikiančią pagal pirties paskirtį) bendro naudojimo pirtį ir koridorių. Teismas sprendime darė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimo neįvykdė. Atsakovas neteisėtai, nepagrįstai ir nesąžiningai neigia savo pareigą atlyginti ieškovui išlaidas, pastarojo patirtas vykdant 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimą, motyvuodamas vykdymo tvarkos pažeidimu. Teismas sprendime darė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui 97,58 Eur išlaidų (nuostolių), ieškovo patirtų vykdant Lazdijų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2016 m. vasario 17 d. nurodymą Nr. 1. Teismas sprendime darė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui 80 Eur išlaidų (nuostolių), ieškovo patirtų nuomojantis mobiliąją pirtį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl ši byla nagrinėjama apeliacinių skundų ribose.

19.       Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas priteisti jam iš atsakovo – pastato bendraturčio – žalos atlyginimą ir pastato išlaikymo išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, remdamasis šalių paaiškinimais, byloje surinktais duomenimis, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes:

3.1.                      Ieškovas ir atsakovas yra bendraturčai. Jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį pagalbinio ūkio paskirties pastato – viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini). Naudojimosi šiuo turtu tvarka tarp bendraturčių nenustatyta. Šios civilinės bylos pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui K. R. dėl patirtų išlaidų, nuostolių ir kitos žalos atlyginimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu Lazdijų rajono apylinkės teisme tarp tų pačių šalių dėl jiems bendrai priklausančio pastato – viralinės , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nagrinėjama kita civilinė byla – Nr.e2-2-743/2017 pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovui A. B. dėl statybos padarinių įteisinimo be bendraturčio sutikimo ir naudojimosi tvarkos patalpomis nustatymo bei pagal atsakovo A. B. priešieškinį dėl teisės be bendraturčio sutikimo gauti statybą leidžiantį dokumentą ir naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo. Lazdijų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2-743/2017 priimtu 2017 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino A. B. teisę be bendraturčio K. R. sutikimo pagal projekto vadovo K. K. 2016 m. rugsėjo mėnesį parengtą Pagalbinio ūkio pastato – viralinės 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projektą gauti statybą leidžiantį dokumentą, atlikti kadastrinius matavimus ir pastatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; likusioje dalyje A. B. priešieškinį atmetė. Abiejų šalių reikalavimus nustatyti naudojimosi patalpomis pastate tvarką teismas atmetė, nurodydamas, kad galimybę dėl naudojimosi tvarkos nustatymo šalys turės ateityje, įteisinus pastato rekonstrukciją. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą Nr.e2A-1347-657/2017 pagal ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d.  sprendimo, 2017 m. liepos 5 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.2.                      2015 m. gegužės 5 d. ieškovas A. B. kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui K. R. dėl neteisėtai įrengtų pertvarų pašalinimo ir išgriautų patalpų atstatymo, prašydamas įpareigoti atsakovą pašalinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai (be ieškovo sutikimo) įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri fiksuota 2015-03-06 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3.                      Lazdijų rajono apylinkės teismas, pagal šį ieškinį išnagrinėjęs civilinę bylą
Nr.e2-451-780/2015, 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimu įpareigojo atsakovą K. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dienos pašalinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri fiksuota 2015-03-06 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui K. R. per teismo nustatytą terminą neatlikus nurodytų veiksmų, leido ieškovui A. B. atlikti šiuos veiksmus pačiam atsakovo lėšomis. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą
Nr.e2A-165-480/2016 pagal atsakovo K. R. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo, 2016 m. sausio 20 d. nutartimi šį pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

3.4.                      Atsakovas 2016 m. vasario 19 d. pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui pranešimą apie teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015 įvykdymą, kartu su juo ir antstolės R. S. 2016-02-17 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame protokole antstolė konstatavo, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančios rekonstruotos viralinės balkone pertvaros nėra, viralinės pirmajame aukšte esančiame koridoriuje ir pirties patalpoje pertvarų nėra, patalpoje, kurioje yra krosnis pirčiai, pertvaros taip pat nėra, bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklė atitinka 2015-03-06 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) (nuotraukose) užfiksuotą situaciją; Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 09 25 sprendimas yra įvykdytas.

3.5.                      Ieškovas A. B. dėl priverstinio  Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo vykdymo nesikreipė, vykdomasis raštas dėl šio sprendimo vykdymo išduotas nebuvo, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015  duomenų apie tai, kad teismo sprendimas neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas, nėra. Priešingai, byloje yra tik šios nutarties 21.4 p. nurodytas atsakovo pranešimas apie teismo sprendimo įvykdymą.

3.6.                      Ieškovas A. B., vertindamas, kad atsakovas netinkamai įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, t. y. neatstatė pirties į buvusią 2015-03-09 išsiuntė atsakovui pranešimą „Dėl pastato – viralinės unik. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje“ (t. I, b. l. 24). Šiame pranešime nurodė, kad atsakovas neįvykdė teismo sprendimo, nes pirties ir koridoriaus (priepirčio) patalpos neatstatytos į buvusią padėtį taip, kad šalys galėtų jomis naudotis, paaiškino, kad teismo sprendimo esmė yra atkūrimas galimybės ieškovui naudotis koridoriumi ir pirtimi taip, kaip jis galėjo tą daryti iki jo teisių pažeidimo, t. y. pertvarų išardymas, ir vienos veikiančios pirties atkūrimas bendrame šalių pastate, informavo, kad jis ketina šiuos darbus atlikti pats atsakovo lėšomis. 2016 m. kovo 1 d. ieškovas A. B. su UAB „Danstemos statyba“ sudarė Rangos sutartį (t. I, b. l. 81-84) dėl pirties ir priepirčio įrengimo darbų. 2016 m. kovo 26 d. ieškovas priėmė pagal šią sutartį atliktus darbus, ir rangovui UAB „Danstemos statyba“ pagal šios pateiktas sąskaitas 2016 m. balandžio 4 d. sumokėjo 5064,72 Eur ( t. I , b. l. 35, 36, 37, 42, 70). Atsakovas vertina, kad šie darbai yra pirties patalpų rekonstrukcija, atlikta ieškovo be jo, t. y. bendraturčio atsakovo, sutikimo. 

3.7.                      2016 m. gegužės 2 d. ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti jam iš atsakovo K. R. 6 537,29 Eur išlaidų (nuostolių) atlyginimą, 1 000 Eur neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 6537,29 Eur išlaidas (nuostolius) sudaro: 5064,72 Eur sumokėti už pirties ir priepirčio patalpų atstatymą, 150 Eur sumokėti už statinio apžiūrą ir vertinimo akto paruošimą, 200 Eur ir 150 Eur sumokėti už antstolio 2016-03-03 ir 2016-04-05 atliktus faktinių aplinkybių konstatavimus, 97,58 Eur atsakovui tenkanti dalis išlaidų, patirtų vykdant Lazdijų rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodymus (šildymo įrenginio remontą ir kamino balinimą) ir 854,99 Eur sumokėti už mobilios pirties nuomą ir įsigijimą, bei radiatoriaus įsigijimą, kaip nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

3.8.                      Kauno apylinkės teismas ieškovo ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui A. B. iš atsakovo K. R. 2709,94 Eur išlaidų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-05-02 iki visiško sprendimo įvykdymo, 60,97 Eur žyminį mokestį ir 995 Eur   už advokatės teisinę pagalbą, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendime teismas nurodė, kad ieškovo ieškinį tenkintina iš dalies, t.y. priteisia  ieškovui iš atsakovo 1/2 dalį išlaidų  (2532,36 Eur) už pirties ir  priepirčio (koridoriaus) atstatymo darbus ir  97,58 Eur už priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nurodymo vykdymą CK 4.76 str. numatytu pagrindu, kaip bendraturčio išlaidas, išlaikant bendrą turtą, ir 80 Eur už mobilios pirties nuomą, CK 6.245 - 6.249 straipsnių pagrindu, kaip žalos atlyginimą.

21.       Apeliacinius skundus dėl šio teismo sprendimo pateikė ir ieškovas, ir atsakovas. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmesta dalis jo reikalavimų, atsakovas – panaikinti tą skundžiamo sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinti ieškovo reikalavimai.

22.       Pagal CPK 263 straipsnio nuostatas teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, iš dalies sutikdama ir su ieškovo, ir su atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, padarė byloje pateiktais įrodymais ne visai pagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai vertindamas byloje pateiktus įrodymus, pagrįsdamas sprendimą prieštaraujančiais vienas kitam argumentais pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko šio teismo 2017 m. balandžio 18 d. priimto  viso  sprendimo negalima laikyti pagrįstu ir teisėtu.

23.       Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta ir ieškovo, ir atsakovo apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo, vadovaudamasis CK 4.76 straipsniu, priteisti ieškovui iš atsakovo ½ dalį (pusę) išlaidų – 2 532,36 Eur, ieškovo patirtų atliekant pirties, priepirčio ir koridoriaus atstatymo darbus. CK 4.76 straipsnis nustato, kad jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Tačiau ieškovas šioje byloje reikalavimus pareiškė ne šiuo pagrindu. Jis prašė priteisti visas 5064,72 Eur išlaidas, patirtas atliekant pirties, priepirčio ir koridoriaus atstatymo darbus, atsakovui netinkami įvykdžius Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą. Kadangi teismas   neteisėtai savo iniciatyva pakeitė ieškinio faktinį pagrindą ir netinkamai taikė CK 4.76 str. nuostatas, ši sprendimo dalis laikytina nepagrįsta bei neteisėta ir naikintina (CPK 329 str. 1d.).

24.       Vertindamas kitus šalių apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nurodytus argumentus dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad jie iš esmės yra susiję su nustatytomis bylos aplinkybėmis ir įrodymų vertinimu. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) reiškia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016 ). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016).

25.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai aiškino Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015-09-25 sprendimą bei vertino šio sprendimo įvykdymo tinkamumą. Ar atsakovas tinkamai įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, spręstina pagal šios bylos duomenis. Šioje byloje, kurioje 2015-09-25 teismo sprendimas, kuriuo teismas įpareigojo atsakovą K. R. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo dienos pašalinti pastate – viralinėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatyti bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) būklę į tokią, kuri fiksuota 2015-03-06 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjo 2016-01-20, atsakovas 206-02-19 pateikė pranešimą apie tai, kad jis teismo sprendimą įvykdė, pateikė tai patvirtinantį antstolės surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą. Ieškovas A. B. duomenų, kad atsakovas netinkamai įvykdė 2015-09-25 teismo sprendimą, šioje byloje nepateikė, dėl priverstinio sprendimo vykdymo, leidimo jam atsakovo lėšomis įvykdyti teismo sprendimą nesikreipė. Todėl pripažįstama, kad ieškovas A. B. nepateikė įrodymų apie tai, kad atsakovas K. R. neįvykdė ar netinkamai įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-451-780/2015.

26.       Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertinęs, kad ieškovas nepateikė leistinų, vykdymo procese teiktinų įrodymų apie tai, jog atsakovas netinkamai įvykdė 2015 m. rugsėjo 25 d. teismo sprendimą, skundžiamame sprendime pripažino, kad atsakovas pertvaras pašalino, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad pirtis po atsakovo pirties atstatymo darbų nefunkcionuoja, o Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime, priimtame 2015 m. rugsėjo 25 d. civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015,  ir Kauno apygardos teismo nutartyje, priimtoje  2016 m. sausio 20 d. civilinėje byloje e2-165-480/2016, konstatuota, kad sprendimo esmė yra atkūrimas galimybės ieškovui naudotis koridoriumi ir pirtimi taip, kaip jis galėjo tą daryti iki jo teisių pažeidimo, t. y. būtinas pertvarų išardymas ir vienos veikiančios pirties atkūrimas bendrame šalių pastate. Tokia teismo išvada, teisėjų kolegijos vertinimu,  yra nepagrįsta byloje pateiktais įrodymais, be to, padaryta netinkamai aiškinant Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr.e2-451-780/2015. Nei šiame Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendime, nei dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo 2016-01-20 priimtoje Kauno apygardos teismo nutartyje, nėra konstatuota, kad yra būtinas veikiančios pirties atkūrimas. Šie teismai jų priimtuose procesiniuose dokumentuose akcentavo, kad sprendžiamas ginčas dėl užtikrinimo teisės ieškovui patekti į patalpas ir naudotis patalpomis, nusprendė, kad tokia ieškovo teisė bus užtikrinta pašalinant pastate savavališkai įrengtas pertvaras balkone, koridoriuje, pirties patalpoje ir atstatant bendro naudojimo patalpų (koridoriaus, pirties) buvusią būklę, į tokią, kuri fiksuota 2015-03-06 antstolio G. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame protokole nėra detaliai konstatuota, kokios būklės yra pirtis, veikianti ji ar neveikianti.

27.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad po to, kai 2016 m. vasario 19 d. atsakovas pateikė Lazdijų rajono apylinkės teismui pranešimą apie šio teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-451-780/2015 įvykdymą, ir vykdymo procese nustatyta tvarka nekonstatavus, kad atsakovas sprendimo neįvykdė ar įvykdė jį netinkamai, ieškovas pats atsakovo lėšomis vykdyti šį sprendimą pagrindo neturėjo. Todėl pripažintina, kad ieškovas po 2016 m. vasario 19 d. pirties ir priepirčio (koridoriaus) remonto (atnaujinimo) darbus atliko savo iniciatyva ir neturėdamas tam bendraturčio atsakovo sutikimo (pritarimo). Dėl šios priežasties ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 5 064,72 Eur išlaidas patirtas, kaip teigia ieškovas, bendro naudojimo pirties ir koridoriaus atstatymui (vykdant Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-451-781/2015) yra nepagrįstas, ieškovo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

28.       Pripažinus, kad ieškovas po 2016 m. vasario 19 d. pirties ir priepirčio (koridoriaus) remonto (atnaujinimo) darbus vykdė savo iniciatyva, o ne dėl to, kad atsakovas netinkamai įvykdė Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-451-780/2015, nėra pagrindo ieškovui iš atsakovo priteisti 520 Eur (150 Eur, sumokėtus už statinio apžiūrą, 200 Eur ir 150 Eur, sumokėtus antstoliui už 2016-03-03 ir 2016-04-05 faktinių aplinkybių konstatavimą),  t. y. ieškovo išlaidas, kurias, kaip kad teigia ieškovas, jis turėjo ryšium su šio teismo sprendimo vykdymu. Laikytina, kad šios išlaidos nėra susijusios su teismo sprendimo vykdymu ir atsakovas nėra atsakingas už šiuos ieškovo nuostolius, juos ieškovas patyrė ne dėl atsakovo kaltės. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu šių 520 Eur nuostolių taip pat nepriteisė. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nekeistina.

29.       Nekeistina, kaip sprendžia teisėjų kolegija, ir ta skundžiamo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai dėl priteisimo 700 Eur už mobilios pirties ir 74,99 Eur už radiatoriaus įsigijimą. Šias išlaidas ieškovas turėjo įsigydamas daiktus (turtą) sau. Nors šis turtas ir galėjo būti naudojamas tenkinti poreikius, atsiradusius dėl to, kad atsakovas, neteisėtai įrengdamas pertvaras, sutrukdė atsakovui naudotis pirtimi, tačiau jis (turtas) ir toliau lieka ieškovo nuosavybė. Visos ieškovo išlaidos, turėtos reikalingo jam turto įgijimui, savaime negali būti laikomos ieškovo nuostoliais. 

30.       Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovui atlyginimą 80 Eur nuostolių, kuriuos ieškovas turėjo nuomodamasis mobilią pirtį. Šiuos nuostolius ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, kada atsakovas, kaip kad konstatavo Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 25 d., sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr.e2-451-780/2015, trukdė ieškovui naudotis pastate esančia pirtimi.

31.       Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo iš atsakovo priteisti 97,58 Eur išlaidas, tenkančias atsakovui ir patirtas ieškovo šalinant pirties šildymo įrenginio gedimą bei tvarkant kaminą pagal priešgaisrinės priežiūros specialisto išvadas. Atsakovas teigia, kad ieškovas be jo, atsakovo,  sutikimo savavališkai atliko pirties krosnies remonto darbus, ieškovo atlikti darbai ir patirtos išlaidos, kurios atsirado suvirinant techniškai netvarkingą krosnį, kurią atsakovas sutiko demontuoti savo jėgomis, negalėjo būti pripažinti atlygintinomis išlaidomis, būtinomis bendram turtui eksploatuoti, kadangi jos nėra susijusios nei su pastato-viralinės būtinu išlaikymu, nei su kito bendro turto būtinomis sąnaudomis (dėl ginčo patalpų naudojimo būdo šalys nesusitaria ir vyksta teisminiai ginčai). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad darbai atlikti pagal priešgaisrinės tarnybos privalomą nurodymą, yra susiję su pastato apsaugojimu nuo gaisro, taigi ir turto sunaikinimo, todėl jie laikytini būtinais, susijusiais su bendro turto būtinu išlaikymu. Vertintina, kad, sutinkamai su CK 4.76 str. 2 d. nuostatomis, ieškovas pagrįstai reikalavo ½ dalies tokių išlaidų iš atsakovo, teismas pagrįstai tokį reikalavimą patenkino.

32.       Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo reikalavimo priteisti jam iš atsakovo 1000 Eur neturtinę žalą, skundžiamame sprendime nurodė, jog ieškovas neįrodė, kad atsakovas savo neteisėtais veiksmais, nustatytais 2015-09-25 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu, padarė ieškovui neturtinę žalą. Nesutikdamas su tokia teismo išvada apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog šioje dalyje teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi civiliniame procese yra taikytinas tikimybių pusiausvyros principas, kuris reiškia, kad aplinkybė yra įrodyta, jei įvertinus įrodymus labiau tikėtina ją buvus nei nebuvus, o ieškovo byloje pateikti medicininiai dokumentai patvirtina, kad ieškovas dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė sveikatos sutrikimų. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat ir atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, pripažįsta, jog ši skundžiamo sprendimo dalis yra pagrįsta bei teisėta, ieškovas neįrodė, kad jam neturtinė žala padaryta dėl konkrečių atsakovo veiksmų, kuriuos nurodo ieškovas, o galimi išgyvenimai dėl turtinių santykių, esant ilgalaikei konfliktinei situacijai tarp bendraturčių, negali sukurti prielaidų neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų  

33.       Teisėjų kolegija, pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinusi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas tik iš dalies, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų, kaip neturinčių reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisako ir konstatuoja, kad paliktinos nepakeistos skundžiamo sprendimo dalys, kuriomis: 1) iš atsakovo ieškovui priteistas 80 Eur žalos (mobilios pirties nuomos išlaidos) atlyginimas; 2) iš atsakovo ieškovui priteistos 97,58 Eur išlaidos, tenkančios atsakovui ryšium su turto išlaikymu (patirtos ieškovo šalinant pirties šildymo įrenginio gedimą bei tvarkant kaminą pagal priešgaisrinės priežiūros specialisto išvadas); 3) atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 520 Eur su netinkamu sprendimo vykdymu turėtų išlaidų; 4) atmesti reikalavimai priteisti 774,99 Eur mobilios pirties ir radiatoriaus įsigijimo išlaidos; atmestas reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą, ir pakeistina sprendimo dalis, kuria iš atsakovo priteista ieškovui ½ dalis (2 532,36 Eur) išlaidų,  ieškovo patirtų atliekant pirties, priepirčio ir koridoriaus atstatymo darbus, šioje dalyje atmetant visą ieškovo reikalavimą priteisti jam 5 064,72 Eur šių išlaidų. Dėl šios priežasties skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, priteisiant ieškovui 177,58 Eur (80+97,58=177,58), o likusioje dalyje jo ieškinį atmetant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

34.       Iš dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas iš naujo išsprendžia bylinėjimosi išlaidų, šalių turėtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskirstymo klausimą (CPK 93 ir 98 straipsniai).

35.       Ieškovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme turėjo 2242 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jis sumokėjo 170 Eur žyminį mokestį, 1990 Eur už advokato teisines paslaugas ir 82 Eur už liudytojo kvietimą į teismo posėdį. Ieškovo reikalavimai šioje byloje patenkinti tik 2 (dviem) procentais (177,58:7537,29x100=2,35), todėl bylinėjimosi išlaidos jam priteisiamos proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 45 Eur (2242x2:100).

36.       Atsakovas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaip nustatyta pagal byloje pateiktus mokėjimų duomenis, turėjo 3200 Eur bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą sumokėta suma). Atmetus didžiąją dalį (98 procentus) ieškovo reikalavimų, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų ieškovo reikalavimų daliai, t. y. 3136 Eur.

37.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas turėjo 1309 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jis sumokėjo 109 Eur žyminį mokestį, 600 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 600 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

38.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovas turėjo 1711 Eur bylinėjimosi išlaidų. Jis sumokėjo 61 Eur žyminį mokestį, 750 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant apeliacinį skundą ir 900 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.

39.       Teisėjų kolegija atsakovo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, apeliaciniu skundu atsakovo ginčijamą pirmosios instancijos teismo priteistą 2709,94 Eur sumą sumažina iki 177,58 Eur, t. y. 2532,36 Eur suma, ir pripažįsta, kad atsakovo apeliacinio skundo reikalavimai patenkinti 93 procentais. Todėl iš ieškovo priteistinos atsakovui pastarojo turėtos rengiant ir paduodant apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidos (750 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 61 Eur žyminis mokestis), proporcingai jo patenkintų reikalavimų daliai – 754 Eur (811x93:100=754). Proporcingai atmestų atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų daliai (7 procentai) iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, pastarojo turėtos rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą – 42 Eur (600x7:100=42).

40.       Teisėjų kolegija atmeta ieškovo apeliacinį skundą, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos sumokant 109 Eur žyminį mokestį ir 600 Eur už advokato teisinę pagalbą jam iš atsakovo nepriteisiamos, o atsakovui, turėjusiam 900 Eur išlaidų parengiant atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, visos  šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo.

41.       Iš viso, kaip nurodyta nutarties 39 p. ir 40 p., iš atsakovo ieškovui priteistinos 1654 Eur jo turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovo atsakovui priteistinos 42 Eur  jo turėtos nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos. Teisėjų kolegija šias šalims iš kitos šalies priteistinas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas tarpusavyje įskaito ir atsakovui iš ieškovo priteisia 1612 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą iš dalies pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 177,58 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt septynis eurus ir 58 centus), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (177,58 Eur sumos), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-05-02 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3136 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis eurus)  bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti atsakovui K. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1612 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvylika eurų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Aušra Baubienė 

Dalė Burdulienė

Raimondas Buzelis