Civilinė byla Nr. e2-2612-722/2023

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00846-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.1; 1.3.7.5.1;1.3.7.6; 2.6.10; 2.6.10.9; 2.6.20; 3.2.6.1     

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 7 d.

Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja L. D.,

sekretoriaujant A. P.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui S. J. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),

dalyvaujant atsakovui R. M. ir jo atstovui advokatui D. M. (nuotoliniu būdu per Zoom programą),  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. M. dėl nuostolių priteisimo (tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), S. B. (duomenys neskelbtini).

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB, ieškovė)  prašo priteisti  iš atsakovo R. M. (toliau – ir atsakovas) 22 920,60 Eur nuostolių atlyginimui, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje  nurodyta, kad 2018 m. spalio 1 d. atsakovas ir ieškovė sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei teikti automobilių pervežimo paslaugas. Ieškovė ir Nyderlandų bendrovė (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 28 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal (duomenys neskelbtini) užsakymą teikti automobilių pervežimo paslaugas E. S. ir visoje Šengeno erdvėje tam pasitelkiant darbuotojus ar trečiuosius asmenis. 2019 m. sausio mėnesį (duomenys neskelbtini) užsakė automobilio Mercedes Benz C200D valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pervežimą iš Paryžiaus į Briuselį, o ieškovė automobilio pervežimui pasitelkė atsakovą. Atsakovas 2019 m. sausio 11 d. vairuodamas sutarties pagrindu jam perduotą automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu stipriai apgadintas automobilis, priklausęs įmonei S. B. (duomenys neskelbtini). Atlikus automobilio įvertinimą, jis pripažintas nepataisomai apgadintu ir jo savininkas S. B. (duomenys neskelbtini) patyrė 24 467,80 Eur nuostolių. Šių nuostolių atlyginimo automobilio savininkas reikalavo iš atsakovo, tačiau atsakovas nuostolius atlyginti atsisakė. S. B. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) atlyginti šiuos nuostolius, ir, kadangi automobilis buvo parduotas, reikalaujama suma sumažėjo iki 22 920,60 Eur. Šią sumą 2021 m. lapkričio 18 d. (duomenys neskelbtini) sumokėjo S. B. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu pareikalavo, kad nuostolius jai atlygintų UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ieškovė ir (duomenys neskelbtini) 2022 m. balandžio 5 d. sudarė susitarimą, kad ieškovė kompensuos 22 920,60 Eur nuostolius (duomenys neskelbtini) iki 2023 m. balandžio 1 d. Kadangi sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius, 2022 m. gegužės 8 d. ieškovė atsakovui išsiuntė prašymą dėl 22 920,60 Eur sumokėjimo lygiomis dalimis per 12 mėnesių, tačiau atsakymo negavo.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė,  paaiškino, kad ieškovei nebuvo pareikštas reikalavimas iš S. B. atlyginti žalą, ji pasirinko nukreipti reikalavimą į (duomenys neskelbtini), o ši – į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovei gavus reikalavimą dėl žalos atlyginimo ir sudarius susitarimą su (duomenys neskelbtini), turėjo prasidėti senatis nuo paskutinio atsiskaitymo. Dėl eismo įvykio kaltas atsakovas, senaties terminas kreiptis į teismą nepraleistas, darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo nėra, žala faktiškai jau sumokėta. Atsakovas buvo informuotas apie žalą, S. B. jam teikė prašymą dėl žalos. S. B. nukreipė reikalavimą į (duomenys neskelbtini), nes su R. M. neturėjo teisinių santykių, neturėjo pareigos jo traukti į derybas. (duomenys neskelbtini) atlygino žalą ir pareikalavo žalos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė galėjo tik numanyti apie būsimą reikalavimą jai dėl žalos atlyginimo, anksčiau jokio reikalavimo jai nebuvo pareikšta. Ieškovė sąžiningai skaičiuoja ieškinio senaties terminą, 2022 m. gruodį ieškovė atliko paskutinį mokėjimą. Jokių darbo santykių tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo. R. M. atsisakė atlyginti žalą S. B., o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodėl S. B. nereiškė ieškinio, nenagrinėjama. Ieškovei tuomet nebuvo padaryta žala, nėra ginčo, kad visi žinojo apie įvykį ir žalą, „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2019 metų eismo įvykio žalos galėjo ir nepatirti. Ieškinio senaties nėra.

2022 m. birželio 27 d. atsiliepimu į ieškinį atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti, nurodė, kad nagrinėjamam ginčui yra taikytinos darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Ieškovę ir atsakovą faktiškai siejo ne civiliniai, o darbo santykiai, reali darbo sutartis buvo įforminta Paslaugų sutartimi būtent dėl to, kad ieškovė to reikalavo. Atsakovo vertinimu, taip ieškovė siekė sumažinti savo, kaip pelno siekiančio juridinio asmens, mokestinę, o taipogi administracinę naštą. S. P. teikimo sutartį, šalys turėjo omenyje darbo santykius, nes aiškiai susitarė dėl tęstinio ir nepertraukiamo pobūdžio darbo funkcijos, kas patvirtina, kad sudaryta ne paslaugų teikimo, o darbo sutartis. Ieškovė visiško žalos atlyginimo reikalauja nepagrįstai, nes pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 154 straipsnį nurodyta, kada darbuotojas privalo darbdaviui atlyginti visą žalą. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja bent vienas iš DK 154 straipsnio pagrindų, kuriais remiantis atsakovui atsirastų prievolė atlyginti visus 22 960,60 Eur netiesioginius nuostolius. Visiškos materialinės atsakomybės taikymo institutas negali būti taikomas. Ieškovė pagal DK 220 straipsnio 1 dalį praleidusi sutrumpintą 3 mėnesių terminą pareikšti ieškinį teismui. Kad atsakovas nesutiko su reikalavimu atlyginti žalą, ieškovei tapo žinoma 2019 m. sausio 11 d. po eismo įvykio, kad ji turės atlyginti žalą. Trijų mėnesių terminas pateikti prašymą dėl darbo ginčo išnagrinėjimo praleistas. Ieškovės ieškinys pareikštas 2022 m. gegužės 25 d. Praleidus ieškinio senaties terminą, ieškinys atmestinas. Ieškovė nesilaikė ir išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos – nesikreipė į administracinių ginčų komisiją.

Ieškovės atstovas rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad šalys siekė sudaryti ne darbo, bet paslaugų teikimo sutartį. Atsakovas vertėsi individualia veikla, buvo savarankiškai dirbantis asmuo, jis išrašydavo ieškovei PVM sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas, jas registruodavo, jis suvokė teikiantis paslaugas individualios veiklos pagrindu ir to siekė. Atsakovas nereiškė ieškovei pretenzijų dėl mokesčių už jį mokėjimo, kuriuos darbo santykių atveju turi mokėti darbdavys, pats mokėjo mokesčius, suvokė, kad gauna pajamas už teikiamas paslaugas, o ne darbo užmokestį. Atsakovas nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl ieškovės įpareigojimo sudaryti darbo sutartį, dėl nelegalaus darbo, į teismą – dėl sutarties pripažinimo negaliojančia. Šalys sutarė dėl rezultato – pervežimo paslaugų suteikimo, o ne dėl darbo funkcijų atlikimo, sutartyje nurodytas terminas „darbo“ nekeičia jos tikslų ir prasmės. Atsakovas savarankiškai spręsdavo, kaip suteikti paslaugą, kaip atvykti į automobilio paėmimo vietą ir grįžti atgal pervežus automobilį, pats rūpindavosi apgyvendinimu, maitinimu, už viską pats mokėdavo, šių išlaidų ieškovė jam nekompensuodavo. Ieškovė nekontroliavo atsakovo, vieninteliai atsakovo įsipareigojimai pagal sutartį – užpildyti eismo įvykio deklaraciją įvykus eismo įvykiui ir apie tai pranešti automobilio savininko darbuotojams,  dėvėti automobilio savininko rūbus. Net ir laikant, kad šalis siejo darbo santykiai, atsakovas privalo atlyginti visą žalą, kai ji padaryta tyčia. Atsakovas žala padarė dėl didelio neatsargumo, nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek turėjo būti vairuodamas jam patikėtą automobilį, neįvertino oro sąlygų, greičio, paros meto, kelio dangos ir kitų eismo sąlygų. 2019 m. sausio 22 d. eismo įvykio deklaracijoje atsakovas aprašė įvykį taip : „buvo lietinga naktis, priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėjo staiga stabdyti. Kai aš pastebėjau, automobilis jau buvo nekontroliuojamas, pradėjo suktis. Aš atsitrenkiau į kito automobilio galą“. Jei teismas spręstų, kad atsakovas veikė kaip ieškovės darbuotojas, dėl nurodytų aplinkybių būtų galima teigti, kad atsakovo veiksmai pasireiškė tyčia – jis žinojo, kad dėl nerūpestingo vairavimo jis gali sukelti eismo įvykį ir dėl to apgadinti automobilį, tokiu atveju jo atsakomybė neribojama. Nenustačius tyčios, yra pagrindas atsakovo veiksmus laikyti dideliu neatsargumu ir taikyti DK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių vidutinių darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimą. DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas yra procedūrinis terminas, o senaties terminas yra trys metai (DK 15 straipsnis). Procedūrinio termino praleidimas nėra pagrindas ieškinį atmesti, o tik atsisakyti priimti ar palikti nenagrinėtą. Ieškovei nekvalifikuojant sutartinių paslaugų teikimo santykių darbo teisniais santykiai, nebuvo jokio pagrindo inicijuoti darbo ginčą. Akivaizdu, kad darbo ginčų komisija net nepriimtų nagrinėti ginčą nesant įrodymų, kad šalis sieja darbo santykiai. Todėl ieškovė negalėjo pasinaudoti išankstiniu bylos sprendimu ne teisme, ir, net nustačius, kad šalis siejo darbo santykiai, ieškinys nagrinėtinas teisme. Atsakovas neteisingai skaičiuoja ieškinio senaties pradžios terminą, jį nepagrįstai siedamas su 2019 m. sausio 11 d. eismo įvykiu, kadangi ieškove apie savo pažeistas teises iš esmės sužinojo tik 2022 m. balandžio 5 d. kai įsipareigojo atlyginti žalą Nyderlandų bendrovei (duomenys neskelbtini). Iki šis datos automobilio savininkas reiškė reikalavimus tiesiogiai atsakovui ir bendrovei (duomenys neskelbtini). Todėl ieškovė negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą eismo įvykio dieną ar iki tol, kol netapo aišku, kad privalės atlyginti žalą (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad ieškovė turėjo teisę naudotis įstatyme numatytu ieškinio senaties terminu. Į susitarimą tarp šių įmonių reikėjo įtraukti ir atsakovą. Jei (duomenys neskelbtini) būtų pareiškusi ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. M. byloje turėtų teisę pareikšti savo argumentus. Ieškovė negali senaties termino ištempti iki 10 metų, tai neteisinga, nes senaties terminas – 3 metai. Be to, tarp šalių susiklostė darbo santykiai, todėl tik trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio žala galėtų būti išieškota iš atsakovo. Jei „(duomenys neskelbtini)“ gavo reikalavimą atlyginti žalą, ji turi žinoti iš ko ir kada žala atsirado, bet laiku nesikreipė į teismą. R. M. atsisakė tenkinti reikalavimą, bet senatis yra 3 metai nuo „(duomenys neskelbtini)“ sužinojimo. Tiek sutartinei, tiek deliktinei atsakomybei taikomas tas pats terminas. 2019 metų pradžioje buvo S. B. reikalavimas (duomenys neskelbtini), per 3 metus jie nereiškė teismui ieškinio. (duomenys neskelbtini) atlygina žala iki 3 metų, o ieškove turi tilpti į šį 3 metų senaties terminą. Atsakovas negali būti laikomas neapibrėžtame laike. Ieškovė neįrodinėja užsienio teisės pagal CK 1.12 straipsnio 3 punktą, taikoma Lietuvos teisė. Prašo taikyti Darbo kodekso nuostatas. Jei „(duomenys neskelbtini)“ savo noru prisiima atlyginti žalą po senaties termino, atsakovas ginasi nuo reikalavimo jam ieškinio senatimi.  

Atsakovas R. M. paaiškino, kad buvo sudarytas darbo grafikas, jam buvo nurodytos darbo dienos t. y. kada eiti į darbą. Buvo numatytos papildomos pareigos – valyti, plauti automobilius, už automobilio nuvarymą buvo mokama papildomai, už kelius, kurą, viešbutį mokėjo jų sąskaita – mokėjo R. P.. Jam pasiūlė individualios veiklos vykdymą, nes taip geriau visą sumą gauti. Jis sutiko, bet viskas buvo R. P. pagalba.  Paslaugų teikimo sutartis nesutapo su darbo sutartimi. Jis tikėjo, kad tai buvo darbo sutartis. Pas R.P. N. jis sudarė sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, tiesiai nuvažiavo ir sudarė. T. V. pažįsta kaip draugą. Žinojo, kad jis yra jo viršininkas, jis jokių nurodymų neduodavo, darbinio bendravimo su juo nebuvo. Pradėjo dirbti nuo 2018 m. lapkričio pabaigos, kai dirbo, nuolat gyveno Belgijoje, 3 savaitėms grįždavo namo. Po įvykio bendravo su (duomenys neskelbtini), kitą dieną skambino (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo Nyderlandų

Trečiasis

Tretiesiems asmenims apie bylos nagrinėjo laiką ir vietą pranešta pranešimais, jų atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, bylos nagrinėjimą atidėti neprašė. Trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovas R. P. nurodė, kad teismo posėdyje bendrovės atstovas nedalyvaus. Byla šalių atstovų sutikimu nagrinėjama nedalyvaujant trečiųjų asmenų atstovams.

 Teismas

k o n s t a t u o  j a :

Ieškinys  tenkinamas iš dalies.

Atsakovo R. M. paaiškinimu, šalių atstovų atsiliepimais, paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018 m. spalio 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus T. V., ir R. M. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis (toliau – Sutartis), kuria šalys susitarė dėl paslaugų pobūdžio, teikimo laikotarpio, apmokėjimo už darbą, atsakomybės už padarytą žalą, aptarė vykdytojo tyčinių veiksmų sąvoką (e. b. 1 t., b. l. 6–8). 2018 m. gruodžio 28 d. sudaryta Paslaugų teikimo sutartis tarp Nyderlandų bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovaujamos R. P., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. 1 t., b. l. 9–11). Eismo įvykio deklaracija ir įvykio kortele nustatyta, kad R. M. 2019 m. sausio 11 d. padarė eismo įvykį (e. b. 1 t., b. l. 12–23). 2019 m. balandžio 29 d. R. M. elektroniniu paštu rašė, kad priekyje esantis automobilis paspaudė stabdžius, todėl ir jis tai padarė, automobilius prarado sukibimą, pradėjo suktis, eismas buvo intensyvus, buvo tamsu ir stipriai lijo. 2019 m. sausio 23 d. buvo nustatytas žalos dydis – 24 467,60 Eur + 150 Eur su PVM eksperto atlyginimas (e. b. 1 t., b. l. 24–26). 2019 m. lapkričio 18 d. S. B. pateikė pretenziją R. M. dėl 24 782,60 Eur žalos ir 19,50 Eur delspinigių atlyginimo iki 2019 m. lapkričio 25 d. (e. b. 1 t., b. l. 28–31). 2021 m. lapkričio 8 d. (duomenys neskelbtini)  B. R. M. priminė, kad turi 24 782 Eur pretenziją nuo 2019 metų pradžios, automobilis nepataisomas, žala neatlyginta, pretenzija sumažinta iki 22 920,60 Eur, nes automobilis parduotas (e. b. 1 t., b. l. 33–34). 2021 m. lapkričio 18 d. išskaityta 22 920,60 Eur iš (duomenys neskelbtini) S. B. (duomenys neskelbtini)  (e. b. 1 t., b. l. 37–38).  Tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas susitarimas dėl 22 920,60 Eur sumokėjimo iki 2023 m. balandžio 1 d. (e. b. 1 t., b. l. 41). 2022 m. gegužės 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo pretenzija R. M. nustatyta, kad iš jo reikalaujama atlyginti 22 920,60 Eur žalą (e. b. 1 t., b. l. 44–45). PVM sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo (duomenys neskelbtini) visą žalą (e. b. 1 t., b. l. 93, 145–146; 2 t., b. l. 79–83).

Dėl darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo ginčui

UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pažyma nustatyta, kad jokių darbo santykių ar finansinių santykių su L. S. ir A. S. 2018–2019 metais neturi ir neturėjo ( e. b. 1 t., b. l. 147).

Liudytojų L. S. parodymais nustatyta, kad jie dirbo Belgijoje 2020 metais, (duomenys neskelbtini)  pažįsta, su juo dirbo beveik metus, siurbė, plovė automobilius, juos perveždavo, ten – Belgijoje gyvendavo, kai norėdavo, grįždavo namo. L. S. darbo sutartis buvo sudaryta su R. P., vėliau dirbo pagal individualią veiklą, nes taip daugiau uždirbdavo. Darbo grafikus sudarinėjo T. L., dirbo gal 20 žmonių. Visi kartu gyvendavo, už patalpas nieko nemokėjo, mokėjo R. P.. Sutartį sudarė su Lietuvos įmone, sutartį pateikė R. P.. Atlyginimą mokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su „(duomenys neskelbtini)“ sutarties nesudarė. Gaudavo atlyginimą už faktiškai dirbtą laiką ir nuvažiuotus kilometrus (duomenys neskelbtini)  dirbo panašų automobilių varymo darbą, kartais jį matydavo.

A. S. parodymais nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio iki 2020 m. pradžios dirbo Belgijoje, varydavo automobilius, dirbo ir (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis sudaryta su (duomenys neskelbtini)  (duomenys neskelbtini). Valandinis atlyginimas buvo nustatytas. Pasakydavo kada ateiti, (duomenys neskelbtini)  sudarinėjo darbo grafikus. Kartu dirbo (duomenys neskelbtini). 2019 metais dirbo pagal individualią veiklą (transporto paslaugų) (duomenys neskelbtini)  liepimu, kad daugiau gauti atlyginimo. „(duomenys neskelbtini)“, kuriam vadovavo (duomenys neskelbtini)  tėvas, jiems mokėjo atlyginimus.

P. D. parodymais nustatyta, kad dirbo prieš trejus metus su R. M., plovė, valė, pervarinėdavo automobilius. Darbo sutartį sudarė su „(duomenys neskelbtini)“, dėliodavo darbus ir valandas, per Viber teikdavo grafikus. Atlyginimą jam mokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Čekius už kurą, kelius duodavo ir bendrovė jam grąžindavo. Apranga buvo (duomenys neskelbtini) įmonės. (duomenys neskelbtini) liepė pereiti prie individualios veiklos, sakė, jei ne, važiuok į Lietuvą, jis sutiko, nes reikėjo tiesiog išrašyti sąskaitas už darbą, viešbučius, kurą, kelius, mokėjo buhalterija kai pateikdavo, pervesdavo vieną sumą. Viso dirbančių buvo apie 20, gyveno kartu, po to išsikraustė. Dirbant pagal Darbo sutartį ir pagal Paslaugų teikimo sutartį darbo pobūdis nepasikeitė. Jis siuntė grafikus pasitikrinti, ar gerai sudaryti, pagal tai buvo vedama apskaita. Atlyginimą skaičiuodavo pagal paslaugų sutartį už nuvažiuotus kilometrus, už nuplautus automobilius – už darbo valandas. Jei neitų į darbą ir nevykdytų užduočių, negautų atlyginimo. Sąskaitas apmokėti siuntė R. P., jis buvo vadovas, skaičiuodavo visų atlyginimus, siuntė keliones. Su T. V. dirbo, jis buvo darbuotojas. Kai įvyko R. M. eismo įvykis, iš karto sužinojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskaičiavo virš 20 000 Eur žalą.

Atsakovo reikalavimas (priešieškinis) dėl faktinių darbo santykių buvimo ir iš šių santykių kilusių teisinių pasekmių nustatymo nepateiktas. Tarp šalių sudaryta Paslaugų sutartis atitiko jų valią, pagal Paslaugų sutartį, atsakovo ir liudytojų parodymais, buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei dirbant pagal darbo sutartį. Atsakovas R. M. pateikęs prašymą kaip savarankiškai dirbantis asmuo (e. b. 1 t., b. l. 90–92). Klientas (Užsakovas) turėjo pateikti užsakymus paslaugų teikėjui (R. M.). R. M. buvo mokama už transportavimo paslaugas, konkretūs užsakymai nepateikti. Atsakovas, jo paaiškinimu, šią sutartį sudarė ir pateikė prašymą dėl individualios veiklos vykdymo (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. P. patarimu ir paaiškinimu, kad jeigu tokios sutarties nesudarys, nedirbs šio darbo, važiuos į Lietuvą. Šiais atsakovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais teismas tiki. CK 6.716 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Paslaugų teikimo sutarties nuostatos taikomos tik tokioms paslaugoms, kai tarp paslaugų teikėjo ir kliento neatsiranda darbo ar kitokių pavaldumo santykių. Teismas mano, kad ieškovės ir atsakovo santykiuose, kylančiuose iš Paslaugų teikimo sutarties, buvo pavaldymo santykiai, t. y. yra darbo teisinių santykių požymiai t. y. būtinosios ir papildomos darbo sąlygos. Šalys susitarė dėl tęstinio ir nepertraukiamo pobūdžio darbo funkcijų, neapibrėžiant konkrečios ieškovės naudai atliktinos užduoties (Sutarties 1.1 p.),  dėl periodiškai (kas mėnesį) mokamo darbo užmokesčio (Sutarties 2.1.1 p.), šalis siejo pavaldumo santykiai (atsakovas vykdė ieškovės nurodymus dėl darbo pobūdžio, metodų, priemonių, negalėjo priimti savarankiškų sprendimų dėl darbo atlikimo būdo, buvo sudaromi darbo grafikai) (Sutarties 1.1 p., 3.2.1 p.), esant poreikiui, ieškovė įsipareigojo suteikti atsakovui darbo rūbus (Sutarties 3.2.6 p.), atsakovas įsipareigojo paklusti ieškovės darbo tvarkai (dėvėti S. B. (duomenys neskelbtini) liemenę ar ieškovės duotus rūbus, darbo metu nedėvėti sportinės aprangos, ryškių spalvų drabužių, beisbolo kepuraičių) (Sutarties 3.2.6 p.), Sutartyje buvo vartojamas terminas „darbo metu“.  Atsakovo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, pavedimu nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui mokėjo atlyginimą už suteiktas paslaugas (e. b. 1 t., b. l. 63–76, 129–131). R. P. susirašinėjimu elektroniniu paštu su R. M. nustatyta, kad jie bendrauja atlyginimo dydžio klausimu, R. P. nurodė R. M. išrašyti sąskaitą 2 080 Eur (e. b. 1 t., b. l. 125–126), tokia sąskaita buvo išrašyta (e. b. 1 t., b .l. 129). Nuo 2018 metų atsakovas nesikreipė į Darbo ginčų komisiją dėl Paslaugų sutarties kvalifikavimo Darbo sutartimi, apie šalių ginčui taikytinas darbo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas pasisakė atsiliepime į ieškinį.  Būtinumas ginčui taikyti darbo teisės normas atsirado pareiškus teismui ieškinį dėl nuostolių priteisimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo iš R. M. (ginčas dėl teisės, DK 156 straipsnio 2 dalis), tokiam reikalavimui paleido kreipimosi į komisiją terminus, tačiau ji kreiptis į darbo ginčų komisiją neturėjo pagrindo, nes paslaugų teikimo santykių nepripažino darbo santykiais.  Atsakovas dirbo Belgijoje, kitose ES šalyse (Prancūzijoje),  UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruota Lietuvoje, atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, todėl šiems santykiams taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai (Darbo kodekso (toliau – DK) 215 straipsnis).  

Byloje nustatyta, kad vienus darbuotojus, gyvenančius Lietuvoje, samdė Nyderlandų bendrovė (duomenys neskelbtini), kitus – UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojai gyveno kartu, vieni kitus pažinojo, jų darbo pobūdis buvo tas pats. Todėl liudytojai L. S. ir A. S., nesudarę jokių sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“, liudijo apie savo ir atsakovo R. M. darbą, ryšius su jais bei R. P.. Nustatyta, kad liudytojai, kaip ir R. M., R. P. patarimu sudarė Paslaugų teikimo sutartis. Žalos dydis nustatytas S. B. bendrovės. Nyderlandų bendrovę ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siejo suderinta veikla – Nyderlandų bendrovė atlygino žalą S. B. ir reikalauja žalos atlyginimo iš „(duomenys neskelbtini)“. Nyderlandų bendrovė sprendė, kada pareikalauti žalą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad kiltų ribota (6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) materialinė darbuotojo atsakomybė turi būti didelis neatsargumas (DK 153 straipsnio 1 dalis), šiuo atveju nepripažįstama, kad eismo įvykis padarytas dėl didelio neatsargumo. Tačiau šioje byloje nėra pagrindų, numatytų DK 154 straipsnyje, kad atsakovas R. M. turėtų atlyginti visą žalą. 2018 m. spalio 1 d. Paslaugų teikimo sutarties tarp R. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4.7 punkte numatyta, kokie yra tyčiniai vykdytojo (t. y. R. M.) veiksmai. Nenustatyta, kad 2019 m. sausio 11 d. eismo įvykio metu R. M. šiuos veiksmus atliko, kad jam taikyti pilną materialinę atsakomybę. Nesudarius darbo sutarties,  atsakovas galėjo dirbti daugiau valandų, nei numatyta darbo įstatymuose, nesinaudoti darbo ir poilsio režimu, nesilaikyti darbo grafiko. Vadinamam „Darbdaviui“ nekyla jokia atsakomybė, jeigu asmuo, dirbantis pagal Paslaugų teikimo sutartį, sukels autoįvykį.  (duomenys neskelbtini) sprendė, ar pareikšti ieškinį R. M., ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusprendė pareikšti ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) sutarties su „(duomenys neskelbtini)“ 5.2 punkte „(duomenys neskelbtini)“ (Bendrovė) įsipareigojo atlyginti Klientui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą bei nuostolius, kurie atsirado dėl bendrovės ir/ar jos pavedimu veikiančių asmenų (dėl automobilio apgadinimo, praradimo, vežant ar naudojant). UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo interesus gina Paslaugų teikimo sutartimi, sudaryta su R. M., kurios 4.2 punkte numatyta, kad Vykdytojas (R. M.) atlygina Užsakovui „(duomenys neskelbtini)“, tretiesiems asmenims padarytą žalą, kurios Užsakovui ir tretiesiems asmenims neatlygina draudimas, įskaitant ir frančizę.

S. B. “ automobilio Mercedes Benz C200D, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), galimai nedraudė KASKO draudimu, Nyderlandų bendrovė nebuvo automobilio savininkas, duomenų apie draudimą neturi, iš S. B. duomenų apie draudimą negavo. Ieškovė negali gauti iš S. B. duomenų apie automobilio draudimą, nes jas nesiejo jokie teisiniai santykiai.

Ieškovė teigia, kad nuo 2019 metų, žinodamas automobilio draudimo liudijimo numerį (nes jis nurodytas eismo įvykio kortelėje), atsakovas galėjo pats šių duomenų tiesiogiai reikalauti iš S. B., nes pildė eismo įvykio deklaracijas, akivaizdu, kad galėjo žinoti apie draudimo liudijimą ir jo apimtį. S. B. (duomenys neskelbtini),  teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, duomenų, ar jai nuosavybės teise priklausantis automobilis Mercedes Benz buvo draustas nepateikė. Ieškovė pateikė susirašinėjimą tarp S. B. (duomenys neskelbtini),  ir .(duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad automobilis nebuvo draustas, todėl pareikalavo visos žalos iš vairuotojo, kadangi kaltas S. B. transporto priemonės vairuotojas, o draudimo kompanija turėjo kompensuoti trečiosios šalies nuostolius, Kasko išmoka nebuvo gauta iš draudimo (e. b. 1 t., b. l. 97–101). Ieškovė teigia, kad automobilis buvo apdraustas tik privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu dėl to, kaip nurodo S. B. (duomenys neskelbtini), žala buvo atlyginta tik nukentėjusio automobilio savininkui. Priešingu atveju, Nyderlandų bendrovė nebūtų atlyginusi žalos S. B., o S. B. nebūtų reikalavusi žalos iš atsakovo.

Teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, mano, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini),“ ir R. M. laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 19 d. iki 2020 m. sausio 15 d. buvo darbo teisiniai santykiai ir atsakovas turi atlyginti ieškovei ne didesnę, nei trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio žalą (DK 153 straipsnio 1 dalis), padarytą dėl neatsargumo.  Atsakovo trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis yra 5 723 Eur (atlyginimas pagal PVM sąskaitas faktūras nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2020 m. sausio 15 d. ir 2019 m. gruodžio 16 d. mokėjimo nurodymą (e. b. 1 t., b. l. 63–76) – 28 615 Eur / 15 mėn.=1 907,66 Eurx3). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 5 723 Eur nuostolių atlyginimo.

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovo atstovas prašo taikyti senatį ir ieškinį tuo pagrindu atmesti. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas 3 metų terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo paduoti. Sprendžiant darbo ginčą dėl žalos atlyginimo, numatytas sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas (DK 220 straipsnio 1 dalis). Ieškovė apie teisę į ieškinį sužinojo, kai susitarė 2022 m. balandžio 5 d. su (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo iki 2023 m. balandžio 1 d. Iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento (CK 1.127 straipsnio 4 dalis). Prievolė pilnai įvykdyta 2022 m. gruodžio 27 d., ieškovė į teismą kreipėsi 2022 m. gegužės 26 d. (pilnai žalos neatlyginus). Jei išskaitos, kurios viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti tvarka (DK 156 straipsnio 2 dalis). Atsakovas su reikalavimu atlyginti žalą nesutiko, žalos nepripažino. Trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją praleistas, tačiau tai procedūrinis terminas, kuris gali būti atnaujinamas (DK 16 straipsnis). DK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų bendrasis ieškinio senaties terminas.  Ieškovė, nemanydama, kad reikalavimas kilęs iš darbo santykių, nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl ginčo su R. M. dėl žalos atlyginimo išsprendimo, todėl neprivalėjo naudotis išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Nustačius, kad ieškovę ir atsakovą siejo darbo santykiai, tokia išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka privaloma, tačiau ja pasinaudoti ieškovė ar atsakovas (dėl šalių sudarytai sutarčiai darbo teisinių santykių taikymo) negali, nes terminai praleisti, o darbo ginčą nagrinėjanti komisija terminų neatnaujins, nes jai reikės visų pirma nuspręsti, ar Paslaugų sutartis gali būti pripažįstama Darbo sutartimi tarp ieškovės ir atsakovo ir komisija gali  nuspręsti, jog ji nekompetentinga spręsti ginčą (CPK 412 straipsnio 2 dalis). Tam, kad būtų priimtas toks darbo ginčų komisijos sprendimas, teismas neatnaujina bylos nagrinėjimo ir nesiūlo ieškovei ir atsakovui kreiptis į darbo ginčų komisiją su pareiškimu dėl šalių santykių kvalifikavimo darbo santykiais ar ginčui dėl teisės (dėl žalos atlyginimo), prašyti atnaujinti terminą šiems pareiškimams paduoti. Todėl akivaizdu, kad ieškovė negali pasinaudoti išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, o teismui priėmus ieškinį, net ir nustačius, kad šalis galimai siejo darbo teisiniai santykiai – ieškinys nagrinėtinas teisme.  Apie žalą, atsakovo atstovo argumentais, ieškovė sužinojo 2019 m. sausio 11 d., vėliausia – 2019 m. vasario 5 d. kai ekspertizės akte nurodytas žalos dydis.  Po įvykio su R. M. bendravo ieškovės direktorius T. V. (e. b. 1 t., b. l. 139–141), skambino ir R. P., todėl vadovams įvykis buvo žinomas, aplinkybės aiškios. Atsakovas, kaip paaiškino teisme, tikėjosi, kad visi jo transportuojami užsienio bendrovės automobiliai yra drausti ir draudimas atlygins visą žalą, jeigu nėra jokių jo tyčinių veiksmų.  Ieškovės atstovas nurodė, kad apie būsimą žalą ieškovė sužinojo 2022 m. balandžio 5 d. – kai sudarė susitarimą su (duomenys neskelbtini), dėl žalos atlyginimo ir įsipareigojo žalą atlyginti. Byloje užsienio valstybės teisės taikyti neprašoma, .(duomenys neskelbtini), atsiliepime nurodė, kad Nyderlandų teisėje senatis dėl žalos atlyginimo yra 5 metai. T. N. bendrovė, tiek „(duomenys neskelbtini),“ įvykdė prievolę už atsakovą, nes S. B. reiškė pretenzijas R. M. ir (duomenys neskelbtini),. Apie žalą tapo žinoma 2019 m. pradžioje, S. B. pretenziją reiškė R. M. 2019 m. lapkričio 18 d. ir 2021 m. lapkričio 8 d.  (duomenys neskelbtini), nereiškė pretenzijų dėl žalos atlyginimo nei R. M., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2021 m. lapkričio 18 d. iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos išskaityti 22 920,60 Eur S. B. (duomenys neskelbtini)  naudai. Susitarimas dėl žalos atlyginimo 2022 m. balandžio 5 d. sudarytas tarp R. P. (duomenys neskelbtini) ir T. V. (UAB „duomenys neskelbtini“). 2022 m. balandžio 5 d. „(duomenys neskelbtini)“ atstovas pareiškė pretenziją R. M. dėl 22 920,60 Eur žalos atlyginimo. Teismo nuomone, ieškinio senaties terminas  nepraleistas.  

Ieškovės reikalavimu, iš atsakovo priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 723  Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės bylinėjimosi išlaidos – 517,00 Eur žyminis mokestis (e. b. 1 t., b. l. 47) , 148,83 Eur, 169,40 Eur dokumentų vertimo išlaidos ( e. b. 1 t., b. l. 42–43; 2 t., b. l. 14–15, 18–19, 26),  1331 Eur, 2 528,90 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( e. b. 1 t., b. l. 104–105, 106–107). Viso : 3 364,13 Eur. Atsakovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 2 420 Eur ( e b. 1 t., b. l. 134–135, 137). Iš dalies patenkinus ieškinį, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (25 proc.) iš atsakovo ieškovei priteisiamos 841,03 Eur bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovui – 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidos (75 proc.) (CPK  80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis,  88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Užskaičius vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, iš ieškovės atsakovui priteisiamos 973,97 Eur bylinėjimosi išlaidos (1815-841,03). Byloje yra 34,48 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteisiamos : iš ieškovės 25,86 Eur, iš atsakovo – 8,62 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 723 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt trijų eurų) Eur nuostolių atlyginimą, 5 (penkių)  procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos ( 5 723 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 30 d.)  iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti atsakovui R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini),  973,97 (devynių šimtų septyniasdešimt trijų eurų 97 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 25,86 Eur (dvidešimt penkių eurų 86 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,62 Eur (aštuonių eurų 62 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu  Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.        

Teisėja                                                                L. D.