Administracinė byla Nr. eA-1519-662/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03331-2021-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 22.7; 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 22 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. T. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – Ugniagesių gelbėtojų mokykla).
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas L. T. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. B-475 „Dėl prašymo ugniagesio gelbėtojo kompetencijos vertinimui“, kuriuo nepritarta pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes Ugniagesių gelbėtojų mokyklai (toliau – ir UGM, Mokykla) vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jis dirba Departamento Pajėgų valdymo valdybos (toliau – ir PVV) Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 „Dėl Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, ŠMM aprašas) nuostatomis, 2021 m. liepos 23 d. jis kreipėsi į Mokyklą su prašymu suteikti galimybę įvertinti ir patvirtinti ugniagesio kompetenciją. Departamento direktorius Sprendimu nepritarė jo prašymui įgyti kompetencijų įvertinimą ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai. Sprendimas pažeidžia tiek pareiškėjo kaip vidaus tarnybos pareigūno, tiek kaip Lietuvos Respublikos piliečio teises į profesinės kvalifikacijos įgijimą (kompetencijos patikrinimo būdu).
2.2. Pareiškėjas nuo 1993 m. iki 2001 m. dirbo Departamento Vilniaus miesto sukarintos priešgaisrinės apsaugos dalinio 3-ojoje specializuotoje sukarintoje priešgaisrinėje dalyje vyresniuoju ugniagesiu. Vėliau pareiškėjas ėjo inžinieriaus, chemiko dozimetristo, budinčios pamainos vado, operatyvinio budėtojo, vyresniojo budėtojo, operacijų vadovo pareigas. Pareiškėjo pareigos buvo tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimu ir gelbėjimo darbais. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, buvo nustatytas specialus reikalavimas asmenims, siekiantiems dirbti ugniagesiu gelbėtoju ar kitą darbą, susijusį su šia profesija, būti įgijus kvalifikaciją.
2.3. Apraše nustatyta, kad kvalifikaciją asmenys gali įgyti įvairiais būdais: mokantis pagal formaliojo, neformaliojo profesinio mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu. Pareiškėjas savišvietos būdu pasiruošė asmens įgytų kompetencijų vertinimui. Atsakovas nepagrįstai nurodė, kad nėra ugniagesių gelbėtojų poreikio Departamente. Pareiškėjo teigimu, tam kad būtų įgyvendintas priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartas šiuo metu Departamente trūksta mažiausiai 700 ugniagesių gelbėtojų. Tai patvirtina ir viešai skelbiama Valstybės kontrolės atlikto audito išvada, paskelbta 2021 m. kovo 22 d. Valstybės kontrolės interneto svetainėje. Ugniagesių gelbėtojų poreikis yra didelis tiek Departamente, tiek savivaldybių priešgaisrinėse tarnybose bei objektų priešgaisrinėse komandose. Iš pateiktos informacijos matyti, kad poreikis objektyviai egzistuoja, kasmet į Mokyklą priimami asmenys tam, kad galėtų mokytis ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Departamento atsisakymas įvertinti pareiškėjo kompetenciją yra nepagrįstas objektyviomis aplinkybėmis.
2.4. Pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs su Departamento poreikiu ar šiuo metu pareiškėjo einamomis pareigomis, o susijęs su asmeniniu siekiu tobulėti, poreikiu ir noru turėti kvalifikaciją, kurią galės pritaikyti asmeniniame gyvenime ir vėliau ateityje, nebebūdamas vidaus tarnybos pareigūnu. Kvalifikacija reikalinga siekiant įsidarbinti tiek privačiose įmonėse ir savivaldybių priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, objektų priešgaisrinėse komandose. Kvalifikacija pripažįstama ir Europos Sąjungoje ir kitose valstybėse. Galimybė patvirtinti kvalifikaciją nėra apribota (ar kaip nors saistoma) su Departamento poreikiu, strateginiais ar trumpalaikiais tikslais ar pan.
2.5. Kompetencijų vertinimo pareiga Mokyklai kyla iš Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo ir jo pagrindu patvirtinto Aprašo reikalavimų. Departamentas neturi absoliučios teisės spręsti, kam bus leista įvertinti kompetencijas. Pareiškėjas į Mokyklą kreipėsi, vadovaudamasis Aprašu, todėl turėjo būti taikomos Aprašo nuostatos. Pareiškėjo duomenimis, kompetencijų vertinimas yra atliekamas ir tiems pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Kita vertus, toks reikalavimas (kad asmuo turi eiti pareigas, kurioms būtina turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją), nėra pagrįstas, nes asmuo, einantis pareigas, jau turi turėti tokią kvalifikaciją, o jos siekti gali tik asmenys, kuriems toks reikalavimas šiuo metu nėra keliamas (išskyrus tam tikras išimtis, susijusias su kompetencijos patvirtinimu). Nepaisant to, pareiškėjo pareigos, kurias Departamente ėjo iki 2021 m. liepos 12 d., buvo ir yra tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimu, jo organizavimu. 2021 m. liepos 12 d. pareiškėjas ėjo Departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininko pareigas – buvo atsakingas už pajėgų planavimą, organizavimą, o, reikalui esant, galėjo (privalėjo) perimti vadovavimą gaisro gesinimui.
2.6. Paskutinius dešimt metų pareiškėjas dirba valdyboje, kuri yra atsakinga už pasirengimą ir reagavimą į gaisrus, todėl nėra metų pertraukos gesinant gaisrus ir atliekant gelbėjimo darbus. Taigi, pareiškėjas atitinka sąlygas kaip to reikalauja Departamento direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-10 ,,Dėl Asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas, PAGD aprašas) 3.1 punktas, nors šis punktas pareiškėjui neturėtų būti taikytinas, nes kvalifikacijos vertinimui pareiškėjas pasiruošė individualiai. Tvarkos aprašas apskritai nenustato reikalavimų asmenims, pasirengusiems individualiai, todėl turėtų būti tiesiogiai taikytinos Aprašo nuostatos. Analogiškai yra ir dėl Tvarkos aprašo 4 punkto. Pareiškėjo dokumentai pateikti taip kaip nustato Aprašas. Apie tinkamą dokumentų pateikimą liudija ir tai, kad pareiškėją Mokykla įtraukė į kandidatų pasitvirtinti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją sąrašus.
2.7. Atmesdamas pareiškėjo prašymą ir neleisdamas dalyvauti kompetencijos vertinime, Departamentas pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 29 straipsnį, kuris įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo siekį profesiškai tobulėti ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad pareigūnai nuolat privalo tobulinti kvalifikaciją.
2.8. Kadangi pareiškėjo įgytos kompetencijos gali būti patvirtintos tik Mokyklos (ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos neteikia ir negali patvirtinti jokia kita profesinė mokykla Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva)), todėl Departamentas, neleisdamas patvirtinti kompetencijų, apriboja pareiškėjo profesines galimybes, pažeidžia jo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio teises, nustatytas Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus profesinio mokymo sistemos principus ir įtvirtintas lygias galimybes, kur kiekvienam asmeniui laiduojamas kvalifikacijos įgijimas ir sudaromos sąlygos įgyti papildomas kompetencijas, taip pat Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus švietimo sistemos principus ir lygias galimybes.
2.9. Departamentas Sprendime nurodė, kad jis racionaliai naudoja lėšas ir nepritaria pareiškėjo kvalifikacijos vertinimui. Toks teiginys yra nepagrįstas, nes pareiškėjo kompetencijos vertinimas ir kvalifikacijos patvirtinimas nesudaro jokių esminių išlaidų. Pareiškėjas mokėsi ir kompetencijos vertinimui pasirengė savarankiškai ir dirbdamas savo tiesioginį darbą. Pareiškėjo pasirengimas tokiu būdu Departamentui papildomai nekainavo, o dabar reikia tik patikrinti ir patvirtinti pareiškėjo turimą kompetenciją. Kompetencijų vertinimą sudaro teorinių žinių testas ir praktinių užduočių atlikimas. Departamentas, kaip kompetenciją vertinanti institucija, neturi įgaliojimų redaguoti ir tvirtinti kandidatų sąrašų, tai yra Mokyklos prerogatyva.
2. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:
3.1. Atsakovas ignoravo Statuto 18 straipsnio 8 dalies nuorodą į Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymą ir šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus profesinio mokymo sistemos tikslus bei 4 straipsnyje įtvirtintus profesinio mokymo sistemos principus. Atsakovas taip pat ignoravo Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 17 straipsnyje įtvirtintą savišvietos principą ir paskirtį, neužtikrino pareiškėjo teisės, įtvirtintos Statuto 28 straipsnyje dėl pareigūnų atrankos į laisvas pareigas ir galimybės dalyvauti jose, bei neužtikrino pareiškėjo teisės, įtvirtintos Statuto 33 straipsnio 1 dalies 7 punkte dėl numatytos galimybės prašytis į žemesnės pareigas. Atsakovas pažeidė Tvarkos apraše nustatytas procedūras bei Statuto 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo principus, DK 29 straipsnį, kuris įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo siekį profesiškai tobulėti. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 4 straipsnyje nustatytus profesinio mokymo sistemos principus ir įtvirtintas lygias galimybes, kur kiekvienam asmeniui laiduojamas kvalifikacijos įgijimas ir sudaromos sąlygos įgyti papildomas kompetencijas. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus švietimo sistemos principus ir lygias galimybes. Atsakovas taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio nuostatas, apibrėžinčias kiekvieno žmogaus laisvę pasirinkti darbą bei verslą ir teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.
3.2. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateikta informacija, kad pareiškėjo patirtis gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus yra 6 mėnesiai 15 dienų, nes, vadovaujantis Departamento direktoriaus 2013 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 1-280 „Dėl Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintais Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatais (toliau – ir Gelbėjimo darbų nuostatai), vadovavimas gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams yra sudėtinė gaisrų gesinimo gelbėjimo darbų dalis.
3.3. Tvarkos aprašo 2 punktas nustato, kad „Asmens įgytų kompetencijų, siekiant kvalifikacijos, mokantis pagal formaliojo, neformaliojo profesinio mokymo programas, darbo veiklos ar savišvietos būdu, vertinimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintu Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašu“. Privalomumas atitikti reikalavimus ir pateikti formalius kvalifikacijų įrodymus suponuoja į išankstinį ir vienašališką kvalifikacijos vertinimą. Tai yra akivaizdus Aprašo pažeidimas, nes kvalifikacijos vertinimą atlieka tik asmens įgytų kompetencijų vertinimo komisija, o ne prašymus dėl kvalifikacijos vertinimo priimantys asmenys. Aprašo 59 punkte nustatyta, kad „Profesinio mokymo teikėjas ar pasitelktas teikėjas, kuris kompetencijų vertinimui asmenį įregistravo į Mokinių registrą, vadovaudamasis gautais kompetencijų vertinimo rezultatais, išduoda asmeniui profesinio mokymo diplomą“. Taigi, nėra jokių papildomų sąlygų. Skundo nagrinėjimu atveju atsakovas neturi prievolės ir teisės reikalauti, kad pareiškėjas privalo būti vidaus tarnybos pareigūnas. Priešingai nei teigiama, atsakovas turi pareigą, vadovaudamasis gautais kompetencijų vertinimo rezultatais, išduoti asmeniui profesinio mokymosi diplomą. Šio diplomo pareiškėjas nuosekliai siekia.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:
5.1. Tvarkos aprašo 3 punkte nustatyti reikalavimai asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti. Vienas iš jų – turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką. Šis reikalavimas, kaip ir reikalavimas turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus, yra susijęs su siekiu užtikrinti, kad gaisrus gesintų ir gelbėjimo darbus vykdytų tik tinkamai pasirengę darbuotojai, nes ugniagesio gelbėtojo darbas yra susijęs su itin didele rizika ir pavojumi. Atsakovas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad kompetencijos tam tikroms profesijoms gali būti įgyjamos ir savišvietos būdu, bet tai netaikoma ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai, kuri yra susijusi su viešojo saugumo užtikrinimu, asmens gyvybių (ne)praradimu, gelbėjimo darbais eismo įvykių vietose, cheminių, biologinių ir radiacinių avarijų vietose. Departamento vertinimu, šių gebėjimų įgyti savarankiškai yra neįmanoma, todėl, siekiant parengti kvalifikuotą ugniagesį gelbėtoją, ir yra įsteigta Mokykla, kurioje sukurta speciali mokymo bazė ir infrastruktūra bei nustatyti atitinkami reikalavimai asmenims, pageidaujantiems įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti.
5.2. Pareiškėjo darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauka yra didesnė kaip 1 metai, nes pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2021 m. liepos 12 d. ėjo Departamento PVV viršininko pareigas ir jo funkcijos buvo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengties, operatyvaus pajėgų valdymo ir reagavimo užtikrinimas, informacijos keitimosi organizavimas. Pareiškėjas, eidamas Departamento PVV viršininko pareigas ir vykdydamas paminėtas funkcijas (planavimo ir organizavimo), pats tiesiogiai negesino gaisrų kaip ir nevykdė kitų gelbėjimo darbų. Gelbėjimo darbų nuostatų 13.1 papunktyje nustatyta, kad VPGT gaisrų gesinimą, neatidėliotiną pagalbą gyventojams, pavojingų cheminių medžiagų lokalizavimą, radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimą, gelbėjimą eismo įvykio metu, gelbėjimo darbus vandenyje, paieškos ir gelbėjimo darbus griuvėsiuose, neatidėliotinos pagalbos teikimą kitoms pajėgoms teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – ir PGV), PGV komandos, PGV priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, PGV priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų komandos, struktūriniai padaliniai objektuose, t. y. ne Departamento PVV pareigūnai, taigi, ir ne pareiškėjas. Per pastaruosius metus (nuo pareiškėjo 2020 m. spalio 7 d. kreipimosi į Departamentą) pareiškėjas į gaisrą nebuvo išvykęs.
5.3. Departamento PVV viršininko pareigybės aprašymas patvirtina, kad jame nebuvo nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, o tai vienareikšmiškai patvirtinta, jog pareiškėjo pateiktas prašymas neatitiko Tvarkos apraše nustatyto reikalavimo asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti – turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką.
5.4. Iš pažymos apie pareiškėjo darbo stažą matyti, kad, nors pareiškėjo darbo stažas Departamente 2020 m. spalio 20 d. buvo 26 metai 11 mėnesių 4 dienos, tačiau iš viso nurodyto laikotarpio pareiškėjo patirtis gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus yra tik 6 mėnesiai 15 dienų (pareiškėjas vyresniojo ugniagesio pareigas ėjo nuo 1993 m. lapkričio 16 d. iki 1994 m. birželio 1 d.). Pareiškėjo pateiktas prašymas neatitiko ir kito Tvarkos apraše nustatyto reikalavimo asmeniui, pageidaujančiam įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti – turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus.
5.5. Priimant Sprendimą buvo įvertinta ir aplinkybė, kad pagal pareiškėjo šiuo metu einamas Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas jam nėra keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, tai reiškia, kad tokia kvalifikacija pareiškėjui nėra būtina (reikalinga) vykdyti kasdienes funkcijas. Nors pareiškėjas skunde cituoja Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo 6.8 papunktyje nustatytą funkciją, tačiau ši funkcija, kaip ir kitos pareiškėjo minėtos funkcijos, nėra tapati gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijai, o tai reiškia, kad pareigūnas, eidamas šias pareigas, pats gaisro negesina ir kitų gelbėjimo darbų neatlieka. Šias pareigas einančiam pareigūnui pareigybės aprašyme (kaip ir Departamento PVV viršininko pareigybės aprašyme) taip pat nėra ir negali būti nustatytas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją.
5.6. Jei ir buvo atvejų, kai kompetencijų vertinimas buvo atliekamas tiems pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, tai jie galėjo būti tik iki Tvarkos aprašo įsigaliojimo. Pasikeitus reglamentavimui ir įsigaliojus Tvarkos aprašui (2021 m. sausio 12 d.), kompetencijų vertinimas nėra atliekamas pareigūnams, kurių pareigybių aprašymuose nėra reikalavimo turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją.
5.7. Pareiškėjo pageidavimas įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją yra susijęs išimtinai su jo asmeniniu interesu pasinaudoti tarnybine padėtimi ir karjeros „žemyn“ planavimu, to neneigia ir pareiškėjas, pareiškėjo siekis įsivertinti kvalifikaciją nėra niekaip susijęs su jo darbu Departamente (einamomis pareigomis), jis yra susijęs tik su pareiškėjo asmeniniu interesu pasinaudoti tarnybiniu statusu ir gauti asmeninės naudos. Joks darbdavys nepalaikys (neskatins) darbuotojo iniciatyvos tobulėti, žinodamas, kad tokia iniciatyva darbuotojas siekia išimtinai asmeninės naudos, naudodamasis institucijos turimais ištekliais.
5.8. Atsakovas nesutinka su skundo argumentu, kad Departamentas pažeidžia DK 29 straipsnį, kuris įpareigoja darbdavį gerbti darbuotojo siekį profesiškai tobulėti. Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl pareigūnų tarnybos santykiai yra reglamentuojami Statute. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai, kiti įstatymai pareigūnams taikomi tiek, kiek jų tarnybos santykiai ir socialinės garantijos nėra reglamentuoti Statute, kituose statutinių įstaigų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, todėl, Statutui reglamentuojant pareigūnų kvalifikacijos tobulinimo klausimus, pareiškėjas nepagrįstai cituoja DK nuostatas, savaip jas interpretuodamas.
5.9. Asmuo, siekiantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ir įgyti kvalifikaciją, turi kreiptis į Mokyklą, kuri, įvertinusi prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, persiunčia asmenų, pageidaujančių įsivertinti kompetencijas, prašymus ir pateiktus dokumentus Departamentui. Ir tik Departamento direktoriui pritarus asmens, pageidaujančio įsivertinti kompetencijas kvalifikacijai įgyti, prašymui, asmuo įtraukiamas į sąrašą. Šiuo atveju, Departamento direktoriui nepritarus pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, pareiškėjas į sąrašą nebuvo ir negalėjo būti įtrauktas.
5. Atsakovas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad:
6.1. Imperatyvios Statuto nuostatos galimybę įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją numato tik asmenims, pretenduojantiems į ugniagesio gelbėtojo pareigybę valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio statuto priede nurodytų 11, 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėms būtinas ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir įgyta kvalifikacija. Tai reiškia, kad ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija, kurią siekia įgyti ir pareiškėjas, yra būtina ir reikalinga tik statutiniams valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybės tarnautojams ir tik 11, 12, 13, 14 ir 15 pareigybių grupių pareigybėse dirbantiems pareigūnams. Siekiant įgyvendinti šias Statuto 5 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sudaryti sąlygas įgyti reikalingą kvalifikaciją į Statuto priede nurodytų atitinkamų pareigybių grupių pareigybes pretenduojantiems įsidarbinti asmenims, buvo parengta speciali mokymo programa, kurią pabaigus ir išlaikius egzaminą yra suteikiama ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija. Minėta programa yra registruota Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje (AIKOS) ir parengta pagal Viešojo administravimo sektoriaus profesinį standartą, kuriame nurodyta, kad ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją įgiję asmenys galės dirbti ugniagesiais gelbėtojais valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniuose.
6.2. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 5 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, todėl net ir teismui tenkinus pareiškėjo skundą ir įpareigojus Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes Mokykloje vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, tokio teismo sprendimo Departamentas negalės įvykdyti, nes pareiškėjas nėra valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnas ir ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija jam negali būti suteikta. Taigi, skundžiamas Sprendimas pareiškėjui nebesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl administracinė byla nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).
6.3. Pareiškėjui neįgijus ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos, jam nėra užkertamas kelias tapti ugniagesiu. Mokymo paslaugas Lietuvoje teikia ne tik Mokykla, tačiau ir kiti Lietuvoje registruoti juridiniai asmenys, į kuriuos gali kreiptis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Ugniagesių gelbėtojų mokykla organizuoja mokymus pagal Ugniagesio neformaliojo profesinio mokymo programą arba Ugniagesybos ir gelbėjimo darbų neformaliojo profesinio mokymo programą, todėl, jeigu pareiškėjas siektų įsidarbinti ugniagesiu dėl mokymų pagal paminėtas dvi mokymo programas į Mokyklą ar kitą Lietuvoje registruotą juridinį asmenį galėtų kreiptis tiek pats pareiškėjas, tiek jo darbdavys. Ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos neturėjimas neriboja pareiškėjo teisės pasirinkti kitą darbą ne valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, nes tokios pareigybės, kuriose keliamas reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją yra tik valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Kadangi valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesio gelbėtojo statutinio valstybės tarnautojo darbdaviu yra Departamentas, todėl Tvarkos apraše Departamento direktoriui nustatyta teisė priimti sprendimą pritarti arba motyvuotą sprendimą nepritarti asmens prašymui.
6.4. Ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija (IV lygmuo) priskiriama viešojo administravimo sektoriui; ji yra privaloma tik valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pirminės grandies statutiniams pareigūnams; Mokykla turi teisę vykdyti ugniagesio gelbėtojo profesinį mokymą pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą, finansuojamą iš valstybės biudžeto lėšų. Pareiškėjui ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija nebuvo reikalinga jo einamoms valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje pareigoms vykdyti, kaip ir šios kvalifikacijos neturėjimas neriboja pareiškėjo teisės pasirinkti kitą darbą ne valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
6.5. Statutinių valstybės tarnautojų teisiniai santykiai pasižymi savitais, tik jiems būdingais požymiais, todėl pareiškėjo atveju jam kaip pareigūnui visa apimtimi nebuvo taikomas prašyme ir skunde nurodomas Aprašas. Šio Aprašo 72 dalyje nustatyta, kad, vertinant (taip pat organizuojant vertinimą) valstybės institucijų ar jų įgaliotų įstaigų reguliavimo srities kvalifikacijų kompetencijas ar kompetencijas kvalifikacijai įgyti, kurioms valstybė yra nustačiusi specialius reikalavimus, gali būti taikomi ir kiti atitinkamą sritį reguliuojantys teisės aktai. Departamentas, kaip vidaus reikalų ministro valdymo srities viešasis juridinis asmuo, Tvarkos aprašu nustatė asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką ir reikalavimus (3 punktas), įskaitant praktinės patirties reikalavimą. Pareiškėjui, neatitinkančiam Tvarkos apraše keliamų reikalavimų, kelerius metus nebevykdant su ugniagesyba susijusios profesinės veiklos, kaip asmeniui, pretenduojančiam įgyti ugniagesio gelbėtojo IV lygmens kvalifikaciją, būtų taikomos Statuto nuostatos, reglamentuojančios asmens priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas bei Stojimo į vidaus tarnybą sutarties pasirašymą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepime į skundą pažymėjo, kad Mokykla yra Departamentui pavaldi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga, turinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išduotą licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siekdama objektyviai įvertinti asmenų įgytas kompetencijas mokymo ir kompetencijų vertinimo procesus, pavedė skirtingoms institucijoms: mokymą – profesinėms mokykloms, kompetencijų vertinimą – įgaliotoms vertinimo institucijoms. Taigi, Mokykla nevykdo kompetencijų vertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai suteikti, todėl nagrinėjamas ginčas nėra susietas su Mokyklos teisėmis ir pareigomis.
II.
7. Regionų administracinis teismas (sprendime klaidingai nurodoma – Vilniaus apygardos administracinis teismas, kadangi nuo 2024 m. sausio 1 d. teismo pavadinimas yra Regionų administracinis teismas) 2024 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo L. T. skundą.
8. Teismas, be kita ko, nustatė, kad:
9.1. Pareiškėjas dirbo Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiuoju specialistu, jo darbo stažas pagal pateiktą pažymą 2020 m. spalio 20 d. buvo 26 metai 11 mėnesių 4 dienos, iš jų 6 mėnesiai 15 dienų patirties gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus; 25 metai 7 mėnesiai 9 dienos patirties vadovaujant gaisrų gesinimui ir gelbėjimo darbams.
9.2. Pareiškėjas Departamento Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus (toliau – ir ŽIVS) vedėjai pateikė prašymą išduoti dokumentus, reikalingus siekiant įsivertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti. Departamento ŽIVS 2021 m. liepos 29 d. raštu informavo, kad Departamento ŽIVS siuntimų asmenims, siekiantiems įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas neišduoda, o dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti, reikalinga kreiptis tiesiogiai į Mokyklą. Pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. Mokyklos viršininkui pateikė prašymą ,,Dėl ugniagesio gelbėtojo kompetencijos vertinimo ir patvirtinimo“, kuriame nurodė, kad vadovaudamasis Aprašu prašo suteikti galimybę įvertinti ir patvirtinti ugniagesio kompetenciją.
9.3. Mokykla 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 3-3177 „Dėl asmens, pageidaujančio įsivertinti kompetencijas, dokumentų persiuntimo“ kreipėsi į Departamentą ir informavo, kad gavo Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. prašymą įvertinti jo kompetencijas įgytas savišvietos būdu pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą ir suteikti jam ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Rašte nurodė, kad vadovaujantis Aprašu ir Tvarkos aprašo 10 punktu, teikia pareiškėjo prašymą ir asmens tapatybės kortelės kopiją sprendimui dėl pritarimo / nepritarimo asmens prašymui priimti.
9.4. Departamentas Sprendimu nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti. Departamentas informavo pareiškėją, kad prašymai ir dokumentai asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti vertinami remiantis Tvarkos aprašu, kuris reglamentuoja asmens kompetencijoms (įgytoms darbo veiklos ar savišvietos būdu), siekiant kvalifikacijos, vertinti reikalingų dokumentų pateikimą ir jų nagrinėjimą Mokykloje. Tvarkos aprašo 3.1 papunktyje nurodyta, kokius reikalavimus turi atitikti asmuo, pageidaujantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti, o 4 punkte nurodyta, kokius dokumentus turi pateikti asmuo, siekiantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ir įgyti kvalifikaciją. Departamentas taip pat nurodė, jog pagal Tvarkos aprašo 10 punkto nuostatas įvertino pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą ir poreikį Departamente, tačiau poreikio įsivertinti kompetencijas ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos nemato, nes Mokykla formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą (sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartis). Departamentas paaiškino, kad pagal pareiškėjo šiuo metu einamas pareigas ir patvirtintą pareigybės aprašymą nėra keliamo reikalavimo – turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, todėl jo išreikštas pageidavimas nepriskirtinas prioritetiniam jo kvalifikacijos kėlimui, nes jis tiesiogiai gaisre nedalyvauja ir gaisrų negesina. Departamentas nurodė, kad Departamentas vertina pareigūno kvalifikacijos poreikį ir racionaliai naudoja kvalifikacijos kėlimui skirtas lėšas. Departamento tikslas ir poreikis šiuo metu yra stiprinti PVV Veiklos organizavimo skyriaus veiklą. Departamentas, atsižvelgdamas į minėtą vertinimą ir pateiktų dokumentų neatitikimą Tvarkos aprašo 3–4 punktuose nustatytiems reikalavimams, informavo pareiškėją, kad nepritaria jo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti.
9.5. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 1 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinta, ar pareiškėjas turės galimybę įsivertinti norimą kvalifikaciją kitose profesinio mokymo įstaigose; atkreipė dėmesį į tai, kad nei Apraše, nei Tvarkos apraše, nei Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme nėra nustatyta, kad jis taikomas tik valstybės tarnautojams ar statutiniams pareigūnams, t. y. nėra įtvirtinti apribojimai, siekiant įvertinti ir patvirtinti norimas kvalifikacijas, todėl reikalinga atsakyti į klausimą, ar toks ribojimas, kai Departamento direktorius naudojasi savo diskrecijos teise, leisdamas arba nesutikdamas įvertinti tam tikrą profesinę kvalifikaciją, yra proporcingas ir būtinas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjui prašant įpareigoti Departamentą sudaryti pareiškėjui galimybes Mokyklai vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, laikytina, kad ginčas yra susijęs su Mokyklos teisėmis ir pareigomis, todėl ji įtrauktina į bylą.
9. Įvertinęs Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 17 straipsnio nuostatas, teismas nurodė, kad įstatyme nėra įtvirtinta imperatyvi pareiga pripažinti savišvietos būdu įgytą kompetenciją, o tik nurodoma tokia galimybė, jos įgyvendinimo tvarką įtvirtinant kituose teisės aktuose. Įvertinęs Aprašo 46 punkto nuostatas, teismas pažymėjo, kad, vertinant kompetencijas, Aprašas yra taikytinas tik tuo atveju, kai to nereglamentuoja specialūs tam tikrai sričiai skirti teisės aktai. Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams Sprendimo priėmimo metu buvo aktualus Tvarkos aprašas, kuriame buvo nustatyti reikalavimai ugniagesių gelbėtojų kvalifikacijai pripažinti. Teismas aptarė Tvarkos aprašo 3.1.1, 3.1.2, 3.1.3, 7, 8, 10 punktų nuostatas.
10. Teismas nurodė, jog iš byloje esančių pareigybių aprašymų matyti, kad Departamento PVV viršininko pareigybė yra reikalinga užtikrinti priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengtį, operatyvų pajėgų valdymą ir reagavimą, organizuoti informacijos keitimąsi apie įvykius, ekstremaliuosius įvykius ar ekstremaliąsias situacijas. Taigi, Departamento PVV viršininko pareigybės paskirtis apima priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų parengties, operatyvaus pajėgų valdymo ir reagavimo užtikrinimą, informacijos keitimosi organizavimą. Tuo tarpu ugniagesio gelbėtojo pareigybės paskirtis yra atlikti gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo iki 2021 m. liepos 12 d. eitos Departamento PVV viršininko pareigos nebuvo tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijomis.
11. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš Departamento PVV Veiklos organizavimo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės (šias pareigas pareiškėjas ėjo Sprendimo priėmimo metu ir iki jo darbo Departamente pabaigos) matyti, jog šias pareigas užimantis asmuo nustatyta tvarka išvyksta į įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų vietas, talkina organizuojant nepertraukiamą įvykio, ekstremaliojo įvykio ar ekstremaliosios situacijos padarinių likvidavimą, pagal kompetenciją vadovauja priešgaisrinėms gelbėjimo pajėgoms ir koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgų veiksmus įvykio ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų vietoje. Ši pareigybė, kurios esmė yra pagalba organizuojant, vadovavimas ir koordinavimas, teismo vertinimu, taip pat negali būti tapatinama su tiesioginėmis gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijomis.
12. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas neatitiko Tvarkos aprašo 3.1.3 punkto reikalavimo turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką.
13. Pareiškėjo teiginius, kad jam Tvarkos aprašo 3.1 ir 4 punktai netaikytini, nes jis kvalifikacijos vertinimui pasiruošė individualiai, teismas laikė nepagrįstais. Teismas pažymėjo, jog Aprašo 46 punkte nustatyta, kad vertinant valstybės institucijų ar jų įgaliotų įstaigų reguliavimo srities profesijų kompetencijas ar kompetencijas kvalifikacijai įgyti, kurioms valstybė yra nustačiusi specialius reikalavimus, gali būti taikomi ir kiti atitinkamą sritį reguliuojantys teisės aktai. Tokiu aktu nagrinėjamu atveju yra Tvarkos aprašas. Šio aprašo 3 punkte nurodoma, kokius reikalavimus turi atitikti asmenys, pageidaujantys įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas, neišskiriant, kad šie reikalavimai netaikomi kvalifikaciją savišvietos būdu įgijusiems asmenims.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad Mokyklos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjas turi alternatyvą ir gali Mokykloje baigti Ugniagesių gelbėtojų modulinę programą ir gauti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją patvirtinantį diplomą, nepriklausomai nei nuo buvimo pareigūnų, nei nuo turimos praktinės patirties, nei nuo Departamento direktoriaus Sprendimo. Pareiškėjas šių teiginių nepaneigė. Teismas vertino, kad vien tai, jog pareiškėjas nurodytos programos nenori baigti, ir, priešingai, nei nustatyta teisės aktuose, reikalauja kvalifikacijos, įgytos savišvietos būdu, pripažinimo, neturėdamas aktualios praktinio darbo patirties, savaime nereiškia, kad yra pažeidžiama konstitucinė teisė pasirinkti darbą.
15. Teismas akcentavo, kad viešasis interesas reikalauja, jog tam tikroms profesijoms, kurios susijusios su pačių svarbiausių gėrių (pvz., asmens gyvybė) apsauga ar didesnio pavojaus šaltinių (pvz., transporto priemonių) valdymu, reikalingos kvalifikacijos (gydytojų, ugniagesių gelbėtojų, vairuotojų, pilotų ir kt.) būtų pripažįstamos tik nustačius atitiktį joms keliamų tiek žinių, tiek praktinių įgūdžių reikalavimams, todėl nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ar kituose teisės aktuose yra garantuojama asmens teisė į išsilavinimo, įgyto savišvietos būdu, pripažinimą.
16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo profesinė kvalifikacija nebuvo įvertinta ne tik dėl Departamento direktoriaus naudojimosi diskrecijos teise ir (ar) sprendžiant dėl tokio įvertinimo poreikio ir tikslingumo, bet ir todėl, kad pareiškėjas neatitiko formaliųjų reikalavimų: turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus ir ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką. Reikalavimas turėti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją nustatomas ne visiems, o tik vidaus tarnybos pareigūnams ir tik pirminės grandies pareigūnams, tiesiogiai dalyvaujantiems gaisrų gesinime (Statuto 5 str.). Tokio reikalavimo kitose institucijoje (pavyzdžiui, savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje ar valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje) dirbantiems ugniagesiams nėra nustatyta.
17. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos Tvarkos aprašo nuostatos ir pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka formaliųjų reikalavimų. Departamento direktoriaus Sprendimu nustatytas ribojimas neužkirto kelio pareiškėjui įgyti nei ugniagesio, nei ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos, todėl nėra pagrindo teigti, kad šis ribojimas buvo neproporcingas.
18. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo Sprendimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Departamentą sudaryti jam galimybes Mokyklai vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti.
19. Teismas nurodė, kad pareiškėjo naudai sprendimas nepriimtas, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
20. Pareiškėjas L. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
22.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas proceso teisės normas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str. 1 d., 86 str., 87 str. 4 d.), bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėjo ir nepasisakė dėl kai kurių teisiškai reikšmingų pareiškėjo skundo argumentų ir pateiktų įrodymų, apsiribojo pritarimu atsakovo atsiliepime išdėstytai pozicijai, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir teisingą bylos nagrinėjimą.
22.2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino faktinės aplinkybės, kad atsakovas ignoravo tai, jog pareiškėjo prašymas nebuvo susijęs nei su atsakovo poreikiais, nei su kvalifikacijos kėlimu, nei einamomis pareigomis. Pareiškėjo prašymas buvo susijęs su kompetencijų vertinimu plačiąja prasme, remiantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatomis dėl profesinio išsilavinimo įgijimo savišvietos būdu. Atsakovas nevertino, kad pareiškėjas prašė galimybės įvertinti individualiai įgytas kompetencijas.
22.3. Pirmosios instancijos teismas, kaip ir atsakovas, netinkamai aiškino ir taikė sąvoką „gaisro gesinimas“, dėl ko pareiškėjo teisė ir galimybės pasitikrinti kompetencijas buvo be pagrindo ir nesąžiningai apribotos. Teismas neteisingai konstatavo, kad pareiškėjo iki 2021 m. liepos 12 d. eitos Departamento PVV viršininko pareigos nebuvo tiesiogiai susijusios su gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijomis. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatyme apibrėžta sąvoka „Gaisro gesinimas – aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama išgelbėti žmones, turtą bei siekiama užgesinti gaisrą“ nėra išskiriama ar apibrėžta tik tiesioginė ugniagesių veikla. Aktyvius veiksmus sudaro visų gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų dalyvių veiksmų visuma. Šią įstatymo sąvoką detaliau paaiškina Gelbėjimo darbų nuostatai. Pareiškėjas nuolat dalyvavo gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo veikloje, apibrėžtose Gelbėjimo darbų nuostatų II–IV skyriuose. Šios funkcijos nustatytos ankstesnėse ir dabartinėse pareiškėjo pareigybėse. Taigi, pareiškėjas atitinka Tvarkos aprašo 3 punkto kriterijus. Teiginiai, kad tai nebuvo gaisro gesinimo funkcija, neatitinka tikrovės ir galiojančio reglamentavimo. Be to, faktą, jog pareiškėjas atitinka Tvarkos aprašo 3 punkto reikalavimus, patvirtina ir tai, jog pareiškėjui kaip statutiniam pareigūnui, buvo ir dabar yra nustatyta II sveikatos skiltis, kuri taikoma ugniagesiams (tai nustatyta pareigybės aprašyme).
22.4. Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad nėra jokių konkrečių vertinimo kriterijų, kurie detalizuotų Tvarkos aprašo 3 punkto (patirties skaičiavimą) nuostatas. Tvarkos aprašo 3.1.3 papunktyje yra nustatyta „5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus“, tačiau nenustatyta, kad privalomai vertinama tik ugniagesio patirtis. Nepagrįstai nevertinamos vyresniojo ugniagesio skyrininko, pamainos vadovo ar kitų pareigūnų patirtys. Šiuo atveju atsakovas nevertino gaisrų gesinimo patirties kitose pareiškėjo einamose pareigose, susijusiose su gaisrų gesinimu ir dalyvavimu juos gesinant. Taip pat teisės aktuose nenustatyta, ar tai yra suminė praktinės patirties valandų gaisre metodika, ar tai darbo stažas kažkuriose pareigybėse. Taip pat liko neišnagrinėtas ir Tvarkos aprašo 3.1.3 punkto vertinimas „turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką“. Šio punkto nelogiškumas ir neapibrėžtumas palieka atsakovui bet kokią veikimo laisvę, taip pat ir galimybę piktnaudžiauti padėtimi ribojant fizinių asmenų galimybę dalyvauti ugniagesių ir gelbėtojų profesinės veiklos rinkoje. Teismas neatsižvelgė į tai, jog reikalavimas pareigybės aprašyme „1 metų darbo stažo <...> nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija“ negali būti tapatinamas kaip praktinis išvykimas į gaisrus ir gelbėjimo darbus.
22.5. Pirmosios instancijos teismas neįvertino kito esminio Sprendimo aspekto – dėl neturėjimo praktinio darbo patirties gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, teigė, kad pareiškėjo stažas yra tik „6 mėnesiai 15 dienų patirties gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus“. Tačiau skundo nagrinėjimo laikotarpiu 2024 m. sausio 14 d. pareiškėjui paprašius patikslinti pažymą dėl stažo, atsakovas pakeitė patirties vertinimą ir nurodė, kad pareiškėjo praktinio darbo patirties gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus yra „4 metai 1 mėnuo 29 dienos“. Pagrindinių vertinimo kriterijų, kuriais remiantis buvo priimtas Sprendimas, pakeitimas reiškia, kad atsakovas pripažįsta, jog Sprendimas buvo priimtas nepagristai.
22.6. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad atsakovas viršijo savo įgaliojimus, numatytus Tvarkos aprašo 10 punkte, ir netinkamai naudojosi sprendimų priėmimo diskrecijos pagrindais teise. Tvarkos aprašo 3–4 punktuose numatytų reikalavimų tikrinimas priklauso Mokyklos kompetencijai pagal minėto aprašo 7 punktą. Atsakovas, Sprendime vertino ir formaliuosius kriterijus, kuriuos Mokykla jau buvo įvertinusi prieš tai ir pripažinusi, kad pareiškėjas atitinka Tvarkos aprašo 3–5 punktų reikalavimus (dėl stažo gesinant gaisrus ir t. t.). Jeigu, vadovaudamasis Tvarkos aprašu, atsakovas būtų nustatęs, kad Mokykla neteisingai įvertino pareiškėjo atitiktį Tvarkos aprašo 3–5 punktų reikalavimams, tokiu atveju pareiškėjo ir jo prašymo formaliųjų reikalavimų neatitikimas savaime reikštų, kad kiti klausimai, tokie kaip įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumas bei poreikis valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, apskritai neturėjo būti sprendžiami. Tokiu atveju atsakovas turėjo grąžinti pareiškėjo prašymą ir susijusius dokumentus juos pateikusiai Mokyklai, o Mokykla apie tai turėjo informuoti pareiškėją.
22.7. Pareiškėjas ne kartą akcentavo, kad jis siekia įgyti profesinį išsilavinimą o ne kvalifikacinį pažymėjimą. Neformaliojo ugdymo programos nesuteikia profesinio išsilavinimo (ugniagesio gelbėtojo profesijos), šios programos suteikia tik kvalifikacijos paržymėjimą. Profesinį išsilavinamą patvirtina ir suteikia tik formaliojo ugdymo programos baigimas arba įvertinus turimas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijas įgytas individualiai. Dėl esamo reglamentavimo pareiškėjas negali baigti ugniagesio gelbėtojo programos ir gauti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Priėmimą į statutines profesinio mokymo įstaigas reglamentuoja Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Pareiškėjas negali pasirašyti stojimo į vidaus tarnybą sutartį, nes buvę vidaus tarnybos pareigūnai negali pakartotinai įstoti į vidaus tarnybą, buvę pareigūnai gali būti tik gražinami į vidaus tarnybą. Pareiškėjas, kaip buvęs pareigūnas, negali būti gražinamas į pareigas, kur privaloma ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija, o gražintas į kitas vidaus tarnybos pareigas negalės įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos, nes Statutas nenumato kvalifikacijos suteikimo toms pareigybėms, kurioms jos nėra būtinos. Taigi, įsivertinti kvalifikacijos ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos pareiškėjas negali nes, neva, neatitinka kvalifikacinių reikalavimų, tobulinti kvalifikacinių reikalavimų negali nes Statutas neleidžia o laisvai pasirinkti profesijos ir darbo negali nes privalo pasirašyti stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kurios dėl to paties Statuto normų negali pasirašyti.
22.8. Pareiškėjas į Mokyklą kreipėsi ne Tvarkos aprašo, bet Aprašo pagrindu. Mokykla, gavusi pareiškėjo dokumentus, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo juos persiųsti atsakovui, kuris priėmė Sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl šiuo atveju atsakovas ir Mokykla vadovavosi ne Aprašu, bet Tvarkos aprašu. Tai yra tiek materialinės, tiek proceso teises pažeidimai, nulėmę nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
22.9. Pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad atsakovas ignoravo privalomas Statuto straipsnio nuostatas dėl kvalifikacijos. Statutas nenustato kvalifikacijos, įgytos savišvietos būdu, vertinimo ir iš to išplaukiančių reikalavimų, taisyklių ar ribojimų, o būtent tuo atsakovas ir grindžia Sprendimą. Pareiškėjo prašymui turėjo būti taikomos tik Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatos, kaip nustatyta Statuto 18 straipsnio 8 dalyje.
22.10. Pirmosios instancijos nevertino vieno iš esminio Sprendimo argumento – dėl nesamo poreikio. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, teigė, kad nėra ugniagesių gelbėtojų poreikio. Pareiškėjas teismui raštu papildomai pateikė akivaizdžius nepagristo Sprendimo įrodymus. Kiekvienais metais skelbiama atranka, organizuojami ugniagesių gelbėtojų mokymai ir atliekami kvalifikacijos vertinimai. Kasmet įteikiama daugiau nei šimtas ugniagesių gelbėtojų kvalifikacijos pažymėjimų. Mokyklos interneto puslapio duomenimis, 2021–2023 m. daugiau nei 300 asmenų buvo suteikta ugniagesio gelbėtojų kvalifikacija, formuojamos naujos kursantų grupės. Dėl kaitos ir karjeros galimybės šios kvalifikacijos specialistų poreikis yra didelis, tačiau tik pareiškėjui buvo atsakyta, kad nėra poreikio. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymas nenustato prievolės ir nesuteikia teisės profesinio mokymo teikėjui suteikti profesinį išsilavinimą atsižvelgiant į institucinį poreikį. Profesinis išsilavinimas yra kiekvieno piliečio konstitucinė teisė. Todėl atsakovas akivaizdžiai viršijo įgaliojimus.
22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:
24.1. Be profesionalaus parengimo ugniagesiu gelbėtoju tapti neįmanoma, todėl 1998 m. Departamento Ugniagesių rengimo centras buvo įregistruotas kaip švietimo įstaiga ir jame baigė kursus pirmoji ugniagesių gelbėtojų laida (iki tol norint dirbti ugniagesiu (gaisrininku) nebuvo būtina mokytis). Nuo 2003 m. asmenys, norintys tapti ugniagesiais gelbėtojais, mokosi Mokykloje, ir tik baigus Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą ar įvadinius mokymo kursus bei išlaikius baigiamąjį kvalifikacijos suteikimo egzaminą įgyjama (suteikiama) ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija. Tiek kiek ugniagesio gelbėtojo kompetencijų vertinimas, kvalifikacijos suteikimas, kvalifikacijos suteikimo priežiūra nereglamentuota Statuto, tai organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (Statuto 18 str. 8 d., redakcija, galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.). To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompetencijų įvertinimas, kvalifikacijų suteikimas, kvalifikacijų suteikimo priežiūra vykdoma Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka. Aprašo 46 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtina atsakovo, kaip viešojo administravimo institucijos, teisę (diskreciją) nustatyti reikalavimus, asmenims siekiantiems ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos (profesijos), todėl pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos Tvarkos aprašo nuostatos ir pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka formaliųjų reikalavimų.
24.2. Šiai dienai Lietuvos Respublikoje teisiškai apibrėžtą galimybę pripažinti ugniagesio gelbėtojo kompetencijas turi tik asmenys, turintys ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus; atitinkantys Statuto 8 straipsnio 1 dalyje (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.) nustatytus reikalavimus; turintys ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką (Tvarkos aprašo 3 p.). Tai yra vienintelis alternatyvus būdas įgyti ugniagesio gelbėtojo profesiją. Pareiškėjo atveju jokie galiojantys teisės aktai nenumato jam galimybės ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai privalomas kompetencijas pripažinti įgijus neformaliuoju ir (ar) savišvietos būdu. Pats pareiškėjas nurodo, jog jis siekia įgyti profesinį išsilavinimą, o ne kvalifikacinį pažymėjimą, nors tokio poreikio nesiejo su savo tolesne profesine veikla valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
24.3. Byloje nustatytos aplinkybės ir ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos pasitvirtinimui keliami reikalavimai pagrįstai buvo įvertinti kaip nepažeidžiantys laisvės pasirinkti darbą, kadangi tokios sąlygos nustatomos bendro visuomenės intereso tikslais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir atmetė pareiškėjo motyvus dėl jo galbūt neteisėtai apribotos konstitucinės teisės įgyti pasirinktą profesiją. Tvarkos apraše keliami reikalavimai negali būti traktuojami kaip iškraipantys laisvės pasirinkti darbą esmę, kadangi jie yra nustatomi visuomeninio (viešojo) intereso tikslais, siekiant išsaugoti tiek pačio asmens, pretenduojančio įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją ir vykdyti ugniagesio gelbėtojo tiesiogines funkcijas, saugą ir sveikatą, tiek kitų asmenų gyvybes, sveikatą ir turtą, todėl yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjas nepateikia jokių pagrįstų argumentų ne tik dėl to, kad jo skundo reikalavimai neprieštarauja galiojančiam reglamentavimui, nustatančiam ugniagesių gelbėtojų rengimą ir (ar) sąlygoms (reikalavimams) ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti (suteikti), bet ir dėl to, kad jo privatus interesas neprieštarauja visos visuomenės (viešajam) interesui.
24.4. Departamentas nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl prašymo nagrinėjimo subjektų ir procedūros. Tvarkos aprašas reglamentuoja asmens kompetencijoms, siekiant kvalifikacijos, vertinti reikalingų dokumentų pateikimą ir jų nagrinėjimą Mokykloje; pareiškėjas prašymą pateikė pareigūno – Departamento PVV vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. vardu, būdamas pavaldus Departamento direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, Departamento direktorius vienu metu buvo ir subjektas, turintis teisę priimti sprendimą dėl prašymo, ir pareiškėją į pareigas skiriantis asmuo. Atsakovas pats disponavo informacija apie pareigūno (pareiškėjo) tarnybos stažą ir nustatė (ne)atitiktį reikalavimams (ir pirmasis būtų nustatęs, išduodamas pareiškėjui pažymą apie jo tarnybos stažą). Atsakovas, spręsdamas esamo pareigūno (pareiškėjo) kompetencijų vertinimo tikslingumą pagal savo poreikius, įvertino ir faktą, kad pareiškėjui ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija nebuvo reikalinga jo Departamente užimamoms pareigoms vykdyti. Taigi, prašymo persiuntimas atsakovui, nenustačius reikalaujamo atitinkamo praktinio darbo patirties, nėra esminis prašymo nagrinėjimo proceso pažeidimas, turėjęs reikšmę kitokiam prašymo išsprendimui. Pareiškėjo praktinės patirties patikrinimas Mokykloje būtų lėmęs tik tai, kad prašymas būtų grąžintas pareiškėjui pirminėje jo vertinimo stadijoje. Bet kokiu atveju reikalaujamos darbo patirties patikrinimas būtų (ir buvo) atliktas, todėl galutinis rezultatas nebūtų kitoks nei buvo pateiktas Departamento direktoriaus Sprendime.
24.5. Departamento direktoriaus Sprendime buvo išsamiai, aiškiai ir argumentuotai išdėstytos pareiškėjui nepalankaus sprendimo priėmimui įtakos turėjusios aplinkybės (Tvarkos aprašo 10 p.), ir šiuo atveju iš esmės nebuvo pažeistos Tvarkos aprašo nuostatos, reglamentuojančios prašymų vertinimo tvarką. Tuo metu Departamento teritoriniuose struktūriniuose padaliniuose nebuvo ugniagesių gelbėtojų poreikio (laisvų etatų), juolab Departamentas turi pareigą baigusius Mokyklos kursantus paskirti į pareigas Departamente ar jam pavaldžiose statutinėse įstaigose (Statuto 13 str. 1 d., redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.). Informaciją apie Mokyklos ir ugniagesio gelbėtojo profesiją, jos populiarumą, atranką mokytis viešai skelbia viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, todėl visuotinai yra žinoma, kad ši profesija yra ne tik ypatinga, bet ir nėra lengvai prieinama kiekvienam pretenduojančiam.
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Mokykla atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
25. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Mokykla, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų ir neviršydama jai suteiktų įgaliojimų, atlieka asmenų, pageidaujančių įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas pateiktų dokumentų vertinimą, kaip tai numatyta Tvarkos aprašo 7 punkte, bet ne kvalifikacijos vertinimą. Mokykla palaiko pirmosios instancijos teismo poziciją, kad pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos Tvarkos aprašo nuostatos ir pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka formaliųjų reikalavimų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo Nr. B-475, kuriuo nepritarta pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
27. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybė neapėmė gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcijos, nenustatyta, jog ugniagesio gelbėtojo kvalifikacija pareiškėjui būtų buvusi reikalinga siekiant karjeros Departamente, taip pat nepaneigta Sprendimo išvada, kad jo priėmimo metu, situaciją vertinant Departamento kontekste, pareiškėjo ugniagesio gelbėtojo kompetencija būtų buvusi tikslinga ar jai būtų buvęs konkretus poreikis. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl Sprendimo panaikinimo, netenkintas ir išvestinis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Departamentą sudaryti jam galimybes UGM vertinti kompetencijas ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti.
28. Pareiškėjas su minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir proceso teisės normas, taip pat nukrypus nuo teisminės praktikos reikalavimų ir šie pažeidimai lėmė, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABT 140 str. 1 d.). Taip pat akcentuotina, jog, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina.
30. Tiek atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą, tiek ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, vadovavosi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2021 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 1-10 patvirtinto Asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašo (PAGD aprašas) nuostatomis. Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad Asmens anksčiau įgytoms kompetencijoms vertinti reikalingų dokumentų pateikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašas reglamentuoja asmens kompetencijoms (įgytoms darbo veiklos ar savišvietos būdu), siekiant kvalifikacijos, vertinti reikalingų dokumentų pateikimą ir jų nagrinėjimą Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Minėto aprašo 3 punkte išdėstyti reikalavimai, kuriuos privalo atitikti asmenys, pageidaujantys įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas (ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai gauti (Ugniagesio gelbėtojo modulinė profesinio mokymo programa (valstybinis kodas – T43103201)) (3.1 punktas): turėti ne mažesnę kaip 5 metų praktinio darbo patirtį gesinant gaisrus ir vykdant kitus gelbėjimo darbus (3.1.1 punktas); atitikti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą (3.1.2 punktas); turėti ne didesnę kaip 1 metų darbo stažo, einant pareigas, kurių pareigybės aprašyme nustatyta gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbų vykdymo funkcija, pertrauką (3.1.3 punktas)). To paties aprašo 4 punkte reglamentuota, kad asmuo, siekiantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas ir įgyti kvalifikaciją, pateikia Mokyklos viršininkui: prašymą dėl įgytų kompetencijų vertinimo (4.1 punktas); asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso arba asmens tapatybės kortelės) kopiją (4.2 punktas); mokymosi pasiekimus liudijančius dokumentus, rekomendacijas, praktinę darbo patirtį, profesinę ir kitą veiklą, susijusią su pageidaujamomis vertinti kompetencijomis kvalifikacijai įgyti, patvirtinančius dokumentus (jeigu tokie yra) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas jų kopijas (4.3 punktas).
31. Pagal PAGD aprašo 8 punktą, Mokykla, įvertinusi prašymą, pateiktus dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka Aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimus, persiunčia asmenų, pageidaujančių įsivertinti kompetencijas, prašymus ir pateiktus dokumentus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, o jeigu mokykla, nustačiusi, kad prašymas ir (ar) pateikti dokumentai neatitinka Aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimų, apie tai informuoja asmenį, pateikusį prašymą, nurodydama nustatytus trūkumus (9 punktas). Aptariamo aprašo 10 punkte įtvirtinta, kad Departamento direktorius, gavęs Mokyklos pateiktus dokumentus ir įvertinęs asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, priima sprendimą pritarti arba motyvuotą sprendimą nepritarti asmens prašymui.
32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. UGM viršininkui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo ministro 2015 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V-15 patvirtintomis Asmens įgytų kompetencijų vertinimo tvarkos aprašo (ŠMM aprašas) nuostatomis, prašo suteikti galimybę įvertinti ir patvirtinti ugniagesio kompetenciją. UGM 2021 m. rugpjūčio 3 d. raštu Nr. 3-3177 „Dėl asmens, pageidaujančio įsivertinti kompetencijas, dokumentų persiuntimo“ kreipėsi į Departamentą ir informavo, kad gavo Departamento PVV vidaus tarnybos pulkininko leitenanto L. T. prašymą įvertinti jo kompetencijas įgytas savišvietos būdu pagal Ugniagesio gelbėtojo modulinę profesinio mokymo programą ir suteikti jam ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją. Nurodė, kad vadovaujantis ŠMM aprašu ir PAGD aprašo 10 punktu, teikia pareiškėjo prašymą ir asmens tapatybės kortelės kopiją sprendimui dėl pritarimo / nepritarimo asmens prašymui priimti.
33. Atsakovas ginčijamu Sprendimu nepritarė pareiškėjo prašymui dėl kompetencijų įvertinimo ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijai įgyti iš esmės vadovaudamasis šiais argumentais: nėra poreikio pareiškėjui įsivertinti kompetencijas ir įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikacijos Departamentas nemato galimybės (1) ir pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka PAGD aprašo 3–4 punktuose nustatytų reikalavimų (2).
34. Iš teisinio reguliavimo, nustatyto PAGD apraše, darytina išvada, kad pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų atitiktį šio aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimams atlieka Ugniagesių gelbėtojų mokykla. Tik nustačiusi, kad asmuo, pageidaujantis įsivertinti anksčiau įgytas kompetencijas, atitinka minėto aprašo punktuose nustatytus reikalavimus, persiunčia šių asmenų prašymus ir pateiktus dokumentus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos. Departamento direktorius, gavęs Mokyklos pateiktus dokumentus ir įvertinęs asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, priima sprendimą pritarti arba motyvuotą sprendimą nepritarti asmens prašymui (PAGD aprašo 10 punktas).
35. PAGD aprašo 10 punkto juridinės struktūros analizė suponuoja, kad šioje nuostatoje įtvirtinti kriterijai, kuriais vadovaujantis vertinimą atlieka Departamento direktorius. Tai reiškia, jog Departamento direktorius, gavęs Mokyklos pateiktus dokumentus, įvertina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, t. y. vertinimą atlieka dviem aspektais (įvertina asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą (1) bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje (2)). Kita vertus, nagrinėjamu atveju Mokyklai persiuntus pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus Departamentui, preziumuojama, kad jie atitinka PAGD aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimus.
36. Kaip matyti iš Departamento Sprendimo, atsakovo direktorius atliko ne tik asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo ir poreikio valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje vertinimą, bet taip pat konstatavo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka PAGD aprašo 3–4 punktuose nustatytų reikalavimų. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų atitiktį PAGD aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimams atlieka Mokykla. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog Departamento direktorius, priimdamas ginčijamą Sprendimą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus.
37. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia (be kita ko) Departamento direktorių įpareigoja veikti tik teisės aktų jam suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas (lotynų kalba – ultra vires) yra negalimas. Nagrinėjamu atveju nesant įtvirtintos galimybės (teisės, pareigos ar funkcijos) įvertinti pareiškėjo prašymo ir pateiktų dokumentų atitiktį PAGD aprašo 3–5 punktų (išskyrus 3.1.2 papunkčio) reikalavimams, Departamento direktorius šiuo aspektu įsiterpė į Mokyklos kompetenciją ir veikė neteisėtai, t. y. ultra vires (viršijant įgaliojimus).
38. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
39. Nagrinėjamu atveju ginčijamas atsakovo Sprendimas taip pat negali būti laikomas atitinkančiu esminius VAĮ 10 straipsnyje nustatytus individualaus administracinio akto turinio reikalavimus. Skundžiamo Departamento Sprendimo antrojoje pastraipoje pateikta bendro pobūdžio informacija apie ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus, o trečiojoje dalyje pateikiama abstrakti informacija apie asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą ir poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Nurodomas iš esmės vienintelis argumentas (pastaraisiais metais UGM formuoja maksimalias asmenų, kurie siekia įgyti ugniagesio gelbėtojo kvalifikaciją, grupes ir Departamentui pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatas yra privalu priimti šiuos asmenis į vidaus tarnybą (sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartis)), kuris pareiškėjo atžvilgiu nėra reikšmingas. Kita vertus, iš šio teiginio galima daryti priešingą išvadą, t. y. kad ugniagesių gelbėtojų poreikis yra, tačiau įdarbinant prioritetas teikiamas UGM parengtiems ugniagesiams gelbėtojams. Be to, abstrakti išvada dėl poreikio (prieštarauja pareiškėjo pateiktai informacijai) nepagrįsta konkrečiais faktais, kas vertintina kaip esminis trūkumas. Jokių sąsajų su ginčo situacija neturi ir Sprendimo argumentai dėl pareiškėjo kvalifikacijos kėlimo. Vertintina, jog atsakovo pateikti argumentai analizuojamu atveju nelaikytini pakankamais Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio prasme. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, jog klausimas dėl asmens įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumo bei poreikio valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nebuvo tinkamai išnagrinėtas, kaip to reikalauja teisės aktai. Ginčijamas atsakovo Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas, o nemotyvuotas administracinis aktas yra neteisėtas iš esmės (ABTĮ 86 str. 1 d. 1 p.), kas sudaro savarankišką pagrindą jį panaikinti.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad į UGM kreipėsi ne PAGD aprašo, bet ŠMM aprašo pagrindu, o Mokykla, gavusi pareiškėjo dokumentus, neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo juos persiųsti atsakovui, kuris priėmė Sprendimą. Anot jo, pirmosios instancijos teismas nevertino, kodėl nagrinėjamu atveju atsakovas ir Mokykla vadovavosi ne ŠMM aprašu, bet PAGD aprašu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs tarp L. T. ir atsakovo, o ne tarp pareiškėjo ir UGM, todėl šie argumentai nevertintini ir plačiau šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako.
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo situacijos vertinimas. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, todėl jis negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Sprendimą ir nepagrįstai jį paliko nepakeistą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad skundžiamas Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo L. T. skundas tenkinamas iš dalies, o Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo įvertinti pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
42. L. T. skunde ir apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
43. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
44. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
45. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (1 350 Eur – 2021 m. lapkričio 5 d.–2021 m. gruodžio 10 d. administracinės bylos duomenų analizė, teisinio reguliavimo apžvalga (6 val.), papildomų kliento pateiktų dokumentų, kurie buvo pateikti teismui, analizė ir koregavimas, pasitarimas ir papildoma analizė (3 val.), 2021 m. gruodžio 4 d. pasitarimas su klientu (2 val.), 2021 m. gruodžio 6–9 d. pasirengimas teismo posėdžiui (4 val.) – 15 val.; 450 Eur – pozicijos dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 1 d. nutartyje išdėstytų motyvų parengimas (5 val.)) ir 900 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą administracinėje byloje Nr. eA-233-552/2023. Pareiškėjas taip pat sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. eA-233-552/2023 ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje. Teismui yra pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas ir banko mokėjimų pavedimai.
46. Rekomendacijų 2 punkte įtvirtinta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-583/2014; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-145-415/2022).
47. Atsižvelgus į nurodytus kriterijus, darytina išvada, kad šiuo atveju nagrinėta byla nepripažintina sudėtinga faktų vertinimo ar teisės taikymo ir aiškinimo prasme, be to, skundas ir apeliacinis skundas tenkintini iš dalies. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkina iš dalies ir pagrįstomis bei realiai viso teisminio proceso metu turėtomis pareiškėjo bylinėjimosi išlaidomis pripažįsta 1 422,50 Eur sumą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo L. T. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo L. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. B-475 „Dėl prašymo ugniagesio gelbėtojo kompetencijos vertinimui“ ir įpareigoti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo atlikti pareiškėjo įgytų kompetencijų vertinimo tikslingumą bei įvertinti poreikį valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje.
Priteisti pareiškėjui L. T. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 1 422,50 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė