LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,
susipažinusi su 2022 m. balandžio 12 d. paduotu ieškovo Ukeldi Investment Inc kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Ieškovas Ukeldi Investment Inc padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Harbet Universal S. A., perėmusio ieškovo PETRADE LTD teises ir pareigas, ieškinį atsakovei BUAB „Luna Capital Group“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, dalyvaujant trečiajam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei „OILCO“, ir ieškovo Ukeldi Investment Inc, perėmusio ieškovo „Cophaspec Trading AG“ teises ir pareigas, patikslintą ieškinį atsakovėms BUAB „Luna Capital Group“, UAB „Eglitana“, R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant tretiesiems asmenims notarams M. V., E. S., A. K., Harbet Universal S. A., R. Ž., HR PROTRANS OÜ, turizmo uždarajai akcinei bendrovei „LITAMICUS“. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad: 1) apeliacinės instancijos teismas neteisingai pritaikė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nes grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo dėl to, jog reikėjo tikslinti teisinį ieškinio pagrindą. Teisinį kvalifikavimą atlieka teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir nustatė visas būtinas aplinkybes, kurios buvo reikalingos pripažinti, kad vėliau sudaryti sandoriai neteisėtų sandorių grandinėje turi būti pripažinti negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje nėra poreikio keisti faktinį pagrindą, nustatyti naujas faktines aplinkybes ar keisti pareikštus reikalavimus. Dėl teisinio pagrindo nurodymo nesikeičia proceso šalių įrodinėjimo pareiga, bus analizuojamos ir įrodinėjamos tos pačios aplinkybės. Tad teismas galėjo ir turėjo pritaikyti teisės normas, kurios atitiko šalių nurodytas faktines aplinkybes, tame tarpe ir CK 1.80 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą. Grąžindamas bylą į pirmosios instancijos teismą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 7 straipsnį įtvirtintą proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principą; 2) apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad reikia tikslinti ieškinio teisinį pagrindą ir dėl to bylą grąžindamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, remiantis kuria ieškovas neprivalo nurodyti teisinio ieškinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė jame nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams kasaciniame skunde nurodomu klausimu priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
Šioje byloje tretieji asmenys Harbet Universal S. A. ir HR Protrans OÜ yra užsienio šalies subjektai. Ieškovas nėra nurodęs trečiųjų asmenų atstovo ar įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Prie kasacinio skundo taip pat nepridėtas šio procesinio dokumento vertimas į tretiesiems asmenims suprantamą kalbą. Terminas šiam trūkumui ištaisyti nenustatytinas, nes pateiktas kasacinis skundas nepriimtinas dėl neatitikties turiniui keliamiems reikalavimams.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Andžej Maciejevski
Algirdas Taminskas