Civilinė byla Nr. e2A-446-390/2024
Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00001-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1; 3.2.4.11; 3.3.1.18.4 (S)
Kauno apygardos teismas
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. balandžio 18 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. patikslintą ieškinį atsakovėms V. K. ir R. K. bei trečiajam asmeniui R. K. dėl statinių ir žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant atsakovėms piniginę kompensaciją ir pagal atsakovių V. K. ir R. K. patikslintą priešieškinį atsakovei V. P. bei trečiajam asmeniui R. K. dėl statinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant ieškovei piniginę kompensaciją ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pradinis ieškovas R. K. 2022 m. sausio 3 d. ieškiniu atsakovėms V. K., R. K. ir V. P. prašė nustatyti pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau –ir Namas) naudojimosi tvarką pagal architektės G. S. parengtą gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos planą, nustatyti naudojimosi tvarką pastatais - ūkiniais pastatais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžineriniu statiniu - kiemo statiniu (šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) nustatyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)., naudojimosi tvarką pagal UAB „Aginro“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
2. Atsakovės V. K. ir R. K. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti ginčo pastatų ir žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal matininko Z. K. parengtą namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
3. Ieškovui R. K. 2022 m. liepos 8 d. jam priklausančio turto dalis ginčo name, ūkiniuose pastatuose ir jam priklausančią dalį namų valdos žemės sklype perleidus V. P., teismas 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi V. P. procesinį statusą byloje iš atsakovės pakeitė į ieškovės, o buvusio ieškovo R. K. - į trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų.
4. Ieškovė V. P. 2022 m. spalio 11 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė:
4.1. Atmesti patikslintą priešieškinį ir tenkinti patikslintą ieškinį.
4.2. Atidalinti ieškovę V. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės (esančios (duomenys neskelbtini) su atsakovėmis R. K. ir V. K. iš šių bendrai valdomų nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypo, namo, ūkinių pastatų, dalies kitų statinių ieškovei priskiriant visas atsakovėms priklausančias ginčo nekilnojamojo turto dalis ir taip ieškovei tampant viso nekilnojamojo turto vienintele savininke.
4.3. Priteisti iš ieškovės atsakovei R. K. 2 630,40 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
4.4. Priteisti iš ieškovės atsakovei V. K. 3 945,45 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
5. Nurodė, kad atsižvelgiant į bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklausančias dalis: ieškovei V. P. priklauso - 0,9361 ha žemės sklypo ploto iš bendro 1,3660 ha ploto bei atsakovėms V. K. - 0,2561 ha ir R. K. 0,1708 ha, V. P. - 60,34 kv. m. gyvenamojo namo ploto iš bendro 88,61 kv. m. ploto, o atsakovėms bendrai tik 28,27 kv. m., ieškovė prašė jai priskirti atsakovėms priklausančias dalis, už jas įpareigojant išmokėti piniginę kompensaciją. Jau keli metai šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir nėra jokių galimybių, kad toks santykių pobūdis pasikeistų. Ieškovė iš buvusio dalių savininko R. K. įsigijo pastarajam priklausiusias ginčo turto dalis, kas patvirtina, kad ji turi didžiausią interesą naudotis šiuo ginčo nekilnojamuoju turtu. Kadangi žemės sklype kiti pastatai yra išsidėstę padrikai, todėl nėra galimybės, atsižvelgus į žemės sklypo dalį, kuri priklauso ieškovei, priskirti patekimus iki pastatų. Ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo turte, o atsakovės - kitu adresu, viena iš kurių gyvena Vilniuje. Atsakovės turi po ½ buto V. (ir kito nekilnojamojo turto), todėl proporcingumo ir racionalumo principai bus geriausiai užtikrinti absoliučiai didžiausios dalies nekilnojamojo turto savininkei (ieškovei) įgijus atsakovių nuosavybės dalis, už jas sumokant teisingą piniginę kompensaciją. Atsakovių užimtoje gyvenamojo namo vietoje nėra kanalizacijos (ieškovės dalyje yra), iki gyvenamojo namo yra vienintelis elektros įvadas ir jis yra į ieškovės valdomą dalį. Ūkine veikla atsakovė R. K. nesiverčia, o ginčo žemės sklype yra savavališkai prisistačiusi pastatų, aptvarų ir priestatų, kurie iš esmės yra beverčiai ir nesukuria bei negali sukelti jokio neatsiejamo ryšio su nekilnojamuoju turtu. Pagal dabartines nuosavybės dalis atsakovėms nėra jokių realių techninių galimybių naudotis jų dalimis (nėra šildymo, atskiro elektros įvado, kanalizacijos) ir ginčo žemės sklypo pagal dabartines turimas dalis jos atsidalinti nepageidauja.
6. Atsakovės atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė jo netenkinti.
7. Nurodė, kad šiuo atveju yra visos sąlygos atidalinti daiktus natūra, antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio turėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (atsakovių bendrosios nuosavybės dalis, palyginti su ieškovės nėra tokia maža, kad jos negalima būtų realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe vertintinas kaip labai svarbus). Sodyboje esantis gyvenamasis namas visada buvo naudojamas kaip dviejų šeimininkų ir faktiškai padalintas beveik per pusę, viena pusė priklausė V. P., kitoje namo dalyje iki mirties gyveno buvusi namo savininkė (V. P. motina) B. K., ir jos sūnus K. K. su šeima - atsakovėmis R. K. ir V. K.. (duomenys neskelbtini) mirus K. K. (ieškovės broliui) ieškovė nutarė iš sodybos išgyvendinti atsakoves. Sodyboje ieškovė tik retkarčiais apsilanko, ji nuolat gyvena ir dirba D., jos nuosavybėje yra nemažai nekilnojamojo turto, o siekdama sustiprinti savo argumentus nuo 2022 m. spalio 1 d. deklaravo gyvenamąją vietą ginčo sodyboje, nors niekada joje nuolat negyveno. R. K. ginčo sodyboje gyvena nuo 1991 m., visada gyveno ūkiškai, yra įveistas sodas, kasmet statomas šiltnamis, pagalbinis ūkis padeda atsakovėms išgyventi. Neturi kitos sodybos, neturi galimybių gyventi kitame kaime. Ginčo nuosavybės praradimas prilygtų atsakovių nuskurdinimui, ieškovės siūloma kompensacija neleistų įgyti adekvatų turtą.
8. Atsakovės V. K. ir R. K. 2022 m. rugsėjo 19 d. pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė:
8.1. Iš dalies atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir priteisti atsakovėms iš ieškovės natūra lygiomis dalimis: 3/16 dalis (po 3/32 dalis), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 3233,58 Eur, 153/800 dalis (po 153/1600 dalis) pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 1166,84 Eur, 3/16 dalis (po 3/32 dalis) pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 6I1m, dalies vertė 56,22 Eur, 3/8 dalis (po 3/16 dalis) pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 5I1m, dalies vertė 146,25 Eur, 3/8 dalis (po 3/16 dalis) pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 7I1m, dalies vertė 75 Eur, 3/8 dalis (po 3/16 dalis) pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 8I1m, dalies vertė 52,50 Eur, 153/800 dalis (po 153/1600 dalis) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių-šulinys, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 11,48 Eur, 49/100 dalis (po 49/200 dalis), lauko tualeto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 30 Eur, už šį turtą iš atsakovių priteisti lygiomis dalimis ieškovei kompensaciją 4 771,87 Eur, kuri turi būti sumokėta per dešimt dienų įsiteisėjus teismo sprendimui į V. P. teismui nurodytą sąskaitą banke.
8.2. Nustatyti bendrasavininkams R. K., V. K., V. P. naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 13660 kv. m., naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame sklypas suskirstytas į dvi lygias dalis, nustatyti, kad šis planas yra teismo sprendimo sudėtinė dalis.
9. Nurodė, kad racionaliausias ir optimaliausias šiuo atveju ginčo išsprendimas yra atidalijimas dalyje iš bendros dalinės nuosavybės, priteisiant natūra atsakovėms nuosavybės sodyboje dalis (į žemę ir statinius), kurias ieškovė įgijo iš R. K., išmokant ieškovei 4771,87 Eur piniginę kompensaciją už nurodytą nuosavybės dalį (žemės sklypo ir statinių) pagal rinkos kainą, kurią nustatė UAB „Ideart“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Name nereikėtų jokių pertvarkymų, ieškovė, kaip ir anksčiau naudotųsi savo nuosavybės teisėmis valdoma namo dalimi - patalpomis 1-4, 1-5. Atsakovės taip pat naudotųsi ta namo dalimi, kuria ir naudojosi iki palikėjo K. K. mirties. Taip būtų išvengta ateityje bet kokių ginčų, nes abi namo dalys izoliuotos, apšildomos atskirai, į jas iš lauko yra atskiri įėjimai. Ūkiniais pastatais, kaip ir žemės sklypo dalimi, kurie buvo perleisti ieškovei, naudojosi mirusio savininko K. K. šeima – atsakovės. Tokiu būdu būtų atkurta tarp šalių buvusi taika, istoriškai susiformavusi naudojimosi sklypu tvarka.
10. Ieškovė atsiliepimu į atsakovių patikslintą priešieškinį prašė jį atmesti.
11. Nurodė, kad atsakovės siekia atsidalinti dalį bendrosios dalinės nuosavybės dalyje, kas iš principo teisiškai nėra įmanoma, kadangi atsidalijimo siekis yra ne dalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis, o priešingai - mažinti bendraturčių skaičių ir potencialius ginčus ateityje. Ieškovė ginčo žemės sklype, į vakarus už ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 5I1m, yra išdirbusi žemę ir ten vykdys ūkinę veiklą (augins bulves, daržoves), yra registravusi žemės ūkio ir kaimo valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jai suteiktas identifikavimo numeris, taip pat planuoja įsigyti žemės ūkio technikos atsižvelgus į tai, kokia žemės sklypo dalis jai priklauso (šalia ginčo žemės sklypo yra kitas ieškovei priklausantis žemės sklypas). Atsakovės ginčo žemės sklype jokių gyvulių nelaiko, neūkininkauja, o tiesiog leidžia laiką. Tolesnis nekilnojamojo turto bendrumo statusas negali būti nustatytas ir dėl to, kad net elementariausi bendro sutarimo reikalaujantys klausimai yra iš esmės neišsprendžiami: nėra bendraturčių sutarimo dėl pasirinkto elektros energijos tiekėjo, nėra ir nebus susitarimo dėl mokesčio už elektros energiją pasidalijimo ir kt.
12. Atsakovės rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name nėra didesnė už atsakovių ir nesukuria jai jokios pirmenybės atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės natūra. Ieškovė notarine 2005 m. rugsėjo 20 d. dovanojimo sutartimi asmeninėn nuosavybėn gavo 43,37 kv. m. gyvenamojo namo, konkrečiai sutartyje nurodytas patalpas 1-4, 1-5, todėl šis plotas nėra ir nebuvo bendroji dalinė nuosavybė su atsakovėmis. R. K. savo paveldėtą dalį gyvenamajame name, kuri sudarė 3/8 dalis arba 16,95 kv. m. ploto, perleidus ieškovei bendrąja daline nuosavybe gyvenamajame name valdomos patalpos 1-1,1-2, 1-3 pagal plotus sudaro: ieškovės 16,95 kv.m., atsakovių bendrai 28.29 kv.m. Ieškovė sudubliuoja savo asmeninės nuosavybės dalis į žemės sklypą ½ su 3/16 dalim, kurias įgijo iš R. K. ir teigia, kad jai bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 0,9361 ha žemės sklypo ploto iš 1,3660 ha. Tačiau bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovei priklauso tik įgyta dalis 3/16, kuri sudaro 0,2561 ha iš bendro ploto, o tai yra žymiai mažiau nei bendroje dalinėje nuosavybėje priklauso atsakovėms 0,4269 ha. Tenkinus priešieškinį, butų išsaugota K. K. motinos B. K. išreikšta valia namo patalpas 1-1,1 -2,1 -3 perduoti būtent K. K. nuosavybėn, kad žemė sūnui K. K. ir dukrai V. P. atitektų lygiomis dalimis. Į sodybos vertę nebuvo įskaityta namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė, kuri žymiai padidina sodybos vertę. UAB „Log Forest“ - teikiančios konsultacijas miško savininkams direktorius miškininkas M. L. 2023 m. sausio 4 d. apžiūrėjęs šalių namų valdą (sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad namų valdos teritorijoje auga: pušų 38 vnt.- 44,98 ktm, beržų 37 vnt.- 50,49 ktm. Šie medžiai yra kirstini, surašytas kirstinų medžių tūriavimo lapas. Vadovaujantis Privačių miškų savininkų asociacijos 2023 m. skelbiamomis apvaliosios medienos kainomis, kad beržo rąstų kaina 125,00 Eur už 1m3, pušų 90,00 Eur už 1m3, visų namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė sudaro 27 656,61 Eur. Ieškovė neturi jokios išskirtinės teisės pasisavinti šį turtą. Ieškovės siūloma kompensacija neatitinka tikrosios sodybos vertės ir neatlygintų atsakovėms galimų nuosavybės praradimų.
13. Ieškovė pažymėjo, kad jai dovanojimo sutarties pagrindu buvo suteiktos konkrečiais indeksais pažymėtos patalpos, bet ne atskirai suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktas. Atsakovės, nurodydamos sodybos vertę, pačios mėgina paneigti savo pačių iniciatyva užsakytą ir atliktą bei teismui pateiktą ginčo nekilnojamojo turto vertinimą, kurį atliko teismo ekspertė R. V.. Vertinimo metu buvo įvertintas ir miško žemės sklypas, ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais.
14. Trečiasis asmuo R. K. 2023 m. birželio 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad visiškai palaiko ieškovės procesinių dokumentų argumentus, kuriais yra nesutinkama su atsakovių aiškinimu dėl sodybos vertės, atsižvelgiant į joje esančių medžių vertę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priešieškinį atmetė. Atidalino ieškovę V. P. iš bendrosios dalinės nuosavybės, esančios (duomenys neskelbtini) su atsakovėmis R. K. ir V. K. iš šių bendrai valdomų nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); dalies kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovei priskiriant visas atsakovėms priklausančias nekilnojamojo turto dalis ir ieškovei tampant viso šio nekilnojamojo turto vienintele savininke. Priteisė iš ieškovės atsakovei R. K. 2630,40 Eur piniginę kompensaciją, nustatant terminą ją sumokėti per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš ieškovės atsakovei V. K. 3945,45 Eur piniginę kompensaciją, nustatant terminą ją sumokėta per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Priteisė iš atsakovių ieškovei naudai po 980,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei valstybei po 41,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl nekilnojamo turto, bendrosios nuosavybės teise priklausančio ieškovei ir atsakovėms, atidalijimo.
16. Teismas nurodė, kad ieškovė ir atsakovės yra gyvenamojo namo ir ūkinių statinių ir namų valdos žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkės.
17. Pažymėjo, kad atsakovių siūlomas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas neabejotinai apsunkintų ieškovės nuosavybės teisių įgyvendinimą ne tik į ginčo statinius, bet ir į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai. Į atsakovėms priklausančią namo dalį reikalinga įrengti atskirą elektros įvadą, vandentiekį, nuotekų tinklus, o juos įrengiant galimai būtų apsunkintas ir suvaržytas ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą įgyvendinimas, nes šie darbai pareikalautų ne tik dalies žemės sklypo naudojimosi savo nuožiūra teisės suvaržymo, kur ieškovė papildomai turėtų vykdyti kitus privalomus statybos, sanitarinius ir pan. nustatytus reikalavimus (uždraudimas atlikti kokius nors darbus žemės sklype be atsakovų sutikimo, paisymas nustatytų atstumų iki esamo vandentiekio, kanalizacijos, elektros instaliacijos ar nuotekų rezervuaro atliekant darbus žemės sklype ir kt.). Taip pat tiek gyvenamajam namui, tiek ūkiniams statiniams būtų reikalingas remontas dėl jų nusidėvėjimo, nes yra gana seno amžiaus - statyti 1940 m. Teismo vertinimu, esamoje situacijoje tarp ieškovės ir atsakovių būtų sukurti dar sudėtingesni, nei šiuo esami bendraturčių teisiniai santykiai, kas iššauktų naujus šalių nesutarimus ar ginčus ir tai prieštarautų proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principams.
18. Įvertinęs įrodymus, teismas darė išvadą, kad atsakovės neįrodė, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitos bendraturtės (ieškovės) teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, dėl to patikslintą priešieškinį dalyje atidalinti patalpas gyvenamajame name atmetė. Išvestinį reikalavimą dėl gyvenamojo namo priklausinių - ūkinių pastatų atidalijimo taip pat atmetė. Atmetus atsakovių patikslintą priešieškinį dėl gyvenamojo namo ir ūkinių statinių atidalijimo natūra, atmetė ir atsakovių reikalavimas dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Dėl ieškovės siūlomo varianto atidalyti jos dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės
19. Teismas pažymėjo, kad šalys nėra linkusios kooperuotis ir bendradarbiauti, įgyvendinant bendrosios nuosavybės teises, ir tolimesnis bendrosios nuosavybės teise statinių naudojimo palikimas yra neracionalus, neužtikrinantis socialinės ir teisinės taikos tarp šalių. Ieškovės ieškinio pateikimui įtakos turėjo ir siekimas išsaugoti tėviškę, bei siekimas ją tinkamai sutvarkyti, nes pastatams reikalingas remontas. Atsakovės iki bylos išnagrinėjimo nepateikė įrodymų, kad būtų pašalinę ant vieno iš ūkinių pastatų užgriuvusį vėjo nuverstą beržą, kas rodytų jų tinkamą rūpinamasi bendrai šalims priklausančiu turtu.
20. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, į tai, kad ginčo statiniai pastatyti žemės sklype, kurį didesne dalimi asmeninės nuosavybės teise valdo ieškovė, teismas nusprendė, kad proporcingumo, protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus atitinka tik atidalijimas, priteisiant vienam iš bendraturčių, t. y. atsakovėms kompensaciją pinigais už ieškovei atitenkančią jų statinių ir žemės sklypo dalių vertę.
21. Teismas kritiškai vertino atsakovių nurodytas aplinkybes, kad joms priklausanti ginčo turto dalis yra gyvybiškai būtina jų gyvenimui ir išgyvenimui. Atsakovėms priklausančiomis ginčo turto dalimis iš esmės naudojasi tik atsakovė R. K., kadangi atsakovė V. K. dirba ir faktiškai gyvena Vilniuje, bei nurodytoje sodyboje lankosi pagrinde kaip motinos svečias. Atsakovė R. K. sodyboje lankosi atvykdama iš V., kur dirba ir su atsakove V. K. turi butą (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovės turi sodo žemės sklypą sodų bendrijoje, atsakovė V. K. turi dalį nuosavybės gyvenamajame name V. mieste.
22. Teismas nurodė, kad atsakovės teikdamos reikalavimą nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi su ieškove tvarką lygiomis dalimis iš esmės nepagrindė, kodėl turi būti nustatoma jų siūloma naudojimosi tvarka, kada joms priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių statinių eksploatavimui būtų pakankamas ir jų turimas žemės sklypo plotas, t. y. tokiu reikalavimu siekiama atsakovėms gauti daugiau naudos sau, už tai nieko nekompensuojant atsakovei dėl apribojimo jai naudotis dalimi sklypo (atsakovių dalys bendrojoje žemės sklypo nuosavybėje, palyginus su ieškove, yra gerokai mažesnės). Taip pat atsižvelgdamas į tai, kad netenkinamas atsakovių reikalavimas dėl joms priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių statinių atidalijimo iš bendrosios dalines nuosavybės su ieškove, teismas nusprendė, kad šio žemės sklypo atidalijimas natūra neįmanomas ir šiuo atveju už žemės sklypo dalį iš ieškovės atsakovėms turi būti priteisiama kompensacija.
23. Vertindamas atsakovėms priteistos kompensacijos dydį, teismas pažymėjo, kad objektyvių argumentų dėl kompensacijos apskaičiavimo nepagrįstumo atsakovės nepateikė. Atsakovė 2022 m. liepos 13 d. pateikė į bylą turto vertintojos turto vertės nustatymo pažymos, pagal kurią visos sodybos turtas ir 1,3660 ha dydžio namų valdos žemės sklypo vertė yra 20 400 Eur. Atsakovės tik 2023 m. vasario 13 d. pradėjo kelti klausimą, kad sodyboje yra kirstinų medžių ir šių medžių vertę reikėtų paskaičiuoti pagal nukirstos apvaliosios medienos vertę. Tačiau atsakovės nepateikė įrodymų (leidimo kirsti medžius šiam žemės sklype), iš kurių būtų galima manyti, kad bus kertami medžiai ir parduodama mediena. Teismas nurodė, kad turto vertintojo pateikta išvada žemės sklype augančius medžius apima kaip šio žemės sklypo vieną iš komponentų, sudarančių šio sklypo vertę.
24. Teismas nesant byloje jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų manyti, kad yra reali galimybė atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės dalis natūra be neproporcingos žalos daiktui, atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius, į tai, kad ieškovei priklauso didžioji dalis ginčo turto, o atsakovėms nedidelė dalis, taip pat įvertinęs gyvenamojo namo išplanavimą (gyvenamasis namas yra vieno aukšto, 88,61 kv. m. bendro ploto, jame yra tik 2 kambariai, viena virtuvė), taip pat į kiemo statinių specifiką, nusprendė, kad atidalinimas natūra negalimas.
25. Įvertinęs ieškovės su 2022 m. spalio 11 d. patikslintu ieškiniu pateiktus įrodymus (išrašą iš banko sąskaitos), teismas nurodė, kad ieškovė turi pakankamai piniginių lėšų priteistai kompensacijai išmokėti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Ieškinį netenkinęs teismas priteisė iš atsakovių ieškovei turėtas 1960,20 Eur bylinėjimosi išlaidas bei valstybei 82,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Apeliaciniu skundu atsakovės R. K. ir V. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, tenkindamas ieškovės reikalavimą ir atidalindamas ginčo turtą
jos siūlytu būdu, netinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės
reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai apribojo atsakovių nuosavybės teises. Teismas negalėjimą taikyti pagrindinį ginčo turto atidalijimo būdą (natūra) grindė tik dviem visiškai deklaratyvaus pobūdžio teiginiais argumentais: (1) egzistuojančiu poreikiu atsakovėms įsivesti į jų namo dalį elektros įvadą, vandentiekį ir nuotekų tinklus; (2) egzistuojančiu poreikiu atlikti ginčo turto remontą. Tačiau tokie argumentai prieštarauja suformuotai teismų praktikai, nes teismas turėjo vertinti, ar egzistuoja fizinės turto padalijimo kliūtys. Atsakovių egzistuojančio poreikio įsivesti elektros įvadą, vandentiekį ir nuotekų sistemas objektyviai negali būti pagrindu taikyti išimtinį turto atidalijimą ir tokiu būdu paneigti atsakovių į nuosavybės teise į ginčo turtą. Turto atidalijimo natūra būdai ir variantai teismo net nebuvo vertinti ir nagrinėti, nors nagrinėjamu atveju jie objektyviai egzistuoja. Egzistuoja objektyvi galimybė padalinti ginčo turtą natūra pritaikius mišrų atidalijimo būdą pagal atsakovių reikalavimus. Ieškovei liktų jos užimamos asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos, iš viso 43,37 kv. m., kurias ji ir valdė iki sandorių su R. K.. Šios patalpos yra izoliuotos, yra atskiras įėjimas, patalpose įrengtas gerbūvis, ieškovė šiomis patalpomis disponuoja daugybę metų. Atsakovių prašomos atidalinti namo dalis yra apšildoma atskirai, turi atskirą įėjimą. Todėl ieškovė nepatirs didelių praradimų. Atitinkamai atidalintini ir ūkiniai pastatai, kuriuose Ieškovė įgijo nuosavybės dalis iš R. K.. Tai irgi nesukels ieškovei jokių didelių praradimų, nes ji niekada tais statiniais nesinaudojo, jai nėra būtinybės jais naudotis, tuo labiau, kad sodyboje ieškovė turi atskirus tik jai priklausančius ūkinius pastatus. Taip pat teismas sprendė, kad atsakovės iki šiol užkritusio medžio nepašalino, o tai rodo jų nesuinteresuotumą investuoti į ginčo turtą. Tokie teismo teiginiai akivaizdžiai parodo teismo šališkumą - ieškovė, kaip ir atsakovės turi lygiavertes teises ir pareigas ginčo turto priežiūros atžvilgiu, tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių sprendė priešingai.
1.2. Teismas vertino ir suabsoliutino tik ieškovės interesą naudotis ir valdyti nuosavybės teise visą ginčo turtą, o bylos medžiagą, pagrindžiančią esminį atsakovių interesą naudotis ginčo turtu, tiesiog ignoravo. Atsakovė V. K. turi lygiavertį lūkestį, kaip ir ieškovė, išsaugoti tėviškę, tačiau teismas tik ieškovės interesą ir lūkestį išsaugoti tėviškę įvertino kaip reikšmingą. Teismas sprendė, kad atsakovės faktiškas gyvenimas Vilniuje paneigia jos interesą naudotis turtu, tuo tarpu dėl analogiškų faktinių aplinkybių apie ieškovę, kuri faktiškai gyvena ir dirba D., ten turi nekilnojamąjį turtą, sodyba faktiškai net nesinaudoja, nepasisakė. Atsakovių nuomone, aplinkybes, susijusios su ginčo objekto pobūdžiu, jo faktiniu naudojimu, egzistuojančiu atsakovių objektyviu poreikiu ir esminiu interesu naudotis ginčo turtu įrodo, kad nagrinėjamu atveju bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimas negali būti vykdomas taikant kompensacijos sumokėjimo būdą.
1.3. Atsakovės vienu iš priešieškinio reikalavimu prašė atidalinti joms iš ieškovės 3/16 dalis (po 3/32 dalis) ginčo žemės sklypo, priteisiant ieškovei iš atsakovių piniginę kompensaciją už šią žemės sklypo dalį. Būtent šia dalimi atsakovės prašė padidinti jų nuosavybės teise jau valdomą žemės sklypo dalį, ko pasėkoje būtų galima naudojimosi tvarką žemės sklypu nustatyti iš esmės lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovėms, kaip ir buvo nusistovėjusi ilgametė šalių naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka. Tačiau teismas nurodė, kad prašymas negali būti tenkintas, nes neva tokiu reikalavimu siekiama atsakovėms gauti daugiau naudos sau, už tai nieko nekompensuojant dėl apribojimo ieškovei naudotis dalimi sklypo, nes atsakovių turimas žemės sklypo plotas yra mažesnis nei naudojimosi tvarkos nustatymu joms prašomo priskirti naudotis žemės sklypo plotas. Tokie teismo teiginiai dar kartą parodo, kad byla buvo išnagrinėta šališkai, visiškai nevertinant ir neanalizuojant atsakovių pareikštų priešieškinio reikalavimų turinio.
1.4. Teismas, apskaičiuodamas atsakovėms priteistiną kompensacijos dydį, nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie ginčo sklype esančius kirstinus medžius, kas iš esmės padidina ginčo žemės sklypo vertę. Neišsprendus klausimo dėl kompensacijos priteisimo už šio turto praradimą, sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Taip pat atsakovės į bylą yra pateikę duomenis apie atsakovių 2 000 Eur patirtas išlaidas, susijusias su ginčo turto pagerinimu, tačiau sprendime teismas dėl jų nepasisakė. Be to, priteista piniginė kompensacija yra visiškai nesąžininga ir neprotinga, akivaizdu, kad už ją nėra galimybės įgyti analogišką nekilnojamąjį turtą. Atsakovės sutinka, jog priešieškinio tenkinimo atveju atsakovių ieškovei mokėtina piniginė kompensacija teismo būtų padidinta kirstinų medžių verte, kuri apskaičiuotina proporcingai prašomo natūra atidalinti žemės sklypo daliai (3/16 dalis), t. y. ieškovei priteistina piniginė kompensacija didintina 5 185,62 Eur (bendra kirstinų medžių vertė 27 656,61, 3/16 šios sumos yra 5 185,62 Eur).
1.5. Teismas neįsigilino į nagrinėjamo klausimo esmę, visiškai neatskleidė bylos aplinkybių bei tinkamai nemotyvavo priimto sprendimo. Sprendime visiškai nepasisakyta dėl galimybių ginčo turtą padalinti natūra išsaugant visų bendraturčių nuosavybės teises į ginčo turtą, nepasisakyta apie šalių realų interesą ir poreikį naudotis ginčo turtu, iškreipiami ne tik bylos faktiniai duomenys bet ir atsakovių priešieškinio reikalavimai, grindžiamas iš esmės subjektyviais ir visiškai deklaratyviais teismo samprotavimais ir išvadomis. Todėl yra pagrindas konstatuoti absoliutų skundžiamo teismo sprendimo negaliojimą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
28. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. P. ir trečiasis asmuo R. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovių ieškovei visas apeliacinėje instancijoje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Atsakovės apeliaciniame skunde kelia bylą nagrinėjusio teisėjo šališkumo klausimą. Tokie atsakovių samprotavimai yra visiškai nepagrįsti, nes nebuvo ir nėra jokio pagrindo abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjo ir (ar) teismo šališkumu.
2.2. Ieškovės nuomone, bet koks trijų bendraturčių likimas bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kai vienam iš bendraturčių priklauso apie 80 proc. viso nekilnojamojo turto, o kitiems dviem iš viso sudėjus likę apie 20 proc. nekilnojamojo turto, ypač kai tie apie 20 proc. nekilnojamojo turto dalių turintys bendraturčiai turi užtektinai kito nekilnojamojo turto, o tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, yra negalimas ir tuo pačiu toks ieškovės patikslintame ieškinyje suformuluotas reikalavimas niekaip nepažeidžia atsakovių teisėtų interesų. Teismas teisingai įvertino visas aplinkybes ir pagrįstai nusprendė, kad toks bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo būdas, koks nurodytas skundžiamame sprendime, yra vienintelis tinkamas ir užkertantis ateityje bet kokius bendraturčių ginčus įvairiose valstybės institucijose ir organizacijose.
2.3. Atsakovių parengtas naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos planas ne tik negali būti įgyvendinamas, nes bendros nuosavybės tarp šių bendraturčių tiesiog negali likti, bet ir iš esmės jis yra neįgyvendinamas dar ir dėl to, kad: ieškovė iki savo pastato, pažymėto indeksu 6I1m, negalės patekti negalės per atsakovių pateiktame plane pažymėtą pilką plotelį, nes tas visas plotelis yra užstatytas atsakovių savavališkai pastatytais priestatais, būdomis; taip pat neturės jokios galimybės patekti ir į gyvenamąjį namą, nes vienintelis patekimas į jį yra per verandą, iki kurios ieškovei patekimo atsakovių plane nėra nurodyta, visa veranda ir dar dalis aplink ją yra geltoname plote kuris yra siekiamas atsakovių prisiskirti naudotis sau; taip pat neturės patekimo prie bendro visiems bendraturčiams priklausančio lauko tualeto. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad atsakovių pateiktas planas, kuriuo jos siekė nustatyti naudojimosi ir iš dalies atidalijimo tvarką, nėra galimas įgyvendinti, yra ir toliau užkertantis bet kokį ieškovės patekimą į jos valdomą gyvenamojo namo pusę (nebent dėl turėtų lipti per langą).
2.4. Atsakovės apeliaciniame skunde įrodinėja, kad būtent liudytojo M. L. medžių tūriavimo aktas yra tas įrodymų šaltinis, pagal kurį byloje galima nustatyti tikrąją, „teisingą“ ieškovės mokėtiną kompensaciją atsakovėms. Tačiau M. L. teismui paaiškino, kad su draugu atvyko inventorizuoti (arba kitaip tariant - suskaičiuoti) medžius, ką ir padarė, kad neatliko medžių vertinimo, negręžė jų, kad nustatyti, kiek ten iš tikrųjų yra tinkamos pardavimui medienos - jis vertinti (įvertinti medžių vertę) net neturi teisės ir jo niekas to net neprašė.
2.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, priimtas visapusiškai išnagrinėjus visą bylos medžiagą bei vertinus visus bylos įrodymus, nei vienam iš jų nepagrįstai nesuteikiant prioriteto, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįsta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikštų apeliacinių skundų argumentus.
30. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pareikštą patikslintą ieškinį atsakovėms ir atsakovių patikslintą priešieškinį ieškovei klausimas.
31. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei nuosavybės teise priklauso dalys: 11/16 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pastato, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 11/16 dalių pastato,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 109/160 dalių kitų statinių, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teisės į statinius, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 153/800 dalys kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei V. K. 3/16 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/400 dalis pastato, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalis pastato, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalis pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalys pastatuose, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 51/400 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei R. K.- 1/8 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 109/160 pastato, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 11/16 dalių pastato,unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 109/160 dalys kitų statinių, unik.Nr. (duomenys neskelbtini), 3/8 dalys pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), 51/400 dalis kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
32. Ieškovė sutikslinusi ieškinio reikalavus prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (esančios (duomenys neskelbtini).) su atsakovėmis iš šių bendrai valdomų nekilnojamojo turto objektų: žemės sklypo, namo, ūkinių pastatų, dalies kitų statinių ieškovei priskiriant visas atsakovėms priklausančias ginčo nekilnojamojo turto dalis ir taip ieškovei tampant viso nekilnojamojo turto vienintele savininke; priteisti iš ieškovės atsakovei R. K. 2 630,40 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; priteisti iš ieškovės atsakovei V. K. 3 945,45 Eur piniginę kompensaciją, kuri turi būti sumokėta per 2 dienas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.
33. Ieškovė įrodinėjo, kad jau keli metai šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški ir nėra jokių galimybių, kad toks santykių pobūdis pasikeistų. Ieškovė iš buvusio dalių savininko R. K. įsigijo pastarajam priklausiusias ginčo turto dalis, kas patvirtina, kad ji turi didžiausią interesą naudotis šiuo ginčo nekilnojamuoju turtu. Kadangi žemės sklype kiti pastatai yra išsidėstę padrikai, todėl nėra galimybės, atsižvelgus į žemės sklypo dalį, kuri priklauso ieškovei, priskirti patekimus iki pastatų. Ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo turte, o atsakovės - kitu adresu, viena iš kurių gyvena Vilniuje. Atsakovės turi po ½ buto V. (ir kito nekilnojamojo turto), todėl proporcingumo ir racionalumo principai bus geriausiai užtikrinti absoliučiai didžiausios dalies nekilnojamojo turto savininkei (ieškovei) įgijus atsakovių nuosavybės dalis, už jas sumokant teisingą piniginę kompensaciją. Atsakovių užimtoje gyvenamojo namo vietoje nėra kanalizacijos (ieškovės dalyje yra), iki gyvenamojo namo yra vienintelis elektros įvadas ir jis yra į ieškovės valdomą dalį. Ūkine veikla atsakovė R. K. nesiverčia, o ginčo žemės sklype yra savavališkai prisistačiusi pastatų, aptvarų ir priestatų, kurie iš esmės yra beverčiai ir nesukuria bei negali sukelti jokio neatsiejamo ryšio su nekilnojamuoju turtu. Pagal dabartines nuosavybės dalis atsakovėms nėra jokių realių techninių galimybių naudotis jų dalimis (nėra šildymo, atskiro elektros įvado, kanalizacijos) ir ginčo žemės sklypo pagal dabartines turimas dalis jos atsidalinti nepageidauja.
34. Atsakovės pateikė byloje priešieškinį ir sutikslinę priešieškinio reikalavimus prašė iš dalies atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) ir priteisti atsakovėms iš ieškovės natūra lygiomis dalimis: 3/16 dalis (po 3/32 dalis), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 3233,58 Eur, 153/800 dalis (po 153/1600 dalis) pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 1166,84 Eur, 3/16 dalis (po 3/32 dalis) pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 6I1m, dalies vertė 56,22 Eur, 3/8 dalis (po 3/16 dalis) pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 5I1m, dalies vertė 146,25 Eur, 3/8 dalis (po 3/16 dalis) pastato - kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 7I1m, dalies vertė 75 Eur, 3/8 dalis (po 3/16 dalis) pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), indeksas 8I1m, dalies vertė 52,50 Eur, 153/800 dalis (po 153/1600 dalis) kitų inžinerinių statinių - kiemo statinių-šulinys, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 11,48 Eur, 49/100 dalis (po 49/200 dalis), lauko tualeto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies vertė 30 Eur, už šį turtą iš atsakovių priteisti lygiomis dalimis ieškovei kompensaciją 4 771,87 Eur, kuri turi būti sumokėta per dešimt dienų įsiteisėjus teismo sprendimui į ieškovės teismui nurodytą sąskaitą banke; nustatyti bendrasavininkams R. K., V. K., V. P. naudojimosi žemės sklypu, kurio bendras plotas 13660 kv. m., naudojimosi tvarką pagal UAB „Dzūkijos matininkai“ matininko Z. K. 2022 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, kuriame sklypas suskirstytas į dvi lygias dalis, nustatyti, kad šis planas yra teismo sprendimo sudėtinė dalis.
35. Atsakovės įrodinėjo, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gyvenamajame name nėra didesnė už atsakovių ir nesukuria jai jokios pirmenybės atsidalinti iš bendros dalinės nuosavybės natūra. Ieškovė notarine 2005 m. rugsėjo 20 d. dovanojimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise gavo 43,37 kv. m. gyvenamojo namo, konkrečiai sutartyje nurodytas patalpas 1-4, 1-5, todėl šis plotas nėra ir nebuvo bendroji dalinė nuosavybė su atsakovėmis. R. K. savo paveldėtą dalį gyvenamajame name, kuri sudarė 3/8 dalis arba 16,95 kv. m. ploto, perleidus ieškovei bendrąja daline nuosavybe gyvenamajame name valdomos patalpos 1-1,1-2, 1-3 pagal plotus sudaro: ieškovės 16,95 kv.m., atsakovių bendrai 28.29 kv.m. Atsakovės teigia, kad ieškovė sudubliuoja savo asmeninės nuosavybės dalis į žemės sklypą ½ su 3/16 dalim, kurias įgijo iš R. K. ir teigia, kad jai bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 0,9361 ha žemės sklypo ploto iš 1,3660 ha. Tačiau atsakovės mano, kad bendrojoje dalinėje nuosavybėje ieškovei priklauso tik įgyta dalis 3/16, kuri sudaro 0,2561 ha iš bendro ploto, o tai yra žymiai mažiau nei bendroje dalinėje nuosavybėje priklauso atsakovėms 0,4269 ha. Tenkinus priešieškinį, butų išsaugota K. K. motinos B. K. išreikšta valia namo patalpas 1-1,1 -2,1 -3 perduoti būtent K. K. nuosavybėn, kad žemė sūnui K. K. ir dukrai V. P. atitektų lygiomis dalimis. Į sodybos vertę nebuvo įskaityta namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė, kuri žymiai padidina sodybos vertę. UAB „Log Forest“ - teikiančios konsultacijas miško savininkams direktorius miškininkas M. L. 2023 m. sausio 4 d. apžiūrėjęs šalių namų valdą (sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad namų valdos teritorijoje auga: pušų 38 vnt.- 44,98 ktm, beržų 37 vnt.- 50,49 ktm. Šie medžiai yra kirstini, surašytas kirstinų medžių tūriavimo lapas. Vadovaujantis Privačių miškų savininkų asociacijos 2023 m. skelbiamomis apvaliosios medienos kainomis, kad beržo rąstų kaina 125,00 Eur už 1m3, pušų 90,00 Eur už 1m3, visų namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė sudaro 27 656,61 Eur. Ieškovė neturi jokios išskirtinės teisės pasisavinti šį turtą. Ieškovės siūloma kompensacija neatitinka tikrosios sodybos vertės ir neatlygintų atsakovėms galimų nuosavybės praradimų.
36. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės ieškinį patenkino visiškai, o atsakovių priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė pasirinko tinkamą dalinės nuosavybės atidalijimo būdą, o atsakovių nurodytas dalinės nuosavybės natūra atidalijimo būdas negalimas.
37. Apeliaciniame skunde apeliantės argumentuoja, kad teismas priimdamas sprendimą buvo šališkas.
38. Pagal bylos medžiagą atsakovės ir jų atstovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pareiškę nušalinimus bylą nagrinėjančiam teisėjui. Nustatyta, kad įstatymo nustatyta tvarka teisėjui pareikštų nušalinimų klausimai buvo pripažinti nepagrįstais ir Alytaus apylinkės teismo pirmininkės 2022m. liepos 25d, 2022m. gruodžio 14d. nutartimis atmesti. Kitų pagrindų bylą nagrinėjančiam teisėjui nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo nenustatyta. Kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovės teisėjo šališkumą sieja su netinkamu įstatymų taikymu, neteisingu faktinių aplinkybių nustatymu ir nepalankaus joms sprendimo priėmimu. Tačiau materialinių teisės normų taikymas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Tokios nuomonės laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. e2-148-910/2022). Pažymėtina, kad apylinkės teismas nagrinėdamas bylą išklausė žodinius atsakovių paaiškinimus, jos turėjo ir atstovę, teismas sudarė galimybę teikti į bylą prašymus ir įrodymus, atsakovės pasinaudojo teise į apeliaciją, apeliaciniame skunde išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nenustatyti jokie objektyvūs duomenys, leidžiantys abejoti bylą išnagrinėjusio teisėjo šališkumu, todėl atsakovių aptartas argumentas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo atmestinas kaip nepagrįstas.
39. Kitais apeliacinio skundo argumentais apeliantės ginčija priimtą teismo sprendimą iš esmės nurodydamos, kad teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą tinkamai nenustatė faktinių bylos aplinkybių, pažeidė apeliančių esminį interesą naudotis bendrąja daline nuosavybe, tenkindamas ieškovės reikalavimus netinkamai taikė materialinės teisės normas bei suformuotą teisinę praktiką, neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija tokius apeliančių apeliacinio skundo argumentus laiko pagrįstais.
40. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
41. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-943/2022, 20 punktas).
42. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė siekia visiško atidalijimo, t. y. bendrosios nuosavybės pabaigos, o atsakovės siūlo kitokį atsidalijimo projektą pagal kurį ieškovė ir atsakovės liktų bendraturčiais. Tačiau tai neatleidžia teismo, nagrinėjančio bylą, nuo pareigos įvertinti, ar ieškiniu ir priešieškiniu šalių pasiūlyti sprendimai dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo atitinka bendraturčių interesus, įstatymo bei teismų praktikoje dėl bendrosios dalinės nuosavybės suformuluotus reikalavimus.
43. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014). Teismai, spręsdami šalių ginčą dėl turto atidalijimo ir vertindami, ar vieno iš bendraturčių siūlomas atidalijimo būdas atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, nuosavybės apsaugos ir proporcingumo principus, turi tam tikrą diskreciją, kurią įgyvendindami privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atidalijimo būdas, įgyvendinant atidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022 27 punktą). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie paminėti kasacinio teismo išaiškinimai vertintini kaip aktualūs ir šioje nagrinėjamoje byloje, tačiau jų sprendžiant dėl byloje pareikštų reikalavimų nebuvo paisyta.
44. Apeliantės apeliaciniame skunde argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas spendė, jog atsakovių siūlomas atidalijimo būdas gali apsunkinti ieškovei nuosavybės teisių įgyvendinimą motyvuodamas tuo, kad ginčo gyvenamojo namo dalyje nėra įrengti vandentiekio ir nuotekų tinklai, taip pat reikalinga įrengti atskirą elektros įvadą į atsakovėms priklausančią statinio dalį, statiniams reikalingas remontas ir atsakovių pasiūlyta žemės sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia ieškovės teises. Apeliančių teigimu, tokie teismo sprendime išdėstyti argumentai neteisėti ir nepagrįsti, nes teismo sprendime iš esmės iškreiptos tikrosios faktinės bylos aplinkybės dėl ilgalaikio faktinio naudojimo turtu, o taip pat sprendime nurodyti neegzistuojantys faktiniai duomenys, spręsdamas klausimą teismas turėjo vertinti, ar ginčo atveju egzistavo fizinės turto padalijimo kliūtys. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliacinio skundo argumentaciją, teismo sprendimo motyvus, ieškovės atsiliepime nurodytus argumentus ir visą byloje esančią medžiagą, sutinka su apeliantėmis, kad teismo sprendime nurodyti argumentai aptartu klausimu nėra pakankami ieškovės ieškiniui tenkinti ir tokia išvada padaryta nukrypstant nuo suformuotos teisminės praktikos. Akcentuotina, kad fizinės padalijimo kliūtys yra tokios, dėl kurių įgyvendinus padalijimą gyvenamojo namo ar bent vieno iš jų naudoti pagal jam priskirtiną pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą tampa neįmanoma arba tai galima padaryti patiriant neproporcingų nepatogumų ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021m. vasario 24d.nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021). Tačiau tokios nurodytos aplinkybės byloje nebuvo tinkamai tirtos ir nagrinėtos.
45. Apeliantės apeliaciniu skundu kelia ir joms priteistos piniginės kompensacijos dydžio klausimą nurodydamos, kad sprendžiant kompensacijos dydį, teismas nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie ginčo sklype esančius kirstinus medžius, kas iš esmės padidina ginčo žemės sklypo vertę. Teisėjų kolegija sutinka su tokia skundo argumentacija.
46. Pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą iš ieškovės atsakovei R. K. priteisė 2630,40 Eur piniginę kompensaciją, o atsakovei V. K. 3945,45 Eur piniginę kompensaciją, pažymėdamas, kad objektyvių argumentų dėl ieškovės pateiktos kompensacijos apskaičiavimo nepagrįstumo atsakovės nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo motyvacija stokoja pagrįstumo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kad UAB Log Forest“ 2023m. sausio 4d. surašytame apžiūros akte nurodė, kad ginčo namų valdoje iš viso auga 284 vnt. medžių. Namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė sudaro 27 656,61 Eur. Byloje yra duomenų, kad atsakovės yra dar atlikusios ginčo turto pagerinimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatydamas ir priteisdamas kompensacijų dydį į tokias nurodytas aplinkybes neatsižvelgė ir dėl jų nepasisakė. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas, kompensacijos už atidalijamą turtą nustatymas, priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir yra neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisių ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio ( kitų bendraturčių) interesai, kurie gali nesutapti. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kompensacijos dydį atsakovėms į aptartas aplinkybes neatsižvelgė ir jų nenagrinėjo, todėl kolegijos vertinimu, kompensacijos dydžio nustatymas nėra objektyvus ir teisingas.
47. Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad teismo sprendime yra daug deklaratyvių teiginių, o sprendžiant atsakovių pareikštus reikalavimus dėl negalėjimo turto padalinti natūra nurodytos prielaidos, tačiau nustatytomis prielaidomis teismas priimti sprendimo negali. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje ( CPK 263 straipsnis). Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalį teismo sprendime turi būti išdėstyti teismo padarytų išvadų motyvai. Teismo sprendime turi būti išanalizuoti bei įvertinti įrodymai nagrinėjamu klausimu. Iš įrodymų analizės turi būti aišku, kodėl vienus faktus teismas laiko nustatytais, o kitus – nenustatytais. Taip pat, motyvuose reikia nurodyti argumentus, dėl kurių teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta. Tai ypač svarbu tuo atveju, kai įrodymai yra prieštaringi arba netiesioginiai. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį sprendžia, kad teismas nagrinėdamas byla ir priimdamas sprendimą teismo sprendimui priimti keliamų reikalavimų neprisilaikė ir pažeidė procesinės teisės normas.
48. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti CPK 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visu mastu naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme, kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje nebuvo pakankamai ištirtos aplinkybės dėl ginčo dalyko bei neatsižvelgta į kasacinio teismo išaiškinimus atidalijant bendrąją dalinę nuosavybę tarp bendraturčių, o apeliantės (atsakovės) teismo sprendimo neteisėtumą tokiais apeliacinio skundo argumentais motyvuoja, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir procesą pirmosios instancijos teisme nurodytais klausimais būtina pakartoti. Tokioje situacijoje bylos esminiais fakto ir teisės aspektais nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, jog apeliacinė instancija pakeičia pirmąją instanciją ir vykdo jos funkcijas, kas neatitiktų instancinės teismų sistemos esmės ir paskirties, apeliacinės instancijos teismo įgaliojimų vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą teisės bei fakto klausimais, neteisėtai apribotų bylos šalių teisę į antrą teisminę instanciją – apeliaciją.
50. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ( CPK 327 straipsnio 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
51. Nagrinėjant bylą iš naujo nurodyti trūkumai ir pažeidimai šalintini ir tik po to darytinos atitinkamos išvados.
52. Be to, CPK 2 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylas ir priimant sprendimus bei juos vykdant, tinkamai taikyti įstatymus, o taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teisėjų kolegija įvertinusi tai, siūlo šalims apsvarstyti galimybę ginčą baigti taikiai arba teisminės mediacijos būdu (CPK 140 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
n u t a r i a :
Alytaus apylinkės teismo 2023m. lapkričio 15d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Gintautas Koriaginas
Algimantas Kukalis
Albina Rimdeikaitė