Baudžiamoji byla Nr. 1-1060-369/2023

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43167-2022-0

                     Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.4.1  

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 27 d.  

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,

sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,

dalyvaujant prokurorei Aušrai Zakarkienei,

kaltinamajam V. Z. (V. Z.), jo gynėjai advokatei Lauretai Ulbienei,  

nukentėjusiajam A. A., jo atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,  

            viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z. (V. Z.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)  išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas (duomenys neskelbtini)  užimtumo centre, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas šešis kartus:

1)       2001 m. lapkričio  Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 273 straipsnio 3 dalį 4 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; 

2) 2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimo;  

3) 2011 m. lapkričio 18 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį  9 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2013 m. kovo 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 6 mėnesiams laisvės atėmimo, bausmę subendrinus su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo; 

5) 2016 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį 3 metams laisvės atėmimo; 

6) 2019 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metams laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 75 straipsniu  bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams (2022 m. gegužės 4 d. bausmę atliko), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

             Teismas

n u s t a t ė :

        V. Z. 2022 m. lapkričio 13 d. apie 07:00 val., (duomenys neskelbtini)  gatvėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), po žodinio apsižodžiavimo, tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį A. A. į galvos sritį, dėl ko šis nukrito ant grindinio ir patyrė muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje, kaktikaulio dešinės pusės lūžį, nusitęsiantį į pleištakaulio dešinį sparną, dešinės akiduobės viršutinę sienelę ir dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinę sienelę, subarachnoidines kraujosruvas (kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu) virš galvos smegenų dešinės kaktinės skilties ir virš kairės momeninės bei smilkininės skilties, galvos smegenų sumušimą dešinėje kaktinėje skiltyje ir kairėje smilkininėje skiltyje, kas pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadą įvertinta kaip nesunkus sveiktos sutrikdymas Tokiu būdu V. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. Z. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir prašė jais vadovautis (t.1 b.l.162). V. Z. nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įsižeidė, kad nukentėjusysis jo atžvilgiu pasakė necenzūrinius žodžius, todėl nesusivaldė ir vieną kartą kumščiu jam smogė į veidą. Anksčiau nukentėjusiojo nepažinojo. Dėl savo veiksmų gailisi. Pripažino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų bei nukentėjusiojo ieškinį dėl jam padarytos turtinės žalos atlyginimo. Sutiko iš dalies patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.       

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Apklaustas 2022 m. gruodžio 16 d. bei 2023 m. sausio 17 d. įtariamasis V. Z. parodė, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta pilnai. 2022 m. lapkričio 13 d. vakarą leido laiką (duomenys neskelbtini)  centre esančiuose baruose. Buvo pavartojęs kažkiek alkoholio. Nusprendęs vykti namo, apie 07.00 val. ryte gatvėje sutiko dvi merginas, su kuriomis kalbėjosi, ir nusprendė pavežti vieną iš merginų namo. Jiems besikalbant trise, prie jų priėjo neblaivus vaikinas, kuris ėmė kabinėtis prie merginų. Priėjusiam vaikinui jie liepė nuo jų atsitraukti, tačiau jis nesuprato reikalavimo, todėl tam vaikinui sudavė rankos kumščiu į veido sritį, po ko šis nukrito ant grindinio. Kodėl jis sudavė vaikinui, nežino. Jis pats tuo metu buvo neblaivus. Gal todėl, kad vaikinas jam kažką ne tą pasakė, po ko jis įsižeidė ir sudavė jam vieną smūgį. Vaikinui nukritus jis su viena mergina nuėjo toliau ir daugiau į tą vietą negrįžo. Ligonių kasų išlaidas galės atlyginti, tačiau nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys yra per didelis. Šiuo metu ieško darbo ir nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė. Kaltę tikrai pripažįsta. Tas merginas matė pirmą kartą ir su jomis ryšio nepalaiko (t.1 b.l. 162)

Apklaustas 2022 m. lapkričio 14 d. ir 2023 m. sausio 10 dieną nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. naktį, tikslaus laiko neprisimena, galimai vidurnaktį, taksi automobiliu atvyko į (duomenys neskelbtini). Kurioje vietoje išlipo, tiksliai neprisimena. Jis buvo įvairiuose baruose, kur gėrė alkoholį. Kiek barų aplankė, jis neprisimena. Atsibudo jis jau ligoninėje, kas atsitiko ir kaip jis gavo traumą, jis neprisimena. Negali pasakyti, nei su kuo bendravo, ar buvo kokių nors konfliktų, jis nežino, nieko neprisimena, ar buvo sumuštas, ar nukrito, pasakyti negali. Ar su kuo nors konfliktavo ir kaip buvo sužalotas, neatsimena. 2022 m. lapkričio 13 d. apie pietus atgavo sąmonę (duomenys neskelbtini)  ligoninėje, kurioje praleido 9 dienas. Jam buvo nustatytas kaukolės skliauto lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžis, galvos žaizdos. Liko randas dešinės galvos pusėje. Fizinį skausmą juto ir turi tam žmogui pretenzijų, todėl reikš civilinį ieškinį. Devynias dienas nedirbo. Į savo darbo vietą turėjo samdyti žmogų, kad atliktų jo suplanuotus darbus. Sveikatos atsiliepimus jaučia šiai dienai ir į daktarus dar ne kartą kreipsis (t.1 b.l.41, 49-50).

Specialisto išvadoje Nr. G 8/2023 (01) konstatuota, kad A. A. nustatytos muštinės žaizdos dešinėje kaktos pusėje; kaktikaulio dešinės pusės lūžis, nusitęsiantis į pleištakaulio dešinį sparną, dešinės akiduobės viršutinę sienelę ir dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinę sienelę; subarachnoidinės kraujosruvos (kraujo išsiliejimas po minkštuoju galvos smegenų dangalu) virš galvos smegenų dešinės kaktinės skilties ir virš kairės momeninės bei smilkininės skilties; galvos smegenų sumušimas dešinėje kaktinėje skiltyje ir kairėje smilkininėje skiltyje, sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t.1 b.l. 126-127).

 Apklaustas 2022 m. gruodžio 1 d. liudytojas P. M. parodė, kad iš 2022 m. lapkričio 12 d. į 2022 m. lapkričio 13 d. jis dirbo klube „X“, adresu (duomenys neskelbtini). Tą naktį klube buvo nukentėjusysis, kuris buvo vienas ir išgėręs. Jis klube buvo iki jo užsidarymo. Tarp 06.00 val. ir 07.00 val. minėtas pilietis paklausė, ar jis galės jį pasodinti į taksi automobilį, kai jis išeidinės iš klubo. Liudytojas atsakė, kad galės tai padaryti. Minėtas pilietis klube buvo ramus ir jokių problemų su juo nebuvo. Liudytojas įvykdė šio piliečio prašymą ir išvedęs jį iš klubo nuvedė prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur sustoja taksi automobiliai, bei iškvietė jam taksi automobilį. Tačiau šis atsisakė važiuoti ir pasakė, kad dar eis gerti. Liudytojas pasiūlė jam palaukti ir pasakė, kad paveš jį namo. Pilietis liko lauke prie įėjimo į klubą, pasakė, kad parūkys. Liudytojas nuėjo pasiimti savo daiktų iš klubo ir užtruko apie 5-10 minučių. Kai išėjo iš klubo, piliečio jau nebuvo. Žemiau pamatė stovintį policijos ekipažą su įjungtais švyturėliais. Nuėjo pažiūrėti, kas atsitiko. Priėjus prie vietos, kur stovėjo pareigūnai, pamatė, kad ant šaligatvio gulėjo kažkoks asmuo. Priėjus arčiau pamatė, kad tai tas pilietis, kuris liko rūkyti prie klubo, kai jis nuėjo pasiimti savo daiktus. Minėtas pilietis gulėjo ant kairio šono, kojos buvo ant šaligatvio, o galva gulėjo ant kelio, po galva buvo kraujo bala. Kas jam atsitiko, jis pats nematė, nes tuo momentu buvo savo klube (t.1 b.l. 72).

Apklausta 2022 m. gruodžio 2 d. liudytoja J. V. parodė, kad 2022 m. lapkričio 13 d. apie 07:00 val. su kitais asmenimis taksi automobiliu atvyko iš kažkokio (duomenys neskelbtini)  klubo. Ji pamena, kad būdami keturiese automobilyje kalbėjo su taksi vairuotoju dėl kelionės į (duomenys neskelbtini). Kas iškvietė taksi, nežino. Vairuotojas nurodė, kad kelionė kainuos 100 eurų. Jiems netiko kaina. Pamena, kaip N. P. supykusi dėl didelės kelionės kainos išlipo iš taksi automobilio ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). Liudytoja pamena, kad taip pat išlipo iš taksi automobilio. Jai išlipus pamatė, kad N. P. bendrauja su kažkokiu jai nepažįstamu vyru. Pokalbio turinio neprisimena. Galimai šis vyras pasiūlė ją su N. P. parvežti namo. Pamena, kaip prie jų priėjo dar vienas nepažįstamas vyras. Ką jis sakė, neprisimena. Pamena, kaip jas parvežti pasiūlęs vyras tam priėjusiam vyrui pasakė, kad šis neitų paskui jas. Priėjęs vyras neklausė ir ėjo joms iš paskos. Ji pamena, kaip vyras, kuris jas galimai pasiūlė parvežti namo, trenkė tam priėjusiam vyrui ranka į galvą ir šis nukrito. Gulėjo be sąmonės. Jos draugė N. P. su smūgį sudavusiu vyru nieko nesakydami ėjo toliau link (duomenys neskelbtini)  pastato. Ji liko su vyru, kuris gulėjo ant žemės. Pamena, kaip priėjo kažkoks vyras, kuris iškvietė pagalbą (t.2 b.l. 77-78).

Apklausta 2022 m. gruodžio 2 d. liudytoja N. P. parodė, kad 2022 m. lapkričio 12 d. kartu su trimis draugėmis šventė gimtadienį. Po vidurnakčio liko tik ji su J. V. ir leido laiką  įvairiuose (duomenys neskelbtini) miesto  baruose ir klubuose, vartojo alkoholinius gėrimus, todėl ne viską gerai pamena. Paryčiais apie 07-08 val. su J. ėjo (duomenys neskelbtini)  gatve. Prie jų priėjo nepažįstamas asmuo ir pradėjo jas kalbinti. Tuomet prie to vyriškio priėjo kitas vyriškis. Iš pradžių tarp abiejų vyriškių kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis kilo, pasakyti negali, nes negirdėjo ir nepamena. Suduoto smūgio ji nematė. Tik pastebėjo, kad prie jų  priėjęs antras vyras guli ant žemės grindinio. Konfliktavusių vyriškių ji nepažįsta (t.1 b.l. 83-85). 

Ikiteisminio tyrimo metu iš namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriaus gauti ir peržiūrėti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Jų duomenys nurodyti 2022 m. gruodžio 2 d. daiktų apžiūros protokole. Vaizdo įraše matoma gatvės sankryža. Įrašo dešinės pusės viršutiniame kampe yra užrašas „2022-11-13 Sek. 06:45:15“, laikas keičiasi tolygiai su pačiu įrašu. Nuo įrašo 07:01 min. įrašo kairėje matyti vyras (-toliau įtariamasis). Įrašo dešinėje matyti taksi automobilis „Toyota Prius“. 07:09 min., įtariamasis pereina gatvę ir prieina prie merginos (tamsių ilgų plaukų, auksinės spalvos sijonas, tamsios spalvos batai (-toliau pirma mergina), mergina neaukšta apie 1,70 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kuri stovi kitoje gatvės pusėje. Ši mergina įrašo 01:26 min. išlipo iš taksi automobilio, kuris stovi įrašo kairėje pusėje. Įtariamasis ir pirma mergina apie kažką šnekasi. 07:46 min. iš minėto taksi automobilio išlipa kita mergina (tamsių ilgų plaukų, tamsiai apsirengusi, galimai su paltu iki kelių. Mergina aukštesnė už pirmąją merginą), (-toliau antra mergina). Antra mergina 07:58 min. prieina prie įtariamojo ir pirmos merginos. Asmenys apie kažką šnekasi. 08:30 min. įtariamasis perduoda savo striukę pirmajai merginai, kuri striukę užsideda. Taip pat nuo įrašo kairės pusės ateina vyras (trumpų plaukų, tamsi striukė, mėlyni džinsai, tamsios spalvos batai, apie 1,80 cm. ūgio, vidutinio kūno sudėjimo). Vyras rankoje turėjo žibintuvėlį (-toliau nukentėjusysis). 08:37 min. įtariamasis su pirma ir antrąja mergina eina kažkur į įrašo kairę pusę. Vyras su žibintuvėliu pašviečia į taksi automobilį ir nueina link įtariamojo ir pirmos, antros merginos. 08:45 min. vyras žibintuvėliu pašviečia į įtariamąjį. 09:10 min. matyti, kaip visi asmenys, nuėję toliau į kairę apie 20 metrų, sustoję apie kažką šnekasi. Įraše 11:11 min. matyti, kaip įtariamasis kartą ranka suduoda nukentėjusiajam į veido sritį. Po smūgio nukentėjusysis nukrenta ant žemės ant nugaros. Nukritęs nukentėjusysis nejuda. Įtariamasis iškart po smūgio drauge su pirma mergina nueina toliau link įrašo kairės pusės. Prie nukentėjusiojo lieka tik antra moteris. 11:48 min. prie nukentėjusiojo, kuris vis dar guli ant žemės, prieina kiti žmonės. 14:10 antroji mergina su kažkuo šnekasi mobiliuoju telefonu ir eina link taksi automobilio. Taksi automobilis be keleivių nuvažiuoja toliau. Antroji mergina pėsčiomis šnekėdama mobiliuoju telefonu kažkur nueina. Įrašo pabaigoje privažiuoja policijos ekipažas prie nukentėjusiojo (t.1 b.l. 93-95)

Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

        Be kaltinamojo V. Z. visiško kaltės pripažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo nukentėjusiojo  A. A. parodymai, specialisto išvados duomenys, liudytojų P. M., J. V., N. P. parodymai, stebėjimo kamerų įrašai  ir kita baudžiamosios bylos rašytinė medžiaga. Ištirtų įrodymų pagrindu konstatuotina, jog kaltinamasis V. Z. nukentėjusiojo atžvilgiu tyčia panaudojo fizinį smurtą, jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, dėl ko šis nukrito ant grindinio ir patyrė galvos traumas (muštinę žaizdą dešinėje kaktos pusėje, kaktikaulio dešinės pusės lūžį, nusitęsiantį į pleištakaulio dešinį sparną, dešinės akiduobės viršutinę sienelę ir dešinio viršutinio žandikaulio ančio priekinę sienelę, subarachnoidines kraujosruvas (kraujo išsiliejimą po minkštuoju galvos smegenų dangalu) virš galvos smegenų dešinės kaktinės skilties ir virš kairės momeninės bei smilkininės skilties, galvos smegenų sumušimą dešinėje kaktinėje skiltyje ir kairėje smilkininėje skiltyje), tuo nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš kito asmens kūno neliečiamumą), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, padaryta turtinė ir neturtinė žala neatlyginta, kaltinamojo  asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.). 

V. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Kaltinamasis praeityje teistas už įvairaus pobūdžio nusikalstamas veikas (svetimo turto vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, kvalifikuotą plėšimą, sukčiavimą, neteisėtą disponavimą svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis). Kaltinamasis taip pat buvo nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą iš chuliganiškų paskatų (t.1 b.l. 149). Kaltinamasis baustas administracine tvarka  už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (t.1 b. l. 157), šiuo metu nedirba, tačiau registruojasi (duomenys neskelbtini) užimtumo centre. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų gydytas psichiatrinėse gydymo įstaigose. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad V. Z. teistumus, kad jis antrą kartą padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei nustatytas jos vidurkis. Tuo pačiu teismas kaltinamajam taiko BK 75 straipsnį ir atideda jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiria atitinkamus įpareigojimus ir draudimus. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, yra ne vien tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismo vertinimu, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. Kalėjimas ne taiso, o gadina asmenybę. Kad ir kokios tvirtos dvasios būtų žmogus, jis norom nenorom perima pataisos namų gyvenimo įpročius, nori nenori turi prisitaikyti prie tos pačios subkultūros, nes kitaip ten gyventi neįmanoma. Jo mąstysena netgi nesąmoningai pasikeis. Jis taps šiurkštesnis, ciniškesnis ir čia nepadės jokios reabilitacinės programos. Žmogaus izoliavimas, jo atskyrimas nuo visuomenės tiesiog nušluoja jų metu pasiektus rezultatus. Visa tai prasideda nuo nepakankamo nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens asmenybės išdiferencijavimo, siekiant suprasti ir išsiaiškinti, kas tai per asmuo, ar jam būtina skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, ar galima skirti ir švelnesnę bausmę. Teismo paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. Z. bus kontroliuojamas bei prižiūrimas kompetentingos institucijos bei privalės vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, o tuo atveju, jeigu jis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama nuteistajam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. 

Kaltinamojo V. Z. atžvilgiu teismas taiko BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam  turi būti palikta jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ji naikintina.

Dėl civilinių ieškinių ir nukentėjusiojo atstovavimo išlaidų

2022 m. gruodžio 20 d. (duomenys neskelbtini)  teritorinė ligonių kasa pateikė 979,03 eurų civilinį ieškinį dėl A. A. gydymo išlaidų ir prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki priteistų nuostolių atlyginimo (t.1 b.l. 129). Šios institucijos pateiktas civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Kaltinamasis sutiko su šiuo ieškiniu ir jo neginčijo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 12,48 eurų turtinės bei 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b.l.54). Pateiktame ieškinyje nurodė, kad turtinę žalą sudaro jo išlaidos už tyrimus radiologijos skyriuje ir pateikė tai patvirtinančius duomenis. Jam padarytą neturtinę žalą sudaro tai, kad po patirtų sužalojimų jį kamuoja galvos svaigimas bei užeinantys jos skausmai, sumažėjęs jautrumas galvos srityje bei išlikęs 4 cm. dydžio randas. Jis dar negali atsigauti nuo patirto įvykio, jaučiasi apatiškas, pablogėjo jo miego kokybė, atsirado pastovus nerimas. Tai sukelia jam diskomfortą bei trukdo gyventi visavertį gyvenimą. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis prašė teismo tenkinti jo pateiktą civilinį.

Nukentusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl padarytos 12,48 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Jo dydis pagrįstas pateiktais rašytiniais duomenimis. Kaltinamasis sutiko su šiuo ieškiniu ir jo neginčijo. Nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kaltinamasis pripažino, kad dėl jo veiksmų ir patirtų sužalojimų nukentėjusysis turi teisę iš jo reikalauti piniginės satisfakcijos, tačiau prašė sumažinti nukentėjusiojo reikalaujamą priteisti piniginę sumą.     

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Žala jam buvo padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį,  teismas atsižvelgia  į tai, kad naudotas fizinis  smurtas prieš nukentėjusįjį truko labai trumpai. Jam buvo suduotas vienas tyčinis smūgis į veidą, sukėlęs pakankamai sudėtingus sužalojimus, dėl ko buvo gydomas ligoninės stacionare. Spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą teismas atsižvelgia į kaltinamojo turtinę ir socialinę padėtį, tai, kad jis šiuo metu nedirba ir pragyvena iš atsitiktinių uždarbių, turi didelių įsiskolinimų. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo A. A. naudai priteistina 2 000 eurų neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamojo V. Z.. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose, būtent tokia suma labiausiai atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrą tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismas šioje byloje dėl nukentėjusiojo A. A. sužalojimo kaltu pripažįsta V. Z. būtina spręsti nukentėjusiojo atstovo - advokato R. Baliūčio  prašymą dėl 847 eurų atstovavimo išlaidų priteisimo (t.2 b.l.19-21)

Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 buvo patvirtintos „Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ (toliau ir – Rekomendacijos), kurių 4 punkte įtvirtintos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant nustatomas atlygintinų išlaidų dydis. Pagal Rekomendacijų 9 punktą rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) – nagrinėjamu gi atveju, koeficientas aktualiu baudžiamojo proceso laikotarpiu kito nuo 1799,00 Eur iki 1900,3 Eur), todėl ir vienos valandos advokato paslaugų maksimalus įkainis už atstovavimą kito nuo 179,90 Eur iki 190,03 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-102-222/2016, 2K-347-976/2018).

Spręsdamas advokato R. Baliūčio prašymą priteisti jo nurodytas proceso išlaidas iš kaltinamojo teismas įvertina byloje esančius išlaidų dydį patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus, kad advokatas atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, teikė teisinę pagalbą bylą nagrinėjant teisme.  Teismo nuomone prašomų priteisti išlaidų suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministrės 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 buvo patvirtintoms „Rekomendacijoms“ todėl ji nemažintina ir in corpore (visa) išieškotina iš kaltinamojo V. Z..

Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateikto prašymo byloje

Perduodant šią bylą į teisiamąjį posėdį, įvertinus kaltinamojo V. Z. asmenybę  bei jam pateiktą kaltinimą, teismas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, kreipėsi į (duomenys neskelbtini)  valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kad kaltinamajam būtų paskirtas gynėjas. Šios tarnybos sprendimu kaltinamojo V. Z. gynėju buvo parinkta advokatė Laureta Ulbienė. 

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodė, kad advokatės L. Ulbienės teiktos antrinės teisinės pagalbos V. Z. išlaidos sudaro 128,33 Eur ir jas prašė priteisti iš kaltinamojo.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.

Pagal naują BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją (2020 m. liepos 15 d. įstatymo redakcija), teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Pažymėtina, kad šioje byloje kaltinamajam V. Z. advokatas buvo skiriamas teismo iniciatyva, įvertinus BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytą sąlygą. Be to V. Z. niekur nedirba, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo V. Z. atmestinas.

 Kiti klausimai.

Kaltinamasis V. Z. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo sulaikytas. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1 b.l.165).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esanti CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais nuosprendžiui įsiteisėjus paliekama saugoti baudžiamojoje byloje.

  Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,  313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 ( šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. paskirti galutinę bausmę  – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 ir 10 punktais, 6 dalimi, V. Z. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, toliau registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius, šio termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. Z. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini)  teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš V. Z. priteisti 979,03 eurų nukentėjusiojo A. A. gydymo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki priteistų nuostolių atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai. Priteisti iš V. Z. nukentėjusiajam A. A. 12,48 eurų jam padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. Z. nukentėjusiajam A. A. 2 000 (du tūkstančius) eurų jam padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi nukentėjusiajam A. A. priteisti iš V. Z. 847 eurus jo patirtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš V. Z. atmesti.

CD laikmeną su  garso ir vaizdo įrašais iš įvykio vietos palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti V. Z., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas ((duomenys neskelbtini)  – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini)  skyrius, (duomenys neskelbtini), tel. (duomenys neskelbtini)) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                        Ovidijus Ramanauskas