Baudžiamoji byla Nr. 1-30-635/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39334-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4.; 2.3.6.4.5.

(S)

ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. kovo 16d.

Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė,

sekretoriaujant Irenai Valužienei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Irenai Baguckienei, kaltinamajam E. L., jo gynėjui advokatui A. G., nukentėjusiesiems A. S., T. S., I. S., jų atstovui advokatui R. J.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK)140 str. 1 d.,145 str. 1 d.,

n u s t a t ė :

E. L. 2015 m. liepos 2 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, priėjęs prie A. S. į akis jam pripurškė dujų bei mediniu pagaliu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajam A. S. sukėlė fizinį skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, E. L. kaltinamas, kad 2015 m. liepos 2 d., apie 22 val., (duomenys neskelbtini), grasino nukentėjusiesiems I. S. ir A. S. šaukdamas „aš jus užkasiu, būsit lavonai, pakviesiu Šilutės mafiją, kad su jumis susidorotų“, po ko I. S. bandant apginti vyrą jis - E. L. pradėjo  jai purkšti dujas ir pagaliu trenkė vieną kartą I. S., tačiau pastarajai smūgio pavyko išvengti, nes atsitraukė atgal, tuomet atsinešęs kirvį juo grasino A. S. ir I. S. šaukdamas „dabar jus užkaposiu“, šitaip grasino juos nužudyti, dėl ko pastariesiems buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Po to pripuolė prie atvykusio T. S. ir laikydamas kirvį rankose bei šaukdamas „nukirsiu aš tave dabar“ užsimojo kirviu T. S., tačiau pastarajam smūgio pavyko išvengti, nes smūgį nublokavo, tačiau ir toliau grasino T. S. sakydamas „nukirsiu, nušausiu tave ir žiūrėsiu kaip tu kraujuoji, aš visus jus nukirsiu, užmušiu“ šitaip grasino nužudyti T. S., dėl ko pastarajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis E. L. dėl jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 str.1d. ir 145 str.1d.kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje įvyko konfliktas su S., su kuriais ribojasi žemės sklypai ir vyksta nuolatiniai konfliktai dėl žemės. Jis nekonfliktuodavo, žmona nukentėjusiųjų buvo puolama ištisai. Byla dėl žemės ribų dar nėra baigta. Kaltinime nurodytą dieną su žmona grįžo namo ir rado, kad jų gyvuliai paleisti iš ganyklos, ištraukinėti kuoliukai ir sumesti į jų sodą. Viską sutvarkė – sukalė į vietas kuoliukus, suvarė gyvulius. Po kurio laiko pamatė stovinčią mašiną ir, kad S. rauna užtvaro kuoliukus ir mėto. Jis prašė baigti taip daryti, nes pasileis jo gyvuliai, bet prie jo pribėgęs A. S., jį laikė, o I. S. mušė su metaliniu pagaliu per visas kūno dalis. Sudavė gal 7-10 ar 15 smūgių. Kliuvo į dešinę ranką, galvoje buvo gumbas, nugaroje, rankoje - didelė mėlynė, be to buvo  daug smulkių nubrozdinimų ir mėlynių. Gal buvo suduota į tą pačią vietą ir kelis kartus. A. S. taip pat sudavė 2-3 smūgius kumščiu. Metalinis strypas buvo šepečio koto storumo, maždaug 2 metrų ilgio. Ištrūkęs nuo jų, nubėgo į šalia esančius namus, paskambino žmonai, pasakė skambinti policijai. Jis pasiėmė dujų balionėlį gynybai ir grįžo atgal, nes bijojo, kad neišbėgiotų guvuliai, ištraukius aptvaro kuoliukus. S. buvo abu girti. Jis turėtu dujų balionėliu, papurškė į orą, bet netyčia pataikė A. S. į veidą. I. S. pradėjo šaukti, sėdo į mašiną ir jie išvažiavo. Jis tvarkė toliau kuoliukus, pamatė greitai atvažiuojančią mašiną, iš kurios iššoko T. S. ir puolė jį su lazda, jis išsisuko. Pradėjo su juo bartis. Netrukus atvažiavo jo žmoną, kurią S. šeima užpuolė. Iš paskos atvyko policija, aiškinosi kas įvyko. Aukštasis policininkas liepė Irenai liautis rauti aptvaro kuoliukus ir apsiraminti. Jie prašė patikrinti nukentėjusiųjų girtumą, tačiau policijos pareigūnai to nepadarė. Kad konflikto metu A. S. buvo girtas suprato, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas. Konflikto pradžioje kirvio iš viso neturėjo atsinešęs prie S. ir jiems juo negrasino. Nevartojo jokių gąsdinančių žodžių negrasino, kad nužudys Yra kreipęsis privataus kaltinimo tvarka dėl šio konflikto, byla neišnagrinėta. Ieškinių nepripažįsta.

Nukentėjusysis A. S. patvirtino, kad su kaltinamojo ir jo šeima vyksta nesutarimai dėl žemės ribų. Parodė, kad nuvažiavę su žmona prie savo žemės pamatė, kad jų žemės ribos su kaltinamuoju užtvertos kuoliukais, užimant dalį jų žemės, apie kokius 3-4 metrus. Su žmona ištraukė juos ir atstatė pagal jų teisingą ribą. Kaltinamajam nieko nesakė, nes tai nepadeda. Užtvaras buvo užtvertas elektriniu piemeniu, perkėlė apie 10 kuoliukų, jų nelaužė, nemėtė, tiesiog perkėlė ribą. Vakare nuvažiavo pažiūrėti ir pamatė, kad vėl atkelti kuoliukai. Pradėjo juos atkėlinėti vėl atgal ir tuomet atsisukęs, gavo dujų į akis. Jam su lazda sudavė po įpurškimo į akis. Nematė kokia lazda, nes stovėjo nugara, kai L. priėjo. Smūgiai buvo 6-7. Buvo nubrozdinta ranka, nugara, gavau į galvą, svaigo galva. Kaltinamasis keikė juos įvairiais žodžiais, sakė, kad užmuš ir pasigailėsime, grasino Šilutės mafija. Žmona jį parvežė namo, jis plovė sau akis. Paskambino sūnui ir žmona išvažiavo atgal. Kai pradėjo matyti, grįžo į pievą atgal. Buvo atvažiavusi policija. Nuėjus L. rankose buvo kirvis ir policininkai sakė nesišvaistyk su kirviu. Paties kirvio nematė ar, kad su juo kaltinamasis lakstė, tik girdėjo kaip policininkas sakė nesišvaistyti kirviu. L. tuo metu buvo pievoje, kai atvažiavo policija. Ji lakstė, triukšmavo, šaukė ant jų. Tą vakarą buvo blaivus. Aptvaro kuoliukų nelaužė, tik ištraukė. Kai jam papurškė dujų, tuo metu nematė jokio kirvio, žmona sakė, kad kai jam papurškė dujų, L. dar švaistėsi ir su kirviu. Nekvietė policijos, nes kaimynai jau buvo iškvietę. Sekančią dieną nėjo į darbą, buvo didelis stresas, pirko vaistus, kentėjo skausmą. Purškimas paveikė jo regėjimą, dabar nebepaskaito laikraščio be akinių, o anksčiau galėjo, ilgai svaigo galva. Suduota jam buvo per pakaušį, įdrėskimo nebuvo, bet galva svaigo. Nesuprato ar gavo pagaliu ar ranka. Civilinį ieškinį reiškia 1500 eurų.

Nukentėjusysis T. S. parodė, kad įvykio dienos vakarą skambino tėvui ir klausė kaip sekasi su L. dėl žemės užsitvėrimo. Daug metų vyksta konfliktai dėl žemės ribų su L. šeima ir jis žinojo, kad tėvai tą dieną buvo perkėlę kuoliukus pagal teisingas žemės ribas. Skambino keletą kartų, kol atsiliepė išsigandusi mama ir pasakė, kad tėvui pripurkšta dujų ir jiems grasina užmušti kirviu. Išsigandęs važiavo gelbėti, kartu pasiėmė kuoliuką. Pievoje tėvų mašinos nebuvo, jų taip pat nesimatė, pamanė, kad gal kur nukritę. Iššoko iš mašinos rankose su kuoliuku ir išgirdo L. žodžius „tu kurva, nukirsiu“ bei pamatė jį ateinantį su kirviu. L. užsimojus kirviu, jis kirvį numušė turėtu kuoliuku. L. toliau labai keikėsi, grasino, sakė susidoros per atstumą, gąsdino dėl vaiko darželyje. Vienas nuo kito buvo per kelis žingsnius, jis pats mosavo lazda, kad L. arčiau neprieitų. Atvažiavo mama, L. toliau keikėsi, grasino Šilutės mafija. Netrukus atvažiavo ir L., o iš paskos atvyko policija. L. ir L. juos keikė toliau, jis pats ne. Kai atvažiavo į pievą L. vaikščiojo su kirviu už tvoros, už kokių 20 žingsnių, kažko blaškėsi, nematė, kad kaltų kuoliukus. Mano, kad L. grasinimai buvo realūs, nes kai jis rėkė, net veidas jo buvo susisukęs. L. kabinėdavosi ir anksčiau įvairiai, jo  žmoną yra iškoliojęs, jį paskundęs. Jo žmonai buvo stresas, nes ji buvo nėščia jau 6 mėnesiai, bijojo dėl vaiko einančio į darželį, net į kiemą išleisti jį vieną bijo, nes L. savo grasinimus gali įgyvendinti, net įsirengė  judėjimo daviklius prie namo. Civilinį ieškinį reiškia 1000 eurų.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad konfliktai dėl žemės vyksta apie 20 metų, turi dabar kadastrinius matavimus, bet teisiškai nėra įteisintos ginčo ribos. Riboženklius buvo įkalę matininkai. L. perkasė ir kapčius, keldavo kuoliukus. Įvykio dieną grįžo iš darbo vakare apie 7 valandą – pamatė perkeltus kuoliukus, nebuvo kur kreiptis, todėl patys perkėlė kuoliukus, nes jų pieva jau buvo nuganyta. Kuoliukus perkėlė ne pirmą kartą, L. irgi juos perkeldavo. Vėliau, nuvažiavo pažiūrėti ar kuoliukai vietoje, rado kuoliukus jau vėl perkeltus, pradėjo kuoliukus kelti vėl. Tuomet prie jų pribėgo L. ir purškė dujomis jos vyrui į veidą, jai dujų kliuvo ant rankų bei mušė vyrą su ištrauktu kuoliuku. Ji išsitraukė žabą, kad apgintų savo vyrą. Dujos L. baigėsi, tuomet jis pasiėmė kirvį ir bėgo link jų, o prieš nueidamas sakė, kad  pasiims kirvį ir juos užkapos Ji skubiai nusivedė vyrą prie mašinos, nes jis šaukė, kad blogai akims. Tuo metu paskambino jų sūnus tėvui ir ji pasakė, kad L. pripurškė tėvui akis dujų ir ateina su kirviu. Spėjo išvažiuoti, kai L. jau buvo prie pat mašinos. Vyrą parvežė į namus, plovė akis, tada pagalvojo, kad sūnus gali atvažiuoti į pievą ir gauti iš L. su kirviu, todėl vėl  išvažiavo į pievą. Atvažiavus pamatė L. mojuojantį kirviu, bjauriai besikeikiantį, sakantį, kad nudeginsiu. L. veidas atrodė baisus, jo akys buvo išsprogę. Netrukus atvažiavo L., sakė, kad jie ją mušė, iš paskos atvyko policija. L. yra grasinęs nudeginti ir anksčiau. Anksčiau daugiau konfliktų būdavo su L., o nuo 2014 metų, kai pradėjo darytis geodezinius matavimus, prasidėjo konfliktai ir su Laukiu. Susikibimų nebuvo, tik buvo barniai. Šis konfliktas su smūgiais yra pirmas. Po konflikto jaučiasi blogai, geria raminančius vaistus, yra įbauginta, pirko šunį dėl saugumo. L. sūnui sakė, kad žiūrės kaip šis nukraujuos kalėjime. Mano, kad L. grasinimus gali įvykdyti. Pareiškime gal suklydo, sakydama prieš ją nebuvo smurto. Gal ne viską iš karto atsiminė, kad ir jai teko dujų ant rankų. Aptvaro kuoliukus rovė ir metė, bet jau prie policijos. O iš pradžių kuoliukus tik perkėlė, tvarkingai susmeigdami. Be dujų patekimo ant rankų prieš ją smurtas nebuvo panaudotas, o sūnus sakė, kad jis irgi išsigynė nuo smūgių. Civilinį ieškinį palaiko.

Liudytoja L. L. parodė, kad kaltinamasis L. yra jos sutuoktinis. Įvykio dieną buvo su vyru Klaipėdoje, grįžę rado palaidus gyvulius, kurie buvo aptverti su elektriniu piemeniu. Elektrinis piemuo buvo sulaužytas ir kuoliukai sulaužyti. Viską susitvarkė, suvarė gyvulius. Vakare jai išvažiavus, vyras paskambino, kad jį puola S., ji iškvietė policiją, skubiai grįžo į namus, kur pievoje prie namų ją užpuolė kaimynai S. ir jai sudavė per rankas. S. spjaudėsi, keikėsi, laužė kuoliukus. Ji atėmė metalinę lazdą iš S., tada ji pradėjo spjaudytis. S. buvo girta, ji liepė iš 3 kartų patikrinti girtumą atvykusios  policijos, bet jie to nepadarė. Jai buvo sudaužytos rankos, jos buvo mėlynos. Jai buvo suduota prieš atvykstant policijos pareigūnams. Ji vienam pareigūnų rodė rankas, kurios buvo paraudusios nuo mušimo. Tą vakarą jos vyras pasijuto blogai, važiavo į greitąją. Konfliktai didesni dėl žemės prasidėjo prieš du metus, mirus K.. Su S. nėra normalių santykių jau daug metų. Anksčiau nebuvo kuoliukai liečiami. Tik tą vakarą pirmą kartą buvo perkelti kuoliukai. Kuoliukai buvo laužomi, bet policijos pareigūnai jų neapžiūrėjo, buvo sulaužyti 25 kuoliukai, jie tebėra namuose maiše. Kuoliukai yra plastikiniai, juos lengvai galima perlaužti.

Liudytojas T. R., policijos pareigūnas parodė, kad proceso dalyvius pažįsta pagal savo darbines pareigas. Liepos mėnesį, buvo pranešta, kad užpultas vyras. Pagal pranešimą nuvyko į (duomenys neskelbtini) prie L. ir S. žemių. Ten buvo abi šeimos. Konfliktas buvo kilęs dėl kuoliukų perkėlimo, šalys rėkė, konfliktavo. S. jiems esant rovė kuoliukus ir metė lauk, aiškindama, kad tai jos žemė, yra pasidarę geodezinius matavimus. L. aiškino, kad turi dokumentus iš Vilniaus. L. su kirviu mojavo, naudojo kirvį vėl įkaldamas kuoliukus, L. sakė, kad nukirs kirviu. Abi pusės labai konfliktavo, keikėsi. Liepė šalims apsiraminti, S. liautis rauti kuoliukus. Jis dėl šių asmenų konfliktų jau buvo antrą kartą, o kolegos yra buvę ir daugiau kartų. Kuoliukai buvo elektrinio piemens, kuriuo aptverti ganėsi galvijai. Tuo metu kai jie su kolega buvo šalia, kažko grėsmingo negalėjo įvykti, bet jiems nesant galėjo įvykti visko. Riboženkliai buvo mediniai, išrauti, nematė sulaužytų kuoliukų. Su kiekviena puse kalbėjosi iš arti, todėl kažkuriai pusei prašant nustatyti kitų girtumą,  to nedarė, nes nekilo įtarimų, kad kažkuris būtų išgėręs, nebuvo jokio kvapo. Nepamena ar L. skundėsi dėl gyvulių išsibėgiojimo. S. skundėsi, kad kapčiai perkasti. Atsimena, kad į akis dujų gavo S.. Kai atvyko nepamena ar kuoliukai buvo išmėtyti, ar gyvuliai buvo pabėgę. Kreipėsi abi pusės dėl sužalojimų, matė įvykio vietoje, kad S. ašarojo nuo dujų.

Liudytojas D. V. parodė analogiškai liudytojui T. R..

Dėl BK 140 str. 1d.

Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G199/15(11) nurodyta, kad A. S. padarytas kairės krūtinės ląstos sumušimas, dešinio žasto sumušimas, kas kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu bukabriauniu daiktu, kuo galėjo būti medinis kuolas ar kitas daiktas, turintis panašias savybes. Apie ašarines dujas  medicininiuose dokumentuose įrašu nėra(It. b.l. 19).

Kaltinamajam E. L. ir jo sutuoktinei L. L. padaryti nežymūs sužalojimai, atitinkantys deklaruojamą laiką, E. L. padaryti ne mažiau dviejų trauminių smūgių (It. b.l. 115, 116-117).

Kaltinamasis ir jo sutuoktinė kreipėsi privataus kaltinimo tvarka (I t. b.l. 122-125).

Kaltinamojo pateikti ir apžiūrėti suplėšyti marškinėliai (It. b.l. 141-144), perduoti saugojimui (It. b.l. 145- kvito Nr. 0059670).

Kratos metu iš kaltinamojo paimti ir apžiūrėti kirvis, dujų balionėlis ir medinis pagalys (I t. b.l.92-99).

Pagal proceso dalyvių paaiškinimus ir nekilnojamojo turto registro išrašus nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų šeimoms priklauso besiribojantys žemės sklypai, esantys Genioto kaime, Kvėdarnos seniūnijoje, Šilalės rajone( It. 26- 29, 72-87), dėl kurių ribų vyksta nuolatiniai ginčai, konfliktai, teisme šiuo metu nagrinėjama civilinė byla dėl žemės ribų nustatymo (It. 158 b.l., IIt. 23, 24 b.l.).

Kai kurios nukentėjusiųjų nurodytos įvykio aplinkybės teismo posėdyje šiek tiek skiriasi nuo jų nurodytų pareiškime, jo patikslinime. Pavyzdžiui, I. S. pareiškime nurodyta, kad prieš juos smurto nenaudojo, tame pačiame pareiškime nurodyta, kad buvo subraižytos vyro rankos( It. b.l. 2); A. S. paaiškinime (I t. b.l. 12) nurodyta, kad E. L. mosikavo mediniu kuoliuku, kuriuo jam sudavė per rankas, įdrėskė veidą ir nenurodė, kad būtų suduota per galvą, o teismo posėdyje nurodė, kad nematė kuo jam buvo suduota bei parodė, kad buvo suduota per galvą, nuo ko jam svaigo galva. Šie prieštaravimai nepaneigia konflikto, grasinimų bei naudoto fizinio smurto prieš A. S. faktų.

Ištyrus ir įvertinus esamus įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. L. kaltė dėl A. S. padaryto nežymaus kūno sužalojimo įrodyta neabejotinai.  Nukentėjusiųjų A. S., I. S. parodymus dėl E. L. panaudoto fizinio smurto prieš A. S. patvirtina specialisto išvada dėl sužalojimų bei dėl panaudotų dujų neneigia ir pas kaltinamasis, patvirtina į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai liudytojai D. V., T. R.. Nors kaltinamasis nurodo, kad dujas naudojo gindamasis, iš jo paties parodymų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, nustatytų įvykio aplinkybių – nukentėjusiesiems raunant aptvaro kuoliukus, naudotos dujos bei suduoti smūgiai A. S. negali būti laikomi būtinais ir neišvengiamais siekiant apginti savo ginčijamą su nukentėjusiaisiais teisę dėl žemės ribų. Kaltinamasis teigia, kad dujas purškė į orą ir netyčia pataikė nukentėjusiajam, tačiau vertinant tai, kad dujos buvo purškiamos tiesiai į asmenį, iš nedidelio atstumo rodo, kad kaltinamasis veikė tyčia. E. L. veiksmai  dėl A. S. padaryto sužalojimo ir fizinio skausmo teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1d.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė dėl įvykio vietos  - A. ir I. S. priklausančioje privačioje žemės teritorijoje. Dėl žemės ribų tarp šalių vyksta ginčai ir šiuo metu teisme nagrinėjama civilinė byla, todėl konstatuoti, kad konfliktas įvyko būtent nukentėjusiesiems priklausančiame sklype, nėra pagrindo, be to kaltinimo kvalifikacijai tai teisinės reikšmės neturi.

Dėl išteisinimo pagal BK 145 str.1d.

Kaltinamasis neigia grasinęs nukentėjusiesiems. Nukentėjusiųjų parodymus dėl E. L. išsakytų grasinimų patvirtina policijos pareigūnų parodymai, kurie nurodė, kad ir jiems esant konflikto dalyviai buvo nusiteikę aršiai, o kaltinamasis atsineštu kirviu kuoliukams kalti, ne tik kalė, bet ir juo švaistėsi bei grasino ir nesant jų, policijos pareigūnų nežinia kaip galėjo baigtis konfliktas. Be to, grasinimų faktą patvirtina ir tai, kad kaltinamasis jau buvo panaudojęs dujas bei fizinį smurtą.

BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo realumą rodo aplinkybės, apibūdinančios veiksmus, jų formą ir pobūdį, kaltininko pavojingumą visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiškas elgesys. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).

Vertinant grasinimo realumą, reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, ir kt. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką suponuoja būtinumą konstatuoti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos siekia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-222/2016).

Nukentėjusieji nurodo, kad jie kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius, dėl jų yra įbauginti ir šiuo metu. Vertinant tai, kad nagrinėjamas konfliktas prasidėjo dėl nukentėjusiųjų veiksmų – perkeliant aptvaro kuoliukus vieną ir antrą kartą bei nukentėjusiajai I. S. tai darant ir atvykus policijos pareigūnams, verčia abejoti ar nukentėjusieji  E. L. grasinimus – žodžius ir mojavimą kirviu, neabejotinai vertino kaip realius nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo prasme. Kaltinamojo ir nukentėjusiųjų šeimos nuolatos konfliktuoja ir ilgą laiką, kaltinamasis kirvį buvo atsinešęs kalti kuoliukus ir jau esant konfliktui bei nukentėjusiesiems elgiantis provokuojamai, juo mojavo prieš juos. Objektyvių duomenų, kad E. L. grasinimus, jų galimas pasekmes, numatytas BK 145 str.1d. nukentėjusieji galėjo vertinti kaip realias, nėra. Sutiktina, kad grasinimai buvo ir kokios nors pasekmės galėjo įvykti, tačiau vertinant konflikto tęstinį pobūdį, šalių ilgalaikius nedraugiškus santykius, provokuojamą nukentėjusiųjų elgesį, lieka abejonė dėl nukentėjusiųjų suvokimo realių pasekmių įvykimo galimybe. Nuosprendis negali būti grindžiamas abejonėmis, kaltinamojo kaltė turi būti nustatyta neabejotinai, o abejonės aiškintinos kaltinamojo naudai, todėl minėtais aukščiau motyvais, E. L. konflikto metu išsakyti žodžiai bei atlikti veiksmai negali būti vertinami kaip tyčinis realus grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalies prasme, ir E. L. dėl šios veikos išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

   Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai. Bausmė skiriama atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir aplinkybes. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo šeimas sieja ilgalaikiai, nuolatiniai konfliktiniai santykiai, nesugebėjimas spręsti ginčų teisėtais būdas ir nusikaltimo padarymui reikšmės turėjo ir provokuojamas nukentėjusiojo ir jo šeimos elgesys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, kad siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė. 

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiųjų T. S. ir I. S. civiliniai ieškiniai, išteisinus E. L. pagal BK 145 str. 1d., paliktini nenagrinėtais (BPK 115 str.3 d. 2p.).

A. S. ieškinys tenkintinas iš dalies. Dėl A. S. padaryto nežymaus kūno sužalojimo ir sukelto fizinio skausmo, atsižvelgiant ir į provokuojamą nukentėjusiojo elgesį bei įvykio dalyvių nuolatinius konfliktinius santykius ir abiejų pusių nesugebėjimą spręsti teisėtais būdais ginčo, vadovaujantis teisingumo protingumo principais iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 300 eurų neturtinei žalai atlyginti bei trečdalis tris nukentėjusiuosius asmenis atstovavusio advokato pagalbai apmokėti, išlaidų. Turtinės žalos atlyginimui nukentėjusysis pateikė du mokėjimo kvitus įsigyjant kurą. Kaip matyti iš pateiktų mokėjimo kvitų datų, tai yra įvykusių teismo posėdžio datos, kas leidžia suprasti, kad nukentėjusieji prašo atlyginti atvykimo į teismo posėdį išlaidas. Nukentėjusiųjų prašymas priteisti kelionės išlaidas į teismo posėdį nenagrinėtinas. Proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam atlyginamos iš teismo lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tai yra be mokėjimo dokumentų pateikiant ir kitus būtinus dokumentus (BPK 104 str.1d.).

2015-09-23 prokuroro nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo turtui: žemės sklypams unikalus Nr. 4400-0991-5757, 88400002-0171; 8867-0009-0137 (b. l. 100-101) paliktinas galioti iki civilinio ieškinio – priteistos žalos, išlaidų atlyginimo.

Kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d., 5d. 1p. teismas

n u s p r e n d ž i a :

E. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str.1 d. ir paskirti jam viešuosius darbus šešiems (6) mėnesiams, įpareigojant jį dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui.

E. L. pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str.1 d. išteisinti, nes padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo E. L. A. S. 300 eurų neturtinei žalai ir 300 eurų advokato išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiųjų T. S. ir I. S. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

2015-09-23 prokuroro nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamojo turtui: žemės sklypams unikalus Nr. 4400-0991-5757, 88400002-0171; 8867-0009-0137 (b. l. 100-101) palikti galioti iki A. S. civilinio ieškinio atlyginimo.

Nukentėjusiųjų prašymą priteisti kelionės išlaidas į teismo posėdį, palikti nenagrinėtu ir nukentėjusiesiems išaiškinti, kad proceso išlaidos liudytojui, nukentėjusiajam atlyginamos iš teismo lėšų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Kardomąją priemonę kaltinamajam E. L. rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinius įrodymus - kirvį, dujų balionėlį, medinį pagalį( saugojimo kvitas Nr. 0059667), marškinėlius (kvito Nr. 0059670), saugomus Šilalės r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, gražinti kaltinamajam.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Teisėja                                                        Daiva Jazbutienė