Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2022-04-26][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-147-995-2022].docx
Bylos nr.: e2-147-995/2022
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Plungës apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinė miškų tarnyba 302471705 atsakovas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Palangos miesto savivaldybės administracija 125196077 trečiasis asmuo
Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija 132340880 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
Servitutas
Servitutas
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Nuosavybės teisė
Nuosavybės teisė
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Nuosavybės teisės įgyvendinimas
Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Procesas pirmosios instancijos teisme
Procesas pirmosios instancijos teisme
Negatorinis ieškinys (actio negatoria)
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos dėl juridinių asmenų organų sprendimų teisėtumo
CIVILINIS PROCESAS
Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje
CIVILINIS PROCESAS
CIVILINIS PROCESAS
BYLOS, KYLANČIOS IŠ DAIKTINIŲ TEISINIŲ SANTYKIŲ
Daiktinė teisė
Daiktinė teisė
Teisės į svetimus daiktus
Teisės į svetimus daiktus
Galutinis sprendimas
Galutinis sprendimas
Bylos dėl valdymo gynimo
Teismo sprendimas
Teismo sprendimas
BYLOS DĖL JURIDINIŲ ASMENŲ
Pirmosios instancijos teismo nutartys ir rezoliucijos
Savininko teisių gynimas
Savininko teisių gynimas

?

Civilinė byla Nr. e2-147-995/2022

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00487-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.12.2; 2.4.4.1; 3.2.6.5

 (S)

 

img1 

 

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2022 m. kovo 23 d.

Palanga

 

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,

sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, Sigitai Jonauskienei,

dalyvaujant ieškovės R. M. atstovui advokatui Sauliui Tamošaičiui,

atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, biudžetinės įstaigos Valstybinės miškų urėdijos atstovui Dainiui Ratkeliui,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, - Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdija“ atstovei Laurai Petrikienei, 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Valstybinei miškų urėdijai, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - Palangos miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdija, dėl kelio servituto turinio pakeitimo.

 

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.                      Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį 2022 m. sausio 4 d., patikslino, prašydama: 1) pakeisti 2020 m. liepos 13 d. sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, reg. Nr. 2366, kelio servituto turinį – leisti pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektą įrengti kelio servituto zonoje pravažiavimui į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirtą 310 m2 ploto nuovažą su projekte numatyta nuovažos danga; 2) leisti transporto priemonėmis pravažiuoti iš Vytauto g. į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naudojantis kelio servituto suteiktomis teisėmis ir iki kol bus įrengtas pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektą nuovaža, leisti ieškovei servituto ribose įrengti laikiną kelio nuovažos dangą transporto priemonėms pravažiuoti iš Vytauto g. į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) panaikinti BĮ Valstybinės miškų urėdijos 2022 m. sausio 20 d., reg. (39.6)-R2-170 atsisakymą taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą bei miškų kadastro duomenis ir įpareigoti atsakovę BĮ „Valstybinės miškų tarnybą atstatyti R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimą su Vytauto g., ištaisant šioje dalyje Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą bei miškų kadastro duomenis; 4) įpareigoti atsakoves BĮ Valstybinės miškų tarnybą bei Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos netrukdyti ieškovei R. M. naudotis žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiu servitutiniu keliu (nuovaža) susisiekimui visomis transporto priemonėmis iš Vytauto g., Palangoje, į namų valdos žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 5) priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

 

2.                      Ieškovė patikslinto ieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybes:

 

2.1.        2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu (TPDR Nr.T00048066, toliau - Detalusis planas) buvo suformuotas ieškovės nuosavybės teise valdomas kitos paskirties, Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Gyvenamųjų teritorijų) žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su nuovažai iš Vytauto gatvės skirtu žemės plotu.

2.2.        Ieškovė nuo 2016 m. birželio 14 d. nuosavybės teise valdo 0,15 ha ploto kitos paskirties (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Jos valdomas žemės sklypas ribojasi su valstybės žemės sklypu, unikalus (duomenys neskelbtini), kurio patikėtiniu yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

2.3.        Ieškovė ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutartį Nr. 101- DP (toliau - Sutartis), kuria buvo numatyta ieškovės lėšomis parengti Aitvarų gatvės techninį darbo projektą ir atlikti šios gatvės statybos darbus, tačiau po sutarties sudarymo situacijai iš esmės pasikeitus, sutartis tapo nebeįvykdoma, t. y. paaiškėjo, kad įvažiavimas į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), iš Vytauto gatvės per Detaliuoju planu suplanuotą Aitvarų gatvę, rengiant Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, per klaidą buvo įtrauktas į Valstybinės reikšmės miškų plotus. Ieškovė teigia, kad per klaidą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154, patvirtinus Valstybinės reikšmės miškų plotus ir 19 priedą - Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, faktiškai buvo atimta galimybė privažiuojamaisiais keliais iš Vytauto gatvės patekti į jai priklausantį žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini).

 

2.4.        2020 m. liepos 13 d. ieškovė ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius, atstovaujantis Lietuvos Respubliką, sudarė Sutartį dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo (toliau - Servituto sutartis), kurios pagrindu valstybiniam žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., nustatytas kelio servitutas, suteikiantis ieškovei (servituto turėtojai) teisę naudotis 310,00  m2 ploto sklypo dalimi pravažiavimui iki savo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), pagal servituto planą. Kelio servitutas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2020 m. liepos 16 d..

 

2.5.        Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. gegužės 31 d. suderino Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), projekto sprendinius. Suvestiniame inžinerinių tinklų brėžinyje po Savivaldybės suderinimo nurodoma: 1) Dujotiekio įtaisų šulinėliai turi būti lygūs su dangos paviršiumi, esant reikalui dujotiekio įtaisus ilginti arba trumpinti (atstumas nuo apsauginio šulinėlio iki dujotiekio įtaiso atšakinio vamzdelio galinio paviršiaus turi būti 5-10cm); 2) Dangas įrengti išlaikant minimalius atstumus tarp dujotiekio vamzdžio viršaus ir dangos pagrindo. Neišlaikant minimalių atstumų numatyti dujotiekio apsaugojimo priemones pagal skirstomųjų dujotiekio įrengimo taisykles.

 

2.5.        Ieškovė taip pat nurodo, kad ji 2021 m. liepos 12 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinimui Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ribos privažiavimo projekto sprendinius atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), dalyje, kurioje 2020 m. liepos 13 d. sandoriu nustatytas kelio servitutas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. SUVA-(8.53.E.) atsisakė derinti nuovažos sprendinius, remdamasi BĮ Valstybinės miškų tarnybos pozicija, kad kelio servituto vietoje nuovaža negali būti įrengta iki kol toje vietoje nebus pakeista žemės paskirtis.

 

2.6.        Tuomet ieškovė kreipėsi į atsakovę BĮ Valstybinę miškų tarnybą, kuri 2022 m. sausio 20 d. rašte Nr.(3.9.6)-R2-170, ieškovei nurodė, kad nesiruošia taisyti klaidos ir, kad nėra tam pagrindo. Ieškovė atkreipia dėmesį į tai, kad institucija visiškai nieko nepasisakė dėl esmės - kaip rengiant miškų schemą buvo išspręstas esamas namų valdų Vytauto gatvėje susisiekimas su Vytauto gatve. Nagrinėjamu atveju susisiekimas tiesiog buvo atimtas be jokios galimybės patekti į namų valdas. Ieškovės vertinimu, tokia situacija yra akivaizdžiai ydinga, nes savininkas turi turėti nepertraukiamą teisę laisvai ir nevaržomai valdyti nuosavybės objektą pagal jo tiesioginę paskirtį. Ieškovė pažymi, kad Detalusis planas įrodo, kad namų valda buvo suformuota su patekimu iš Vytauto gatvės, o ginčo schema patekimas į žemės sklypą atimtas. Be to, pasak Atsakovių miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik Detaliuoju planu, o nagrinėjamu atveju Detalusis planas buvo de facto pakeistas ginčo schema, kas iš esmės prieštarauja teritorijų planavimo reglamentavimui. Be to, Institucijos ieškovei pateiktas atsisakymas taisyti klaidą, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10straipsnio 5 dalie 5 punkto nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas. Tokiu būdu Institucija pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus ir sukėlė neigiamas teisines pasekmes.

 

2.7.        Ieškovė mano, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi servitutą, nepagrįstai nederina nuovažos sprendinių, būtinų servituto suteikiamoms teisėms įgyvendinti. Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba ydinga miškų schema atimdama iš savininko susisiekimo su namų valda galimybę piktnaudžiauja teisėmis ir pažeidė nuosavybės teisę, trukdo ją įgyvendinti, todėl turi būti pakeistinas servituto turinys, o BĮ Valstybinė miškų tarnyba įpareigotina ištaisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą bei miškų kadastro duomenis, atstatant ieškovės R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimą su Vytauto gatve bei įpareigoti BĮ Valstybinę miškų tarnybą ir Nacionalinę žemės tarnybą netrukdyti R. M. naudotis servitutiniu keliu (nuovaža) susisiekimui visomis transporto priemonėmis iš Vytauto gatvės, Palanga su namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Iki kol bus atstatytas susisiekimo klausimas, ieškovės nuosavybės teisė privalo būti užtikrinta ir ginama vadovaujantis Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies, 23 straipsnio, Civilinio kodekso 4.43 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, o teisė atstatyti ne dėl ieškovės kaltės prarastą susisiekimą turi būti ginama ir pagal Civilinio kodekso 4.98 straipsnį.

 

3.        Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo nesutikimą su ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimais grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatyme ir Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme yra įtvirtinta nuostata, kad miško žemėje draudžiama statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius, todėl, atsakovės vertinimu, ieškovės R. M. patikslintame ieškinyje išdėstyti prašymai gali būti tenkinami tik patikslinus Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ir pravažiavimui į žemės sklypą (unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) 310 m2 ploto nuovažai su Projekte numatyta nuovažos danga skirtą miško žemės plotą pavertus kitomis naudmenomis.

 

4.        Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo prašo ieškovės patikslintą ieškinį atmesti, nes jis nepagrįstas.

4.1.        Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba nurodo, kad teritorija, kurioje ieškovė siekia pakeisti kelio servituto turinį, patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 miško žemės taksacinis sklypas pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie buvo atnaujinti pagal 2015 m. valstybės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 miško žemės taksaciniame sklype yra 0,6 skalsumo pušų medynas (pušų amžius įvairuoja nuo 156 iki 46 metų).

4.2.        Atsakovė Valstybinė miškų tarnyba taip pat pažymi, kad teritorija, kurioje ieškovė siekia pakeisti kelio servituto turinį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Atsakovė taip pat pažymi, jog duomenys registruoti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre yra vieši, galiojantys ir nenuginčyti, todėl laikytini teisingais.

4.3.        Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį žemė privalo būti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei turi būti laikomasi žemės sklypui Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnio nuostatas, miško žemėje draudžiama: 1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius; 2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus; 3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus.

4.4.         Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba taip pat nurodo, kad ieškovės atstovas jai pateikė 2021 m. gruodžio 24 d. prašymą, kuriuo paprašė ištaisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, atstatant R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimą su Vytauto gatve. Tarnyba pagal savo kompetenciją ir teisės aktų jai suteiktus įgaliojimus išnagrinėjo ieškovės atstovo prašymą ir 2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. (39.6)-R2-170 pateikė atsakymą, kuriame nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas ir motyvus dėl pateikto prašymo. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 1255 „Dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro steigimo ir jo nuostatų patvirtinimo, 30 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas, o 33 punkte nurodyti visi baigtiniai pagrindai, kuriais remiantis kadastro duomenys gali būti keičiami. Nei vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punkte nurodytų pagrindų Tarnyba nenustatė nagrinėdama ieškovės atstovo prašymą.

4.4.        Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba taip pat pažymi, kad įstatymų leidėjas yra numatęs ir galimybę, teisės aktų nustatyta tvarka, paversti miško žemę kitomis naudmenomis. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik po to, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų. 

4.5.        Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba pažymi, kad jai nėra priskirta funkcija priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, todėl šių funkcijų ji nevykdo ir už jas nėra atsakinga. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis ir kompensavimo už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 1131, 12 punkte nustatyta, kad sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą arba vietovės lygmens bendrąjį planą, arba žemės valdos projektą tvirtinanti institucija.

5.        Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VĮ Valstybinių miškų urėdija pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį ir prašo šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad trečiojo asmens vykdomos valstybės funkcijos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos miškų įstatyme, veikla - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-7 patvirtintuose Valstybinės miškų urėdijos įstatuose. Minėtuose teisės aktuose Valstybinė miškų urėdija nėra nustatyta valstybės funkcija arba veiklos sritis, kurią vykdant ji būtų atsakinga už žemės tvarkymo ir administravimo klausimus bei kitų asmenų teisių į žemės sklypų ar kito nekilnojamojo turto naudojimo galimybes. Nurodo, kad nei su ieškove, nei su atsakovais trečiojo asmens nesieja jokie teisiniai santykiai ir bylos išsprendimas neturės jokios tiesioginės ar netiesioginės įtakos jo teisėms ir pareigoms.

6.        Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Palangos miesto savivaldybės administracija, pateikė atsiliepimą, kuriame prašo teismo, šalių ginčą spręsti savo nuožiūra, nedalyvaujant trečiojo asmens atstovui. Trečiasis asmuo mano, kad servitutiniame miško keliuke negali būti tiesiamas kelias, naudojant kietąsias dangas.

 

7.        Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Saulius Tamošaitis palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės atstovas nurodė, jog pagrindinis ginčas yra dėl prarasto susisiekimo. Jis yra įsitikinęs, kad miško schema per klaidą buvo nubraižyta ir ji negalėjo pakeisti Detalaus plano, kuriame yra numatytas infrastruktūros koridorius. Ieškovė, turėdama statybos leidimą, negali įsirengti kelio dangos pagal savivaldybės patvirtintą projektą. Ieškovė pageidauja servitutiniame kelyje įrengti kelio dangą trinkelėmis, kad ja galėtų važiuoti visos transporto priemonės, be to, įrengus kelio dangą, teritorija atrodys tvarkingai, keliu bus galima važiuoti ir sunkiasvorėmis mašinomis. Priešingu atveju, ieškovei tektų važinėtis lauko keliuku, tačiau važiuojant juo, kyla nepatogumai, nes nešasi purvas į Vytauto gatvę, ir pan. Ieškovės atstovo nuomone, nors teritorijoje ir yra medžių, tačiau jų buvimas ginčo teritorijoje - nėra kliūtis infrastruktūrinio kelio naudojimui. Ieškovė nepageidauja keisti miško sklypo kitomis naudmenomis, kadangi tai užtruktų daug laiko ir finansiškai būtų labai brangu. Mano, kad valstybės institucijos pačios turi taisyti savo klaidas, nes būtent atsakovių veiksmai sąlygojo ieškovės nuosavybės teisės pažeidimus. Taip pat pažymi, kad Institucijų atsisakymas taisyti klaidą, derinti projektą su ieškove, prieštarauja tiek gerojo administravimo principui, tiek Konstitucijos nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atstovas prašo teismo, kol bus atstatytas susisiekimas, jai leisti naudotis laikina kelio danga. Kadangi yra sudarytos kliūtis ieškovei naudotis servitutiniu keliu, ieškovė taip pat prašo teismo pašalinti šias kliūtis.  

 

8.        Teismo posėdžio metu atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos atstovė Virginija Narmontaitė prašė patikslintą ieškinį atmesti atsiliepimuose išdėstytais argumentais, nes jis nepagrįstas. Papildomai nurodė, kad ieškovei nėra trukdoma naudotis servitutiniu keliu, nes yra sudaryta Servituto sutartis, kuri galioja ir nėra nuginčyta. Ieškovei buvo suteikta teisė naudotis jai priklausančiu žemės sklypu – ji turi teisę neatlygintinai suteiktu servitutiniu keliu važiuoti visomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku ir šiomis servituto suteiktomis teisėmis naudotis esama kelio danga, neįrengiant kietosios dangos. Taigi ieškovei suteikta teisė patekti į savo namų valdą. Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu projektu, kuriuo projektuojama nuovaža su kietąja kelio danga, nes teritorija, kurioje yra servitutinis kelias yra miškas, o įstatymai draudžia miške statyti inžinerinius statinius. 

 

9.        Atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos atstovas Dainius Ratkelis teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad valstybės miškų kadastre ginčo sklypas yra miškas. Yra miškų tvarkymo schema, kuris yra specialusis teritorijų planavimo dokumentas ir valstybinių miškų schema, kuri nėra teritorijų planavimo dokumentas, tai yra miškų žemėlapis. Miestų miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė pagal Miškų įstatymą. Kol teritorijoje bus miškas, jame negalima statyti inžinerinių statinių, jei jie neskirti miškų infrastruktūrai, o kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, ieškovė siekia įsirengti įvažą asmeniniam naudojimui. Norint statyti inžinerinį statinį, tokį kaip pageidauja ieškovė, reikia, kad jame neliktų miško, t. y. miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis. Institucija neturi kompetencijos keisti žemės naudojimo paskirties. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarką nustato Vyriausybė. Sprendimą miško žemę paversti kitomis naudmenomis priima detalųjį arba specialųjį teritorijų planavimo dokumentą tvirtinanti institucija. Kai bus atlikti visi formalumai, miškų tarnyba išbrauks teritoriją iš miškų kadastro. Šiai dienai teritorija yra miškas, kuris yra inventorizuotas ir įtrauktas į miško kadastrą. Detalusis planas gali numatyti, kas bus planuojama teritorijoje ir pagal jį galima inicijuoti pakeitimus, tačiau kol neišimta iš kadastrų, teritorija yra miškas. Pastebi, kad nereiktų painioti Valstybinio miško schemos, kurios nėra teritorijų planavimo dokumentas, ir Miškų tvarkymo schemos, kurios yra teritorijų planavimo dokumentas, sąvokos. Iš byloje esančių matyti, kad teritorijoje yra šimtamečių medžių, be to, pažymi, kad miško statusas nepriklauso nuo to, ar teritorijoje yra medžių, ar ne. Kas yra miškas apibrėžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad atskirais atvejais ir kadastre neįregistruotas miškas gali būti pripažįstamas mišku. Jei yra inventorizuota ir įtraukta į miškų kadastrą, laikoma, kad tai yra miškas. Inventorizacija daroma kas dešimt metų, apžiūrint teritoriją faktiškai bei vadovaujantis esamais duomenimis. Vyriausybės nutarimas neapsprendžia, ar teritorija yra miškas. Tai vertina specialus darbuotojas, atlikdamas inventorizaciją. Pirminė inventorizacija atlikta pagal faktą 2005 metais, o 2015 m. duomenis buvo patikslinti. Atsakovės atstovas taip pat paaiškino, kad nors detalusis planas yra privalomas, tačiau kadastro tvarkytojas duomenų pagal detalųjį planą nekeičia, privalo būti sprendimas miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad miškas inventorizuojamas pagal faktą ir ginčo teritorijoje yra šimtamečių medžių, kas reiškia, kad inventorizacijos metu nebuvo padaryta jokia klaida. Kodėl Detaliajame plane buvo suplanuoti infrastruktūros koridoriai miške ir joje buvo leidžiama statyba, jis negali pasakyti. Taip pat pažymi, kad ieškovė su atsakove yra sudariusi Servituto sutartį, ir ieškove gali naudotis keliu, nepažeidžiant miškų paklotės bei laikantis Miškų įstatymo nuostatų, todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad ji niekaip netrukdo ieškovei naudotis ginčo keliu.

 

10.        Trečiojo asmens VĮ Valstybinės miškų urėdijos atstovė Laura Petrikienė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus. Nurodė, kad teritorija, kurioje ieškovė siekia pakeisti servituto turinį, priskirtina valstybinių miškų teritorijai. Inventorizacija atlikta 2005 m., patikslinta 2015 metais. Duomenys teisingi, nenuginčyti. Pažymi, kad trečiasis asmuo neturi nei tiesioginės, nei netiesioginės sąsajos su ginčo žemės sklypu, todėl prašo teismo šalių ginčą spręsti teismo nuožiūra.

 

Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys atmetamas.

 

Faktinės bylos aplinkybės

 

11.        Rašytiniais įrodymais bei šalių atstovų paaiškinimais byloje nustatyta:

 

11.1.        2000 m. gegužės 25 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 32, patvirtintu Palangos miesto centrinės dalies detaliuoju planu (TPDR Nr.T00048066, toliau - Detalusis planas) buvo suformuotas ieškovės nuosavybės teise valdomas kitos paskirties, Mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (Gyvenamųjų teritorijų) žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), su nuovažai iš Vytauto gatvės skirtu žemės plotu.

 

11.2.        Ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,15 ha ploto žemės sklypas, kitos paskirties – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos), unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

 

11.3.        Ieškovės žemės sklypas ribojasi su valstybinės žemės sklypu, (duomenys neskelbtini), kurio patikėtiniu yra atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

 

11.4.        Nagrinėjama teritorija, kurioje ieškovė pageidauja įsirengti privažiavimą prie žemės sklypo patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypą, kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 sklypas pagal 2005 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie buvo atnaujinti pagal 2015 m. valstybės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis nagrinėjama teritorija yra 0,6 skalsumo pušų medyno (pušų amžius įvairuoja nuo 156 iki 46 metų) dalis. Be to, nagrinėjama teritorija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 ,,Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams.

 

11.5.        Ieškovė ir trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. lapkričio 21 d. sudarė Palangos miesto infrastruktūros plėtojimo (savanoriškos paramos Palangos miesto infrastruktūrai plėtoti) sutartį Nr. 101- DP (toliau - Sutartis), kuria buvo numatyta ieškovės lėšomis parengti Aitvarų gatvės techninį darbo projektą ir atlikti šios gatvės statybos darbus.

 

11.6.        2020 m. liepos 13 d. ieškovė ir atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Respublikos valstybę, sudarė sutartį dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, kurios pagrindu valstybiniam žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę ieškovei (servituto turėtojai) važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, t. y. naudotis 310 m2 ploto sklypo dalimi privažiavimui iki savo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) pagal servituto planą.

 

11.7.        Nustatyta, kad 2021 m. gegužės 31 d. Palangos miesto savivaldybė suderino Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), ieškovės pateikto statybos projekto (suvestinį inžinerinių tinklų plano) sprendinius.

 

11.8.        Ieškovė 2021 m. liepos 12 d. pateikė Nacionalinei žemės tarnybai derinimui Vytauto gatvės nuovažos iki žemės sklypo, kad. (duomenys neskelbtini), ribos privažiavimo projekto sprendinius atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos valdomo žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje 2020 m. liepos 13 d. sandoriu nustatytas kelio servitutas, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. liepos 26 d. raštu Nr. SUVA-(8.53.E.) atsisakė derinti nuovažos sprendinius, remiantis tuo, kad kelio servituto vietoje nuovaža negali būti įrengta iki kol toje vietoje nebus pakeista žemės paskirtis.

 

11.9.        Ieškovės atstovas advokatas Saulius Tamošaitis atsakovei BĮ Valstybinei miškų tarnybai pateikė 2021 m. gruodžio 24 d. prašymą, kuriuo paprašė ištaisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, atstatant ieškovės R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimą su Vytauto gatve.

 

11.10.        2022 m. sausio 20 d. raštu Nr. (39.6)-R2-170 atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba pateikė atsakymą ieškovės atstovui, kuriame nurodė visas faktines aplinkybes, teisės aktų normas ir motyvus dėl pateikto prašymo ir išaiškino ieškovei, kad ji neturi teisinio pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą bei teikti siūlymą Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą Nagrinėjamoje teritorijoje, nes nenustatė, nei vieno iš Miškų valstybės kadastro nuostatų 30 ir 33 punkte nustatytų pagrindų, kuriais remiantis kadastro objektas gali būti išregistruojamas ar keičiami kadastro duomenys.

 

Dėl servituto turinio pakeitimo

 

12.        Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.112 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. 

 

13.        Byloje nustatyta, kad civiliniu sandoriu – 2020 m. liepos 13 d. ieškovės ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos, atstovaujančios Lietuvos Respublikos valstybę, sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, valstybiniam žemės sklypui, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiam Palangos m., ieškovės, viešpataujančiojo daikto savininkės, naudai buvo nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (viešpataujantis daiktas), suteikiantis teisę ieškovei (servituto turėtojai) naudotis 310 m2 ploto sklypo dalimi patekimui iš Vytauto gatvės, Palangoje, iki ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

 

14.        Ieškovė, viešpataujančio daikto savininkė kreipėsi į teismą ir prašo pakeisti pirmiau paminėtu sandoriu nustatyto servituto turinį. 

 

15.        CK 4.112 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad viešpataujančiojo ar tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti servituto turinį ar panaikinti servitutą, jeigu iš esmės pasikeičia aplinkybės ar atsiranda nenumatytų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti tampa neįmanoma ar labai sudėtinga. Taigi ši teisės norma reglamentuoja galimybę keisti servituto turinį ar kelti servituto panaikinimo klausimą dėl iš esmės pasikeitusių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių.

 

16.        Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė siekia pakeisti servituto turinį, t. y. išplėsti servituto turinį jos prašomu būdu - leisti pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektą įrengti kelio servituto zonoje pravažiavimui į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirtą 310 m2 ploto nuovažą su projekte numatyta nuovažos (betoninių trinkelių) danga. Ieškovė būtinybę keisti nustatyto kelio servituto turinį, nustatant jai teisę įsirengti inžinerinį statinį servitutiniame kelyje, grindžia tuo, kad jai nutrūko susisiekimas su jos žemės sklypu, dėl ko ji negali į jį patekti, nes atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsisakė derinti ieškovės pageidaujamos įsirengti betoninių trinkelių dangos nuovažos servitutiniame kelyje projektinius sprendinius.

 

17.        Teismas pasisakydamas dėl nagrinėjamu atveju nustatyto servituto turinio pažymi, kad kai kelio servitutu suteikiama teisė naudotis pėsčiųjų taku, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu pėsčiųjų taku gali eiti pėstieji, važiuoti dviračiai, neturintys variklių, ir gali būti vedami už pasaito galvijai (CK 4.118 straipsnio 1 dalis). Kai kelio servitutu suteikiama teisė važiuoti transporto priemonėmis, papildomai nenustatant galimybės pasinaudoti juo kitais tikslais ir nenustatant naudojimosi juo apribojimų, laikoma, kad tokiu keliu galima važiuoti įvairiomis transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku (CK 4.119 straipsnio 1 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių jį tiksliai nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis). Byloje nepaneigta aplinkybė, kad ieškovė servitutiniu keliu gali naudotis - prieiti, privažiuoti transporto priemonėmis prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, taip pat nenustatyta, jog ieškovei priklausančio žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį ieškovė neturi galimybės. Ieškovės nurodyti argumentai, jog servitutinis kelias yra tik lauko kelias, ir juo nepatogu važiuoti transporto priemonėmis, taip pat nepaneigia galimybės jai naudotis nustatytu servitutiniu keliu. Šiame kontekste pasisakytina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog servituto ar jo turinio pakeitimo (padidinimo) būtinybei pagrįsti nėra reikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytą, daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, jog nepakeitus servituto turinio (neįsirengus ieškovei pageidaujamos nuovažos), jai nebūtų įmanoma daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

 

18.        Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nuosavybę – žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), įsigijo 2016 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o teritorija, kurioje ieškovė siekė pakeisti kelio servituto turinį, yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre 2005 m. valstybės sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu, kurie buvo atnaujinti 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenimis. Dėl šių priežasčių, ieškovė, prieš įsigydama nuosavybę turėjo galimybę kruopščiai išsianalizuoti teritorijos ypatumus, ir įsivertinti egzistuojančias bei galimas kliūtis, trukdančias visapusiškam ieškovės pageidaujamų sprendinių įgyvendinimui. Galiausiai ir Servituto sutartyje, kurią šalys sudarė 2020 m. liepos 13 d., nurodyta, kad teritorija, kurioje ieškovei suteikiamas servitutas, yra miškų ūkio paskirties, o naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, tačiau tai nesutrukdė ieškovei pasirašyti Servituto sutartį su atsakove Nacionaline žemės tarnyba. Taigi nagrinėjamu atveju tiek žemės sklypo įsigijimo metu, tiek Servituto sutarties sudarymo metu, ieškovei visos aplinkybės, susijusios su nustatyto servituto buvimo vieta, jos ypatumais, turėjo būti ir/ar buvo žinomos, o jokių kitų pasikeitusių ar atsiradusių nenumatytų aplinkybių servituto turinio pakeitimui, ieškovė nenurodė.

 

19.        Taigi byloje nustatyta ir ginčo byloje dėl to nėra, kad ieškovės subjektinė teisė naudotis savo nuosavybe, t. y. patekti į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, buvo įgyvendinta, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai sudarius su ieškove Servituto sutartį, pagal kurią buvo nustatytas servitutas nuovažai iš Vytauto g., Palangos m., suteikiantis teisę ieškovei naudotis 310 m2 ploto sklypo dalimi patekimui iki savo žemės sklypo, o dėl nuovažos įrengimo ieškovės pageidaujamu būdu, kaip teisingai nurodo ir atsakovės, yra numatytos papildomos sąlygos ir imperatyvūs draudimai.

 

20.        Sprendžiant dėl ieškovės reikalavimo išplėsti servituto turinį, suteikiant ieškovei teisę statyti suprojektuotą inžinerinį statinį – betoninių trinkelių kelio dangą, aktualu tai, kad žemės sklypo dalis, kurioje ieškovė siekia įsirengti pravažiavimo kelią jos pageidaujamu būdu, yra priskirtina miško teritorijai, jos pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – miškų ūkio, naudojimo būdas – rekreacinių miškų sklypai, ši žemės sklypo dalis yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 sklypas, ši teritorija yra 0,6 skalsumo pušų medyno dalis. Be to, ši teritorija yra priskirtina valstybinės reikšmės miškų plotams. Taigi dėl šių paminėtų aplinkybių jos naudojimui taikomas tiek Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, tiek Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, taip pat ir Lietuvos Respublikos miškų įstatymas. 

 

21.        Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad žemė privalo būti naudojama pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, bei turi būti laikomasi žemės sklypui Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 101 straipsnyje numatyta, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos miško žemėje nustatytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 95 straipsnyje numatyta, kad miško žemėje draudžiama: 1) statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius; 2) paversti miško žemę kitomis žemės naudmenomis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus; 3) privačią miško valdą arba privačiame ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančią miško žemę skaidyti į dalis, išskyrus Miškų įstatyme nustatytus atvejus. Miško infrastruktūra - tai miško medelynuose įrengta infrastruktūra, miško žemėje esantys miško keliai, miško žemės sausinimo sistemų įrenginiai, miško priešgaisrinės apsaugos sistemos inžineriniai statiniai ir įrenginiai, taip pat kiti inžineriniai statiniai ir įrenginiai, skirti miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tai reiškia, kad statinių ir (ar) įrenginių statyba miško žemėje iš esmės yra draudžiama, išskyrus vieną išimtį - miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Teritorija, kurioje ieškovė pageidauja įsirengti nuovažą yra miško žemėje ir šio miško plotai yra priskirti valstybinės reikšmės miško plotams. Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, ir šioje teisės normoje detalizuota, kokie miškai yra priskiriami valstybinės reikšmės miškams, t. y. miestų miškai.

 

22.        Atsižvelgdamas į ginčo materialiųjų teisinių santykių metu galiojusias pirmiau paminėtų teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad aptariamoje teritorijoje, valstybinės reikšmės miško žemėje statyti (įsirengti) ieškovės pageidaujamą susisiekimo komunikacijos inžinerinį statinį - nuovažą su kietąją kelio (betoninių trinkelių) danga (STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo 5.2, 5.2.1, 8, 8.1 punktai), kuri būtų skirta privažiavimui į ieškovei priklausantį žemės sklypą, šiuo metu nėra galimybės, nes toks statinys neatitiktų Lietuvos Respublikos miškų, Lietuvos Respublikos žemės, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymų imperatyviųjų reikalavimų, o byloje duomenų, kad toks inžinerinis statinys yra būtinas miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms įgyvendinti, nėra.

23.        Ieškovė taip pat savo reikalavimą grindė argumentu, kad kai buvo tvirtinamas Detalusis planas, Miškų tvarkymo schemos nebuvo, o Miškų tvarkymo schema prieštarauja Detaliajam planui, nes visiškai neatsižvelgta į jo sprendinius, todėl šiuo atveju privaloma vadovautis planuojamoje teritorijoje galiojančiu žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentu, šiuo konkrečiu atveju – Detaliuoju planu.

 

24.        Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 straipsnį, teritorijų planavimo dokumentų rūšys yra: 1) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai; 2) specialiojo teritorijų planavimo dokumentai. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) valstybės teritorijos bendrasis planas ir valstybės teritorijos dalių bendrieji planai (rengiami valstybės lygmeniu); 2) savivaldybių (rengiami savivaldybės lygmeniu) ar jų dalių (rengiami vietovės lygmeniu) bendrieji planai; 3) detalieji planai (rengiami vietovės lygmeniu). Specialiojo teritorijų planavimo dokumentams priskiriami: 1) specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentai: žemėtvarkos schemos, kaimo plėtros žemėtvarkos projektai; 2) miškų tvarkymo schemos; 3) saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentai: saugomų teritorijų sistemos ar jos dalių schemos, saugomų teritorijų ribų planai, saugomų teritorijų planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planai), saugomų teritorijų tvarkymo planai; 4) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentai; 5) inžinerinės infrastruktūros vystymo planai; 6) žemės gelmių naudojimo planai.

25.        Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, patvirtinto valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai yra privalomi rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams, taip pat jie nustato teritorijos naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemones kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti.

26.        Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse. Sklypų projektų rengimo taisyklių 2 punkte taip pat nustatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams.

27.        Vadinasi, formuojant ar pertvarkant žemės sklypo projektą, svarbu, kad jis atitiktų ne tik detaliojo, bet ir savivaldybės bendrajam bei specialiesiems teritorijų planavimo dokumentams, o žemiausiojo lygmens teritorijų planavimo dokumento – detaliojo plano sprendiniai turi atitikti specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Šiuo atveju, teritorijai, kurioje ieškovė siekia didesnės apimties servituto, galioja specialusis teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentas – Miškų tvarkymo schema, t. y. Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 498 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo. Miškų tvarkymo schemą tvirtina aukštesnė institucija, šiuo atveju schema yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės, todėl ja turėtų būti vadovaujamasi, o pagal šią schemą ginčo žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą. Vadinasi, kadangi žemės sklypo dalis, esanti (duomenys neskelbtini), ir, kurioje ieškovė siekia pakeisti servituto turinį, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotą, ir joje, be kitų draudimų, numatytas ir draudimas statyti statinius ir (ar) įrenginius, tiesti inžinerinius tinklus, išskyrus miško infrastruktūrai priskiriamus inžinerinius statinius ir (ar) įrenginius. Kaip ir ieškovei skirtose atsakymuose nurodė atsakovės bei trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija, klausimas dėl privažiavimo kelio įrengimo ieškovės pageidaujamu būdu gali būti sprendžiamas tik žemės sklypą išbraukus iš valstybinės reikšmės Miškų tvarkymo schemos. Tam reikalinga miško žemę paversti kitomis naudmenomis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas yra numatęs galimybę teisės aktų nustatyta tvarka paversti miško žemę kitomis naudmenomis, tačiau miško žemę paversti kitomis naudmenomis valstybinės reikšmės miškuose galima tik tuo atveju, kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas vietovės lygmens bendruosiuose planuose arba specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose, arba detaliuosiuose planuose ir Vyriausybė priima nutarimą dėl tam tikrų valstybinės reikšmės miškų plotų išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų (Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalis).

 

28.        Ieškovės teiginiai, kad atsisakymas sudaryti su ja jos pageidaujamą servitutą, praplečiant jo turinį, prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui ir sukelia jai neigiamas teisines pasekmes, yra nepagrįsti, kadangi šiuo atveju pati nuosavybės teisė nėra paneigiama, tik ji negali būti įgyvendinama ieškovės pageidaujamu būdu, ją ieškovė turi įgyvendinti laikydamasi galiojančių teisės aktų nuostatų, kurios teismo aptartos šiame sprendime. Taigi ieškovės argumentai, kad atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos atsisakymas praplėsti jau nustatyto servituto turinį, kol nebus išspręstas ginčo žemės sklypo dalies išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų tvarkymo schemos ir jos paskirtis atitiks teritorijų planavimo dokumente nustatytam žemės sklypo naudojimo būdui, pažeidė jos teises, yra atmestini.

 

29.        Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime pabrėžė, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio valstybei kyla priedermė nustatyti tokį teisinį reguliavimą ir veikti taip, kad būtų apsaugota natūrali gamtinė aplinka, atskiri jos objektai, kad būtų užtikrintas racionalus gamtos išteklių naudojimas ir jų atkūrimas bei gausinimas; tam tikslui turi būti sukurta ir deramai funkcionuoti atitinkama valstybės institucijų sistema, valstybės biudžete turi būti numatytos lėšos, reikalingos apsaugoti natūralią gamtinę aplinką, atskirus jos objektus, užtikrinti racionalų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą bei jų gausinimą; iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnio kyla pareigos ir visiems Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims: jie privalo susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala žemei, jos gelmėms, vandeniui, orui, augalijai ir gyvūnijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat yra pažymėta, kad miškai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai; pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė; ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai, viešiesiems interesams lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą).

 

30.        Apibendrinant darytina išvada, kad tenkinti ieškovės reikalavimo pakeisti 2020 m. liepos 13 d. sutartimi dėl servituto valstybinės žemės sklypui nustatymo, reg. Nr. 2366, kelio servituto turinį – leisti pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektą įrengti kelio servituto zonoje pravažiavimui į žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), skirtą 310 m2 ploto nuovažą su projekte numatyta nuovažos danga, nėra pagrindo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas, kaip nepagrįstas nei fakto, nei teisės taikymo prasme.

31.        Netenkinus ieškovės pagrindinio reikalavimo, remiantis pirmiau paminėtu teisiniu reglamentavimu bei teismo išdėstytais motyvais, netenkintini ir ieškovės išvestiniai reikalavimai, kuriuo ieškovė prašo leisti transporto priemonėmis pravažiuoti iš Vytauto g. į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), naudojantis kelio servituto suteiktomis teisėmis ir iki kol bus įrengtas pagal privažiavimo kelio iki (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribos, Palangos mieste, statybos projektą nuovaža, leisti ieškovei servituto ribose įrengti laikiną kelio nuovažos dangą transporto priemonėms pravažiuoti iš Vytauto g. į žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

 

32.        Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašė panaikinti atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. sausio 20 d., reg. (39.6)-R2-170, atsisakymą taisyti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą bei miškų kadastro duomenis ir įpareigoti atsakovę BĮ Valstybinės miškų tarnybą atstatyti R. M. namų valdos, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), susisiekimą su Vytauto g., ištaisant šioje dalyje Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą bei miškų kadastro duomenis.

 

33.        Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad duomenų, jog teritorija, kurioje ieškovė siekia pakeisti kelio servituto turinį, nepagrįstai buvo priskirta miškų ūkio paskirties žemės sklypui ir įtraukta į valstybinės reikšmės plotų miškus, nenustatyta. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ginčo žemės sklype esantis miškas nepagrįstai priskirtas valstybinės reikšmės miškams. Teisė miškus priskirti valstybinės reikšmės miškams pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsnio nuostatas suteikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, ieškovės minimą teritoriją priskyrė valstybinės reikšmės miškams. Vyriausybės nutarimu ginčo miškas valstybinės reikšmės miškams priskirtas iki ieškovei ir atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai, atstovaujančiai Lietuvos Respublikos valstybę, sudarant Servituto sutartį. Taigi teritorija, kurioje nustatytas servitutas yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams ir įregistruota Lietuvos Respublikos miškų valstybinės kadastre kaip Kretingos miškų urėdijos Palangos girininkijos 110 kvartalo 12 miško žemės taksacinis sklypas pagal 2005 m. valstybės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis, kurie buvo atnaujinti 2015 metų sklypinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu. Šios aplinkybės nėra nuginčytos, todėl teismas remiasi jomis kaip įrodytomis.

 

34.        Ieškovės 2021 m. gruodžio 24 d. prašymas pateiktas atsakovei BĮ Valstybinei miškų tarnybai, patvirtina, kad ji siekia, jog būtų ištaisyta Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schema, todėl vertintina, ar atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos atsisakymas ištaisyti klaidą yra pagrįstas.

 

35.        Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu yra patvirtintas Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Šio Aprašo 1 punktu nustatyta, kad Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašas nustato valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo, tikslinimo tvarką ir už tai atsakingas institucijas. Pagal Aprašo 2 punktą, valstybinės reikšmės miškų plotų schemos yra skirtos valstybinės reikšmės miškų plotams ir jų riboms nustatyti. Schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis. Aprašo 3 punktu nustatyta, kad schemų rengimą ir tikslinimą organizuoja Aplinkos ministerija (toliau – rengimo organizatorius), o jų rengimą ir derinimą atlieka Valstybinė miškų tarnyba (toliau – rengėjas). Sprendimas dėl schemos rengimo ar tikslinimo priimamas aplinkos ministro įsakymu. Šis sprendimas skelbiamas vietos spaudoje, taip pat rengimo organizatoriaus ir rengėjo interneto tinklalapiuose. Pagal Aprašo 15 punktą prašymus ištaisyti galiojančiose valstybinės reikšmės miškų plotų schemose pastebėtas valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos ar schemos rengimo klaidas ir atitinkamai patikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas fiziniai ir juridiniai asmenys teikia rengėjui. Gavęs šiuos prašymus, rengėjas sprendžia klausimą dėl duomenų patikrinimo vietoje tikslingumo, atlieka patikrinimus vietoje, patikslina Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis ir patikrinimo aktų, kuriuose užfiksuotos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos, kopijas su pasiūlymais tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemas teikia rengimo organizatoriui arba raštu pateikia motyvuotus sprendimus dėl atsisakymo šiuos pasiūlymus teikti.

 

36.        Atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba 2022 m. sausio 20 d., atsakyme, reg. (39.6)-R2-170, nurodė ieškovei, kad nėra pagrindo tikslinti Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą bei teikti siūlymą Aplinkos ministerijai tikslinti Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą ieškovės nurodytoje teritorijoje. Teismas, atsižvelgdamas į Aprašu nustatytą schemų keitimo tvarką, daro išvadą, jog atsakovė Aprašo nuostatų nepažeidė. Atsakovės atsisakymas tikslinti schemą atitinka Aprašo 15 punkto reikalavimą, kad procedūra dėl schemos keitimo pradedama, kai nustatomos miškų inventorizacijos klaidos. Šiuo atveju atsakovė nenustatė, kad buvo padaryta klaida, todėl schemos keitimo procedūros nepradėjo. Pažymėtina ir tai, kad Valstybinė miškų tarnyba turi kompetenciją atlikti miškų inventorizaciją, periodiškai tikslinti miškų plotų duomenis, todėl, teismas, atsižvelgdamas į šias ir kitas šios institucijos funkcijas (Valstybinės miškų tarnybos nuostatų 9 p.) ir į tai, kad atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos pateikti duomenys apie tai, kad dalis valstybinės reikšmės miško patenka į ginčo žemės sklypą, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl neturi pagrindo tokiais įrodymais nesivadovauti ar, nesant kitų šiuo metų aktualių duomenų, spręsti, jog nurodomi duomenys yra neteisingi ar nepatikimi. 

 

37.        Teismo vertinimu, ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai patikslintame ieškinyje nurodo, kad ginčijamas sprendimas yra priimtas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimus, taip pat gerojo viešojo administravimo bei atsakingo valdymo principus.

 

38.        Kadangi atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba yra viešojo administravimo subjektas, todėl savo veikloje turi vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, 10 straipsnyje įtvirtintais principais ir nuostatomis.

 

39.        Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodomas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad pirmiau paminėtos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., Lietuvos Vyriausiojo administracinio Teismo 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015).

 

40.        Nagrinėjamu atveju teismas vertina, jog atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos atsakymas (sprendimas) visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, jame pateikta informacija yra tiksli ir aiški, nedviprasmiška, yra nurodytos aiškios prašymo netenkinimo priežastys, detalizuotas teisinis pagrindas. Atsakovės atsakymas (sprendimas) yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Pagrindo teigti, jog atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje, nurodytus principus priimant ginčijamą sprendimą, nėra. 

 

41.        Nors ieškovė, prašydama panaikinti atsakovės minėtą ginčijamą atsakymą, nurodo, kad institucija visiškai rašte nieko nepasisakė dėl esmės - kaip rengiant miškų schemą buvo išspręstas esamas namų valdų Vytauto gatvėje susisiekimas su Vytauto gatve, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atsakovė BĮ Valstybinė miškų tarnyba nėra kompetentinga spręsti asmenų patekimo į jų nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias valdas, klausimus, priimti sprendimus dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis, ir atsakovei tokios funkcijos nėra priskirtos, ji jų nevykdo ir už jas nėra atsakinga. Atsakovė, pateikdama atsakymą ieškovei, ištyrė visas reikšmingas aplinkybes, detaliai išdėstė teritorijos, kurioje ieškovė siekė pakeisti kelio servituto turinį, ypatumus, nurodė teisinį reglamentavimą, taikytiną ginčo teritorijoje, bei išdėstė savo poziciją ieškovės prašyme keliamais klausimais, todėl ir šiuo ieškovės nurodytu argumentu, kad skundžiamame rašte nieko nepasisakyta, kaip rengiant miškų schemą buvo išspręstas esamas namų valdų Vytauto gatvėje susisiekimas su Vytauto gatve, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovės sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

 

 

 

42.        Remiantis pirmiau nurodytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo naikinti atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnybos 2022 m. sausio 20 d. atsakymą (sprendimą) pagal ieškovės patikslintame ieškinyje bei jos atstovo teismo posėdyje nurodytus argumentus, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

 

Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis servitutiniu keliu

 

43.        Ieškovė taip pat pareiškė reikalavimą CK 4.98 straipsnio pagrindu, prašydama įpareigoti atsakoves BĮ Valstybinės miškų tarnybą bei Nacionalinę žemės tarnybą netrukdyti ieškovei naudotis žemės sklype, unikalus (duomenys neskelbtini), esančiu servitutiniu keliu (nuovaža) susisiekimui visomis transporto priemonėmis iš Vytauto g., Palangoje, į namų valdos žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

 

44.        Savininko teisė reikšti negatorinį ieškinį įtvirtinta CK 4.98 straipsnyje. Pagal šiame straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnyje taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Taigi, negatoriniu ieškiniu ginama konkretaus asmens subjektinė nuosavybės teisė. Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

 

45.        Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės BĮ Valstybinės miškų tarnyba bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kokiais nors neteisėtais veiksmais, piktybiškai, piktnaudžiaudamos teise bei sudarydamos kliūtis neleidžia ieškovei naudotis jos nuosavybės teise valdomu žemės sklypu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad ieškovė šiuo metu į savo žemės sklypą neturi galimybių patekti, nes patekimą į jai priklausantį žemės sklypą garantuoja Servituto sutartimi nustatytas servitutas. Tai, kad ieškovė negali naudotis servitutiniu keliu jos pageidaujamu būdu, kurį, kaip minėta pirmiau draudžia imperatyvios įstatymų nuostatos, nepaneigia objektyvios galimybės buvimo, kadangi šiuo nagrinėjamu atveju ieškovei susisiekimas yra užtikrintas Servituto sutartimi, kuria ieškovei suteikta teisė patekti į savo žemės sklypą pagal servituto planą, todėl atmestini kaip nepagrįsti ieškovės argumentai, kad atsakovės jai trukdo naudotis, valdyti ar disponuoti ieškovei nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje taip pat nėra ir duomenų, pagrindžiančių būsimus atsakovių veiksmus, trukdysiančius ieškovei patekti į savo žemės sklypą bei juo naudotis. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad ieškovė turi realią galimybę patekti į savo žemės sklypą ir juo disponuoti, taip pat važiuoti ir transporto priemonėmis šiuo metu egzistuojančiu keliu, tačiau nepažeidžiant Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nuostatų reikalavimų. Taigi ieškovė, kaip žemės sklypo savininkė, neįrodė savo teisių pažeidimo, vadinasi, nepagrindė ir būtinosios negatorinio ieškinio tenkinimo sąlygos, todėl ir šis ieškovės reikalavimas taip pat atmetamas, kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

 

46.        Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

 

47.        Kiti šalių argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako.

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

48.        Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

 

49.        Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

50.        Atsakovės ir tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

51.        Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatirta, jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 268-270 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.

 

 

Teisėja                                     Vaida Railienė

 

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CK4 4.111 str. Servituto sąvoka
  • CK4 4.112 str. Servituto turinys
  • CK4 4.124 str. Servituto nustatymo pagrindai ir momentas
  • CK4 4.118 str. Kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku
  • CK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CPK
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 92 str. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, apmokėjimas