Civilinė byla Nr. e2A-754-967/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01072-2019-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3; 3.3.1.20
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. balandžio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tik darbas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB ,,Tik darbas“ (toliau – atsakovė) 405,00 Eur turtinės ir 1 195,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Nurodė, kad susirašinėdamos šalys susitarė, jog atsakovei suteikus tarpininkavimo įsidarbinant paslaugas ieškovas išvyks dirbti į Norvegijos Karalystę, elektronikos sandėlyje, tačiau pervedęs pinigus už atsakovės paslaugas, jis buvo nukreiptas į Nyderlandų Karalystę, todėl vykti atsisakė. Ieškovo teigimu, atsakovė veikė nesąžiningai, neinformavo ieškovo apie savalaikius veiksmus vykdant sutartį, jos teiktos paslaugos neatitiko ieškovo interesų, atsakovei pasiūlius kitokio pobūdžio darbą kitoje valstybėje. Šalių susirašinėjimo metu ieškovas mėgino susitarti dėl darbo Norvegijos Karalystėje, elektronikos sandėlyje. Ieškovo nuomone, atsakovė suprato, kad jis nevažiuos dirbti į Nyderlandų Karalystę, nes prieš tai ten jau dirbo ir kitą darbą galėtų susirasti pats, be atsakovės pagalbos. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą, sugaišo laiko ir pinigų rengdamasis kelionei į Norvegijos Karalystę.
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad savo darbą atliko tinkamai, suteikdama ieškovui visas nemokamas (tarpininkavimo įdarbinant) paslaugas, nurodytas šalių sutartyse. Šalys bendravo tik raštu (el. laiškais), todėl nebuvo jokių žodinių pokalbių ar juolab žodinių susitarimų (dėl ieškovo darbo vietos lūkesčių). Be to, kliento pageidavimas (dėl konkrečios darbo vietos) nėra atsakovės sutartinė pareiga. Sutarties tikslas – pelningos darbo vietos Norvegijos Karalystėje ar bet kurioje Europos Sąjungos šalyje ieškovui suradimas – pasiektas, tačiau ieškovas atsisakė jam siūlomų darbo vietų ir prarado galimybę atgauti sumokėtą užstatą, turėdamas sumokėti baudą. Ieškovas neteikė atsakovei jokių išskirtinių prašymų ar reikalavimų, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad jis nesuprato sutarčių sąlygų ar su jomis nesutiko. Atsakovės nuomone, ieškovas neįrodė patirtos žalos ir kitų jos atsakomybės sąlygų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5986-905/2019 ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė: ieškovui iš atsakovės – 375,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetant ir 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei iš atsakovės – 109,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų; atsakovei iš ieškovo – 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas darė išvadą, kad nė viena iš šalių laikotarpiu iki sutarčių sudarymo nesiteiravo ir nenurodė apie darbo pasiūlymų galimybę kitose šalyse negu Norvegijos Karalystė, todėl būtent joje ieškovas turėjo lūkestį įsidarbinti. Teismas, įvertindamas tikruosius sutarties šalių ketinimus, sprendė, kad ieškovas sutartį sudarė tikėdamasis gauti darbo pasiūlymą tik Norvegijos Karalystėje. Nors atsakovės parengtoje, jos teigimu, standartinėmis sąlygomis nemokamų paslaugų sutartyje ir įtrauktos nuostatos apie galimybę darbo pasiūlymus teikti ir kitose valstybėse, tačiau atsakovei buvo (galėjo ir turėjo būti) pakankamai aiškus kliento (ieškovo) interesas-lūkestis gauti darbo pasiūlymą būtent Norvegijos Karalystėje.
6. Teismo teigimu, ieškovas (klientas), negavęs tokių pasiūlymų iš atsakovės (vykdytojos), kokių tikėjosi, nepažeidė nemokamų paslaugų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi šalių pasirašytos grąžinamo užstato administravimo sutarties 4.6 punkte nustatyta, kad užstatas gali būti grąžintas tik jei vykdytoja (atsakovė) iš esmės neįvykdė savo įsipareigojimų pagal šią sutartį ir pagal su ja susijusias sutartis, teismo konstatuota ieškovo teisė į 2018 m. kovo 10 d. sumokėto 255,00 Eur užstato ir 2018 m. kovo 20 d. atliktos 120,00 Eur įmokos už kelionės organizavimą grąžinimą.
7. Teismas nurodė, jog ieškovas, reikšdamas ieškinio reikalavimus dėl 10,00 Eur už sveikatos pažymą ir 20,00 Eur už fotografo paslaugas priteisimo, nepateikė įrodymų, patvirtinančių šias išlaidas (kvitų, sąskaitų ar pan.) ir kad jos patirtos būtent dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Šias išlaidas ieškovas patyrė dar abejoms šalims sąžiningai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, atsakovei 2018 m. kovo 12 d. kreipusis į Norvegijos Karalystės darbdavius dėl ieškovo įdarbinimo.
8. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas nepateikė patirtos neturtinės žalos įrodymų, t. y. nedalyvavo teismo posėdžiuose, neteikė žodinių paaiškinimų, laikė neturtinės žalos faktą esant neįrodytą, šį ieškinio reikalavimą atmetant.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5986-905/2019 dalyje dėl ieškovo ieškinio patenkinimo iš dalies, 109,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš atsakovės valstybės naudai ir 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pagal atsakovės įprastą praktiką su klientu bendraujama apie tai, kas jį domina, nenukrypstant nuo temos, priverstinai šalutinė perteklinė informacija pirminėje bendravimo stadijoje nesiunčiama. Tik vėliau visiems klientams yra išsiunčiami standartinių nevartojamųjų sutarčių šablonai su informacija, įskaitant ir informaciją apie šalis, į kurias klientas pretenduoja, darbo pasiūlymų variantais, kaip tai numatyta sutarties priede Nr. 1. Visus dokumentus susipažinimui ieškovas gavo elektroniniu paštu. Ieškovui nusiųstuose dokumentuose buvo nemokamų paslaugų sutartis, sutarties priedas Nr. 1, kuriame išvardintos visos valstybės, į kurias tuo metu (sutarčių pasirašymo metu) pretendavo ieškovas, t. y. Norvegijos Karalystė, Nyderlandų Karalystė ir Vokietijos Federacinė Respublika, grąžinamo užstato administravimo sutartis.
9.2. Remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – CK), teismų praktika bei paprasčiausia logika, atsakovė neabejotinai vėlesnėje susirašinėjimo stadijoje iki sutarčių pasirašymo ir įsigaliojimo tinkamai elektroniniu paštu informavo ieškovą apie visas sutarčių sąlygas ir prievoles bei pasekmes. Jokie pirminiai nuasmeninti laiškai nelaikytini šalių susitarimu ar tikraisiais ir vieninteliais šalių lūkesčiais. Esminis šalių susitarimas įvyko tada, kai tarp šalių buvo sudarytos standartinės rašytinės nevartotojiškos sutartys.
9.3. Galutinis sutarties tikslas – darbo vieta Norvegijos Karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, buvo pasiektas, ieškovui gavus iš viso 3 darbo pasiūlymus Nyderlandų Karalystėje, kurių jis atsisakė, motyvuodamas tuo, kad nebepasitiki atsakove, o ne dėl to, kad šių pasiūlymų nesitikėjo. Kadangi ieškovas svarstė priimti pasiūlymus Nyderlandų Karalystėje, diskutavo dėl darbo sutarčių sąlygų, jis apie galimybę gauti darbo vietą ne tik Norvegijos Karalystėje, bet ir kitoje Europos Sąjungos šalyje žinojo. Ieškovo laiškuose nurodyti atsisakymo vykti dirbti į Nyderlandų Karalystę motyvai neatleidžia jo nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir nuo teisinių bei finansinių pasekmių, numatytų sutartyse už esminius jų pažeidimus.
9.4. Dėl atsakovės kaip sutarties vykdytojos atsakomybės, jeigu ieškovo kandidatūros nepatvirtintų Norvegijos Karalystės darbdaviai, nebuvo sulygta.
9.5. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovas uždavė klausimą būtent dėl Norvegijos Karalystės, į kurį atsakovė atsakė, nepagrįstas ir nekeičiantis sutarties objekto. Nei ieškovo klausime, nei atsakovės atsakyme nėra nurodyta konkreti šalis, tiek klausimas, tiek atsakymas nuasmeninti ir neutralūs konkrečios šalies aspektu, nes visos atsakovės nurodytos sąlygos darbui gauti galioja be jokių išimčių Norvegijos Karalystėje, Danijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Sąlyga, kad darbas ieškovui bus suteiktas Norvegijos Karalystėje ar kitoje ES šalyje, įtvirtinta pačiame sutarties objekte ir papildomai paminėta nemokamų paslaugų sutartyje dar 7 kartus.
9.6. Pirmosios instancijos teismas, nereikalaudamas jokių faktinių įrodymų, nusprendė, kad ieškovas yra sveikas ir neteistas, nors vienas iš ieškinio reikalavimų buvo priteisti ieškovui kompensaciją už moralinę depresiją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas yra neteistas ir neturi sveikatos sutrikimų, jam iki šiol nepateikus pažymų kopijų, o tai yra dar vienas jo sutartinių įsipareigojimų pažeidimas.
9.7. Visos ieškovo ir atsakovės pasirašytos sutartys galiojo abejoms šalims be jokių išlygų, todėl, atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo atsakomybės klausimą už sutarčių nevykdymą, buvo šališkas ir nepagrįstai palankus ieškovui, pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 21 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalį. Atsakovės teisės į sąžiningą ir nešališką teismo procesą buvo pažeistos, pirmosios instancijos teismui jos pateiktų įrodymų arba visai nevertinus, arba vertinus šališkai – ieškovo naudai, iškraipant tiek sutarties sąlygų, tiek pateiktų įrodymų esmę (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
9.8. Atsakovė siekė ir norėjo, kad ieškovas pirmiausia gautų darbą Norvegijos Karalystėje, o negavus darbdavių patvirtinimo, – Nyderlandų Karalystėje. Į 7 skirtingų Norvegijos Karalystės darbdavių elektroninius paštus 2018 m. kovo 12 d. išsiųsti laiškai, tačiau jiems nepatvirtinus ieškovo kandidatūros, atsakovė toliau siekė galutinio sutarčių tikslo – pelningos darbo vietos. Ieškovui laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. kovo 21 d. iš viso buvo pateikti 3 skirtingi ir pelningi darbo pasiūlymai Nyderlandų Karalystėje. Sąlygos, vykstant į Nyderlandų Karalystę, liko tos pačios, kaip ir vykstant į Norvegijos Karalystę. Taigi, atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus vykdė sąžiningai.
9.9. Sutartys, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovės, yra standartinės. Esminė sutarties sąlyga dėl galimybės gauti darbą kitoje Europos Sąjungos šalyje, o ne tik Norvegijos Karalystėje įtvirtinta pačiame nemokamų paslaugų sutarties objekte ir jos l.1, 2.1, 2.2, 2.3, 3.1.1, 3.1.2, 3.1.6, 3.1.9 punktuose. Ieškovo pageidavimas buvo išpildytas, nes Norvegijos Karalystė buvo numatytoji šalis, nurodyta standartinės nevartojamosios sutarties objekte, tačiau kartu su neatskiriama sąlyga dėl kitų Europos Sąjungos šalių. Jokio atskiro rašytinio susitarimo tarp ieškovo ir atsakovės, išskyrus byloje minimas sutartis ir jų priedus, nebuvo.
9.10. Pirmosios instancijos teismo argumentas, kad buvo sulygta tik dėl darbo paieškos Norvegijos Karalystėje, eliminuojant kitas Europos Sąjungos šalis, jeigu jo kandidatūros nepatvirtintų Norvegijos Karalystės darbdaviai, neturi teisinio pagrindo. Ieškovui 2018 m. kovo 19 d. 10.00 val. pateikti dokumentai nėra joks tiesioginis ar netiesioginis įrodymas, patvirtinantis, kad pagal rašytinį šalių susitarimą buvo sulygta tik dėl darbo vietos Norvegijos Karalystėje suradimo. Atsakovė gavo darbo vietos patvirtinimą Nyderlandų Karalystėje 2018 m. kovo 20 d. 11.30 val. ir pateikė ieškovui 2018 m. kovo 20 d. 15.30 val. Kitus 2 darbo vietų patvirtinimus atsakovė iš kitų Nyderlandų Karalystės darbdavių gavo 2018 m. kovo 20 d. 18.30 val., pateikdama juos 2018 m. kovo 21 d. 9.00 val. ryte. Mokėjimo už kelionę data sutarčių vykdymo vertinimui įtakos neturi.
9.11. Visos atsakovės teikiamos paslaugos – nemokamos, o grąžinamas užstatas nelaikytinas mokesčiu už darbo paiešką ar įdarbinimą ir jo taikymas nėra įdarbinimo tarpininkavimo veiklos pažeidimas. Grąžinamas užstatas mokamas, kad klientas įvykdytų savo įsipareigojimą atidirbti minimalų sutartyje nustatytą laikotarpį jam paskirtoje darbo vietoje ir kad iš darbo vietos nauda būtų ne tik klientui, bet ir užsienio darbdaviams, užsakovams bei atsakovei. Užstatas grąžinamas, klientui atidirbus visą kontrakto laiką pagal atskirą grąžinamo užstato administravimo sutartį. Pasirašytos sutartys pagal Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymą nepriskiriamos vartotojiškų paslaugų kategorijai, todėl ieškovas negali būti laikomas „silpnąja puse“, abi sutarčių šalys yra lygiavertės, o sutarčių sąlygos proporcingai galiojančios abejoms sutarčių šalims.
9.12. Administravimo mokestis už sutarties nutraukimą nėra mokestis už darbo vietos suradimą, jis sąlygotas kliento veiksmų ar neveikimo. Ši sąlyga galioja ir sutarties vykdytojai, dėl to yra aiškiai paskirstyta ir proporcinga atsakomybė. Nėra uždrausta taikyti administravimo mokestį, sankcijas ar baudas, jei asmuo netampa darbuotoju arba praranda darbo ieškančio asmens per įdarbinimo agentūrą statusą, pageidaudamas nutraukti sutartį be jokių priežasčių arba dėl savo pažeidimų, kaip nutiko šiuo atveju. Finansinės priemonės paskatinimui arba paraginimui yra naudojamos visose sutartyse ir sandoriuose verslo praktikoje (paskolos, kreditai, turto nuoma, interneto ir mobilaus ryšio tiekėjų sutartys, sutartys su komunalininkais ir t.t.), atsakovės sudaromos sutartys ne išimtis.
9.13. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo grąžintinos įmokos už kelionę sumą, neįvertinęs aplinkybės, jog ieškovui 2018 m. kovo 21 d. buvo grąžinta 20,00 Eur suma, atliekant pavedimą į jo banko sąskaitą, apie kurį jis informuotas tą pačią dieną, elektroniniu paštu jam išsiuntus PVM sąskaitą-faktūrą.
9.14. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovo nepagrįsto ieškinio dalies reikalavimų, vertinant juos kaip fiktyvius. Atsakovės įsitikinimu, labiau tikėtina, kad visas ieškovo ieškinys yra melagingas, nevertinant kitų jo pateiktų įrodymų.
9.15. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo esamais teismų precedentais, sukurdamas savąjį. Toks precedentas yra ydingas visoms sutarčių šalims ateityje, leidžiant piktnaudžiauti ir nevykdyti sutarčių sąlygų.
10. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5986-905/2019 palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nors pokalbis iki sutarčių sudarymo tarp šalių vyko išimtinai tik dėl darbo Norvegijos Karalystėje, atsakovė atsiuntė ieškovui didelės apimties bendro pobūdžio informaciją, kartu pateikdama ir, anot jos, standartines paslaugų teikimo sutartis, kuriose darbo paieškų klientui vykdymui numatytos ir kitos užsienio šalys.
10.2. Šalių sudarytų sutarčių turinys negali būti laikomas ginčo šalių tikrųjų ketinimų išraiška, atsakovei visiems klientams pateikiant vienodas sutartis, nepriklausomai nuo vykusio pirminio dialogo. Atsakovė iš esmės nesilaiko kliento interesų prioriteto reikalavimo, numatyto CK 6.718 straipsnio 1 dalyje, juo vadovaujantis sutartyse padarydama atitinkamus pakeitimus.
10.3. Atsakovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ieškovo sąžiningumą sutarties vykdymo atžvilgiu, jai iš ieškovo negavus sveikatos pažymos bei pažymos dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir teistumo, kurią jis buvo įsipareigojęs pateikti atsakovei pagal nemokamų paslaugų sutarties 3.2.4 punktą, neturi teisinės reikšmės. Iki ginčo nagrinėjimo teisme pradžios atsakovė ieškovui dėl nepateiktų pretenzijų nereiškė, priešingai, netgi neturėdama šių dokumentų, toliau vykdė darbo paieškas – teikė ieškovo kandidatūrą darbdaviams Norvegijos Karalystėje, kuri, jos teigimu, buvo atmesta visus 7 kartus.
10.4. Atsakovė nepateikė kitų argumentų kaip tik sutartinių sąlygų buvimo ir dokumentų atsiuntimo ieškovui į elektroninį paštą fakto teiginiui, kad pagrindinis sutarties tikslas buvo apskritai padėti ieškovui rasti pelningą darbą bet kurioje sutartyje įvardytoje šalyje, ne tik Norvegijos Karalystėje, pagrįsti.
10.5. Ieškovas kreipėsi į atsakovę būdamas suinteresuotas gauti darbą Norvegijos Karalystėje, dėl kurio ir vyko šalių dialogas. Pageidavimo gauti gerai apmokamą darbą bet kurioje Europos Sąjungos šalyje ieškovas neišreiškė, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog atsakovei turėjo būti aišku, kad ieškovas į ją kreipėsi dėl pagalbos įsidarbinant būtent Norvegijos Karalystėje. Atsakovė apeliaciniame skunde patvirtino, jog suprato, kad ieškovo pageidaujama įsidarbinimui šalis buvo Norvegijos Karalystė, tačiau nepaaiškino, kodėl nepriklausomai nuo ieškovo išreikštos valios, į sutartį buvo įtraukta ne tik Norvegijos Karalystė, tačiau ir kitos Europos Sąjungos šalys, o darbas jose vertinamas kaip ieškovo interesus atitinkantis rezultatas.
10.6. Atsakovė pateiktame apeliaciniame skunde mažiausiai kelis kartus išreiškė abejonę pirmosios instancijos teismo kompetencija ir gebėjimu tinkamai įvertinti byloje esančius įrodymus bei jų reikšmę, pirmosios instancijos teismą laikydama šališku. Teismų praktika, kuria minėtiems teiginiams pagrįsti remiasi atsakovė, nėra nei analogiška, nei susijusi su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
13. Remiantis bylos medžiaga, tarp šalių buvusios sudarytos sekančiai nurodytos sutartys: 2018 m. balandžio 9 d. grąžinamo užstato administravimo sutartis, kuria klientas įsipareigojo sumokėti grąžinamą užstatą pagal šios sutarties punkte 4.1. nurodytą sumą ir per nustatytą terminą, ir laikytis sutartinių įsipareigojimų visa apimtimi bei 2018 m. balandžio 9 d. nemokamų paslaugų sutartis, pagal kurią vykdytoja įsipareigojo teikti klientui nemokamas tarpininkavimo ieškant bei pasiūlant darbdavį Norvegijos Karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje paslaugas, pateikiant darbo pasiūlymą (pasiūlymus) pagal pasirašytą šios sutarties priedą Nr. 1, jeigu klientas atitinka jam keliamus reikalavimus bei vykdo savo sutartinius įsipareigojimus. Ieškovas į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Secure Nordic Payments“, 2018 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17 pervedė 255,00 Eur grąžinamo užstato sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „M. M. užstatas pagal sutartį Nr. TD20180309-01/AA35AN“, kurią ji gavo 2018 m. kovo 12 d., o 2018 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 – 120,00 Eur kelionės išlaidas, mokėjimo paskirtyje nurodant: „M. M. už kelionės rezervaciją ir kelionę / WFPID1622030“.
14. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, teigęs, kad atsakovės teiktos paslaugos neatitiko jo interesų, šiai pasiūlius kitokio pobūdžio negu tartasi darbą Nyderlandų Karalystėje, o ne Norvegijos Karalystėje, dėl ko jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad savo darbą atliko tinkamai, o kliento pageidavimas (dėl konkrečios darbo vietos) nėra atsakovės sutartinė pareiga.
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas, sudarydamas minėtas sutartis, tikėjosi gauti darbo pasiūlymą tik Norvegijos Karalystėje, konstatavo atsakovės sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.
16. Taigi, įvertinus išdėstytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl tikrųjų 2018 m. balandžio 9 d. grąžinamo užstato administravimo sutarties ir 2018 m. balandžio 9 d. nemokamų paslaugų sutarties (toliau – sutartys) šalių ketinimų ir jų vykdymo sutarčių galiojimo laikotarpiu nustatymo.
Dėl ginčo šalių sudarytų sutarčių aiškinimo
17. Pirmosios instancijos teismo teigimu, iki sutarčių sudarymo dėl darbo kitose šalyse negu Norvegijos Karalystė šalių buvo nesitarta, todėl atsakovei turėjo būti pakankamai aiškus ieškovo lūkestis gauti darbo pasiūlymą būtent Norvegijos Karalystėje.
18. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pažymėjo, jog pradinėje bendravimo stadijoje buvo pateikta klientą dominanti, nuasmeninta ir neutrali konkrečios šalies atžvilgiu informacija, vėliau ieškovui susipažinimui elektroniniu paštu persiunčiant sutarčių šablonus, kuriuose išvardintos visos valstybės, į kurias jis tuo metu pretendavo. Jokie pirminiai nuasmeninti laiškai nelaikytini šalių susitarimu ar tikraisiais ir vieninteliais šalių lūkesčiais.
19. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovas 2018 m. kovo 8 d. 13.43 val. išsiųstame atsakovei laiške elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), tema – „Darbas Norvegijoje“, teiravęsis apie jį dominantį darbą el. prekių sandėlyje, be kita ko, klausdamas, kokį darbą jame reikėtų dirbti; kokia mėnesinė alga, atskaičius visus mokesčius; kokios būsto sąlygos ar būstas pačiame Osle; kiek laiko užtrunka sutvarkyti dokumentus Norvegijos Karalystėje. Atsakovė į minėtus ieškovo klausimus atsakiusi 2018 m. kovo 8 d. 19.36 val. laiške, išsiųstame elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), jog: „darbdavys Jus paskirs į konkrečią pozicija? (pakavimas, etikec?iu? klijavimas, kokybe?s kontrole? etc.), darbas pastovus, jei tinkamai ir kokybis?kai dirbsite“; „125 NOK / val. i? rankas x 38 val. / savaite? - tiek gausite per savaite? atskaic?ius mokesc?ius, jei nedirbsite ne? vieno virs?valandz?io, atmeskite savaitine? nuoma?, paskaic?iuokite is?laidas transportui, maistui ir kitoms asmenine?ms reikme?ms, ir z?inosite, kas lieka“; „gali bu?ti ir priemiestyje, ir s?alia Oslo, tikrai nebus miesto centre, jei to nore?jote paklausti, de?l sa?lygu? nusiskundimu? nesame gave?“; „s?ia? savaite? registruojame is?vykimui kovo 25 d. – balandz?io 5 d.“ 2018 m. kovo 8 d. 19.37 val. tuo pačiu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ieškovui persiųsti 4 skelbimai dėl siūlomo darbo Norvegijos Karalystėje, iš kurių Nr. 3 pažymėtame nurodyta informacija, sprendžiant iš šalių susirašinėjimo turinio, atitinka ieškovo užklausoje, į kurią atsakovė atsakiusi, pateiktąją, t. y. darbas siūlomas elektroninių prekių sandėliuose, viso – 4 objektai; darbo pobūdis – darbas sande?lyje, smulkios elektronikos preke?s, internetine?s prekybos uz?sakymu? surinkimas, gra?z?inimu? tvarkymas; pozicijos – packers (liet. – pakuotojai), order pickers (liet. – užsakymų rinkėjai), labelers (liet. – prekių ženklintojai), quality control (liet. – kokybės kontrolė), EPT drivers (liet. – krautuvų vairuotojai) (teise?s ir patirtis), loading (liet. – pakrovimas); alga – 180 Nok / val., mokama 2 kartus per mėnesį, į norvegišką arba lietuvišką banko sąskaitą; dirbama bus Norvegijos Karalystės personalo agentūrai Norvegijos Karalystėje, ne per Lietuvos Respublikos įmonę; Norvegijos Karalystės darbdavys priima galutinius sprendimus de?l darbo vietos, regionu?, rotaciju?, pamainu?, atostogu?, prie?mimu? ir atleidimu?; būstas – namai, po 1-2 žmones kambaryje, nuomojami 3 kambariai, bendra virtuvė ir svetainė, visi patogumai ir internetas, 2 tualetai ir 2 dušai, kaina – nuo 800 Nok / sav. asmeniui, su visais komunaliniais mokesc?iais; registracija – kovo 25 d., kovo 30 d., balandžio 30 d. Papildomai tame pačiame 2018 m. kovo 8 d. 19.37 val. elektroniniame laiške pažymėta: „Jeigu Jums tiks atsakymai, sa?lygos ir kainos – Jums paskambinsime ir prade?sime i?darbinimo procedu?ras.“ Kad analogiško pobūdžio informacija dėl darbo elektroninių prekių sandėliuose Norvegijoje, Oslo regione, atsakovės įvardyta kaip bendrinio pobūdžio, nuasmeninta, persiųsta ieškovui, buvo skelbiama ir viešai, pagal kurią jis kreipęsis į atsakovę su elektroniniu laišku, tema – „Darbas Norvegijoje“, įrodo atsakovės vėlesniu laikotarpiu talpinti darbo skelbimai (https://kauno.diena.lt/skelbimai/darbas-mokslas/siulo-darba/darbas-uzsienyje/norvegija-darbai-sandeliuose-vyrams-ir-moterims-60400; https://uzsienis.cvzona.lt/darbo-skelbimai/norvegija-darbai-sandeliuose-vyrams-ir-moterims-tik-darbas-125699.html; https://uzsienis.cvzona.lt/darbo-skelbimai/norvegija-darbai-el-prekiu-sandeliuose-19eur-val-tik-darbas-145226.html; https://m.skelbiu.lt/skelbimai/norvegija-darbai-el-prekiu-sandeliuose-19eur-val-38883359.html; https://uzsienis.cvzona.lt/darbo-skelbimai/norvegija-darbai-gamyklose-ir-sandeliuose-vyrams-ir-moterims-tik-darbas-147877.html; https://www.dirba.lt/norvegija-darbai-el-prekiu-sandeliuose-19eur-val-475398.html), juose reikalaujant registruotis elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) būtent laiške nurodant ,,Darbas Norvegijoje“. Vėliau ieškovui 2018 m. kovo 9 d. 13.37 val. išsiųstame elektroniniame laiške atsakovė nurodžiusi, jog: <...> eiliškumas yra kiek kitoks: 1. Turite rašytis sutartis.; 2. Mokėti užstatą 255,00 Eur. Ir tada prasideda įdarbinimo procesas. <...>“ Ieškovui 2018 m. kovo 9 d. 13.48 val. elektroniniame laiške paklausus, jeigu sumokėjus užstatą, nepavyks įsidarbinti, atsakovė, atrašydama 2018 m. kovo 9 d. 13.58 val., atsakė, kad: „Jei dėl mūsų kaltės negausite darbo vietos – bus grąžinta ir kompensuota papildomai 100 eurų, tai aiškiai numatyta sutartyje. O, jei dėl Jūsų kaltės, tai žinoma negrąžinamas užstatas. Darbo vietos gali negauti tik: teisti asmenys, turintys sveikatos problemų, piktybiškai pažeidinėjantys sutartis asmenys. Kitų išimčių nėra. Gal atsiųsti sutartis susipažinimui?“ Atsakydamas į atsakovės 2018 m. kovo 9 d. 13.58 val. elektroninį laišką, ieškovas sutikęs, kad būtų atsiųstos sutartys, nurodydamas: ,,Taip, galite atsiųsti.“ (2018 m. kovo 9 d. 14.03 val. elektroninis laiškas). Atsakovė, gavusi ieškovo sutikimą, 2018 m. kovo 9 d. 14.57 val. persiuntusi jam sutartis pasirašymui. Ieškovas 2018 m. kovo 9 d. 21.17 val. atsiuntė pasirašytas sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, išvardytų faktinių aplinkybių kontekste reikėtų atkreipti dėmesį, jog ieškovo prie ieškinio pridėtose sutartyse klaidingai nurodyta jų pasirašymo data. Kaip galima spręsti iš šalių duotų paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, tiek ieškovo pasirašytos, tiek ir persiųstos atsakovei pasirašyti, kaip ji buvo nurodžiusi padaryti 2018 m. kovo 9 d. 14.57 val. elektroniniame laiške, sutartys buvo ne 2018 m. balandžio 9 d., kada įvykus vienašališkam nutraukimui jos jau iš esmės dalyje nebegaliojo, tačiau 2018 m. kovo 9 d., todėl toliau vadovaujamasi būtent nurodyta data.
20. Taigi, 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 1.1, 2.1, 2.2, 2.3, 3.1.1, 3.1.2, 3.1.6, 3.1.9 punktuose ir jos priede Nr. 1, kurią šalys pasirašę, buvę įvardinta, kad ieškovui bus teikiamos nemokamos tarpininkavimo, ieškant bei pasiūlant pagal sutarties priedą Nr. 1 darbdavį Norvegijos Karalystėje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, raštu konsultavimo darbo ir karjeros Norvegijoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje paslaugos, atsakovei nedarant įtakos galutiniam Norvegijos ar kitos Europos Sąjungos šalies darbdavio sprendimui dėl darbo vietos patvirtinimo. Remdamasi minėtais 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 1.1, 2.1, 2.2, 2.3, 3.1.1, 3.1.2, 3.1.6, 3.1.9 punktais ir jos priede Nr. 1 nurodytais darbo pasiūlymais Norvegijos Karalystėje, Nyderlandų Karalystėje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje atsakovė teigė, kad nepaisant jau aptarto šalių susirašinėjimo 2018 m. kovo 8 d. – 2018 m. kovo 9 d., esminis šalių susitarimas, įvertinus sutarties objektą, buvęs pelningo darbo suradimas ne tik Norvegijos Karalystėje, tačiau ir kitoje ES šalyje.
21. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017).
22. Tiek iš teisėjų kolegijos aptartų sutarčių sudarymo aplinkybių, tiek ir iš būtent rašytine forma sudarytos 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties ir jos priedo Nr. 1 turinio galima spręsti, jog šis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl tikroji minėtos sutarties šalių valia laikytina nesutampančia su rašytiniu jos ir priedo Nr. 1, esančiu neatsiejama sutarties dalimi, tekstu. Taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, teisėjų kolegija nustačiusi, jog ieškovas nuo pat išsiųsto pirmojo 2018 m. kovo 8 d. 13.43 val. laiško atsakovei teiravęsis jos konkrečiai apie skelbime nurodytą darbo pasiūlymą elektroninių prekių sandėlyje Norvegijos Karalystėje. Tiek 2018 m. kovo 8 d. 13.43 val. laišku pradėto susirašinėjimo tema „Darbas Norvegijoje“, tiek jo turinys leidžia spręsti, kad ieškovas teiravosi apie konkretų darbą ne kitoje šalyje, o būtent Norvegijos Karalystėje, norėdamas papildomai gauti su minėtu darbo pasiūlymu susijusią informaciją. Ieškovo minėtame laiške užduoti klausimai indikuoja šalį, į kurią norėta vykti dirbti esant būtent Norvegijos Karalystę. Priešingos išvados neleidžia daryti ir atsakovės 2018 m. kovo 8 d. 19.36 val. išsiųstas laiškas, kuriame ji pateikusi atsakymus į 2018 m. kovo 8 d. 13.43 val. laiške ieškovo užduotus klausimus, be kita ko, aiškiai nurodydama už konkretų darbą, dėl kurio teiravosi ieškovas, darbo užmokestį Norvegijos kronomis, būsto sąlygas, t. y., kad bus gyvenama priemiestyje arba šalia Oslo. Akivaizdu, jog tiek ieškovo 2018 m. kovo 8 d. 13.43 val. laiške, tema „Darbas Norvegijoje“, minimas darbo pasiūlymas elektroninių prekių sandėlyje Norvegijos Karalystėje, kurį, pažymėtą Nr. 3, vėliau pakartotinai dar su kitais darbo pasiūlymais Norvegijos Karalystėje siuntė atsakovė, su juo susiję klausimai, kuriuose būta ir tiesiogiai įvardytų vietovių – Oslo, Norvegijos Karalystės, tiek ir atsakovės 2018 m. kovo 8 d. 19.36 val. atsakymai į juos, pateikiant ne neutralią konkrečios šalies aspektu, kaip apeliaciniame skunde buvo pažymėjusi atsakovė, informaciją, tačiau konkrečiai su Norvegijos Karalystėje galiojančiu darbo pasiūlymu susijusią, t. y. darbo užmokestį ne bet kurios kitos šalies valiuta, o Norvegijos kronomis, būsto sąlygas Osle, kuris yra Norvegijos Karalystės sostinė. Atsižvelgiant į tai, jog iki 2018 m. kovo 9 d. įvykusio sutarčių pasirašymo ieškovas klausimų dėl darbo pasiūlymų ir jų sąlygų kitose šalyse neuždavė, jo susidomėjimas apsiribojo darbu elektroninių prekių sandėlyje Norvegijos Karalystėje, apie kurį jam atsakant į užklausą buvo pateikta papildoma informacija, nėra pagrindo daryti priešingos išvados nei nurodytoji pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, kad tikrieji sutarčių dalyvių ketinimai buvo susitarti dėl tarpininkavimo įdarbinant Norvegijos Karalystėje paslaugų suteikimo, nepaisant 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 1.1, 2.1, 2.2, 2.3, 3.1.1, 3.1.2, 3.1.6, 3.1.9 punktuose minimų ir kitų Europos Sąjungos šalių.
23. Be to, šiuo aspektu teisėjų kolegija mano esant reikšmingą aplinkybės dėl sutarties objekto netikslumo paminėjimą. 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 1.1 punkto lingvistinis aiškinimas leidžia spręsti Norvegijos Karalystę esant priskirtą kitoms Europos Sąjungos šalims, kuriose vykdytoja teikia klientui nemokamas tarpininkavimo ieškant bei pasiūlant darbdavį paslaugas. Pažymėtina, jog viešai skelbiamais duomenimis, Norvegijos Karalystė nėra prisijungusi prie Europos Sąjungos, kitaip tariant, ji nėra Europos Sąjungos valstybės narė, todėl 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 1.1 punkte formuluojamas sutarties objektas – netikslus ir klaidinantis, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas galint teikti arba Norvegijos Karalystėje, arba Europos Sąjungose šalyse (https://europa.eu/european-union/about-eu/countries_lt#kitos-europos-šalys). Šalims iki 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties sudarymo, t. y. ikisutartinių santykių metu, besitarus dėl darbo elektroninių prekių sandėlyje Norvegijos Karalystėje, atsakovė, pažeisdama ieškovo teisėtus lūkesčius gauti darbą Norvegijos Karalystėje, nesilaikė prisiimtų įsipareigojimų, pateikdama ieškovui 3 darbo pasiūlymus Nyderlandų Karalystėje. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog, kaip minėta, ne bet kurioje šalyje pelningas darbas galėjo būti pripažintas atitinkančiu ieškovo teisėtus lūkesčius, o tik konkrečiai Norvegijos Karalystėje, todėl priešingas 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties sąlygų aiškinimas reikštų nesąžiningumą jo atžvilgiu.
24. Pasisakydama dėl vienašališko 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties nutraukimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo atsisakymas priimti jam pateiktus darbo pasiūlymus Nyderlandų Karalystėje negalėjo būti laikomas esminiu 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties pažeidimu jos 4.5.3 punkto prasme, tokiu būdu atsakovei įgyjant teisę į netesybas, kai ji pati nepateikė ieškovo pageidaujamą darbo pobūdį ir šalį atitinkančių pasiūlymų, kurių jis pagrįstai tikėjosi, dar patikinus, kad darbo vietos gali negauti tik teisti, turintys sveikatos problemų, piktybiškai pažeidinėjantys sutartis asmenys, kitų išimčių nėra (2018 m. kovo 9 d. 13.58 val. elektroninis laiškas). Atsakovės teigimu, ji sutartinius įsipareigojimus vykdė sąžiningai, siekė ir norėjo, kad ieškovas pirmiausia gautų darbą Norvegijos Karalystėje, o negavus darbdavių patvirtinimo, – Nyderlandų Karalystėje. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, pabrėžia, kad nepaisydama ieškovo interesų gauti konkretų darbą Norvegijos Karalystėje, atsakovė, elgdamasi nesąžiningai kitos šalies atžvilgiu, į 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties ir jos priedo Nr. 1 nuostatas įtraukė Europos Sąjungos šalis bei pateikė darbo pasiūlymus Nyderlandų Karalystėje, laikydama juos tinkamu sutarties įvykdymu, nors jai ir buvo žinoma, kad šie išreikštos valios darbo pobūdžio ir šalies prasme jo teisėtų lūkesčių neatitiks, iš ieškovo pateikto gyvenimo aprašymo, be kita ko, atsakovei turėjus matyti, jog iki kreipimosi į ją likus daugiau nei mėnesiui, jis jau buvo dirbęs Nyderlandų Karalystėje, t. y. ,,Depo (Netherlands, Beuningen), Picker“, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. vasario 2 d. Be to, nors ir teigia, kad siekė, jog ieškovas pirmiausia gautų darbą Norvegijos Karalystėje, toliau aptariamos bylos faktinės aplinkybės leidžia abejoti tokių atsakovės argumentų pagrįstumu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovė 2018 m. kovo 20 d. pranešimu informavo ieškovą, kad Norvegijos darbdavys į laisvas darbo vietas pasirinko kitus kandidatus, dėl šios priežasties 2018 m. kovo 20 d. 15.03 val. elektroniniame laiške kartu nurodydama, jog ieškovui pagal nemokamu? paslaugu? sutarties 3.1.9, 3.1.10 punktus ir pirminius nuasmenintus pasiu?lymus sutarties priede Nr. 1 teikiamas produkcijos pakavimo sausainiu? fabrike prie kepyklos Nyderlandų Karalystėje pasiūlymas, o 2018 m. kovo 21 d. 9.06 val. elektroniniu laišku – dar 2 darbo pasiūlymai Nyderlandų Karalystėje. Atsižvelgiant į tai, jog darbo vietos patvirtinimą Nyderlandų Karalystėje dėl pirmojo darbo pasiūlymo, pateikto 2018 m. kovo 20 d. 15.03 val. elektroniniame laiške, atsakovė teigė gavusi 2018 m. kovo 20 d. 11.30 val., o ieškovo kandidatūrą Norvegijos Karalystės darbdaviams išsiuntusi 2018 m. kovo 12 d. ir atsakymų, kaip galima spręsti iš 2018 m. kovo 20 d. pranešimo, sulaukusi tą pačią dieną kaip ir pirmojo darbo vietos patvirtinimo Nyderlandų Karalystėje, t. y. 2018 m. kovo 20 d., galima spręsti atsakovę ieškovo kandidatūrą tiek Norvegijos Karalystės, tiek ir Nyderlandų Karalystės darbdaviams išsiuntus panašiu metu, įvertinus atsakymo pateikimo laiką, jam neatskleidžiant, jog nepaisant jų susitarimo dėl darbo Norvegijos Karalystėje suradimo, kurio vykdymo ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis, sudarius sutartis bus kartu kreiptasi ir į Nyderlandų Karalystės darbdavius. Taigi, atsakovės atsakomybę lemiančia pripažintina ne aplinkybė dėl Norvegijos Karalystės darbdavių nepatvirtintos ieškovo kandidatūros, o tikrąją šalių valią atitinkančių sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas.
25. Atsakovė buvo pabrėžusi, kad ji pateikė įrodymus, patvirtinančius kreipimosi į Norvegijos Karalystės darbdavius faktą, pirmiausiai joje pagal ieškovo pageidavimą ieškant darbo. Byloje esanti medžiaga pagrindžia atsakovės nurodytą argumentą, kad ji, vykdydama jai 2019 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje nustatytą įpareigojimą, pateikė Norvegijos Karalystės darbdaviams siųstų elektroninių laiškų kopijas. Iš minėtų laiškų Norvegijos Karalystės darbdaviams matyti, jog atsakovė iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) siuntusi ieškovo kandidatūrą 2018 m. kovo 12 d. 11.00 val. – elektroninio pašto adresu bergen@xxxxxxx.no, 2018 m. kovo 12 d. 11.02 val. – elektroninio pašto adresu info@xxxxxx.no, 2018 m. kovo 12 d. 11.03 val. – stavanger@xxxxxx.no, 2018 m. kovo 12 d. 11.03 val. – stavanger@xxxxxx.no, 2018 m. kovo 12 d. 11.05 val. – elektroninio pašto adresu bergen@xxxxxx.no, 2018 m. kovo 12 d. 11.05 val. – elektroninio pašto adresu drammen@xxxxxxx.no, 2018 m. kovo 12 d. 11.07 val. – elektroninio pašto adresu oslo@xxxxxxxxx.no su vienodo turinio tekstu, kad siunčiamas kandidato gyvenimo aprašymas sandėlio darbuotojų, užsakymų surinkėjų, pakuotojų, operatorių pozicijoms, darbui šiltnamiuose ir prie daržovių / gėlių Norvegijos Karalystėje, žuvies, maisto ir logistikos pramonėje; kandidatas pasiruošęs pradėti Norvegijos Karalystėje nuo 2018 m. kovo 25 d. Atkreiptinas dėmesys, jog visi Norvegijos Karalystės darbdavių elektroninio pašto adresai nuasmeninti dėl, kaip aiškinusi atsakovė, susitarimo su Norvegijos Karalystės darbdaviais ir konfidencialumo sa?lygų, nes s?i informacija negali bu?ti atskleista tretiesiems asmenims ir / ar vies?inama. Teisėjų kolegija pažymi, jog priešingai nei nurodė atsakovė, adresatų domenai patys savaime negali būti laikomi pakankamais pagrindžiant ieškovo kandidatūros išsiuntimo faktą dėl toliau nurodytų priežasčių: visų pirma, atsakovei teigiant, kad tarp jos ir Norvegijos Karalystės darbdavių yra susitarimas ir konfidencialumo sąlygos, ji minėto dokumento į bylą neteikė, nors, atkreiptinas dėmesys, sutartį su Nyderlandų Karalystės darbdave (duomenys neskelbtini) ir prijungė, todėl nėra galimybės įsitikinti minėtos aplinkybės realumu, t. y. kad atsakovė su konkrečiais Norvegijos Karalystės darbdaviais yra sudariusi susitarimą(-us), į kurį įtrauktos ir konfidencialumo sąlygos dėl elektroninio pašto adresų neviešinimo; antra, neturint duomenų su kokiais Norvegijos Karalystės darbdaviais ieškovė bendradarbiauja, nagrinėjamu atveju neįmanoma nustatyti, kokia veikla jie užsiima, pagrindžiant siųstame laiške išvardytų pozicijų ir pramonės sričių tikslingumą; trečia, byloje nėra duomenų apie atsakovės gautus atsakymus iš Norvegijos Karalystės darbdavių, kad ieškovas neatitinka darbo pozicijoms keliamų reikalavimų, šiai remiantis 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 3.1.10 punktu, kuriame numatyta, jog pagal dvišalės sutarties sąlygas vykdytojas raštu pateikia klientui ataskaitą apie darbdavio sprendimą, tačiau neteikia jokios informacijos apie darbdavio įmonės pavadinimą, kontaktus bei susirašinėjimo su darbdaviu ataskaitą. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl atsakovei suteikto perdėto pranašumo disponuojant konkretaus pobūdžio informacija, šiuo atveju pasireiškiančio tuo, kad atsakovei užtenka vienašališko informacijos apie darbdavio sprendimą dėl darbo vietos patvirtinimo pateikimo pasirinkta forma, t. y. pranešant, jis teigiamas ar neigiamas, kaip buvo ir šioje byloje, ieškovui 2018 m. kovo 20 d. 15.03 val. elektroniniu laišku atsiuntus 2018 m. kovo 20 d. pranešimą, kad ,,galutine? atranka? vykdo Norvegijos darbdavys“ ir ,,i? laisvas darbo vietas buvo pasirinkti kiti kandidatai“, kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kurie Norvegijos Karalystės darbdaviai ir dėl kokių darbo pozicijų atsisakė ieškovo kandidatūros, kokios priežastys tokį sprendimą lėmė, kokių kriterijų, keliamų konkrečiai darbo pozicijai, jis neatitiko, neatskleidžiant. Būtent įvardytos priežastys leidžia abejoti atsakovės deklaruojamu sąžiningu sutartinių įsipareigojimų vykdymu nei kitai sutarties šaliai, nei teismui, pavyzdžiui, pridedant prašymą atitinkamus įrodymus pripažinti nevieša bylos medžiaga, nepateikiant pakankamai duomenų, leidžiančių šį faktą laikyti įrodytu.
Dėl privačių tarpininkavimo įdarbinant paslaugų
26. Tarpininkavimo įdarbinant esmė ta, kad darbo ieškantis darbuotojas suvedamas su darbuotojo ieškančiu darbdaviu (arba atvirkščiai – darbuotojo ieškantis darbdavys suvedamas su darbo ieškančiu darbuotoju) ir jie patys tarpusavyje sudaro neterminuotą, terminuotą ar kitos rūšies (išskyrus laikinojo darbo) darbo sutartį. Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo ar jo filialai, kurių steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimas; valstybėje narėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jo filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, kuriems tokia teisė suteikta pagal tos valstybės narės teisės aktus; Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis ir verčiasi šia veikla, tarpininkavimo įdarbinant paslaugas ieškantiems darbo asmenims teikia nemokamai (Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 30 straipsnio 4 dalies 2-4 punktai). Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai negali reikalauti, kad darbo ieškantis asmuo visiškai arba iš dalies sumokėtų bet kokius mokesčius ar padengtų bet kokias išlaidas (1997 m. birželio 19 d. Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų Nr. 181 (toliau – Konvencija) 7 straipsnio 1 dalis (ratifikuota Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo 1 straipsniu). Aiškinamajame rašte dėl Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Konvencijos dėl privačių įdarbinimo agentūrų ratifikavimo nurodyta, jog privati įdarbinimo agentūra Konvencijoje reiškia bet kokį fizinį ar juridinį asmenį, nepriklausantį nuo valstybinės valdžios įstaigų, teikiantį vieną ar daugiau šių darbo rinkos paslaugų: a) pasiūlymų dirbti ir prašymų įdarbinti suderinimo paslaugas, privačiai įdarbinimo agentūrai netampant darbo santykių šalimi; b) darbuotojų įdarbinimo paslaugas, kurių tikslas – šių darbuotojų komandiravimas, ,,nuoma“ trečiajai šaliai, fiziniam ar juridiniam asmeniui; c) kitas su darbo ieškojimu susijusios paslaugas, kurias nustato kompetentinga valdžios įstaiga, prieš tai pasitarusi su darbdaviams ir darbuotojams atstovaujančiomis organizacijomis. Šiomis paslaugomis nesiekiama suderinti konkrečių darbo siūlymų su prašymais įdarbinti. Konvencija taikoma visoms privačioms įdarbinimo agentūroms, visoms darbuotojų kategorijoms ir visoms ekonominės veiklos šakoms.
27. Lietuvos Respublikos Juridiniu? asmenu? registro is?ple?stiniame is?ras?e su istorija nurodyta, kad atsakovės veiklos tikslai – įdarbinimo agentu?ru? veikla; vertimo ras?tu ir z?odz?iu veikla; varikliniu? transporto priemoniu? nuoma ir is?perkamoji nuoma; nuosavo arba nuomojamo nekilnojamojo turto nuoma ir eksploatavimas. Atsakovė pakartotinai tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek ir apeliaciniame skunde pabrėžusi, kad visos jos teikiamos paslaugos – nemokamos, o grąžinamas užstatas nelaikytinas mokesčiu už darbo paiešką ar įdarbinimą, jis mokamas tam, kad klientas įvykdytų savo įsipareigojimą atidirbti minimalų sutartyje nustatytą laikotarpį jam paskirtoje darbo vietoje ir kad iš darbo vietos nauda būtų ne tik klientui, bet ir užsienio darbdaviams, užsakovams bei atsakovei, o tada pagal atskirą grąžinamo užstato administravimo sutartį grąžinamas. Teisėjų kolegija, įvertinus bylos faktinius duomenis, neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės apeliacinio skundo argumentais.
28. 2018 m. kovo 8 d. 19.37 val. elektroniniame laiške atsakovė konkretizavusi, jog įdarbinimas, apimantis toliau nurodytas paslaugas – darbo vietos, gyvenamo ploto suradimą, transporto is? ir i? darba? suorganizavimą, dokumentu? paruos?imą, sutarc?iu? administravimą, vertimą, anglu? k. lygio testą, pagalbą gaunant ID Nr., SKAT Nr., pagalba atidarant banko sa?skaita? – nemokamas, tačiau kiekvienas klientas be jokių išimčių privalo sumokėti 255,00 Eur gra?z?inama? depozita? (uz?stata?), kuris bus gra?z?intas, atidirbus paskirtoje darboviete?je minimalu? 20 savaic?iu? termina?. Remiantis pačios atsakovės duotais paaiškinimais ieškovui 2018 m. kovo 9 d. 13.37 val. išsiųstame elektroniniame laiške, paslaugų teikimo eiliškumas yra toks: 1) pasirašomos sutartys; 2) mokamas 255,00 Eur užstatas ir tik įvykdžius abu minėtus punktus, prasideda įdarbinimo procesas. Atsakovė, gavusi ieškovo sutikimą dėl sutarčių atsiuntimo, 2018 m. kovo 9 d. 14.57 val. elektroniniu laišku jas jam persiuntusi pasirašymui, toliau paaiškinant, jog: ,,Jei sąlygos suprantamos ir tinka, Jūsų veiksmai sekantys: 1. Turite atsispausdinti Jums atsiųstas sutartis, užpildyti (įrašyti datą, savo anketinius duomenis, pasirašyti); 2. Grąžinamo užstato administravimo sutartyje punkte 4.1 įrašote 255,00 Eur; 3. Pasirašytas sutartis nufotografuojate arba nuskenuojate ir atsiunčiate el. paštu prisegtas kaip dokumentus; 4. Gavę sutartis, pasirašysime, sunumeruosime ir atsiųsime Jums; <...> 7. Gavę sutartis, išsiųsime Jums išankstinio apmokėjimo sąskaitą. Grąžinamo užstato suma – 255,00 Eur.“ Ieškovas 2018 m. kovo 9 d. 21.17 val. elektroniniu laišku atsiuntė pasirašytas sutartis, atsakovė, jas pasirašiusi ir sunumeravusi, persiuntė ieškovui. Ieškovui 2018 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 17 sumokėjus 255,00 Eur grąžinamą užstatą, atsakovė teigė pradėjusi sutarčių, pasirašytų su ieškovu, vykdymą. 2018 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymu Nr. 19 ieškovo papildomai pervestos 120,00 Eur kelionės išlaidas, mokėjimo paskirtyje nurodant: „M. M. už kelionės rezervaciją ir kelionę / WFPID1622030“.
29. Taigi, aptarta šalių susirašinėjimo medžiaga patvirtina nurodytų mokesčių sąsajumą su teikiamomis tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis, pavyzdžiui, atskiruose atsakovės laiškuose minimas grąžinamas užstatas leidžia spręsti esant tokį priežastingumą: jeigu atsakovė negautų nei pasirašytų sutarčių, nei mokamo 255,00 Eur užstato, įdarbinimo procesas nebūtų pradėtas. Tokia nuostata dėl grąžinamo užstato sumokėjimo momento numatyta ir pačioje 2018 m. kovo 9 d. grąžinamo užstato administravimo sutartyje, jos 4.2, 4.5 punktuose nustačius, kad grąžinamas užstatas mokamas prieš paslaugų atlikimą, tą pačią dieną, pasirašius šią dvišalę sutartį, o kliento įsipareigojimas mokėti grąžinamą užstatą – privalomas. Tai reiškia, jog grąžinamam užstatui suteikiama esminė reikšmė sudarant sutartis, nes be jo, jos nebūtų pradedamos vykdyti arba tiksliau pagrindine laikytina sutartis, t .y. 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutartis, kurios 4.2 punkte nurodyta, kad šią sutartį ir abu jos priedus – konfidencialumo sutartį ir grąžinamo administravimo sutartį sieja priežastinis ryšys visa apimtimi; įsipareigojimai pagal visus šioje sutartyje paminėtus dokumentus yra tiesiogiai tarpusavyje susiję visa apimtimi. Nepaisant įtvirtinto teisinio reglamentavimo, atsakovė aiškiai nurodanti klientui mokėti už tarpininkavimo įdarbinant paslaugas, priešingu atveju jos nebus teikiamos, ką patvirtina aplinkybė, jog atsakovė teigė pradėjusi sutarčių, pasirašytų su ieškovu vykdymą, arba kitaip, įdarbinimo procesą, tik vėliau gavusi 255,00 Eur grąžinamą užstatą. Negalima neatkreipti dėmesio į aplinkybę, jog nuo to paties sumokėto 255,00 Eur grąžinamo užstato nuskaičiuojamas dar ir vienkartinis, negrąžinamas 55,00 Eur administravimo mokestis, kuris įsigalioja nuo sutarties pasirašymo momento (2018 m. kovo 9 d. grąžinamo užstato administravimo sutarties 4.8 punktas). Pagal 2018 m. kovo 9 d. grąžinamo užstato administravimo sutarties 4.8, 4.9 punktus užstato suma, nuskaičiavus 55,00 Eur administravimo mokestį, grąžinama klientui tik jam įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus pagal šią sutartį ir su ja susijusias sutartis ir atidirbus nustatytą terminą jam patvirtintoje darbo vietoje. Nors 2018 m. kovo 9 d. grąžinamo užstato administravimo sutarties 4.9 punkto formuluotė suponuoja, kad darbo sutarties terminas nustatomas klientui patvirtintoje darbo vietoje, tačiau priešingai tam, kas nurodyta, pažeidžiant šalių autonomijos principą, t. y. darbdavio, kuriam ieškoma darbuotojo, ir darbuotojo, kuriam ieškoma darbdavio, teisę susitarti dėl laikotarpio, kuriam asmuo yra įdarbinamas ar darbdaviui tokį terminą pasirinktinai nustatyti, 2.2.5.2 punkte nurodyta, kad klientas patvirtintoje darbo vietoje turi atidirbti ne mažiau kaip 20 savaičių ir ne trumpiau kaip 770 valandų, nors tarpininkavimo įdarbinant santykiuose, susiklosčiusiuose nagrinėjamu atveju, atsakovė nelaikoma darbdave, turinčia teisę nustatyti darbo teisinių santykių trukmės laikotarpį, kurio neatidirbus iki pabaigos visa apimtimi, užstatas negrąžinamas visa apimtimi (3.7 punktas). Taip pat vadovaujantis 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 3.1 punktu, pateikus klientui vardinį darbo vietos patvirtinimą, kuriame yra informacija ir apie atvykimo pas darbdavį datą, kelionės būdą ir transportą klientas pasirenka pats ir pats apmoka kelionės išlaidas. Klientui pateikiama tik informacija dėl galimybės organizuoti kelionę iš Lietuvos (kelionės kainos, teikiamos paslaugos, keleivių vežimo taisyklės, maršrutai, išvykimo iš Lietuvos grafikai, galimybės įsigyti bilietus skrydžiui iš Lietuvos) (2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 3.1.20 punktas). Taigi, aptarti 2018 m. kovo 9 d. nemokamų paslaugų sutarties 3.1, 3.1.20 punktai leidžia daryti išvadą, jog atsakovė turinti teisę tik pateikti informaciją dėl galimybės organizuoti kelionę iš Lietuvos, tačiau ne pati imtis jos organizavimo, prašydama ieškovo padengti kelionės išlaidas. Šios organizacinės priemonės, t. y. kelionės organizavimas ir jos rezervavimas, už kurias ieškovas patyręs 120,00 Eur išlaidas, įvardytas kaip kelionės, 2018 m. kovo 20 d. mokėjimo nurodymo Nr. 19 mokėjimo paskirtyje jam nurodant: „M. M. už kelionės rezervaciją ir kelionę / WFPID1622030“, priskirtinos tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimui, juo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji kažkokias realias išlaidas patyrė siekdama suorganizuoti ieškovo kelionę.
30. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovės ieškovui suteiktos paslaugos yra betarpiškai susijusios su jo įdarbinimu tarpininkaujant, už kurias atsakovė pažeidžiant Konvencijos 7 straipsnio 1 dalį, ir tiesiogiai, ir netiesiogiai reikalavusi, kad darbo ieškantis asmuo visiškai arba iš dalies sumokėtų mokesčius ir padengtų kitas išlaidas, todėl susitarimai dėl grąžinamo užstato, administravimo mokesčio, nuskaitomo nuo grąžinamo užstato, ir kelionės išlaidų apmokėjimo pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.78 straipsnio 3, 5 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas minėtų susitarimų pagrindu iš viso atsakovei yra sumokėjęs 375,00 Eur, t. y. 255,00 Eur grąžinamą užstatą ir 120,00 Eur kelionės išlaidas, atsakovė, konstatavus tokių susitarimų negaliojimą nuo jų sudarymo momento, privalo grąžinti kitai šaliai, t. y. ieškovui, visa, ką yra pagal juos gavusi (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 1 dalis). Remiantis bylos medžiagos duomenimis, atsakovė už 2018 m. kovo 9 d. gra?z?inamo uz?stato administravimo sutarties 2.2.5.2 punkto paz?eidimą, administravimo mokestį, 2018 m. kovo 9 d. nemokamu? paslaugu? sutarties 2.2.5 punkto paz?eidima?, grąžinamą sumą ieškovui išrašiusi 2018 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija TD Nr.180321-01 375,00 Eur sumai, pagal kurią 2018 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė ieškovui 20,00 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant: ,,Grąžinimas atskaičius 100,00 Eur uz sutarties pažeidimą“. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nesutikti su atsakove, jog bendra ieškovo tenkintų 375,00 Eur dydžio reikalavimų suma atitinkamai turėjo būti sumažinta 20,00 Eur, ją įpareigojant grąžinti tik likusią 355,00 Eur (375,00 Eur – 20,00 Eur) sumą.
Dėl teismo (ne)šališkumo
31. Apeliaciniu skundu atsakovė kėlė pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimą, teigdama, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovo atsakomybės klausimus ir į bylą pateiktus įrodymus, buvo šališkas ir nepagrįstai palankus ieškovui. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nesant kitų pirmosios instancijos teismo šališkumo faktą pagrindžiančių įrodymų be jo jau aptartų išvadų, kurias jis padarė dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzistavimo, pagal vidinį įsitikinimą įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nepalankaus atsakovei sprendimo priėmimas savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas (CPK 185 straipsnis). Vien atsakovės įsitikinimas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai atlikęs byloje esančių įrodymų vertinimą, jai turint kitą nuomonę dėl jų aiškinimo, neįrodo teismo šališkumo ar išankstinės nuomonės dėl bylos baigties konkrečios šalies naudai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, CPK 21 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
32. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
33. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
34. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismui neįvertinus į bylą pateiktų 2018 m. kovo 21 d. PVM sąskaitos-faktūros Serija TD Nr.180321-01 ir 2018 m. kovo 21 d. mokėjimo nurodymo įrodomosios reikšmės ieškinio reikalavimų dydžio pagrįstumo prasme, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, tenkinant atsakovės apeliacinį skundą iš dalies ir mažinant ieškovui priteistiną turtinę žalą iki 355,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, atitinkamai proporcingai perskirsto pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas atlygintinas bylinėjimosi išlaidas.
37. Sprendžiant iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovės priteista 16,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio, valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš atsakovės priteista 109,00 Eur, o atsakovei iš ieškovo – 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
38. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovui priteistina suma buvo sumažinta iki 355,00 Eur, o jis, teikdamas ieškinį elektroninių ryšių priemonėmis, buvo sumokėjęs 32,00 Eur daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai, teisėjų kolegija perskirsto pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, priteisdama iš atsakovės 7,99 Eur (36,00 Eur x 22,19 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų ieškovo naudai ir grąžindama jam be pagrindo sumokėtą 32,00 Eur žyminio mokesčio dalį, 105,07 Eur (473,48 Eur x 22,19 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybei, o atsakovei iš ieškovo – 260,94 Eur (335,35 Eur x 77,81 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2, 5 dalys).
39. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovui pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2020 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. (8.3)-TP-20-T-2386-1554 ir 2020 m. balandžio 22 d. pažymą Nr. (12.34)PT-1704 ,,Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ advokato V. M. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 96,00 Eur, nuo kurių jis atleistas 100,00 procentų, o atsakovės – 336,00 Eur, patirtos sumokėjus 36,00 Eur žyminį mokestį ir 300,00 Eur už advokato V. B. teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog už apeliacinį skundą mokamas žyminis mokestis skaičiuojamas tik nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovei nesutikus su pirmosios instancijos teismo priteista 375,00 Eur dydžio materialinio teisinio reikalavimo suma, jos atstovui advokatui V. B. grąžintina be pagrindo sumokėta 21,00 Eur dydžio žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi šiuo atveju tenkinta 5,33 procentų dydžio apeliacinio skundo reikalavimo dalis, 300,00 Eur išlaidos už advokato V. B. suteiktą teisinę pagalbą parengiant apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.10 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 2 191,30 Eur (1,7 x 1 289,00 Eur), atsakovei proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš ieškovo priteistina 16,79 Eur (315,00 Eur x 5,33 proc. / 100,00 proc.) bylinėjimosi išlaidų, o valstybei už advokato V. M. suteiktą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą proporcingai atmesto apeliacinio skundo reikalavimo daliai iš atsakovės priteistina 90,88 Eur (96,00 Eur x 94,67 proc. / 100) bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
40. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas šiuo atveju nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
tenkinti iš dalies apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5986-905/2019 ir jį išdėstyti taip:
„ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, juridinio asmens kodas 304245548, 355,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus ir nulį euro centų) turtinės žalos atlyginimo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, juridinio asmens kodas 304245548, 7,99 Eur (septynis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32,00 Eur (trisdešimt dviejų eurų ir nulio euro centų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2018 m. gruodžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 212, išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, remdamasi teismo nutartimi.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, juridinio asmens kodas 304245548, 105,07 Eur (vieną šimtą penkis eurus ir septynis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tik darbas“, juridinio asmens kodas 304245548, iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 260,94 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų ir devyniasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tik darbas“, juridinio asmens kodas 304245548, iš ieškovo M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 16,79 Eur (šešiolika eurų eurų ir septyniasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti advokatui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 21,00 Eur (dvidešimt vieno euro ir nulio euro centų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2019 m. lapkričio 15 d. mokėjimo nurodymu (mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini)), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, remdamasi teismo nutartimi.
Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Tik darbas“, juridinio asmens kodas 304245548, 90,88 Eur (devyniasdešimt eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis euro centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Virginijus Kairevičius
Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
Tatjana Žukauskienė