Civilinė byla Nr. 2-292/2006

Procesinio sprendimo kategorija: 106.4 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2006 m. gegužės 25 d.

Vilnius

 

            Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų kolegijos pirmininkės Danutės Milašienės (pranešėja),

kolegijos teisėjų: Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas, grąžinti pradinis ir patikslintas ieškiniai, civilinėje byloje Nr. 2-598-43/2006 pagal ieškovų R. I. U. ir D. U. ieškinį Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl pripažinimo pažeidus žmogaus teises ir teismų sprendimais bei nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

Pareiškėjai I. U. ir D. U. 2005 m. rugsėjo 20 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį Lietuvos Respublikai dėl teismų sprendimo, nutarčių pripažinimo absoliučiai negaliojančiais ir jų panaikinimo bei jais padarytos žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. lapkričio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinio reikalavimus dėl teismų sprendimo, nutarčių pripažinimo absoliučiai negaliojančiais ir jų panaikinimo, paliko nepakeistą, o nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti reikalavimus dėl žalos atlyginimo, panaikino ir klausimą dėl šių reikalavimų perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Pareiškėjai 2005 m. gruodžio 2 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Patikslintas ieškinys neatitiko CPK 113 straipsnio antrojoje dalyje ir 114 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytų reikalavimų, todėl Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą iki 2006 m. kovo 8 d. patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismo nustatytu terminu pareiškėjai pateikė teismui visų patikslinto ieškinio priedų antrus egzempliorius, skirtus atsakovui, patvirtintus tik pareiškėjų parašais. Pareiškėjai prašė priimti rašytinius įrodymus, pasirašytus pareiškėjų, ir leisti jiems patikslinto ieškinio reikalavimus patvirtinančių rašytinių įrodymų originalus pateikti teismo posėdžio metu. Nurodė, kad neturi teisinio išsilavinimo, neturi galimybės dėl sunkios finansinės ir materialinės padėties sudaryti sutartį su advokatu ar kreiptis į notarą ir pateikti įstatymo reikalavimus atitinkančius rašytinius įrodymus.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 20 d. nutartimi nutarė pareiškėjų I. U. ir D. U. pradinį ir patikslintą ieškinius laikyti nepaduotais ir grąžinti pareiškėjams, atmetė pareiškėjų prašymą leisti patikslinto ieškinio reikalavimus patvirtinančių rašytinių įrodymų originalus pateikti teismo posėdžio metu. Nurodė, kad teismas išreikalauja tik tuos dokumentus ir kitus įrodymus, kurių negali pateikti prašantis juos išreikalauti teismo proceso dalyvis (CPK 178-179, 198-199, 226 str.). Teismui turi būti pateikti rašytinių įrodymų originalai arba nuorašai, patvirtinti teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.). Pareiškėjai neturi teisės tvirtinti teismui pateikiamų rašytinių įrodymų, kuriais pareiškėjai grindžia savo ieškinio reikalavimus, nuorašų, nes pareiškėjai nepriskirtini prie CPK 114 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų. Leidimas pareiškėjams rašytinių įrodymų originalus pateikti teismo posėdžio metu, prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ieškinio priedų yra labai daug (255 lapai) ir jų sutikrinimas su originalais teismo posėdžio metu užimtų labai daug laiko. Teismas nurodė, kad kyla pagrįsta abejonė, ar ieškovai turi rašytinių įrodymų originalus arba tinkamai patvirtintus jų nuorašus ir galės juos pateikti teismo posėdžio metu, nes teismas jau 2006 m. vasario 15 d. nutartyje buvo pareiškėjams nurodęs, kad pareiškėjai privalo pateikti rašytinių įrodymų originalus arba rašytinių įrodymų tinkamai patvirtintus nuorašus, tačiau pareiškėjai rašytinių įrodymų originalų iki šiol teismui nepateikė ir nenurodė priežasčių, kodėl nepateikia ar negali pateikti teismui rašytinių įrodymų originalų.

Atskiruoju skundu I. U. ir D. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: 1) leisti pareiškėjams pateikti 2005 m. gruodžio 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimus patvirtinančių rašytinių įrodymų originalus teismo posėdžio metu ar nustatyti vietą, datą ir laiką pateikti teismui apžiūrai rašytinių įrodymų originalus; 2) priimti pareiškėjų pradinį ir patikslintą ieškinius Lietuvos Respublikai dėl pripažinimo pažeidus žmogaus teises ir teismų sprendimu bei nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo; 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones: įpareigoti Lietuvos Respubliką atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ir padidėti, t. y. patenkinti pareiškėjų 2006 m. gruodžio 2 d. prašymą ir 2006 m. kovo 31 d. patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 4) išreikalauti iš Lietuvos Respublikos įrodymus, kurių apeliantai negali gauti, t. y. patenkinti pareiškėjų 2005 m. gruodžio 2 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo. Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) įstatymų reikalavimus atitinkančių rašytinių įrodymų pareiškėjai negali pateikti dėl sunkios finansinės ir materialinės padėties;

2) bylos nagrinėjimas yra užvilkintas dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo Šarūno Račkausko veiksmų (neveikimo), nes nuo 2005 m. gruodžio 2 d., kai teismui buvo pateiktas patikslintas ieškinys, iki 2006 vasario 15 d., kai teismas priėmė nutartį trūkumams pašalinti, praėjo daugiau nei du mėnesiai. Nors CPK 137 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad teismo nutartis dėl ieškinio priėmimo turi būti priimta ne vėliau nei per 10 dienų nuo ieškinio registravimo teisme dienos. Nutartis naikintina CKP 329 straipsnio antrosios dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nes teisėjas Š. Račkauskas negalėjo priimti 2006 m. kovo 20 d. nutarties, kadangi dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant, draudžia CPK 71 straipsnio pirmoji dalis;

3) pareiškėjai dėl Vilniaus apygardos teismo nepagrįsto ieškinio priėmimo klausimo sprendimo užvilkinimo iki šios dienos neturi galimybės turėti atstovo byloje, nes ieškovai negalėjo šia nutartimi pasiremti Kauno apygardos administraciniame teisme nagrinėjant klausimą dėl valstybės apmokamos antrinės teisinės pagalbos skyrimo. Paskyrus advokatą, ieškovai būtų galėję teismui pateikti ieškinio reikalavimus pagrindžiančių rašytinių įrodymų įstatymo nustatyta tvarka patvirtintus nuorašus;

4) teismas neatsižvelgė į tai, kad tinkamai patvirtintų rašytinių įrodymų nuorašų pareiškėjai negali pateikti teismui dėl svarbių priežasčių – dokumentų originalai reikalingi pareiškėjams kituose teismuose nagrinėjamose bylose, o atstovo pareiškėjai neturi galimybės turėti;

5) pareiškėjai yra diskriminuojami kaip proceso šalis, nes Lietuvos Respublikos skirtinguose teismuose kitoms proceso šalims leidžiama remtis įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintais rašytiniais įrodymais, pateikiant juos tik teismui apžiūrai, kai tuo tarpu skundžiamoje nutartyje teismas net išreiškė abejonę, ar pareiškėjai apskritai turi rašytinių įrodymų originalus ir ar galės juos pateikti teismo posėdžio metu, net nepaskirdamas parengiamojo teismo posėdžio;

6) teismas nesprendė pareiškėjų kartu su 2005 m. gruodžio 2 d. ieškiniu pateiktų prašymų dėl įrodymų išreikalavimo bei klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl nutartis naikintina CPK 329 straipsnio antrosios dalies 7 punkto pagrindu, nes pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka. Nesustabdžius Kauno apygardos teismo bylos Nr. B2-180-1/2005 nagrinėjimo tol, kol bus išnagrinėta byla dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimu ir nutartimis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, Kauno apygardos teismo byla vėl bus nagrinėjama pažeidžiant pareiškėjų teisę į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinę tvarką nustato specialieji įstatymai – civilinio proceso kodeksas ir kiti įstatymai. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Pagal CPK 135 straipsnio antrąją dalį prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus, bei prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas pateikti negali, išreikalavimo, nurodant priežastis, kodėl negalima pateikti šių įrodymų. Rašytiniai įrodymai teismui turi būti pateikiami CPK 114 straipsnyje nustatytos formos. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris procesinio dokumento turinį pagrindžia rašytiniais įrodymais, prideda jų originalus arba nuorašus, patvirtintus teismo, notaro, byloje dalyvaujančio advokato ar dokumentą išdavusio (gavusio) asmens (CPK 114 str. 1 d.). Jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 138 str.). Kai procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas du kartus – 2005 m. lapkričio 18 d. ir 2006 m. vasario 15 d. nutartimis – buvo nustatęs pareiškėjams terminus ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau pareiškėjai visų ieškinio trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad leidimas pareiškėjams rašytinių įrodymų originalus pateikti teismo posėdžio metu prieštarautų CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams, užvilkintų bylos nagrinėjimą, nes ieškinio priedų yra labai daug (255 lapai). Pagal CPK 7 straipsnio antrąją dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai.

Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė pareiškėjų kartu su ieškiniu pateikto prašymo dėl įrodymų išreikalavimo bei klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįsti, nes teismo veiksmai ieškinio priėmimo stadijoje atliekami tam tikra procesine tvarka. Kadangi pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškinį laikyti nepaduotu dėl kitų rašytinių įrodymų neatitikimo civilinio proceso kodekse nustatytai formai, reikalauti pareiškėjų prašyme nurodytų įrodymų nebuvo prasmės. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas per CPK 148 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą trijų dienų terminą išsprendžia priėmęs ieškinį. Kadangi šiuo atveju teismas ieškinį nusprendė laikyti nepaduotu, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taip pat nebuvo sprendžiamas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų argumentu, kad nutartis naikintina CPK 329 straipsnio antrosios dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pažymėtina, kad CPK 71 straipsnis draudžia teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylas iš esmės. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas tikrino pirmosios instancijos teismo nutarties pagal atskirąjį skundą teisėtumą ir pagrįstumą, todėl bylą teisėtai toliau nagrinėjo tos pačios sudėties pirmosios instancijos teismas.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartis paliktina nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

            Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                       Danutė Milašienė

 

 

Teisėjai                                                                                                            Audronė Jarackaitė

 

 

Gintaras Pečiulis