Civilinė byla Nr. e2A-602-855/2023
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05933-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.3.; 2.6.11.1.; 2.8.2.7.; 3.3.1.18.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. kovo 14 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok, Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus namai“ ieškinį atsakovui J. B., tretiesiems asmenims G. M., L. M., uždarajai akcinei bendrovei „Traidenis“, uždarajai akcinei bendrovei „Hidro sistemos“, J. Č. dėl vartotojo teisių gynimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus namai“ (toliau – ir UAB „Vilniaus namai“, Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama atmesti atsakovo J. B. (toliau – ir Atsakovas) reikalavimą dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdarymo pagal pirminį Statybos projektą ir 506 Eur nuostolių bei 480 Eur sumos už suteiktas eksperto paslaugas priteisimo, pareikštą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuris jos sprendimu buvo patenkintas; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai visas pastarosios patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:
1.1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2022 m. vasario 15 d. sprendimu tenkino atsakovo J. B. skunde keliamus reikalavimus ir įpareigojo ieškovę UAB „Vilniaus namai“ įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginius pagal 2018 m. parengtą Statybos projektą bei sumokėti atsakovui 506 Eur už nuotekų išvežimą ir 480 Eur už eksperto paslaugas. Ieškovė su tokiu Tarnybos sprendimu nesutinka, kadangi faktiškai reikalavimas buvo pateiktas netinkamam asmeniui, o pats Tarnybos sprendimas neatitinka ne tik ieškovės ir atsakovo sutarties sąlygų, bet ir paties vartotojo (atsakovo) interesų. Be to, šiuo sprendimu faktiškai buvo išspręstas klausimas dėl kitiems asmenims nuosavybės teise priklausančios nuosavybės (valymo įrenginių), nors pastarieji ne tik neteikė jokių reikalavimų Tarnybai, bet iš viso nedalyvavo ginčo sprendimo procese.
1.2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2019 m. spalio 24 d. sudarė nekilnojamųjų daiktų pirkimo -padavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsigijo naujos statybos kotedžą (85 proc. baigtumo), adresu (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi. Atsakovui priklausančiame sklype buitinių nuotekų surinkimui ir valymui buvo suprojektuota ir sumontuota atskiroji (vietinė) buitinių nuotekų tvarkymo sistema. Sklype pagal dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) (yra du atskiri kotedžai adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausantys skirtingiems asmenims), pradinį projektą buvo numatytas montuoti vienas biologinių nuotekų valymo įrenginys, kurio našumas yra 1,5 m3, o apvalytų nuotekų išleidimui buvo numatytas 10 m3 tūrio hermetiškas kaupimo rezervuaras (minėtas įrenginys ir rezervuaras buvo numatyti sumontuoti ne vienam vartotojui, o dviem šeimų ūkiams bendrai). Ieškovė pasirinko kitokį technologinį sprendimą, kadangi teisės aktai numato galimybę nukrypti nuo projekto, ir objekte sumontavo 2 nuotekų valymo įrenginius ir 2 infiltracinius šulinius - atskirai kiekvienam šeimos ūkiui (kotedžui). Abu kotedžai buvo priduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) pagal faktinį nuotekų valymo įrenginių kiekį ir išdėstymą, projektas patvirtintas bei gauta deklaracija apie statinio statybos užbaigimą. Nors nuotekų valymo sistema neatitinka numatytos projekte, tačiau nepaisant to, projektiniai sprendimai faktiškai yra išpildyti (t. y. nuotekų valymo įrenginio našumas atitinka teisės aktų reikalavimus).
1.3. Tuo atveju, jeigu ieškovė įvykdytų Tarnybos sprendimą, pastaroji turėtų perdaryti biologinių nuotekų valymo įrenginius ir gretimame sklype, kuris priklauso tretiesiems asmenims G. M. ir L. M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Šie asmenys Tarnybos nagrinėtame ginče apskritai nedalyvavo, G. M. kategoriškai pareiškė, jog nesutinka, kad jo sklype biologinių nuotekų valymo įrenginiai būtų įrenginėjami pagal Tarnybos sprendimą, t. y. pagal pirminį Statybos projektą. Dar daugiau, su Tarnybos sprendimu nesutinka ir pats atsakovas, kuris 2022 m. vasario 20 d. el. laiške, t. y. po Tarnybos spendimo priėmimo, ieškovei jau pateikė visiškai kitus reikalavimus dėl biologinių nuotekų perdarymo.
1.4. Perkant nekilnojamąjį turtą atsakovas buvo informuotas ieškovės, jog pagal pradinį projektą buvo numatytas vienas biologinių atliekų valymo įrenginys dviem gretimiems sklypams, bet paties atsakovo naudai buvo įgyvendintas brangesnis, tačiau patogesnis ir racionalesnis sprendimas su atskirais nuotekų valymo įrenginiais kiekvienam kotedžui, ir atsakovas su tuo sutiko, jį viskas tenkino, ką įrodo jo pasirašyta notarinė nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartis, kadangi atsakovas kotedžą įsigijo jau su sumontuotais nuotekų valymo įrenginiais. Be to, atsakovas pirko 85 proc. baigtumo kotedžą ir vėliau, įsirengęs būstą būtent su šiais biologinių nuotekų valymo įrenginiais, pridavė nekilnojamąjį turtą 100 proc. baigtumu, t. y. puikiai žinodamas ką įsigijo ir nereikšdamas dėl to jokių pretenzijų.
1.5. Nesutikdamas su minėtomis išvadomis, atsakovas vienašališkai kreipėsi į ekspertą ir pateikė Tarnybai savo eksperto S. Z. (S. Z.) parengtą ekspertinio tyrimo aktą (toliau – Aktas). Tuo pačiu atsakovas pakeitė ieškovei keliamus reikalavimus ir paprašė Tarnybą įpareigoti ieškovę įrengti nuotekų valymo įrenginius pagal pirminį projektą, grąžinti sumokėtus 506 Eur už nuotekų išvežimą bei sumokėtus 480 Eur už eksperto paslaugas. Tarnyba po atsakovo pateikto Akto priėmė sprendimą, vadovaudamasi iš esmės vien tik Akte nurodytomis išvadomis, kurios yra nepagrįstos ir su kuriomis ieškovė kategoriškai nesutinka. Tiek Tarnybos sprendime, tiek Akte yra nustatyta, kad projekte, pagal kurį ieškovė yra įpareigojama perdaryti atsakovo biologinių nuotekų valymo įrenginius, buvo numatytas montuoti biologinis nuotekų valymo įrenginys, kurio našumas yra 1,5 m3 /d, o apvalytų nuotekų išleidimui buvo numatytas 10 m3 tūrio hermetiškas kaupimo rezervuaras, ir šie įrenginys bei rezervuaras buvo numatyti sumontuoti ne vienam ieškovui, o dviem šeimų ūkiams bendrai. Tuo tarpu faktiškai objekte šiuo metu yra sumontuoti 2 nuotekų valymo įrenginiai ir 2 infiltraciniai šuliniai (atskirai kiekvienam šeimos ūkiui), t. y. atsakovui yra sumontuotas nuotekų valymo įrenginys, kurio našumas yra 0,8 m3 /d, (montuojant pagal projektą būtų 0,75 m3 vienam ūkiui), o apvalytų nuotekų išleidimui sumontuotas atskiras infiltracinis šulinys. Jeigu vietoje faktiškai sumontuoto infiltracinio šulinio apvalytų nuotekų išleidimui būtų buvęs sumontuotas projekte nurodytas hermetiškas kaupimo rezervuaras, apvalytas nuotekas iš rezervuaro vis tiek reikėtų periodiškai pašalinti, ir pati Tarnyba savo sprendime po atliktos apžiūros patvirtino, jog tikėtina, kad tokiu atveju apvalytų nuotekų pašalinimą reikėtų atlikti dažniau negu dabar, kai yra sumontuotas infiltracinis šulinys, kadangi infiltracinio šulinio pagalba dalis apvalytų nuotekų susigeria į gruntą. S. Z. parengtas Aktas kelia pagrįstų abejonių tiek dėl jo objektyvumo ir nešališkumo, tiek dėl pateiktų duomenų tikrumo ir paskaičiavimų teisingumo. Nei ieškovė, nei Tarnyba neturėjo galimybės pateikti klausimų ekspertui, Akte nėra atsakyta į pagrindinį klausimą, ar sumontavus nuotekų valymo įrenginį pagal pirminį projektą, vartotojo (atsakovo) būklė ir įrenginių kokybė bei pajėgumai padidės, ar visgi sumažės, t. y. ar atsakovas realiai bus geresnėje padėtyje, ar pastaroji tik pablogės.
1.6. Ginčui aktualius atsakovo nuotekų valymo įrenginius montavo ir darbus atliko rangovas (UAB „Traidenis“ vardu veikusi UAB „Hidro sistemos“), atsakovas turi galiojančią garantiją nuotekų valymo įrenginiams, kurią jo vardu išrašė įrenginio montuotojas – UAB „Hidro sistemos“. Taigi, dėl nesuprantamų priežasčių atsakovas savo reikalavimą dėl, jo nuomone, nekokybiškų nuotekų valymo įrenginių teikia ne rangovui, o nekilnojamojo turto pardavėjui.
1.7. Nuotekų valymo įrenginys turi gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją, pagrįstą notifikuotosios sertifikavimo įstaigos bandymų protokolais. Pagal biologinių valymo įrenginių eksploatacijos reikalavimus, infiltraciniuose šuliniuose susikaupusio vandens išsiurbimas yra būtinas procesas, tai sudaro eksploatacines šių valymo įrenginių sąnaudas. Infiltracinio šulinio prisipildymo greitis priklauso nuo paties vartotojo, t. y. atsakovo veiksmų namų ūkyje, sunaudojamo vandens kiekio, sezoniškumo, gruntinių vandenų lygio, kritulių kiekio, tinkamo eksploatacinių taisyklių laikymosi bei kitų aplinkybių, t. y. pats atsakovas savo veiksmais įtakoja šulinio prisipildymą ir jį reguliariai valyti pastarasis privalo pats pagal gaminio naudojimo instrukcijas. Pati Tarnyba savo sprendime konstatavo, kad vadovaujantis minėtomis instrukcijomis, susidarančių atliekų šalinimas iš nuotekų valymo įrenginio turėtų būti atliekamas 1 – 2 kartus per metus, tuo tarpu atsakovas, tapęs valymo įrenginių savininku 2019 m. spalio 24 d., nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jis 2020 metais šalino atliekas. Be to, ir Tarnyba savo sprendime nurodė, kad 2020 – 2021 metų žiemą buvo didelis kiekis sniego, o vartotojas apvalytas nuotekas iš nuotekų valymo įrenginio ir infiltracinio šulinio pirmą kartą šalino 2021 m. kovo 4 d., todėl tikėtina, jog minėtu laikotarpiu buvo sniego tirpimas (didelis kiekis vandens) ir tai galėjo neigiamai įtakoti vartotojui įrengtos nuotekų valymo sistemos darbą (dėl ko apvalytas nuotekas reikėjo pakartotinai šalinti). Atsižvelgiant į tai tikėtina, kad pats atsakovas, visus metus nešalindamas nuotekų iš infiltracinio šulinio, tokiais savo veiksmais sąlygojo poreikį 2021 metais šiais atliekas šalinti jau dažniau, nei įprastai. Netinkamą atsakovo įrenginių eksploatavimą netiesiogiai įrodo ir faktas, kad jokių pretenzijų dėl biologinių valymo įrenginių tariamo netinkamo veikimo pastarasis neteikė nei ieškovei, nei trečiajam asmeniui daugiau kaip 1,5 metų nuo eksploatavimo pradžios. Kadangi jokių techninių defektų nuotekų valymo įrenginiuose nenustatė nei Tarnyba, nei atsakovo samdytas ekspertas, akivaizdu, jog jei nuotekų valymo įrenginiai būtų sumontuoti netinkamai, tokie trūkumai paaiškėtų nedelsiant nuo eksploatavimo pradžios, o ne praėjus beveik 2 metams.
1.8. Nepagrįstas yra ir Tarnybos vertinimas, kad 506 Eur, kuriuos atsakovas sumokėjo už nuotekų išvežimą, yra vertintini kaip nuostoliai, kadangi pati Tarnyba, atlikdama tyrimą vietoje konstatavo, kad nuotekų išvežimas yra įprastos eksploatacinės sąnaudos ir jos yra numatytos gaminio instrukcijoje. Tokios atsakovo sąnaudos niekaip negali būti traktuojamos, kaip pastarojo nuostoliai dėl ieškovės veiksmų (neveikimo), kadangi nepriklausomai nuo to, koks buitinių nuotekų valymo įrenginys būtų sumontuotas aktualiame ginčui objekte, buitines atliekas reikėtų periodiškai šalinti. Dėl šių priežasčių tarp tariamų atsakovo nuostolių ir ieškovės veiksmų (neveikimo) nėra jokio priežastinio ryšio, todėl jie negali būti priteisiami. Be to, visame aktualiame kotedžų kvartale yra sumontuoti identiški biologinių nuotekų valymo įrenginiai, visi kiti kvartalo gyventojai nuotekas šalina pagal instrukciją savo lėšomis ir neturi tokių privilegijų kaip atsakovas. Kadangi 480 Eur, atsakovo sumokėti už Akto parengimą, yra laikytini proceso išlaidomis, o ne atsakovo nuostoliais, jie irgi negali būti priteisiami iš ieškovės, atmetus atsakovo reikalavimą.
2. Atsakovas J. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nors atsakovas pirko 85 proc. baigtumo butą, tai nereiškia, jog ši aplinkybė yra daikto trūkumus savaime eliminuojantis veiksnys. Nors įsigytas butas buvo iš esmės pastatytas, tačiau buvo be vidinės apdailos, gerbūvio sutvarkymo ir pan. Iš 2018 m. Statybos projekto lauko vandentiekio ir nuotekų dalies, matyti, jog buitinėms nuotekoms surinkti buvo suprojektuoti buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai 1,5 m³/d, turintys ES atitikties deklaraciją, o apvalytas vanduo išleidžiamas į hermetišką valytų buitinių nuotekų kaupimo rezervuarą. Ieškovė neginčija aplinkybės, jog buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginiai neatitinka techniniame darbo projekte nustatytų reikalavimų, tiesiog nurodė, jog šie yra tokio galingumo (našumo), kokio pakanka. Su šiais ieškovės argumentais sutikti nėra pagrindo. Tokių ieškovės teiginių nepagrindžia jokia statinio statybos techninė dokumentacija.
2.2. Vertindamas techninio darbo projektą ir matydamas, jog nuotekų valymo įrenginių našumas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 m³/d, o apvalytas vanduo išleidžiamas į hermetišką valytų buitinių nuotekų kaupimo rezervuarą (o ne projekte nenumatytą infiltracinį šulinį), atsakovas turėjo pagrįstą lūkestį, jog būtent toks nuotekų valymo įrenginys ir įrengtas, o apie tai, jog iš tikrųjų įrengtas dvigubai mažesnio našumo ir kitokios technologinės schemos nuotekų valymo įrenginys, atsakovas informuotas nebuvo, todėl ši aplinkybė laikytina paslėptu defektu. Buto perdavimo atsakovui metu nustatyti paslėpti trūkumai egzistavo, todėl laikytina, kad ieškovė yra atsakinga už netinkamą perduoto daikto kokybę. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtus nekilnojamojo daikto trūkumus atidus ir rūpestingas pirkėjas būtų galėjęs pastebėti ir suprasti daikto perdavimo metu.
2.3. Nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad įgyvendinant Tarnybos sprendimą, tektų perdaryti nuotekų valymo įrenginius ir gretimam sklypui, kuris priklauso tretiesiems asmenims G. M. ir L. M.. Tiek ginčo dvibutis gyvenamasis namas, tiek jį aptarnaujantys nuotekų tinklai yra atsakovui bei tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame viename žemės sklype (ne atskiruose žemės sklypuose), o požeminėms komunikacijoms aptarnauti nustatytas servitutas, todėl esamų nuotekų valymo įrenginių perdarymas nesuvaržytų trečiųjų asmenų nuosavybės teisių ir neapsunkintų naudojimosi jiems priklausančia žemės sklypo dalimi.
2.4. Ieškinyje pateiktų teiginių apie teisės aktuose numatytą galimybę nukrypti nuo projekto, pasirenkant kitokį technologinį sprendinį, ieškovė nepagrindė jokiais įrodymais. Pagal esamą reglamentavimą neesminių projekto sprendinių keitimas (nerengiant projekto sprendinių dokumento) galimas tik esant inžinerinių tinklų matmenų leistinose ribose pasikeitimams, tuo tarpu ginčo projekte pateiktos valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinės schemos bei įrenginių išdėstymo plano statybos vietoje pakeitimams privalomai turėjo būti rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai). Byloje nėra pateikta duomenų, kad šiuo konkrečiu atveju pagal teisės aktų reikalavimus deklaracija apie statybos užbaigimą buvo užregistruota ir / ar patvirtinta viešojo administravimo subjekto – statybos valstybinę priežiūrą vykdančio pareigūno. Nesant tokių duomenų (įrodymų), deklaracijos apie statybos užbaigimą negalima laikyti projekto sprendinių keitimą įteisinančiu dokumentu.
2.5. Ieškovės išsakyta kritika ekspertinio tyrimo išvadoms nepaneigia ir negali paneigti ekspertinio tyrimo akto, kaip įrodinėjimo priemonės, patikimumo ir jo įrodomosios reikšmės. Vien asmens subjektyvaus vertinimo nepakanka suabejoti nei ekspertinio tyrimo eiga, nei eksperto padarytomis išvadomis, o išsakytų abejonių nepakanka tam, kad eksperto išvada būtų atmesta kaip įrodymas ar ja būtų nesivadovaujama. Ieškovė nekvestionuoja eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos. Duomenų, kad tyrimas atliktas šališkai, o duomenys vertinti tendencingai, nėra.
3. Tretieji asmenys L. M. ir G. M. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka.
3.1. Nurodė, kad nenori bendrų valymo įrenginių. Kiekvienas kotedžas turi atskirus įrenginius ir juos eksploatuoja. Jų valymo įrenginiai šiuo metu veikia gerai. Dvibučio gyvenamojo namo sklypas yra oficialiai padalintas ir užregistruotas VĮ „Registrų centras“. Nesutinka, kad jų žemės sklype būtų atliekami statybos darbai ir montuojami įrenginiai.
4. Trečiais asmuo UAB „Traidenis“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad:
4.1. UAB „Traidenis“ yra nuotekų valymo įrenginių ir talpyklų iš stiklo plastiko gamintojas. Visi gaminami valymo įrenginiai yra sertifikuoti ir turi Statybos Produkcijos Sertifikavimo Centro išduotus Eksploatacinių S. P. Sertifikatus, pagrįstus notifikuotos įstaigos išduotais bandymų protokolais. Remiantis šiais protokolais, kartu su gaminiu pateikiama ir Eksploatacinių savybių Deklaracija. Objekte (duomenys neskelbtini), yra sumontuotas UAB „Traidenis“ gamybos buitinių nuotekų valymo įrenginys NV-1a. Dėl įrenginio NV-1a veikimo nei atsakovas, nei Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, nei ekspertizę atlikęs ekspertas pastabų nepateikė.
4.2. Nors atsakovas teigia ir dalinai eksperto išvadose teigiama, kad įrenginių sistemos dalis - infiltracinis šulinys - sumontuotas netinkamai ir savo funkcijos neatlieka, tačiau infiltracinis šulinys ir jo montavimas nėra UAB „Traidenis“ atsakomybės objektas. Sprendinius dėl jo įrengimo priima projektuotojai ir infiltracinį šulinį montuojanti organizacija. Objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nuotekų valymo įrenginį NV-1a pateikė bei infiltracinį šulinį montavo UAB „Hidro sistemos“. UAB „Traidenis“ ir UAB „Hidro sistemos“ yra dvi savarankiškai veikiančios uždarosios akcinės bendrovės. UAB „Hidro sistemos“ yra UAB „Traidenis“ atstovas parduodant ir platinant nuotekų gamyklos produkciją, tame tarpe ir nuotekų valymo įrenginius. UAB „Traidenis“ jokių sutartinių įsipareigojimų dėl objekte, adresu (duomenys neskelbtini), nei su vienu iš ieškinyje minimų subjektų, negalėjo turėti ir neturėjo.
5. Trečiais asmuo J. Č. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad ieškovė 2019 m. kreipėsi į ją su prašymu parengti dvibučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), statybos projekto korektūrą, kadangi buvo koreguojamas inžinierinių tinklų planas (buitinių nuotekų tinklai). Projekto pakeitimai nebuvo esminiai ir bendrieji statinių rodikliai nepakito, todėl kliento užsakymu 2019 m. kovo 17 d. parengė projekto pakeitimą (A laidą) ir perdavė jį ieškovei. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino – atmetė atsakovo J. B. reikalavimus dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdarymo pagal pirmąjį projektą, taip pat reikalavimus dėl 506,00 Eur nuostolių ir 480,00 Eur eksperto išlaidų atlyginimo; priteisė ieškovei iš atsakovo 716 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovo valstybei priteisė 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas atsakovo užsakymu eksperto S. Z. 2021 m. rugsėjo 15 d. parengtą ekspertinio tyrimo aktą vertino kritiškai, kadangi: (i) atliekant ginčo objekto vertinimą nei ieškovės atstovai, nei kiti suinteresuotieji asmenys nebuvo kviečiami, apžiūroje ir vertinime nedalyvavo ir neturėjo galimybės pateikti savo argumentus ir klausimus; (ii) ekspertas padarė tam tikrų Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatų analizę, tačiau taip ir neatsakė į klausimą, ar sumontuotas ginčo nuotekų valymo įrenginys yra netinkamas, nekokybiškas, t. y. neatitinka jo techninių galimybių; (iii) ginčo objekto vertinimas buvo atliktas atsakovo prašymu ir už objekto vertinimą apmokėjo būtent atsakovas.
8. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad būtent pirminiame projekte numatytas inžinierinių tinklų valymo įrenginys tikrai neatitiktų atsakovo lūkesčių, kadangi atsižvelgiant į technines galimybes, ketinto įrengti ir faktiškai įrengto nuotekų valymo įrenginio skirtumas iš esmės yra nežymus. Įrenginys įrengtas kiekvienam ūkiui atskirai, todėl ir jo našumas yra per pusę mažesnis.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovo tariamai patirti nuostoliai už atliekų šalinimą negali būti vertinami kaip nuostoliai, kadangi atsakovas, nepriklausomai nuo to, koks būtų įrengtas nuotekų valymo įrenginys, privalo pagal gaminio instrukciją ir numatytą dažnumą savo lėšomis šalinti atliekas, tuo tarpu atsakovas byloje neįrodė, kad jis dėl ginčo įrenginio buvo priverstas dažniau, nei numatyta gaminio instrukcijoje, šalinti atliekas ir tai atliko, be to, neaišku, ar pats atsakovas tinkamai eksploatavo įrenginį (atsakovas įrenginio nevalė visus 2020 metus ir vandens valymo įrenginius išvedė į bendrą valymo įrenginį, taip pažeisdamas įrenginio eksploatavimo taisykles). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nesant tiek ieškovės neteisėtų veiksmų, tiek priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir tariamų atsakovo nuostolių, nuostoliai atsakovui nepriteistini.
10. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šios bylos dalykas yra kilęs iš nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo teisnių santykių, kad byloje nėra duomenų, kad statybas leidžiantis dokumentas, statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą yra nuginčyti ir pripažinti neteisėtais, remdamasis 2018 m. galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijos nuostatomis dėl statybos užbaigimo, sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog biologinių nuotekų valymo įrenginiai įrengti ne pagal 2018 m. suprojektuotą projektą, todėl ieškovės ieškinį tenkino pilna apimtimi, o atsakovo reikalavimą įrengti nuotekų valymo įrenginius pagal 2018 m. techninį darbo projektą ir grąžinti 506 Eur sumą už nuotekų išvežimą bei priteisti 480 Eur sumą už eksperto paslaugas laikė nepagrįstu, todėl atmetė.
11. Ieškinį patenkinęs pilna apimtimi, teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 716 Eur pastarosios patirtų bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteisė 31,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
12. Apeliantas (atsakovas) J. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas iš vartojimo sutarties santykių kilusį ginčą, buvo pasyvus, nepagrįstai vartotojui taikė iš esmės profesionalui taikytinus rūpestingumo ir supratimo apie statybą bei projektavimą kriterijus.
12.2. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, procese buvo pasyvus, neturėdamas specialiųjų žinių, ėmėsi vertinti technines ginčo įrenginio charakteristikas, nutylėjo ir neįvertino dalies ginčui išspręsti svarbių įrodymų, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą teismo sprendimą:
12.2.1. Atsakovas įrodinėjo parduoto daikto trūkumų faktą į Teisingumo ministerijos teismo ekspertų sąrašus įrašyto eksperto S. Z. 2021 m. rugsėjo 15 d. parengtu ekspertinio tyrimo, kuris buvo atliktas dar ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu, aktu, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad sumontuotas nuotekų valymo įrenginys neatitinka projekte numatyto įrenginio, be to, padaryta išvada, kad pasirinktas ir įgyvendintas projekto neatitinkantis sprendinys yra netinkamas esamam gruntui. Dėl tokių eksperto išvadų, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, yra pagrindas konstatuoti parduoto daikto trūkumus ir jų nekokybiškumą. Tuo tarpu pats teismas, neturėdamas specialiųjų žinių ir neturėdamas tomis žiniomis pagrįstų duomenų, ėmėsi spręsti apie nuotekų valymo įrenginių techninių charakteristikų ir kokybės atitikimą pirkėjo „lūkesčiams“.
12.2.2. Jeigu teismas būtų įvertinęs visus suinteresuoto asmens G. M. teismo posėdyje duotus paaiškinimus, t. y. kad jis, nenorėdamas ginčytis su ieškove, įrenginį patobulino pats, investuodamas į tai savo darbą bei lėšas, todėl šiuo metu jo įrenginys veikia tinkamai, o ne tik šių paaiškinimų dalį, teismas būtų priėjęs prie išvados, kad ginčo įrenginio trūkumus įrodo ne tik minėtas eksperto S. Z. tyrimo aktas, tačiau ir šie G. M. paaiškinimai. Šie G. M. paaiškinimai patvirtina ir eksperto išvadų teisingumą. Be to, netgi ieškovės pusėje buvusio trečiojo asmens UAB „Hidro sistemos“ direktorius, duodamas paaiškinimus teisme, be kita ko nurodė, kad „Filtracijos laukas padarytas nepilnai, kadangi ten yra molis...“, taip pat, jog „B. kreipėsi dėl blogo darbo, bet mes patikrinom, kad ten viskas gerai. Nu gal blogai su ta infiltracija buvo“. Šių paaiškinimų teismas visiškai neįvertino, nors jie taip pat, kartu su eksperto išvada bei G. M. paaiškinimais įrodo ginčo įrenginio nekokybiškumą, t. y. netinkamumą tai vietovei, dėl ko ieškovei savavališkai ir tinkamai neįforminus bei pakeitus pradinio projekto sprendinį (kuriame buvo numatytas sandarus nuotekų surinkimas) į infiltracinius šulinius, gaunasi atvirkštinis procesas, t. y. išvalytos nuotekos ne skverbiasi iš šulinio į gruntą, bet atvirkščiai – dėl molingos vietovės gruntiniai vandenys skverbiasi į infiltracinį šulinį.
12.3. Bylos nagrinėjimo metu (šalims bendraujant iki ginčo perdavimo Vartotojų teisių apsaugos tarnybai, nei ginčą perdavus nagrinėti šiai Tarnybai), ieškovė šios A projekto laidos ne tik, kad nebuvo pateikusi, bet apie ją net nebuvo užsiminusi; šios A laidos ieškovė nepateikė netgi teismui kartu su ieškiniu, ir tik atsakovui savo atsiliepime į ieškinį nurodžius, jog projekte pateiktos valymo įrenginio (visos nuotekų valymo sistemos) technologinės schemos bei įrenginių išdėstymo plano statybos vietoje pakeitimams privalomai turėjo būti rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai) ir šį teiginį pagrindus statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, pirmojo parengiamojo teismo posėdžio metu staiga atsirado projekto A laida. Ieškovės pateiktas statinio projekto sprendinių pakeitimas (projekto A laida), atliktas po statybą leidžiančio dokumento išdavimo, yra niekinis, ir teismas neturėjo juo vadovautis spręsdamas, ar ieškovės įrengti valymo įrenginiai atitinka projekto sprendinius.
12.3.1. Šis projekto pakeitimas nėra ir negali būti laikomas pradinio projekto sudedamąja dalimi, kadangi jis nustatyta tvarka nebuvo pateiktas į Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, nors tai buvo privaloma padaryti pagal STR 1.05.01:2017 93.2. punkto reikalavimus. Todėl nei viena iš kontroliuojančių institucijų negalėjo šio pakeitimo įvertinti jo atitikties teisės aktų reikalavimams aspektu ir kitais aspektais. Tad nesant byloje duomenų, kad 2019 m. kovo 17 d. J. Č. parengta namo projekto A laida buvo įkelta į „Infostatyba“ kartu su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą, ieškovės atlikti statybos darbų pakeitimai (įrengiant individualius mažesnio našumo biologinius nuotekų valymo įrenginius) negali būti vertinami kaip atitinkantys pirminį projektą (ar projekto A laidą).
12.3.2. Be to, projektuotoja J. Č. patvirtino, kad projektinius pakeitimus (projekto A laidą) ji darė ne prieš atliekant jos projektuojamoje A laidoje numatomus sprendinius, tačiau pirmiau įrengus neaišku kuo vadovaujantis ieškovės nuspręstus pakeisti sprendinius, o tik po to atitinkamai pakoregavus pradinį projektą (minėta, ir tų korekcijų įstatymo nustatyta tvarka neįforminus).
12.4. Byloje esanti Sutartis bei joje nurodytos žymos apie nekilnojamojo daikto įregistravimo pagrindą, t. y. 2019 m. liepos 11 d. Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, nėra įrodymas, patvirtinantis, kad ginčo įrenginys yra kokybiškas, be to, teismas rėmėsi dokumentu – 2020 m. gegužės 20 d. išduota Deklaracija apie statybos užbaigimą – paskirties keitimą, kurio byloje nėra.
13. Ieškovė UAB „Vilniaus namai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą, priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu buvo pasyvus, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei netinkamai tarp šalių paskirstė įrodinėjimo pareigą. Atsakovas savo skunde nenurodė, kokių konkrečių veiksmų teismas privalėjo imtis. Taip pat teismui nebuvo jokio poreikio rinkti papildomus įrodymus, atsakovas skunde nenurodo, kokių gi dar įrodymų civilinėje byloje pastarajam reikėjo, ar kokių įrodymų teismas nerinko, nors atsakovas to prašė. Be to, viso civilinio proceso metu atsakovas buvo atstovaujamas advokato, t. y. profesionalaus teisininko, todėl preziumuotina, kad atsakovui buvo išaiškintos jo teisės civiliniame procese bei pastarasis gavo reikiamą pagalbą įrodinėjant savo poziciją byloje.
13.2. Tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta jokių rangos ar kt. sutarčių, pagal kuriuos ieškovė būtų įsipareigojusi atsakovui įrengti būtent tokius įrenginius, kurie numatyti pradiniame projekte. Pradinį statybos projektą užsakė ieškovė, įrenginiai buvo montuojami tuo metu ieškovei priklausančiame sklype ir jie taipogi nuosavybės teise priklausė pačiai ieškovei. Kaip jau buvo minėta, ieškovė šiuo atveju turėjo diskrecijos teisę įrengti valymo įrenginius tiksliai pagal projektą, juos keisti arba iš viso jų neįrenginėti ir neparduoti objekto atsakovui. Atsakovas šiuo atveju įsigijo visą nekilnojamojo turto kompleksą (kotedžą bei sklypo dalį) su jau įrengtais valymo įrenginiais, t. y. žinojo ką ir už kokią kainą įsigyja ir jokių pretenzijų dėl to ieškovei nereiškė.
13.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog Statybos projekto A laida negali būti laikoma pradinio projekto sudedamąja dalimi, kadangi ji nustatyta tvarka nebuvo pateikta į Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“, nors tai buvo privaloma padaryti pagal STR 1.05.01:2017 93.2. punkto reikalavimus. STR 1.05.01:2017 93.2. punktas nenustato imperatyvo įkelti A laidą į „Infostatyba“. Pats atsakovas pateikė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos jam pateiktas (duomenys neskelbtini) g. esančių namų nuotekų tinklų geodezines nuotraukas, kuriose užfiksuota faktinė sumontuotų nuotekų valymo įrenginių situacija, t. y. priešingai nei teigia atsakovas, kontroliuojanti institucija žinojo faktinę situaciją, kad nuotekų valymo įrenginiai įrengti ne pagal pradinį projektą ir jokių pažeidimų nenustatė.
13.4. Apeliantas daro klaidingas išvadas, jog pakeistam projektui turėjo būti gautas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Statybų atlikimo metu galiojusio STR1.04.04:2017 45 punktas nustatė, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai statinio projekto sprendiniai ir parengti darbo projekto sprendinių keitimai, papildymai ar taisymai neatitinka techninio projekto sprendinių, techninis projektas turi būti pakeistas (parengiant naujos laidos projekto sprendinių dokumentą (-us)) iki statybos užbaigimo procedūrų pradžios. Šiuo atveju buvo atliktas neesminis darbo projektinių sprendinių keitimas, buvo parengtas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (A laida), buvo atliktos nuotekų tinklų geodezinės nuotraukos ir pats atsakovas pridavė statinį 100 procentų baigtumu Inspekcijai. Savo ruožtu Inspekcija jokių neatitikimų/pažeidimų nenustatė ir 2020 m. gegužės 20 d. atsakovui buvo išduota deklaracija apie statybos užbaigimą. Visa A laidos projekto sprendinių parengimo esmė bei tikslas būtent ir yra projektinių sprendinių įteisinimas po fakto, tai yra juos jau atlikus. Jeigu tai būtų esminiai statybos projekto pakeitimai – būtų rengiamas naujas statybos projektas ir išduodamas naujas statybos darbus leidžiantis dokumentas, o ne rengiama A laida nuotekų valymo įrenginiams.
14. Suinteresuotas asmuo UAB „Hidro sistemos“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko savo pirmosios instancijos teisme turėtą poziciją, prašo apeliacinį skundą atmesti.
15. Suinteresuotas asmuo G. M. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad palaiko savo pirmosios instancijos teisme turėtą poziciją ir mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas. Taip pat nurodė, kad atskiri valymo įrenginiai yra žymiai racionalesnis sprendimas, kadangi nėra problemų / ginčų dėl naudojimosi, priežiūros ir t. t. Taip pat pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodytus jo turimo įrenginio trūkumus pats suinteresuotas asmuo pataisė / likvidavo ir šiuo metu įrenginys veikia gerai, o atlikti įrenginio patobulinimai neduoda pagrindo viską sugriauti ir tik dėl atsakovo noro viską montuoti iš naujo suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės UAB „Vilniaus namai“ ieškinys, kuriuo iš esmės buvo kvestionuojamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. vasario 15 d. sprendimas, palankus atsakovui, patenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
19. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – 2020 m. gegužės 20 d. Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties keitimą Nr. ACCR-30-200520-00316; ištrauką iš 2020 m. kovo 25 d. UAB „Vilniaus namai“ atstovo V. A. siųsto elektroninio laiško atsakovui. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovo naujai pateiktų įrodymų prašė nepriimti.
20. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.). Teismui manant (ir nustačius tai pagrindžiančias aplinkybes), kad toks procesinis šalies elgesys pateisinamas ir naujus įrodymus galima priimti, užtikrinant civilinio proceso principų laikymąsi, byloje dalyvaujantiems asmenims būtina suteikti pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014).
21. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, sutiktina su ieškovės atsiliepime nurodytais argumentais, kad naujai pateikiami dokumentai datuoti ankstesne, negu priimtas skundžiamas sprendimas, data ir jie galėjo būti pateikti dar pirmosios instancijos teismui, tačiau kita vertus, naujai pateikiami įrodymai, teismo vertinimu, yra reikšmingi sprendžiant ginčo klausimą, tame tarpe ir dėl atsakovo (ne)informavimo apie perkamame nekilnojamajame turte įrengtą kitą, nei numatyta pirminiame statybų projekte buitinių nuotekų tvarkymo sistemą. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo galimybę susipažinti su kartu su apeliaciniu skundu pateiktais naujai įrodymais, be to, kaip matyti, dėl naujų įrodymų pateikė savo poziciją. Atsižvelgiant į tai, o taip pat ir į aplinkybę, jog byloje sprendžiama dėl vartotojo teisių gynimo, apeliacinės instancijos teismas apelianto naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina juos kartu su byloje esančiais duomenimis.
Dėl ginčo esmės
22. Šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, įskaitant 2018 m. Dvibučio gyvenamojo namo (6.2.) (duomenys neskelbtini), Statybos projektą, projektuotojos J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtą Suvestinį inžinierinių tinklų planą, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus specialisto 2021 m. liepos 26 d. Gaminio vertinimo išvadą Nr. 1MA-65, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2022 m. vasario 15 d. nutarimą ir atsakovo pasitelkto specialių žinių turinčio eksperto S. Z. parengtą 2021 m. rugsėjo 15 d. Ekspertinio tyrimo aktą, nustatyta, jog nepaisant to, kad ieškovės UAB „Vilniaus namai“ tuo metu dar statomam dvibučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame vėliau atsakovas J. B. pirkimo – pardavimo sutartimi įsigijo butą (kotedžą) su atitinkama žemės sklypo dalimi, esančius (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. parengtą „Dvibučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)statybos projektą“ (toliau – Statybos projektas), kurio pagrindu ir buvo išduotas statybos leidimas, buitinių nuotekų surinkimui ir valymui buvo suprojektuota atitinkama buitinių nuotekų tvarkymo sistema (prieš tai projektuotojui atlikus gruntų tyrimus) - vienas (bendras) 1,5 m³/d našumo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys, skirtas dviem tame pačiame žemės sklype esantiems butams / kotedžams (dviem namų ūkiams), numatant, jog išvalytas vanduo turi būti išleidžiamas į suprojektuotą hermetišką išvalytų buitinių nuotekų vandens kaupimo rezervuarą V-10,0 m³, tačiau vietoj šio sprendinio, realiai ieškovės, kaip statytojos, kiekvienam butui (kotedžui) buvo faktiškai įrengta atskira nuotekų tvarkymo sistema su buitinių nuotekų valymu ir išvalytų nuotekų išleidimu į aplinką, o konkrečiai ginčo butui (kotedžui), esančiam (duomenys neskelbtini) (ieškovės teigimu, ir visiems kitiems keliolikai jos statytų toje vietovėje kotedžų) - įrengtas trečiojo asmens UAB „Traidenis“ pagamintas buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys „NV-1a“, kurio našumas yra 0,8 m³/d, išvalytą vandenį išleidžiant į iš betoninių žiedų įrengtą infiltracijos šulinį (D1,5xH1,75m; V3,1m3), 0,56 m papildomai įgilintą į žemę su išleidimo vamzdžiu DN110 mm, kuriuos sumontavo trečiasis asmuo UAB „Hidro sistemos“.
23. Šalių duoti 2022 m. lapkričio 22 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, jog prieš įsigydamas iš ieškovės kotedžą (butą) su žemės sklypo dalimi 2019 m. spalio 24 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi, atsakovas, atvykęs į objektą, matė ir apžiūrėjo norimą įsigyti kotedžą, įskaitant ir faktiškai įrengtą buitinių nuotekų valymo sistemą, o būtent matė ir suvokė, jog prie kotedžo yra įrengtas tik jam vienam (o ne keliems objektams) aptarnauti skirtas UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų valymo įrenginys bei su juo susijęs infiltracijos šulinys, juo labiau, kad po nekilnojamojo turto įsigijimo, kaip neneigė atsakovas, jam ieškovės buvo perduoti su šiais įrenginiais betarpiškai susiję dokumentai, tokie kaip vartotojo instrukcija, įrenginio techninis pasas, o taip pat ir sistemą sumontavusios UAB „Hidro sistemos“ būtent atsakovui išrašyta garantija nuotekų valymo įrenginiams.
24. Kita vertus, byloje nėra jokių duomenų ir juos galinčių patvirtinti įrodymų apie tai, kad atsakovas žinojo, turėjo žinoti ir/ar negalėjo nežinoti, jog faktiškai jo perkamame nekilnojamame turte yra įrengta ne tokia buitinių nuotekų tvarkymo sistema, kokia buvo suprojektuota Statybos projekte, kurio pagrindu buvo išduotas statybos leidimas, o galiausiai ir kurio pagrindu statytojo buvo parengta Deklaracija apie statybos užbaigimą bei statytojui buvo išduota Pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kadangi:
24.1. Atsakovas teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme paaiškino, jog perkant turtą jam nebuvo ieškovės pateiktas nei minėtas 2018 m. Dvibučio gyvenamojo namo (6.2.) (duomenys neskelbtini), Statybos projektas, kuriame pateikta informacija apie suprojektuotą dviem kotedžams (dviem namų ūkiams) turėjusią būti įrengtą nuotekų šalinimo sistemą, nei juo labiau projektuotojos J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtas Suvestinis inžinierinių tinklų planas, kuriame pavaizduotas ieškovės faktiškai įrengtas, pakeičiant pirminį projektinį sprendinį, naujas sprendinys – atskira nuotekų šalinimo sistema būtent konkrečiam atsakovo kotedžui; apie tai, kad faktiškai įrengta nuotekų šalinimo sistema (įrenginiai) neatitinka Statybos projekte suprojektuotos nuotekų šalinimo sistemos, t. y. jog buvo suprojektuotas kitas, nei faktiškai įrengtas buitinių nuotekų šalinimo sprendinys, atsakovas, kaip jis teigia, ieškovės nebuvo informuotas turto pirkimo metu, ir realiai sužinojo tik iškilus jo eksploatavimo problemoms (nuolat užsikemšant ir pan.) jau po to, kai kreipėsi su skundu į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą ir jos specialistas 2021 m. liepos mėn. vietoje atlikto apžiūrą bei 2021 m. liepos 26 d. parengė Gaminio vertinimo išvadą Nr. 1MA-65; tuo tarpu J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtą Suvestinį inžinierinių tinklų planą atsakovas pirmą kartą pamatė ir gavo tik šio teismo proceso metu, ieškovei jį pateikus pirmosios instancijos teismui parengiamojoje proceso stadijoje (parengiamojo posėdžio metu);
24.2. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų aukščiau nurodytus atsakovo paaiškinimus ir pagrįstų, jog ieškovė informavo atsakovą, kaip būsimą pirkėją, apie kitokio buitinių nuotekų šalinimo sprendinio, nei buvo numatytas 2018 m. Statybos projekte, pasirinkimą ir faktinį įrengimą bei tinkamą su tuo susijusios projektinės dokumentacijos parengimą, kad supažindino atsakovą, perdavė jam aukščiau minėtus dokumentus, iš kurių atsakovas galėjo akivaizdžiai ir aiškiai tą matyti ir tą akceptuoti, pirkdamas turtą;
24.3. Ieškovė iš esmės neneigė tos faktinės aplinkybės, kurią pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, įskaitant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Rytų Lietuvos Statybos valstybinės priežiūros departamento 2022 m. rugsėjo 7 d. raštą, jog nei Vilniaus miesto savivaldybei, siekiant gauti Statybos leidimą, nei vėliau Inspekcijai, siekiant gauti Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, pirminiame Statybos projekte numatyto, aprašyto ir grafiškai atvaizduoto buitinių nuotekų šalinimo sprendinio pakeitimas į pačios ieškovės pasirinktą kitą sprendinį nebuvo atskleistas (pvz., pateikiant minėtoms institucijoms J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtą Suvestinį inžinierinių tinklų planą, įkeliant jį į informacinę sistemą „Infostatyba“ ir pan.);
24.4. Minėtas J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtas Suvestinis inžinierinių tinklų planas nebuvo atsakovės teiktas ir apie jį ieškovė nebuvo nieko užsiminusi nagrinėjant atsakovo skundą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje, ir pirmą kartą viso šalių ginčo eigoje jis buvo pateiktas tik teismui, ir tik 2022 m. rugsėjo 5 d., t. y. parengiamojoje proceso stadijoje, po ieškinio ir atsiliepimų pateikimo, prieš parengiamąjį teismo posėdį.
25. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors kaip atsiliepime į apeliacinį skundą akcentuoja ieškovė, ginčo šalių sudarytos 2019 m. spalio 24 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutarties 9.1 punkte pirkėjas iš tikrųjų pareiškė, kad turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su perkamų daiktų būkle, naudojimo paskirtimi iki sutarties pasirašymo ir dėl jų jokių pretenzijų neturi, tačiau šis pareiškimas negali būti vertinamas, kaip atsakovo tinkamo informavimo apie buitinių nuotekų sistemos įrengimą nukrypstant nuo 2018 m. Statybos projekto įrodymas, kadangi kaip minėta ir kaip iš esmės neneigė atsakovas, jis susipažino su faktine situacija, t. y. matė faktiškai sklype įrengtą buitinių nuotekų šalinimo sistemą, kurią sudarė UAB „Traidenis“ pagaminti ir UAB „Hidro sistemos“ sumontuoti buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys ir infiltracijos šulinys, tačiau nežinojo, ir nebūdamas atitinkamos srities specialistu, tuo pačiu ir neturėdamas projektinės dokumentacijos, objektyviai negalėjo žinoti, jog ši sistema neatitinka Statybos projekte numatytos ir buitinių nuotekų valymui suprojektuotos sistemos, kurios pagrindu ieškovei buvo išduoti atitinkami su statyba susiję dokumentai.
26. Nepaisant aukščiau byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei išvadų apie tai, jog atsakovo įsigytame bute (kotedže) pardavėjo / statytojo buvo įrengta ne ta buitinių nuotekų šalinimo sistema, kokia buvo suprojektuota 2018 m. Statybos leidime, pati savaime ši aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo nuomone, a priori nereiškia, jog atsakovui buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, kuris pirkėjo negali būti naudojamas pagal įprastą paskirtį, ir už kurio kokybės trūkumus pardavėjo atžvilgiu taikytini vienokie ar kitokie vartotojo teisių gynimo būdai.
27. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad, kaip visiškai pagrįstai akcentavo ieškovė, už statybos teisėtumo kontrolę atsakinga Inspekcija išdavė ieškovei Pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kurios pagrindu ir buvo suformuotas bei VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ginčo statinys, o vėliau ir pačiam atsakovui, įgijusiam 85 procentų baigimo pastatą, pavyko sėkmingai įregistruoti 100 procentų statinio baigtumą, ir nei neteismine, nei teismine tvarka iš Inspekcijos bei kitų suinteresuotų asmenų pusės ieškovės atžvilgiu nėra jokių pretenzijų ir ginčų dėl ieškovės vykdytų statybų atitikties / neatitikties imperatyviems statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams.
28. Tai reiškia, kad nagrinėjamos bylos kontekste svarbu nustatyti, ar minėtas ieškovės atliktas nukrypimas nuo pirminiame 2018 m. Statybos projekte nurodyto buitinių nuotekų šalinimo sprendinio, buitinių nuotekų šalinimo sistemą įrengiant pagal projektuotojos J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtą projektą - Suvestinį inžinierinių tinklų planą, ir parduodant atsakovui turtą būtent su tokia sistema, reiškia netinkamos kokybės nekilnojamojo daikto pardavimą pirkėjui.
29. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.327 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris atsiranda po CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nurodyto momento ir kuris yra bet kokios pardavėjo prievolės pažeidimo pasekmė, įskaitant garantijos, kad tam tikrą laiką prekės bus tinkamos naudoti pagal jų įprastą ar specialiai nurodytą paskirtį arba išlaikys aptartas savybes ar charakteristikas, pažeidimą.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę prioritetiškai yra atsakingas pardavėjas. Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės ir, vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, kuomet šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą ir jo vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009).
31. Šiame kontekste akcentuotinas civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 straipsnis) principas, kuris lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
32. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-125-378/2021).
33. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; kt.). Šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje; įstatyme nėra nustatyta parduotų daiktų trūkumų fakto prezumpcija, taigi pirkėjas, teigdamas, kad pardavėjas pažeidė sutartį, negali apsiriboti teiginiu, jog daiktai yra netinkami, jis turi nurodyti tai pagrindžiančias aplinkybes ir pateikti atitinkamus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016, 25 punktas; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 28 punktas).
35. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos. Pažymėtina, kad CK 6.333 straipsnio 3 dalyje numatyta įrodinėjimo pareiga tenka pardavėjui (ieškovei), tačiau tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios pareigos kilimas yra nulemtas esminės aplinkybės – daiktų defektų buvimo fakto, t. y. minėtame straipsnyje numatyta įrodinėjimo pareiga pardavėjui, kuomet garantuojama daiktų kokybė, tenka tik tuomet, kai apskritai yra įrodytas ir konstatuotas pats defektų buvimo faktas. To nenustačius, CK 6.333 straipsnio 3 dalies taikymas netenka teisinės prasmės.
36. Nagrinėjamu atveju, viena vertus, byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog atitinkami aukščiau nurodyti buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys ir infiltracijos šulinys, pagaminti bei sumontuoti atsakovo sklype trečiųjų asmenų UAB „Traidenis“ ir UAB „Hidro sistemos“, kaip šių trečiųjų asmenų pagaminti daiktai ir/ar jų atliktų rangos darbų rezultatas, patys savaime būtų netinkami, turėtų techninių gamybinių defektų, trūkumų ir pan. Įrenginių apžiūrą ir patikrą vietoje atlikusio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus specialisto 2021 m. liepos 26 d. Gaminio vertinimo išvadoje Nr. 1MA-65 konstatuota, kad įrenginiai turi gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją, pagrįstą notifikuotos sertifikavimo įstaigos bandymų protokolais, atitinka teisės aktų reikalavimus. Byloje nėra jokių įrodymų (nuotraukų, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, ekspertų išvadų ir pan.), kurie patvirtintų kokius nors minėtų įrenginių techninius defektus, gedimus ir pan., tuo tarpu atsakovo pasitelkto specialių žinių turinčio specialisto S. Z. parengtame 2021 m. rugsėjo 15 d. Ekspertinio tyrimo akte konstatuojamas tik kitokios buitinių nuotekų šalinimo sistemos (sprendinio), nei numatyta pirminiame 2018 m. Statybos projekte, įrengimo atsakovo įsigytame turte faktas, bet nėra konstatuojama, jog patys savaime UAB „Traidenis“ buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys „NV-1a“, kurio našumas yra 0,8 m³/d, išvalyto vandens išleidimo į iš betoninių žiedų įrengtą infiltracijos šulinį (D1,5xH1,75m; V3,1m3) sistema, pats šulinys su išleidimo vamzdžiu DN110 mm, kuriuos sumontavo trečiasis asmuo UAB „Hidro sistemos“, būtų netinkamos kokybės, turėtų defektų ir trūkumų, kaip tokie.
37. Kita vertus, byloje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra pakankamai įrodymų, kurie leidžia teismui daryti tikėtiną išvadą apie tai, jog ieškovės pasirinktas, pakeičiant pirminiame 2018 m. Statybos projekte nurodytą buitinių nuotekų šalinimo sprendinį, naujas sprendinys, t. y. pasirinkimas šalinti buitines nuotekas būtent pasitelkiant trečiųjų asmenų siūlomą sistemą (nuotekų valdymo įrenginys ir infiltracijos šulinys) šiuo atveju, ginčo teritorijos kontekste yra netinkamas, kadangi neužtikrina tinkamo buitinių nuotekų pašalinimo iš atsakovo įsigyto buto ir įprastinio nuotekų šalinimo sistemos funkcionavimo, kurio gali pagrįstai tikėtis bet kuris vidutinis vartotojas. Tokią išvadą leidžia teismui daryti tokie byloje esantys įrodymai:
37.1. Atsakovo paaiškinimai teismui, o taip pat skunde Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai apie tai, jog buitinių nuotekų valymo sistema itin dažnai užsikemša, vanduo išsiveržia į žemės paviršių ir užtvindo teritoriją, vanduo iš infiltracinio šulinio nesusigeria į gruntą, tad sistema neatlieka savo funkcijos, dėl ko tenka kviesti valymo įmonę dažniau, nei nurodyta įrenginio priežiūros instrukcijoje, atitinkamai patirti daugiau tokios sistemos funkcionavimo išlaidų, negu būtų protinga kitomis įprastinėmis jos funkcionavimo sąlygomis;
37.2. Nors kaip visiškai pagrįstai nurodė ieškovė, infiltraciniuose šuliniuose susikaupusio vandens išsiurbimas yra būtinas eksploatuojant nuotekų valymo įrenginius, tačiau kaip nurodyta Nuotekų valymo įrenginio techniniame pase, kuriame pateiktos išsamios įrenginio montavimo ir eksploatacijos instrukcijos, susidarančių atliekų šalinimas iš nuotekų valymo įrenginio turėtų būti atliekamas 1-2 kartus per metus, tačiau atsakovo teikti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai nuotekų vežimo važtaraštis, pinigų priėmimo kvitai Serija BLC Nr. 2776205, Serija BLC Nr. 2933287, Serija BLC Nr. 2933547, Serija BLC Nr. 2933553, Serija BLC Nr. 2933673 rodo, kad vien per 2021 m. pavasarį atsakovui teko išvežti nuotekas bent 5 kartus. Nors ieškovė tiek teismo proceso pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo tą aplinkybę, jog pats atsakovas ilgą laiką neišvežinėjo nuotekų, ir pirmą kartą juos išvežė tik 2021 m. kovą, tačiau teismas pažymi, jog kaip paaiškino atsakovas, įgijęs ginčo turtą 2019 m. vasarą su 85 procentų baigtumu, iš pradžių realiai bute nebuvo gyvenama, nes buvo atliekama ir užbaigiama buto apdaila, butas ruošiamas tinkamam gyvenimui, ir faktiškai persikelta į butą su šeima buvo ir atitinkamai buitinių nuotekų šalinimo sistema realiai pradėta naudotis tik 2020 m. birželį, todėl pirminis nuotekų išvežimas 2021 m. kovą, kuomet, kaip jau buvo minėta, įrenginio naudojimo instrukcijoje nurodoma, jog nuotekas būtina išvežti 1-2 kartus per metus, negali būti vertinamas, kaip gamintojo nustatytų įrenginio eksploatavimo sąlygų pažeidimas, neprotingas paties atsakovo delsimas, lėmęs problemų atsiradimą;
37.3. Atsakovo pasitelkto specialių žinių ginčo srityje turinčio specialisto S. Z., be kita ko, įrašyto į teismo ekspertų sąrašą, 2021 m. rugsėjo 15 d. Ekspertinio tyrimo aktas, parengtas atlikus situacijos, įrenginių, teritorijos apžiūrą, matavimus, tyrimus vietoje, kurio teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti, kuriame konstatuojama, kad sprendimas daryti infiltracijos šulinį esant tokiam gruntui, kaip ginčo atveju, yra netinkamas, nes tam, jog normaliai vyktų infiltracija, tokiems šuliniams reikalingi ypač laidūs vandeniui gruntai (pvz. smėlis, priesmėlis, žvyras ir pan.); prieš projektavimą vietovės gruntai tyrinėjami ir pagal atliktų tyrimų rezultatų analizę priimamas sprendimas dėl infiltracijos šulinio įrengimo racionalumo, o šioje konkrečioje ginčo situacijoje, atsižvelgiant į gruntų savybes bei gruntinių vandenų lygį, išvalytas vanduo turėjo būti išleidžiamas į hermetišką išvalytų buitinių nuotekų vandens kaupimo rezervuarą, o ne į infiltracijos šulinį. Specialisto konstatuojama, kad faktiškai įrengto buitinių nuotekų valymo įrenginio infiltracinio šulinio dydis būtų pakankamas, jeigu įrenginio montavimo vietovėje (sklype) būtų palankios sąlygos vandens infiltracijai (t. y. ypač laidūs vandeniui gruntai: smėlis, priesmėlis, žvyras; o gruntinio vandens lygis, ypač intensyvių liūčių ir pavasario polaidžio metu, būtų 1m žemiau negu šulinio dugnas), tačiau nagrinėjamu atveju tokių sąlygų nėra. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie paneigtų minėto specialių techninių žinių turinčio specialisto tyrimo akte padarytas išvadas dėl pasirinkto buitinių nuotekų šalinimo sprendinio netinkamumo ginčo teritorijoje / ginčo atvejui; byloje pareiškusi ieškinį ir įrodinėdama, kad jos įrengta alternatyvi nuotekų šalinimo sistema buvo tinkamas sprendinys, ieškovė neprašė teismo skirti teismo ekspertizės, neteikė specialistų tyrimo išvadų šiuo klausimu ir panašaus pobūdžio įrodymų, kurie paneigtų atsakovo pasitelkto specialisto daromas išvadas;
37.4. Kaip matyti iš 2018 m. Statybos projekto aiškinamojo rašto dalies, buitinių nuotekų šalinimo sprendinys – sistema, kurią sudarytų vienas (bendras) 1,5 m³/d našumo buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginys, skirtas dviem tame pačiame žemės sklype esantiems kotedžams (dviem namų ūkiams), numatant, jog išvalytas vanduo turi būti išleidžiamas į
suprojektuotą hermetišką išvalytų buitinių nuotekų vandens kaupimo rezervuarą V-10,0 m³, buvo projektuotojų pasiūlyta atliktus sklype gruntų tyrimus, tuo tarpu kaip neneigė ieškovė, kaip paaiškino teismo posėdžio metu tokio sprendinio pakeitimus į naują sprendinį atlikusi projektuotoja J. Č. (trečiasis asmuo), jokie gruntų tyrimai, jai projektuojant nuotekų šalinimo sistemos pakeitimą, atlikti nebuvo, projektuotoja realiai minėtą projektą – schemą parengė ieškovės užsakymu jau post factum, t. y. jau po to, kai realiai sklype buvo įrengta ir sumontuota atitinkama UAB „Traidenis“ ir UAB „Hidro sistemos“ nuotekų šalinimo sistema;
37.5. Trečiojo asmens G. M. – kaimyninio buto (kotedžo) savininko paaiškinimai pirmosios instancijos teismui apie tai, kad iš pradžių jam eksploatuojant identišką jo butui (kotedžui) ieškovės įrengtą buitinių nuotekų šalinimo sistemą, jam taip pat kildavo problemų su išvalyto vandens infiltracijos šuliniu, tačiau nenorėdamas veltis į ginčus su ieškove, pats savo jėgomis ir lėšomis atliko buitinių nuotekų šalinimo sistemos patobulinimus ir rekonstrukciją (paklojo kabelį, pajungė siurblį, pastatė rėles), po kurios sistema tinkamai funkcionuoja. Taip pat ir trečiojo asmens UAB „Hidro sistemos“ atstovo paaiškinimai apie tai, kad galimai buvo blogai su infiltracija, nes teritorijoje yra molis.
39. Atsižvelgdamas į visus aukščiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovui nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, kadangi parduotoje žemės sklypo dalyje ieškovės pastatyta / įrengta ir su parduotu butu (kotedžu) susijusi buitinių nuotekų šalinimo sistema (sprendinys) turi kokybės trūkumų, neužtikrina tinkamo buitinių nuotekų pašalinimo, įprastinio nuotekų šalinimo sistemos funkcionavimo, kurio atsakovas galėjo pagrįstai tikėtis įsigydamas nekilnojamąjį turtą iš ieškovės.
Dėl pažeistų teisių gynimo būdo
40. CK 6.399 straipsnyje, reglamentuojančiame netinkamos kokybės nekilnojamųjų daiktų pardavimą, numatyta, jog jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, taikomos šio kodekso 6.334 straipsnio taisyklės, išskyrus pirkėjo teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
41. CK 6.334 straipsnyje numatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pasirinko teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. reikalauti pardavėjo pašalinti daikto trūkumus.
42. Tuo pačiu pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, ginčą nagrinėjantis subjektas, įvertindamas vartotojo pasirinkto teisių gynimo būdo taikymo galimybę, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui būdingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008).
43. Nors, kaip apeliacinės instancijos teismo konstatuota aukščiau, atsakovas, kuriam ieškovės buvo parduotas netinkamos kokybės nekilnojamasis daiktas, kiek tai susiję su įsigytame bute esančia buitinių nuotekų šalinimo sistema, iš esmės turi teisę pasirinkti vieną iš aukščiau minėtų savo pažeistų teisių gynimo būdų, tačiau šiuo atveju atsakovo pasirinktas būdas ir reikalavimas įpareigoti ieškovę pašalinti daikto trūkumus tokiu būdu, kad būtų įrengta buitinių nuotekų šalinimo sistema pagal pirminį 2018 m. Statybos projektą, t. y. vietoj dabar esančios individualios /autonominės kiekvienam butui (kotedžui) nuotekų šalinimo sistemos, būtų įrengta bendra tiek atsakovui, tiek tretiesiems asmenims L. ir G. M. buitinių nuotekų šalinimo sistema, šios konkrečios ginčo situacijos kontekste teismo vertintinas kaip objektyviai negalimas taikyti, neprotingas, neproporcingas ir neadekvatus tiek ginčo šalių, tiek trečiųjų asmenų teisių ir interesų požiūriu, kadangi:
43.1. Teismo nuomone, esamų dviejų savarankiškų buitinių nuotekų šalinimo sistemų, iš kurių viena, kaip nurodė tretieji asmenys L. ir G. M., tinkamai funkcionuoja ir jų naudojama, atlieka savo funkcijas, buvo trečiųjų asmenų darbu ir lėšomis modifikuota ir pritaikyta jų poreikiams, išardymas ir sunaikinimas bei naujos sistemos, kuri būtų bendra dviem savarankiškiems nekilnojamojo turto objektams (dviem šeimos ūkiams), kurios įrengimas, naudojimas, administravimas, išlaikymas ir pan., būtų sudėtingesnis, užprogramuotų naudotojų ginčus, pareikalautų iš visų suinteresuotų asmenų didelių organizacinių, finansinių sąnaudų, išlaidų, sudarkytų esamą kraštovaizdį, teritorijos gerbūvį ir pan., įrengimas šiuo atveju būtų neprotingas, neracionalus, o svarbiausia – trečiųjų asmenų teises bei interesus pažeidžiantis, ieškovų ir trečiųjų asmenų interesų pusiausvyrą iškreipiantis sprendimas;
43.2. Tretieji asmenys G. ir L. M. viso teismo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, jog jie nesutinka su atsakovo reikalavimu, nepageidauja ir nenori, kad būtų įrengta bendra jiems su atsakovu buitinių nuotekų šalinimo sistema, kadangi būtų apsunkintas jos naudojimas, kiltų ginčai, padidėtų jos eksploatavimo kaštai, juo labiau, kad tretieji asmenys jau yra papildomai investavę laiką ir darbą į savo sistemos patobulinimą, ir ši jų sistema yra tinkamai veikianti, t. y. tinkamai atlieka buitinių nuotekų šalinimo funkciją ir pan.
43.3. Kaip matyti iš atsakovo ieškovei siųsto 2022 m. vasario 20 d., t. y. jau po Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo priėmimo, el. laiško, jame pats atsakovas pasiūlė ieškovei, kaip vieną iš problemos sprendimo variantų ir atitinkamai jo teisių pažeidimo pašalinimo būdų - sumontuoti hermetišką išvalytų buitinių nuotekų vandens kaupimo rezervuarą V=7m³ esamo infiltracinio šulinio vietoje, pateikdamas visą eilę, teismo nuomone, ginčo situacijoje protingų, racionalių ir pagrįstų argumentų apie tai, jog: toks sprendimas arčiausiai atitiktų dar 2018 m. rengto Statybos projekto sprendinius; pats UAB „Traidenis“ gamybos nuotekų šalinimo įrenginys iš esmės yra tinkamas, tik nėra tinkamas infiltracinis šulinys, kuris neatlieka savo funkcijos;
43.4. Trečiasis asmuo G. M. taip pat paaiškino, jog susidūręs su savo buitinių nuotekų šalinimo sistemos veikimo problemomis ir sunkumais, savo darbu, jėgomis ir lėšomis ją pakoregavo ir patobulino atitinkamu būdu, kurį detaliai paaiškino pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, ir dabar ji tinkamai funkcionuoja, tenka išvežti atliekas tik vieną kartą per metus;
44. Taigi, aukščiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės bei argumentai rodo, jog nagrinėjamu atveju yra įmanomi ir kiti, racionalesni atsakovo teisių pažeidimo - netinkamai faktiškai įrengtos buitinių nuotekų šalinimo sistemos funkcionavimo - pašalinimo būdai, nei savo skunde Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai buvo nurodęs bei viso teismo proceso metu siekęs atsakovas.
45. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas neturi byloje pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leistų aukštu tikėtinumo laipsniu spręsti, ar atsakovo 2022 m. vasario 20 d. el. laiške nurodytas nuotekų šalinimo sistemos trūkumų pašalinimo būdas - esamos sistemos pakeitimas / patobulinimas, paliekant esamą, iš esmės tinkamą ir sklandžiai veikiantį UAB „Traidenis“ gamybos buitinių nuotekų šalinimo įrenginį, tačiau vietoj esamo infiltracinio šulinio įrengiant kitą rezervuarą ir su juo susijusius vamzdžius (sistemą), iš tikrųjų yra techniškai / technologiškai įmanomas realiai įgyvendinti bei techniškai taisyklingas ginčo situacijoje, taip pat apie tai, koks (kokie) dar kitas techniškai įmanomas sprendinys būtų tinkamas ginčo situacijos kontekste. Pažymėtina, kad atsakovo pasitelkto specialisto S. Z. akte, nors ir konstatuojamas esamo technologinio sprendinio netinkamumas, tačiau nėra pateikta jokių pasiūlymų dėl konkrečių problemos sprendimo būdų, tokie klausimai apskritai nebuvo teikti šiam specialistui. Kaip jau buvo minėta aukščiau, tretieji asmenys G. ir L. M. teismo proceso metu davė paaiškinimus apie jų pačių taikytą kitokį nuotekų šalinimo sistemos trūkumų šalinimo būdą, nei minėtame 2022 m. vasario 20 d. el. laiške ieškovei siūlė atsakovas.
46. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą šiuo aspektu ir šioje ginčo dalyje - dėl konkretaus atsakovo, kaip vartotojo, pažeistų teisių gynimo būdo (buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumų pašalinimo būdo), kuris geriausiai atitiktų visų dalyvaujančių byloje asmenų interesų pusiausvyrą, būtų proporcingas, realiai įgyvendinamas ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių padarinių, nustatymo ir parinkimo – bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris savo ruožtu turėtų pasiūlyti šalims patikslinti savo pozicijas ginčo klausimu, pateikti teismui papildomus paaiškinimus ir rašytinius ar kitus įrodymus (įskaitant specialių žinių turinčių specialistų pasiūlymus – išvadas) dėl optimaliausio ir technologiškai įmanomo ginčo situacijoje įgyvendinti atsakovo, kaip vartotojo, teisių pažeidimo pašalinimo būdo.
Dėl bylos baigties
47. Tokiu būdu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, kuriuo patenkino ieškovės ieškinį pilna apimtimi ir atmetė atsakovo J. B. Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai reikštą reikalavimą dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdarymo (buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumų pašalinimo), netinkamai nustatė ir vertino ginčui teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias daiktų kokybę, netinkamos kokybės daiktą įsigijusio pirkėjo teises, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visetą, dėl ko šalių ginčą išsprendė neteisingai, nes teismo sprendimo išvadų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai ir to pagrindu nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ieškovės ieškinys dalyje dėl reikalavimo dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdarymo tenkintinas tik iš dalies (o ne pilnai, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas), apeliacinės instancijos teismui nustatant, kad ieškovė UAB „Vilniaus namai“ privalo pašalinti nustatytus atsakovo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo daliai įrengtos pagal J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtą Suvestinį inžinierinių tinklų planą, buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumus / defektus.
48. Nors atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą pilna apimtimi, tačiau kadangi nei atsakovas savo apeliaciniame skunde, nei ieškovė atsiliepime į skundą neteikė jokių argumentų ir visiškai nieko nepasisakė dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo atmestas J. B. reikalavimas dėl 506 Eur nuostolių ir 480 Eur eksperto išlaidų atlyginimo, šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
49. Tuo tarpu likusioje dalyje – dėl konkretaus buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumų / defektų pašalinimo būdo parinkimo, o taip pat ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir šioje dalyje byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Apelianto (atsakovo) J. B. (J. B.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus namai“ ieškinį dalyje dėl reikalavimo dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdarymo tenkinti iš dalies – tenkinti atsakovo J. B. reikalavimą dėl biologinių nuotekų valymo įrenginių perdarymo ir nustatyti, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus namai“ (juridinio asmens kodas 300133466, buveinė Skersinės g. 14a-1, Vilnius) privalo pašalinti atsakovo J. B. (J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), įrengtos pagal J. Č. 2019 m. kovo 17 d. parengtą Suvestinį inžinierinių tinklų planą, buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą dalyje dėl konkretaus buitinių nuotekų šalinimo sistemos trūkumų pašalinimo būdo parinkimo, taip pat dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Kristina Lysionok
Renata Volodko
Linas Zinkevičius