Civilinė byla Nr. e2A-1328-638/2021

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03046-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.;      1.3.2.5.2

 (S)

Kauno

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – darbo ginčų komisija) 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)19328/2020 ir 2020 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)21313/2020, priteisti iš atsakovo 572,28 Eur žalą bei nuostolius, susijusius su darbo santykiais ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė ir paaiškino, kad atsakovas pagal 2020 m. sausio 24 d. darbo sutartį Nr. 192 įsidarbino pas ieškovę vairuotoju. Atsakovas pas ieškovę dirbo iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., ir šią dieną darbo sutartis buvo nutraukta darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi atsakovas buvo išleistas nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 6 d. (4 ir 5 dienos buvo išeiginės) iki rugpjūčio 24 d., o nuo rugpjūčio 25 d. iki rugpjūčio 31 d. neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties. Atsakovas 2020 m. vasario 24 d. išvyko į komandiruotę užsienyje. Komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. balandžio 6 d., vykdamas tiltu iš Danijos į Švediją, atsakovas nepanaudojo iš anksto nupirkto bilieto, todėl ieškovė buvo priversta už paslaugą apmokėti dar kartą ir patyrė 215,87 Eur nuostolių. Sąskaita už dvigubą apmokėjimą buvo išrašyta 2020 m. liepos 2 d, o ieškovės apmokėta 2020 m. rugpjūčio 4 d. Taip pat tos pačios komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“ ir puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytu laikotarpiu, atsakovas apgadino vilkiko puspriekabės bamperį. Apie padarytą žalą atsakovas neinformavo ieškovės, nes, kaip jis  pats vėliau paaiškino, galvojo žalą pašalinti pats. Ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 300 Eur žalą. Taip pat tos pačios komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“ Švedijoje, pasikrovimo metu, nenustatytu laikotarpiu, atsakovas apgadino vilkiko „AdBlue“ baką. Apie padarytą autoįvykį atsakovas neinformavo ieškovės, nes, kaip jis paaiškino, galvojo gedimą sutaisyti pats. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip padaryti tyčia. Ieškovė dėl šių atsakovo veiksmų patyrė 1 698,52 Eur žalą. Taip pat tos pačios komandiruotės metu, vairuodamas jam patikėtą vilkiką „Volvo“ Italijoje, nenustatytu laikotarpiu, atsakovas apgadino vilkiko kabiną, kliudydamas medžio šaką. Apie padarytą autoįvykį atsakovas neinformavo ieškovės, nes, kaip jis paaiškino, tiesiog dėl to, kad pamiršo apie tai. Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė negalėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę, todėl tokie atsakovo veiksmai vertintini kaip padaryti tyčia. Ieškovė dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė 2 561,16 Eur žalą, kurią sudaro atlikti remonto darbai ir prastova. Iš viso ieškovei buvo padaryta 4 775,55 Eur žalos ir nuostolių. Apie padarytą žalą ieškovė sužinojo atsakovui grįžus iš komandiruotės ir pareikalavo atsakovą pasiaiškinti dėl padarytos žalos, ką atsakovas 2020 m. liepos 3 d. raštu padarė.

3.       Ieškovė nurodė, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 3 d.  kreipėsi į darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti išmokas, susijusias su darbo santykiais, iš viso 5 598 Eur. Su atsakovo reikalavimais ieškovė iš dalies nesutiko, nurodydama, kad pagal įmonėje vedamą apskaitą atsakovui buvo išmokėtas beveik visas jam priklausantis atlyginimas ir kitos su tuo susijusios išmokos. Atsakovas savo prašyme nutylėjo, kad savo veiksmais padarė ieškovei 4 715,87 Eur žalą, kuri buvo įtraukta į tarpusavio atsiskaitymus. Todėl ieškovė 2020 m. rugsėjo 28 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją  su priešpriešiniu prašymu ir prašė priteisti iš atsakovo žalą ir nuostolius. Darbo ginčų komisija priteisė iš ieškovės atsakovui 7 868,42 Eur, iš kurių 1 899,56 Eur sudaro ieškovės jau sumokėti mokesčiai valstybei. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė į 55 Eur išskaitų už atsakovo padarytus kelių eismo taisyklių (toliau - KET) pažeidimus. Darbo ginčų komisija atsisakė nagrinėti ieškovės prašymą atsakovui K. J. kaip nepriskirtą darbo ginčų komisijos kompetencijai. Darbo ginčų komisija neatsižvelgė ir nenagrinėjo padarytos žalos ieškovui, kuri sudaro 4 775,55 Eur, Darbo ginčų komisija, ieškovės nuomone, nepagrįstai priteisė 855 Eur netesybų, todėl ginčijama suma byloje sudaro (7868,42 Eur - 283,31 Eur) = 7 585,11 Eur.

4.       Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad sutinka,  jog dėl jo neapdairumo ieškovė buvo priversta pakartotinai pirkti bilietą vykimui per tiltą iš Danijos į Švediją, taip pat pripažįsta, kad nebuvo pakankamai atidus vairuodamas, dėl ko atsirado jo vairuoto vilkiko „Volvo“ pažeidimai. Tačiau atsakovas atkreipė dėmesį į ieškovės nurodytus patirtos žalos dydžius. Remiantis ieškovės direktoriaus pasirašytu 2020 m. liepos 28 d. darbų atlikimo aktu, bakas „AdBlue“ kainavo 1 509,26 Eur, jo keitimas – 189,26 Eur, iš viso 1 698,52 Eur. Kadangi darbų atlikimo aktą surašė pati ieškovė, kyla pagrįstų abejonių šiame akte pateiktų duomenų teisingumu. Tokių pat abejonių kelia ir ieškovės direktoriaus pasirašytas 2020 m. liepos 28 d. darbų atlikimo aktas, pagal kurį kabinos remontas kainavo 1 281,46 Eur. Pateikta UAB „Žalų sprendimai“ 2020 m. rugsėjo 25 d. remonto sąmata (sudaryta praėjus 2 mėn. po darbų atlikimo) yra tik orientacinio pobūdžio. Joje nurodytos detalių kainos, darbų apimtys bei įkainiai gali nesutapti su ieškovės iš tikrųjų patirtomis išlaidomis. Atkreiptinas dėmesys, kad, remiantis 2020 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-20/124, ieškovė už kabinos sugadinimą išieškojo iš atsakovo darbo užmokesčio 2 700 Eur, t. y. net 1 418,54 Eur daugiau nei darbų atlikimo akte nurodyta remonto kaina. Darbų atlikimo akte nurodytas 1 505,50 Eur dydžio nuostolis dėl vilkiko prastovos. Skaičiuojant negautą pelną, pajamų dydis nepagrįstas jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais. Taip pat ieškovė nurodė, kad apgadintas vilkiko „Volvo“ puspriekabės bamperis, dėl ko ji patyrė 300 Eur dydžio žalą, tačiau to nepatvirtina įrodymais. Ieškovė taip pat nepateikė įrodymų, jog aukščiau nurodyta žala atsirado dėl atsakovo didelio neatsargumo, o juo labiau – dėl tyčinių veiksmų. Ta aplinkybė, jog atsakovas laiku neinformavo ieškovės apie menkaverčius transporto priemonės pažeidimus, neturėjusius jokios esminės įtakos transporto priemonės eksploatavimui, vertintina kaip paprastas neatsargumas. Ieškovės pateiktais duomenimis, atsakovo mėnesinis vidutinis darbo užmokestis yra 855,59 Eur. Taigi, maksimali išskaitytina iš darbo užmokesčio suma sudaro 2 566,77 Eur (855,59 x 3). Kadangi dienpinigiai – tai tikslinės sumos, mokamos darbuotojams, vykstantiems į tarnybinę komandiruotę, ir šių piniginių lėšų paskirtis yra padengti padidėjusias darbuotojo išlaidas, atsirandančias dėl jo darbo kitoje, negu nuolatinė darbo vieta, vietoje, išskaitos žalai atlyginti iš dienpinigių negali būti daromos. CPK 739 straipsnyje taip pat nurodyta, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę.

       II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Autrona“ atsakovui K. J. (K. Y.) 2 215,61 Eur darbo užmokestį kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas, neatskaičiavus mokesčių. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Autrona“ atsakovui K. J. (K. Y.) 1 172,24 Eur dienpinigių, neatskaičiavus mokesčių. Teismas priteisė iš ieškovės UAB „Autrona“ atsakovui K. J. (K. Y.) 855,59 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, neatskaičiavus mokesčių. Teismas sprendimo dalį dėl darbo užmokesčio, neviršijančio vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio - 855,59 Eur  neatskaičiavus mokesčių, priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas pripažino, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus sprendimai darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini)19328/2020 ir Nr. (duomenys neskelbtini)21313/2020.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovas, būdamas ieškovės darbuotoju ir eidamas vairuotojo ekspeditoriaus pareigas, savo paties 2020 m. liepos 3 d. rašytuose trijuose paaiškinimuose patvirtino, jog 1) automobilio pakrovimo Švedijoje metu pažeidė baką „AdBlue“, ketino pataisyti savo jėgomis; 2) vairuodamas jam įmonės patikėtą transporto priemonę „Volvo“ (duomenys neskelbtini) su puspriekabe, Italijoje neapskaičiavo automobilio priekabos gabaritų ir užkliudė medžio šaką, taip įlenkdamas automobilio kabiną, apie įvykį nepranešė, nes pamiršo; 3) gamindamas maistą (vieta ir laikas nenurodyti) išpylė aliejų ant galinio bamperio ir liko dėmė, ketino atplauti.

7.       Teismas pažymėjo, kad dėl atsakovo kaltės ieškovė patyrė nuostolių, kadangi pakartotinai darbuotojui pirko bilietą 215,87 Eur vertės vykimui vilkiku per tiltą iš Danijos į Švediją. Šio fakto ir nuostolių dydžio atsakovas neginčijo, atsiliepime į ieškinį pripažino, jog dėl jo neapdairumo jis pirko bilietą, kurio pirkti neprivalėjo, kadangi darbdavys tokiu bilietu buvo pasirūpinęs iš anksto. Teismas sprendė, kad nesant ginčo tarp šalių dėl atsakovo kaltės, reikalavimas atlyginti nuostolius laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

8.       Dėl bamperio, teismo vertinimu, įrodymų, jog 2020 m. sausio mėnesį įsigyta detalė – galinis bamperis SDP Profi 5 (kaina 420,00 Eur) buvo sumontuota būtent automobilio puspriekabėje v. n. GL 834, o ne kitoje puspriekabėje, nepateikta. To nepatvirtina nė UAB „Saukesta“ PVM sąskaita faktūra serija SF Nr. 0007637, kurioje atsispindi bamperio pakeitimo faktas, tačiau jis nepatvirtina, kad remontuojamai automobilio puspriekabei buvo sumontuota būtent sausio mėnesį įsigyta detalė. Teismas nurodė, kad ieškovė teigė, jog bamperis buvo pakeistas 2020 m. liepos 15 d., kai tuo tarpu akivaizdu, jog automobilis tuo metu buvo užsienyje (įsakymas apie A. J. komandiruotę laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 11 d. iki 2020 m. spalio 2 d.). Teismo vertinimu, visiškai neaišku, ar bamperį dėl atsiradusios dėmės reikėjo keisti kitu, o tuo pačiu, ar atsakovas yra materialiai atsakingas už tokį ieškovo sprendimą. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti įrodymai dėl automobilio bamperio sugadinimo yra nepakankami žalos atsiradimo faktui patvirtinti.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovės į bylą pateikta PVM sąskaita faktūra Nr. 7921139 patvirtina bako „AdBlue“ įsigijimo UAB „Volvo Lietuva“ faktą už 1 509,26 Eur kainą. Pagal pateiktą Vokietijos įmonės „Truck master“ darbų atlikimo aktą ir SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. VM1979 patvirtinimą matyti, kad bako keitimo darbai įkainuoti ir vėliau apmokėti 385,91 Eur suma. Teismo vertinimu, šie duomenys patvirtina, kad atsakovo padarytų jam priskirtos įmonei priklausančios transporto priemonės pažeidimų remontas – bako įsigijimas ir jo pakeitimas įmonei kainavo 1 698,52 Eur, todėl nuostoliai priteistini.

10.       Teismas nurodė, jog ieškovė neatskleidė tikrųjų automobilio kabinos remonto aplinkybių, siekė suklaidinti teismą, teikė tikrų faktų nepatvirtinančius įrodymus, kas sudaro pagrindą spręsti, kad ieškinys dėl jo dydžio šioje dalyje nėra pagrįstas. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl žalos atlyginimo būtina atsižvelgti, kad atsakovas visgi savo rašytiniame paaiškinime pripažino padaręs žalą ieškovei, o jos atstovė teismo posėdžio metu sutiko su vieno vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimu. Teismas sprendė, kad teisinga dėl kabinos sugadinimo priteisti darbuotojo vieno vidutinės mėnesio algos dydžio, t. y. 855,59 Eur žalos atlyginimą ieškovei.

11.       Teismas nurodė, kad sprendžiant klausimą dėl ieškovo nuostolių, susidariusių dėl vilkiko prastovos 2020 m. liepos 6-11 dienomis, analogiškai vertintinos tos pačios aplinkybės, kaip ir dėl kabinos remonto ir laikoma neįrodytu, jog būtent tomis dienomis dėl kabinos remonto darbų automobilis buvo prastovoje, o ieškovas dėl to patyrė nuostolius. Teismas pažymėjo, kad savo iniciatyva pareikalavo ieškovo pateikti vilkiko „Volvo“ tachografo parodymų duomenis tariamo remonto metu, tačiau ieškovas tokio įrodymo neteikė, bet rėmėsi savo paties išduota pažyma, kad vilkikas esą buvo remontuojamas 2020 m. liepos 6-11 dienomis, nors vėliau įmonės atstovas tokius parodymus pakeitė ir nurodė, kad vilkikas buvo remontuojamas G. U. autoremonto įmonėje. Teismas sprendė, ieškovas neįrodė, jog vilkikas „Volvo“ dėl kabinos remonto penkias dienas buvo prastovoje, tuo pačiu neįrodė savo nuostolių dėl jo prastovos. 

12.       Dėl išskaitų už KET pažeidimus teismas nurodė, kad ieškovė iš atsakovo darbo užmokesčio darė išskaitas už jo padarytus KET pažeidimus užsienio valstybėse, ką patvirtino darbo užmokesčio žiniaraščio duomenimis: 2020 m. kovo mėnesį išskaityta 15 Eur, 2020 m. gegužės mėnesį - 25,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio mėnesį – 15 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovas su tokiomis išskaitomis nebuvo supažindintas, iš jo nepareikalauta pasiaiškinimo, negautas jo sutikimas daryti išskaitas iš darbo užmokesčio ir priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovas negalėjo jų ginčyti, nes darbo užmokestis esant darbuotojui komandiruotėje, faktiškai nebuvo mokamas, o iš komandiruotės darbuotojas grįžo tik 2020 m. liepos 2 d., taigi, jis neturėjo galimybės prieštarauti padarytiems darbdavio skaičiavimams jo nenaudai.

13.       Dėl dienpinigių, neišmokėto darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir išskaitų teismas nurodė, kad pagal byloje pateiktus darbo laiko apskaitos žiniaraščius nustatyta, kad atsakovas buvo komandiruotėje laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. liepos 2 d., iš viso 130 dienų. Vidutiniškai už vieną komandiruotėje praleistą dieną jam buvo priskaičiuota 32,86 Eur dienpinigių. Teismas sprendė, kad ieškovė išmokėjo atsakovui dienpinigių avansą prieš išvykstant į komandiruotę. Atsakovui grįžus iš komandiruotės ieškovė išmokėjo jam neišmokėtą dienpinigių dalį 2020 m. liepos 3 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 1613 - 200 Eur, kasos išlaidų orderiu Nr. 1613A – 1000 Eur, iš viso 1200 Eur. Likusi neišmokėta dienpinigių suma sudaro 1172,24 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovas atsakovui nuo 2020 m. vasario mėnesį priskaičiavo 313 Eur darbo užmokesčio, už 2020 m. kovo mėnesį priskaičiavo 1167 Eur darbo užmokesčio, už balandžio mėnesį priskaičiavo 1287 Eur darbo užmokesčio, už gegužės mėnesį priskaičiavo 1226,96 Eur darbo užmokesčio, už birželio mėn. priskaičiavo 1203 darbo užmokesčio, už liepos mėn. priskaičiavo 136,80 Eur darbo užmokesčio ir už rugpjūčio mėn. priskaičiavo 507,42 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso priskaičiavo 5841,18 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog atleidimo iš darbo dieną ieškovas būtų sumokėjęs darbuotojui darbo užmokestį, nėra. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė, skubiai vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimo dalį, sumokėjo atsakovui 855,59 Eur kaip darbo užmokestį, todėl priskaičiuotas darbo užmokestis mažintinas šia suma atitinkamai iki 4 985,59 Eur (5 841,18-855,59 =4 985,59). Teismas nurodė, kad šiuo atveju aplinkybė, jog darbuotojas yra skolingas darbdaviui, yra pagrindas mažinti priskaičiuotą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, tačiau tai negali būti daroma su dienpinigiais.

14.       Dėl netesybų priteisimo teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, kad darbdavio kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju nėra, nes, anot darbdavio, jis nežinojo darbuotojo banko sąskaitos, į kurią būtų galėjęs pervesti visas su darbo santykiais darbuotojui priklausančias išmokas, o pasiimti priklausančių išmokų grynaisiais pinigais į darbovietę darbuotojas neatvyko. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos atveju skolininkas nepasinaudojo įstatymo numatyta galimybe piniginę prievolę įvykdyti nurodytu būdu, jis laikomas pažeidusiu prievolę ir todėl privalo mokėti netesybas. Teismas, atsižvelgęs į atsakovui neišmokėtų sumų apimtį, į delsimo atsiskaityti priežastis, susijusias su kilusiu ginču dėl prievolės dydžio ir atsakovo kaltės, pasireiškusias tyčia įmonei padarius žalą ir darbdavio poziciją dėl darbuotojo keliamo reikalavimo pagrįstumo, pripažino, kad vienos darbuotojo vidutinės algos dydžio netesybų suma yra pakankama nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui.

15.       Alytaus apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš ieškovės UAB „Autrona“ 400 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas atsakovui K. J..

       III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

16.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Autrona“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 20 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą bei priteisti iš atsakovo K. J. 1 427,87 Eur žalą bei nuostolius, susijusius su darbo santykiais ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Ieškovė neteigė, jog bamperis buvo pakeistas 2020 m. liepos 15 d. Bamperis puspriekabėje buvo keistas UAB „Saukesta“ servise ne 2020 m. liepos 15 d., o iki tos dienos. Teismui buvo pateikta 2020 m. liepos 15 d. UAB „Saukesta“ sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad servise buvo atliekamas nenurodytu laiku remontas kito vilkiko, valst. Nr. JU0871, ir dviejų puspriekabių, valst. Nr. HU106 ir GL 834. Teikiant teismui minėtą sąskaitą buvo nurodyta, kad bamperio keitimo darbai aprašyti 2020 m. liepos 15 d. PVM sąskaitoje faktūroje SF Nr. 0007637, kurioje nurodyta, kad buvo atliktas galinio bamperio keitimas (6 poz.), o tai akivaizdžiai įrodo, kad galinis bamperis buvo keistas.

16.2.                      Prieš remontuojant vilkiką, ieškovė kreipėsi į UAB „Žalų sprendimai“, kuri tiksliai įvertino padarytus kabinos apgadinimus (tuo metu buvo darytos ir fotonuotraukos) ir numatė visus darbus, kuriuos reikia atlikti, bei jų vertę. Kad vilkiko remontas būtų greitesnis, darbus atliko G. U. automobilių remonto įmonė. UAB „Žalų sprendimai“ darbų atlikimo sąmatą sukūrė ne 2020 m. rugsėjo 25 d., bet prieš atiduodant vilkiką G. U. automobilių remonto įmonei. Taip vadinama sąmatos data atsispausdino tik dėl to, kad tą dieną buvo ruošiami dokumentai į darbo ginčų komisiją ir jai buvo teikiama ir ši sąmata.

16.3.                       KET pažeidimai visada yra akivaizdūs. Darbdavys turi teisę pagal DK 156 straipsnio 1 dalį darbuotojo padarytą žalą, neviršijančią vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, išskaityti iš darbuotojo darbo užmokesčio, o darbuotojas juos ginčyti. Todėl tokie atskaitymai buvo teisėti.

16.4.                      Ieškovei buvo žinoma tik kreditoriaus buvimo vieta užsienio valstybėje, manytina, kad tokiu atveju kiltų papildomos problemos, ar galima šią įstatymo nuostatą taikyti ir užsienio valstybėje. Darbo ginčų komisija 2020 m. gruodžio 8 d. sprendime konstatavo, kad „byloje nėra duomenų, jog ieškovas pateikė banko sąskaitos numerį, į kurią atsakovas galėtų pervesti ieškovui darbo ginčų komisijos sprendimu priteistą ir įpareigotą vykdyti skubiai sumą“ Būtent dėl šių priežasčių teismo sprendimas dėl netesybų - 855,59 Eur priteisimo yra nepagrįstas.

16.5.                      Teismas, priimdamas papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, neįvertino tos aplinkybės, kad pats teismas tenkino dalį ieškinio reikalavimų. Todėl priimdamas sprendimą, turėjo atitinkamai vertinti ne tik atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir ieškovės, bei jas priteisti proporcingai tenkintiems šalių reikalavimams.

16.6.                      Teismas neteisingai sprendime nurodė, kad ieškinį atmeta. Ieškovo nuomone, ieškinys buvo tenkintas iš dalies. Ieškovė, vykdydama CPK reikalavimus ir skubaus teismo sprendimo dalį, 2021 m. balandžio 15 d. pervedė atsakovui 855,59 Eur po to, kai 2021 m. balandžio 14 d. atsakovo atstovė advokatė elektroninėmis ryšio priemonėmis perdavė išsamius atsakovo sąskaitos duomenis. Ieškovė visus mokesčius, kuriuos teismas vertina kaip ieškovo skolą atsakovui, nuo atsakovui priklausančio atlyginimo (ne nuo dienpinigių) – 1 899,56 Eur yra sumokėjusi. Todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 572,28 Eur žalos bei nuostolių bei papildomai 855,59 Eur, kuriuos ieškovė sumokėjo atsakovui po teismo sprendimo priėmimo, iš viso 1 427,87 Eur.

17.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo 300 Eur žalos atlyginimą už vilkiko „Volvo“ puspriekabės bamperio keitimą. Sprendime aiškiai, motyvuotai išdėstytos abejonės, kilusios teismui dėl žalos atsiradimo fakto ir žalos dydžio, t. y. aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti ieškovė, reikšdama ieškinį. Abejotina ieškovės teiginiais, jog vilkiko „Volvo“ puspriekabės bamperis iš viso buvo pakeistas. Tuo labiau, kad tam nebuvo jokio poreikio.

17.2.                      Teismas pagrįstai nepriteisė ieškovės prašytų 1 279,70 Eur nuostolių, atsiradusių neva dėl vilkiko prastovos kabinos remonto metu, atlyginimo. Ieškovė nepateikė vilkiko „Volvo“ tachografo parodymų duomenų, kurie būtų objektyvus pagrindas vilkiko prastovos datoms ir trukmei nustatyti. Ieškovės pateikta jos pačios išduota pažyma, kad vilkikas esą buvo remontuojamas 2020 m. liepos 6-11 dienomis, turint mintyje kitus ieškovės pateiktus abejotino tikrumo įrodymus, negali būti laikoma patikimu, objektyviu įrodymu.

17.3.                      Kaip matyti iš atsakovo paaiškinimų, apgadinimai buvo padaryti ne tyčia, o tiesiog neatsargiai, neapdairiai eksploatuojant transporto priemonę, kas, įvertinus ieškovės komercinės veiklos pobūdį, yra dažnai pasitaikantis atvejis. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog žala atsirado dėl atsakovo tyčinių veiksmų.

17.4.                      Sprendime aiškiai, motyvuotai išdėstyti argumentai, kuriais remdamasis teismas pripažino neteisėtomis išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio už KET pažeidimus.

17.5.                      Byloje nenustatyta, jog tarp ieškovės ir atsakovo būtų buvęs susitarimas dėl kitokios, nei numato DK 146 straipsnio 2 dalis, atsiskaitymo tvarkos, t. y. vėlesnio atsiskaitymo. Todėl teismas pagrįstai priteisė iš ieškovės atsakovo naudai netesybas. Atsakovas pateikė susirašinėjimą su ieškove. Susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovo banko sąskaitos rekvizitai ieškovei buvo žinomi nuo 2020 m. liepos 16 d. t. y. dar iki atleidžiant jį iš darbo. Todėl ieškovė turėjo visas galimybes laiku atsiskaityti, kaip numatyta DK 146 straipsnio 2 dalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19.       Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl darbuotojo padarytos žalos dydžio, konkrečiai dėl dviejų žalos padarymo epizodų: 1) vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini), puspriekabės (duomenys neskelbtini) bamperio sugadinimo (padarytą žalą apeliantė vertino 300 Eur), 2) vilkiko VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini), kabinos apgadinimo (žala kartu su 5 dienų prastova dėl remonto 2561,16 Eur), dėl atskaitymų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, dėl netesybų priteisimo.

20.       Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė (apeliantė) apskritai neįrodė poreikio keisti bamperį; kabinos sugadinimu padarytą žalą teismas įvertino pagal darbuotojo vidutinę mėnesio algą ir priteisė 855,59 Eur žalos atlyginimą, taip pat teismas vertino, kad prastova dėl kabinos remonto neįrodyta, išskaitos už KET pažeidimus nebuvo pagrįstos.

21.       Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad ieškovė neįrodė poreikio keisti bamperį ir žalos dydžio. Teismui nepateikta įrodymų (fotofiksacijos ar pan.), kokio pobūdžio buvo bamperio apgadinimas, ar tai buvo tik dėmė ar didesnis pažeidimas. Natūralu, kad eksploatuojant transporto priemonę vyksta nusidėvėjimai, atsiranda įvairios dėmės nuo kritulių, degalų, teršalų ir pan., kurie netrukdo toliau naudoti daiktą pagal paskirtį. Iš pateiktos „Saukesta“ sąskaitos faktūros SF Nr. 0007637 matyti, kad už galinio bamperio keitimo darbą buvo paskaičiuota 34,17 Eur. Nėra abejonių, kad kažkoks bamperis buvo keistas, kaip kad nurodo apeliantė. Tačiau kuriam iš sąskaitoje nurodytų automobilių buvo keičiamas bamperis, sąskaitoje nepažymėta. Duomenų, kad 2020 m. sausio 31 d. nupirktas galinis bamperis už 420 Eur buvo sumontuotas būtent vietoje atsakovo sugadinto priekabos bamperio, taip pat nepateikta. Visas abejones vertinant atsakovo kaip darbuotojo ir ekonomiškai silpnesnės teisinių santykių šalies naudai, pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nepriteisti iš atsakovo žalos atlyginimo už bamperio sugadinimą, laikytina teisinga ir pagrįsta.

22.       Ta pati nepakankamų įrodymų problema yra ir dėl kabinos sugadinimo. Pateikta fotofiksacija (DOK 6486, zip. Priedai, kabina1.jpg, kabina2.jpg, kabina3.jpg) nepakankama, nes visos nuotraukos yra darytos 2021 m. vasario 23 d. (failų metaduomenys). Iš nuotraukų neaišku, kokio pobūdžio kabinos sugadinimai buvo tuo metu, kai darbdavys fiksavo žalos faktą atsakovui sugrįžus iš komandiruotės 2020 m. liepos 2 d. Vadinasi, nesant aiškiai fiksuotų sugadinimų, nėra aišku, kokie kabinos remonto darbai buvo būtini atlikti dėl atsakovo veiksmų/neveikimo, o kokie buvo nesusiję su atsakovo komandiruotės metu padarytais sugadinimais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo pateiktus įrodymus dėl kabinos remonto darbų atlikimo akto,  sąmatos, sąskaitos už remontą, atkreipė dėmesį, kad darbdavys 2020 m. liepos 28 d. surašė darbų atlikimo aktą, kas reikštų, kad remonto darbai buvo atlikti 2020 m. liepos 28d., tačiau žalos apskaičiavimo sąmata sudaryta 2020 m. rugsėjo 25 d., o G. U. įmonės sąskaita už dažymo darbus tai pačiai sumai surašyta 2021 m. vasario 18 d. Teismo posėdyje 2021 m. kovo 24 d. ieškovės direktorius R. Ž. teigė, kad kabiną remontavo G. U. įmonė 2020 m. liepos 6-10 dienomis. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kabinos apgadinimų mastas, reikalingi remonto darbai ir jų kaina nebuvo įrodyti. Apelianto argumentai, kad „taip vadinama sąmatos data atsispausdino tik dėl to, kad tą dieną buvo ruošiami dokumentai darbo ginčų komisijai“, yra neįtikinantys. Jeigu apeliantė teigia, kad atlikdama remonto darbus 2020 m. liepos mėnesį jau turėjo sąmatą, tai ji turi šias aplinkybes įrodyti pateikdama būtent tą sąmatą, kurią gavo prieš pradėdama remonto darbus. Tas pats pažymėtina ir dėl G. U. įmonės sąskaitos faktūros GDA Nr.0142, kuri išrašyta 2021 m. vasario 18 d., ir tą pačią dieną apmokėta. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Vadinasi, G. U. įmonės sąskaita, kuri yra griežtos apskaitos dokumentas, turėjo būti išrašyta iš karto užbaigus kabinos remonto darbus, kuriuos, kaip minėta, direktoriaus teigimu, G. U. įmonė atliko 2020 m, liepos 6-10 dienomis, o ne kitų finansinės apskaitos metų vasario 18 d. Neįrodžius kabinos apgadinimo ir reikalingo remonto fakto bei kainos, atitinkamai pagrįstai netenkintas reikalavimas priteisti iš atsakovo prastovos išlaidas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad verslo rizika negali būti automatiškai ir mechaniškai perkeliama darbuotojams, tam tikros padidėję išlaidos gali atsirasti ir verslininkas turi būti pasiruošęs tokiems išlaidų padidėjimams (Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. Nr. 2A-383-638/2018).

23.       Atmestini apelianto argumentai, kad išskaitos už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo atliktos pagrįstai. Apeliacinio skundo teiginys, kad KET pažeidimai visada yra akivaizdūs, atmestinas kaip nelogiškas ir neteisingas. Darbdavio teisė atlikti išskaitas iš darbo užmokesčio padarytai žalai atlyginti pagal DK 156 straipsnio nuostatas yra neginčytina, tačiau darbdavys turi laikytis tokioms išskaitoms atlikti nustatytos tvarkos. Pagal DK 156 straipsnio 1 dalį, darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos, pateiktas darbuotojui susipažinti, darbuotojas turi teisę tokį nurodymą skųsti. Šiuo atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, duomenų, kad nurodymai buvo priimti ir įteikti darbuotojui, nepateikta. Todėl teismas pagrįstai sprendė, kad lėšų atskaitymai iš darbo užmokesčio už KET pažeidimus yra neteisėti. 

24.       Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl negalėjimo atsiskaityti su darbuotoju jo atleidimo iš darbo dieną, nes esą darbdavys nežinojo atsakovo banko sąskaitos, nežinojo, ar nekils problemų dėl atsakovo adreso užsienio valstybėje. Atsiskaitymo tvarką šalys turėjo aptarti jau sudarydamos darbo sutartį 2020 m. sausio 24 d., darbdavys turėjo gauti darbuotojo nurodymus, kur pervesti atlyginimą ir kt. sumas, tačiau darbo sutartyje tokio susitarimo nėra (DOK 7747). Tačiau kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, darbuotojas 2020 m. liepos 16 d. raštu (messenger ar panašioje programoje) pranešė darbdaviui savo banko sąskaitos numerį. Susirašinėjimo turinys parodo, kad darbuotojas ne vieną kartą prašė sumokėti jam priklausantį atlyginimą, tačiau darbdavys arba neatsiliepdavo, arba siųsdavo į buhalteriją, o buhalterija siųsdavo pas direktorių. Darbdavio paaiškinimai, kodėl nebuvo laiku atsiskaitoma su darbuotoju, kaskart pateikiami skirtingai, pvz., darbo ginčų komisijos 2020 m. spalio 19 d. sprendime užfiksuotas darbdavio paaiškinimas, kad esą į ieškovo jam socialiniuose tinkluose nurodytą sąskaitą Ukrainos Respublikoje pervesti pinigų negalėjo dėl to, kad negalėjo patikrinti, ar ši sąskaita tikrai priklauso ieškovui. Pažymėtina, kad joks įstatymas ar poįstatyminis aktas nenustato darbdaviui pareigos tikrinti, ar tikrai darbuotojo nurodyta sąskaita priklauso tam darbuotojui. Teismo 2021 m. kovo 24 d. posėdyje ieškovės direktorius aiškino, kad jam darbuotojas savo banko sąskaitos apskritai nepranešė, direktorius socialiniais tinklais esą nesinaudoja. Tačiau iš atsakovo pateiktos susirašinėjimo suvestinės (DOK - 9580) matyti, kad atsakovas žinutes rašė adresatui „R. direktor“. Adresato atsakymai šiame susirašinėjime yra tokio turinio: „po pietų būsiu darbe, neskambink man, dar buhalterijoje tavo reikalai“, iš tokio turinio atsakymų nematyti, kad adresatas buvo ne direktorius, o kitas asmuo. Kitas susirašinėjimas yra su J., pagal susirašinėjimo turinį galima spręsti, kad J. yra buhalterė, kuri prašė parašyti pareiškimą dėl nemokamų atostogų, vėliau rašo, kad atsakovo atlyginimo reikalus sprendžia direktorius, jam reikia paskambinti. Šios nustatytos aplinkybės akivaizdžiai rodo darbdavio piktnaudžiavimą savo padėtimi, bandymą užvilkinti atsiskaitymą ir kaltę dėl pavėluoto atsiskaitymo, ir atitinkamai įrodo darbuotojo kaltės dėl pavėluoto atsikaitymo nebuvimą, kas yra pagrindas priteisti netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis).

25.       Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias išskaitų iš darbo užmokesčio darymo tvarką ( DK 156 straipsnis), žalos nustatymo tvarką (DK 152 straipsnis), galutinio atsiskaitymo su darbuotoju tvarką (DK 147 straipsnio 2 dalis), tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), todėl ginčą byloje išsprendė pagrįstai ir teisingai.

26.        Apeliantė ginčijo taip pat ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą nurodydama, kad ieškinys iš tikrųjų buvo ne atmestas, o dalinai patenkintas. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti. Ieškovė (apeliantė) byloje teikė du ieškinio pareiškimus. Pradinio ieškinio, pateikto 2020 m. lapkričio 19 d., dalykas (reikalavimas) buvo toks: pripažinti, kad ieškovas „Autrona“ yra skolinga atsakovui K. Y. 283,31 Eur. Vėliau, 2021 m. vasario 19 d., ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir ieškinio dalyką suformulavo taip: pripažinti, kad K. Y. yra skolingas įmonei „Autrona“ 572,28 Eur žalos ir nuostolių (DOK 6176). Teismas 2021 m. vasario 22 d. rezoliucija priėmė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo ir sprendė ginčą pagal pakeistą reikalavimą. Teismas 2021 m. balandžio 13 d. sprendimu išsprendė darbo ginčą iš esmės nustatydamas, kad atsakovas K. Y. nėra skolingas darbdaviui „Autrona“, priešingai, įmonė yra skolinga buvusiam darbuotojui. Todėl akivaizdu, kad ieškovės ieškinys buvo atmestas.

27.       Aplinkybės, kad ieškovė jau yra išmokėjusi dalį priteisto atlyginimo skubiai vykdydama sprendimą ir kad darbdavys yra išmokėjęs antstoliui priskaitytas darbo užmokesčio sumas (su mokesčiais), turėtų būti įvertinamos sprendimo vykdymo byloje. Jau išmokėtos darbuotojui sumos turėtų būti įskaitytos į priteistas sumas, o sumos, sumokėtos antstoliui kaip socialinio draudimo bei gyventojo pajamų mokesčiai, turėtų būti arba susigrąžintos iš antstolio arba antstolis turėtų jas pervesti atitinkamiems mokesčių fondams.  

28.       Reikalavimai panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimus, kurie buvo įrašyti pradiniame ieškinio pareiškime, nelaikytini tinkamais ir nagrinėtinais ieškinio reikalavimais, nes DK 231 straipsnio 4 dalis nustato, kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, o to paties straipsnio 7 dalis nustato, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinio reikalavimus dėl darbo ginčo komisijos sprendimų panaikinimo, turi atsisakyti tokius reikalavimus priimti, į teismą besikreipianti darbo ginčo šalis neturi reikšti savarankiško reikalavimo panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, o teismai neturi šio sprendimo naikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019). Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinio reikalavimus ir sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažino, kad teismo sprendimui įsiteisėjus netenka galios Darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos Alytaus skyriaus sprendimai darbo bylose Nr. (duomenys neskelbtini)19328/2020 ir Nr. (duomenys neskelbtini)21313/2020. Atsižvelgiant į aptartą DK nustatytą teisinį reguliavimą ir į kasacinio teismo praktiką šioje dalyje teismo sprendimas pakeistinas pašalinant sprendimo rezoliucinės dalies šeštąją pastraipą dėl darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimo netekusiais galios ir šioje dalyje byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 punktas).   

29.       Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 20 d. priėmė byloje papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš ieškovės 400 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas atsakovui,  įvertinęs, kad ieškinys buvo atmestas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).  Apeliantė prašo panaikinti byloje priimtą papildomą sprendimą, nes, jos teigimu, ieškinys buvo iš dalies patenkintas. Tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 26 pastraipoje, ieškinys buvo atmestas, todėl teismui buvo pagrindas priimti byloje papildomą sprendimą ir priteisti atsakovui išlaidas už advokato pagalbą.

30.       Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės išlaidos nepriteistinos. Atsakovas pateikė duomenis, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą sumokėjo 200 Eur advokatei. Ši suma priteistina atsakovui iš apeliantės UAB „Autrona“.  

Kauno

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimą ir 2021 m. balandžio 20 d. papildomą sprendimą palikti iš esmės nepakeistus.

Pašalinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. sprendimo rezoliucinės dalies šeštą pastraipą dėl darbo ginčų komisijos sprendimų pripažinimo netekusiais galios ir šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti atsakovui  K. Y., gim. (duomenys neskelbtini)., iš ieškovės  UAB „Autrona“, įm. k. 249970870, 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Diana Labokaitė

Egidijus Tamašauskas

                                            Lina Žemaitienė