Administracinė byla Nr. ATP-414-380/2012
Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01406-2012-9
Procesinio sprendimo kategorija
(S)
45.4.5.; 79.1.;
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. liepos 3 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. Š. atstovo advokato Viačeslav Žarkov apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimo ir
n u s t a t ė:
D. Š. (D. Š.) 2012 m. balandžio 5 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. balandžio 5 d., apie 6.30 val., ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Carisma“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkė O. Š., atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu, kliudė stovintį automobilį, apie įvykusį eismo įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino, eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. D. Š. vairavo automobilį, kuris nėra apdraustas civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. priėmė nutarimą, kuriuo D. Š. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus ir paskyrė pagal ATPK 123 str. 5 d. administracinę nuobaudą – 80 Lt baudą, pagal ATPK 127 str. 2 d. – 100 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėn., pagal ATPK 130 str. 1 d. – 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m. Vadovaujantis ATPK 33 str. D. Š. paskirta subendrinta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 m.
D. Š. atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-20 nutarimą dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukti, nesant šio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teigia, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis jautė ir suvokė savo vairuojamu automobiliu kliudęs kitą transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas nesilaikė ATPK 248, 257, 284, 286 str. 2 d. nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, nutarimas priimtas ir surašytas pažeidžiant teisės normas reglamentuojančias administracinių bylų teiseną. Teismas, nurodydamas, kad įvykis vyko 2012-04-05, visiškai neanalizavo bylos medžiagos, nes įvykis įvyko 2012-04-03. Nutarime nenurodyti duomenys apie sugadintas transporto priemones, nėra duomenų apie nukentėjusįjį asmenį. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties elementų, nenustatinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės formos. D. Š. kaltu padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą, remiantis tik nukentėjusiojo nubraižyta eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, rašytiniu nukentėjusiojo paaiškinimu, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, tačiau visiškai ignoravo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Teigia, kad nukentėjusiojo automobilio apgadinimai yra menkaverčiai, vos įžiūrimi, iš to matyti, kad kontaktas buvo labai silpnas ir dėl to D. Š. galėjo nesuvokti ir nejausti, jog kliudė kitą transporto priemonę, nukentėjusiajam padaryta 75 litų žala (už 75 Lt galima tik nušlifuoti automobilio lakuotą paviršių). Teigia, kad niekas nesiaiškino kada buvo padaryti policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodyti automobilio sugadinimai, t. y. įskilęs bei įbrėžtas galinis bamperis. Teigia, kad teismo posėdyje nebuvo apklausti policijos pareigūnai ir nukentėjusysis M. R.. Taip teismas nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-881/2009, N575-684/2009). Teigia, kad teismas skirdamas nuobaudą visiškai neatsižvelgė į tai, kad D. Š. savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytus nuostolius ir nepagrįstai nepripažino kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nurodo, kad D. Š. yra iš dalies darbingas. Jam nustatyta „(duomenys neskelbtini)“ diagnozė. Lietuvoje yra tik 3 asmenys su analogiška diagnoze. Jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), mokosi „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje. Teisė vairuoti transporto priemonę, egzaminų laikymas, D. Š. buvo būtina dėl sveikatos. Transporto priemonė buvo parinkta ir pritaikyta atsižvelgiant į jo sveikatos problemas. Šiuo metu jis sugaišta kelionėms 3 valandas važiuojant viešuoju transportu ir tai sudaro jam nepatogumus iš fizinės bei psichologinės pusės. Byloje nėra nustatyta, kad D. Š. teisės pažeidimus padarė būdamas neblaivus. Jis visiškai materialiai priklausomas nuo tėvų, neturi jokio uždarbio. Atsižvelgiant į teismų praktiką dėl ATPK 301 str. taikymo, 3 atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sveikatos būklę, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – neatimti teisės vairuoti transporto priemonę.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras atsiliepimu į D. Š. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės 2012-04-20 nutarimą. Teigia, kad jis padarė grubų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairuodamas automobilį padarė eismo įvykį, apgadino svetimą turtą ir vengdamas atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino. Mano, kad teismas paskirdamas nuobaudą, visapusiškai ir pilnai įvertino eismo įvykio aplinkybes.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutarimu D. Š. pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. Ginčo, kad D. Š. padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., nėra, tačiau D. Š. teigia, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos inkriminuotas nepagrįstai, nes byloje nėra surinkta pakankamai ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jis jautė ir suvokė savo vairuojamu automobiliu kliudęs kitą transporto priemonę. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, jog D. Š. kaltė dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai, veikos kvalifikuotos bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas ATPK 130 str. 1 d. nuostatas teigia, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse (administracinė byla Nr. N575-2179/2009). Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu galiojusios Kelių eismo taisyklės numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, matyti, kad D. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 234, 238 punktų reikalavimus, dėl to kliudė stovintį automobilį ir apgadino dvi transporto priemones, iš įvykio vietos pasišalino nepranešęs apie eismo įvykį policijai. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 34), patrulio G. L. tarnybinis pranešimas (b. l. 6), M. R. paaiškinimas (b. l. 8), automobilių fotonuotraukos (b. l. 13-14) ir kita rašytinė bylos medžiaga. Todėl darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios KET numatė pareigą apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad eismo įvykis įvyko 2012-04-05, tačiau D. Š. teigia, kad tai įvyko 2012-04-03. Tarnybiniame pranešime nurodyta, jog M. R. pranešė, kad 2012-04-03 jam priklausantį automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) namo kieme. 2012-04-05 apie 6.30 val. prie savo automobilio rado už valytuvų užkištą lapelį, kuriame buvo užrašyta, kad jo automobilį apgadino automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus automobilį pastebėjo subraižytą priekinį bamperį (b. l. 6). Tokias pat aplinkybes nurodė ir pats M. R. savo paaiškinime (b. l. 8). D. Š. atvykęs į Kelių policiją paaiškino, kad 2012-04-03, apie 16.00 val., buvo atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Teismui pateiktame raštelyje nurodyta „Jums pagadino mašiną (duomenys neskelbtini)“, tačiau raštelis išbuvęs balandžio mėnesį keletą dienų lauke, užkištas už automobilio valytuvų yra labai tvarkingas ir švarus (b. l. 10). Visos išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykis galėjo įvykti nuo 2012-04-03 iki 2012-04-05.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Tuo pačiu ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. M. R. paaiškinime nurodė, kad apžiūrėjęs automobilį, pamatė, kad per vidurį ir kairėje pusėje yra subraižytas jo priekinis bamperis (b. l. 8). Patrulis G. L. tarnybiniame pranešime nurodė, kad apžiūrėjus M. R. automobilį pastebėtas subraižytas priekinis bamperis. Apžiūrėjus D. Š. vairuojamą automobilį, matosi įskilęs bei įbrėžtas galinis bamperis (b. l. 5). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog automobilių minėti apgadinimai yra padaryti (b. l. 13-14). Teismo posėdžio metu D. Š. parodė, kad M. R. automobiliui padarytą žalą – 75 Lt, jis apmokėjo (b. l. 19-20). Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad įvykio metu buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis turtas – automobilis.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas nepajautė, jog kliudė kitą transporto priemonę, nes padaryti apgadinimai nežymūs. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. M. R. paaiškinime nurodė, kad 2012-04-05 už automobilio valytuvų rado užkištą raštelį, kuriame buvo užrašyta, kad jo automobilį apgadino automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). D. Š. paaiškinime nurodė, kad tai, jog kliudė kitą automobilį sužinojo iš policijos pareigūnų. Nepajuto, kad kliudė automobilį (b. l. 7). Teismo posėdžio metu D. Š. parodė, kad nežinojo, jog važiuodamas automobiliu kliudė kitą automobilį. Tačiau nurodo, jog M. R. rado jo raštelį su telefono numeriu (b. l. 20). Toks D. Š. teiginys, kad raštelis buvo su jo telefono numeriu, kelia abejonių, jo versija. Jeigu D. Š. eismo įvykio vietoje paliko raštelį, tada turėjo pastebėti, jog kliudė kitą transporto priemonę ir ją apgadino. Pažymėtina tai, jog atsakomybės taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš eismo įvykio vietos pasišalino (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-2387/2010, N575-2179/2009). Taigi byloje esančių įrodymų visuma paneigia D. Š. iškeltą versiją, jog jis nepajautė, kaip kliudė kitą automobilį, bei leidžia konstatuoti, jog iš įvykio vietos D. Š. pasitraukė pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.
Nors pirmosios instancijos teismas neapklausė M. R., kurio automobilis buvo apgadintas, bet paskelbė jo paaiškinimą. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad teismo posėdyje dalyvavo D. Š., kuris turėjo galimybę duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus (ATPK 272 str.), tačiau D. Š. nepareiškė prašymo apklausti nukentėjusiojo ir policijos pareigūnų. Nors pirmosios instancijos teismas neapklausė visų liudytojų, tačiau ištyrė ir įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius įrodymus, teismo posėdžio metu apklausė administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, jo vairuojamo automobilio savininkę. Todėl vien tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo apklausti visi asmenys, nėra esminis procesinių normų pažeidimas, leidžiantis procesinį sprendimą pripažinti nepagrįstu ir teisėtu. D. Š. kaltė dėl padarytų ATPK pažeidimų įrodyta surinktų įrodymų visumą.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skyrė per griežtą nuobaudą, prašo taikyti ATPK 301 str. ir panaikinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 m. terminui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog vadovaujantis ATPK 301 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, atsakomybė gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas spręsdamas dėl administracinės nuobaudos D. Š. paskyrimo atsižvelgė į jo apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes bei paskyrė jam sankcijoje numatytos baudos minimumą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikotarpiui. Tokią nuobaudą laikyti per griežta nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes – D. Š. prisipažino įvykdęs teisės pažeidimą bei teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo ir tai buvo įvertinta skiriant minimalią sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą, nes atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra reikšminga tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog teisė vairuoti transporto priemones būtina dėl sveikatos. Ji yra parinkta ir pritaikyta atsižvelgiant į D. Š. sveikatos problemas, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo išskirtiniam administracinės nuobaudos švelninimui. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip pagrindas ją švelninti, neskiriant jam specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. Š. atstovo advokato Viačeslav Žarkov apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Aurelija Sadauskaitė